Decision text

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Ginčijamas prekių ženklas „ŠEŠKĖS“ (reg. Nr. 91590), paraiška šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2024-03-20. Ženklas registruotas 41 klasės paslaugoms „artistų paslaugos; dainų kūrimas; koncertų rengimas ir vedimas; pramogų paslaugos; pramoginių rodinių (šou) kūrimas; pramoginių renginių rengimas ir vedimas; pramoginių rodinių (šou) rengimas“.

Negaliojimo prašymo teisinis pagrindas - PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame nurodyta, kad įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei.

Apeliacinis skyrius pažymi, jog vertinant ginčijamo prekių ženklo „ŠEŠKĖS“ (reg. Nr.91590) atitikimą absoliutiems reikalavimams (PŽĮ 7 straipsnis), šiuo atveju reikšminga yra tai, kad VPB ekspertui atlikus šio ženklo ekspertizę, buvo nustatyta, jog ženklas atitinka įstatymo 7 straipsnio reikalavimus. Suinteresuotam asmeniui pareiškus negaliojimo prašymą, grindžiamą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ginčijamo prekių ženklo atžvilgiu turėtų būti atliekamas „dvigubas testas“, t. y. dar kartą patikrinamas ženklo atitikimas absoliutiems reikalavimams, nagrinėjamu atveju pagal suinteresuoto asmens nurodytą teisinį pagrindą - PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 quinquies straipsnio „B“ dalies 3 punkte įtvirtinta, kad „prekių ženklų, kuriems taikomas šis straipsnis, registracija gali būti atmesta arba pripažinta negaliojančia tik šiais atvejais, jeigu ženklai prieštarauja moralei bei viešajai tvarkai ir ypač jeigu jie yra tokio pobūdžio, kad gali suklaidinti visuomenę. Tai reiškia, kad ženklas negali būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai dėl vienintelės priežasties, kad jis neatitinka kuriai nors ženklų įstatymo nuostatai, išskyrus atvejus, kai ta nuostata pati liečia viešąją tvarką“. Galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir teisinėje literatūroje nėra apibrėžta viešosios tvarkos sąvoka. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad ši sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga, aprobuota LAT senato 2000-12-21 nutarimu Nr. 28). Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Nagrinėjimo Tarnyboje gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad „viešoji tvarka“ – tai visų teisės normų, kurios yra būtinos demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės veikimui, rinkinys.

Sąvokos „viešoji tvarka“ turinį atskleisti galima tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečias teisės normas, t.y. konkrečią bylą. Taigi sąvoka „viešoji tvarka“ yra vertinamasis kriterijus, todėl jo taikymą būtina sieti su konkrečios bylos aplinkybėmis.

ESINT Gairėse nurodytas nebaigtinis atvejų, kai žymenims taikomas draudimas registruoti dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, sąrašas, grindžiamas ES galiojančiais teisės aktais: - prekių ženklai, prieštaraujantys pagrindiniams Europos Sąjungos politinės ir socialinės tvarkos principams ir pagrindinėms vertybėms bei visų pirma visuotinėms vertybėms, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, tokios kaip žmogaus orumas, laisvė, lygybė ir solidarumas, ir demokratijos bei teisinės valstybės principai; - sąrašas asmenų ir grupių, padedančių ar besikėsinančių vykdyti arba vykdančių teroro aktus ES teritorijoje (ESINT Gairės, 4 skirsnis Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai, 7 skyrius Prekių ženklai, kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams).

Ženklų, prieštaraujančių viešajai tvarkai ar nusistovėjusiems moralės principams, vertinimas išsamiai reglamentuotas 2024 m. balandžio mėn. įsigaliojusioje ESINT konvergencijos programos Bendroje praktikoje „Prekių ženklai, prieštaraujantys viešajai tvarkai ar nusistovėjusiems moralės principams“ (toliau – Bendroji praktika)(žr. Praktikos derinimas ES, CP 14 projektas, www.vpb.lrv.lt). Šioje Bendrojoje praktikoje numatyta, kad „viešosios tvarkos atveju visuomenės suvokimas reiškia atitinkamos visuomenės supratimą apie žymens reikšmę, o ne atitinkamos visuomenės suvokimą, ar žymuo prieštarauja viešajai tvarkai“ (Bendroji praktika, 2.2.3.2 Prekių ir paslaugų ryšio su žymeniu ir (arba) atitinkama visuomene vertinimas; Atitinkamos visuomenės suvokimas). Vertinant, ar žymuo prieštarauja viešajai tvarkai, nusistovėjusiems moralės principams ar abiem, vertinimas visada bus atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į įprastą atitinkamos visuomenės jautrumo ir tolerancijos lygį atitinkamoje jurisdikcijoje, taip pat į visas konkrečias aplinkybes, būdingas valstybei (-ėms) narei (-ėms) ir konkrečiam atvejui.

Analizuojant šalių pateiktus įrodymus, visų pirma pažymėtina, kad šalys skirtingai nurodė galimas prekių ženklą sudarančio žodžio „ŠEŠKĖS“ reikšmes. Suinteresuotas asmuo teigė, jog „muzikinės grupės „ŠEŠKĖS“ narės pasirinko šį pavadinimą, nes dar būdamos muzikinės grupės „69 Danguje“ narėmis, buvo neoficialiai vadinamos „šeškėmis“. Pavadinimas „ŠEŠKĖS“ yra trumpinys, kilęs iš pirmojo skaičiaus „6“ buvusios grupės pavadinime“. Ginčo ženklo savininkas neigė nurodytą reikšmę tvirtindamas, jog šis žodis turi kitą reikšmę: „ŠEŠKĖS“ – tai žodžio šeškė daugiskaita (šeškė – šeško patelė).

Pažymėtina, jog VPB pateiktos paraiškos įregistruoti prekių ženklą skiltyje „ženklo aprašas“ nėra nurodyta ženklą sudarančio žodinio elemento reikšmė. Sutiktina su ginčijamo ženklo savininku, kad prasminis žodis gali turėti keletą reikšmių, tačiau turimos reikšmės vertinimas yra neatsiejamas plačiosios visuomenės ar tikslinio vartotojo bei nuo registruojamų prekių bei paslaugų. Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininko nurodytas žodžio „ŠEŠKĖS“ reikšmės suvokimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, jog būtent tokią reikšmę teikia pats pareiškėjas, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, jog taip suvoktų ir vidutinis 41 klasės paslaugų vartotojas. Tuo tarpu suinteresuoto asmens argumentai dėl galimos reikšmės buvo pagrįsti pateiktais įrodymais, kurie be kita ko, nebuvo paneigti objektyviais ginčijamo ženklo savininko įrodymais.

Nagrinėjamu yra svarbu nustatyti ne tik ženklą sudarančio elemento reikšmę ar perteikiamą žinutę, bet būtent tai, ar tokia reikšmė yra prieštaraujanti viešajai tvarkai ar nusistovėjusiai moralei. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prieštaravimas viešajai tvarkai yra motyvuojamas vien tik tuo, kad pareikštą žymenį sudarantis žodis „ŠEŠKĖS“ yra nevartotinas bendrinėje kalboje kaip svetimybė, tačiau nenurodė, kad šio žodžio reikšmė ar jos perteikiama žinutė būtų vulgari, įžeidžianti, menkinanti ar pan.

Pažymėtina, kad VLKK, kuri yra kompetentinga institucija lietuvių kalbos norminimo ir priežiūros srityje, 2014 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. N-3 (152) pripažino netekusiais galios VLKK 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ papunkčius 1.1 „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir 1.2 „Nevartotinos naujosios svetimybės“; 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. N-1 (171) visas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas pripažintas netekusiu galios. Pagal tai konstatuotina, kad šiuo metu skolinių ir svetimybių vartojimo klausimai nėra reglamentuojami norminiais teisės aktais.

Be to, pažymėtina, kad prekių ženklai per se nelaikytini viešaisiais užrašais Valstybinės kalbos įstatymo prasme. Prekių ženklas yra komercinė sąvoka, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų, jis gali įgyti savarankišką ekonominę vertę ir gali būti atskirtas nuo ženklo savininko turto, todėl ne kiekvienas prekių ženklas bus naudojamas kaip viešasis užrašas, t.y. prekių ženklo įregistravimas savaime nereiškia, kad ženklas bus naudojamas kaip viešasis užrašas. PŽĮ reglamentuoja prekių ženklų įteisinimo procesą ir prekių ženklų savininkų teisių apsaugą, t.y jis apibrėžia nuosavybės santykius į šį pramoninės nuosavybės objektą, tačiau šis įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja, kaip prekių ženklo savininkas gali naudoti savo nuosavybę. Prekių ženklų registracijos procese neturėtų būti sprendžiami galimi kitų įstatymų, nustatančių prekių ženklų naudojimo reikalavimus, tarp jų ir Valstybinės kalbos įstatymo 23 str., pažeidimo klausimai.

Kaip nurodyta jau minėtoje Bendrojoje praktikoje, prieštaravimo viešajai tvarkai bei nusistovėjusiai moralei teisinis pagrindas inter alia, susijęs su ES ir valstybių narių teisės sistemų principų ir vertybių apsauga ir jame nėra kalbinių taisyklių, kuriomis būtų varžomi nemalonūs posakiai ar nepageidaujami žodžiai. Šie žymenys turėtų turėti aiškų vulgarų elementą ir būti įžeidžiantys. Keiksmažodžiai, įžeidžiantys gestai ar netinkamas panaudojimas ir įžeidimai bei jų suvokimas visuomenėje gali labai skirtis priklausomai nuo vartojamos kalbos ir valstybės narės. Iš esmės šie žymenys gali prieštarauti nusistovėjusiems moralės principams, kai atitinkama visuomenė gali juos suvokti kaip aiškiai įžeidžiančius, menkinančius ir (arba) sukrečiančius jos moralines vertybes, ypač jei žymuo ir (arba) juo perteikiama žinutė yra skirti kokiai nors konkrečiai grupei ar asmeniui (-ims). Apeliacinis skyrius pažymi, jog suinteresuotas asmuo nenurodė, kokį vulgarų elementą turi savyje ginčo ženklas ar kokią įžeidžiamo ar užgaulaus pobūdžio žinutę jis perteikia.

Pagal ES jurisprudenciją nagrinėjant, ar žymuo prieštarauja PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktui, taip pat būtina atsižvelgti į saviraiškos laisvę bei teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą. Tokiu būdu neturėtų būti ribojama pareiškėjo laisvė jo saviraiškai, pasirenkant prekių ženklu jam labiausiai stilistiškai tinkamą variantą. Ginčo ženklą sudarančio žodžio „ŠEŠKĖS“ galimos reikšmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintiems principams ir imperatyviems reikalavimams, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad žodžio, kurio vartojimas nėra draudžiamas teisės aktais ir neturinčio vulgarios, įžeidžiančios prasmės buvimas registruotame ženkle „ŠEŠKĖS“ (reg. Nr. 91590) lemtų šio žymens prieštaravimą viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo prekių ženklas neprieštarauja Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms.