LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO
APELIACINIO SKYRIAUS
S P R E N D I M A S

2019 m. lapkričio 27 d. Nr. 2Ap-2039
Vilnius

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Teledema“ (Lietuva, LT), atstovaujamo advokato Mariaus Devyžio, pašymą Nr. PNNZ-1 dėl UAB „Mylida“ (Lietuva, LT), atstovaujamai advokato Mindaugo Balevičiaus, priklausančio prekių ženklo „mylida“ registracijos Nr. 76106 pripažinimo negaliojančia.

I. PRAŠYMO TURINYS

2019-04-12 suinteresuotas asmuo UAB „Teledema“ Apeliaciniam skyriui padavė prašymą Nr. PNNZ-1, prašydamas UAB „Mylida“ priklausančią prekių ženklo „mylida“ registraciją Nr. 76106 pripažinti negaliojančia.
Suinteresuotas asmuo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo prašymą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.
Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia remiantis šia įstatymo nuostata, būtina žemiau išvardintų aplinkybių visuma:
- vėlesnė ginčijamo prekių ženklo registracija,
- ginčijamo prekių ženklo tapatumas ar panašumas į ankstesnį prekių ženklą,
- prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas ar panašumas į ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir (ar) paslaugas, tikimybė suklaidinti dalį visuomenės dėl prekių ženklų savininko.
Nustačius, kad egzistuoja visų šių aplinkybių visuma, prekių ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų (PŽĮ 58 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Suinteresuotas asmuo prašyme rėmėsi jam priklausančiomis prekių ženklų registracijomis:
- prekių ženklo „teledema“ registracija Nr. 49891, paraiška Nr. 2003 1911 šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2003-09-16. Ženklas registruotas:
9 klasės prekėms „telefonai, mobilieji telefonai, telefoniniai atsakikliai, telefono aparatai, telefono imtuvai, telefono laidai, mikrofonai, rageliai, ryšio įrenginiai“;
35 klasės paslaugoms „reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“;
37 klasės paslaugoms „statyba; taisymas (remontas); įtaisymo ir įrengimo paslaugos“;
38 klasės paslaugoms „telekomunikacijos“.

- prekių ženklo „m“ registracija Nr. 50574, paraiška Nr. 2004 0160 šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2004-01-27. Ženklas registruotas 35 klasės paslaugoms: „reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“.

Ginčijamas prekių ženklas – „mylida“ Nr. 76106, paraiška Nr. 2017 0029 šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2017-01-04. Ženklas registruotas 35 klasės paslaugoms „reklama“.
PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ankstesnis ženklas yra ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą. Remiantis šia įstatymo nuostata, suinteresuoto asmens prekių ženklai yra ankstesni negu ginčijamas ženklas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997-11-11 sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, 23 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra savitiksliai – jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos. Taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas – nuo kito asmens teikiamų paslaugų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-1263/2000; 2003-01-07 nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2008-06-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).
Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 2.2 punkte numatyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Paryžiaus konvencijos 6 quinquies straipsnyje įtvirtintas principas, kad kiekvienas prekės ženklas turi būti saugomas toks, koks yra, reiškia, kad apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks yra įregistruotas. Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005).
Suinteresuoto asmens prekių ženklas „teledema“ (reg. Nr. 49891) sudarytas iš žodžio „teledema“, užrašyto mažosiomis lotyniškomis raidėmis, juoda spalva, priešpaskutinė raidė „m“ išpildyta balta spalva ir įkomponuota raudonos spalvos stačiakampyje užapvalintais kraštais. Ankstesnis ženklas „m“ (reg. Nr. 50574) sudarytas iš mažosios raidės „m“, išpildytos balta spalva ir įkomponuotos raudonos spalvos stačiakampyje užapvalintais kraštais.
Ginčijamas prekių ženklas „mylida“ (reg. Nr. 76106) sudarytas iš žodžio „mylida“, užrašyto mažosiomis lotyniškomis raidėmis, pirmoji raidė „m“ išpildyta balta spalva ir įkomponuota raudonos spalvos stačiakampyje užapvalintais kraštais, kitos raidės išpildytos violetine spalva, taškas virš raidės „i“ išpildytas raudona spalva.
Lyginant ginčijamą ženklą „mylida“ (reg. Nr. 76106) su ankstesniu suinteresuoto asmens ženklu „teledema“ (reg. Nr. 49891), nustatyta, kad šiuos ženklus sudaro visiškai skirtingi žodiniai elementai „mylida“ ir „teledema“, kurie skiriasi raidžių ir skiemenų skaičiumi, juose nėra tapačia seka išdėstytų sutampančių raidžių ir garsų, todėl lyginami ženklai nėra panašūs vizualiai ir fonetiškai. Ženkluose panaudoti vaizdiniai elementai (šriftai, raidžių „m“ išpildymas) neturi savarankiškos prasmės, yra tik dekoratyvinio pobūdžio ir skirti žodinių elementų išryškinimui. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „prekių ženklų teisėje pripažįstama, kad paprastai žodinis elementas yra stiprusis bei lemiantis bendrą suvokimo įspūdį elementas žodiniame-vaizdiniame prekių ženkle“ (LAT 2003-04-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-465). Taigi panašumų turintis raidžių „m“ išpildymas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas panašumo tarp ženklų pripažinimui, kai skiriamieji ir dominuojantys ženklų elementai – žodžiai „mylida“ ir „teledema“ yra visiškai skirtingi. Taip pat neatmestina, kad ankstesnis suinteresuoto asmens ženklas gali sukelti semantines asociacijas su telefonais ar televizija (tele - pirmoji žodžių dalis, reiškianti: 1.veikimą per atstumą (telefonas). 2. vykdymą iš tolo (televaldymas). 3. sąsają su televizija (telecentras) - Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninis variantas, 2015 (atnaujinta versija, 2017) – http://lkiis.lki.lt/). Tuo tarpu ginčijamas ženklas analogiškų asociacijų nesukelia.
Lyginant ginčijamą ženklą „mylida“ (reg. Nr. 76106) su ankstesniu suinteresuoto asmens ženklu „m“ (reg. Nr. 50574), nustatyta, kad ginčijamo ženklo suvokimo įspūdį lemia žodis „mylida“, o ankstesnis ženklas sudarytas tik iš raidės „m“. Vienos raidės pasikartojimas nėra pakankamas pripažinti vizualų ir fonetinį panašumą tarp ženklų įvertinus tai, kad užginčyto ženklo dominuojantį elementą sudaro ilgas žodis, susidedantis iš akivaizdžiai didesnio skirtingų raidžių ir garsų skaičiaus. Semantinis palyginimas tarp ženklų (sudarytų iš dirbtinio žodžio „mylida“ ir raidės „m“) yra negalimas.
Pažymėtina, kad ženklų panašumas neturi būti nagrinėjamas mechaniškai, vien tik formaliai nagrinėjant ženklus sudarančias dalis pagal kiekvieną ženklų panašumo kriterijų atskirai, tačiau būtina įvertinti kiekvieno kriterijaus reikšmę ženklo bendram suvokimo įspūdžiui bei suvokiant ženklą kaip visumą. Todėl pagal tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nurodyti lyginamų prekių ženklų skirtumai yra tokio pobūdžio, kad nėra pagrindo konstatuoti ginčijamo ženklo „mylida“ (reg. Nr. 76106) panašumo į suinteresuoto asmens prekių ženklus „teledema“ (reg. Nr. 49891) ir „m“ (reg. Nr. 50574).

Įvertinus ženklų panašumo aplinkybę, toliau jie tikrinami prekių (paslaugų) panašumo kontekste. Prekių (paslaugų), kurioms ženklai registruojami, vienarūšiškumas nustatomas pagal Metodiniuose nurodymuose įtvirtintus kriterijus – prekių (paslaugų) rūšį, paskirtį bei realizavimo sąlygas. Kadangi nebuvo konstatuotas lyginamųjų ženklų panašumas, todėl prekių, kurioms ženklai registruoti, tapatumo ar panašumo nustatymas neturi teisinės reikšmės.
Kaip yra pažymėta teisminėje praktikoje, visuomenės suklaidinimo galimybė inter alia apima ir suklaidinimą dėl prekių komercinės kilmės šaltinio (žr., pvz., ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinio sprendimo Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Golwyn-Mayer Inc., C-39/97, Rink. 1998, p. I-5507, 26-30 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jugtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003). Pagal susiformavusią praktiką vertinant suklaidinimo tikimybę atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C251/95, 23 p.; 1998 m. liepos 16 d. Sprendimas Gut Springenheide ir Tusky, sprendimo C210/96, 31 p., 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C342/97, 25 ir 26 p.). Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad suklaidinimo tikimybė egzistuoja.
Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo nenurodė negaliojimo prašymo pagrindu PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies, todėl argumentai dėl ginčijamo ženklo savininko nesąžiningumo pateikiant ginčijamo ženklo paraišką, yra nenagrinėtini.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nenustačius visumos aplinkybių pagal pareikštą negaliojimo prašymo pagrindą – PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prašymas yra atmetamas.

IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA

Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 2 punktu,
n u t a r i a
prašymą atmesti ir prekių ženklo „mylida“ registraciją Nr. 76106 palikti galioti.
Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.