Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašymą grindė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia.

Paraiška žodiniam ginčo ženklui „AGROBITĖ“ (reg. Nr. 87141) įregistruoti Valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) paduota 2022-01-26. Ženklas įregistruotas 41 klasės paslaugoms „elektroninių knygų ir žurnalų tiesioginis publikavimas; elektroninių publikacijų tiesioginis pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamųjų); elektroninė darbalaukinė leidyba; fotoreportažų rengimas; televizijos pramoginės laidos; tiesioginių laidų rengimas“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencija, sprendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje San Marino bendrovė Tecnoservice SRL v. UAB ,,Neono linija“, G.A., bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (angl. „Bad faith case study“), Alikantė, 2003 m. sausio 31 d.; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) interneto svetainė http://euipo.europa.eu). Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamajam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (žr. pvz., ESINT Apeliacinės tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Prime Restaurant Holdings, Inc. v. John Arthur Slater, bylos Nr. R 582/2003-4; Panaikinimo skyriaus 2000 m. spalio 25 d. sprendimas Sureness Pty Ltd. V. Multiple Marketing Limited). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje įtvirtinta, kad „nesąžiningumo buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu, įskaitant, be kita ko, aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo naudojo tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei. Vis dėlto aplinkybės, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tokį žymenį, savaime nepakanka šio pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti. Taip pat reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C- 320/12, 36 p.).

ESTT vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat pažymėjo, kad „nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį“ (ESTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimasbyloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG, C-529/07, 38 p.).

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad žymuo „AGROBITĖ“ naudojamas nuo 2020 m. lapkričio 25 d. G. Stanišausko vardu įregistruotame domeno varde www.agrobite.lt (priedas Nr. 3.1), kuris 2022 m. lapkričio 14 d. perleistas suinteresuotam asmeniui UAB „Lengva pradžia“ (priedas Nr. 3.2).

Dar iki ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datos (t.y. iki 2022 m. sausio 26 d.) iš UAB „Dizaino taškas“ G. Stanišausko vardu užsakytas „AGROBITĖ“ logotipas, kurio parengtas variantas buvo pateiktas 2021 m. gegužės 18 d. (priedas Nr. 4), taip pat užsakytos elektroninės svetainės www.agrobite.lt WEB dizaino maketavimo paslaugos, pagal kurias maketai pateikti 2021 m. balandžio 23 d. (priedas Nr. 5). Suinteresuoto asmens pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Facebook paskyra „Agrobitė“ buvo sukurta 2021 m. rugsėjo 4 d., Twitter paskyra sukurta 2021 m. spalio mėn. Taigi nurodytos aplinkybės pagrindžia tai, kad tikruoju žymens „AGROBITĖ“ šaltiniu laikytinas G. Stanišauskas, kuris dar iki ginčo ženklo paraiškos padavimo datos jau naudojo šį žymenį savo kuriamo internetinio informacinio portalo veikloje, nepriklausomai nuo to, kad aktualiai ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai nebuvo šio žymens įregistravęs savo vardu.

UAB „Lengva pradžia“ nuo 2022 m. lapkričio 14 d. (priedas Nr. 3.2) yra G. Stanišausko teisių į domeną www.agrobite.lt perėmėjas ir turėtojas (būtent šiame domeno varde bei šiuo adresu pasiekiamoje interneto svetainėje yra naudojamas žymuo „AGROBITĖ“), UAB „Lengva pradžia“ vardu portalas „Agrobitė.lt“ yra įtrauktas į Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą VIRSIS (2023-01-20 duomenys, priedas Nr. 8), pagal tai UAB „Lengva pradžia“ suinteresuotumas šiame ginče yra pagrįstas.

Kaip jau buvo minėta, viena iš reikšmingų aplinkybių yra ginčijamo prekių ženklų savininko V. Neverdausko žinojimas arba galėjimas žinoti paduodant paraišką apie suinteresuoto asmens subjektines teises į žymenį „AGROBITĖ“. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad į ginčą buvo pateiktas įrodymas, kuris tiesiogiai patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas dar iki ginčo ženklo paraiškos padavimo žinojo apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę – 2022 m. sausio 24 d. G. Stanišauskui adresuota V. Neverdausko pasirašyta pretenzija (priedas Nr. 6.1), kurioje jis pats nurodė, kad nauja internetinės žiniasklaidos priemonė „Agrobitė“ priklauso G. Stanišauskui ir kad 2021 m. spalio 5 d. G. Stanišauskas „Twitter“ paskelbė apie portalą „Agrobitė“, taip pat patvirtintas žinojimas apie „Agrobitė“ Facebook paskyros egzistavimą.

Tačiau, kaip yra pažymėjęs LAT savo nutartyje, „vien tik žinojimas apie kitą prekių ženklą per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą“ (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-507/2009). Nagrinėjant šį teisinį pagrindą, reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C-320/12, 36 p.). Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo metu. Jau minėtoje „Nesąžiningų ketinimų studijoje“ nurodoma, kad nesąžiningo pareiškėjo ketinimai gali būti įvairūs: sutrukdyti įeiti į rinką su prekėmis ar paslaugomis su kitoje šalyje saugomu teisėto savininko prekių ženklu, nesąžiningai naudotis teisėto savininko prekių ženklo reputacija, rezervuoti prekių ženklą siekiant piniginių reikalavimų ir t.t. Nagrinėjamu atveju į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas, žinodamas apie kitam asmeniui priklausančią ankstesnę subjektinę teisę į žymenį „AGROBITĖ“, po ginčijamo ženklo registracijos siuntė suinteresuoto asmens klientams laiškus skatindamas nesinaudoti suinteresuoto asmens teikiamomis paslaugomis – 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. lapkričio 28 d. laiškai el. paštu (priedai Nr. 7.1, 7.2), analogiška informacija buvo teikiama ir institucijoms – 2023 m. sausio 12 d. laiškas Žemės ūkio ministerijos darbuotojams (priedas Nr. 7.3). Ginčijamo ženklo savininko V. Neverdausko ketinimus taip pat iliustruoja dar 2020 m. vasario 20 d., t.y. iki ginčo ženklo paraiškos padavimo, el. paštu G. Stanišauskui išsiųstas laiškas, patvirtinantis ginčijamo ženklo savininko nepagarbią poziciją konkurento verslo atžvilgiu (2023-04-28 suinteresuoto asmens pateiktas įrodymas). Šios aplinkybės kartu su kitais įrodymais įgalina spręsti dėl nesąžiningų ketinimų paduodant ginčijamo ženklo paraišką buvimo.

Prie nesąžiningų ketinimų aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir siekį sukurti painiavą ir suklaidinus visuomenę pritraukti didesnį vartotojų skaičių į savo (šiuo atveju prekių ženklą) savo kuriamoms prekėms bei paslaugoms reklamuoti (LAT 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014). Todėl paraiškos padavimas analogiškam jau kito asmens komercinėje veikloje naudojamam žymeniui „AGROBITĖ“ registruoti iš esmės tapačioms 41 klasės paslaugoms, susijusioms su informacijos rengimu ir publikavimu, įgalina daryti prielaidą dėl siekio suklaidinti vartotoją, sudarant klaidinančią asociaciją su suinteresuotu asmeniu bei jo naudojamu žymeniu „AGROBITĖ“. Ginčo šalys patvirtino, kad yra konkurentės, veikia toje pačioje rinkos dalyje, taigi tapataus žymens registravimas asmens, kuris nėra tikrasis ginčijamo žymens šaltinis, yra objektyvaus pobūdžio veiksmas, laikytinas neatitinkančiu sąžiningos komercijos standartų.

Be to, pažymėtina, kad Apeliaciniam skyriui nebuvo pateikta įrodymų dėl ginčijamo ženklo naudojimo kaip prekių ženklo. Savaime ši aplinkybė dar nereiškia nesąžiningų ketinimų buvimo fakto, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl ginčo ženklo „AGROBITĖ“ registravimo tikrojo tikslo, nes prekių ženklo paskirtis yra atskirti konkretaus pareiškėjo teikiamas prekes ir paslaugas nuo kito asmens teikiamų prekių bei paslaugų. Ginčijamo ženklo savininko argumentai dėl užginčyto ženklo registracijos suinteresuoto asmens vardu termino praleidimo yra visiškai nepagrįsti ir neturi teisinio pagrindo. Tai, kad suinteresuotas asmuo nebuvo įregistravęs atitinkamo žymens iškart pradėjus jį naudoti, nesudaro jokio teisinio pagrindo kitam asmeniui registruoti tą žymenį savo vardu pasinaudojant tokia situacija. Vien domenų agrobite.eu ir agrobite.online su pasaulinio ir europinio masto plėtiniais registracijos faktas V. Neverdausko vardu nuo 2022-11-22 savaime negali būti prilygintas nacionalinio prekių ženklo naudojimui Lietuvoje kartu nepateikus jokių duomenų dėl šiais domenų vardais žymimų interneto svetainių egzistavimo ir jose naudojamo ginčijamo ženklo. Taip pat 2023-04-26 įsteigto juridinio asmens pavadinimas MB „Agrobitė EU“ automatiškai nelaikytinas ženklo naudojimu pagal prekių ženklo paskirtį. Be to, kaip jau buvo minėta, ir kiti ginčijamo ženklo savininko veiksmai (būtent klientams ir institucijoms teikiama klaidinanti informacija dėl neva neteisėto žymens naudojimo suinteresuoto asmens veikloje su raginimais nesinaudoti konkurento paslaugomis), gali būti reikšmingi vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį. ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, Bendrojo Teismo jurisprudencija bei ESINT apeliacinių tarybų praktika, pripažįstama, jog tai, kad sėkmingai įregistravęs nagrinėjamą prekių ženklą jo savininkas kitiems asmenims pateikia oficialų pranešimą nebenaudoti panašaus žymens savo komercinėje veikloje, nerodo nesąžiningumo. Tačiau tais atvejais, kai šis prašymas yra susijęs su kitais veiksniais (pvz., ženklas nėra naudojamas), tai gali būti požymis, kad ketinama kitai šaliai užkirsti kelią patekti į rinką (Gairės, D dalis, Anuliavimas, 3.3.2.1 Veiksniai, kuriais remiantis galima įrodyti nesąžiningumą). Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininkui žinant apie rinkoje jau egzistuojantį kito subjekto tapatų žymenį tapačioms paslaugoms žymėti, arba atitinkamai sužinojus apie tokią aplinkybę, trukdymas suinteresuotam asmeniui toliau naudoti jau anksčiau rinkoje jo naudojamą žymenį „AGROBITĖ“, į kurį subjektinės teisės plačiąja prasme priklauso būtent suinteresuotam asmeniui, ir ginčijamo žymens nenaudojimas negali būti laikomi veiksmais, atitinkančiais sąžiningos komercijos standartų.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad į ginčą pateikti įrodymai bei jų visuma pagrindžia, kad pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų, todėl prašymas pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas yra tenkinamas visa apimtimi.