LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO APELIACINIO SKYRIAUS S P R E N D I M A S
2020 m. sausio 10 d. Nr. 2Ap-2048 Vilnius
Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Audriaus Michelkevičiaus (Lietuva, LT), atstovaujamo patentinės patikėtinės A. Pakėnienės, negaliojimo prašymą Nr. PNTZ-2 dėl atsisakymo suteikti apsaugą Lietuvoje Limited Liability Company „SUSHI MASTER CENTR“ (Rusijos federacija, RU) prekių ženklo „SUSHI MASTER“ tarptautinei registracijai Nr. 1429494.
I. PRAŠYMO TURINYS
2019-06-14 suinteresuotas asmuo Audrius Michelkevičius Apeliaciniam skyriui padavė negaliojimo prašymą Nr. PNTZ-2, prašydamas atsisakyti suteikti apsaugą Lietuvoje Limited Liability Company „SUSHI MASTER CENTR“ prekių ženklo „SUSHI MASTER“ tarptautinei registracijai Nr. 1429494. Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
III. SPRENDIMO MOTYVAI
Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašymą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu. Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia remiantis šia įstatymo nuostata, būtina žemiau išvardintų aplinkybių visuma: - vėlesnė ginčijamo prekių ženklo registracija, - ginčijamo prekių ženklo tapatumas ar panašumas į ankstesnį prekių ženklą, - prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas ar panašumas į ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir (ar) paslaugas, tikimybė suklaidinti dalį visuomenės dėl prekių ženklų savininko. Nustačius, kad egzistuoja visų šių aplinkybių visuma, prekių ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų (PŽĮ 58 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Suinteresuotas asmuo negaliojimo prašyme rėmėsi prekių ženklu „SUSHI MASTERS“ (reg. Nr. 75964), paraiška Nr. 2016 2081 šiam ženklui registruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2016-09-15. Ženklas registruotas 43 klasės paslaugoms: apgyvendinimo biurų paslaugos (viešbučiai, pensionai); aprūpinimas maistu ir gėrimais; apšvietimo prietaisų nuoma; barų paslaugos; geriamojo vandens dalytuvų nuoma; gyvūnų pensionai; kavinių paslaugos; kavos barų paslaugos; kėdžių, stalų, staltiesių, stiklo dirbinių nuoma; kilnojamųjų statinių nuoma; laikino būsto parūpinimas; lopšelių paslaugos; maisto gaminimo (virimo, kepimo) aparatų nuoma; maisto produktų meninis pjaustinėjimas; motelių paslaugos; palapinių nuoma; pensionų paslaugos; pensionų rezervavimas; poilsio stovyklaviečių paslaugos; restoranų paslaugos; savitarnos restoranų paslaugos; senelių namų paslaugos; susitikimo patalpų nuoma; trumpa patalpų nuoma; trumpo poilsio stovyklų paslaugos (nuomojamos patalpos); turizmo bazių paslaugos; užkandinių paslaugos; valgyklų paslaugos; viešbučių paslaugos; viešbučių rezervavimas. Ginčijamas prekių ženklas „SUSHI MASTER“ (tarpt. reg. Nr. 1429494), tarptautinės registracijos data – 2018-04-26. Ženklas yra registruotas 35 klasės paslaugoms „prekių rodymas; komercinė informacija ir patarimai vartotojams [vartotojų patarimų parduotuvė]; parodų organizavimas komerciniais ar reklamos tikslais; prekybos mugių organizavimas komerciniais ar reklamos tikslais; pardavimų skatinimas kitiems; didmeninės ir mažmeninės prekybos parduotuvių paslaugos; viešųjų pirkimų paslaugos kitiems [prekių ir paslaugų pirkimas kitoms įmonėms]“, 43 klasės paslaugoms „aprūpinimas maistu ir gėrimais; kavinių paslaugos; kavos barų paslaugos; valgyklos paslaugos; restoranų paslaugos; savitarnos restoranų paslaugos; užkandžių barų paslaugos; barų paslaugos; kėdžių, stalų, staltiesių, stiklo dirbinių nuoma; virimo aparatų nuoma; geriamojo vandens dalytuvų nuoma; apšvietimo aparatų nuoma; maisto produktų meninis pjaustinėjimas“.
PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ankstesnis ženklas yra ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą. Remiantis šia įstatymo nuostata, suinteresuoto asmens prekių ženklas yra ankstesnis negu ginčijamas ženklas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997-11-11 sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, 23 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra savitiksliai – jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos. Taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas – nuo kito asmens teikiamų paslaugų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-1263/2000; 2003-01-07 nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2008-06-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 2.2 punkte numatyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų. Suinteresuoto asmens ženklas „SUSHI MASTERS“ (reg. Nr. 75964) yra žodinis-vaizdinis, sudarytas iš žodinio elemento „SUSHI MASTERS“, išpildyto panašiu į standartinį, šriftu, didžiosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis. Šio elemento kairėje vaizdinis elementas, išpildytas japonų rašmenimis. Apeliacinis skyrius sutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad vaizdinio elemento reikšmė nebus suvokiama vidutinio Lietuvos vartotojo, taigi šis elementas bus tik dekoratyvaus pobūdžio. Ankstesnio ženklo suvokimo įspūdį lemia pagrindinis dominuojantis elementas žodžių junginys „SUSHI MASTERS“, jame pagal išpildymo pobūdį ypač akcentuotas žodis „sushi“, kuris savaime neturi skiriamojo požymio, kadangi teikia aprašomojo pobūdžio informaciją dalies registruojamų paslaugų atžvilgiu (sushi – liet. kalboje „suši“ - japoniškas patiekalas – žalios žuvies ir kiaušinienės gabaliukai, garniruoti actu, pagardinti ryžiais ir džiovintais dumbliais (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius 2001, psl. 714). Ginčijamas prekių ženklas „SUSHI MASTER“ (tarpt. reg. Nr. 1429494) yra žodinis-vaizdinis ženklas, sudarytas iš žodžių junginio „SUSHI MASTER“, užrašyto lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, pastorintu šriftu. Šalia vaizdinis elementas, stilizuota žmogeliuko, apsirengusio japonišku kimono bei galvos apdangalu, figūrėlė, pateikta balta spalva raudonos spalvos geometrinėje figūroje. Šio ženklo suvokimo įspūdį formuoja dominuojantis žodinis elementas „SUSHI MASTER“, vaizdinis elementas pagal savo išpildymo pobūdį tiesiog gali būti suvokiamas kaip japoniškos stilistikos elementas. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „prekių ženklų teisėje pripažįstama, kad paprastai žodinis elementas yra stiprusis bei lemiantis bendrą suvokimo įspūdį elementas žodiniame-vaizdiniame prekių ženkle“ (LAT 2003-04-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-465). Taigi vertinant ženklų sukuriamą bendrą suvokimo įspūdį konstatuojama, kad jį lemia pagrindiniai ir dominuojantys elementai žodžių junginiai „SUSHI MASTERS“ ir „SUSHI MASTER“. Žodiniai elementai skiriasi tik viena raide žodžio galūnėje, t. y. to paties žodžio „master“ vienaskaitinė ir daugiskaitinė forma. Papildomai vizualų panašumą sustiprina identiškas žodinių bei vaizdinių elementų komponavimas bei pateikimas dviejose eilutėse. Abiem atvejais vaizdiniai ženklų elementai, nors savaime yra skirtingi, tačiau bendrame kontekste perteikia japonų ar Rytų šalių stilistiką. Pagal tai, darytina išvada dėl ženklų vizualaus panašumo. Fonetiškai ženklai yra itin panašūs, nes pirmasis žodinis elementas „sushi“ sutampa, o antrasis „master“ bei „masters“ skiriasi tik vienu garsu žodžio galūnėje. Semantiškai ženklai taip pat itin panašūs, bus suvokiami kaip „suši meistras“ bei „suši meistrai“. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada dėl ginčijamo ženklo „SUSHI MASTER“ (tarpt. reg. Nr. 1429494) panašumo į ankstesnį suinteresuoto asmens prekių ženklą „SUSHI MASTERS“ (reg. Nr. 75964).
Nustačius, kad ženklai yra tapatūs ar panašūs, toliau jie tikrinami prekių (paslaugų) panašumo kontekste. Prekių, kurioms ženklai registruojami, vienarūšiškumas nustatomas pagal Metodiniuose nurodymuose įtvirtintus kriterijus - prekių (paslaugų) rūšį, paskirtį bei realizavimo sąlygas. Siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius, ryšį tarp prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius. Šie veiksniai visų pirma apima jų rūšį, paskirtį, naudojimą ir tai, ar jos yra konkuruojančios tarpusavyje, ar papildančios vienos kitas (1998 m. rugsėjo 29 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., C 39/97, 23 p.; 2008 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Editions Albert René v. VRDT, C-16/06 P, 65 punktas). Apeliacinis skyrius pripažįsta pagrįstais suinteresuoto asmens argumentus dėl 43 paslaugų vienarūšiškumo. Tačiau 35 klasės paslaugų, kurioms taip pat yra registruojamas ginčo ženklas, panašumas į 43 klasės paslaugas, nėra pagrįstas, priešingai - tėra paremtas suinteresuoto asmens pateiktomis prielaidomis. Visų pirma pažymėtina, kad paslaugos yra analizuojamos būtent toje apimtyje, kaip yra nurodyta registracijoje. Ginčo ženklo 35 klasės paslaugų sąraše nėra identifikuojama, kad paslaugos būtų sietinos su japonų maisto prekyba, rodymu, patarimų vartotojams japonų maisto pateikimu ir pan. Antra, 35 klasės paslaugos apima paslaugas, kurios teikiamos tretiesiems asmenims jų komercinės veiklos, vadybos klausimais, taip pat reklamos teikimo tretiesiems asmenims, prekių sukaupimo kitiems paslaugas. Minėtos paslaugos apima pagalbą įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, jų veiklos, vadybos klausimais, jos nėra skirtos paprastam vartotojui, o nukreiptos į verslo subjektus, „verslo paslaugos“ nėra tiesiogiai susijusios su konkrečiomis prekėmis ar jų gamyba. 35 klasės paslaugas, tokias kaip prekių realizavimo paslaugos, teikia atitinkamos prekybinės įmonės, jų paskirtis sudaryti pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti prekes bei jas įsigyti. Tuo tarpu 43 klasės paslaugos apima maisto ir gėrimų paruošimo vartojimui, nakvynės, maitinimo, laikino apgyvendinimo parūpinimo paslaugas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad lyginamas paslaugas teikia skirtingi subjektai, jų paskirtis yra skirtinga, šios paslaugos nėra alternatyvaus pobūdžio, t.y. negali būti keičiamos tarpusavyje. Taigi 35 ir 43 klasių paslaugos nėra vienarūšės.
Kaip yra pažymėta teisminėje praktikoje, visuomenės suklaidinimo galimybė inter alia apima ir suklaidinimą dėl prekių komercinės kilmės šaltinio (žr., pvz., ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinio sprendimo Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Golwyn-Mayer Inc., C-39/97, Rink. 1998, p. I-5507, 26-30 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jugtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003). Pagal susiformavusią praktiką, vertinant suklaidinimo tikimybę atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C251/95, 23 p.; 1998 m. liepos 16 d. Sprendimas Gut Springenheide ir Tusky, sprendimo C210/96, 31 p., 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C342/97, 25 ir 26 p.). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje, konkrečiai - jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), Europos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819). Iš to seka išvada, kad suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija. Suklaidinimo galimybė preziumuojama, kuomet lyginamieji ženklai yra panašūs bei prekės ar paslaugos, kurioms žymėti skirti ženklai, yra tapačios ar panašios. Konkrečiu atveju lyginami ženklai yra panašūs bei skirti iš dalies tapačioms bei panašioms paslaugoms 43 klasėje žymėti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, negaliojimo prašymas PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu tenkintinas iš dalies.
IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA
Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu, n u t a r i a prašymą tenkinti ir nesuteikti iš dalies apsaugos Lietuvoje prekių ženklo „SUSHI MASTER“ tarptautinei registracijai Nr. 1429494 43 klasės paslaugoms. Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.