Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašymą grindė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia.

Paraiška ginčo ženklui „rankenos.lt“ (reg. Nr. 86143) įregistruoti Valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) paduota 2021-08-04. Ženklas registruotas 35 klasės paslaugoms „didmeninė, mažmeninė ir internetinė prekyba durų furnitūra“.

Ginčijamo ženklo savininkas teigia, kad būtent jis pirmasis sukūrė ir teisėtai registravo prekių ženklą „rankenos.lt“ (reg. Nr. 86143). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad „prekių ženklų teisėje pripažįstamas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“ yra vienas iš pagrindinių, bet jis nėra absoliutus, jeigu prekės ženklas įregistruotas esant nesąžiningiems ketinimams“ (2003-04-14 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2003). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir įvertinti pareiškėjo M. Jasevičiaus veiksmų pobūdį paraiškos padavimo metu, t.y. ar paraiška ginčo ženklui įregistruoti buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų suinteresuoto asmens atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencija, sprendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje San Marino bendrovė Tecnoservice SRL v. UAB ,,Neono linija“, G.A., bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (angl. „Bad faith case study“), Alikantė, 2003 m. sausio 31 d.; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) interneto svetainė http://euipo.europa.eu). Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamajam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (žr. pvz., ESINT Apeliacinės tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Prime Restaurant Holdings, Inc. v. John Arthur Slater, bylos Nr. R 582/2003-4; Panaikinimo skyriaus 2000 m. spalio 25 d. sprendimas Sureness Pty Ltd. V. Multiple Marketing Limited). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje įtvirtinta, kad „nesąžiningumo buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu, įskaitant, be kita ko, aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo naudojo tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei. Vis dėlto aplinkybės, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tokį žymenį, savaime nepakanka šio pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti. Taip pat reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C- 320/12, 36 p.).

ESTT vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat pažymėjo, kad „nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį“ (ESTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG, C-529/07, 38 p.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad domeno vardas „rankenos.lt“ nuo 2011 m. priklausė UAB „M ir artas“ (priedas Nr. 6), kurios akcininku ir vadovu buvo ginčijamo ženklo savininkas M. Jasevičius. 2012 rugpjūčio 28 d. tarp ginčijamo ženklo savininko M. Jasevičiaus ir suinteresuoto asmens UAB „Finesa“ buvo sudaryta darbo sutartis. Šios sutarties 10 punkte numatytas ginčijamo ženklo savininko M. Jasevičiaus įsipareigojimas sudaryti galimybes darbdavio UAB „Finesa“ veikloje naudoti domeną „rankenos.lt“ (priedas Nr. 2). Suinteresuoto asmens į ginčą pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ginčijamo ženklo savininkui pradėjus dirbti pas suinteresuotą asmenį, nuo 2016 m. interneto svetainėje www.rankenos.lt buvo pradėti skelbti suinteresuoto asmens UAB „Finesa“ kontaktiniai duomenys (Way-backmachine nuotraukos 1, 2). Domenas „rankenos.lt” 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo perleistas suinteresuoto asmens nuosavybėn (priedas Nr. 6), suinteresuotas asmuo mokėjo domeno perleidimo ir galiojimo pratęsimo mokesčius (priedai Nr. 3, 6, 7). 2020 m. gegužės 5 d. suinteresuotas asmuo Facebook platformoje sukūrė verslo paskyrą „Rankenos.lt“, kuriame naudojo žodinį-vaizdinį žymenį „rankenos.lt” (Facebook paskyros ekrano kopijos). Suinteresuoto asmens iniciatyva ir lėšomis buvo įrengtos ir apmokėtos žymens „rankenos.lt” lauko reklamos 2021 m. (priedas Nr. 4), 2020-2022 m. užsakytos ir apmokėtos vizitinės kortelės su jo naudojamais žymenimis, įskaitant ir „rankenos.lt“ (priedas Nr. 5), buvo mokama už maketavimo paslaugas (priedas Nr. 8). Pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2020 m. internetinėje svetainėje www.rankenos.lt suinteresuoto asmens naudojamas žodinis-vaizdinis žymuo „rankenos.lt” yra analogiškas ginčijamam ženklui (2020 m. rugpjūčio 10 d. Way-backmachine nuotraukos 3). Į ginčą pateikti įrodymai dėl patirtų sąnaudų skelbimų ir reklamos paslaugoms pagrindžia reikšmingas suinteresuotas asmens investicijas didinant jo naudojamų žymenų žinomumą (priedai Nr. 9, 10). Taigi nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia tai, kad ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai (2021-08-04) tikruoju žodinio-vaizdinio žymens „rankenos.lt” šaltiniu laikytinas suinteresuotas asmuo UAB „Finesa“, kurio komercinėje veikloje buvo naudojamas šis žymuo, nepriklausomai nuo to, kad aktualiai ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai suinteresuotas asmuo nebuvo šio žymens įregistravęs savo vardu.

Pažymėtina, kad visą darbo suinteresuoto asmens komercijos vadovu laikotarpį (2012 m. rugpjūčio 28 d. - 2022 m. birželio 30 d.) M. Jasevičius žinojo ir neprieštaravo domeno „rankenos.lt“ ir iš tapačių žodinių elementų sudaryto žodinio-vaizdinio žymens naudojimui suinteresuoto asmens UAB „Finesa“ veikloje jo teikiamoms paslaugoms žymėti.

Tačiau, kaip yra pažymėjęs LAT savo nutartyje, „vien tik žinojimas apie kitą prekių ženklą per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą“ (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-507/2009). Nagrinėjant šį teisinį pagrindą, reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C-320/12, 36 p.). Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo metu. Jau minėtoje „Nesąžiningų ketinimų studijoje“ nurodoma, kad nesąžiningo pareiškėjo ketinimai gali būti įvairūs: sutrukdyti įeiti į rinką su prekėmis ar paslaugomis su kitoje šalyje saugomu teisėto savininko prekių ženklu, nesąžiningai naudotis teisėto savininko prekių ženklo reputacija, rezervuoti prekių ženklą siekiant piniginių reikalavimų ir t.t.

Nagrinėjamu atveju į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas, žinodamas apie suinteresuoto asmens veikloje naudojamą žodinį-vaizdinį žymenį, naudodamasis suinteresuoto asmens darbuotojų darbu ir galiojant darbo sutarčiai, 2021-06-14 davė nurodymus suinteresuoto asmens darbuotojai įregistruoti ginčijamą prekių ženklą tik jo vardu (priedas Nr. 11). Ši aplinkybė kartu su kitais įrodymais (ginčijamo ženklo paraiška paduota darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, ženklas registruojamas tokioms pat paslaugoms kaip ir suinteresuoto asmens vykdoma veikla) įgalina spręsti dėl nesąžiningų ketinimų paduodant ginčijamo ženklo paraišką buvimo – neabejotinai gali kilti painiava dėl paslaugų teikėjo, atsirasti galimybė pasinaudoti suinteresuoto asmens įdirbiu, sukauptu per ilgalaikį žymens naudojimą bei galimybė susilpninti žymens skiriamąjį požymį.

ES teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai ar netiesioginiai šalių santykiai prieš paduodant paraišką įregistruoti prekių ženklą, pvz., ikisutartiniai, sutartiniai ar posutartiniai santykiai. Vertinant tariamą pareiškėjo nesąžiningumą svarbu išnagrinėti prekių ženklo paraišką pateikusio asmens ketinimus, galinčius išplaukti iš objektyvių aplinkybių ir konkrečių veiksmų, jo vaidmens arba pozicijos, jo žinių apie ankstesnio žymens naudojimą, iš su prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusiu asmeniu jį siejančių sutartinių, ikisutartinių arba posutartinių santykių, iš abipusių įsipareigojimų, kurie apima įsipareigojimus elgtis sąžiningai ir garbingai, atsiradusių dėl prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusio asmens įmonėje vykdomų arba vykdytų tam tikrų vadovavimo funkcijų arba pareigų, ir apskritai iš visų objektyvių, su interesų konfliktais susijusių situacijų, kuriose veikė prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo (Bendrojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Gruppo Salini, T-321/10, 28 p.). Todėl nesąžiningai gali būti veikiama tuo atveju, kai pareiškėjas, registruodamas prekių ženklą, bando užvaldyti ankstesnę trečiosios šalies, su kuria jį siejo sutartiniai ar ikisutartiniai santykiai arba bet kokie santykiai, teisę, kai taikomas sąžiningumo reikalavimas ir pareiškėjui tenka pareiga elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, susijusius su ginčijama teise. Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininko argumentai dėl civilinių panaudos teisinių santykių egzistavimo tarp šalių nebuvo pagrįsti į ginčą pateiktais įrodymais. 2012 m. darbo sutartyje įtvirtintas darbuotojo įsipareigojimas dėl domeno naudojimo negalėtų būti prilygintas ir laikomas susitarimu savo vardu registruoti kitą pramoninės nuosavybės objektą – prekių ženklą „rankenos.lt” neinformavus suinteresuoto asmens, kurio veikloje ir sąnaudomis šis ženklas buvo naudojamas ir reklamuojamas. Tokiais atvejais tai, kad galiojant įsipareigojimams pagal darbo sutartį, ženklo savininkas įregistravo žymenį savo vardu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima laikyti sąžiningos komercinės ir verslo praktikos pažeidimu.

Be to, pažymėtina, kad Apeliaciniam skyriui nebuvo pateikta įrodymų dėl ginčijamo ženklo naudojimo savininko veikloje. Tai, kad 2022 m. birželio 30 d. – paskutinę darbo pas suinteresuotą asmenį dieną ginčijamo ženklo savininkas el. laišku informavo suinteresuoto asmens klientus dėl ketinimo konkuruoti su suinteresuotu asmeniu ir draudimo naudoti anksčiau teisėtai naudotus žymenis (priedas Nr. 15), 2022 m. birželio 20 d. įregistravo domeno „rankenos.lt“ perleidimą savo vardu (priedas Nr. 6) patvirtina, kad tolimesni ginčijamo ženklo savininko veiksmai gali būti reikšmingi vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį. ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, Bendrojo Teismo jurisprudencija bei ESINT apeliacinių tarybų praktika, pripažįstama, jog tai, kad sėkmingai įregistravęs nagrinėjamą prekių ženklą jo savininkas kitiems asmenims pateikia oficialų pranešimą nebenaudoti panašaus žymens savo komercinėje veikloje, nerodo nesąžiningumo. Tačiau tais atvejais, kai šis prašymas yra susijęs su kitais veiksniais (pvz., ženklas nėra naudojamas), tai gali būti požymis, kad ketinama kitai šaliai užkirsti kelią patekti į rinką (Gairės, D dalis, Anuliavimas, 3.3.2.1 Veiksniai, kuriais remiantis galima įrodyti nesąžiningumą). Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininko trukdymas suinteresuotam asmeniui toliau naudoti jau anksčiau rinkoje jo naudojamą žymenį „rankenos.lt” negali būti laikomi veiksmais, atitinkančiais sąžiningos komercijos standartus.

Įvertinus į ginčą pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindo spręsti, kad M. Jasevičius savo vardu padavė paraišką VPB įregistruoti prekių ženklą „rankenos.lt” 35 klasės paslaugoms „didmeninė, mažmeninė ir internetinė prekyba durų furnitūra“ turint omenyje tai, kad žymenį „rankenos.lt” analogiškoms paslaugoms žymėti naudojo būtent suinteresuotas asmuo UAB „Finesa“, kuriam ir priklausytų subjektinės teisės plačiąja prasme į šį žymenį ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai, nepaisant to ar šis žymuo registruotas ar neregistruotas. Todėl ginčijamo ženklo savininko siekis įregistruoti žymenį savo vardu, akivaizdu, yra nukreiptas prieš suinteresuotą asmenį, klaidina vartotojus, kelia painiavą jų tarpe, todėl visa tai vertintina kaip nesąžiningi ketinimai, nukreipti suinteresuoto asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kituose tiesiogiai susijusiuose ginčuose (negaliojimo prašymuose Nr. PNNZ-38, PNNZ-39) pateiktų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas, žinodamas apie kitus suinteresuoto asmens veikloje teisėtai naudojamus žymenis „KAMBARIO DURYS.LT“ ir „SAMANI VIRTUVĖS“, be suinteresuoto asmens sutikimo padavė paraiškas ir registravo šiuos ženklus savo vardu bei pareiškė draudimą juos toliau naudoti suinteresuoto asmens veikloje (priedas Nr. 15) tokiu būdu siekdamas pakenkti suinteresuoto asmens komercinei veiklai.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad į ginčą pateikti įrodymai bei jų visuma pagrindžia, kad pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų, todėl prašymas pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas yra tenkinamas.