I. PRAŠYMO TURINYS
2023-12-12 suinteresuotas asmuo MB „Valservis“ Apeliaciniam skyriui padavė prašymą Nr. PNNZ-45 pripažinti A. Valiaugai priklausančią prekių ženklo „VELOKLINIKA“ registraciją Nr. 88342 negaliojančia.
Suinteresuotas asmuo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
III. SPRENDIMO MOTYVAI
Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašymą grindė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia.
Paraiška ginčo ženklui „VELOKLINIKA“ (reg. Nr. 88342) įregistruoti Valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) paduota 2022-09-05. Ženklas įregistruotas 37 klasės paslaugoms „dviračių taisymo (remonto) paslaugos“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencija, sprendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje San Marino bendrovė Tecnoservice SRL v. UAB ,,Neono linija“, G.A., bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (angl. „Bad faith case study“), Alikantė, 2003 m. sausio 31 d.; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) interneto svetainė http://euipo.europa.eu). Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamajam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (žr. pvz., ESINT Apeliacinės tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Prime Restaurant Holdings, Inc. v. John Arthur Slater, bylos Nr. R 582/2003-4; Panaikinimo skyriaus 2000 m. spalio 25 d. sprendimas Sureness Pty Ltd. V. Multiple Marketing Limited). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje įtvirtinta, kad „nesąžiningumo buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu, įskaitant, be kita ko, aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo naudojo tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei. Vis dėlto aplinkybės, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tokį žymenį, savaime nepakanka šio pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti. Taip pat reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C-320/12, 36 p.).
ESTT vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat pažymėjo, kad „nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį“ (ESTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimas Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG, C-529/07). Šiame sprendime taip pat buvo konstatuota, kad pirmoji aplinkybė gali būti preziumuojama atsižvelgiant į tai, kad konkrečiame ekonomikos sektoriuje bendrai žinoma apie tapataus ar panašaus žymens naudojimą, o toks žinojimas gali būti grindžiamas naudojimo trukme.
Suinteresuotas asmuo nurodė, kad žymuo „VELOKLINIKA“ naudojamas nuo 2017 m. suinteresuoto asmens MB „Valservis“ dviračių parduotuvės ir serviso veikloje (ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0128/2023e; papildomų įrodymų priedas Nr. 1; 1 punktas). Ginčijamo ženklo savininko argumentai dėl neva 2016-10-19 sudarytos prekių ženklo „VELOKLINIKA“ (reg. Nr. 61169) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su buvusiu suinteresuoto asmens nariu Z. Devižiu, nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais. Ginčo šalių pateikti įrodymai prieštaringi (Motyvuoto atsakymo priedas Nr. 2; Motyvuotų argumentų priedai Nr. 1, 2), Apeliacinio skyriaus posėdžio metu ginčijamo ženklo savininkas negalėjo patvirtinti sutarties sudarymo datos. Įsiteisėjusiu Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0128/2023e nustatyta, kad minėta prekių ženklo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta atbuline data 2022 m. ginčijamo ženklo savininko A. Valiaugos iniciatyva (papildomų įrodymų priedas Nr. 1; 98 punktas). Įvertinus tai, pripažintina, kad ginčijamo ženklo savininkas neįrodė jam priklausančios ankstesnės subjektinės teisės į žymenį „VELOKLINIKA“. Tikruoju šio žymens šaltiniu laikytinas suinteresuotas asmuo, kuris dar iki ginčo ženklo paraiškos padavimo datos jau naudojo šį žymenį savo veikloje, nepriklausomai nuo to, kad aktualiai ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai nebuvo šio žymens įregistravęs savo vardu.
Viena iš reikšmingų aplinkybių vertinant pareiškėjo sąžiningumą, yra ginčijamo ženklų savininko žinojimas arba galėjimas žinoti paduodant paraišką apie suinteresuoto asmens subjektines teises į žymenį „VELOKLINIKA“. Į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo savininkas A. Valiauga nuo 2016-10-10 iki 2022-10-11 buvo suinteresuoto asmens MB „Valservis“ narys, nuo 2016-10-10 iki 2022-05-12 ėjo direktoriaus pareigas (Negaliojimo prašymo priedas Nr. 2, 6). ESINT konvergencijos programos Bendroje praktikoje „Prekių ženklų paraiškų padavimas turint nesąžiningų ketinimų“ (toliau – Bendroji praktika)(žr. Praktikos derinimas ES, CP 13 projektas, www.vpb.lrv.lt) įtvirtina, kad pareiškėjo žinojimas arba preziumuojamas žinojimas, kad trečioji šalis naudojasi ankstesne tapačia arba panašia teise arba turi tokią teisę, gali būti pareiškėjo nesąžiningumo paduodant paraišką įregistruoti prekių ženklą požymis. Viena iš pavyzdinių situacijų, kurioje galima daryti išvadą apie žinojimą arba preziumuojamą žinojimą yra kai šalys palaikė tarpusavio verslo santykius ir dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad jis naudojosi ginčijamu prekių ženklu (Bendroji praktika, 2.4.2.1 Pareiškėjas žino arba preziumuojama, kad žino, jog trečiasis asmuo naudojasi ir (arba) turi ankstesnę tapačią arba panašią teisę). Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininkas, dalyvaudamas suinteresuoto asmens komercinėje veikloje, negalėjo nežinoti apie suinteresuoto asmens MB „Valservis“ naudojamą žymenį „VELOKLINIKA“.
Tačiau, kaip yra pažymėjęs LAT savo nutartyje, „vien tik žinojimas apie kitą prekių ženklą per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą“ (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-507/2009). Nagrinėjant šį teisinį pagrindą, reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013-06-27 sprendimas byloje C-320/12, 36 p.). Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo metu. Jau minėtoje „Nesąžiningų ketinimų studijoje“ nurodoma, kad nesąžiningo pareiškėjo ketinimai gali būti įvairūs: sutrukdyti įeiti į rinką su prekėmis ar paslaugomis su kitoje šalyje saugomu teisėto savininko prekių ženklu, nesąžiningai naudotis teisėto savininko prekių ženklo reputacija, rezervuoti prekių ženklą siekiant piniginių reikalavimų ir t.t.
Ginčijamas ženklas „VELOKLINIKA“ (reg. Nr. 88342), registruotas A. Valiaugos vardu, yra panašus į suinteresuoto asmens naudojamą žymenį (Negaliojimo prašymo priedai Nr. 1, 16) ir skirtas 37 klasės paslaugoms „dviračių taisymo (remonto) paslaugos“, kurios yra analogiškos suinteresuoto asmens vykdomai veiklai. Kaip nurodyta Bendrojoje praktikoje, tai, kad ginčijamas prekių ženklas ir ankstesnė teisė yra tapatūs arba panašūs, gali būti svarbi aplinkybė nustatant, ar pareiškėjas, paduodamas paraišką įregistruoti prekių ženklą, veikė nesąžiningai. Nagrinėjamos paslaugos taip pat yra aplinkybė, kuri gali būti reikšminga vertinant nesąžiningumą. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama deramai atsižvelgiant į nuostatų dėl nesąžiningumo tikslą – visų pirma užkirsti kelią neteisėtam trečiosios šalies teisės pasisavinimui ar piktnaudžiavimui prekių ženklų sistema (Bendroji praktika. 2.4.2.3 Ginčijamo prekių ženklo ir ankstesnės (-ių) teisės (-ių) tapatumas arba panašumas; 2.4.2.4 Ginčijamos prekės ir (arba) paslaugos).
Į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo pareiškėjas A. Valiauga, žinodamas apie suinteresuoto asmens veikloje naudojamą žymenį, dar būdamas suinteresuoto asmens MB „Valservis“ bendrijos nariu (Negaliojimo prašymo priedai Nr. 2, 6), 2022-09-05 padavė ginčijamo ženklo paraišką tik savo vardu. Ši aplinkybė kartu su kitais įrodymais (nesibaigusios derybos dėl pasitraukimo iš bendrijos (Negaliojimo prašymo priedai Nr. 3, 4), panašaus ženklo registravimas tokioms pat paslaugoms kaip ir suinteresuoto asmens vykdoma veikla) įgalina spręsti dėl nesąžiningų ketinimų paduodant ginčijamo ženklo paraišką buvimo – neabejotinai gali kilti painiava dėl paslaugų teikėjo, atsirasti galimybė pasinaudoti suinteresuoto asmens įdirbiu, sukauptu per ilgalaikį žymens naudojimą.
2022-10-11 buvo pasirašytas susitarimas tarp suinteresuoto asmens MB „Valservis“ ir A. Valiaugos dėl konfidencialumo, nekonkuravimo ir kitų interesų apsaugos (Negaliojimo prašymo priedas Nr. 5). Įsiteisėjusiu Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0128/2023e (papildomų įrodymų priedas Nr. 1; 97, 98 punktai) nustatyta, kad ženklo „Veloklinika“ registravimas savo vardu laikytinas Interesų apsaugos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimu (Interesų apsaugos sutarties 3.1.3 punkto pažeidimas). Kiti veiksmai – 2022 metais A. Valiaugos iniciatyva atbuline data pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis tarp prekių ženklo Veloklinika savininko K. Devižio ir A. Valiaugos, teiginiai, kad prekių ženklas visada priklausė jam, per neapsižiūrėjimą nepratęsta prekių ženklo Veloklinika registracija, 2022-11-08 išduotas sutikimas MB „Valservis“ naudoti prekių ženklą savo veikloje – Arbitražo teismo pripažinti paruošiamaisiais veiksmais, atliekamais siekiant ateityje A. Valiaugai konkuruoti su MB „Valservis“ (Interesų apsaugos sutarties 3.1.3 punkto pažeidimas). Remiantis ES teismų praktika, tiesioginio ar netiesioginio ryšio tarp ieškovo ir pareiškėjo egzistavimas iki ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo taip pat gali būti pareiškėjo nesąžiningumo požymis. Atsižvelgiant į nuostatų dėl nesąžiningumo tikslą, šią aplinkybę reikia aiškinti plačiai, kaip apimančią visų rūšių šalių tarpusavio santykius. Todėl, ją vertinant, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į tai, ar esama ikisutartinių, sutartinių ar posutartinių santykių, ar esama abipusių pareigų ar įsipareigojimų, įskaitant lojalumo ir sąžiningumo pareigas, atsirandančias dėl dabartinių ar ankstesnių tam tikrų pareigų ieškovo įmonėje. Todėl nesąžiningai gali būti veikiama tuo atveju, kai pareiškėjas, registruodamas prekių ženklą, bando užvaldyti ankstesnę trečiosios šalies, su kuria jį siejo sutartiniai ar ikisutartiniai santykiai arba bet kokie santykiai, teisę, kai taikomas sąžiningumo reikalavimas ir pareiškėjui tenka pareiga elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, susijusius su ginčijama teise (Bendroji praktika. 2.4.2.6 Ankstesni šalių santykiai).
Taip pat būtina pažymėti, kad ginčijamo ženklo savininkas VPB Apeliaciniam skyriui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis teikia paslaugas šioje konkrečioje srityje ir kad toks paslaugų teikimas būtų žymimas prekių ženklu „VELOKLINIKA“. Nors savaime ženklo nenaudojimas dar nereikštų nesąžiningų ketinimų pobūdžio, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl ginčo ženklo tikrojo tikslo, nes prekių ženklo paskirtis yra atskirti konkretaus pareiškėjo teikiamas paslaugas nuo kitų paslaugų teikėjų teikiamų tokių pat paslaugų. Nors ginčijamo ženklo savininkas pateikė 2022-11-08 pasirašytą leidimą suinteresuotam asmeniui naudoti prekių ženklą „Veloklinika“ (Motyvuoto atsakymo priedas Nr. 6), tačiau 2023-11-14 buvo pateiktas reikalavimas baigti naudoti ženklą arba sudaryti licencinę sutartį, arba perleisti ženklą už reikalaujamą sumą (Negaliojimo prašymo priedas Nr.15). Kaip nurodyta Bendrojoje praktikoje, pateiktas prašymas išmokėti finansinę kompensaciją taip pat gali būti svarbi aplinkybė vertinant nesąžiningumą; ypač jei yra įrodymų, kad pareiškėjas žinojo apie ankstesnės teisės egzistavimą ir galėjo tikėtis gauti ieškovo pasiūlymą išmokėti finansinę kompensaciją. Todėl nesąžiningai gali būti veikiama tuo atveju, kai akivaizdu, kad paraiška įregistruoti prekių ženklą buvo paduota spekuliaciniu būdu arba tik siekiant prievarta išgauti pinigų iš trečiojo asmens, o ne siekiant, kad prekių ženklas atitiktų savo, kaip prekių ženklo, pagrindinę funkciją (Bendroji praktika. 2.4.2.10 Finansinės kompensacijos prašymas). Atsižvelgiant į tai, nurodyti ginčijamo ženklo savininko veiksmai pripažintini neatitinkančiais sąžiningo komercinio elgesio standartų.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad į ginčą pateikti įrodymai bei jų visuma pagrindžia, kad pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų, todėl prašymas pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas yra tenkinamas visa apimtimi.
IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA
Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
prašymą tenkinti ir prekių ženklo „VELOKLINIKA“ registraciją Nr. 88342 pripažinti negaliojančia.
Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.