LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO


APELIACINIO SKYRIAUS


S P R E N D I M A S


2023 m. gruodžio 21 d. Nr. 2Ap-2318


Vilnius






Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ (Lietuva, LT), atstovaujamo advokato Ą. Čekanavičiaus, prašymą Nr. PPTZ-14 dėl Comite International Olympique (Šveicarija, CH), atstovaujamam patentinės patikėtinės M. Lenkutienės, priklausančio prekių ženklo „THE OLYMPICS“ tarptautinės registracijos Nr. 787298 panaikinimo.






I. PRAŠYMOTURINYS


2023-04-13 suinteresuotas asmuo UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“  Apeliaciniam skyriui padavė prašymą Nr. PPTZ-14, prašydamas panaikinti Comite International Olympique priklausančio prekių ženklo „THE OLYMPICS“ registraciją Nr. 787298.


Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.)  (toliau – PŽĮ) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 






III. SPRENDIMO MOTYVAI 


Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.


Suinteresuotas asmuo UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ panaikinimo prašyme nenurodė argumentų savo suinteresuotumui teikiant panaikinimo prašymą pagrįsti. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse (toliau - Gairės) (http://euipo.europa.eu) nurodyta, kad prašymus panaikinti ESPŽ arba paskelbti jį negaliojančiu remiantis absoliučiais pagrindais gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (D dalis Anuliavimas.  2.1 Asmenys, kurie turi teisę pateikti prašymą anuliuoti). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku (LAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011). 




Ginčijamo prekių ženklo „THE OLYMPICS“ tarptautinės registracijos Nr. 787298 data – 2002-08-16.  Ženklas yra registruotas: 


1 klasės prekėms „chemijos produktai, naudojami pramonėje, mokslo reikmėms, fotografijoje, žemės ūkyje, sodininkystėje ir miškininkystėje; neapdirbtos sintetinės dervos ir plastikai; trąšos; ugnies gesinimo mišiniai; metalų grūdinimo ir litavimo preparatai; maisto produktų konservavimo cheminės medžiagos; rauginės medžiagos; klijai pramonės reikmėms; jautrieji (sensibilizuotieji) filmai (neeksponuoti)“;


2 klasės prekėms „dažai, politūros, lakai; antikorozinės medžiagos ir medieną nuo irimo saugančios medžiagos; dažymo medžiagos; beicai; neapdorotos gamtinės dervos; metalų folija ir milteliai dažytojams, dekoratoriams, spaustuvininkams ir dailininkams“;


3 klasės prekėms „balinimo preparatai ir kitos skalbimo medžiagos; valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai; muilas, parfumerija, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų losjonai; dantų milteliai ir pastos“;


4 klasės prekėms „techniniai aliejai, riebalai ir tepalai; dulkių sugeriamieji, drėkinamieji ir rišamieji mišiniai; degalai (tarp jų variklių benzinas) ir apšvietimo medžiagos; apšvietimo žvakės ir dagčiai“;


5 klasės prekėms „farmacijos ir veterinarijos produktai; higienos produktai medicinos reikmėms; dietinės medžiagos (medicinos reikmėms), kūdikių maistas; pleistrai, tvarsliava; dantų plombavimo ir dantų išlajų gamybos medžiagos; dezinfekavimo preparatai; kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai“;


6 klasės prekėms „nebrangieji metalai ir jų lydiniai; metalinės statybinės medžiagos; kilnojamieji metaliniai statiniai; bėgių metalai; neelektriniai metaliniai lynai ir viela; smulkūs geležies dirbiniai ir šaltkalvių dirbiniai; metaliniai vamzdžiai; seifai; nebrangiųjų metalų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; rūdos“;


7 klasės prekėms „mašinos ir staklės; varikliai (išskyrus antžeminių transporto priemonių); mašinų sankabų ir pavarų elementai (išskyrus antžeminių transporto priemonių); žemės ūkio padargai (išskyrus rankinius); perėtuvai“;


8 klasės prekėms „įrankiai ir padargai (rankiniai); peiliai, šaltieji ginklai; skustuvai“;


9 klasės prekėms „moksliniai, jūriniai, geodeziniai, fotografijos, kinematografijos, optiniai, svenmo, matavimo, signalizavimo, tikrinimo (priežiūros), gelbėjimo, mokymo prietaisai ir aparatai; elektros praleidimo, paskirstymo, transformavimo, akumuliavimo, reguliavimo ir valdymo aparatai ir prietaisai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, garso įrašų diskai; prekybos automatai ir monetinių aparatų mechanizmai, kasos aparatai, skaičiavimo mašinos, duomenų dorojimo įrenginiai ir kompiuteriai; gesintuvai“;


10 klasės prekėms „chirurgijos, medicinos, stomatologijos ir veterinarijos aparatai ir prietaisai; rankų ir kojų protezai, akių ir dantų protezai; ortopediniai gaminiai, žaizdų siuvimo medžiagos“;


11 klasės prekėms „apšvietimo, šildymo, garų gamybos, valgio virimo, šaldymo, džiovinimo, vėdinimo, vandens tiekimo ir sanitariniai įrenginiai“;


12 klasės prekėms „transporto priemonės; sausumos, vandens ir oro susisiekimo priemonės“;


13 klasės prekėms „šaunamieji ginklai; šaudmenys ir sviediniai; sprogstamosios medžiagos; fejerverkai“;


14 klasės prekėms „brangieji metalai ir jų lydiniai, brangiųjų metalų arba jais padengti dirbiniai, nepriskirti prie kitų klasių; juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai; laikrodžiai ir laikmačiai“;


15 klasės prekėms „muzikos instrumentai“;


16 klasės prekėms „popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; tarp jų - pašto ženklai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); šriftai; klišės“;


17 klasės prekėms „kaučiukas, gutaperčia, guma, asbestas, žėrutis ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gaminiai iš pusiau apdirbto plastiko; sandarinimo, pakavimo ir izoliacinės medžiagos; nemetaliniai lankstieji vamzdžiai“;


18 klasės prekėms „odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos. kailiai; lagaminai; kelioniniai krepšiai, lietaus ir saulės skėčiai, lazdos (kriukiai), rimbai, botagai, pakinktai ir jų dalys“;


19 klasės prekėms „statybinės medžiagos (nemetalinės); statybiniai standieji nemetaliniai vamzdžiai; asfaltas, derva ir bitumas; kilnojamieji nemetaliniai statiniai; nemetaliniai paminklai“;


20 klasės prekėms „baldai, veidrodžiai, rėmai; medžio, kamščio, meldų, nendrių, gluosnių, rago, kaulo, dramblio kaulo, banginio ūsų, vėžlio šarvo, kriauklių, gintaro, perlamutro, jūros putų dirbiniai, šių medžiagų pakaitalų arba plastikų gaminiai (nepriskirti prie kitų klasių)“;


21 klasės prekėms „namų apyvokos arba virtuvės reikmenys ir indai (išskyrus brangiųjų metalų arba jais padengtus); šukos ir kempinės; šepečiai (išskyrus teptukus); šepečių medžiagos; valymo reikmenys; metaliniai raizginiai šveistukai; neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas (išskyrus statybinį); stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių“;


22 klasės prekėms „lynai, virvės, špagatai, tinklai, palapinės, stoginės, brezentas, burės, maišai (nepriskirti prie kitų klasių); kamšalai (išskyrus guminius ir plastikinius); pluoštinė tekstilės žaliava“;


23 klasės prekėms „tekstilės verpalai ir siūlai“;


24 klasės prekėms „audiniai ir tekstilės gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; lovatiesės ir staltiesės“;


25 klasės prekėms „drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai“;


26 klasės prekėms „nėriniai, siuvinėti gaminiai, kaspinai, juostos; sagos, kabliukai, kilputės, smeigtukai, adatos; dirbtinės gėlės“;


27 klasės prekėms „kilimai, dembliai, patiesalai, linoleumas ir kitos grindų dangos: sienų apmušalai (netekstiliniai)‘;


28 klasės prekėms „žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto prekės, nepriskirtos prie kitų klasių, Kalėdų eglučių papuošalai“;


29 klasės prekėms „mėsa, žuvis, paukštiena ir žvėriena; mėsos ekstraktai; konservuoti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai, pienas ir pieno produktai, maistiniai aliejai ir riebalai“;


30 klasės prekėms „kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, tapijoka, sago kruopos, kavos pakaitalai; miltai ir grūdų produktai, duona, pyragas ir konditerijos gaminiai, kilę iš Šveicarijos; valgomieji ledai; medus, sirupas,  mielės,  kepimo  milteliai;  druska,  garstyčios,  actas,  padažai;  prieskoniai;  ledas atsigaivinimui“;


31 klasės prekėms „žemės ūkio, sodo, miško produktai, nepriskirti prie kitų klasių, ir grūdai; gyvi gyvūnai; švieži vaisiai ir daržovės; natūralios sėklos, natūralūs augalai ir gėlės; pašarai, salyklas“;


32 klasės prekėms „alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“;


33 klasės prekėms „svaigieji gėrimai( išskyrus alų)“;


34 klasės prekėms „tabakas; rūkymo reikmenys; degtukai“;


35 klasės paslaugoms „reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla, kitų asmenų prekių ir paslaugų skatinimas pagal kontraktines sutartis, konkrečiai - paramos ir licencijavimo sutartis, susijusias su tarptautiniais sporto įvykiais; mažmeninės prekybos paslaugos“;


36 klasės paslaugoms „draudimas; finansinės operacijos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos“;


37 klasės paslaugoms „statyba; taisymas (remontas); įtaisymo ir įrengimo paslaugos“;


38 klasės paslaugoms „telekomunikacijos, televizijos programų transliavimas, televizijos laidų perdavimas“;


39 klasės paslaugoms „vežimas; prekių pakavimas ir sandėliavimas; kelionių rengimas“;


40 klasės paslaugoms „medžiagų apdirbimas ir apdorojimas“;


41 klasės paslaugoms „švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla“;


42 klasės paslaugoms „mokslo ir technologijų paslaugos ir su tuo susiję tyrimai ir projektavimas; pramoninės analizės ir tyrimų paslaugos; kompiuterių programinės ir aparatinės įrangos projektavimas ir tobulinimas; teisinės paslaugos; intelektinės nuosavybės teisių licencijavimas“;


43 klasės paslaugoms „maisto ir gėrimų parūpinimo restoranuose paslaugos; laikinas apgyvendinimas“;


44 klasės paslaugoms „medicinos paslaugos; veterinarijos paslaugos; žmonių ar gyvūnų higieninė ir grožio priežiūra; žemdirbystės, sodininkystės ir miškininkystės paslaugos“;


45 klasės paslaugoms „asmeninės ir visuomeninės kitų teikiamos paslaugos, susijusios su individų poreikių tenkinimu; asmenų ir prekių apsauga“.





Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.


    PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių. 


Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklams, galiojantiems Lietuvos Respublikoje pagal Madrido protokolą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai ženklui nebegalima atsisakyti suteikti apsaugos arba jo užprotestuoti pagal šio įstatymo 65 straipsnį. Jeigu atsisakyta suteikti ženklui apsaugą arba pareikštas protestas, tas laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai sprendimas, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, arba sprendimas suteikti apsaugą tapo galutinis, arba protestas buvo atsiimtas.


Pagal minėto straipsnio 3 dalį  ženklo naudojimu taip pat laikoma:


1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu;


2) prekių arba jų pakuočių žymėjimas ženklu Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais.


Pagal PŽĮ 20 straipsnio 4 dalį, jeigu ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats ženklo savininkas.


PŽĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.




Pagal anksčiau nurodytas PŽĮ nuostatas prašymas dėl ženklo registracijos panaikinimo gali būti paduotas tik jeigu tą dieną jis yra įregistruotas ilgiau nei 5 metus. Prašymo Nr. PPTZ-14 padavimo data yra 2023-04-13, ženklo registracijos data 2002-08-16, apsauga šiam ženklui Lietuvos Respublikoje buvo suteikta 2003-10-27, taigi panaikinimo prašymo padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip 5 metai nuo ginčijamo ženklo registracijos. Užginčyto ženklo savininkas turi įrodyti ženklo naudojimą iš tikrųjų penkerius metus iki panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. laikotarpis, dėl kurio naudojimo įrodymai turi būti pateikti yra 2018-04-13 – 2023-04-12. 




Pagal LAT formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).  Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui  - negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.


    Ginčijamo ženklo savininkas pateikė šiuos įrodymus, reikšmingus vertinant  ženklo naudojimą:


Priedas Nr. 3 – Olimpinė    chartija iš LTOK tinklalapio https://www.ltok.lt, ištraukos;


Priedas Nr. 4 – Ištraukos iš Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto leidinio „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ t. XIII, psl. 338, t. XVI, psl. 764 - 766, t. XXIII, psl. 539; 


Priedas Nr. 5 – Ištraukos iš https://.lt.wikipedia.org/wiki, straipsniai: ,,Olimpinės žaidynės", ,,Lithuania at the Oympics“ Lietuva Olimpinėse žaidynėse,  ,,Lithuania  at the 2020  Summer  Olumpics“ „Lithuania at the 2022 Winter Olympics", ,,2022 m. žiemos olimpinės žaidynės;


Priedas Nr. 6 - Ištrauka  iš  Tarptautinio  olimpinio  komiteto  tinklalapio www.olympics.com;


Priedas Nr. 7 - Ištraukos iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tinklalapio www.ltok.lt; 


Priedas Nr. 8 – Ištraukos iš tiklalapio https://www.ltok.lt >uploads>2019/10>2018. Leidinys Olimpinė panorama 2018 m.;


Priedas Nr. 9 - Ištraukos iš tinklalapio https://www.ltok.lt>2020-ieji-su-ltok, kuriame pateikiamas leidinys „2020-ieji su LTOK: svarbiausi olimpinio judėjimo įvykiai“;


Priedas Nr. 10 - Ištraukos iš tinklalapio https://www.ltok.lt > 2021-ieji su LTOK;


Priedas Nr. 11 -  Ištraukos iš tinklalapio https://www.ltok.lt > 2022-ieji-su-ltok straipsniai: ,,2022-ieji su LTOK: projektai ir veikla tarptautinėje arenoje“; ,,2022-ieji su LTOK: sėkmingi olimpinio švietimo metai“; ,,2022-ieji su LTOK: olimpinio sporto įvykiai“;


Priedas Nr. 12 - Ištraukos iš leidinio 2022-ieji su LTOK >uploads>2023/02 pdf;


Priedas Nr.13 - Ištrauka iš https://www.ltok.lt „Knyga miško olimpinės žaidynės“;


Priedas Nr. 14 - Ištrauka iš https://stillmed.olympic.org >OVEP >Lithuanian pdf;


Priedas Nr. 15 - Informacija apie 2019-10-27 išleistą knygą „Lietuvos olimpinis judėjimas žurnalistų ir kolekcininkų akiratyje“, kurią išleido LTOK ir Lietuvos olimpinė kolekcininkų asociacija (LOKA);


Priedas Nr. 16 - Ištrauka iš tinklalapio bernardinai.lt „2018 ir 2020 metų Olimpines žaidynes transliuos TV3 televizija;


Priedai Nr. 17 – Ištrauka iš tinklalapio https://www.ltok.lt >olimpine-diena. Nurodoma, kad Olimpinė diena - didžiausia sporto ir pramogų šventė;


Priedas Nr. 18 - Ištrauka iš tinklalapio https://ltok.lt > parduotuvė. LTEAM parduotuvė Olimpinė atributika;


Priedas Nr. 19 - Ištraukos iš LTOK tinklalapio https://ltok.lt >olimpinems­zaidynems-tokijuje-pateiktas  2021-06-21  pranešimas ,,Olimpinėms  žaidynėms  Tokijuje  skirtoje  monetoje – irklavimas“;


Priedas Nr. 20 - Ištrauka iš LTOK tinklalapio https://www.ltok.lt pateikiama informacija apie LTOK ir Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos leidinį „Atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 30 metų (1998 - 2018) Jubiliejus kolekcininkų žvilgsniu“;


Priedas Nr. 21 – Ištrauka iš https://kauno.diena.lt/zymes/ziemos-olimpines­ zaidynes-2, kur pateikiamos žiemos olimpinių žaidynių apžvalgos, kuriose dalyvavo Lietuvos sportininkai;


Priedas Nr. 22 – Ištraukos iš įvairių Lietuvos tinklalapių 2020-2023 m. (https://dzukuzinios.lt; https://www.birzietis.lt; https://dzukijostv.lt; https://www.post.lt; https://www.kedainiuausra.lt; su informacija apie olimpines žaidynes;


Priedas Nr. 23 – Ištrauka iš B. Piesarsko žodyno „Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas“;


Priedas Nr. 3.24 - Tarptautinio olimpinio komiteto domeno <olympics.com> registraciją nuo 1995-03-06 patvirtinantis išrašas;


Priedas Nr. 3.25 - Tarptautinio olimpinio komiteto domeno <olympics.org> registraciją nuo 1995-03-06 patvirtinantis išrašas;


Priedas Nr. 3.26 - Tarptautinio olimpinio komiteto domeno <theolympics.com> registraciją patvirtinantis ženklo THE OLYMPICS naudojimą 9 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.27.1. - Ištrauka iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com https://olympics.com/en/esports dėl ženklo naudojimo 9 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.27.2. - Ženklo naudojimą 9 klasės prekėms „kompiuteriniai žaidimai“, skirti 2020 Tokyo Olimpinėms žaidynėms, patvirtinančios ekrano nuotraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto svetainės https://www.olympics.com/es 2023-08- 04;


Priedas Nr. 3.27.3. – Pranešimas iš Wikipedia „Olimpinės žaidynės vaizdo (video)“ žaidimuose;


Priedas Nr. 3.27.4. - Ženklo naudojimą 9 klasės prekėms „įrašytos kompiuterių programos“ pritaikytos Lietuvai, patvirtinančios ekrano nuotraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto svetainės https://www.olympics.com;


Priedas Nr. 3.27.5. – Ištrauka iš Wikipedia „Steep“ vaizdo (video) žaidimas su 2018, 2019, 2021 ir 2022 m. nuorodomis;


Priedas Nr. 3.28.1. – Ištraukos iš 2018-12-27 išleistos knygos „Atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 30 metų (1988-2018). Jubiliejus kolekcininko akimis“, https://www.ltok.lt>uploads>2019> dėl ženklo naudojimo 14 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.28.2. – Ištrauka iš https://www.lb.lt>skrajutės>olimpiadai-tokijuje dėl ženklo naudojimo 14 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.28.3. – Ištrauka iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com https://olymoics.com>ioc>philateli  dėl ženklo naudojimo 14 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.29.1. – Ištraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com. https://olympics.com>ioc-publications  dėl ženklo naudojimo 16 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.29.2. – Ištrauka iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio olympics.com https://olympics.com>ioc>documents dėl ženklo naudojimo 16 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.29.3. – Ištrauka  iš  Tarptautinio  olimpinio komiteto tinklalapio <https://olympics.com>ioc>philateli  dėl ženklo naudojimo 16 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.29.4. - Ištrauka iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio https://olympics.com>ioc>news>o...> Olympic Philately, Numizmatic and Memozabilia  dėl ženklo naudojimo 16 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.29.5. – Ištraukos iš 2018-12-27 išleistos knygos „Atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 30 metų (1988-2018). Jubiliejus kolekcininko akimis. https://www.ltok.lt>uploads>2019. Pašto ženklai ir knygos;


Priedas Nr. 3.29.6. - 2021-07-23 ištraukos iš Lietuvos pašto tinklalapio https://lietuvospastas.lt>apiemus>naujienos;


Priedas Nr. 3.29.7. – 2021-07-23 Ištrauka iš vz.lt tinklalapio https://www.vz.lt>olimpiadai-naujas-pasto-zenklas;


Priedas Nr. 3.29.8. – Ištrauka iš 2018-01-24 „Kauno diena“ tinklalapio https://m.kaunodiena.lt>naujienos> „Pjongčango olimpinėms žaidynėms išleidžiami pašto ženklai“;


Priedas Nr. 3.29.9. –     Ištraukos iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tinklalapio https://www.ltok.lt>olimpinepanorama 2023 gegužė - 2018 sausis;


Priedas Nr. 3.29.10. – Ištrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos https://www.vel>straipsnis>olimpine-panorama: ,,Olimpinė panorama“;


Priedas Nr. 3.29.11. – 2020-03-19 Ištrauka iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tinklalapio    https:www.ltok.lt>maziesiems-knyga-misko­ opimpin ...“. Mažiesiems - knyga „Miško olimpinės žaidynės“;


Priedas Nr. 3.30.1.– Ištrauka    iš Tarptautinio    olimpinio komiteto tinklalapio olimpics.com https://olympics.com ...“ Olympic Shop, IOC Stare, Olympic Games Merchandise ...“ ir teleparduotuvės ekrano nuotraukos dėl ženklo naudojimo 25 klasės prekėms;


Priedas Nr. 3.30.2. – Ištrauka iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio olympics.com https://shop.olympics.com>t-shirt>. Olympic Games Shirts, Olympics T-Shirts EU(IOC);


Priedas Nr. 3.30.3. – Ištrauka iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tinklalapio https://www.ltok.lt parduotuvė: Apranga, Atributika, Drabužiai, Moteriški rūbai, Vyriški-rūbai. Rūšiavimas;


Priedas Nr. 3.30.4. – Ištrauka iš tinklalapio 4fstore.com https://4fstore.com>teamwear>Lithu...> Lithuanian Olympic Collection 4F 2022;


Priedas Nr. 3.31.1. – Ištraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com https://olympics.com>ioc>news>i> IOC launch the Olympic  shop, 2021-10-28  ir IOC launches Olympic-inspired apparel collection for every ..., 2023-03-22 su ekrano nuotraukomis


Priedas Nr. 3.31.2. – Ištraukos  iš  Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com https://olympics.com>ioc>licencing Olympic- inspired apparel collection for every ..., 2023-03-22>IOC Globai licensing programme;


Priedas Nr. 3.31.3. – Ištraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com https://stillmed.olympics.com>media> IOC marketing: Media guide. Olympic Winter Games PyeongChang 2018;


Priedas Nr. 3.31.4. – Ištraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com https://stillmed.olympics.com>media>Partnesr.pdf. IPC Marketing: Media Guide Olympic Games Tokyo 2020;


Priedas Nr. 3.31.5. – Ištraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympic.com https://stillmed.olympics.com>documents>IO ...pdf. Media guide - Olympic winter games beijing 2022;


Priedas Nr. 3.31.6. – Ištraukos iš Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto tinklalapio https://www.ltok.lt>pirkimo-taisykles> Pirkimo, pristatymo ir grąžinimo taisyklės (LTeam elektroninėje parduotuvėje);


Priedas Nr. 3.32.1. – Ištraukos iš Tarptautinio olimpinio komiteto tinklalapio Olympics.com https://olympics.com>ioc>olympic Organising Committees for the Olympic Games dėl ženklo naudojimo 41 klasės paslaugoms;


Priedas Nr. 3.32.2. – Ištrauka iš Wikipedia https://en.wikipedia.org.wiki>oly ...> Olympic Museaum;


Priedas Nr. 3.32.3. – Ištrauka iš Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto tinklalapio https://www.ltok.lt>2018-m-pjongcsngo-ziemos-olimp > 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės;


Priedas Nr. 3.32.4. – Ištrauka iš Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto tinklalapio https://www.ltok.lt>tokijas2020 2020 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės;


Priedas Nr. 3.32.5. – Ištrauka iš leidinio „Mokomasis anglų kalbos žodynas“, Alma littera, Vilnius 2022.




Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta PŽĮ, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) 2003-03-11 sprendimas Minimax byloje  C-40/01). Naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (sprendimo 35 p.); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (sprendimo 36 p.); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (sprendimo 38 p.) ir kt.


    Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises. Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumą, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą. Atsakymas į klausimą, ar naudojimas yra kiekybiškai pakankamas, kad išsaugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (ESTT 2006-05-11 sprendimas byloje The Sunrider Corp. v. ESINT, C-416/04P, 70–72 p.; 2003-03-11 sprendimas byloje Ansul BV v. Ajax Brandbeveiliging Ansul BV; C-40/01, 2004-01-27 sprendimas byloje La Mer Technology Inc. v. Laboratoires Goemar SA, C-259/02; 2009-01-15 sprendimas byloje Silberquelle GmbH v. Maselli- Strickmode GmbH,C-495/07, 17 p.; ir kt.).




ESINT Gairėse, kuriose sistemiškai sujungta  ESTT jurisprudencija, Tarnybos apeliacinių tarybų teisminė praktika, Tarnybos veiklos departamento sprendimų praktiniai principai ir Tarnybos kartu su ES intelektinės nuosavybės tarnybomis įgyvendinamos konvergencijos programos pasiekimai, nurodoma, kad naudojimo požymius ir įrodymus turi sudaryti ženklo naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio požymiai, susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis įregistruotas. 


Šie su naudojimo įrodymu susiję reikalavimai yra kumuliatyvūs (Bendrojo Teismo 2010-10-05 sprendimas byloje  STRATEGI v. Stratégies, T-92/09, 43 p.). Tai reiškia, turi būti įrodytas kiekvienas iš šių reikalavimų. Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą. Atskiras įvairių susijusių veiksnių vertinimas, kai kiekvienas veiksnys vertinamas atsietai, nėra tinkamas (Bendrojo Teismo 2011-02-17 sprendimas byloje Friboi, T-324/09, 31 p.).


Pateikti įrodymai vertinami atliekant bendrą vertinimą. Būtina atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, o visą pateiktą medžiagą reikia vertinti ją susiejant. Todėl, nors pavienių įrodymų gali nepakakti ankstesnio prekių ženklo naudojimui įrodyti, naudojimą galima įrodyti pasitelkus šiuos pavienius įrodymus kartu su kitais dokumentais bei informacija. Visų pirma atidžiai tiriamos naudojimo datos ir vietos, nurodytos užsakymuose, sąskaitose ir kataloguose (Gairės, D dalis Anuliavimas. 2.2.2. Naudojimas iš tikrųjų. C dalis, 7 skirsnis „Naudojimo įrodymai“).




Naudojimo laikas


Bendrasis Teismas  yra konstatavęs, kad ženklas turi būti buvęs naudotas ne ištisus 5 metus, o veikiau – laikotarpiu per 5 metus. Pagal nuostatas, susijusias su naudojimo reikalavimu, nereikalaujama nepertraukiamo naudojimo (Bendrojo Teismo 2008-12-16 sprendimas byloje Deitech, T-86/07, 52 p.).


Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad didžioji dalis ginčijamo ženklo savininko pateiktų įrodymų patenka į šio ginčo atveju aktualų 2018-04-13 – 2023-04-12 laikotarpį. 




Naudojimo vieta


Prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi. 


Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ne visi ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai yra susiję su šio ginčo atveju aktualia teritorija. Tiesiogiai su Lietuva susiję priedai Nr. 3-5, 7-23, 3.28.1,  3.28.2, 3.29.5 - 3.29.11, 3.30.3, 3.30.4, 3.31.6, 3.32.3 - 3.32.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien internetinių puslapių su pasaulinio masto plėtiniais kopijos savaime negali būti susietos su Lietuvos teritorija kartu nepateikus duomenų dėl Lietuvos vartotojų apsilankymų minėtose interneto svetainėse ar konkrečių prekių pirkimo ar naudojimosi paslaugomis nurodytais adresais. 




Naudojimo pobūdis


ESINT Gairėse nurodoma, kad terminas „naudojimo pobūdis“ reiškia:


•    ženklo naudojimą atsižvelgiant į jo esminę funkciją;


•    ženklo, tokio, koks jis yra įregistruotas, arba jo varianto naudojimą;


•    prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, naudojimą.


PŽĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad  ženklo naudojimu taip pat laikoma ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu.


Ženklas turi būti naudojamas toks, koks jis yra įregistruotas, arba naudojamas jo variantas. ESPŽR 18 straipsnyje nustatyta, kad ženklo naudojimas kitomis formomis nei jis įregistruotas, vis tiek reiškia ženklo naudojimą, jeigu skirtingais elementais nekeičiamas prekių ženklo skiriamasis požymis, nepaisant to, ar prekių ženklas, atsižvelgiant į jo naudojimo formą, taip pat yra įregistruotas savininko vardu. Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad nėra būtina griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis. Tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Bendrojo Teismo 2006-02-23 sprendimas byloje Bainbridge, T-194/03,  50 p.). 


Ginčo ženklas „THE OLYMPICS“ (tarpt. reg. Nr. 787298)  yra registruotas kaip žodinis ženklas, užrašytas lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad į ginčą nebuvo pateikta įrodymų apie žodinio ženklo tokio, koks yra įregistruotas, naudojimą Lietuvoje. 


    Ginčijamo ženklo savininko argumentai dėl to, kad ginčijamo ženklo trumpinys „OLYMPIC“ bei jo vertimas į lietuvių kalbą „Olimpinės žaidynės“ ar ,,Olimpiada“  automatiškai lemia identišką bendrą suvokimo įspūdį Lietuvos vartotojų tarpe, nėra pagrįsti į ginčą pateiktais įrodymais. ESINT konvergencijos programos 2020 m. spalio 15 d. bendruoju pranešimu „Prekių ženklo naudojimas kita forma, nei jis yra įregistruotas“ paskelbtoje bendrojoje praktikoje (žr. Praktikos derinimas ES, CP 8 projektas, www.vpb.lrv.lt) pripažįstama, kad  kai žodinis prekių ženklas nebeatpažįstamas kaip toks dėl to, kad pakeitus savybes, pasikeitė žodinio elemento reikšmė, įregistruoto ženklo skiriamasis požymis bus pakeistas. Nagrinėjamu atveju ginčijamo ženklo savininko pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti, kad lietuvių kalboje vartojami žodžiai „olimpiada“ ar „olimpinės žaidynės“ Lietuvos vartotojų tarpe apskritai būtų suvokiami kaip prekių ženklai. Šie žodžiai yra nurodyti žodynuose (Tarptautinių žodžių žodynas https://tzz.lt/o/olimpiada/; Lietuvių kalbos žodynas http://www.lkz.lt/?zodis=olimpiada) bei žinynuose (Visuotinė lietuvių enciklopedija https://www.vle.lt/, priedas Nr. 4; 3.29.10; Vikipedija, priedas Nr. 5) ir suprantami kaip nustatytu periodiškumu vykstančios sporto varžybos – tai yra sąvoka, nurodanti sporto įvykį, o ne konkrečias prekes ir paslaugas žymintis prekių ženklas. Žodis „olimpinis/olimpinė“ taip pat nurodytas bendrinės kalbos žodynuose (https://tzz.lt/paieska/olimpinis; http://lkz.lt/?zodis=olimpinis) ir suvokiamas kaip aprašomojo pobūdžio terminas, nurodantis sąsają su olimpiada, olimpinėmis žaidynėmis. Tą patvirtina ir visi kiti su Lietuva sietini įrodymai – būtent Lietuvos tautinio olimpinio komiteto teikiama informacija (priedai Nr. 7-13, 15, 17-20, 3.28.1, 3.28.2, 3.29.5, 3.29.9) bei straipsniai žiniasklaidoje (priedai Nr. 16, 21, 22, 3.29.7, 3.29.8). Tuo tarpu į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvos vartotojai sąvokas „olimpinės žaidynės“, ,,olimpiada“, „olimpinis/nė“ ar anglų kalbos žodį „OLYMPIC“ neabejotinai suvoktų būtent kaip prekių ženklą „THE OLYMPICS“.


Naudojimui iš tikrųjų taip pat būtina, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas pagal savo esminę funkciją, tai yra užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatumą (ESTT 2003-03-11 sprendimas byloje C-40/01, Minimax,  43 p.). Kadangi prekių ženklas, be kita ko, atlieka prekių ir paslaugų bei už jų pateikimą rinkai atsakingo asmens ryšio funkciją, naudojimo įrodymais reikia įrodyti aiškų ženklo naudojimo ir atitinkamų prekių ir paslaugų ryšį.  Ženklo atvaizdas ant pakuotės, katalogų, reklaminės medžiagos ar sąskaitų, susijusių su atitinkamomis prekėmis ir paslaugomis, tiesiogiai įrodo, kad ženklas naudojamas iš tikrųjų (Gairės, C dalis, 7 Skirsnis. 6.1.1.1 Individualių ženklų naudojimas).


    Nagrinėjamu atveju negalima pagrįstai pripažinti, kad ginčijamas ženklas „THE OLYMPICS“ Lietuvoje būtų naudojamas kaip prekių ženklas, t.y. žymėti registracijoje nurodytas prekes ir paslaugas. Ginčijamo ženklo savininkas neginčijo, kad ženklas „THE OLYMPICS“ nėra naudojamas daugumai registracijoje nurodytų prekių ir paslaugų, tačiau prašė pripažinti ženklo naudojimą daliai 9, 14, 16, 25, 35, 41 ir 42 klasių prekių ir paslaugų. Pažymėtina, kad savininko  argumentai dėl ženklo naudojimo nurodytų klasių prekėms ir paslaugoms nebuvo pagrįsti į ginčą pateiktais įrodymais – nė viename iš jų nėra nurodytas prekių ženklas „THE OLYMPICS“. Kaip jau buvo minėta, vien žodžių „olmpinis/nė“, „olimpinės žaidynės“, „olimpiada“ ar anglų kalboje „olympic“ vartojimas teikiant informaciją apie sporto renginius negalėtų būti prilygintas ženklo „THE OLYMPICS“ naudojimui ginčijamo ženklo savininko nurodytoms paslaugoms, šis ženklas taip pat nenurodytas ant suinteresuoto asmens paminėtų prekių: kompiuterinių žaidimų (9 kl.), drabužių (25 kl.), medalių ir atributikos (14 kl.), spaudinių (16 kl.). 


Visi kiti į ginčą pateikti įrodymai taip pat nepagrindžia žymens „THE OLYMPICS“ naudojimo kaip prekių ženklo. Vien bendro pobūdžio informacija apie Tarptautinio  olimpinio  komiteto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklą (priedai Nr. 3, 6, 7, ir kt.) savaime neįrodo šio konkretaus prekių ženklo naudojimo konkrečioms prekėms ir paslaugoms žymėti nepateikus minėtų prekių ir paslaugų žymėjimą patvirtinančių įrodymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugelyje įrodymų greta žodinių elementų ar be jų yra naudojama penkių spalvotų žiedų kompozicija – pažymėtina, kad šis grafinis žymuo jokiu būdu negali būti prilygintas vien žodinio žymens „THE OLYMPICS“ naudojimui, nes minėtas grafinis elementas yra reikšmingas ir keičiantis ženklo skiriamąjį požymį.


Ginčijamo ženklo savininkas teigė, kad dalis į ginčą pateiktų įrodymų yra susiję su žymens „THE OLYMPICS“ kaip juridinio asmens pavadinimo naudojimu. ESINT Gairėse bei teismų praktikoje pripažįstama, kad žymens naudojimą kaip įmonės pavadinimą galima laikyti prekių ženklo naudojimu, jeigu šalis žymenį naudoja taip, kad yra nustatomas ryšys tarp įmonės, prekybinio pavadinimo ir prekių ar paslaugų (ESTT 2007- 09-11 sprendimas byloje Céline, C-17/06, 21-23 p.). Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuoto asmens pavadinime naudojamas ne ginčijamą ženklą sudarantis žodis „THE OLYMPICS“ (iš angl. k. olimpinės žaidynės, olimpiada), o būdvardis „Olympique“ (pranc. k. „olympique“, angl. k. „olympic“ - olimpinis), ginčijamas ženklas nėra naudojamas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pavadinime. Be to, kaip aptarta anksčiau, nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad suinteresuoto asmens nurodytos prekės ir paslaugos būtų žymimos būtent ginčijamu ženklu. Įvertinus tai, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja ryšys tarp juridinio asmens, pavadinime turinčio žymenį „THE OLYMPICS“, bei konkrečių prekių ir paslaugų.


Ženklas turi būti naudojamas viešai ir išoriškai vykdant komercinę veiklą, siekiant ekonominės naudos, kad būtų užtikrinta prekių ir paslaugų, kurios juo reprezentuojamos, pardavimo vieta (Bendrojo Teismo 2003-03-12 sprendimas byloje Silk Cocoon, T-174/01, 39 p.; 2008-04-30 sprendimas byloje Sonia Sonia Rykiel, T-131/06,  38 p.). 


Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai nepagrindžia suinteresuoto asmens ženklo tokio, koks įregistruotas, naudojimo net ir dalies ženklo registracijoje  išvardintų prekių ir paslaugų atžvilgiu, taip pat ir viešo naudojimo. Į ginčą pateikti įrodymai nepatvirtina ginčijamo ženklo tokio, koks yra įregistruotas, nurodymo ant Lietuvos vartotojams skirtų prekių bei teikiant paslaugas. Vien domenų su pasaulinio lygio plėtiniais olympics.com, theolympics.com, olympics.org registravimas nepagrindžia ginčijamo ženklo naudojimo Lietuvoje nesant papildančios informacijos dėl susijusių tinklalapių, skirtų nacionalinėms auditorijoms – specialiai Lietuvos vartotojams skirto tinklalapio lietuvių kalba (priedai Nr. 3.24, 3.25, 3.26). Į ginčą taip pat nepateikta jokių duomenų dėl vartotojų iš Lietuvos apsilankymų suinteresuoto asmens pasaulinei rinkai skirtose svetainėse ar el. parduotuvėse, todėl suinteresuoto asmens pateikta informacija prieduose Nr. 3.26-3.32 apie suinteresuoto asmens veiklą nėra aktuali ir nepagrindžia viešo ir išoriško ginčijamo ženklo naudojimo Lietuvos vartotojų atžvilgiu.  


Naudojimo apimtis


Kalbant apie ankstesnio ženklo naudojimo apimtį, reikia visų pirma atsižvelgti į, viena vertus, visų naudojimo veiksmų komercinę apimtį, ir, kita vertus, laikotarpio, per kurį atlikti šie naudojimo veiksmai, trukmę bei šių veiksmų dažnumą (Bendrojo Teismo 2004-07-08 sprendimas byloje  T-334/01, Hipoviton, 35 p.). 


Įvertinus ginčijamo ženklo savininkų pateiktų įrodymų visumą, negalima pagrįstai spręsti dėl prekių ženklu „THE OLYMPICS“ žymimų prekių ir paslaugų teikimo apimties aktualiu laikotarpiu. Į ginčą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl prekių ženklu „THE OLYMPICS“ pažymėtų prekių pardavimo ir paslaugų suteikimo, t. y.  nepateikta įrodymų, pagrindžiančių gautas pajamas iš ginčijamo ženklo naudojimo, pvz. iš licenciatų, reklamos kampanijų, ilgo ar reguliaraus naudojimo ir kt. Nepateikta jokių duomenų dėl naudojimosi ženklu žymimomis paslaugomis masto (nepateikta sąskaitų, sutarčių pavyzdžių, įrodymų dėl atitinkamos rinkos dalies ar kitų įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su ankstesniu ženklu žymimų paslaugų teikimo apimtimi). Be to, kaip nurodyta anksčiau, pagal į  ginčą pateiktus įrodymus nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad keli ginčijamo žymens vertimo į lietuvių kalbą variantai (olimpiada, olimpinės žaidynės, olimpinis/ė) būtų suvokiami kaip konkretus prekių ženklas, pagal tai negalima spręsti dėl suinteresuoto asmens nurodytų prekių ir paslaugų žymėjimo ankstesniu ženklu tokiu, koks yra įregistruotas. Įvertinus tai,  šiame ginče nėra pagrindo spręsti dėl kiekybiškai reikšmingo ginčijamo ženklo naudojimo, kurį objektyviai galima laikyti sukuriančiu ar išsaugančiu atitinkamų prekių ir paslaugų realizavimo rinkos dalį. 


Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų visuma yra nepakankama išvadai, kad ankstesnis ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų  registracijoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms žymėti ar daliai iš jų. Todėl remiantis PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu bei 60 straipsnio 2 dalimi, suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir ženklo „THE OLYMPICS“  tarptautinė registracija Nr. 787298  naikintina nuo panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. nuo 2023-04-13.




IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA


Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 60 straipsnio 2 dalimi


n u t a r i a 


patenkinti prašymą ir panaikinti prekių ženklo „THE OLYMPICS“ tarptautinę registraciją Nr. 787298  Lietuvoje nuo 2023-04-13.


Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.