Sprendimo tekstas

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Beheyt, BVBA (Belgija, BE), atstovaujamo advokatės, patentinės patikėtinės L. Zubovienės, prašymą Nr. PNNZ-44 dėl Anna Ionutene (Lietuva, LT), atstovaujamos patentinės patikėtinės J. Gerasimovič, priklausančio prekių ženklo „M ONE MORE DIAMOND“ registracijos Nr. 88791 pripažinimo negaliojančia.

I. PRAŠYMO TURINYS

2023-12-12 suinteresuotas asmuo Beheyt, BVBA Apeliaciniam skyriui padavė prašymą Nr. PNNZ-44, prašydamas Anna Ionutene priklausančią prekių ženklo „M ONE MORE DIAMOND“ registraciją Nr. 88791 pripažinti negaliojančia.

Suinteresuotas asmuo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Ginčijamo ženklo savininkas pasinaudojo PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje numatyta gynybos priemone 2024-01-17 pateikdamas prašymą įrodyti ankstesnio ženklo naudojimą.

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo prašymą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.

Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia remiantis šia įstatymo nuostata, būtina žemiau išvardintų aplinkybių visuma:

- vėlesnė ginčijamo prekių ženklo registracija,

- ginčijamo prekių ženklo tapatumas ar panašumas į ankstesnį prekių ženklą,

- prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas ar panašumas į ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir (ar) paslaugas, tikimybė suklaidinti dalį visuomenės dėl prekių ženklų savininko.

Nustačius, kad egzistuoja visų šių aplinkybių visuma, prekių ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų (PŽĮ 58 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Suinteresuotas asmuo prašyme rėmėsi jam priklausančia Europos Sąjungos prekių ženklo „ONE MORE“ registracija Nr. 011872983, paraiška Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (toliau – ESINT) paduota 2013-06-05, registracijos data 2013-10-16, ženklas registruotas 14 klasės prekėmis „brangieji metalai ir jų lydiniai, brangiųjų metalų arba jais padengti dirbiniai, nepriskirti prie kitų klasių; juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai; laiko matavimo arba chronometriniai prietaisai“.

Ginčijamas prekių ženklas – „M ONE MORE DIAMOND“ (reg. Nr. 88791), paraiška Nr. 2022 1760 šiam ženklui registruoti VPB paduota 2022-10-31. Ženklas įregistruotas:

- 14 klasės prekėms „apyrankės (juvelyriniai dirbiniai); auksas (neapdirbtas ar kalstytas); auksasiūliai (juvelyriniai dirbiniai); auskarai; brangakmeniai; brangieji metalai (neapdirbti ar iš dalies apdirbti); brangiųjų metalų vielos (juvelyriniai dirbiniai); brangiųjų metalų siūlai (juvelyriniai dirbiniai); deimantai; dekoratyvinės sagės; grandinėlės (juvelyriniai dirbiniai); juvelyriniai dirbiniai; juvelyriniai karuliai; juvelyrinių dirbinių dovanų dėžutės; juvelyrinių dirbinių dėžutės; juvelyrinių dirbinių jungiamosios detalės; juvelyrinių dirbinių ritininiai dėklai; juvelyrinių dirbinių užsegimai; kabošonai; karoliai (juvelyriniai dirbiniai); krucifiksai (juvelyriniai dirbiniai); liejiniai (brangiųjų metalų); lydiniai (tauriųjų metalų); medalionai (juvelyriniai dirbiniai); meno dirbiniai (brangiųjų metalų); perlų juvelyriniai dirbiniai; platina; pusbrangiai akmenys; rankogalių sąsagos; sagės (juvelyriniai dirbiniai); sidabras (neapdirbtas ar kalstytas); smeigtukai (juvelyriniai dirbiniai); špineliai (brangakmeniai); žiedai (juvelyriniai dirbiniai)“;

- 36 klasės paslaugoms „finansinis įvertinimas; finansinės konsultacijos; juvelyrinių dirbinių įvertinimas; kapitalo investavimas; lėšų investavimas; dovanų kuponų išdavimas“.

PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo data pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą. Remiantis šia įstatymo nuostata, suinteresuoto asmens prekių ženklai yra ankstesni negu ginčijamas ženklas.

2024-01-17 gautas ginčijamo ženklo savininko prašymas pateikti ankstesnio ženklo naudojimo įrodymus.

PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu ankstesniu ženklu, vėlesnio ženklo savininkui paprašius, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas, žymėti arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos. Pagal PŽĮ 59 straipsnio 2 dalį jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, bet ir įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti arba kad buvo svarbių priežasčių jo nenaudoti.

Prašymo Nr. PNNZ-44 dėl prekių ženklo „M ONE MORE DIAMOND“ registracijos Nr. 88791 pripažinimo negaliojančia padavimo data yra 2023-12-12, ankstesnio ženklo „ONE MORE“ (reg. Nr. 011872983) registracijos ESINT data – 2013-10-16, taigi prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos. Pagal tai ankstesnio ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2018-12-12 – 2023-12-11. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą (2022-10-31) penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininko pateikti įrodymai taip pat turi pagrįsti, kad ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti per penkerių metų laikotarpį iki paraiškos padavimo datos, t.y. laikotarpiu 2017-10-31 – 2022-10-30. Nagrinėjamu atveju aktualūs laikotarpiai didžiąja dalimi sutampa.

Suinteresuotas asmuo pateikė šiuos ankstesnio ženklo naudojimo įrodymus:

1. PVM sąskaitos faktūros 2018-2023 m. laikotarpiu;

2. Suinteresuoto asmens fizinių parduotuvių nuotraukos 2018-12-12 – 2023-12-18 laikotarpiu;

3. Suinteresuoto asmens internetinės svetainės www.one-more.be archyvinės nuotraukos.

Suinteresuoto asmens prekių ženklas, kuriuo remiantis buvo pateiktas negaliojimo prašymas, yra Europos Sąjungos prekių ženklas. Pagal PŽĮ 59 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatant ar Europos Sąjungos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, taikomas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas (toliau – ESPŽR). Vertinant Europos Sąjungos ženklo naudojimą reikia atsižvelgti į ESINT, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) bei Bendrojo Teismo praktiką dėl ženklo naudojimo. ESTT savo praktikoje yra pasisakęs dėl Europos Sąjungos teisės normų, susijusių su naudojimo vertinimu aiškinimo. Visų pirma svarbu pažymėti, kad naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004 m. sausio 27 d. sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; kt.).

Pagal Europos Sąjungos prekių ženklo deleguotojo reglamento (ESPŽDR) 19 straipsnio 2 dalį kartu su ESPŽDR 10 straipsnio 3 dalimi, naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ankstesnio prekių ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas ir kuriomis grindžiamas prašymas paskelbti ženklą negaliojančiu.

Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, kad prašymą pareiškęs asmuo privalo ne tik nurodyti, bet ir įrodyti kiekvieną iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).

ESINT Prekių ženklų gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, Bendrojo Teismo jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija (Gairės, 7 skirsnis, Naudojimo įrodymai, 2.2 Naudojimas iš tikrųjų. Tarnybos taikomi įrodinėjimo reikalavimai).

Naudojimo laikas

Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Deitech, T-86/07, 52 p.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad visi suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patenka į aktualius 2018-12-12 – 2023-12-11 ir 2017-10-31 – 2022-10-30 laikotarpius.

Naudojimo vieta

Jeigu ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos prekių ženklas, jis turi būti naudojamas „Sąjungoje“ (ESPŽR 18 straipsnio 1 dalis ir 64 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai (1 priedas) yra susiję su ankstesnio ženklo naudojimu Belgijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Apeliacinio skyriaus posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė patvirtino, kad 2 priede pateiktos suinteresuoto asmens fizinių parduotuvių nuotraukos yra padarytos Europos Sąjungos valstybėse, be to, pagal suinteresuoto asmens internetinės svetainės https://www.one-more.be informaciją Europos Sąjungos valstybėse veikia didelis skaičius fizinių suinteresuoto asmens prekybos vietų (parduotuvių ar salelių prekybos centruose). Suinteresuoto asmens internetinės svetainės https://www.one-more.be archyvinės nuotraukos (3 priedas) patvirtina, kad svetainėje nurodyta informacija buvo skirta Belgijos bei kitų Europos Sąjungos valstybių vartotojams (informacija skelbiama prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis). Pagal tai pripažintina, kad naudojimo reikalavimas Europos Sąjungoje yra išpildytas.

Naudojimo pobūdis

ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, Bendrojo Teismo jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:

• ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją;

• ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą pagal ESPŽR 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir

• prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.

Naudojimui iš tikrųjų būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Minimax, C-40/01, 43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį. Kaip nurodyta ESPŽDR 10 straipsnio 4 dalyje, ženklo nebūtina tvirtinti prie pačių prekių. Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų (Gairės, 7 skirsnis, 6.1.1.1 Individualių ženklų naudojimas).

Vertinant suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ženklas „ONE MORE“ (reg. Nr. 011872983) buvo naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo funkciją – pateikiamas pristatant vartotojams įvairius juvelyrinius dirbinius suinteresuoto asmens internetinėje svetainėje (3 priedas) ir fizinėse prekybos vietose (dalis 2 priedo, kur greta prekių nuotraukų bei juvelyrinių dirbinių vitrinose matomas prekių ženklas). Kaip nurodyta Gairėse, „naudojimo ant prekių ar jų pakuotės įrodymas nėra vienintelis būdas naudojimui prekėms įrodyti. Jei yra tinkamas ryšys tarp ženklo ir prekių, pakanka, kad ženklas naudojamas prekių ar paslaugų atžvilgiu, pvz., brošiūrose, skrajutėse, pardavimo vietose esančiose iškabose ir pan. Pavyzdžiui, jeigu protestą pareiškęs asmuo parduoda savo prekes tik per katalogus (užsakymo paštu pardavimas) arba internetu, ženklas gali ne visada būti rodomas ant pakuotės ar net ant pačių prekių. Tokiais atvejais naudojimas (interneto) puslapiuose, kur pateikiamos prekės, jeigu tik jis kitu požiūriu iš tikrųjų naudojamas laiko, vietos, apimties ir pobūdžio požiūriu, paprastai bus laikomas pakankamu. Ženklo savininkas neturės pateikti įrodymų, kad ženklas iš tikrųjų buvo rodomas ant pačių prekių“ (Gairės, 7 skirsnis, 6.1.2.3 Naudojimas prekėms). Taigi minėti įrodymai patvirtina ankstesnio ženklo naudojimą juvelyriniams dirbiniams.

Žodinio žymens „ONE MORE“ (žodinio junginio, kuris yra pagrindinis ir skiriamasis ankstesnio ženklo elementas) nurodymas sąskaitose faktūrose kartu su ženklo savininko pavadinimu viršuje (1 priedas) patvirtina ženklu „ONE MORE“ žymimų prekių kilmės tapatumą ir yra tinkama priemonė įrodinėjant, kad registruotas prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas. Kaip nurodyta ESINT Gairėse „tuo, kad sąskaitose faktūrose kartu nurodomas įmonės pavadinimas ir prekių ženklas, jeigu tas abi nuorodas galima aiškiai atskirti, galima įrodyti, kad žymuo naudojamas teikiamų paslaugų komercinei kilmei nurodyti“ (Gairės, 7 skirsnis, 6.1.1.1 Individualių ženklų naudojimas). Nagrinėjamu atveju sąskaitose faktūrose nurodyta informacija patvirtina, kad prekių ženklu „ONE MORE“ buvo žymimos tokios prekės kaip auskarai, žiedai, apyrankės, pakabukai, vėriniai, t.y. juvelyriniams dirbiniams – daliai prekių, kurios nurodytos ginčijamo ženklo registracijoje.

Ženklas turi būti naudojamas toks, koks jis yra įregistruotas, arba naudojamas jo variantas. ESPŽR 18 straipsnyje nustatyta, kad ženklo naudojimas kitomis formomis nei jis įregistruotas, vis tiek reiškia ženklo naudojimą, jeigu skirtingais elementais nekeičiamas prekių ženklo skiriamasis požymis, nepaisant to, ar prekių ženklas, atsižvelgiant į jo naudojimo formą, taip pat yra įregistruotas savininko vardu. Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nėra būtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03, 50 p.).

Ankstesnis ženklas „ONE MORE“ (reg. Nr. 011872983) yra registruotas kaip grafinis ženklas, sudarytas iš artimu standartiniam šriftu užrašytų žodžių „One more“, kurio antrame žodyje „more“ pirma raidė išpildyta su papildoma dalimi. Iš pateiktų įrodymų – suinteresuoto asmens internetinėje svetainėje ir fizinės prekybos vietose pateiktų prekių pavyzdžių (2, 3 priedai) galima spręsti apie prekių ženklo naudojimą kaip žodinio-vaizdinio ženklo, sudaryto iš žodinio derinio „One more“ ir virš jo arba prieš pirmąjį žodį „one“ įkomponuotos vertikalių atkarpų kompozicijos. Pažymėtina, kad visuose pateiktuose naudojimo pavyzdžiuose dominuojančioje pozicijoje yra junginys „One more“, kuris visiškai atitinka įregistruotą suinteresuoto asmens ženklą, o vaizdinis elementas iš vertikalių atkarpų yra neišsiskiriantis, prasmės neturintis, skiriamojo požymio neįtakojantis, dekoratyvaus pobūdžio elementas. Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu ženklo papildymas neturi skiriamojo požymio, yra silpnas ir (arba) nedominuojantis, jis nepakeičia registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio (Bendrojo Teismo 2009 m. lapkričio 30d. sprendimas byloje Coloris, T-353/07, 29-33 p.; 2010 m. birželio 10d sprendimas byloje Atlas Transport, T-482/08, 36 p.). ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“ paskelbtoje bendrojoje praktikoje nurodyta, kad papildymas skiriamojo požymio neturinčiais arba silpną skiriamąjį požymį turinčiais elementais, paprastai skiriamojo požymio nekeičia, neatsižvelgiant į tai, ar tie elementai vizualiai dominuoja, ar ne (žr. Praktikos derinimas ES, CP 8 projektas, www.vpb.lrv.lt, 4.3.2 p.).

Kaip buvo paminėta anksčiau, sąskaitose faktūrose (1 priedas) yra nurodytas žodinis žymuo „ONE MORE“, kuris atkartoja pagrindinį ankstesnio ženklo elementą – žodžių derinį „One more“. Ginčijamo ženklo savininkės argumentai dėl raidės „m“ išpildymo originalumo ankstesniame ženkle ir jos reikšmės bendram suvokimo įspūdžiui yra atmestini įvertinus tai, kad bendroje ženklo kompozicijoje šis elementas yra smulkus ir neryškus, vizualiai neišsiskiriantis ir dėl susiliejančio įspūdžio greičiausiai vartotojų bus suvokiamas kaip raidė „m“. Atsižvelgiant į tai, ankstesnio ženklo dominuojančio elemento „One more“ nurodymas sąskaitose faktūrose patvirtina, kad ženklas buvo naudojamas toks, koks yra įregistruotas.

Ženklas turi būti naudojamas viešai ir išoriškai vykdant komercinę veiklą, siekiant ekonominės naudos, kad būtų užtikrinta prekių ir paslaugų, kurios juo reprezentuojamos, pardavimo vieta (Bendrojo Teismo 2003-03-12 sprendimas byloje Silk Cocoon, T-174/01, 39 p.; 2008-04-30 sprendimas byloje Sonia Rykiel, T-131/06, 38 p.).

Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai – prekių ženklo nurodymas greta prekių fizinės prekybos vietose ir internetinėje svetainėje (2, 3 priedai) akivaizdžiai patvirtina tiesioginiams vartotojams skirtų dalies 14 klasės prekių žymėjimą ankstesniu žymeniu, taigi šio ženklo viešas naudojimas yra akivaizdus. Tą patvirtina ir ankstesnio ženklo nurodymas sąskaitose faktūrose (1 priedas). Dalis pateiktų sąskaitų yra išduotos platintojams ir prekiautojams, kurie parduoda prekes galutiniams vartotojams. ESINT ir ES teismų praktikoje išorinis naudojimas nebūtinai reiškia į galutinius vartotojus orientuotą naudojimą. Platinimas – tai verslo organizavimo būdas, įprastas prekiaujant, ir reiškia ženklo naudojimą, kurio negalima laikyti tik naudojimu įmonių grupės viduje, nes ženklas naudojamas ir išoriškai, viešai (Bendrojo Teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimas byloje Friboi, T-324/09, 32 p.). Pagal tai pripažintina, kad pateikti įrodymai yra tinkami ir patvirtina ankstesnio ženklo viešą naudojimą prekyboje.

Naudojimo apimtis

Kalbant apie ankstesnio ženklo naudojimo apimtį, reikia visų pirma atsižvelgti į, viena vertus, visų naudojimo veiksmų komercinę apimtį, ir, kita vertus, laikotarpio, per kurį atlikti šie naudojimo veiksmai, trukmę bei šių veiksmų dažnumą (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje Hipoviton, T-334/01, 35 p.).

Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina nuolatinius ankstesniu ženklu žymimų prekių – įvairių juvelyrinių dirbinių pardavimus Europos Sąjungos valstybėse: Belgijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje (1 priedas). ESINT Gairėse nurodoma, jog kai kada palyginti nedidelių pardavimo rodiklių gali pakakti, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojimas nėra vien simbolinis, ypač jei prekės brangios (Gairės, 7 skirsnis, 5 Naudojimo apimtis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens pateikti įrodymai leidžia spręsti apie reguliarų ankstesnio ženklo naudojimą, atsižvelgiant į kainas įrodančiu kiekybiškai reikšmingą naudojimą, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų produktų realizavimo rinkos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad ankstesnis ženklas „ONE MORE“ buvo naudojamas iš tikrųjų registracijoje nurodytai prekių kategorijai „juvelyriniai dirbiniai“.

Dėl PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto

ESTT yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95, 23 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra savitiksliai – jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos. Taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas – nuo kito asmens teikiamų paslaugų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2008-06-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).

Kaip jau buvo minėta, suinteresuoto asmens prekių ženklas „ONE MORE“ (reg. Nr. 011872983) yra įregistruotas kaip grafinis ženklas, sudarytas iš nežymiai stilizuotu šriftu užrašyto žodžių junginio „One more“.

Ginčijamas prekių ženklas „M ONE MORE DIAMOND“ (reg. Nr. 88791) įregistruotas kaip grafinis ženklas, išpildytas mėlyna spalva, sudarytas iš nežymiai stilizuotu šriftu užrašyto žodžių junginio „ONE MORE DIAMOND“ ir virš jo esančio vaizdinio elemento, primenančio raidžių „OM“ kombinaciją.

Teismų praktikoje konstatuota, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje (LAT 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003).

Apeliacinis skyrius pažymi, jog suinteresuotas asmuo pateikė pagrįstą lyginamųjų ženklų palyginimą, atsižvelgiant į šiuos ženklus sudarančius pagrindinius ir skiriamuosius elementus. Suinteresuoto asmens ženklas yra sudarytas iš žodžių junginio „One more“, kuris yra skiriamasis šio ženklo elementas ir lemia šio ženklo suvokimo įspūdį (raidės „m“ stilizavimas yra neryškus ir neišsiskiriantis bendroje ženklo kompozicijoje, jos išpildymas su papildoma dalimi vizualiai susilieja ir greičiausiai bus suvokiamas būtent kaip raidė „m“). Lyginant ginčijamą ženklą „M ONE MORE DIAMOND“, kurio skiriamąjį požymį lemia žodinių ir vaizdinių elementų visuma, su ankstesniu suinteresuoto asmens ženklu „ONE MORE“, nustatyta, kad žodiniai šį ženklą sudarantys elementai – būtent „ONE MORE“, esantys šio ženklo pradžioje, iš esmės atkartoja ankstesnį ženklą sudarantį junginį „One more“. Ženklų pradžios sutapimas yra reikšminga aplinkybė, nes kuomet ženklai yra pakankamai ilgi ar sudaryti iš kelių žodinių elementų, lyginamų ženklų pradžia laikoma labiausiai vartotojų pastebima (Bendrojo Teismo 2005 m. birželio 22 d. sprendimas Byloje Plus / OHMI - Bälz ir Hiller (Turkish Power), T-34/04, 56 p.).

Ginčijamo ženklo trečiasis žodis „DIAMOND“ (angl. deimantas, kompiuterinis anglų-lietuvių-anglų kalbų žodynas Anglonas 2, Fotonija 2010) neturi skiriamojo požymio registruojamų prekių atžvilgiu, kadangi tiesiogiai nurodo ir aprašo 14 klasės prekes „deimantai“ ir įvairius juvelyrinius dirbinius, todėl šis žodinis elementas neturi jokios įtakos vertinant ženklų panašumą. Taigi pripažintina, kad ginčijamame ženkle atkartotas pagrindinis ir dominuojantis ankstesnio ženklo elementas – žodžių junginys „One more“. Ginčijamo ženklo savininkės argumentai dėl šio junginio (prasmė išvertus iš anglų kalbos – dar vienas, Anglonas2) naudojimo prekių pirkimo būdui nurodyti nebuvo pagrįsti į ginčą pateiktais įrodymais. Be to, pateikti įrodymai nepatvirtina ir dažno šio žodinio junginio pasikartojimo kitų pareiškėjų ženkluose 14 bei 36 klasių prekėms ir paslaugoms žymėti. Įvertinus tai, pripažintina, kad lyginami ženklai yra panašūs vizualiai, fonetiškai ir semantiškai.

Vaizdinis ginčijamo ženklo elementas išpildytas tokia pačia spalva kaip žodiniai elementai, jis neišsiskiria ir nedominuoja bendroje ženklo kompozicijoje, neturi aiškios prasmės, turėtų būti suvokiamas kaip dekoratyvus elementas, kuris nėra pakankamas skirtingo suvokimo įspūdžio sukūrimui. Šis vaizdinis elementas taip pat primena stilizuotas raides „OM“ ir vartotojų gali būti suvokiamas kaip ženklą sudarančių žodinių elementų „ONE“, „MORE“ pirmųjų raidžių derinys. Pagal tai pripažintina, kad šis elementas sudaro vientisą kompoziciją kartu su žemiau vienas greta kito išdėstytais žodiniais elementais, iš kurių pirmieji „ONE MORE“ atkartoja ankstesnio ženklo pagrindinį ir skiriamąjį elementą – žodžių junginį „One more“.

Taigi apibendrinant darytina išvada, kad ginčijamas ženklas „M ONE MORE DIAMOND“ (reg. Nr. 88791) yra panašus į ankstesnį suinteresuoto asmens ženklą „ONE MORE“ (reg. Nr. 011872983).

Nustačius, kad ženklai panašūs, toliau jie tikrinami prekių ir (arba) paslaugų panašumo kontekste. Vertinant prekių panašumą, turi būti atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su tomis prekėmis. Šios aplinkybės inter alia apima prekių rūšį, paskirtį ir vartojimo būdą bei tai, ar tos prekės yra konkuruojančios, ar papildančios viena kitą (ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., C 39/97, 23 p.). Prekės ir paslaugos būna tapačios ne tik tada, kai jos visiškai sutampa (vartojami tie patys arba sinonimiški terminai), bet ir tada ir ta apimtimi, kuria ginčijamu ženklu žymimos prekės ir (arba) paslaugos priklauso platesnei ankstesniu ženklu žymimai kategorijai arba atvirkščiai – tada ir ta apimtimi, kuria platesnis ginčijamo ženklo terminas apima konkretesnes ankstesniu ženklu žymimas prekes ir (arba) paslaugas.

Kaip jau buvo minėta, įvertinus suinteresuoto asmens pateiktus ankstesnio ženklo naudojimo įrodymus, buvo nustatyta, kad ankstesnis ženklas „ONE MORE“ (reg. Nr. 011872983) buvo naudojamas Europos Sąjungoje 14 klasės prekėms „juvelyriniai dirbiniai“.

Lyginant ginčijamo ženklo prekių sąraše nurodytas prekes su ankstesniu ženklu žymimomis prekėmis nustatyta, kad ginčijamo ženklo 14 klasės prekių sąraše išvardinti įvairūs juvelyriniai dirbiniai patenka į ankstesnio ženklo prekių „juvelyriniai dirbiniai“ apimtį, taigi yra tapačios prekės. Kitos ginčijamos 14 klasės prekės „brangakmeniai; deimantai; dekoratyvinės sagės; juvelyrinių dirbinių dovanų dėžutės; juvelyrinių dirbinių dėžutės; juvelyrinių dirbinių jungiamosios detalės; juvelyrinių dirbinių ritininiai dėklai; juvelyrinių dirbinių užsegimai; kabošonai; meno dirbiniai (brangiųjų metalų); pusbrangiai akmenys; rankogalių sąsagos; špineliai (brangakmeniai)“ yra panašios į suinteresuoto asmens prekes „juvelyriniai dirbiniai“ dėl sutampančios paskirties, papildomojo pobūdžio, vartotojų ir platinimo kanalų sutapimo. Brangakmeniai (14 kl.) ir juvelyriniai dirbiniai (14 kl.) laikomi panašiais ir ESINT praktikoje atsižvelgiant į tai, kad brangakmenius galima įsigyti juvelyrinių dirbinių parduotuvėse atskirai nuo galutinio produkto (Gairės, 2 skirsnis, 4.2 Žaliavos ir pusgaminiai).

Tuo tarpu tokios ginčijamos prekės, kaip „auksas (neapdirbtas ar kalstytas); brangieji metalai (neapdirbti ar iš dalies apdirbti); liejiniai (brangiųjų metalų); platina; lydiniai (tauriųjų metalų); sidabras (neapdirbtas ar kalstytas)“ nelaikytinos panašiomis į prekes „juvelyriniai dirbiniai“ įvertinus tai, kad brangieji metalai ir jų lydiniai kaip žaliava nėra skirti tam, kad galutinis pirkėjas jas tiesiogiai įsigytų. ESINT praktikoje brangieji metalai (14 kl.) ir juvelyriniai dirbiniai (14 kl.) laikomos skirtingomis prekėmis (Gairės, 2 skirsnis, 4.2 Žaliavos ir pusgaminiai; Prekių bei paslaugų panašumo įrankis, žr. https://www.tmdn.org/#/tools).

Ginčijamos 36 klasės paslaugos „juvelyrinių dirbinių įvertinimas; dovanų kuponų išdavimas“ yra tiesiogiai susijusios su suinteresuoto asmens prekėmis „juvelyriniai dirbiniai“, kurioms žymėti naudojamas ankstesnis ženklas. Kaip pažymėta europinėje teismų praktikoje „vien dėl savo pobūdžio prekės paprastai skiriasi nuo paslaugų, tačiau nepaisant to, jos gali būti papildančios vienos kitas, pavyzdžiui, prekės priežiūra papildo pačią prekę, arba paslaugos gali turėti tą patį objektą arba tokią pačią paskirtį kaip ir prekės ir dėl to konkuruoti su jomis. Iš to išplaukia, kad tam tikromis aplinkybėmis gali būti konstatuojamas net ir prekių bei paslaugų panašumas“ (Bendrojo Teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Orange (MOBILIX), T-336/03, 66 p.). Nagrinėjamu atveju nurodytos prekės ir paslaugos reikšmingai papildo vienos kitas, gali būti teikiamos tų pačių verslo subjektų, skirtos tiems patiems vartotojams, todėl vertinamos kaip panašios tarpusavyje.

Tačiau kitos ginčijamo ženklo registracijoje nurodytos 36 klasės paslaugos apima paslaugas, kurios teikiamos tretiesiems asmenims jų finansinės veiklos, investavimo klausimais, jos nėra tiesiogiai sietinos su juvelyrinių dirbinių įvertinimu ar įprasta praktika išduodant dovanų kuponus, nesutampa šių paslaugų paskirtis ir teikėjai. Lyginamos prekės ir paslaugos yra skirtingos pagal vartotoją, kuriam yra skirtos, jos nėra konkuruojančios ar papildančios viena kitą.

Kaip yra pažymėta teisminėje praktikoje, visuomenės suklaidinimo galimybė inter alia apima ir suklaidinimą dėl prekių komercinės kilmės šaltinio (žr., pvz., ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinio sprendimo Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Golwyn-Mayer Inc., C-39/97, 26-30 p.; LAT 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jugtinės Amerikos Valstijos) ir VPB, bylos Nr. 3K-3-167/2003). Pagal susiformavusią praktiką vertinant suklaidinimo tikimybę, atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje SABEL, C251/95, 23 p.; 1998 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Gut Springenheide ir Tusky, C210/96, 31 p., 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer, C342/97, 25 ir 26 p.). Pažymėtina, kad lyginamieji ženklai yra panašūs bei registruoti daliai tapačių ir panašių prekių ir paslaugų žymėti, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad iš dalies buvo nustatytos aplinkybės pagal pareikštą prašymo pagrindą – PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl prašymas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas iš dalies.

IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA

Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

prašymą tenkinti iš dalies ir prekių ženklo „M ONE MORE DIAMOND“ registraciją Nr. 88791 pripažinti negaliojančia 14 klasės prekėms „apyrankės (juvelyriniai dirbiniai); auksasiūliai (juvelyriniai dirbiniai); auskarai; brangakmeniai; brangiųjų metalų vielos (juvelyriniai dirbiniai); brangiųjų metalų siūlai (juvelyriniai dirbiniai); deimantai; dekoratyvinės sagės; grandinėlės (juvelyriniai dirbiniai); juvelyriniai dirbiniai; juvelyriniai karuliai; juvelyrinių dirbinių dovanų dėžutės; juvelyrinių dirbinių dėžutės; juvelyrinių dirbinių jungiamosios detalės; juvelyrinių dirbinių ritininiai dėklai; juvelyrinių dirbinių užsegimai; kabošonai; karoliai (juvelyriniai dirbiniai); krucifiksai (juvelyriniai dirbiniai); medalionai (juvelyriniai dirbiniai); meno dirbiniai (brangiųjų metalų); perlų juvelyriniai dirbiniai; pusbrangiai akmenys; rankogalių sąsagos; sagės (juvelyriniai dirbiniai); smeigtukai (juvelyriniai dirbiniai); špineliai (brangakmeniai); žiedai (juvelyriniai dirbiniai)“ ir 36 klasės paslaugoms „juvelyrinių dirbinių įvertinimas; dovanų kuponų išdavimas“.

Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.