Decision text

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Suinteresuotas asmuo prašymą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad ženklas neregistruojamas, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.

Tam, kad prekių ženklas būtų neregistruojamas remiantis šia įstatymo nuostata, būtina žemiau išvardintų aplinkybių visuma:

- vėlesnė ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo data,

- ginčijamo prekių ženklo tapatumas ar panašumas į ankstesnį prekių ženklą,

- prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ginčijamas prekių ženklas, tapatumas ar panašumas į ankstesniu prekių ženklu žymimas prekes ir (ar) paslaugas, tikimybė suklaidinti dalį visuomenės dėl prekių ženklų savininko.

Nustačius, kad egzistuoja visų šių aplinkybių visuma, prekių ženklo registracija gali būti pripažįstama negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų (PŽĮ 58 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Suinteresuotam asmeniui priklauso Europos Sąjungos prekių ženklas „BARCLAYS“ registracija Nr. 003711851, paraiška Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (toliau - ESINT) paduota 2004-03-16, teisinė apsauga Lietuvos Respublikoje šio ženklo registracijai galioja nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos – 2004-05-01. Ženklas registruotas 32 klasės prekėms „alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gaiviųjų gėrimų gaminimo preparatai“ ir 33 klasės prekėms „svaigieji gėrimai; vynai, spiritiniai gėrimai ir likeriai“.

Užprotestuotas prekių ženklas – „BARCLAYS“ tarptautinės registracijos Nr. 1753200, tarptautinės registracijos data – 2023-07-24. Ženklas registruotas 33 klasės prekėms „svaigieji gėrimai, išskyrus alų; svaigiųjų gėrimų gaminimo preparatai“.

PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo data pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą. Remiantis šia įstatymo nuostata, suinteresuoto asmens prekių ženklas yra ankstesnis negu ginčijamas ženklas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (ESTT 1997-11-11 sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95, 23 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra savitiksliai – jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos. Taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas – nuo kito asmens teikiamų paslaugų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-1263/2000; 2003-01-07 nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2008-06-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).

Nustatant suklaidinimo galimybės egzistavimą, prekių ženklai turi būti palyginti atliekant bendrą ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo įvertinimą. Palyginimas turi būti paremtas bendru ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997-11-11 sprendimas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95, 23 p.).

Suinteresuoto asmens prekių ženklas „BARCLAYS“ (reg. Nr. 003711851) yra žodinis prekių ženklas, kurį sudaro žodis „BARCLAYS“, užrašytas didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis.

Užprotestuotas prekių ženklas „BARCLAYS“ (tarpt. reg. Nr. 1753200) yra žodinis, sudarytas iš žodžio „BARCLAYS“, išpildyto nežymiai stilizuotu, primenančiu standartinį šriftą, didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Kitų elementų ženkle nėra.

Teismų praktikoje konstatuota, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje (2003-01-20 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003).

Lyginamieji ženklai yra panašūs vizualiai, nes yra sudaryti iš tapataus žodžio „BARCLAYS“, kurio šrifto skirtumas yra minimalus, neesminis.

Ginčo ženklas ir suinteresuoto asmens ankstesnis ženklas yra tapatūs fonetiškai, kadangi sutampa pagrindinio žodžio „BARCLAYS“ tarimas.

Semantiškai ženklai nelygintini, kadangi žodinis elementas „BARCLAYS“ vidutiniam Lietuvos vartotojui neturi jokios aiškios reikšmės, nes sudarytas iš dirbtinio žodžio.

Pagal tai darytina išvada, kad ginčijamas ženklas „BARCLAYS“ (tarpt. reg. Nr. 1753200) yra panašus į ankstesnį suinteresuoto asmens prekių ženklą „BARCLAYS“ (reg. Nr. 003711851).

Nustačius, kad ženklai panašūs, toliau jie tikrinami prekių ir (arba) paslaugų panašumo kontekste. Vertinant prekių panašumą, turi būti atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su tomis prekėmis. Šios aplinkybės inter alia apima prekių rūšį, paskirtį ir vartojimo būdą bei tai, ar tos prekės yra konkuruojančios, ar papildančios viena kitą (1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., C 39/97, 23 p.). Prekės ir paslaugos būna tapačios ne tik tada, kai jos visiškai sutampa (vartojami tie patys arba sinonimiški terminai), bet ir tada ir ta apimtimi, kuria ginčijamu ženklu žymimos prekės ir (arba) paslaugos priklauso platesnei, ankstesniu ženklu žymimai kategorijai arba atvirkščiai – tada ir ta apimtimi, kuria platesnis ginčijamo ženklo terminas apima konkretesnes ankstesniu ženklu žymimas prekes ir (arba) paslaugas.

Apeliacinis skyrius pripažįsta pagrįstais suinteresuoto asmens argumentus dėl ginčijamo ženklo 33 klasės sąraše išvardintų prekių „svaigieji gėrimai, išskyrus alų; svaigiųjų gėrimų gaminimo preparatai“ tapatumo ir panašumo į suinteresuoto asmens 33 klasės prekes „svaigieji gėrimai; vynai, spiritiniai gėrimai ir likeriai“, kadangi visos lyginamos prekės priskirtinos alkoholinių gėrimų kategorijai.

Kaip yra pažymėta teisminėje praktikoje, visuomenės suklaidinimo galimybė inter alia apima ir suklaidinimą dėl prekių komercinės kilmės šaltinio (žr., pvz., ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinio sprendimo Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Golwyn-Mayer Inc., C-39/97, Rink. 1998, p. I-5507, 26-30 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003). Visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija. Pagal susiformavusią praktiką, vertinant suklaidinimo tikimybę atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C251/95, 23 p.; 1998 m. liepos 16 d. Sprendimas Gut Springenheide ir Tusky, sprendimo C210/96, 31 p., 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C342/97, 25 ir 26 p.). Šiuo atveju pažymėtina, kad esant lyginamų ženklų panašumui bei prekių, kurioms ženklai registruoti, tapatumui bei panašumui, darytina išvada, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

Taip pat sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais dėl vartotojų pastabumo laipsnio. Konkrečiu atveju nagrinėjamos prekės būtent priskirtinos prie nebrangių, kasdienio vartojimo prekių. Plačioji visuomenė dažniausiai turi mažesnį pastabumo laipsnį. Mažesnis pastabumo laipsnis taip pat gali būti susijęs su pirkimo įpročiais. Šioje srityje sprendimai dėl pirkinių yra susiję, pavyzdžiui, su kasdien įsigyjamomis nebrangiomis prekėmis. Plačioji visuomenė, pirkdama klaidinamai panašias prekes, kurioms registruoti lyginami ženklai, turi mažesnį pastabumo laipsnį ir neanalizuoja skirtumų tarp klaidinamai panašių prekių ženklų. Minėtos aplinkybės padidina suklaidinimo tikimybę.

Pagal tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos aplinkybės pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tokiu būdu prašymas pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas.