LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO
APELIACINIO SKYRIAUS
S P R E N D I M A S

2020 m. spalio 13 d. Nr. 2Ap-2106
Vilnius

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „RUBELA“ (Lietuva, LT) prašymą Nr. PPNZ-4 dėl LABORATOIRES M&L, Societe Anonyme (Prancūzija, FR), atstovaujamos advokatės Jūratės Liauksminaitės, priklausančio prekių ženklo „L'OCCITANE“ registracijos Nr. 27301 panaikinimo.

I. PRAŠYMO TURINYS

2020-01-09 suinteresuotas asmuo UAB „RUBELA“ Apeliaciniam skyriui padavė panaikinimo prašymą Nr. PPNZ-4, prašydamas panaikinti LABORATOIRES M&L, Societe Anonyme priklausančią prekių ženklo „L'OCCITANE“ registraciją Nr. 27301.
Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.
Suinteresuotas asmuo UAB „RUBELA“ nepateikė jokių duomenų savo suinteresuotumui teikiant panaikinimo prašymą pagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku (LAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.
Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.

Ginčijamas prekių ženklas „L'OCCITANE“ (reg. Nr. 27301), registracijos Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre data – 1998-04-16, registracijos liudijimo išdavimo data – 1998-10-26. Ženklas yra įregistruotas:
3 klasės prekėms „muilas; parfumerijos gaminiai; eteriniai aliejai; kosmetika; plaukų losjonai; dantų milteliai ir pastos; vonių kosmetiniai preparatai; smilkalai (aromatinės medžiagos); ambra (parfumerija); gėlių ekstraktai“;
5 klasės prekėms „oro gaivikliai ir oro valymo preparatai; dezodorantai (išskyrus asmeninius); smilkalai“.
Pagal anksčiau nurodytas PŽĮ nuostatas prašymas dėl ženklo registracijos panaikinimo gali būti paduotas tik jeigu tą dieną jis yra įregistruotas ilgiau nei 5 metus. Prašymo Nr. PPNZ-4 padavimo data yra 2020-01-09, taigi panaikinimo prašymo padavimo dieną yra praėję ne mažiau nei penkeri metai nuo ginčijamo ženklo registracijos. Pagal tai ginčijamo ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2015-01-09 – 2020-01-08.

Pagal LAT formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui - negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.
Ginčijamo ženklo savininkas pateikė šiuos įrodymus, reikšmingus vertinant ženklo naudojimą:
Priedas 1 - išrašas iš išimtinės distribucijos sutarties ir bendrovės „Laboratoires M&L“ 2019 m. birželio 6 d. patvirtinimas;
Priedas 3 - UAB „C&D Style“ pažyma apie veikiančias Lietuvoje parduotuves ir parduotuvių vitrinų nuotraukos;
Priedas 4 - internetinės prekybos platformos https://lt.loccitane.com ekranvaizdžiai;
Priedas 5 - 2015-2019 m. išrašytos sąskaitos-faktūros;
Priedas 6 - UAB „C&D Style“ pažyma apie išlaidas Prekių ženklu L'OCCITANE pažymėtos produkcijos reklamai Lietuvoje;
Priedai 7-14 - publikacijos internete;
Priedas 15 - L'OCCITANE en Provence paskyros soc. tinkle facebook ekranvaizdžiai;
Priedas 16 - internetinės prekybos platformos https://lt.loccitane.com/ ekranvazdžiai.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta PŽĮ, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2003-03-11 sprendimas Minimax byloje C-40/01). Naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (Sprendimo 35 punktas); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (Sprendimo 36 punktas); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Sprendimo 38 punktas) ir kt.
Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004 m. sausio 27 d. sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; kt.).

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Nagrinėjimo Tarnyboje gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas.
Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto byloje STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, turi būti įrodytas kiekvienas iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).
Pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija. Visų pirma atidžiai tiriamos naudojimo datos ir vietos, nurodytos užsakymuose, sąskaitose ir kataloguose (Gairės, 2.2 Naudojimas iš tikrųjų. Tarnybos taikomi įrodinėjimo reikalavimai).

Naudojimo laikas
Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje T-86/07, Deitech, 52 p.).
Ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai patenka į šio ginčo atveju aktualų laikotarpį (2015-01-09 – 2020-01-08). Sąskaitos-faktūros (Priedas 5) išrašytos įvairiomis datomis laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2019-10-30. Išrašas iš 2017-01-02 išimtinės distribucijos sutarties (Priedas 1) patvirtina nuo 2002 m. tebesitęsiantį prekių ženklu „L'OCCITANE“ pažymėtų produktų importą ir platinimą Lietuvoje. Internetinės prekybos platformos https://lt.loccitane.com ekranvaizdžiai (Priedas 4), straipsniai iš žiniasklaidos (Priedai 7 - 14) nurodo ginčo ženklo naudojimą bei išlaidas šio ženklo reklamai (Priedas 6) 2015–2019 m. Ginčijamo ženklo savininkas taip pat pateikė duomenis dėl ženklo „L'OCCITANE“ naudojimo facebook paskyroje, kuri veikia nuo 2009 m. (Priedas 15). Taigi pripažintina, kad ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai patenka į reikšmingą penkerių metų iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo laikotarpį.
Įrodymo (Priedas 16) data yra vėlesnė nei nurodytas laikotarpis, tačiau nagrinėjamu atveju šie įrodymai tik patvirtina ankstesniuose įrodymuose nurodytą informaciją – platų ginčo žymeniu žymimų prekių asortimentą, tęstinį ginčijamo žymens naudojimą, ilgalaikį įdirbį, todėl bendro vertinimo kontekste ši informacija yra reikšminga ir į ją gali būti atsižvelgiama kartu su kitais įrodymais. Kaip yra pažymėta teismų praktikoje „negali būti laikoma, kad vėlesni nei tos dienos dokumentai neturi įrodomosios galios, jei jie leidžia padaryti išvadas apie situaciją, buvusią tą dieną“ (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje C 100/11 P, 26 p.; Bendrojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas sujungtose bylose T 345/08, T 357/08, 52 p.).

Naudojimo vieta
Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi.
Nagrinėjamu laikotarpiu įvairiuose Lietuvos miestuose veikė 11 parduotuvių, kuriose prekiaujama ginčijamo ženklu žymimomis prekėmis (Priedas 3), veikė elektroninė parduotuvė (Priedas 4), ginčijamo ženklo savininko gaminamos prekės buvo importuojamos į Lietuvą (Priedas 5) bei čia reklamuojamos (Priedas 6). Taigi akivaizdu, kad šie ir visi kiti ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai patvirtina ginčo žymens naudojimą Lietuvoje.

Naudojimo pobūdis
ESINT Gairėse nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:
• ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją;
• ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą;
• prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.
PŽĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ženklo naudojimu taip pat laikoma ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu.
Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nebūtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03, 50 p.). Norint nuspręsti, ar naudojamas ir įregistruotas žymuo yra iš esmės lygiaverčiai, pirmiausia reikia nustatyti, kurie elementai yra nereikšmingi.
Nagrinėjamu atveju ginčo ženklas „L'OCCITANE“ (reg. Nr. 27301) yra registruotas kaip žodinis ženklas, užrašytas lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis.
Į ginčą pateikti įrodymai iliustruoja ženklo, išpildyto didžiosiomis raidėmis (Priedai 4, 5, 15, 16) bei didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis (Priedai 7-14) naudojimą. ESINT Gairėse nurodyta, kad naudojant žodinius ženklus įprasta keisti raidžių dydį arba didžiąsias raides keisti į mažąsias ir atvirkščiai. Todėl toks naudojimas laikomas registruoto ženklo naudojimu (Gairės, C dalis, 2.7.3.3 Kiti pakeitimai). Taigi pripažintina, kad pateiktų įrodymų visuma įgalina daryti išvadą dėl ženklo „L'OCCITANE“ naudojimo tokia forma, kuri nepakeičia įregistruoto ženklo skiriamojo požymio.
Naudojimui iš tikrųjų taip pat būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-40/01, Minimax, 43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį. Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų (Gairės, C dalis, 2.3.1.1 Individualių ženklų naudojimas).
Vertinant pateiktus įrodymus yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ginčijamas ženklas „L'OCCITANE“ buvo naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo funkciją – pateikiamas ant pačių 3 ir 5 klasių prekių pakuočių (Priedai 4, 16), straipsniuose žiniasklaidoje ir facebook paskyroje kartu teikiant nuorodą į žymimas prekes (Priedai 7-15). Žymens „L'OCCITANE“ nurodymas sąskaitose-faktūrose kartu su vienintelio ginčijamo ženklo savininko tarpininko pavadinimu viršuje (Priedas 5) taip pat patvirtina ženklu „L'OCCITANE“ žymimų prekių kilmės tapatumą ir yra tinkama priemonė įrodant, kad registruotas prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas. Visi pateikti įrodymai patvirtina, kad šis ženklas buvo naudojamas plačiam 3 ir 5 klasių prekių sąrašui – būtent toms prekėms, kurios nurodytos ginčijamo ženklo registracijoje.
Naudojimas turi būti viešas, t. y. jis turi būti išorinis ir matomas esamiems ar galimiems prekių ar paslaugų klientams (Gairės, C dalis, 2.3.2.1 Viešas naudojimas ir vidaus naudojimas). Ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai – internetinės prekybos platformos https://lt.loccitane.com ekranvaizdžiai (Priedai 4, 16) akivaizdžiai patvirtina tiesioginiams vartotojams skirtų 3 ir 5 klasių prekių žymėjimą ginčo žymeniu, taigi šio ženklo viešas naudojimas yra akivaizdus. Tą patvirtina ir ginčijamo ženklo nurodymas žiniasklaidoje (Priedai 7-14) bei facebook paskyroje (Priedas 15).
Išorinis naudojimas nebūtinai reiškia į galutinius vartotojus orientuotą naudojimą. Pavyzdžiui, atitinkami įrodymai gali būti pagrįstai gaunami iš tarpininko, kurio veiklą sudaro profesionalių pirkėjų nustatymas, pvz., platinimo įmonių, kurioms tarpininkas parduoda pradinių gamintojų pagamintus produktus (Bendrojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas byloje T-524/12, RECARO, 25-26 p.). Į ginčą pateikti įrodymai – sąskaitos-faktūros (Priedas 5), išduotos ginčijamo ženklo savininko tarpininko vieninteliam platintojui Lietuvoje pagal išimtinės distribucijos sutartį (Priedas 1), yra tinkami įrodymai, patvirtinantys ginčijamo ženklo viešą naudojimą prekyboje.

Naudojimo apimtis
Šiuo atžvilgiu reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į konkrečios pramonės ar prekybos sektoriaus padėtį rinkoje, iš pateiktos medžiagos galima daryti išvadą, kad savininkas rimtai mėgino įgyti komercinę padėtį atitinkamoje rinkoje. Prekių ženklas turi būti naudojamas rinkai jau pateiktoms prekėms ar paslaugoms ar toms prekėms ar paslaugoms, kurios bus pateiktos ir kurioms įmonė ruošiasi užsitikrinti klientus, visų pirma, rengdama reklamos kampanijas (ESTT 2003-03-11 sprendimas Minimax byloje C-40/01, 37 p.).
Pagal pateiktus įrodymus galima spręsti apie aktyvų ginčijamo ženklo naudojimą Lietuvoje – šio ginčo atveju aktualiu laikotarpiu Lietuvoje veikė 11 parduotuvių, kuriose prekiaujama ginčijamu ženklu žymimomis prekėmis (Priedas 3), taip pat veikė elektroninė parduotuvė (Priedas 4), pateiktos sąskaitos-faktūros (Priedas 5) patvirtina nuolatinį ginčijamo ženklo savininko gaminamų prekių importą į Lietuvą reikšmingais kiekiais. Taip pat buvo investuojama į šio ženklo reklamą Lietuvoje (Priedas 6). Tai leidžia spręsti apie reguliarų ginčo žymens naudojimą per nurodytą laikotarpį, įrodantį kiekybiškai reikšmingą naudojimą, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų produktų realizavimo rinkos dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pateiktų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad ginčijamas ženklas „L'OCCITANE“ buvo naudojamas iš tikrųjų registracijoje nurodytoms 3 ir 5 klasės prekėms.
Pagal tai pripažintina, kad nebuvo nustatytos visos aplinkybės pagal pareikštą prašymo pagrindą – PŽĮ 23 straipsnio 1 dalį, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA

Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 2 punktu,
n u t a r i a
atmesti prašymą.

Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.