Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašymą grindė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad jeigu pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų ir jeigu suinteresuotas asmuo užginčija ženklo registraciją šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia.

Paraiška ginčo ženklui „FLAMBO“ (reg. Nr. 86465) įregistruoti Valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) pareiškėjo A. Gailio paduota 2021-10-04. Ženklas įregistruotas 35 klasės paslaugoms „didmeninė ir mažmeninė prekyba farmacijos, veterinarijos ir higienos preparatais bei medicinos reikmenimis“. 2024-02-26 Prekių ženklų registre įregistruotas teisių į prekių ženklą perdavimas MB G laboratories pagal 2024-02-13 sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencija, sprendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje San Marino bendrovė Tecnoservice SRL v. UAB ,,Neono linija“, G.A., bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (angl. „Bad faith case study“), Alikantė, 2003 m. sausio 31 d.; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) interneto svetainė http://euipo.europa.eu). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje įtvirtinta, kad „nesąžiningumo buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu, įskaitant, be kita ko, aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo naudojo tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei. Vis dėlto aplinkybės, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tokį žymenį, savaime nepakanka šio pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti. Taip pat reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C-320/12, 36 p.).

ESINT konvergencijos programos Bendroje praktikoje „Prekių ženklų paraiškų padavimas turint nesąžiningų ketinimų“ (toliau – Bendroji praktika)(žr. Praktikos derinimas ES, CP 13 projektas, www.vpb.lrv.lt) įtvirtina, kad pareiškėjo nesąžiningas ketinimas yra esminė nesąžiningumo sąlyga. Kaip paaiškinta 2.2 skirsnyje, pagal bendros nesąžiningumo sąvokos prekių ženklų paraiškose aiškinimą paraišką įregistruoti prekių ženklą paduodantis pareiškėjas turi turėti subjektyvią motyvaciją, t. y. nesąžiningą ketinimą ar kitą „piktavališką“ ir (arba) nesąžiningą motyvą, kuris paprastai nustatomas remiantis atitinkamais, nuosekliais ir objektyviais kriterijais. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nesąžiningas ketinimas yra nesąžiningumo buvimo sąlyga, jis laikomas pagrindine ir būtina nesąžiningumo aplinkybe, kurią visada reikia išnagrinėti ir nustatyti vertinant nesąžiningumą (Bendroji praktika, 2.4.1 Būtinoji aplinkybė, 2.4.1.1 Pareiškėjo nesąžiningas ketinimas). Todėl, norint nustatyti nesąžiningumą, turi būti: a) tam tikri pareiškėjo veiksmai, iš kurių aiškiai matyti, kad paduodamas paraišką įregistruoti prekių ženklą jis veikė nesąžiningai, ir b) objektyvus standartas, pagal kurį tokį veiksmą galima įvertinti ir vėliau kvalifikuoti kaip nesąžiningą. Bet koks teiginys dėl nesąžiningumo turės būti analizuojamas bendrai įvertinant visas su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes (Bendroji praktika, 2.2 Bendra nesąžiningumo sąvoka prekių ženklų paraiškose).

Remiantis ES teismų praktika, pareiškėjo žinojimas arba preziumuojamas žinojimas, kad trečioji šalis ES šalyje arba ES nepriklausančioje šalyje naudojasi ankstesne tapačia arba panašia teise arba turi tokią teisę, gali būti pareiškėjo nesąžiningumo paduodant paraišką įregistruoti prekių ženklą požymis. Ankstesnės teisės „naudojimas“ taip pat gali būti lemiančioji aplinkybė (Bendroji praktika, 2.4.2.1 Pareiškėjas žino arba preziumuojama, kad žino, jog trečiasis asmuo naudojasi ir (arba) turi ankstesnę tapačią arba panašią teisę, 2.4.2.2 Trečiosios šalies ankstesnės teisės teisinės apsaugos laipsnis). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad žymuo „FLAMBO“ naudojamas suinteresuoto asmens veikloje nuo 2016 m. – tą patvirtina į ginčą pateikti įrodymai: UAB „Ruvera“ atstovai 2016 m. lapkričio 15-18 d. dalyvavo tarptautinėje profesionalios gyvulininkystės parodoje „Eurotier“ pristatydami gaminius su žymeniu „FLAMBO“ (rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 5, 5 (1)), 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn. vyko etikečių ir lipdukų su žymeniu „FLAMBO“ maketavimo ir spausdinimo darbai, kurių išlaidos teko UAB „Ruvera“ (motyvuotų argumentų priedas Nr. 2.1, rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 5, 5 (2), 5 (3)). Dar iki ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datos (2021-10-04) suinteresuoto asmens produkcija, žymima prekių ženklu „FLAMBO“, 2016-2019 m. buvo realizuojama rinkoje, tą patvirtinta suinteresuoto asmens UAB „Ruvera“ pateiktos pardavimo sąskaitos (negaliojimo prašymo priedas Nr. 1, motyvuotų argumentų priedas Nr. 2.2, rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 5, 5 (5)), suinteresuoto asmens tiekiamų prekių žymėjimui buvo užsakomos etiketės su žymeniu „FLAMBO“ (negaliojimo prašymo priedas Nr. 1). Į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo pareiškėjas A. Gailys nuo 2016-03-14 iki 2019-08-14 ėjo eksporto vadybininko pareigas UAB „Ruvera“ pagal darbo sutartį (negaliojimo prašymo priedas Nr. 2), dalyvavo derinant „FLAMBO“ etiketes (rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 5 (2), 5 (3)), pasirašinėjo sąskaitas (rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 5 (5)), taigi žinojo apie suinteresuoto asmens produkcijos žymėjimui nuo 2016 m. naudojamą žymenį „FLAMBO“. Apeliacinio skyriaus posėdžio metu ginčijamo ženklo pareiškėjas patvirtino, kad žinojo apie darbdavio gaminamų prekių žymėjimą žymeniu „FLAMBO“.

Ginčijamo ženklo savininko argumentai dėl prekių ženklo „FLAMBO“ visuotinio žinomumo Arabijos pusiasalio šalių veterinarijos prekių rinkoje nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, pateiktoje 2015-10-15 sąskaitoje faktūroje nurodytas kitas žymuo (FLAMBOO), be to, šis įrodymas bei Produktų klasifikacijos sistemos išrašas Saudo Arabijoje nėra niekaip susiję su Lietuvos Respublika (nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvoje galiojančios prekių ženklo registracijos).

Tačiau, kaip yra pažymėjęs LAT savo nutartyje, „vien tik žinojimas apie kitą prekių ženklą per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą“ (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-507/2009). Nagrinėjant šį teisinį pagrindą, reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013-06-27 sprendimas byloje C-320/12, 36 p.). Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo metu. Jau minėtoje „Nesąžiningų ketinimų studijoje“ nurodoma, kad nesąžiningo pareiškėjo ketinimai gali būti įvairūs: sutrukdyti įeiti į rinką su prekėmis ar paslaugomis su kitoje šalyje saugomu teisėto savininko prekių ženklu, nesąžiningai naudotis teisėto savininko prekių ženklo reputacija, rezervuoti prekių ženklą siekiant piniginių reikalavimų ir t.t.

Remiantis ES teismų praktika, tiesioginio ar netiesioginio ryšio tarp ieškovo ir pareiškėjo egzistavimas iki ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo taip pat gali būti pareiškėjo nesąžiningumo požymis. Atsižvelgiant į nuostatų dėl nesąžiningumo tikslą, šią aplinkybę reikia aiškinti plačiai, kaip apimančią visų rūšių šalių tarpusavio santykius. Pavyzdžiui, iš ES teismų praktikos matyti, kad, vertinant nesąžiningumą, galima atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas buvo ieškovo darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesni santykiai gali būti įvairių formų, kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, ar šalių santykiai suteikė pareiškėjui galimybę susipažinti ir, pavyzdžiui, įvertinti trečiosios šalies ankstesnės (-ių) teisės (-ių) vertę. Nesąžiningai gali būti veikiama tuo atveju, kai pareiškėjas, registruodamas prekių ženklą, bando užvaldyti ankstesnę trečiosios šalies, su kuria jį siejo sutartiniai ar ikisutartiniai santykiai arba bet kokie santykiai, teisę, kai taikomas sąžiningumo reikalavimas ir pareiškėjui tenka pareiga elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, susijusius su ginčijama teise (Bendroji praktika, 2.4.2.6 Ankstesni šalių santykiai). Kaip aptarta anksčiau, į ginčą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo ženklo paraišką 2021-10-04 padavė buvęs suinteresuoto asmens darbuotojas A. Gailys, kuris žinojo apie suinteresuoto asmens gaminamos produkcijos žymėjimui naudojamą žymenį „FLAMBO“. 2024-02-13 ženklo registracija teisių perdavimo sutartimi perduota juridiniam asmeniui MB G laboratories, kurio direktorius ir vienas iš narių yra A. Gailys (negaliojimo prašymo priedas Nr. 3). 2024-04-05 šio juridinio asmens vardu suinteresuotam asmeniui UAB „Ruvera“ buvo pateikta pretenzija reikalaujant nedelsiant nutraukti MB G laboratories priklausančio prekių ženklo „FLAMBO“ naudojimą gaminamų veterinarijos prekių žymėjimui (negaliojimo prašymo priedas Nr. 4). Šios įrodymais pavirtintos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad ginčijamo ženklo paraiška buvo paduota pažeidžiant suinteresuoto asmens teisėtus interesus ir lūkesčius naudoti žymenį „FLAMBO“, kuris šio asmens veikloje buvo naudojamas dar iki ginčijamo ženklo paraiškos padavimo.

Pagal ES teismų praktiką tai, kad ginčijamas prekių ženklas ir ankstesnė ginčijama teisė yra tapatūs arba panašūs, gali būti svarbi aplinkybė nustatant, ar pareiškėjas, paduodamas paraišką įregistruoti prekių ženklą, veikė nesąžiningai. Nagrinėjamos prekės ir (arba) paslaugos taip pat yra aplinkybė, kuri gali būti reikšminga vertinant nesąžiningumą. Atsižvelgiant į bendrą nesąžiningumo vertinimą ir konkretaus atvejo aplinkybes, kai kuriais atvejais gali būti svarbu nustatyti, ar ankstesnę (-es) teisę (-es) galima supainioti su ginčijamu prekių ženklu (Bendroji praktika, 2.4.2.3 Ginčijamo prekių ženklo ir ankstesnės (-ių) teisės (-ių) tapatumas arba panašumas, 2.4.2.4 Ginčijamos prekės ir (arba) paslaugos, 2.4.2.5 Suklaidinimo galimybė). Ginčijamas ženklas „FLAMBO“ yra tapatus suinteresuoto asmens anksčiau naudojamam žymeniui ir yra registruotas didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos, veterinarijos ir higienos bei medicinos reikmenimis paslaugoms, t.y. šios paslaugos teikiamos tokių prekių atžvilgiu, kurios yra tapačios suinteresuoto asmens gaminamoms prekėms – žymenų tapatumas ir paslaugų panašumas pripažįstamas ir ginčijamą ženklą perėmusio juridinio asmens MB G laboratories 2024-04-05 suinteresuotam asmeniui pateiktoje pretenzijoje (negaliojimo prašymo priedas Nr. 4). Ši aplinkybė kartu su kitais įrodymais (ginčo šalys patvirtino, kad yra konkurentai) įgalina spręsti dėl nesąžiningų ketinimų paduodant ginčijamo ženklo paraišką buvimo – gali kilti painiava dėl prekių gamintojo ir paslaugų teikėjo, atsirasti galimybė pasinaudoti suinteresuoto asmens įdirbiu, sukauptu per ankstesnį žymens naudojimą.

Taip pat būtina pažymėti, kad į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ginčijamo ženklo naudojimą pareiškėjo ar dabartinio savininko veikloje. Nors savaime ženklo nenaudojimas dar nereikštų nesąžiningų ketinimų pobūdžio, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl ginčo ženklo tikrojo tikslo, nes prekių ženklo paskirtis yra atskirti konkretaus pareiškėjo teikiamas paslaugas nuo kitų paslaugų teikėjų teikiamų tokių pat paslaugų.

Ginčijamo ženklo savininko argumentai dėl MB G laboratories priklausančio ženklo registravimo Saudo Arabijoje nėra ginčijamo ženklo naudojimas pagal jo funkciją, ženklo registravimas užsienio šalyje klausimai taip pat nėra susiję su ginčijamo ženklo galiojimu Lietuvoje. Apeliacinio skyriaus posėdžio metu pareiškėjas A. Gailys pripažino, kad ženklas „FLAMBO“ nebuvo naudojamas ekonominiams sandoriams Lietuvoje, o tik prekių pardavimui į užsienį. Posėdžio metu A. Gailys taip pat pripažino, kad jo įmonė MB G laboratories teikė užsakymus ir pirko žymeniu „FLAMBO“ pažymėtas prekes iš jų gamintojo – suinteresuoto asmens UAB „Ruvera“, tą pagrindžia ir suinteresuoto asmens pateiktas įrodymas dėl prekių vežimo ir mokėjimų 2022 m. (motyvuotų argumentų priedas Nr. 4). Kaip jau buvo minėta, 2024-04-05 suinteresuotam asmeniui UAB „Ruvera“ buvo pateikta pretenzija dėl draudimo naudoti žymenį „FLAMBO“. Taigi išdėstytos aplinkybės kelia abejonių dėl ginčijamo ženklo registravimo tikslo – ženklo registracijos paraiška paduodama žinant, kad ginčijamu žymeniu žymimas prekes gamina kitas asmuo, tos prekės kurį laiką iš jo perkamos, o vėliau draudžiamas jų žymėjimas. Sąžiningos komercinės logikos, įskaitant verslo strategiją, trūkumas, kuriuo grindžiama ginčijamo prekių ženklo paraiška, taip pat gali būti svarbi aplinkybė nustatant, ar paraiška buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų (Bendroji praktika, 2.4.2.9 Sąžininga komercinė logika, kuria grindžiamas ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimas).

Apeliacinio skyriaus posėdžio metu ginčijamo ženklo savininko atstovas ir šio juridinio asmens vadovas bei pareiškėjas A. Gailys pripažino, kad pateikė ginčijamo ženklo paraišką žinodamas, kad suinteresuotas asmuo žymenį „FLAMBO“ naudojo gaminamoms prekėms žymėti ir nebuvo šio žymens registravęs savo vardu (pažymėtina, kad pagal PŽĮ prekių ženklų registravimas nėra privalomas). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai nesant toje pačioje verslo srityje veikiančio asmens anksčiau naudojamo žymens registracijos, yra paduodama paraiška dėl šio ženklo registracijos buvusio darbuotojo vardu ir vėliau pateikiama pretenzija dėl to paties ankstesnio žymens naudojimo, sudaro pagrindą prielaidai dėl nesąžiningo paraiškos padavimo. Kaip nustatyta Bendrojoje praktikoje, trečiosios šalies teisės pasisavinimo aspektas reiškia, kad turi būti siekiama pakenkti trečiajai šaliai. Atitinkamos institucijos, įskaitant valstybių narių IN tarnybas, apie tai gali sužinoti, kai ginčijamo prekių ženklo paraišką padavęs asmuo to prekių ženklo paraišką padavė ne siekdamas sąžiningai dalyvauti prekyboje, bet ketindamas pakenkti trečiosios šalies interesams su sąžininga praktika nesuderinamu būdu (Bendroji praktika, 2.2.1.1 Trečiosios šalies teisės (-ių) pasisavinimas).

Kaip nustatyta Bendrojoje praktikoje, būtent ieškovas privalo įrodyti objektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis galima padaryti išvadą, kad paraiška įregistruoti ginčijamą prekių ženklą buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų. Todėl pirminė įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Tačiau, jei atitinkamos institucijos, įskaitant valstybių narių IN tarnybas, nustato, kad dėl objektyvių konkrečios bylos aplinkybių sąžiningumo prezumpcija bus paneigta, pareiškėjas privalo pateikti įtikinamus paaiškinimus apie tikslus ir komercinę logiką, kurių buvo siekiama paduodant paraišką įregistruoti tą prekių ženklą. Tai reikštų, kad prievolė pateikti įrodymus ir argumentus perkeliama. Tokios prievolės perkėlimo priežastis yra ta, kad būtent pareiškėjui lengviausia atitinkamoms institucijoms, įskaitant valstybių narių IN tarnybas, pateikti informaciją apie savo ketinimus, paduodant paraišką įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą, taip pat įrodymus, kuriais įmanoma įtikinti, kad, nepaisant objektyvių aplinkybių, šie ketinimai buvo teisėti. Šalys gali laisvai pasirinkti įrodymus, kuriuos nori pateikti atitinkamoms institucijoms, įskaitant valstybių narių IN tarnybas, o įrodymų vertinimo klausimas visada paliekamas spręsti institucijų nuožiūra. (Bendroji praktika, 2.3.1 Įrodinėjimo pareiga nesąžiningų ketinimų bylose). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas A. Gailys savo argumentams pagrįsti pateikė tik du įrodymus, neturinčius sąsajumo su ginčo dalyku. Pagal Apeliacijų, protestų ir prašymų dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo taisyklių, patvirtintų VPB direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3R-18, 27 punktą ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias apeliaciją, protestą, negaliojimo ar panaikinimo prašymą arba atsikirtimus. Šias aplinkybes šalys gali paaiškinti žodžiu ar raštu, pateikti rašytinius ar daiktinius įrodymus. Šio ginčo atveju ginčijamo ženklo savininkas ir pareiškėjas nepasinaudojo galimybe teikti išsamius įrodymus esant pakankamai laiko pasirengti ginčo nagrinėjimui (posėdis buvo atidėtas kelis kartus suinteresuoto asmens prašymu), siekiant išsamiai išsiaiškinti ginčo aplinkybes, buvo paskirtas žodinis negaliojimo prašymo nagrinėjimas, kuris įvyko 2025-09-15 dalyvaujant pačiam pareiškėjui ir MB G laboratories vadovui A. Gailiui, MB G laboratories atstovui ir UAB „Ruvera“ atstovei. Pagal minėtų taisyklių 88 punktą įvertinus ginčo šalių pateiktus argumentus, motyvus, pastabas, paaiškinimus, įrodymus ir atsižvelgiant į Apeliacinio skyriaus praktiką, teismų praktiką, ESINT praktikos derinimo prekių ženklų srityje programos bendruosius pranešimus, pripažintina, kad suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad ginčijamo ženklo paraiškos padavimas nėra suderinamas su sąžininga praktika siekiant riboti suinteresuoto asmens anksčiau naudojamo žymens naudojimą ir tokiu būdu pažeidžiant šio asmens interesus.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad į ginčą pateikti įrodymai bei jų visuma pagrindžia, kad pareiškėjas padavė paraišką turėdamas nesąžiningų ketinimų, todėl prašymas pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas yra tenkinamas.