Sprendimo tekstas

III. SPRENDIMO MOTYVAI

Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.

Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (toliau – ESINT) Prekių ženklų nagrinėjimo Gairėse (toliau – Gairės) nurodoma, kad prašymus panaikinti ESPŽ arba paskelbti jį negaliojančiu remiantis absoliučiais pagrindais gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba (Gairės. D dalis Anuliavimas. 2.1 Asmenys, kurie turi teisę pateikti prašymą anuliuoti). Analogiškai pagal nacionaliniame lygmenyje teismų formuojamą praktiką tam, kad būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti. Šio straipsnio dalyje nurodoma, kad negalima reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu iki prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo dienos ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

Ginčijamo prekių ženklo „SHUSTOFF“ tarptautinės registracijos Nr. 771333 data –2001-12-10. Ženklas yra registruotas 30 klasės prekėms „saldumynai ir konditerijos gaminiai, būtent šokoladas ir šokolado gaminiai”, 33 klasės prekėms „gėrimai (svaigieji-) [išskyrus alų]”, 34 klasės prekėms „tabakas; rūkymo reikmenys; degtukai”.

PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklams, galiojantiems Lietuvos Respublikoje pagal Madrido protokolą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai ženklui nebegalima atsisakyti suteikti apsaugos arba jo užprotestuoti pagal šio įstatymo 65 straipsnį. Jeigu atsisakyta suteikti ženklui apsaugą arba pareikštas protestas, tas laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai sprendimas, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, arba sprendimas suteikti apsaugą tapo galutinis, arba protestas buvo atsiimtas. Pagal šias nuostatas data, kuomet ginčo ženklui nebegalima atsisakyti suteikti apsaugos ar pareikšti protestą – 2003-07-17, taigi nuo šios datos skaičiuojamas nurodytas penkerių metų naudojimo iš tikrųjų terminas.

Pagal minėto straipsnio 3 dalį ženklo naudojimu taip pat laikoma:

1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu;

2) prekių arba jų pakuočių žymėjimas ženklu Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais.

Pagal PŽĮ 20 straipsnio 4 dalį, jeigu ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats ženklo savininkas.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta Prekių ženklų įstatyme, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (2003-03-11 Sprendimas Minimax byloje C-40/01). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (Sprendimo 35 punktas); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (Sprendimo 36 punktas); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Sprendimo 38 punktas) ir kt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui - negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.

Šiuo konkrečiu atveju ginčo ženklo savininkas Limited Liability Company „SPSS“ nepateikė motyvuoto atsakymo į pareikštą panaikinimo prašymą, taigi Apeliaciniam skyriui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl ginčo ženklo „SHUSTOFF“ (tarpt. reg. Nr.771333) naudojimo Lietuvoje 30, 33, 34 klasių prekių, kurioms šis ženklas yra registruotas atžvilgiu, per atitinkamą penkerių metų laikotarpį.

Kaip nurodė panaikinimo prašyme suinteresuotas asmuo ginčo ženklas „SHUSTOFF“ (tarpt. reg. Nr. 771333) apsauga šiam ženklui Lietuvos Respublikoje buvo suteikta 2001-12-10, atsisakymo suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje termino pabaiga, nuo kurio ir skaičiuojamas nenaudojimo laikotarpis - 2003-07-17. Atitinkamai, penkerių metų terminas, per kurį ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti baigėsi 2008-07-18 ir nuo šios datos

ginčijamas ženklas yra pažeidžiamas dėl nenaudojimo. Pareiga įrodyti, kad ginčijamas ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, tenka ginčijamo ženklo savininkui, kuris privalo įrodyti, kad ginčijamas ženklas buvo naudojamas Lietuvoje atitinkamu laikotarpiu 2018-07-25 – 2023-07-24.

Apeliacinis skyrius pažymi, kad ginčo ženklo savininkui neįvykdžius savo procesinės pareigos – įrodyti, kad jam priklausantis ženklas buvo naudojamas Lietuvoje aptariamu laikotarpiu, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama suinteresuotam asmeniui, nes taip būtų pažeidžiamas įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens pareikštas prašymas tenkintinas ginčijamo ženklo savininkui priimant nepalankų sprendimą.

Vadovaujantis PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu bei 60 straipsnio 2 dalimi, suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir ženklo „SHUSTOFF“ tarptautinė registracija Nr. 771333 naikintina visa apimtimi nuo panaikinimo prašymo padavimo dienos, t.y. nuo 2023-07-25.