Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašymą grindė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia.

Paraiška ginčo ženklui „SAMANI VIRTUVĖS“ (reg. Nr. 83810) įregistruoti Valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) paduota 2020-08-14. Ženklas registruotas 20 klasės prekėms „baldai; lentynos (baldai); pertvaros (baldai); prausyklės (baldai su praustuvėmis); darbastaliai su spaustuvais (baldai); rakinamosios spintelės, dėžės, stalčiai; baldų durys; ne metalinė baldų furnitūra“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencija, sprendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje San Marino bendrovė Tecnoservice SRL v. UAB ,,Neono linija“, G.A., bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (angl. „Bad faith case study“), Alikantė, 2003 m. sausio 31 d.; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) interneto svetainė http://euipo.europa.eu). Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamajam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (žr. pvz., ESINT Apeliacinės tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Prime Restaurant Holdings, Inc. v. John Arthur Slater, bylos Nr. R 582/2003-4; Panaikinimo skyriaus 2000 m. spalio 25 d. sprendimas Sureness Pty Ltd. V. Multiple Marketing Limited). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje įtvirtinta, kad „nesąžiningumo buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu, įskaitant, be kita ko, aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo naudojo tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei. Vis dėlto aplinkybės, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tokį žymenį, savaime nepakanka šio pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti. Taip pat reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C- 320/12, 36 p.).

ESTT vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat pažymėjo, kad „nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį“ (ESTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG, C-529/07, 38 p.).

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2019 m. liepos 26 d. gavo leidimą iš Baltarusijos bendrovės OOO „SamaniTrade“ naudoti bei registruoti Lietuvos Respublikoje jai priklausantį prekių ženklą „SAMANI“. Į ginčą pateiktas įrodymas – priedas Nr. 2 patvirtina, kad ženklo „SAMANI“ savininkas Baltarusijos Respublikos teritorijoje OOO „SamaniTrade“ suteikė įmonei UAB „Finesa“ teisę įregistruoti ir naudoti ši prekės ženklą Lietuvos teritorijoje. Ginčijamo ženklo savininkas M. Jasevičius neginčijo šio dokumento egzistavimo ir autentiškumo, tačiau tvirtino, kad įregistravo ginčijamą ženklą Baltarusijos įmonės vadovo asmeniniu prašymu ir sutikimu. Pažymėtina, kad ginčijamo ženklo savininkas nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų – minėtame sutikime jokių teisių M. Jasevičiui nesuteikta, be to, šiame dokumente aiškiai apibrėžta, kad leidimas registruoti ir naudoti ženklą „SAMANI“ suteikimas būtent suinteresuotam asmeniui UAB „Finesa“. Jokių įrodymų apie asmeninį pavedimą įregistruoti ženklą ginčijamo ženklo savininko vardu nebuvo pateikta.

Į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. birželio 30 d. pagal darbo sutartį dirbo suinteresuoto asmens UAB „Finesa“ komercijos vadovu. M. Jasevičius neginčijo aplinkybės, kad žinojo apie Baltarusijos įmonės 2019 m. leidimą UAB „FINESA“ veikloje naudoti žymenį „SAMANI“. Tačiau tvirtino, kad šiame leidime pasisakoma dėl prekių ženklo „SAMANI“, o ne dėl prekių ženklo „SAMANl VlRTUVĖS“. Tokie ginčijamo ženklo savininko argumentai yra nereikšmingi įvertinus tai, kad būtent žodis „SAMANI“ yra pagrindinis ir skiriamąjį ženklo požymį lemiantis elementas (žodis „VIRTUVĖS” nurodo prekių rūšį, vaizdinis elementas yra dekoratyvinio pobūdžio). Be to, jau suinteresuotam asmeniui suteiktame leidime buvo nurodytas iš esmės analogiškas ginčijamam ženklui žodinis-vaizdinis žymuo.

Vertinant į ginčą pateiktus įrodymus nustatyta, kad iš karto po leidimo suteikimo žymuo „SAMANI“ buvo pradėtas naudoti suinteresuoto asmens veikloje. 2019 m. liepos 11 d. suinteresuoto asmens vardu buvo užregistruotas domenas „samani.lt“ (priedas Nr. 3), 2020 m. gegužės 4 d. suinteresuotas asmuo Facebook platformoje sukūrė verslo paskyrą „Samani virtuvės“ (Facebook paskyros ekrano kopijos), kuriame nurodytas žymuo „Samani virtuvės”. Suinteresuoto asmens iniciatyva ir lėšomis buvo įrengtos ir apmokėtos žymens „SAMANI VIRTUVĖS” lauko reklamos 2019-2022 m. (priedai Nr. 4, 5, 6, 7, 8), iškabos prekių salonuose (priedas Nr. 10), taip pat reklama ant automobilių (priedas Nr. 11), užsakytos ir apmokėtos vizitinės kortelės su jo naudojamais žymenimis, įskaitant ir „SAMANI VIRTUVĖS“ (priedas Nr. 9). Į ginčą pateikti įrodymai dėl patirtų sąnaudų skelbimų ir reklamos paslaugoms pagrindžia reikšmingas suinteresuoto asmens investicijas didinant jo naudojamų žymenų žinomumą (priedai Nr. 12, 13). Taigi nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia tai, kad ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai (2020-08-14) tikruoju žodinio-vaizdinio žymens „SAMANI VIRTUVĖS” šaltiniu Lietuvoje laikytinas suinteresuotas asmuo UAB „Finesa“, kurio komercinėje veikloje buvo teisėtai naudojamas šis žymuo, nepriklausomai nuo to, kad aktualiai ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai suinteresuotas asmuo nebuvo šio žymens įregistravęs savo vardu.

Tačiau, kaip yra pažymėjęs LAT savo nutartyje, „vien tik žinojimas apie kitą prekių ženklą per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą“ (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-507/2009). Nagrinėjant šį teisinį pagrindą, reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C-320/12, 36 p.). Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo metu. Jau minėtoje „Nesąžiningų ketinimų studijoje“ nurodoma, kad nesąžiningo pareiškėjo ketinimai gali būti įvairūs: sutrukdyti įeiti į rinką su prekėmis ar paslaugomis su kitoje šalyje saugomu teisėto savininko prekių ženklu, nesąžiningai naudotis teisėto savininko prekių ženklo reputacija, rezervuoti prekių ženklą siekiant piniginių reikalavimų ir t.t.

Nagrinėjamu atveju į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas, žinodamas apie suinteresuoto asmens veikloje nuo 2019 m. naudojamą žymenį „SAMANI VIRTUVĖS”, naudodamasis suinteresuoto asmens finansais (už ginčijamo ženklo paraiškos padavimą buvo sumokėta iš suinteresuoto asmens lėšų), 2020 m. padavė paraišką ginčijamo ženklo registracijai savo vardu. Šios aplinkybės kartu su kitais įrodymais (ginčijamo ženklo paraiška paduota darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, ženklas registruojamas tokioms pat prekėms kaip ir tomis, kuriomis prekiauja suinteresuotas asmuo) įgalina spręsti dėl nesąžiningų ketinimų paduodant ginčijamo ženklo paraišką buvimo – neabejotinai gali kilti painiava dėl prekių kilmės šaltinio, atsirasti galimybė pasinaudoti suinteresuoto asmens įdirbiu, sukauptu dėl žymens naudojimo, bei galimybė susilpninti žymens skiriamąjį požymį.

ES teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai ar netiesioginiai šalių santykiai prieš paduodant paraišką įregistruoti prekių ženklą, pvz., ikisutartiniai, sutartiniai ar posutartiniai santykiai. Vertinant tariamą pareiškėjo nesąžiningumą svarbu išnagrinėti prekių ženklo paraišką pateikusio asmens ketinimus, galinčius išplaukti iš objektyvių aplinkybių ir konkrečių veiksmų, jo vaidmens arba pozicijos, jo žinių apie ankstesnio žymens naudojimą, iš su prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusiu asmeniu jį siejančių sutartinių, ikisutartinių arba posutartinių santykių, iš abipusių įsipareigojimų, kurie apima įsipareigojimus elgtis sąžiningai ir garbingai, atsiradusių dėl prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusio asmens įmonėje vykdomų arba vykdytų tam tikrų vadovavimo funkcijų arba pareigų, ir apskritai iš visų objektyvių, su interesų konfliktais susijusių situacijų, kuriose veikė prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo (Bendrojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Gruppo Salini, T-321/10, 28 p.). Todėl nesąžiningai gali būti veikiama tuo atveju, kai pareiškėjas, registruodamas prekių ženklą, bando užvaldyti ankstesnę trečiosios šalies, su kuria jį siejo sutartiniai ar ikisutartiniai santykiai arba bet kokie santykiai, teisę, kai taikomas sąžiningumo reikalavimas ir pareiškėjui tenka pareiga elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, susijusius su ginčijama teise. Nagrinėjamu atveju tai, kad galiojant darbo sutarčiai darbuotojas įregistravo ginčijamą ženklą savo vardu pasinaudodamas darbdavio lėšomis, atsižvelgiant į aplinkybes, galima laikyti sąžiningos komercinės ir verslo praktikos pažeidimu.

Be to, pažymėtina, kad Apeliaciniam skyriui nebuvo pateikta įrodymų dėl ginčijamo ženklo naudojimo savininko veikloje. Tai, kad 2022 m. birželio 30 d. – paskutinę darbo pas suinteresuotą asmenį dieną ginčijamo ženklo savininkas el. laišku informavo suinteresuoto asmens klientus dėl ketinimo konkuruoti su suinteresuotu asmeniu ir draudimo naudoti anksčiau teisėtai naudotus žymenis (priedas Nr. 15), 2022 m. birželio 20 d. įregistravo domeno „samani.lt“ perleidimą savo vardu (priedas Nr. 3) patvirtina, kad tolimesni ginčijamo ženklo savininko veiksmai gali būti reikšmingi vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį. ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, Bendrojo Teismo jurisprudencija bei ESINT apeliacinių tarybų praktika, pripažįstama, jog tai, kad sėkmingai įregistravęs nagrinėjamą prekių ženklą jo savininkas kitiems asmenims pateikia oficialų pranešimą nebenaudoti panašaus žymens savo komercinėje veikloje, nerodo nesąžiningumo. Tačiau tais atvejais, kai šis prašymas yra susijęs su kitais veiksniais (pvz., ženklas nėra naudojamas), tai gali būti požymis, kad ketinama kitai šaliai užkirsti kelią patekti į rinką (Gairės, D dalis, Anuliavimas, 3.3.2.1 Veiksniai, kuriais remiantis galima įrodyti nesąžiningumą). Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininko trukdymas suinteresuotam asmeniui toliau naudoti jau anksčiau rinkoje jo naudojamą žymenį „SAMANI VIRTUVĖS” negali būti laikomi veiksmais, atitinkančiais sąžiningos komercijos standartus.

Įvertinus į ginčą pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindo spręsti dėl to, kad M. Jasevičius savo vardu padavė paraišką VPB įregistruoti žymenį „SAMANI VIRTUVĖS“ 20 klasės prekėms „baldai; lentynos (baldai); pertvaros (baldai); prausyklės (baldai su praustuvėmis); darbastaliai su spaustuvais (baldai); rakinamosios spintelės, dėžės, stalčiai; baldų durys; ne metalinė baldų furnitūra“ turint omenyje tai, kad 2019 m. leidimas naudoti žymenį „SAMANI“ Lietuvos teritorijoje buvo suteiktas būtent suinteresuotam asmeniui, kuriam ir priklausytų subjektinės teisės plačiąja prasme į šį žymenį ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai, nepaisant to ar šis žymuo registruotas ar neregistruotas. Todėl ginčijamo ženklo savininko siekis įregistruoti žymenį savo vardu, akivaizdu yra nukreiptas prieš suinteresuotą asmenį, klaidina vartotojus, kelia painiavą jų tarpe, todėl visa tai vertintina kaip nesąžiningi ketinimai, nukreipti suinteresuoto asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kituose tiesiogiai susijusiuose ginčuose (negaliojimo prašymuose Nr. PNNZ-37, PNNZ-38) pateiktų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas, žinodamas apie kitus suinteresuoto asmens veikloje teisėtai naudojamus žymenis „KAMBARIO DURYS.LT“ ir „rankenos.lt“, be suinteresuoto asmens sutikimo padavė paraiškas ir registravo šiuos ženklus savo vardu bei pareiškė draudimą juos toliau naudoti suinteresuoto asmens veikloje (priedas Nr. 15) tokiu būdu siekdamas pakenkti suinteresuoto asmens komercinei veiklai.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad į ginčą pateikti įrodymai bei jų visuma pagrindžia, kad pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų, todėl prašymas pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas yra tenkinamas.