Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.

Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (toliau – ESINT) Prekių ženklų nagrinėjimo Gairėse (toliau – Gairės) nurodoma, kad prašymus panaikinti ESPŽ arba paskelbti jį negaliojančiu remiantis absoliučiais pagrindais gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (Gairės. D dalis Anuliavimas. 2.1 Asmenys, kurie turi teisę pateikti prašymą anuliuoti). Analogiškai pagal nacionaliniame lygmenyje teismų formuojamą praktiką tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti. Šio straipsnio dalyje nurodoma, kad negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

Ginčijamo prekių ženklo „HOUSE MAKERS“ registracijos Nr. 81738 data – 2019-10-14. Ženklas yra registruotas 37 klasės paslaugoms „inžinerinių tinklų įrengimas statybvietėse; namų nugriovimas; statyba; statybos informacija; statybos konsultacijos; statybos įrenginių nuoma; statybų priežiūra; stogo dengimas”, 42 klasės paslaugoms „inžinerija; medžiagų bandymai; miestų planavimas; statybų projektavimas; architektų konsultacijos; architektų paslaugos”.

PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.

Pagal minėto straipsnio 3 dalį ženklo naudojimu taip pat laikoma:

1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu;

2) prekių arba jų pakuočių žymėjimas ženklu Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais.

Pagal PŽĮ 20 straipsnio 4 dalį, jeigu ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats ženklo savininkas.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta Prekių ženklų įstatyme, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (2003-03-11 Sprendimas Minimax byloje C-40/01). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (Sprendimo 35 punktas); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (Sprendimo 36 punktas); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Sprendimo 38 punktas) ir kt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui – negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.

Šiuo konkrečiu atveju ginčo ženklo savininkas Angelas Pakatilevičius nepateikė motyvuoto atsakymo į pareikštą panaikinimo prašymą, taigi Apeliaciniam skyriui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl ginčo ženklo „HOUSE MAKERS“ (reg. Nr. 81738) naudojimo Lietuvoje 37 ir 42 klasių paslaugoms, kurioms šis ženklas yra registruotas atžvilgiu, per atitinkamą penkerių metų laikotarpį.

Ginčo ženklo „HOUSE MAKERS“ (reg. Nr. 81738) registracijos data yra 2019-10-14. Atitinkamai penkerių metų terminas, per kurį ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, baigėsi 2024-10-14, ir nuo šios datos ginčijamas ženklas yra pažeidžiamas dėl nenaudojimo. Pareiga įrodyti, kad ginčijamas ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, tenka ginčijamo ženklo savininkui, kuris privalo įrodyti, kad jam priklausantis prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvoje laikotarpiu 2019-12-17 iki 2024-12-16.

Apeliacinis skyrius pažymi, kad ginčo ženklo savininkui neįvykdžius savo procesinės pareigos – įrodyti, kad jam priklausantis ženklas buvo naudojamas Lietuvoje aptariamu laikotarpiu, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama suinteresuotam asmeniui, nes taip būtų pažeidžiamas įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens pareikštas prašymas tenkintinas ginčijamo ženklo savininkui priimant nepalankų sprendimą.

Vadovaujantis PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu bei 60 straipsnio 2 dalimi, suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir ženklo „HOUSE MAKERS“ registracija Nr. 81738 naikintina visa apimtimi nuo panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. nuo 2024-12-17.