LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO
APELIACINIO SKYRIAUS
S P R E N D I M A S

2022 m. sausio 14 d. Nr. 2Ap-2189
Vilnius

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens GetJet Limited (Malta, MT), atstovaujamo advokato, patentinio patikėtinio G. Pranevičiaus, prašymą Nr. PPNZ-3 dėl UAB „GetJet Airlines“ (Lietuva, LT), atstovaujamai advokatės, patentinės patikėtinės I. Lukauskienės, priklausančio prekių ženklo „GETJET“ registracijos Nr. 69892 panaikinimo daliai paslaugų.

I. PRAŠYMO TURINYS

2019-11-28 suinteresuotas asmuo Apeliaciniam skyriui padavė panaikinimo prašymą Nr. PPNZ-3, prašydamas panaikinti UAB „GetJet Airlines“ priklausančią prekių ženklo „GETJET“ registraciją Nr. 69892 39 klasės paslaugoms „oro transportas, pilotavimas”.
Suinteresuotas asmuo GetJet Limited panaikinimo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

III. SPRENDIMO MOTYVAI


Dėl suinteresuoto asmens suinteresuotumo
Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.
Suinteresuotas asmuo savo suinteresuotumą pagrindė tuo, kad jam priklauso tarptautinis prekių ženklas „GetJet“, tarpt. reg. Nr. 1329229, kurio apsauga yra išplėsta į Europos Sąjungą 39 klasės paslaugoms „transporto priemonių nuoma“. Suinteresuotas asmuo, remdamasis savo nurodytomis teisėmis, savo saugomiems interesams ginti galėtų nuginčyti ginčo ženklo registraciją, remdamasis PŽĮ nuostatomis. Būtent minėtomis įstatymo nuostatomis naudojantis ir yra pareikštas šis panaikinimo prašymas.

Dėl ginčo esmės
Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.
Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.

Ginčijamas prekių ženklas „GETJET“ (reg. Nr. 69892), registracijos Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre data – 2014-11-24. Suinteresuotas asmuo ginčijo šio ženklo naudojimą 39 klasės paslaugų „oro transportas, pilotavimas” atžvilgiu.
Pagal anksčiau nurodytas PŽĮ nuostatas prašymas dėl ženklo registracijos panaikinimo gali būti paduotas tik jeigu tą dieną jis yra įregistruotas ilgiau nei 5 metus. Prašymo Nr. PPNZ-3 padavimo data yra 2019-11-28, taigi panaikinimo prašymo padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ginčijamo ženklo registracijos. Pagal tai ginčijamo ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2014-11-28 – 2019-11-27.

Pagal LAT formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui - negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.
Ginčijamo ženklo savininkas pateikė šiuos įrodymus dėl ženklo naudojimo:
Priedas 1 - Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimas (AOC);
Priedas 2 - Civilinės Aviacijos Administracijos išduota licencija;
Priedas 3 - metines finansines ataskaitos nuo 2016 m. iki 2019 m. pirmojo pusmečio pabaigos;
Priedas 4 – sąskaitos už oro transporto paslaugų teikimą;
Priedas 5 - www.getjet.aero domeno registracijos nuo 2014-03-04 duomenys;
Priedas 6 – išrašas iš Juridinių asmenų registro dėl UAB „GetJet Airlines“ registracijos;
Priedas 7 - informacija iš interneto svetainės apie bendradarbiavimą su tarptautinėmis avialinijomis „LOT“, „Finnair“ ir kt., bei Lietuvoje su kelionių organizatoriais „Tez Tour“ ir „Novaturas, orlaivio nuotrauka;
Priedas 8 - išrašas iš Juridinių asmenų registro dėl įmonės UAB „GETJET“ pavadinimo pasikeitimo;
Priedas 9 – UAB „GETJET“ PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas oro transporto paslaugas;
Priedas 10 - pažyma apie pajamas nuo 2015 m. iki 2019 m.;
Priedas 11 - skrydžių simuliacijų mokymo sutartys;
Priedas 12 - Civilinės Aviacijos Administracijos išduoti mokymo kursų patvirtinimo pažymėjimai;
Priedas 13 – atributika su prekių ženklu „GETJET“;
Priedas 14 – orlaivio nuotraukos;
Priedas 14 - straipsniai, kuriuose minimas sutarčių su kelionių organizatoriais sudarymo faktas;
Priedas 15 - sutarčių su UAB „Rudenta LT“ kopijos;
Priedas 16 - pranešimų keleiviams knygos;
Priedas 17 - 2020-11 -11 straipsnis „Verslo žiniose“;
Priedas 19 – ginčijamo ženklo savininko paaiškinimai;
Priedas 20 – skrydžių suvestinė lentelė už 2016-2019 metus;
Priedas 21 - priedai prie sutarčių su skrydžių grafikais.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta PŽĮ, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2003-03-11 sprendimas Minimax byloje C-40/01). Naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (Sprendimo 35 punktas); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (Sprendimo 36 punktas); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Sprendimo 38 punktas) ir kt.
Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004 m. sausio 27 d. sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; kt.).

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Nagrinėjimo Tarnyboje gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas.
Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto byloje STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, turi būti įrodytas kiekvienas iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).
Pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija. Visų pirma atidžiai tiriamos naudojimo datos ir vietos, nurodytos užsakymuose, sąskaitose ir kataloguose (Gairės, 2.2 Naudojimas iš tikrųjų. Tarnybos taikomi įrodinėjimo reikalavimai).

Naudojimo laikas
Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje T-86/07, Deitech, 52 p.).
Pateiktos sąskaitos-faktūros už suteiktas oro transporto paslaugas patvirtina šių paslaugų teikimą 2015–2019 m. (Priedas 4). Straipsniai dėl sutarčių su kelionių organizatoriais sudarymo (Priedas 14), sutarčių kopijos (Priedas 15), skrydžių suvestinė lentelė bei grafikai (Priedai 20, 21) patvirtina užsakomųjų skrydžių vykdymą 2016–2019 m. Pranešimų keleiviams knygos (Priedas 16) patvirtina žymens pristatymą vartotojams 2019 m. Taigi pripažintina, kad didžioji dalis ginčijamo ženklo savininko pateiktų įrodymų patenka į šio ginčo atveju aktualų laikotarpį (2014-11-28 – 2019-11-27).

Naudojimo vieta
Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi.
Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina ginčijamų paslaugų teikimą Lietuvoje.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad visi ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai patvirtina ginčo žymens naudojimą Lietuvoje.

Naudojimo pobūdis
ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT, Bendrojo Teismo jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:
• ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją;
• ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą pagal ESPŽR 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir
• prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.
Naudojimui iš tikrųjų būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01, Minimax, 43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį. Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų (Gairės, C dalis, 2.3.1.1 Individualių ženklų naudojimas). Gairėse taip pat pripažįstama, kad ženklai negali būti tiesiogiai naudojami pačioms paslaugoms žymėti. Todėl, kalbant apie paslaugoms įregistruotus ženklus, jie paprastai naudojami ant komercinės medžiagos, reklamoje ar kokiu nors kitu būdu, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiu su paslaugomis. Jeigu naudojimas ant tokių daiktų įrodo naudojimą iš tikrųjų, jo pakanka (Gairės, C dalis, 2.3.3.2 Naudojimas paslaugoms).
Vertinant į ginčą pateiktus įrodymus, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ginčijamas ženklas „GETJET“ buvo naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo funkciją. Įrodymai patvirtina reklaminės atributikos (pilotų, stiuardesių ženkliukų) su žymeniu „GETJET AIRLINES“ užsakymus (Priedas 13), žodinį žymens „GETJET Airlines” pristatymą vartotojams skrydžių metu (Priedas 16), orlaivių žymėjimą (Priedai 7, 14), žiniasklaidos straipsniuose (Priedas 14). Žymens „GETJET AIRLINES“ nurodymas sąskaitose-faktūrose už suteiktas oro transporto paslaugas kartu su ženklo savininko pavadinimu (Priedas 4) taip pat patvirtina šiuo ženklu žymimų paslaugų kilmės tapatumą ir yra tinkama priemonė įrodant, kad registruotas prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas.
Ženklas turi būti naudojamas toks, koks jis yra įregistruotas, arba naudojamas jo variantas. Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nebūtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03, 50 p.).
Nagrinėjamu atveju ginčo ženklas „GETJET“ (reg. Nr. 69892) yra registruotas kaip žodinis ženklas, užrašytas lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis. Pagal aptartus įrodymus galima spręsti apie ženklo, sudaryto iš junginio „GETJET“, išpildyto mėlyna ir raudona spalvomis, didžiosiomis raidėmis, po kuriuo smulkiomis raidėmis užrašytas žodis „AIRLINES“, ir greta įkomponuotas grafinis elementas, naudojimą. Taip pat iš šių elementų sudaryto nespalvoto žymens naudojimą ženkliukuose. Orlaivių žymėjimui naudojamas ženklas, sudarytas iš mažosiomis raidėmis užrašyto žodžio „getjet“ ir „airlines“, tarp kurių įkomponuotas pienės pūko grafinis elementas. Žodis „AIRLINES“ (angl. avialinijos, Anglonas 2) yra aprašomasis paslaugų „oro transportas, pilotavimas” atžvilgiu, taigi ženklas naudojamas su papildomais aprašomaisiais bei dekoratyvinio pobūdžio elementais. Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu ženklo papildymas neturi skiriamojo požymio, yra silpnas ir (arba) nedominuojantis, jis nepakeičia registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio (Bendrojo Teismo 2009 m. lapkričio 30d. sprendimas byloje T-353/07, Coloris, 29-33 p.; 2010 m. birželio 10d sprendimas byloje T-482/08, Atlas Transport, 36 p.). ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“ paskelbtoje bendrojoje praktikoje nurodyta, kad papildymas skiriamojo požymio neturinčiais arba silpną skiriamąjį požymį turinčiais elementais, paprastai skiriamojo požymio nekeičia, neatsižvelgiant į tai, ar tie elementai vizualiai dominuoja, ar ne (4.3.2 p.). Taip pat nurodyta, kad iš esmės specifinis žodinio prekių ženklo pateikimas, pavyzdžiui naudojant konkretų šriftą, stilių, dydį, spalvas arba padėtį, nekeičia įregistruoto žodinio ženklo skiriamojo požymio, jeigu žodis, naudojamas tokia forma, išlieka atpažįstamu (4.5.1 p.). Įvertinus tai, pripažintina, kad ženklas „GETJET” buvo naudojamas tokia forma, kuri nepakeičia įregistruoto ženklo skiriamojo požymio.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad dalis į ginčą pateiktų įrodymų yra susiję su žymens „GETJET“ kaip juridinio asmens pavadinimo naudojimu. ESINT Gairėse bei teismų praktikoje pripažįstama, kad žymens naudojimą kaip įmonės pavadinimą galima laikyti prekių ženklo naudojimu, jeigu šalis žymenį naudoja taip, kad yra nustatomas ryšys tarp įmonės, prekybinio pavadinimo ir prekių ar paslaugų (ESTT 2007- 09-11 sprendimas byloje C-17/06, Céline, 21-23 p.). Vertinant pateiktus įrodymus yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad žymuo „GETJET“ yra naudojamas kaip ginčijamo ženklo savininko UAB „GetJet Airlines“ pavadinimo simbolinė dalis (Priedas 6), kurios pagrindinė veikla yra oro transporto paslaugų teikimas, oro transportui būdingų paslaugų veikla. Ši įmonė yra profesionalus aviacijos vežėjas, teikiantis pervežimo oru paslaugas (Priedas 1), veikiantis pagal išduotą licenciją, suteikiančia teisę vykdyti komercinę pervežimo oru veiklą (Priedas 2) bei gaunantis pajamas už oro transporto paslaugas (Priedas 4). Ginčijamo ženklo savininkas savo vardu teikia oro transporto paslaugas (užsakomųjų skrydžių vykdymas, orlaivio, įgulos parūpinimas) kelionių organizatoriams (Priedai 14, 15). Pranešimų keleiviams knygos (Priedas 16) patvirtina, kad informacija apie tai, kad skrydžiai yra vykdomi „GetJet Airlines“ lėktuvais, yra nurodoma keleiviams kiekvieno skrydžio metu. Pagal 2019 m. rezultatus UAB „GetJet Airlines“ buvo pripažinta transporto sektoriaus lydere kaip keleivinio oro transporto įmonė (Priedas 17). Įvertinus tai, pripažintina, kad jog šiuo atveju egzistuoja ryšys tarp įmonės, t.y. ginčijamo prekių ženklo UAB „GetJet Airlines“ bei 39 klasės paslaugų „oro transportas, pilotavimas“, kurioms žymėti yra naudojamas ginčijamas prekių ženklas „GETJET“. Pagal tai ginčijamo ženklo naudojimas įmonės pavadinime laikytinas prekių ženklo naudojimo įrodymu.
Naudojimas turi būti viešas, t. y. jis turi būti išorinis ir matomas esamiems ar galimiems prekių ar paslaugų klientams (Gairės, C dalis, 2.3.2.1 Viešas naudojimas ir vidaus naudojimas). Ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai – internetinis tinklalapis (Priedas 5, 7), pranešimų keleiviams knygos (Priedas 16), reklaminė atributika (Priedas 13), žiniasklaidos straipsniai (Priedas 14), orlaivių žymėjimas (Priedai 7, 14) akivaizdžiai patvirtina tiesioginiams vartotojams skirtų ginčijamų paslaugų žymėjimą ginčo žymeniu, taigi šio ženklo viešas naudojimas yra akivaizdus. Sąskaitos-faktūros (Priedas 4), išduotos ginčijamo ženklo savininko, taip pat yra tinkami įrodymai viešam ir išoriškam naudojimui nustatyti.

Naudojimo apimtis
Kalbant apie ženklo naudojimo apimtį, reikia visų pirma atsižvelgti į, viena vertus, visų naudojimo veiksmų komercinę apimtį, ir, kita vertus, laikotarpio, per kurį atlikti šie naudojimo veiksmai, trukmę bei šių veiksmų dažnumą (Bendrojo Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje T-334/01, Hipoviton, 35 p.).
Pateikti įrodymai patvirtina nuolatinį ginčijamo ženklo savininko oro transporto ir pilotavimo paslaugų teikimą užsakovams (užsakomųjų skrydžių vykdymas, orlaivio, įgulos parūpinimas) (Priedas 15), gaunamas pajamas už oro transporto paslaugas (Priedas 4), šią informaciją atitinkamai papildo reikšmingos ir didėjančios ginčijamo prekių ženklo savininko pajamos 2016 – 2019 m. (Priedas 3); 2019 m. duomenimis UAB „GetJet Airlines“, kaip keleivinio oro transporto įmonė, buvo pripažinta transporto sektoriaus lydere (Priedas 17). Aktyvią veiklą taip pat patvirtina įvykdytų skrydžių duomenys 2016 – 2019 m. (Priedas 20), skrydžių grafikas (Priedas 21). Tai leidžia spręsti apie reguliarų ginčo žymens naudojimą per nurodytą laikotarpį, įrodantį kiekybiškai reikšmingą naudojimą, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų paslaugų rinkos dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pateiktų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad ginčijamas ženklas „GETJET“ buvo naudojamas iš tikrųjų registracijoje nurodytoms 39 klasės paslaugų „oro transportas, pilotavimas”.
Pagal tai pripažintina, kad nebuvo nustatytos visos aplinkybės pagal pareikštą prašymo pagrindą – PŽĮ 23 straipsnio 1 dalį, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA

Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 2 punktu,
n u t a r i a
atmesti prašymą.

Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.