Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Ginčijamas prekių ženklas „RAKVERE Kaukazo šašlykas iš kiaulienos sprandinės“ reg. Nr. 80051, paraiška šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2018-07-25. Ženklas registruotas 29 klasės prekėms „mėsa; dešros; mėsos gaminiai; dešrelės; dešrainių dešrelės; kumpiai; maltos mėsos kepsniai; mėsos ekstraktai; mėsos drebučiai; konservuota mėsa“.

Suinteresuotas asmuo prašymą grindė 7 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencija, sprendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje San Marino bendrovė Tecnoservice SRL v. UAB ,,Neono linija“, G.A., bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (angl. „Bad faith case study“), Alikantė, 2003 m. sausio 31 d.; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) interneto svetainė http://euipo.europa.eu). Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamajam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (žr. pvz., ESINT Apeliacinės tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Prime Restaurant Holdings, Inc. v. John Arthur Slater, bylos Nr. R 582/2003-4; Panaikinimo skyriaus 2000 m. spalio 25 d. sprendimas Sureness Pty Ltd. V. Multiple Marketing Limited). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktikoje įtvirtinta, kad „nesąžiningumo buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu, įskaitant, be kita ko, aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo naudojo tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei. Vis dėlto aplinkybės, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tokį žymenį, savaime nepakanka šio pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti. Taip pat reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C-320/12, 36 p.).

ESTT vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat pažymėjo, kad „nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį“ (ESTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimas Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG, C-529/07, 38 p.).

LAT praktikoje yra konstatuota, kad „siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Tai, inter alia (be kita ko), susiję su aplinkybe, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo ženklo registracijos panaikinimo, reiškia negaliojimą ab initio (nuo pat pradžių). Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis (LAT 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje „SRS dizainas“ v. UAB ,,KF/SIK Vilko takas“, bylos Nr. e3K-3-22-969/2019, 37 p.).

Paraiška registruoti ginčo prekių ženklą „RAKVERE Kaukazo šašlykas iš kiaulienos sprandinės“ buvo paduota 2018-07-25. Suinteresuotas asmuo, siekdamas pagrįsti savo ankstesnes subjektines teises į žymenį „KAUKAZO“, nurodė, kad jis savo prekių ženklą „KAUKAZO“ naudoja nuo 2011 m. Apeliacinis skyrius pažymi, kad nagrinėjant šį negaliojimo prašymą, taikytinos reikšmingos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais – LAT 2024 m. kovo 14 d. nutartimi civilinė byloje Nr. e3K-3-72-823/2024 tarp ginčo šalių BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB vs. UAB Maag Lietuva buvo palikta iš esmės nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo pripažinta negaliojančia suinteresuotam asmeniui BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB priklausanti prekių ženklo „KAUKAZO“ registracija Nr. 67268 Nicos klasifikacijos 29 klasės prekėms pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai (2018-07-25) suinteresuotas asmuo neturėjo subjektinės teisės į prekių ženklą „KAUKAZO“ (šio ženklo registracija pripažinta negaliojančia nuo paraiškos padavimo datos 2012-05-21). LAT formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reiškia ženklo registracijos negaliojimą ab initio, t.y. kad apskritai toks ženklas negalėjo būti įregistruotas pagal atitinkamus reikalavimus ženklo registracijai įtvirtinančius tuo metu galiojusius teisės aktus (LAT 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis Alec M. Gallup v. Suomen Gallup OY, bylos Nr. 3K-3-1340/2002).

Įsiteisėjusioje LAT 2024 m. kovo 14 d. nutartyje teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad „žymuo „KAUKAZO“ prekių, kurioms registruotas ieškovės prekių ženklas, atžvilgiu yra aprašomojo pobūdžio, o kartu neturi jokio skiriamojo požymio (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nutartyje konstatuota, kad žymuo „KAUKAZO“ negali būti monopolizuotas prekių ženklo registracijos pagrindu ir kitoms ginčo prekių ženklo registracijoje nurodytoms prekėms, tokiu būdu atimant iš kitų asmenų galimybę šį žymenį naudoti žymint nurodytų prekių geografinę kilmę ar kitas savybes“ (nutarties 46 p.). Pagal tai pripažintina, kad vien tai, kad suinteresuotas asmuo naudojo aprašomojo pobūdžio ir skiriamojo požymio neturintį žymenį „KAUKAZO“ prekių žymėjimui, savaime nesudaro pagrindo jį laikyti tikruoju šio žymens šaltiniu, turinčiu ankstesnes subjektines teises į šį žymenį.

LAT praktikoje taip pat pripažinta, kad „teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnis yra vienas iš veiksnių, į kurį visų nagrinėjamai bylai būdingų svarbių veiksnių kontekste turi atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamą prekių ženklą. Faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl skirtingų prekių ženklo registracijos negaliojimo pagrindų, tam tikra dalimi gali „persidengti“. Kaip antai, tam tikras ženklo žinomumo ar reputacijos laipsnis gali būti svarbus tiek sprendžiant dėl plačiai žinomo prekių ženklo, tiek ir dėl reputaciją turinčio prekių ženklo apsaugos, tiek ir dėl nesąžiningų ketinimų, nes tai bus svarbu identifikuojant ginčo prekių ženklų teisinės apsaugos laipsnį (kaip vieną iš galimų kriterijų bylos aplinkybių visumoje, sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų) (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009).

Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens argumentai dėl jo naudojamo žymens „KAUKAZO“, kaip prekių ženklo, reputacijos yra atmestini visų pirma įvertinus tai, kad ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai suinteresuotas asmuo neturėjo galiojančios prekių ženklo „KAUKAZO“ registracijos ir tokiu būdu išimtinės teisės į jį. Be to, į ginčą pateiktų vėlesnių įrodymų pagrindu negali būti sprendžiama dėl aplinkybių ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai – šiai datai aktualios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o būtent LAT išvada 2024 m. kovo 14 d. nutartyje, kad „žymuo „KAUKAZO“ ginčo prekių ženklo paraiškos padavimo metu suinteresuotos visuomenės nebuvo suvokiamas kaip prekių komercinės kilmės nuoroda, nes taip nėra suvokiamas ir šiuo metu, nepaisant, kaip teigia pati ieškovė, ilgalaikio ir intensyvaus žymens „KAUKAZO“ naudojimo rinkoje vienintelio ūkio subjekto (ieškovės) bei šio žymens reklamos“ (nutarties 54 p.). Žymuo „KAUKAZO“ nebuvo pripažintas įgijusiu skiriamąjį požymį, tuo labiau negali būti laikomas ir turinčiu reputaciją.

Nagrinėjant šį teisinį pagrindą, reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C-320/12, 36 p.).

Suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčijamo ženklo savininko nesąžiningo siekio įregistruoti klaidinamai panašų žymenį yra atmestini. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-55-3-00237-2022-3 konstatuota, kad „elementas „KAUKAZO“ yra tiesioginė nuoroda į šio maisto produkto geografinę kilmę, o ne į konkretų gamintoją. Ant šalių šašlykų pakuočių yra skirtingi žodiniai bei vaizdiniai elementai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad lyginamieji prekių ženklai („KAUKAZO“ ir „RAKVERE Kaukazo šašlykas iš kiaulienos sprandinės“) semantiškai ir fonetiškai nepanašūs“ (nutarties 45 p.). Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl Apeliacinis skyrius sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog klausimas dėl galimybės suklaidinti visuomenę vertinant ją tų pačių ženklų atžvilgiu yra iš esmės išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o suinteresuoto asmens argumentai šios išvados nepaneigia.

Taip pat nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai dėl minėtoje teismo byloje jau nagrinėtų įrodymų kitokio vertinimo VPB Apeliaciniame skyriuje (suinteresuoto asmens nurodyta 2021-12-22 Lietuvos grafinio dizaino asociacijos išvada buvo pateikta į civilinę bylą - Bylos tomas I). CPK 18 str. įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. VPB Apeliacinis skyrius yra ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjantis VPB struktūrinis padalinys, kurio sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos teismui ir atitinkamai apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui bei kasacine tvarka LAT. Ginčai VPB Apeliaciniame skyriuje nagrinėjami atsižvelgiant į teismų praktiką (Apeliacijų, protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo taisyklių 88 p.). Atitinkamai turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. LAT formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2023-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju negaliojimo prašymo Nr. PNNZ-46 šalys yra tos pačios kaip minėtoje byloje – BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB ir UAB Maag Lietuva, ginčo objektas – prekių ženklo „RAKVERE Kaukazo šašlykas iš kiaulienos sprandinės“ registracijos teisėtumo vertinimas, grindžiamas ankstesnėmis teisėmis į byloje nagrinėtą žymenį „KAUKAZO“. Todėl nagrinėjant prašymą taikytinos reikšmingos šio prašymo išnagrinėjimui aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Įvertinus ginčo aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pripažintina, kad ginčijamo ženklo savininkas UAB Maag Lietuva, paduodamas paraišką ginčijamam ženklui registruoti, neatliko nesąžiningų veiksmų suinteresuoto asmens atžvilgiu. LAT yra pasisakęs, kad „išimtinių teisių į pramoninę nuosavybę, tarp jų ir į prekių ženklus, turėjimas ir įgyvendinimas įstatyme nustatyta tvarka, jokiu būdu nereiškia ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmų dar nereiškia ir pats siekis įstatymų nustatyta tvarka įgyti išimtines teises į prekių ženklus“ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-781/2003). Todėl vien tik paraiškos padavimas ginčijamam ženklui įregistruoti dar nereiškia, kad paraiška buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų.

ESINT konvergencijos programos Bendroje praktikoje „Prekių ženklų paraiškų padavimas turint nesąžiningų ketinimų“ (toliau – Bendroji praktika)(žr. Praktikos derinimas ES, CP 13 projektas, www.vpb.lrv.lt), kurioje remiamasi ES teismų praktika, įtvirtinta, kad yra taikoma pareiškėjo sąžiningumo prezumpcija, kuri galioja tol, kol nepateikta priešingų įrodymų. Pavyzdžiui, pripažinimo negaliojančiu procedūroje ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama išvada, kad prekių ženklo pareiškėjas, paduodamas paraišką dėl to prekių ženklo įregistravimo, veikė nesąžiningai. Todėl būtent ieškovas privalo įrodyti objektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis galima padaryti išvadą, kad paraiška įregistruoti ginčijamą prekių ženklą buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų. Todėl pirminė įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo „RAKVERE Kaukazo šašlykas iš kiaulienos sprandinės“, kuris nėra panašus suinteresuoto asmens naudojamą aprašomojo pobūdžio ir skiriamojo požymio neturintį žymenį „KAUKAZO“, registracija nelaikytina paneigiančia minėtą sąžiningumo prezumpciją. Į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl ginčijamo ženklo siekio pasisavinti suinteresuoto asmens teises, sudaryti klaidingą įvaizdį, nesąžiningai pasinaudoti ankstesnės teisės reputacija, siekio pakenkti suinteresuotam asmeniui trukdant naudoti minėtą žymenį ar sąžiningos komercinės logikos trūkumo. Vien pasinaudojimas įstatymuose įtvirtintais teisių gynimo būdais paduodant priešieškinį dėl suinteresuoto asmens prekių ženklo „KAUKAZO“ registracijos Nr. 67268 pripažinimo negaliojančia bei teikiant negaliojimo prašymą Nr. PNNZ-49 dėl tapataus žymens „KAUKAZO“ registracijos Nr. 89996 ginant savo komercinius interesus savaime negalėtų būti laikomas kenkimu suinteresuoto asmens interesams su sąžininga praktika nesuderinamu būdu.

Pagal tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos aplinkybės pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokiu būdu šiuo teisiniu pagrindu prašymas pripažintinas nepagrįstu ir yra atmetamas.