LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO
APELIACINIO SKYRIAUS
S P R E N D I M A S

2021 m. balandžio 2 d. Nr. 2Ap-2141
Vilnius

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB Kirtimų logistikos centras (Lietuva, LT), atstovaujamos patentinės patikėtinės A. Pakėnienės, prašymą Nr. PNNZ-10 dėl UAB „ME HOLDING NT“ (Lietuva, LT) priklausančio prekių ženklo „KLC KAUNO LOGISTIKOS CENTRAS“ registracijos Nr. 81656 pripažinimo negaliojančia daliai paslaugų.

I. PRAŠYMO TURINYS

2020-05-06 suinteresuotas asmuo UAB Kirtimų logistikos centras Apeliaciniam skyriui padavė prašymą Nr. PNNZ-10, prašydamas UAB „ME HOLDING NT“ priklausančią prekių ženklo „KLC KAUNO LOGISTIKOS CENTRAS“ registraciją Nr. 81656 pripažinti negaliojančia daliai 35, 36 ir 39 klasių paslaugų ir 43 klasių paslaugoms.
Suinteresuotas asmuo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
Ginčijamo ženklo savininkas pasinaudojo PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje numatyta gynybos priemone 2020-07-10 pateikdamas prašymą įrodyti ankstesnio ženklo naudojimą.

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo prašymą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.
Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia remiantis šia įstatymo nuostata, būtina žemiau išvardintų aplinkybių visuma:
- vėlesnė ginčijamo prekių ženklo registracija,
- ginčijamo prekių ženklo tapatumas ar panašumas į ankstesnį prekių ženklą,
- prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas ar panašumas į ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir (ar) paslaugas, tikimybė suklaidinti dalį visuomenės dėl prekių ženklų savininko.
Nustačius, kad egzistuoja visų šių aplinkybių visuma, prekių ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų (PŽĮ 58 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Suinteresuotas asmuo prašyme rėmėsi jam priklausančia prekių ženklo „KLC www.kirtimu47.lt“ registracija Nr. 62663, paraiška Nr. 2010 0066 šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2010-01-19. Ženklas registruotas:
- 35 klasės paslaugoms „biuro mašinų ir įrengimų nuoma; fotokopijavimo mašinų nuoma; smulkių prekių pardavimo automatų nuoma“;
- 36 klasės paslaugoms „nekilnojamojo turto nuoma; butų nuoma; gyvenamųjų patalpų nuoma; kontorų nuoma (nekilnojamasis turtas); maitinimo patalpų (kavinių, restoranų) nuoma; nekilnojamojo turto nuomos agentūros; nekilnojamojo turto valdymas; nuompinigių rinkimas“;
- 39 klasės paslaugoms „vežimas; prekių pakavimas ir sandėliavimas; kelionių rengimas; išskyrus prekių ir keleivių vežimą oro transportu“;
- 43 klasės paslaugoms „maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas; kėdžių, stalų, staltiesių, stiklo dirbinių nuoma; kilnojamųjų statinių nuoma; palapinių nuoma; susitikimo patalpų nuoma; trumpa patalpų nuoma“.

Ginčijamas prekių ženklas – „KLC KAUNO LOGISTIKOS CENTRAS“ reg. Nr. 81656, paraiška Nr. 2019 0897 šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2019-05-17. Negaliojimo prašymu prašoma pripažinti šio ženklo registraciją negaliojančia šių prekių atžvilgiu:
- 35 klasės paslaugoms „bendradarbiavimo centrų (biurų) įrangos nuoma; biuro mašinų ir įrengimų nuoma; pardavimo stendų nuoma; reklamos stendų (skelbimo lentų) nuoma; smulkių prekių pardavimo automatų nuoma; statybų verslo projektų vadyba“;
- 36 klasės paslaugoms „bendradarbiavimo centrų (biurų) patalpų nuoma; būsto agentūrų paslaugos (butai); gyvenamųjų patalpų nuoma; kontorų nuoma (nekilnojamas turtas); nekilnojamojo turto agentūrų paslaugos; nekilnojamojo turto nuoma; nekilnojamojo turto tarpininkavimas; nekilnojamojo turto valdymas; nekilnojamojo turto įvertinimas; nuompinigių rinkimas; remonto įkainių įvertinimas (finansinis įvertinimas); susijusių įmonių nuolaidų kortelių paslaugos (kitiems); statybos projektų finansų tvarkymas; tarpininkavimas (maklerių veikla); turto patikėtinių veikla; ūkių nuoma; daugiabučių namų valdymas“;
- 39 klasės paslaugos „autobusų transportas; automobilių nuoma; automobilių statymas; automobilių stovėjimo vietų nuoma; automobilių transportas; bagažo saugojimas; baldų vežimas; dalijimosi automobiliu paslaugos; elektrinių vyno saugojimo talpyklų nuoma; fizinis elektroninių duomenų ar dokumentų saugojimas; frachtavimas; garažų nuoma; informacija apie sandėliavimą; informacija apie vežimą; išpilstymo į butelius paslaugos; keleivių vežimo užsakymas internetu (kitiems); keleivių vežiojimas; kelionių užsakymai; keltų transportas; krovinių ekspedijavimas; krovinių ekspedijavimo tarpininkavimas; krovinių iškrovimas; krovinių nešiojimas; krovinių vežimas automobilių transportu; krovinių vežimo tarpininkavimas; kurjerių paslaugos (pranešimai ar prekės); lenktyninių automobilių nuoma; ligonių vežiojimo kėdžių nuoma; navigacinių sistemų nuoma; pažintinių ekskursijų transporto paslaugos; perdirbamų gaminių surinkimas (vežimas); perkraustymo paslaugos; pervežimų lichteriais paslaugos; pranešimų pristatymas (laiškų, telegramų); prekių pristatymas; prekių pristatymas paštu; prekių sandėliavimas; prekių saugojimas; prekių vyniojimas; prekybos automatų papildymas; samdomų vairuotojų paslaugos; sandėliavimas; sandėlių konteinerių nuoma; sandėlių nuoma; sanitarinis transportas; saugus vertybių gabenimas; siuntinių pristatymas; sugedusių transporto priemonių vilkimo paslaugos; transporto gelbėjimas; transporto logistika; transporto parūpinimas turistinėms kelionėms; transporto priemonių nuoma; transporto priemonių stogo bagažinių nuoma; transporto tarpininkavimas; turistinių autobusų nuoma; užšaldyto maisto šaldytuvų nuoma; vairavimo maršrutų teikimas kelionėms; valčių sandėliavimas; vamzdynų transportas; vežimas; vežimo užsakymas; vietų užsakymas (kelionėms); vilkimas; šaldiklių nuoma; šaldytuvų nuoma; šarvuotųjų automobilių transportas; pašto frankavimas; šiukšlių išvežimas ir laikymas; prekių pakavimas; traktorių nuoma“;
- 43 klasės paslaugoms „apgyvendinimo biurų paslaugos (viešbučiai, pensionai); aprūpinimas maistu ir gėrimais; apšvietimo prietaisų nuoma; geriamojo vandens dalytuvų nuoma; kilnojamųjų statinių nuoma; kėdžių, stalų, staltiesių, stiklo dirbinių nuoma; laikinai apgyvendinamų svečių priėmimo paslaugos (atvykimų ir išvykimų vadyba); laikino būsto parūpinimas; maisto gaminimo (virimo, kepimo) aparatų nuoma; palapinių nuoma; motelių paslaugos; susitikimo patalpų nuoma; trumpa patalpų nuoma; trumpo poilsio stovyklų paslaugos (nuomojamos patalpos); viešbučių paslaugos; viešbučių rezervavimas“.

PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ankstesnis ženklas yra ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą. Remiantis šia įstatymo nuostata, suinteresuoto asmens prekių ženklas yra ankstesnis negu ginčijamas ženklas.

2020-07-10 gautas ginčijamo ženklo savininko prašymas pateikti ankstesnio ženklo naudojimo įrodymus.
PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu ankstesniu ženklu, vėlesnio ženklo savininkui paprašius, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas, žymėti arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos. Pagal PŽĮ 59 straipsnio 2 dalį jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, bet ir įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti arba kad buvo svarbių priežasčių jo nenaudoti.
Prašymo Nr. PNNZ-10 dėl prekių ženklo „KLC KAUNO LOGISTIKOS CENTRAS“ registracijos Nr. 81656 pripažinimo negaliojančia padavimo data yra 2020-05-06, ankstesnio ženklo „KLC www.kirtimu47.lt“ (reg. Nr. 62663) registracijos data – 2010-09-17, registracijos liudijimo išdavimo data – 2011-04-04, taigi prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos. Pagal tai ankstesnio ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2015-05-06 – 2020-05-05. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą (2019-05-17) penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininko pateikti įrodymai taip pat turi pagrįsti, kad ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti per penkerių metų laikotarpį iki paraiškos padavimo datos, t.y. laikotarpiu 2014-05-17 – 2019-05-16. Nagrinėjamu atveju aktualūs laikotarpiai didžiąja dalimi sutampa.
Suinteresuotas asmuo pateikė šiuos įrodymus, reikšmingus vertinant ankstesnio ženklo naudojimą:
Priedas Nr. 1 – Suinteresuoto asmens pristatymas;
Priedas Nr. 2 – Prekių ženklo naudojimas viešoje erdvėje (internete);
Priedas Nr. 3 – Prekių ženklo naudojimas verslo susirašinėjime, nuomos projektuose, bendradarbiavime, verslo pasiūlymuose;
Priedas Nr. 4 – Prekių ženklo reklamos įrodymai;
Priedas Nr. 5 – Turto (baldų) nuomos paslaugų pardavimo įrodymai:
Priedas Nr. 6 – Suinteresuoto asmens kalendorių, atvirukų kanceliarinių priemonių pavyzdžiai;
Priedas Nr. 7 - Interneto svetainės www.ilunch.lt ekrano kopija.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta PŽĮ, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2003-03-11 sprendimas Minimax byloje C-40/01). Naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (Sprendimo 35 punktas); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (Sprendimo 36 punktas); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Sprendimo 38 punktas) ir kt.
Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004 m. sausio 27 d. sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; kt.).
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Nagrinėjimo Tarnyboje gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas.
Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto byloje STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, kad prašymą pareiškęs asmuo privalo ne tik nurodyti, bet ir įrodyti kiekvieną iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).
Pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija (Gairės, 2.2 Naudojimas iš tikrųjų. Tarnybos taikomi įrodinėjimo reikalavimai).
Naudojimo laikas
Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje T-86/07, Deitech, 52 p.).
Suinteresuoto asmens pateiktas Priedas Nr. 3 patvirtina suinteresuoto asmens verslo susirašinėjimą 2010-2020 m. (kai kuriuose įrodymuose datos yra neįžiūrimos) bei 2016, 2019 m. teiktus komercinius pasiūlymus; Priede Nr. 4 pateiktas suinteresuoto asmens susirašinėjimas dėl iškabų, spausdinimo, leidybos ir skelbimų paslaugų pirkimo 2014-2020 m. (didelėje dalyje įrodymų datos yra neįžiūrimos); Priede Nr. 5 nurodoma informacija dėl suinteresuoto asmens pardavimų 2014–2020 m.; Priedas Nr. 6 susijęs su suinteresuoto asmens atributikos naudojimu 2015, 2017, 2019, 2020 m. Taigi tik dalis šių suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų patenka į reikšmingus penkerių metų iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia ir ginčijamo ženklo paraiškos padavimo laikotarpius.
Suinteresuoto asmens pateiktuose įrodymuose (Priedai Nr. 1, 2, 7) nėra datų, rodančių konkretaus turinio paskelbimo laiką ar buvimo prieinamu laiką. Tačiau tam tikrais atvejais kitų įrodymų kontekste vėliau pateikti įrodymai (pateikta informacija iš esmės atitinka interneto svetainėse šiuo metu esančią informaciją) gali patvirtinti tęstinę, anksčiau prasidėjusią veiklą. Europos teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikta medžiaga, kurioje nenurodyta naudojimo data, bendro vertinimo kontekste gali būti reikšminga ir į ją gali būti atsižvelgta kartu su kitais įrodymais, kurių data yra nurodyta (Bendrojo teismo 2011-02-17 byloje T-324/09, Friboi, 33 p.).
Naudojimo vieta
Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pateikti įrodymai patvirtina suinteresuoto asmens žymenų naudojimą Lietuvoje.

Naudojimo pobūdis
ESINT Gairėse nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:
• ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją;
• ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą;
• prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.
PŽĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ženklo naudojimu taip pat laikoma ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu.
Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nebūtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03, 50 p.).
Nagrinėjamu atveju ankstesnis ženklas „KLC www.kirtimu47.lt“ (reg. Nr. 62663) yra registruotas kaip žodinis-vaizdinis ženklas, kuriame ryškia mėlyna spalva užrašytas raidžių „KLC“ derinys, žemiau po juo mėlynos spalvos juostoje, smulkiomis baltos spalvos raidėmis užrašytas internetinis adresas „www.kirtimu47.lt“. Į ginčą pateikti įrodymai iliustruoja ženklo, išpildyto mėlyna spalva ir atitinkančio įregistruotą ženklą, naudojimą suinteresuoto asmens susirašinėjime su interesantais (Priedas Nr. 3) bei asmenimis, iš kurių suinteresuotas asmuo pats perka paslaugas (Priedas Nr. 4). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio Priedo Nr. 3 pabaigoje pateiktuose 2016 ir 2019 m. komerciniuose pasiūlymuose bei dalyje Priedo Nr. 4 pateiktų naudojimo pavyzdžių iliustruojamas žymens „KLC www.kirtimu47.lt“ naudojimas kartu su junginiu „KIRTIMŲ LOGISTIKOS CENTRAS”. Toks papildymas nagrinėjamu atveju turi reikšmės ženklo skiriamojo požymio vertinimui, kadangi žymens papildymas šiuo junginiu turi įtakos ženklo dominuojančio elemento raidžių derinio „KLC” suvokimui – būdamas kartu su aprašomaisiais žodžiais „KIRTIMŲ LOGISTIKOS CENTRAS“ jis įgauna tam tikrą nuorodą – trys pirmosios aprašomųjų žodžių raidės tampa akronimu. ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“ paskelbtoje bendrojoje praktikoje nurodyta, kad žymens elementų sąveika gali būti svarbi vertinant, ar įregistruotas ženklas jį naudojant išsaugo savo skiriamąjį požymį. Tarp žymens elementų esama sąveikos, kai jie išdėstyti, tarpusavyje suderinti arba sujungti taip, kad sudarytų įspūdį, jog tai vienas vienetas. Toks įspūdis gali susidaryti ir dėl konceptualios sąveikos, kai sukuriama nauja konceptuali reikšmė.
Be to, dalyje įrodymų, tokių kaip suinteresuoto asmens reklaminių stendų, kalendorių, vizitinių kortelių, atvirukų, rašiklių pavyzdžiuose (Priedai Nr. 4, 6) suinteresuoto asmens žymenys naudojami ne tik su papildomais žodiniais elementais, bet ir neatitinka įregistruoto žymens dėl grafinio išpildymo – naudojami žymenys nėra išpildyti registracijoje nurodyta spalva, skirtingas elementų išdėstymas ir kompozicija. Bendrojoje praktikoje pripažįstama, kad kai ženklo skiriamąjį požymį lemia ir žodiniai, ir vaizdiniai elementai (įskaitant jų savybes, pavyzdžiui, stilizaciją, išdėstymą arba spalvą), šie elementai yra svarbūs. Kai tokių elementų visuma suteikia skiriamąjį požymį, šios visumos pakeitimas gali pakeisti įregistruoto ženklo skiriamąjį požymį.
Taigi pripažintina, kad tik nedidelė pateiktų įrodymų dalis yra susijusi su ankstesnio ženklo naudojimo tokia forma, kuri nepakeičia įregistruoto ženklo skiriamojo požymio.
Naudojimui iš tikrųjų taip pat būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01, Minimax, 43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį. Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų (Gairės, C dalis, 2.3.1.1 Individualių ženklų naudojimas).
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju negalima pagrįstai pripažinti, kad suinteresuoto asmens reklaminėje medžiagoje (reklaminiai stendai, kalendoriai, vizitinės kortelės, atvirukai, rašymo priemonės ir pan.) ankstesnis ženklas būtų naudojamas toks, koks įregistruotas. Iškabos ant konkretaus pastato ar greta jo (Priedas Nr. 4) nesudaro pagrindo spręsti dėl šio žymens sąsajų su registracijoje nurodytomis paslaugomis, pvz., Europos Sąjungos teismų praktikoje pripažįstama, kad kai firmos vardo, komercinio pavadinimo ar iškabos naudojimas tik identifikuoja bendrovę ar žymi verslą, negalima teigti, kad jis yra skirtas „prekėms ar paslaugoms“ direktyvos 5 straipsnio 1 dalies prasme (ESTT 2007-11-09 sprendimas byloje C-17/06, Céline, 21 p.). Suinteresuoto asmens Priede Nr. 3 pateikti susirašinėjimo pavyzdžiai patvirtina suinteresuoto asmens susirašinėjimą su interesantais, susijusį su patalpų nuomos paslaugų teikimu, tačiau nepatvirtina realaus tokių paslaugų teikimo ir jų žymėjimo ankstesniu prekių ženklu. Iš Priede Nr. 5 pateikto suteiktų paslaugų sąrašo negalima daryti išvados dėl to, kokiu žymeniu pažymėtos turto nuomos (baldai) paslaugos buvo teikiamos vartotojams. Šiame priede pateiktose keliose sąskaitose-faktūrose nėra nurodyto prekių ženklo, atitinkančio ankstesnį suinteresuoto asmens ženklą. Į ginčą taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl ankstesnio ženklo naudojimo 35 ir 39 klasių paslaugoms bei didelei daliai 43 klasės paslaugų. Suinteresuoto asmens ženklo nurodymas restorano „iluch“ interneto svetainėje (Priedai Nr. 4, 7) nurodant restorano adresą, jokiu būdu neįrodo ankstesnio ženklo naudojimo maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugoms.
Suinteresuoto asmens pateiktos jo interneto svetainės turinio kopijos su bendra informacija apie išnuomojamas biuro ir prekybines patalpas, sandėlius ir gamybines patalpas (Priedai Nr. 1, 2) taip pat nėra pakankami įrodymai. Kaip pažymėta ESINT Gairėse, vien prekių ženklo buvimo interneto svetainėje savaime nepakanka, kad būtų galima įrodyti jo naudojimą iš tikrųjų, nebent interneto svetainėje taip pat nurodyta naudojimo vieta, laikas ir mastas, jeigu ši informacija nėra pateikta kitaip (Gairės, 2.3.3.4 Naudojimas internete). Be to, ESINT praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprasta iš įmonės interneto puslapio paimta ir išspausdinta informacija negali įrodyti ženklo naudojimo tam tikroms prekėms, jei nėra papildomos informacijos apie tai, kad interneto svetainę faktiškai naudojo galimi ir atitinkami klientai, ar kad buvo rengiama papildoma reklama, ir jei nėra duomenų apie skirtingų prekių pardavimą, neturint prekių nuotraukų su atitinkamu ženklu ir pan. (ESINT Apeliacinės tarybos 2011-12-20 sprendimas byloje Nr. R 1809/2010-4). Iš interneto paimtos pateikiamos informacijos, kaip įrodymų, vertę gali sustiprinti įrodymai, kad konkrečioje interneto svetainėje buvo lankomasi, pirmiausia, kad tam tikras klientų skaičius per interneto svetainę atitinkamą laiką užsisakinėjo atitinkamas prekes ir paslaugas. Nagrinėjamu atveju į ginčą nebuvo pateikta jokių tokio pobūdžio duomenų ir įrodymų.
Ženklas turi būti naudojamas viešai ir išoriškai vykdant komercinę veiklą, siekiant ekonominės naudos, kad būtų užtikrinta prekių ir paslaugų, kurios juo reprezentuojamos, pardavimo vieta (Bendrojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. sprendimas byloje T-174/01, Silk Cocoon, 39 p.; 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje T-131/06, Sonia Sonia Rykiel, 38 p.).
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai nepagrindžia suinteresuoto asmens ženklo tokio, koks įregistruotas, naudojimo reklamoje bei viešoje vartotojams skirtoje informacijoje. Be to, Priede Nr. 4 pateikti nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos skelbimų pavyzdžiai interneto svetainėje domoplius.lt patvirtina būtent tai, kad viešai skelbiant informaciją apie suinteresuoto asmens teikiamas paslaugas, nėra kartu nurodomas ir prekių ženklas „KLC www.kirtimu47.lt“. Įvertinus tai, pripažintina, kad vien tik Priede Nr. 3 pateiktų įrodymų dėl suinteresuoto asmens susirašinėjimo su keliais interesantais ar klientais nepakanka pagrįsti viešo ir išorinio ankstesnio ženklo naudojimo.
Naudojimo apimtis
Kalbant apie ankstesnio ženklo naudojimo apimtį, reikia visų pirma atsižvelgti į, viena vertus, visų naudojimo veiksmų komercinę apimtį, ir, kita vertus, laikotarpio, per kurį atlikti šie naudojimo veiksmai, trukmę bei šių veiksmų dažnumą (Bendrojo Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje T-334/01, Hipoviton, 35 p.).
Įvertinus suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų visumą, negalima pagrįstai spręsti dėl ankstesniu prekių ženklu „KLC www.kirtimu47.lt“ žymimų paslaugų teikimo apimties aktualiais laikotarpiais. Priede Nr. 5 pateiktas parduotų paslaugų sąrašas nepatvirtina kiekybiškai reikšmingo naudojimo, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų paslaugų realizavimo rinkos dalį. Nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtinti šiame sąraše nurodyti apyvartos skaičiai. ESINT praktikoje laikomasi požiūrio, kad pardavimų apimtys, pateiktos paties ankstesnio ženklo savininko, turi mažesnę įrodomąją galią negu iš nepriklausomo šaltinio gauta informacija (ESINT Apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 490/2010 4). Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti nurodytų paslaugų žymėjimo ankstesniu ženklu tokiu, koks yra įregistruotas, bei naudojimosi ženklu žymimomis paslaugomis masto (nepateikta sąskaitų-faktūrų, sutarčių pavyzdžių, įrodymų dėl atitinkamos rinkos dalies ar kitų įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su ankstesniu ženklu žymimų paslaugų teikimo apimtimi).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų visuma yra nepakankama išvadai, kad ankstesnis ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų registracijoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
PŽĮ 59 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia remiantis ankstesniu ženklu atmetamas, jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įrodymai nepateikiami.
Pagal tai pripažintina, kad nebuvo pateikta įrodymų, pakankamų išvadai dėl ankstesnio ženklo naudojimo iš tikrųjų, todėl prašymas dėl prekių ženklo „KLC KAUNO LOGISTIKOS CENTRAS“ registracijos Nr. 81656 pripažinimo negaliojančia yra atmetamas.

IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA

Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 59 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a
atmesti prašymą.
Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.