LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO


APELIACINIO SKYRIAUS


S P R E N D I M A S


2026 m. kovo 12 d. Nr. 2Ap-2424


Vilnius





Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Szczecińska Fabryka Wódek „STARKA“ Sp. z o.o. w upadłości (Lenkija, PL), atstovaujamo advokatės, patentinės patikėtinės I. Lukauskienės, prašymą Nr. PNNZ-59 dėl UAB „MV GROUP Production“ (Lietuva, LT), atstovaujamai patentinės patikėtinės A. Pakėnienės, priklausančio prekių ženklo „Stumbro STARKA“ registracijos Nr. 73395 pripažinimo negaliojančia.




I. PRAŠYMO TURINYS


2025-02-28 suinteresuotas asmuo Szczecińska Fabryka Wódek „STARKA“ Sp. z o.o. w upadłości Apeliaciniam skyriui padavė prašymą Nr. PNNZ-59, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „MV GROUP Production“ priklausančio prekių ženklo „Stumbro STARKA“ registraciją Nr. 73395.


Suinteresuotas asmuo prašyme nurodė, kad ginčijamas prekių ženklas neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.)  (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. 


Ginčijamo ženklo savininkas pasinaudojo PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje numatyta gynybos priemone 2025-05-02 pateikdamas prašymą įrodyti suinteresuoto asmens ankstesnio ženklo naudojimą.




III. SPRENDIMO MOTYVAI 


Suinteresuotas asmuo prašymą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.


Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia remiantis šia įstatymo nuostata, būtina žemiau išvardintų aplinkybių visuma:


-  vėlesnė ginčijamo prekių ženklo registracija, 


-  ginčijamo prekių ženklo tapatumas ar panašumas į ankstesnį prekių ženklą,


-  prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas ar panašumas į ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir (ar) paslaugas, tikimybė suklaidinti dalį visuomenės dėl prekių ženklų savininko.


Nustačius, kad egzistuoja visų šių aplinkybių visuma, prekių ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų (PŽĮ 58 straipsnio 7 dalies 1 punktas).


Suinteresuotas asmuo prašyme rėmėsi jam priklausančia Europos Sąjungos prekių ženklo „STARKA“ registracija Nr. 011603933, paraiška Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (toliau – ESINT) paduota 2013-02-26, registracijos data 2013-08-14. Ženklas registruotas 33 klasės prekėms „svaigieji gėrimai (išskyrus alų)“. 


Ginčijamas prekių ženklas „Stumbro STARKA“ reg. Nr. 73395, paraiška Nr. 2015 1621 šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2015-08-19. Ženklas registruotas 33 klasės prekėms „trauktinės (karčiosios)“.



Vadovaujantis PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktu,  suinteresuoto asmens prekių ženklas yra ankstesnis negu ginčijamas ženklas.


Dėl ankstesnio ženklo naudojimo įrodymų


2025-05-02 gautas ginčijamo ženklo savininko prašymas pateikti ankstesnio ženklo naudojimo įrodymus. 


PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu ankstesniu ženklu, vėlesnio ženklo savininkui paprašius, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas, žymėti arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos. Pagal PŽĮ 59 straipsnio 2 dalį jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, bet ir įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti arba kad buvo svarbių priežasčių jo nenaudoti.


Prekių ženklo „Stumbro STARKA“ (reg. Nr. 73395) paraiškos padavimo data – 2015-08-19,  prašymo Nr. PNNZ-59 dėl registracijos pripažinimo negaliojančia padavimo data yra 2025-02-28, ankstesnio ženklo „STARKA“ registracijos Nr. 011603933 ESINT data – 2013-08-14, taigi prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos. Pagal tai ankstesnio ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2020-02-28 – 2025-02-27. Reikalavimas pagal PŽĮ 59 straipsnio 2 dalį netaikytinas.


Suinteresuotas asmuo pateikė šiuos ankstesnio ženklo naudojimo įrodymus:


Priedas Nr. 1 - Wayback machine puslapio įrašas 2019 m.;


Priedas Nr. 2 – Wayback machine puslapio įrašas 2019 m.; 


Priedas Nr. 3 – Wayback machine puslapio įrašas 2020 m.;


Priedas Nr. 4 – Wayback machine puslapio įrašas 2021 m.;


Priedas Nr. 5 – Wayback machine puslapio įrašas 2023 m.;


Priedas Nr. 6 – Wayback machine puslapio įrašas 2023 m.;


Priedas Nr. 7 – Wayback machine puslapio įrašas 2024 m.;


Priedas Nr. 8 – Wayback machine puslapio įrašas 2025 m.;


Priedas Nr. 9 – Sąskaita faktūra 2019 m.;


Priedas Nr. 10 – Sąskaita faktūra 2024 m.;


Priedas Nr. 11 – Sąskaita faktūra 2024 m.;


Priedas Nr. 12 – Sąskaita faktūra 2024 m.;


Priedas Nr. 13 – Youtube įrašo ištrauka 2021 m.;


Priedas Nr. 14 – Straipsnis „alkowiki“ 2022 m.;


Priedas Nr. 15 – Straipsnis portale „Vinepair“ 2020 m.;


Priedas Nr. 16 – Įrašas „Tripadvisor“ 2021 m.;


Priedas Nr. 17 – Įrašas „Komoot“ 2023 m.;


Priedas Nr. 18 – Įrašas Wykop.pl 2020 m.;


Priedas Nr. 19 – Įrašas Wykop.pl 2021 m.;


Priedas Nr. 20 – Įrašas Wykop.pl 2022 m;


Motyvuotų argumentų priedas Nr. 1 - El. aukciono whisky.auction ekrano nuotrauka.


Suinteresuoto asmens prekių ženklas, kuriuo remiantis buvo pateiktas negaliojimo prašymas, yra Europos Sąjungos prekių ženklas. Pagal PŽĮ 59 straipsnio  5 dalies nuostatas, nustatant ar Europos Sąjungos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, taikomas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas (toliau – ESPŽR). Vertinant Europos Sąjungos ženklo naudojimą reikia atsižvelgti į ESINT, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) bei Bendrojo Teismo praktiką dėl ženklo naudojimo. ESTT savo praktikoje yra pasisakęs dėl Europos Sąjungos teisės normų, susijusių su naudojimo vertinimu aiškinimo. Visų pirma svarbu pažymėti, kad naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004 m. sausio 27 d. sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; kt.).


Pagal  Europos Sąjungos prekių ženklo deleguotojo reglamento (ESPŽDR ) 19 straipsnio 2 dalį kartu su ESPŽDR 10 straipsnio 3 dalimi, naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ankstesnio prekių ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas ir kuriomis grindžiamas prašymas paskelbti ženklą negaliojančiu. 


Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto byloje  STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, kad prašymą pareiškęs asmuo privalo ne tik nurodyti, bet ir įrodyti kiekvieną iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).


ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, Bendrojo Teismo jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija (Gairės, 7 skirsnis Naudojimo įrodymai. 2.2 Reikalaujamų įrodymų lygis).


Naudojimo laikas


Bendrasis Teismas  yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje T-86/07, Deitech, 52 p.).


Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis į ginčus pateiktų įrodymų (priedai Nr. 1, 2, 9) nepatenka į aktualų laikotarpį, todėl negali būti vertinami sprendžiant dėl ankstesnio ženklo naudojimo iš tikrųjų.


Kiti įrodymai patenka į aktualų  2020-02-28 – 2025-02-27 laikotarpį.


Naudojimo vieta


Jeigu ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos prekių ženklas, jis turi būti naudojamas „Sąjungoje“ (ESPŽR 18 straipsnio 1 dalis ir 64 straipsnio 2 dalis).


Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra susiję su ankstesnio ženklo „STARKA“ naudojimu Lenkijoje, todėl pripažintina, kad naudojimo reikalavimas Europos Sąjungoje yra išpildytas.      


Naudojimo pobūdis


ESINT Gairėse nurodyta, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:


•  naudoti ženklą pagal jo esminę funkciją;


•  naudoti ženklą, tokį, koks jis yra įregistruotas, arba jo variantą , ir


•  naudoti ženklą, susijusį su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas.


Naudojimui iš tikrųjų būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01, Minimax,  43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį. Kaip nurodyta ESPŽDR 10 straipsnio 4 dalyje, ženklo nebūtina tvirtinti prie pačių prekių. Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų (Gairės, C dalis, 6.1.1.1 Individualių ženklų naudojimas).


Vertinant suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, nustatyta, kad pateikti prekių pakuočių (degtinės butelių) pavyzdžiai su žymenimis „STARKA“ (priedai Nr. 3-8, 14, 15, 18-20) gali būti vertinami kaip įrodymai, susiję su ženklo naudojimu pagal prekių ženklo funkciją dalies 33 klasės prekių atžvilgiu. Taip pat žymens „STARKA“ nurodymas sąskaitose faktūrose kartu su jo savininku viršuje (priedai Nr. 10-12)  yra susijęs su žymens naudojimu prekių komercinei kilmei nurodyti.


Tokie įrodymai, kaip  Youtube įrašo ištrauka, Tripadvisor (priedai Nr. 13, 16) yra susiję su informacijos teikimu apie suinteresuoto asmens istoriją bei veiklą, o ne su ankstesnio ženklo naudojimu konkrečių prekių žymėjimui. 


Ženklas turi būti naudojamas toks, koks jis yra įregistruotas, arba naudojamas jo variantas. ESPŽR 18 straipsnyje nustatyta, kad ženklo naudojimas kitomis formomis nei jis įregistruotas, vis tiek reiškia ženklo naudojimą, jeigu skirtingais elementais nekeičiamas prekių ženklo skiriamasis požymis, nepaisant to, ar prekių ženklas, atsižvelgiant į jo naudojimo formą, taip pat yra įregistruotas savininko vardu. Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nėra būtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006-02-23 sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03,  50 p.). 


Nagrinėjamu atveju ankstesnis ženklas „STARKA“ (reg. Nr. 011603933) yra registruotas kaip žodinis-vaizdinis ženklas, kurio kompozicijos centre yra ryškus ir didelę ženklo dalį užimantis grafinis elementas, primenantis stilizuotą raidę „S“, žemiau smulkesnėmis, standartinį šriftą primenančiomis raidėmis, užrašytas žodis „STARKA“. Iš pateiktų įrodymų (priedai Nr. 3-8, 10-12, 14, 15, 18-20) galima spręsti apie žymenų, kuriame yra visi ankstesnį ženklą sudarantys elementai, naudojimą. Įvairūs skaitmenys greta grafinio elemento nelaikytini keičiančiais ankstesnio ženklo skiriamąjį požymį. 


Tuo tarpu prieduose Nr. 16, 17 ir Motyvuotų argumentų priede Nr. 1 nurodyti žymenys „STARKA“ yra reikšmingai stilizuoti, juose yra kitų papildomų elementų, bet nėra raidę „S“ primenančio grafinio elemento, kuris turi įtakos ankstesnio ženklo skiriamajam požymiui, todėl nepagrindžia ankstesnio ženklo tokio, koks yra įregistruotas, naudojimo.


Ženklas turi būti naudojamas viešai ir išoriškai vykdant komercinę veiklą, siekiant ekonominės naudos, kad būtų užtikrinta prekių ir paslaugų, kurios juo reprezentuojamos, pardavimo vieta (Bendrojo Teismo 2003-03-12 sprendimas byloje T-174/01, Silk Cocoon, 39 p.; 2008-04-30 sprendimas byloje Sonia Rykiel, T-131/06, 38 p.). 


Dalis suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų – prekių pakuočių vaizdai ir prekių išdėstymo prekybos vietose fiksavimas (priedai Nr. 3–8, 14, 15, 18-20) gali būti vertinami kaip rodantys dalies 33 klasės prekių žymėjimą ankstesniu žymeniu. Ankstesnio ženklo nurodymas sąskaitose faktūrose (priedai Nr. 10-12) taip pat gali būti vertinamas kaip papildoma aplinkybė, susijusi su ženklo naudojimo kontekstu.


Naudojimo apimtis


Kalbant apie ankstesnio ženklo naudojimo apimtį, reikia visų pirma atsižvelgti į, viena vertus, visų naudojimo veiksmų komercinę apimtį, ir, kita vertus, laikotarpio, per kurį atlikti šie naudojimo veiksmai, trukmę bei šių veiksmų dažnumą (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje  Hipoviton, T-334/01, 35 p.). 


Pažymėtina, kad naudojimo apimčiai pagrįsti suinteresuotas asmuo pateikė tik 3 sąskaitas faktūras, patenkančias į aktualų laikotarpį (priedai Nr. 10, 11, 12) ir 2 pavienius parduotuvių čekius (priedai Nr. 18, 19). 


Nagrinėjamu atveju 2024 m. liepos mėn.  išrašyta sąskaita patvirtina 6400 vnt. degtinės butelių „STARKA“ pardavimą, 2024 m. rugpjūčio mėn. ir spalio mėn. išrašytos sąskaitos patvirtina 7000 vnt. ir 6400 vnt. degtinės butelių tiekimą iš viso dviems Lenkijos įmonėms. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos rinkos dydį (apie 450 mln. gyventojų), o taip pat ir Lenkijos rinkos dydį (36-38 mln. gyventojų), nurodyti pardavimų skaičiai laikytini itin mažais ypač atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu ženklu žymimos prekės yra tradicinis, nuo senų laikų Lenkijoje gaminamas gėrimas (priedai Nr. 4, 19), galutiniams vartotojams siūlomas palyginti nedidelėmis kainomis (yra prekių už 29,99 ir 89,99 PLN – apytiksliai 7 ir 21 Eur – priedai Nr. 19, 20). 


Europos Sąjungos teismų praktikoje nustatyta, kad maža vidutinės ar mažos kainos produkto apyvarta ir pardavimai, vertinant absoliučiais dydžiais, gali patvirtinti išvadą, kad nagrinėjamas prekių ženklas iš tikrųjų nenaudojamas. Tačiau kalbant apie brangias prekes ar išskirtinę rinką, mažos apyvartos ar mažos pardavimo apimties gali pakakti (ESTT 2020-10-22 sprendimas bylose C-720/18 ir C-721/18,Testarossa, 51–52 p.). Todėl visada būtina atsižvelgti į atitinkamos rinkos savybes (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje T-334/01, Hipoviton, 51 p.). 


Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų ar pagrįstų argumentų, pagrindžiančių rinkos, kurioje pardavinėjamos jo prekės, išskirtinumą ar prekių brangumą. Priešingai, priedai Nr. 17-19 patvirtina suinteresuoto asmens prekių pateikimą plataus asortimento, vidutiniam vartotojui skirtose, kasdienio vartojimo, nebrangių prekių parduotuvėse („Biedronka“ – didžiausias mažmeninės prekybos tinklas Lenkijoje, kuriame produktai, siūlomi kasdien žemomis kainomis https://onas.biedronka.pl/). Įvertinus tai, pripažintina, kad į ginčus pateikti įrodymai nėra pakankami pripažinti ankstesnio ženklo kiekybiškai reikšmingą naudojimo, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų produktų realizavimo rinkos dalį.  Parduotas palyginti nebrangaus produkto (degtinės) kiekis, kuris pagrįstas į ginčą pateiktais įrodymais, laikytinas pernelyg mažu, kad būtų sukurta ar išlaikyta 33 klasės prekių „degtinė“ ir tuo labiau ženklo registracijoje nurodytos bendros kategorijos prekių „svaigieji gėrimai (išskyrus alų)“, realizavimo rinka.


Kuo mažesnis ženklo komercinio panaudojimo mastas, tuo daugiau protestą pareiškusiai šaliai reikia pateikti papildomų įrodymų bet kokioms abejonėms dėl naudojimo tikrumo išsklaidyti (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje T-334/01, Hipoviton, 37 p.). Tai, kad žymint ženklu nebuvo pasiekta didelių komercinių kiekių, gali kompensuoti aplinkybė, jog ženklas buvo naudojamas ilgai ar labai reguliariai, ir atvirkščiai (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje T-203/02, Vitafruit, 42 p.).


Į nagrinėjamus ginčus nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl suinteresuoto asmens pardavimo metinės apyvartos, iš ankstesniu žymeniu pažymėtų prekių tiekimo gaunamų pajamų dalies, ilgo ar reguliaraus ankstesnio ženklo naudojimo, o taip pat netiesioginių įrodymų ar kitų duomenų, leidžiančių nustatyti ankstesnio ženklo naudojimo  mastą, dažnumą ir reguliarumą ir tokiu būdu patvirtinančių ženklu žymimų prekių realizavimo rinkos sukūrimą ar išlaikymą.


Nagrinėjamu atveju neįrodžius bent vieno iš kumuliatyvių reikalavimų (šiuo atveju naudojimo apimties), nustatyta, kad ankstesnio ženklo naudojimas nebuvo įrodytas.  Kaip nurodoma Europinėje teismų praktikoje, tai, kad, prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, negalima įrodyti remiantis tikimybėmis arba prielaidomis – turi būti pateikti patikimi ir objektyvūs įrodymai, kuriais patvirtinamas veiksmingas ir pakankamas prekių ženklo naudojimas atitinkamoje rinkoje (Bendrojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje T-382/08, Vogue, 22 p.) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų visuma yra nepakankama išvadai, kad ankstesnis ženklas „STARKA“ (reg. Nr. 011603933) buvo naudojamas iš tikrųjų registracijoje nurodytoms prekėms. 


PŽĮ 59 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia remiantis ankstesniu ženklu atmetamas, jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įrodymai nepateikiami.


Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į ginčijamo ženklo savininko argumentus dėl PŽĮ 12 straipsnio 1 dalies taikymo. Ginčijamo prekių ženklo „Stumbro STARKA“ reg. Nr. 73395 paraiškos padavimo data yra 2015 08 19, registracijos data – 2016 05 11. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kurie paneigtų ginčijamo ženklo savininko nurodytas aplinkybes dėl ženklo naudojimo trauktinėms žymėti daugiau kaip 5 metus ir dėl galimybės žinoti apie ženklo registraciją nuo 2017 m. (nuo 2017 02 23 ESINT prasidėjus protesto procedūrai Nr. 0028524430 tarp tų pačių šalių dėl analogiško žymens „Stumbro STARKA“, paraiškos Nr. 016134314, kurio kilmės šalis yra Lietuva). Šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip papildomas veiksnys, turintis reikšmės prašymo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui.




IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA


Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 59 straipsnio 3 dalimi,


n u t a r i a 


prašymą atmesti ir prekių ženklo „Stumbro STARKA“ registraciją Nr. 73395 palikti galioti.


Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.