Decision text

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Ginčijamas prekių ženklas „9 DANGUJE“, reg. Nr. 91489, paraiška šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2024-03-07. Ženklas registruotas 41 klasės paslaugoms „41 dainų kūrimas; artistų paslaugos; diskotekų paslaugos; filmų kūrimas (išskyrus reklaminius); filmų režisavimas (išskyrus reklaminius); fotografavimas; garso įrašų montavimas; karaokės paslaugos; koncertų rengimas ir vedimas; kultūros, švietimo ar pramogų paslaugos meno galerijose; muzikos komponavimo paslaugos; muzikos kūrimas; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; pramoginių ar mokomųjų konkursų rengimas; pramoginių renginių rengimas ir vedimas; pramoginių rodinių (šou) kūrimas; pramoginių rodinių (šou) rengimas; pramogų paslaugos; pramogų paviljonų paslaugos; scenarijų rašymas; tiesioginis muzikos pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamosios); tiesioginis vaizdo įrašų pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamųjų); tiesioginis vaizdų pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamųjų); vaizdo įrašų redagavimas renginiams; įrašų studijų paslaugos; šou režisavimas“.

Suinteresuoti asmenys prašymą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunkčiu, kuris nustato, kad ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis pažeidžia kitas ankstesnes teises, įskaitant pramoninės nuosavybės teises.

Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens pavadinimai (firmų vardai) yra laikomi pramoninės nuosavybės apsaugos objektais.

Pagal susiformavusią teismų praktiką nagrinėjant prašymo pagrindą dėl ankstesnės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo būtina išanalizuoti, ar suinteresuoto asmens teisė į tą juridinio asmens pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgyta iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, ar ginčijamas ženklas yra tapatus arba panašus į juridinio asmens pavadinimą ir ar minėto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datai juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar paslaugos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje nurodoma, kad pagal teisės normas, reglamentuojančias teisinį santykį juridinio asmens pavadinimas v. prekių ženklas, yra įtvirtinama sąlyga, t. y. kad juridinis asmuo turi turėti teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos (taikant ankstesnės redakcijos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą) (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006). Nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006, LAT pažymėjo, kad „juridinis asmuo, turintis teisę į savo juridinio asmens pavadinimą, automatiškai neįgyja galimybės vien tik šios teisės pagrindu ginčyti visų tapačių arba klaidinamai panašių juridinio asmens pavadinimui prekių ženklų, įregistruotų kitų asmenų vardu, registracijų, nepriklausomai nuo prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti yra skirti ginčijami ženklai“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje yra pažymėta, kad „įregistruoto įmonės pavadinimo savininko išimtinė teisė galioja jos veiklos tikslo apimamose srityse, turėdamas šią teisę, šis savininkas turi pakankamai tiksliai apibūdinti ir apibrėžti šios veiklos pobūdį, kad tretieji asmenys galėtų būti veiksmingai apie ją informuoti“ (ESTT 2025 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Doggy AB v. Purefun Group AB, C-365/24, 47 p.). Konkrečiu atveju yra būtina įvertinti suinteresuoto asmens vykdomos veiklos specifiką, taikant tuos pačius paslaugų tapatumo bei panašumo vertinimo kriterijus, kaip ir lyginant prekių ženklus, t. y. prekių (paslaugų) rūšį, paskirtį bei realizavimo sąlygas. Siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius, ryšį tarp prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius. Šie veiksniai visų pirma apima jų rūšį, paskirtį, naudojimą ir tai, ar jos yra konkuruojančios tarpusavyje, ar papildančios vienos kitas (ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., C-39/97, 23 p.; 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Editions Albert René v. VRDT, C-16/06 P, 65 p.). Tai reiškia, kad tik tokiu atveju, jeigu juridinis asmuo turi teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos, gali nuginčyti tapataus arba klaidinamai panašaus juridinio asmens pavadinimui prekių ženklo registraciją.

Įvertinus į ginčą pateiktus argumentus ir įrodymus, nustatyta, kad suinteresuoto asmens MB „9 danguje“ pavadinimas įregistruotas Juridinių asmenų registre 2023-04-12 (vieša paieška Juridinių asmenų registre https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=306295172). Ginčijamo prekių ženklo „9 DANGUJE“, paraiška Nr. 2024 0478 Valstybiniam patentų biurui paduota 2024-03-07, taigi pripažintina, kad teisė į suinteresuoto asmens pavadinimą MB „9 danguje“ įgyta anksčiau negu buvo paduota paraiška ginčijamam ženklui įregistruoti.

Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, ar ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datai šis juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos paslaugos (vieša paieška Juridinių asmenų registre šios informacijos neapima). Suinteresuotas asmuo MB „9 danguje“ neteikė išsamių motyvų dėl šio teisinio pagrindo nei prašymo padavimo metu, nei motyvuotuose prašymo argumentuose po VPB prašymo pateikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus į ginčą pateiktus įrodymus (nepateikta įrodymų ir argumentų dėl šio suinteresuoto asmens teisės į tą pačią ar panašią veiklą), pripažintina, kad ši PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto d papunkčio taikymui būtina sąlyga nebuvo įrodyta, todėl prašymas nurodytu pagrindu dėl teisės į juridinio asmens pavadinimo pažeidimą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Prašymas taip pat buvo grindžiamas ir PŽĮ 7 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų.

LAT jurisprudencija, sprendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje San Marino bendrovė Tecnoservice SRL v. UAB ,,Neono linija“, G.A., bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) parengta „Nesąžiningų ketinimų studija“ (angl. „Bad faith case study“), Alikantė, 2003 m. sausio 31 d.; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) interneto svetainė http://euipo.europa.eu). Vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamajam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (žr. pvz., ESINT Apeliacinės tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Prime Restaurant Holdings, Inc. v. John Arthur Slater, bylos Nr. R 582/2003-4; Panaikinimo skyriaus 2000 m. spalio 25 d. sprendimas Sureness Pty Ltd. V. Multiple Marketing Limited). ESTT praktikoje įtvirtinta, kad „nesąžiningumo buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu, įskaitant, be kita ko, aplinkybę, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo naudojo tapatų ar panašų žymenį tapačiai ar panašiai prekei. Vis dėlto aplinkybės, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tokį žymenį, savaime nepakanka šio pareiškėjo nesąžiningumui įrodyti. Taip pat reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C-320/12, 36 p.).

ESTT vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, taip pat pažymėjo, kad „nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį“ (ESTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimas Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG, C-529/07, 38 p.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju visų pirma svarbu įvertinti, kuris asmuo laikytinas žymens „9 DANGUJE“ tikruoju šaltiniu ginčijamo ženklo paraiškos padavimo metu. Į ginčą pateikti suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad ginčijamas ženklas yra sudarytas iš autorinio kūrinio – dainos „9 danguj“ pavadinimo, kurios muzikos autorius yra Gintaras Reklaitis, teksto autoriai – Gintaras Reklaitis ir Kristina Karalytė (asociacijos LATGA atsakymas dėl autorinių teisių, Priedas Nr. 6). Į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl šių autorių turtinių teisių perdavimo kitiems asmenims, taip pat ir suinteresuotiems asmenims. ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalis nurodo, kad autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka. ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis nurodo, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Tokių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė. Pagal tai tikruoju ginčijamo žymens šaltiniu laikytini minėti G. Reklaitis ir K. Karalytė, kurie nėra šio ginčo šalis.

ATGTĮ 52 str. ir 53 str. išvardintos atlikėjų teisės (teisė tiesioginį atlikimą ar atlikimo įrašą) neapima teisių į autorinius kūrinius. Pagal šio įstatymo 51 str. gretutinės teisės įgyvendinamos nepažeidžiant šio Įstatymo II skyriuje nustatytų autorių teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius. Nagrinėjamu atveju ginčijamas ženklas yra sudarytas ne iš atlikimo ar jo įrašo, o konkretaus autorinio kūrinio (dainos pavadinimo), kurio autoriai yra žinomi. Suinteresuoti asmenys neturi autorinių teisių į ginčijamą ženklą sudarantį kūrinį (nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų). Įvertinus tai, darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys – atlikėjos K. Milė, G. Alijeva ir I. Urbonė neįrodė, kad jiems Lietuvos Respublikoje priklausytų ankstesnės subjektinės teisės į žymenį „9 danguj“, iš kurio sudarytas ginčijamas prekių ženklas „9 DANGUJE“.

Kaip buvo aptarta nagrinėjant negaliojimo prašymą pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 5 (d) punktą (prašymas pripažintas nepagrįstu pagal šį teisinį pagrindą), juridinio asmens MB „9 danguje“ pavadinimas jau buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre ginčijamo ženklo paraiškos padavimo metu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo automatiškai taikyti PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį. LAT jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje (galiojančios redakcijos PŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje) įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai, kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama kitų asmenų (LAT 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009, LAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).

Tuo pačiu LAT praktikoje buvo pripažinta, kad „teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnis yra vienas iš veiksnių, į kurį visų nagrinėjamai bylai būdingų svarbių veiksnių kontekste turi atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamą prekių ženklą. Faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl skirtingų prekių ženklo registracijos negaliojimo pagrindų, tam tikra dalimi gali „persidengti“. Kaip antai, tam tikras ženklo žinomumo ar reputacijos laipsnis gali būti svarbus tiek sprendžiant dėl plačiai žinomo prekių ženklo, tiek ir dėl reputaciją turinčio prekių ženklo apsaugos, tiek ir dėl nesąžiningų ketinimų, nes tai bus svarbu identifikuojant ginčo prekių ženklų teisinės apsaugos laipsnį (kaip vieną iš galimų kriterijų bylos aplinkybių visumoje, sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų) (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad MB „9 danguje“ įgijo teisę į juridinio asmens pavadinimą dar iki ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datos. Tačiau į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl šio asmens veiklos pobūdžio, srities bei realiai vykdomos veiklos. Todėl suinteresuotų asmenų teiginiai dėl viešo Juridinių asmenų registro (viešai prieinama informacija yra ribota) nėra pakankami pagrįsti ginčijamo ženklo savininko žinojimui apie subjektinę teisę į juridinio asmens pavadinimą nepateikus kitų tai pagrindžiančių įrodymų (į ginčą nebuvo pateikta jokių duomenų dėl suinteresuoto asmens MB „9 danguje“ veiklos su ginčijamomis paslaugomis susijusioje srityje ar suinteresuoto asmens I. Urbonės veiklos naudojant šį juridinio asmens pavadinimą, taip pat šio juridinio asmens pavadinimo žinomumo Lietuvoje), nepateikta jokių argumentų ir įrodymų dėl to, ar ginčo šalys laikytinos konkurentais. Be to, dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad motyvuotuose prašymo argumentuose pateiktos ekrano kopijos iš Youtube ir Spotify platformų patvirtina būtent tai, kad žymuo „9 danguj“ viešai pristatomas ir suvokiamas ne kaip juridinio asmens, o kaip autorinės dainos pavadinimas. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teiginių dėl žinojimo arba turėjimo žinoti apie teisę į juridinio asmens pavadinimą nepagrindė tinkamais įrodymais.

Kaip yra pažymėjęs LAT savo nutartyje „vien tik žinojimas apie kitą prekių ženklą per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą“ (LAT 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-507/2009). Nagrinėjant šį teisinį pagrindą, reikia atsižvelgti į šio pareiškėjo ketinimą prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu, o tai yra subjektyvus veiksnys, nustatytinas remiantis nagrinėjamos bylos objektyviomis aplinkybėmis“ (ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Malaysia Dairy Industries, C-320/12, 36 p.).

Ginčijamo ženklo nesąžiningumui pagrįsti pateikė 2024-06-05 ginčijamo ženklo savininko MB „9 danguje“ pateiktą pretenziją dėl ginčijamo ženklo naudojimo juridinio asmens pavadinime. Šiuo atveju svarbu tai, kad pateikta pretenzija yra vėlesnė už ginčijamo ženklo paraiškos padavimo datą. LAT yra pažymėjęs, kad „vertinant nesąžiningų ketinimų faktą, pareiškiant registruoti prekių ženklą, yra svarbios tos aplinkybės, kurios buvo paraiškos padavimo dieną, bet ne tos, kurios susiklostė vėliau (nebent vėliau susiklosčiusios aplinkybės patvirtina ar padeda identifikuoti aplinkybes, buvusias ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo dieną)“ (LAT 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų dėl aplinkybių, susijusių su ginčijamo ženklo savininko ketinimais paraiškos padavimo metu, nebuvo pateikta. Pagal tai nėra pakankamo pagrindo vienintelį vėlesnės datos įrodymą vertinti kaip pagrindžiantį nesąžiningus ketinimus, nes daugiau jokių kitų įrodymų nebuvo pateikta.

ESINT konvergencijos programos Bendroje praktikoje „Prekių ženklų paraiškų padavimas turint nesąžiningų ketinimų“ (toliau – Bendroji praktika)(žr. Praktikos derinimas ES, CP 13 projektas, www.vpb.lrv.lt), kurioje remiamasi ES teismų praktika, įtvirtinta, kad yra taikoma pareiškėjo sąžiningumo prezumpcija, kuri galioja tol, kol nepateikta priešingų įrodymų. Pavyzdžiui, pripažinimo negaliojančiu procedūroje ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama išvada, kad prekių ženklo pareiškėjas, paduodamas paraišką dėl to prekių ženklo įregistravimo, veikė nesąžiningai. Todėl būtent ieškovas privalo įrodyti objektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis galima padaryti išvadą, kad paraiška įregistruoti ginčijamą prekių ženklą buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų. Todėl pirminė įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nepasinaudojo VPB siūlymu pateikti išsamius, ginčo aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „išimtinių teisių į pramoninę nuosavybę, tarp jų ir į prekių ženklus, turėjimas ir įgyvendinimas įstatyme nustatyta tvarka, jokiu būdu nereiškia ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmų dar nereiškia ir pats siekis įstatymų nustatyta tvarka įgyti išimtines teises į prekių ženklus“ (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-781/2003). Todėl vien tik paraiškos padavimas ginčijamam ženklui įregistruoti dar nereiškia, kad paraiška buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų nepateikus įrodymų visumos, pagal kurią būtų galima pagrįstai spręsti dėl ginčijamo ženklo savininko ketinimų paraiškos padavimo metu.

Pagal tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos aplinkybės pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokiu būdu šiuo teisiniu pagrindu prašymas pripažintinas nepagrįstu ir yra atmetamas.

IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA

Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 2 punktu,

n u t a r i a

prašymą atmesti ir prekių ženklo „9 DANGUJE“ registraciją Nr. 91489 palikti galioti.

Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.