Decision text

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Dėl suinteresuoto asmens suinteresuotumo

Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.

Ginčijamo prekių ženklo „LITUANIKA“ registracijos Nr. 72140 data – 2015-10-29. Ženklas yra registruotas:

- 35 klasės paslaugoms „artistų verslo vadyba; informacijos sisteminimas kompiuterinėse duomenų bazėse; mugių ir parodų rengimas (komercijos ar reklamos reikmėms); paslaugų nuoma (verslo pagalba); radijo ir televizijos reklama; reklaminių filmų gamyba; reklamos agentūros; reklamos laiko nuoma žiniasklaidoje; reklamos vietų nuoma; rėmėjų paieška; rinkodara; rinkotyra; telerinkodaros paslaugos; trečiųjų asmenų prekių ir paslaugų licencijavimo komercinis administravimas; verslo informacija; verslo vadybos konsultacijos; verslo vadybos pagalba“;

- 41 klasės paslaugoms „atrakcionų parkai; bilietų agentūrų paslaugos (pramogos); cirkai; diskotekų paslaugos; elektroninių knygų ir žurnalų tiesioginis publikavimas; elektroninių publikacijų tiesioginis pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamųjų); estrados artistų paslaugos; garso aparatūros nuoma; grožio konkursų rengimas; informacija apie poilsio ir pramogų renginius; karaokės paslaugų parūpinimas; klubų paslaugos (pramogos ar švietimas); koncertų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; loterijų rengimas; miuzikholai; mokyklų paslaugos (švietimas); muzikos komponavimo paslaugos; muzikos kūrimas; pasilinksminimai; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; pramoginių ar mokomųjų konkursų rengimas; pramoginių rodinių (šou) rengimas; pramogos; pramogų informacija; pramogų paviljonų paslaugos; radijo ir televizijos programų rengimas; radijo pramoginės laidos; reporterių paslaugos; scenaristų paslaugos; seminarų rengimas ir vedimas; simpoziumų rengimas ir vedimas; šokių vakarų rengimas; švietimo informacija; švietimo paslaugos; teatro spektakliai; televizijos pramoginės laidos; teniso kortų nuoma; tiesioginis muzikos pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamosios); tiesioginis vaizdo įrašų pateikimas per kompiuterių tinklą (ne parsisiunčiamųjų); tiesioginių laidų rengimas; vaizdo filmų demonstravimas“.

Suinteresuotas asmuo A. Valujavičius nurodė, kad naudojo žymenį „Lituanica“ kelionei vienviete valtimi per Atlanto vandenyną, siekdamas paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines. Šio žymens suinteresuotas asmuo nėra įregistravęs prekių ženklu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo prekių ženklo savininkai yra įsiregistravę panašų prekių ženklą, iškyla grėsmė, jog remdamiesi savo ankstesne teise į ginčijamą ženklą, gali būti siekiama uždrausti šį žymenį naudoti. Todėl siekiant eliminuoti tokią galimybę, suinteresuotas asmuo teikia prašymą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją dėl nenaudojimo.

Suinteresuotas asmuo teigė, kad ginčo ženklas „LITUANIKA“ registracijos Nr. 72140 nėra naudojamas 35 ir 41 klasių paslaugoms, kurioms jis yra registruotas. Suinteresuotas asmuo, remdamasis savo nurodytomis teisėmis, savo saugomiems interesams ginti, gali ginčyti ginčo ženklo registraciją minėtų paslaugų atžvilgiu, remdamasis PŽĮ nuostatomis. Būtent atitinkamomis įstatymo nuostatomis naudojantis ir yra pareikštas šis panaikinimo prašymas.

Dėl ginčo esmės

Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.

PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.

Pagal anksčiau nurodytas PŽĮ nuostatas prašymas dėl ženklo registracijos panaikinimo gali būti paduotas tik jeigu tą dieną jis yra įregistruotas ilgiau nei 5 metus. Prašymo Nr. PPNZ-9 padavimo data yra 2023-04-11, ženklo registracijos data 2015-10-29, taigi panaikinimo prašymo padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip 5 metai nuo ginčijamo ženklo registracijos. Pagal tai užginčyto ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2018-04-11 – 2023-04-10.

Pagal LAT formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui - negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.

Ginčijamo ženklo savininkai pateikė šiuos įrodymus, reikšmingus vertinant ženklo naudojimą:

Priedas Nr. 1 – 2015-09-09 VšĮ „Lituanikos festivalis“ steigimo aktas;

Priedas Nr. 2 – VšĮ „Lituanikos festivalis“ pavadinimo keitimo į VšĮ fondas „Lituanica“ protokolas;

Priedas Nr. 3 – Licencinės sutartys;

Priedas Nr. 4 - Dalininkų sąrašas;

Priedas Nr. 5 - 2018-04-20 straipsnis http://www.itlietuviai.it/italijos-lietuviai-kvieciami-kurtiversla-su-lituanica-prekes-zenklu/, „Italijos lietuviai kviečiami kurti verslą su „Lituanica“ prekės ženklu“;

Priedas Nr. 6 - 2018-04-23 straipsnis http://olandijoslietuviai.lt/fondas-lituanica-skleiskimelituanica-varda-kartu/, „Fondas „Lituanica“ – skleiskime „Lituanica“ vardą kartu!“;

Priedas Nr. 7 - 2018-07-24 raštas LR vyriausybei Nr. 24 07 19/06, kuriame pristatomi prekių ženklai „LITUANICA“ ir „LITUANIKA“;

Priedas Nr. 8 - Vyriausybės kanclerio Ūkio ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai išnagrinėti VšĮ fondo „Lituanica“ kreipimąsi dėl prekių ženklo sklaidos ir apie galimus sprendimo būdus informuoti pareiškėją;

Priedas Nr. 9 - 2018-08-01 VšĮ „Versli Lietuva“ raštas VšĮ fondas „Lituanica“ Nr. VL2018- 301;

Priedas Nr. 10 - 2018-08-06 LR Ūkio ministerijos raštas VšĮ fondas „Lituanica“ Nr. (24.28- 72)3-3210;

Priedas Nr. 11 - 2018-09-05 LR Vyriausybės kanceliarijos raštas VšĮ fondas „Lituanica“ „Dėl VšĮ Fondo „LITUANICA“ veiklos palaikymo“;

Priedas Nr. 12 - VšĮ fondas „Lituanica“ raštas Panevėžio raj. savivaldybės merui ir 2020-11-26 atsakymas į raštą;

Priedas Nr.13 - VšĮ fondas „Lituanica“ raštas Panevėžio miesto savivaldybės vicemerui ir 2020-11-11 atsakymas į raštą;

Priedas Nr. 14 - VšĮ fondas „Lituanica“ raštas Klaipėdos raj. savivaldybės merui ir atsakymas į raštą;

Priedas Nr. 15 - VšĮ fondas „Lituanica“ raštas Marijampolės miesto savivaldybės Mero pavaduotojui Gerb. Pauliui Marozui ir atsakymas į raštą;

Priedas Nr. 16 - VšĮ fondas „Lituanica“ Šiaulių raj. savivaldybės merui ir 2020-12-03 atsakymas į raštą;

Priedai Nr. 17 – 26 – VšĮ fondas „Lituanica“, 2023-01-16 raštas Nr. 23/01 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Verslo konfederacijai ICC’Lietuva, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, VšĮ Inovacijų agentūrai.

Priedas Nr. 27 - 2019-03-20 bendradarbiavimo sutartis tarp VšĮ fondas „Lituanica“ ir VšĮ „Komedijos teatras“;

Priedas Nr. 28 - 2022-08-31 straipsnis laikraštyje „Biržiečių žinios“;

Priedas Nr. 29 – sutartis su UAB „Viskas reklamai“ dėl produkcijos su „Lituanica“ simbolika;

Priedas Nr. 30 - sutartis su UAB „Avaneta” dėl produkcijos su „Lituanica“ simbolika.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta PŽĮ, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2003-03-11 sprendimas byloje Minimax, C-40/01). Naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (sprendimo 35 p.); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (sprendimo 36 p.); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (sprendimo 38 p.) ir kt.

Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006-05-11 sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003-03-11 sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004-01-27 sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009-01-15 sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; ir kt.).

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Nagrinėjimo Tarnyboje gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu), kuriose sistemiškai sujungta ESTT jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas.

Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010-10-05 sprendimas byloje STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, turi būti įrodytas kiekvienas iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011-02-17 sprendimas byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).

Pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija. Visų pirma atidžiai tiriamos naudojimo datos ir vietos, nurodytos užsakymuose, sąskaitose ir kataloguose (Gairės, D dalis Anuliavimas. C dalis Protestas. 7 skirsnis „Naudojimo įrodymai“. 2.2.2. Naudojimas iš tikrųjų).

Naudojimo laikas

Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Deitech, T-86/07, 52 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamo ženklo savininkų pateikti įrodymai (Priedai Nr. 1 – 30) patenka į šio ginčo atveju aktualų 2018-04-11 – 2023-04-10 laikotarpį ar yra susiję su aplinkybėmis, patenkančiomis į šį laikotarpį.

Naudojimo vieta

Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi.

Didžioji dalis ginčijamo ženklo savininkų įrodymų, išskyrus Priedus Nr. 5, 6, yra susiję su ginčijamo ženklo savininkų veikla Lietuvoje.

Naudojimo pobūdis

ESINT Gairėse nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:

• ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją;

• ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą;

• prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.

PŽĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ženklo naudojimu taip pat laikoma ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu.

Ženklas turi būti naudojamas toks, koks jis yra įregistruotas, arba naudojamas jo variantas. Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nėra būtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006-02-23 sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03, 50 p.).

Ginčo ženklas „LITUANIKA“ (reg. Nr. 72140) yra registruotas kaip žodinis ženklas, užrašytas lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis. Tik maža dalis į ginčą pateiktų įrodymų sietini būtent su žodiniu ženklu „LITUANIKA“ (dalis Priedų Nr. 3, 7, 9, 27). Visi kiti įrodymai yra susiję su žodinių ir vaizdinių žymenų „Lituanica“ naudojimu.

Ginčijamo ženklo savininkų argumentai dėl to, kad fonetinis ženklų „LITUANIKA“ ir „Lituanica“ tapatumas automatiškai lemia ir semantinį tapatumą bei identišką bendrą suvokimo įspūdį, nėra pagrįsti į ginčą pateiktais įrodymais. ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“ paskelbtoje bendrojoje praktikoje (žr. Praktikos derinimas ES, CP 8 projektas, www.vpb.lrv.lt) pripažįstama, kad kai žodinis prekių ženklas nebeatpažįstamas kaip toks dėl to, kad pakeitus savybes, pasikeitė žodinio elemento reikšmė, įregistruoto ženklo skiriamasis požymis bus pakeistas. Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininkų pateikti įrodymai patvirtina, kad žymens „Lituanica“ prasmė siejama su 1933 m. S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiu per Atlanto vandenyną (lėktuvo pavadinimas) – Priedas Nr. 5, 6, 17. Sąsają su istoriniu skrydžiu ir lėktuvo pavadinimu patvirtina dar ir tai, kad į ginčą pateiktuose žymens „Lituanica“ naudojimo pavyzdžiuose (Priedas Nr. 5, 6, 12-17, 28-30, įrašai Yotube kanale, interneto svetainėje www.lituanica.eu.lt) bei kituose ginčijamo ženklo savininkams priklausančiuose prekių ženkluose (reg. Nr. 80191) ir(reg. Nr. 78802) žodžio „Lituanica“ išpildymas (šriftas) yra analogiškas užrašui, buvusiam ant istorinio S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvo. Tuo tarpu žodis „Lituanika“ vartojamas nurodant būtent iki 2015 m. organizuoto roko festivalio pavadinimą – Priedai Nr. 12-16, 2023-05-10 paaiškinimai motyvuotame atsakyme bei 2023-07-10 atsakyme į motyvuotus argumentus. Tai, kad patys ginčijamo ženklo savininkai ženklus „LITUANIKA“ ir „Lituanica“ laiko savarankiškais prekių ženklais, pagrindžia ir tai, kad šiems asmenims priklauso minėti žodiniai-vaizdiniai prekių ženklai „Lituanica“ (reg. Nr. 80191, 78802) bei žodinis ženklas „LITUANICA“ (reg. Nr. 76484), atskiros licencijos (Priedas Nr. 3), taip pat 2019-03-20 bendradarbiavimo sutarties tarp VšĮ fondas „Lituanica“ ir VšĮ „Komedijos teatras“ (B) punktas (Priedas Nr. 27).

Naudojimui iš tikrųjų taip pat būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003-03-11 sprendimas byloje Minimax, C-40/01, 43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį. Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų (Gairės, C dalis, 6.1.1.1 Individualių ženklų naudojimas).

Nagrinėjamu atveju negalima pagrįstai pripažinti, kad ginčijamas ženklas „LITUANIKA“ būtų naudojamas kaip prekių ženklas, t.y. žymėti registracijoje nurodytas paslaugas. Visi ginčijamo ženklo savininkų pateikti įrodymai dėl ženklu „LITUANIKA“ žymimo festivalio nepatenka į aktualų laikotarpį 2018-04-11 – 2023-04-10. Pateikti įrodymai patvirtina, kad festivalis „Lituanika“ buvo organizuojamas 1985-1988 m. (paaiškinimai 2023-05-10 paaiškinimai motyvuotame atsakyme), 1995-1997 m. (Priedai Nr. 12-16) ir 2015 m. (paaiškinimai 2023-07-10 atsakyme į motyvuotus argumentus), t.y. iki šiame ginče aktualaus laikotarpio. Jokių į aktualų laikotarpį patenkančių įrodymų nebuvo pateikta. Vien Facebook paskyros su nuorodomis į anksčiau vykusius festivalius palaikymas negalėtų būti prilygintas ženklo naudojimu festivalių organizavimui, kurie aktualiu laikotarpiu nevyko. Tuo pačiu pažymėtina, kad vien internetinio adreso nuorodų be ekrano kopijų pateikimas nelaikomas tinkamu įrodymų pateikimu. Kaip nurodyta ESINT konvergencijos programos 2021-03-31 bendruoju pranešimu „Įrodymai prekių ženklų apeliacinėse procedūrose. Įrodymų teikimo būdai, struktūra, pateikimas ir konfidencialių įrodymų tvarkymas“ (žr. Praktikos derinimas ES, CP 12 projektas, www.vpb.lrv.lt) nepakanka pateikti vien vaizdo įrašo nuorodą arba URL adresą, nes jo turinys gali būti pašalintas arba pakeistas. Prie jo būtina pridėti atitinkamo tame vaizdo įraše rodomo turinio spaudinius arba momentines ekrano nuotraukas.

Kiti į ginčą pateikti įrodymai taip pat nepagrindžia žymens „LITUANIKA” naudojimo kaip prekių ženklo. Juridinio asmens įsteigimo ir pavadinimo keitimo dokumentai (Priedai Nr. 1-2) nepatvirtina ryšio tarp įmonės, prekybinio pavadinimo ir konkrečių paslaugų (nuo 2018-02-12 ginčijamo ženklo savininkų įsteigto juridinio asmens pavadinime nebėra žodžio „Lituanika“). Vien ginčijamo ženklo savininkų vadovaujamam VšĮ fondui „Lituanica“ perduota teisė vykdyti prekių ženklo „LITUANIKA” sklaidą (Priedas Nr. 3) savaime neįrodo šio konkretaus prekių ženklo naudojimo aktualioms paslaugoms žymėti nepateikus minėtų paslaugų žymėjimą patvirtinančių įrodymų. Pateikti įvairūs raštai institucijoms Lietuvoje (Priedai Nr. 7-17) taipogi neteikia jokios konkrečios informacijos apie prekių ženklo „LITUANIKA“ naudojimą aktualioms paslaugoms žymėti – minėtais raštais tik deklaratyviai informuojama apie tai, kad yra registruoti konkretūs prekių ženklai, yra prašoma paramos ar siūloma bendradarbiauti, įrodymų dėl vykdomo bendradarbiavimo žymint registracijoje nurodytas paslaugas nebuvo pateikta. Kaip jau buvo minėta, bendradarbiavimo sutartyje su VšĮ „Komedijos teatras“ būtent patvirtinama ta aplinkybė, kad organizatorius rengia miuziklo „Lituanica“ pasirodymus ir neketina savo veikloje naudoti prekių ženklo „LITUANIKA“ (registracijos Nr. 72140) (Priedas Nr. 27). Pagal tai pripažintina, kad į ginčą pateikti įrodymai nepagrindžia 35 ir 41 klasių paslaugų, skirtų šių paslaugų vartotojams, žymėjimo ginčijamu ženklu.

Ženklas turi būti naudojamas viešai ir išoriškai vykdant komercinę veiklą, siekiant ekonominės naudos, kad būtų užtikrinta prekių ir paslaugų, kurios juo reprezentuojamos, pardavimo vieta (Bendrojo Teismo 2003-03-12 sprendimas byloje Silk Cocoon, T-174/01, 39 p.; 2008-04-30 sprendimas byloje Sonia Sonia Rykiel, T-131/06, 38 p.).

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai nepagrindžia suinteresuoto asmens ženklo tokio, koks įregistruotas, naudojimo ženklo registracijoje išvardintų paslaugų vartotojų atžvilgiu, taip pat ir viešo naudojimo. Sistemiškai vertinant į ginčą pateiktus įrodymus dėl vaikų stovyklų organizavimo (Priedai Nr. 12-16, 28-30, įrašai Youtube kanale), yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad stovyklų žymėjimui ir atributikai buvo naudojami žodiniai-vaizdiniai žymenys „Lituanica“, užrašyti specifiniu šriftu, iš esmės atitinkantys ginčijamo ženklo savininkams priklausančius kitus prekių ženklus „Lituanica“ (reg. Nr. 80191, 78802), kurie negalėtų būti automatiškai prilyginti žodinio žymens „LITUANIKA“ naudojimui. Iš ginčijamo ženklo pateiktos informacijos galima spręsti, kad viešoje vartotojams skirtoje informacijoje (Youtube kanalas, interneto svetainė www.lituanica.eu.lt, Lituanica Facebook paskyra) naudojami tik stilizuoti žymenys „Lituanica“. Kaip jau buvo minėta, į ginčą nepateikta įrodymų, kad aktualių paslaugų vartotojai specifiniu šriftu, atkartojančiu S. Dariaus ir S. Girėno istorinio lėktuvo užrašą, išpildytus žymenis „Lituanica“ suvoks ir vertins neabejotinai taip pat kaip vien žodinį žymenį „LITUANIKA“. Kiti į aktualų laikotarpį patenkantys įrodymai tai pat nėra nepakankami pagrįsti viešą ir išorinį ženklo „LITUANIKA“ naudojimą žymėti 35 ir 41 klasių paslaugoms, skirtoms šių paslaugų vartotojams.

Naudojimo apimtis

Kalbant apie ankstesnio ženklo naudojimo apimtį, reikia visų pirma atsižvelgti į, viena vertus, visų naudojimo veiksmų komercinę apimtį, ir, kita vertus, laikotarpio, per kurį atlikti šie naudojimo veiksmai, trukmę bei šių veiksmų dažnumą (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje Hipoviton, T-334/01, 35 p.).

Įvertinus ginčijamo ženklo savininkų pateiktų įrodymų visumą, negalima pagrįstai spręsti dėl prekių ženklu „LITUANIKA“ žymimų paslaugų teikimo apimties aktualiu laikotarpiu. Į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kiekybiškai reikšmingą ginčijamo ženklo „LITUANIKA“ naudojimą, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų paslaugų realizavimo rinkos dalį. Net jeigu būtų pripažinti tinkamais į ginčą pateikti įrodymai dėl ginčijamo ženklo naudojimo stovyklų organizavimo paslaugoms, bet kuriuo atveju į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių komercinę vertę sukuriantį, kiekybiškai reikšmingą naudojimą (90 vaikų 2020 m., 90 vaikų 2021 m. – 2023-05-10 paaiškinimai motyvuotame atsakyme; 2022 m. planuotos stovyklos organizavimas objektyviai nebuvo patvirtintas jokiais kitais į ginčą pateiktais įrodymais - Priedas Nr. 28). Europos Sąjungos teismų praktikoje pripažįstama, kad „kuo mažesnis ženklo komercinio panaudojimo mastas, tuo daugiau (...) reikia pateikti papildomų įrodymų bet kokioms abejonėms dėl naudojimo tikrumo išsklaidyti (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje Hipoviton, T-334/01, 37 p.). Nagrinėjamu atveju į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių gautas pajamas iš ginčijamo ženklo naudojimo, pvz. iš licenciatų, reklamos kampanijų, ilgo ar reguliaraus naudojimo ir kt. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti nurodytų paslaugų žymėjimo ankstesniu ženklu tokiu, koks yra įregistruotas, bei naudojimosi ženklu žymimomis paslaugomis masto (nepateikta sąskaitų, sutarčių pavyzdžių, įrodymų dėl atitinkamos rinkos dalies ar kitų įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su ankstesniu ženklu žymimų paslaugų teikimo apimtimi).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų visuma yra nepakankama išvadai, kad ankstesnis ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų registracijoje nurodytoms paslaugoms žymėti. Todėl remiantis PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu bei 60 straipsnio 2 dalimi, suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir ženklo „LITUANIKA“ registracija Nr. 72140 naikintina nuo panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. nuo 2023-04-11.