Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.

Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (toliau – ESINT) Prekių ženklų nagrinėjimo Gairėse (toliau – Gairės) (http://euipo.europa.eu) nurodoma, kad prašymus panaikinti ESPŽ arba paskelbti jį negaliojančiu remiantis absoliučiais pagrindais gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (Gairės. D dalis Anuliavimas. 2.1 Asmenys, kurie turi teisę pateikti prašymą anuliuoti). Analogiškai pagal nacionaliniame lygmenyje teismų formuojamą praktiką tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir, jeigu nėra svarbių priežasčių, jo nenaudoti. Šio straipsnio dalyje nurodoma, kad negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

Ginčijamas prekių ženklas „69 DANGUJE“ (reg. Nr. 55028), paraiška šiam ženklui įregistruoti Valstybiniam patentų biurui paduota 2006-08-07, registracijos data – 2007-06-18. Ženklas yra registruotas 41 klasės paslaugoms „švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla”.

PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.

Pagal minėto straipsnio 3 dalį ženklo naudojimu taip pat laikoma:

1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu;

2) prekių arba jų pakuočių žymėjimas ženklu Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais.

Pagal PŽĮ 20 straipsnio 4 dalį, jeigu ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats ženklo savininkas.

Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

Pagal anksčiau nurodytas PŽĮ nuostatas prašymas dėl ženklo registracijos panaikinimo gali būti paduotas tik jeigu tą dieną jis yra įregistruotas ilgiau nei 5 metus. Prašymo Nr. PPNZ-13 padavimo data yra 2024-08-23, taigi panaikinimo prašymo padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ginčijamo ženklo registracijos proceso pabaigos (registracijos liudijimo išdavimo data - 2007 11 06). Pagal tai ginčijamo ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2019-08-23 – 2024-08-22.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui - negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.

Naudojimui iš tikrųjų pagrįsti ginčijamo ženklo savininkas pateikė šiuos įrodymus:

Priedas Nr.1 - Viešai publikuoti straipsniai apie grupės „69 DANGUJE“ įkūrimą;

Priedas Nr. 2 - Atlikėjų vadybos sutartis;

Priedas Nr. 3 - Ištraukos iš „Spotify“ platformos;

Priedas Nr. 4 - Ištraukos iš „YouTube“ platformos;

Priedas Nr. 5 - Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-23-79 423;

Priedas Nr. 6 - Pranešimai apie koncertą „69 DANGUJE. VELNIŠKAS GREITIS – 20 METŲ“;

Priedas Nr. 7 - Licencinė prekių ženklo sutartis tarp UAB „Roneksa“ ir VšĮ TV KOMANDA;

Priedas Nr. 8 - Straipsniai apie koncertą „69 DANGUJE. VELNIŠKAS GREITIS – 20 METŲ“;

Priedas Nr. 9 - Jungtinės veiklos sutartis tarp MB “Mental Machinery”, VšĮ TV KOMANDA ir E. Bžesko;

Priedas Nr. 10 - Pranešimas apie dokumentinio filmo „69 IŠPAŽINTIS“ premjerą.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta PŽĮ, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2003 kovo 11 d. sprendimas byloje Minimax, C-40/01). Naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (Sprendimo 35 punktas); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (Sprendimo 36 punktas); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Sprendimo 38 punktas) ir kt.

Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004 m. sausio 27 d. sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; kt.).

ESINT Gairėse, kuriose sistemiškai sujungta ESTT jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas.

Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto byloje STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, turi būti įrodytas kiekvienas iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).

Pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija. Visų pirma atidžiai tiriamos naudojimo datos ir vietos, nurodytos užsakymuose, sąskaitose ir kataloguose (Gairės, 7 skirsnis Naudojimo įrodymai, 2.2 Reikalaujamų įrodymų lygis).

Naudojimo laikas

Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje T-86/07, Deitech, 52 p.).

Nagrinėjamu pripažintina, kad tik dalis pateiktų įrodymų patenka į aktualų 2019-08-23 – 2024-08-22 laikotarpį. Ginčijamo ženklo savininko pateikti priedai Nr. 3 ir 4 yra be datų, o vertinant priedus Nr. 9 ir 10 pažymėtina, kad priede Nr. 10 nurodyta filmo rodymo viešai data sutampa su panaikinimo prašymo pateikimo VPB Apeliaciniam skyriui data, t.y 2024-08-23. Todėl visi šie išvardinti įrodymai negali būti vertinami ginčui aktualaus laiko aspektu.

Naudojimo vieta

Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi. Tokiu būdu pateikiami įrodymai turi apimti Lietuvos teritoriją.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai yra susiję su Lietuvos Respublika.

Naudojimo pobūdis

ESINT Gairėse nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:

• ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją;

• ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą;

• prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.

PŽĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ženklo naudojimu taip pat laikoma ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu.

Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nebūtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03, 50 p.). Norint nuspręsti, ar naudojamas ir įregistruotas žymuo yra iš esmės lygiaverčiai, pirmiausia reikia nustatyti, kurie elementai yra nereikšmingi.

Nagrinėjamu atveju ginčo ženklas „69 DANGUJE“ (reg. Nr. 55028) yra registruotas kaip žodinis ženklas, sudarytas iš skaičiaus 69 bei žodžio „DANGUJE“, pateikto lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis.

Visų pirma pažymėtina, kad ginčo ženklo savininkas VŠĮ „TV komanda“ procesiniuose dokumentuose (2024-11-27 motyvuoto atsakymo 41 p. bei 2025-02-12 atsakymo į motyvuotus argumentus 16 p.) nurodė, kad naudojimą iš tikrųjų siekiama įrodyti tik 41 klasės paslaugų „pramogos ir kultūrinė veikla“ atžvilgiu. Tuo tarpu ginčo ženklas yra registruotas 41 klasės paslaugoms „švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla“, taigi akivaizdu, kad įrodymai neapima likusių paslaugų „švietimas, mokymas, sportinė veikla“, iš to darytina išvada, kad ginčo ženklas apskritai nebuvo naudojamas šioms paslaugoms.

Naudojimui iš tikrųjų taip pat būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01, Minimax, 43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį.

Pažymėtina, kad pareiškėjas VŠĮ „TV komanda“ pats savarankiškai ginčo ženklo nenaudojo, bet naudojimą iš tikrųjų įrodinėjo per kitus asmenis. Tuo tikslu pateiktas priedas Nr. 2, t.y. tarp muzikinės grupės „69 danguje“ narių ir ginčijamo ženklo savininko 2005-02-10 sudaryta atlikėjo vadybos sutartis. Šia sutartimi VšĮ „TV komanda“ suteikta išskirtinė teisė administruoti atlikėjų veiklą bei dalintis surenkamu atlyginimu sutartyje numatytomis sąlygomis. Pažymėtina, jog šalys nesutaria dėl šios sutarties galiojimo. Kaip nurodo ginčijamo ženklo savininkas, pagal sutarties 6.1 punktą sutartis yra neterminuota, taigi galiojanti. Priešingai, suinteresuoti asmenys teigia, kad ši sutartis nutraukta dar 2011 m., kuomet grupė viešai paskelbė apie koncertinės veiklos nutraukimą. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, tačiau toks rašytinis šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo Apeliaciniam skyriui nebuvo pateiktas. Akivaizdu, kad tarp šalių kilęs šis ir kiti ginčai sudaro prielaidas abejoti dėl šios sutarties galiojimo. Tačiau sutarties galiojimo klausimas, iškilus ginčui tarp šalių dėl jos galiojimo, nėra priskirtinas Apeliacinio skyriaus kompetencijai. Tokiu būdu šiame proteste negali būti remiamasi įrodymu, dėl kurio galiojimo kyla abejonių. Antra vertus pabrėžtina, kad šios sutarties sudarymo metu (t. y. 2005-02-10) dar nebuvo paduota paraiška ginčo ženklą įregistruoti VPB (paraiškos padavimo data yra 2006-08-07), taigi akivaizdu, kad toks įrodymas neatitinka naudojimo laiko kriterijaus, todėl bet kokiu atveju net negali būti vertinamas, nes nepatenka į ginčui aktualų naudojimo laikotarpį.

Kaip pažymėta ESINT Gairėse, ankstesnį įregistruotą ženklą paprastai turi iš tikrųjų naudoti savininkas. Jeigu ženklas naudojamas savininkui sutikus, laikoma, kad jį naudoja savininkas. Tai reiškia, kad savininkas turi būti davęs sutikimą prieš trečiajam asmeniui pradedant naudoti ženklą. Vėlesnio pripažinimo nepakanka. (Gairės, 7 skirsnis Naudojimo įrodymai, 7 Atvejai, kai prekių ženklą naudoja savininkas arba jis naudojamas jo vardu). Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta ginčijamo ženklo savininko ir suinteresuotų asmenų sutartinių santykių galiojimą aktualiu laikotarpiu 2019-08-23 – 2024-08-22 patvirtinančių įrodymų bei informacijos dėl savininko sutikimo naudoti jo vardu registruotą ženklą suinteresuotų asmenų veikloje (pateikti įrodymai susiję su žymens naudojimu būtent šių asmenų veikloje). Atitinkamai ginčo ženklo savininko priedai Nr. 5, 8 nevertinti kaip tinkami įrodymai, nes nėra įrodymų sąsajumo su ženklo savininku VšĮ „TV komanda“.

Ginčo ženklo savininko pateiktas priedas Nr. 1 (viešai publikuoti straipsniai apie grupės „69 DANGUJE“ įkūrimą) dar neįrodo ginčo ženklo realaus naudojimo savininko VšĮ „TV komanda“ veikloje 41 klasės paslaugoms „pramogos; kultūrinė veikla“. Dalis priedo Nr. 1 (informacija iš E. Bžesko internetinio puslapio https://egmontasbzeskas.com/ ) dėl sąsajos su ženklo savininku VšĮ „TV komanda“ nėra patvirtina kita šiame ir kituose prieduose pateikta informacija iš nepriklausomų šaltinių. Kaip nurodoma Europinėje teismų praktikoje, tai, kad, prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, negalima įrodyti remiantis tikimybėmis arba prielaidomis – turi būti pateikti patikimi ir objektyvūs įrodymai, kuriais patvirtinamas veiksmingas ir pakankamas prekių ženklo naudojimas atitinkamoje rinkoje (Bendrojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Vogue, T-382/08, 22 p.).

Priede Nr. 7 pateikta licencinė sutartis tarp UAB „Roneksa“ ir VšĮ „TV komanda“ bei koncerto organizavimą patvirtinantys įrodymai (priedas Nr. 6) yra susiję su ginčo ženklo naudojimu 41 klasės paslaugoms. Tuo tarpu minėtos jungtinės veiklos sutarties (priedas Nr. 9) realus vykdymas nėra pagrįstas tinkamais, į aktualų laikotarpį patenkančiais įrodymais.

Ženklas turi būti naudojamas viešai ir išoriškai vykdant komercinę veiklą, siekiant ekonominės naudos, kad būtų užtikrinta prekių ir paslaugų, kurios juo reprezentuojamos, pardavimo vieta (Bendrojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. sprendimas byloje Silk Cocoon, T-174/01, 39 p.; 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Sonia Sonia Rykiel, T-131/06, 38 p.).

Pažymėtina, kad į ginčą nebuvo pateikta įrodymų dėl žymens „69 DANGUJE“, kaip prekių ženklo, viešo naudojimo ginčijamo ženklo savininko VšĮ „TV komanda“ teikiamų paslaugų žymėjimui. Įrodymai, susiję su grupės „69 danguje“ veikla, patvirtina kito subjekto, t.y. muzikos grupės narių veiklą, kurios tiesioginė sąsaja su ženklo savininku VšĮ „TV komanda“ ginčui aktualiu laikotarpiu nėra patvirtinta tinkamais įrodymais (minėti Priedo Nr. 2 trūkumai). Su viešu žymens „69 DANGUJE“ naudojimu licenciato paslaugoms tiesiogiai susiję tik priedai Nr. 6 ir 7.

Naudojimo apimtis

Šiuo atžvilgiu reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į konkrečios pramonės ar prekybos sektoriaus padėtį rinkoje, iš pateiktos medžiagos galima daryti išvadą, kad savininkas rimtai mėgino įgyti komercinę padėtį atitinkamoje rinkoje. Prekių ženklas turi būti naudojamas rinkai jau pateiktoms prekėms ar paslaugoms ar toms prekėms ar paslaugoms, kurios bus pateiktos ir kurioms įmonė ruošiasi užsitikrinti klientus, visų pirma rengdama reklamos kampanijas (ESTT) 2003-03-11 sprendimas Minimax byloje C-40/01, 37 p.).

Įvertinus ginčijamo ženklo savininko pateiktų įrodymų visumą, negalima pagrįstai spręsti dėl prekių ženklu „69 DANGUJE“ žymimų paslaugų teikimo apimties aktualiu laikotarpiu. Į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kiekybiškai reikšmingą ginčijamo ženklo „naudojimą, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų paslaugų realizavimo rinkos dalį. Į ginčą pateikti įrodymai dėl vieno koncerto organizavimo (priedai Nr. 6 ir 7) nepatvirtina kiekybiškai reikšmingo naudojimo (1 renginys). Europos Sąjungos teismų praktikoje pripažįstama, kad „kuo mažesnis ženklo komercinio panaudojimo mastas, tuo daugiau reikia pateikti papildomų įrodymų bet kokioms abejonėms dėl naudojimo tikrumo išsklaidyti (Bendrojo Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hipoviton, T-334/01, 37 p.). Į ginčą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių ginčijamo ženklo savininko reguliarų ankstesnio ženklo naudojimą, įrodančiu kiekybiškai reikšmingą naudojimą, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų produktų realizavimo rinkos dalį. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti ženklo „69 DANGUJE“ naudojimo paties savininko VšĮ „TV komanda“ veikloje paslaugoms „pramogos ir kultūrinė veikla“ bei naudojimosi ženklu žymimomis paslaugomis masto (nepateikta sąskaitų-faktūrų, įrodymų dėl atitinkamos rinkos dalies ar kitų įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su ginčo ženklu žymimų VšĮ „TV komanda“ paslaugų teikimo apimtimi).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pateiktų įrodymų visuma nėra pakankama išvadai, kad ginčijamas ženklas „69 danguje“ buvo naudojamas iš tikrųjų 41 klasės paslaugoms „pramogoms ir kultūrinei veiklai“. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kitų paslaugų atžvilgiu (švietimas, mokymas, sportinė veikla) įrodymai apskritai nebuvo teikiami.

Pagal tai pripažintina, kad nebuvo nustatytos visos aplinkybės pagal pareikštą prašymo pagrindą – PŽĮ 23 straipsnio 1 dalį, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.