LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO
APELIACINIO SKYRIAUS
S P R E N D I M A S


2021 m. liepos 26 d. Nr. 2Ap-2161
Vilnius

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens PEPCO Poland sp.z.o.o (Lenkija, PL), atstovaujamo advokatės, patentinės patikėtinės R Žabolienės, panaikinimo prašymą Nr. PPTZ-5 dėl GUANDONG PEPCO CLOTHING CO., LTD (Kinija, CN) prekių ženklo „PEPCO“ tarptautinės registracijos Nr. 945837 panaikinimo nuo 2014-06-28.


I. PRAŠYMO TURINYS

2021-02-01 suinteresuotas asmuo PEPCO Poland sp.z.o.o Apeliaciniam skyriui padavė panaikinimo prašymą Nr. PPTZ-5, prašydamas panaikinti GUANDONG PEPCO CLOTHING CO., LTD prekių ženklo „PEPCO“ tarptautinę registraciją Nr. 945837 nuo 2014-06-28.
Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašyme nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų.



III. SPRENDIMO MOTYVAI

Dėl suinteresuoto asmens suinteresuotumo

Pagal PŽĮ 58 straipsnio 1 dalį suinteresuotas asmuo, siekiantis ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti, turi pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Apeliaciniam skyriui.
Ginčijamo prekių ženklo „PEPCO“ tarptautinės registracijos Nr. 945837 data –2007-11-27. Ženklas yra registruotas 25 klasės prekėms.
Suinteresuotas asmuo savo suinteresuotumą pagrindė tuo, kad jam priklauso prekių ženklai, kurie yra sudaryti iš arba kuriuose dominuoja žodis PEPCO ir kurie yra registruoti 25 klasės prekėms žymėti (suinteresuoto asmens priedas Nr. 1). Suinteresuotas asmuo, remdamasis savo nurodytomis teisėmis, savo saugomiems interesams ginti, galėtų nuginčyti ginčo ženklo registraciją, remdamasis PŽĮ nuostatomis. Būtent minėtomis įstatymo nuostatomis naudojantis ir yra pareikštas šis panaikinimo prašymas.

Dėl ginčo esmės

Suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą grindė PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo iš tikrųjų naudojamas Lietuvos Respublikoje prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nėra svarbių priežasčių jo nenaudoti.

PŽĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu per penkerius metus nuo ženklo įregistravimo Registre ženklo savininkas nepradėjo Lietuvos Respublikoje ženklu iš tikrųjų žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas (toliau – ženklo naudojimas), arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas nepertraukiamam penkerių metų laikotarpiui, taikomos šio įstatymo 21 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pasekmės, išskyrus atvejus, kai jis nebuvo naudojamas dėl svarbių priežasčių.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklams, galiojantiems Lietuvos Respublikoje pagal Madrido protokolą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai ženklui nebegalima atsisakyti suteikti apsaugos arba jo užprotestuoti pagal šio įstatymo 65 straipsnį. Jeigu atsisakyta suteikti ženklui apsaugą arba pareikštas protestas, tas laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kai sprendimas, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, arba sprendimas suteikti apsaugą tapo galutinis, arba protestas buvo atsiimtas.
Pagal minėto straipsnio 3 dalį ženklo naudojimu taip pat laikoma:
1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę skiriamieji įregistruoto ženklo požymiai, nepaisant to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, ženklas taip pat įregistruotas ženklo savininko vardu;
2) prekių arba jų pakuočių žymėjimas ženklu Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais.
Pagal PŽĮ 20 straipsnio 4 dalį, jeigu ženklas naudojamas turint jo savininko sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats ženklo savininkas.

Naudojimo iš tikrųjų sąvoka nėra pateikta Prekių ženklų įstatyme, bet pagrindiniai principai įtvirtinti teismų praktikoje (2003-03-11 Sprendimas Minimax byloje C-40/01). „Naudojimas iš tikrųjų“ reiškia faktinį ženklo naudojimą (Sprendimo 35 punktas); jis nėra tik simbolinis, tik siekiant išsaugoti ženklo suteikiamas teises (Sprendimo 36 punktas); turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų (Sprendimo 36 punktas); vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar komercinis ženklo naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, visų pirma, ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Sprendimo 38 punktas) ir kt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Remiantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka ginčo ženklo savininkui - negativa non sunt probanda – negalima tikėtis, kad šalis įrodys neigiamą aplinkybę, nes neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis, nei aplinkybių, sukuriančių teisinius santykius. Įrodinėti turinčias reikšmės aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – nepalankaus sprendimo priėmimas.

Šiuo konkrečiu atveju ginčo ženklo savininkas GUANDONG PEPCO CLOTHING CO., LTD nepateikė motyvuoto atsakymo į pareikštą panaikinimo prašymą, taigi Apeliaciniam skyriui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl ginčo ženklo „PEPCO“ (tarpt. reg.Nr. 945837) naudojimo Lietuvoje registracijoje nurodytų prekių atžvilgiu per atitinkamą penkerių metų laikotarpį.
Kaip nurodė panaikinimo prašyme suinteresuotas asmuo ginčo ženklas „PEPCO“ (tarpt. reg. Nr. 945837), paraiškos padavimo data - 2007-11-27, pranešimo, nuo kurio galėjo būti priimtas spendimas atsisakyti suteikti apsaugą data – 2007-12-27, taigi atsisakymo suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje termino pabaiga, nuo kurio ir skaičiuojamas nenaudojimo laikotarpis - 2009-06-27. Taigi nuo šios tarptautinės registracijos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos yra praėję daugiau nei 5 metai ir kad ginčijamo prekių ženklo registracija gali būti panaikinta 2014-06-28 datai. Pareiga įrodyti, kad ginčijamas ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, tenka ginčijamo ženklo savininkui, kuris privalo įrodyti, kad ginčijamas ženklas buvo naudojamas Lietuvoje laikotarpiu nuo 2015-08-27 iki 2020-08-27.
Apeliacinis skyrius pažymi, kad ginčo ženklo savininkui neįvykdžius savo procesinės pareigos – įrodyti, kad jam priklausantis ženklas buvo naudojamas Lietuvoje aptariamu laikotarpiu, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama suinteresuotam asmeniui, nes taip būtų pažeidžiamas įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp šalių.
PŽĮ 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija laikoma panaikinta nuo prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo dienos tokia apimtimi, kokia ženklo savininko teisės buvo panaikintos. Vienos iš šalių prašymu ši data gali būti ankstesnė, jeigu nuo jos atsirado vienas iš ženklo registracijos panaikinimo pagrindų.
Panaikinimo prašyme suinteresuotas asmuo nurodė ankstesnę panaikinimo datą – nuo 2014-06-28, motyvuodamas tuo, kad dalis suinteresuoto asmens prekių ženklų yra registruoti anksčiau nei prieš 5 metus, todėl išlieka grėsmė, kad ginčijamo prekių ženklo savininkas gali teikti prašymus pripažinti jų registracijas negaliojančiomis.
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Prekių ženklų nagrinėjimo Gairėse (Gairės. D dalis. Anuliavimas. 1.3.1 Panaikinimo teisinis poveikis) nurodoma, kad panaikinimo atveju ir tiek, kiek panaikintos savininko teisės, prekių ženklas laikomas neturinčiu ESPŽR nurodyto poveikio nuo prašymo panaikinti pateikimo dienos. Tarnyba gali nustatyti ankstesnę vieno iš panaikinimo pagrindų atsiradimo datą, jeigu to prašo viena iš šalių, su sąlyga, kad prašančioji šalis šiuo klausimu įrodo teisėtą teisinį interesą. Pažymėtina, kad turi būti įmanoma tiksliai nustatyti ankstesnę datą, tačiau ši ankstesnė data bet kuriuo atveju turi būti vėlesnė už 5 metų lengvatinį laikotarpį, kurį ESPŽ savininkas turi po ESPŽ registracijos pagal ESPŽR 18 straipsnį (28/07/2010, 3 349 C, Alphatrad, 08/10/2012, R 444/2011-1, ALPHATRAD (fig.), § 48-50; 16/01/2014, T-538/12, Alphatrad, EU:T:2014:9).
Minėtose ESINT Gairėse (Gairės. D dalis. Anuliavimas 2.2.3 Reikšmingi laiko momentai) taip pat nurodyta, kad jeigu prašoma ankstesnės panaikinimo įsigaliojimo datos, ji gali būti nustatyta tik prašymo anuliuoti registraciją teikėjui įrodžius teisėtą interesą ir jei nėra įrodyta, kad ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas ir per 5 metų laikotarpį iki prašymo panaikinti pateikimo dienos, ir per 5 metų laikotarpį iki prašomos ankstesnės įsigaliojimo datos. Tai išplaukia iš ESPŽR 62 straipsnio 1 dalies antro sakinio, kuriame numatyta, kad panaikinimo įsigaliojimo data gali būti ankstesnė, jei panaikinimo priežastis „atsirado“ tą dieną. Tačiau net jei prašoma tokios ankstesnės įsigaliojimo datos, ESPŽ savininko pagrindinis interesas yra įrodyti, kad ginčijamas ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas 5 metų laikotarpiu iki prašymo panaikinti pateikimo dienos. Jei įrodoma, kad ginčijamas ESPŽ per šį laikotarpį buvo iš tikrųjų naudojamas, ginčijamas ženklas apskritai negali būti panaikintas. Įrodymai, kad ginčijamas ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas 5 metus iki prašomos ankstesnės įsigaliojimo datos, gali būti svarbūs tik tuo atveju, jei nėra įrodymų, kad per 5 metus iki prašymo panaikinti pateikimo dienos jis buvo iš tikrųjų naudojamas.
Apeliacinis skyrius pažymi, kad suinteresuotas asmuo panaikinimo prašymą pateikė atitinkamai 2021-02-01, nors savo įstatymine teise paduoti tokį prašymą galėjo pasinaudoti ir anksčiau. Kaip nurodoma minėtose ESINT Gairėse, prašant ankstesnės panaikinimo datos, turi būti įrodytos dvi aplinkybės. Visų pirma, suinteresuotas asmuo privalo įrodyti teisėtą teisinį interesą, kad tokia ankstesnio panaikinimo priežastis būtent „atsirado“ tą datą. Apeliacinio skyriaus nuomone, suinteresuotas asmuo nepagrindė savo teisėto teisinio intereso, tik nurodė tam tikras galimas prielaidas ginčo ženklo savininkui ginčyti suinteresuoto asmens prekių ženklų registracijas. Nustatant ankstesnę ginčo ženklo panaikinimo datą, ji negali būti nustatyta tik remiantis tam tikromis prielaidomis, nesant atitinkamų įrodymų (pavyzdžiui, kad ginčo ženklo savininkas remdamasis PŽĮ yra iniciavęs kokias nors procedūras prieš suinteresuoto asmens prekių ženklų registracijas). Antra aplinkybė, turi būti įrodyta, kad egzistuoja vienas iš ženklo registracijos panaikinimo pagrindų, šiuo atveju, jog ženklas nebuvo naudojamas iš tikrųjų per atitinkamą laikotarpį. Kaip matyti iš ESINT praktikos, pastaroji aplinkybė įrodinėjama rungimosi principu, pateikiant įrodymus iki prašomos ankstesnės panaikinimo datos, ir tik įvertinus tokius įrodymus, tarnyba gali nuspręsti dėl ankstesnės panaikinimo datos. Apeliacinio skyriaus pozicija yra ta, jog nesant įrodytų minėtų aplinkybių, nėra pagrįsta nustatyti ankstesnę panaikinimo datą negu buvo paduotas panaikinimo prašymas, t.y. nuo 2021-02-01.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens įstatymu saugomi interesai gintini, ginčijamo ženklo savininkui priimant nepalankų sprendimą. Tačiau kaip buvo nurodyta anksčiau, Apeliacinis skyrius nemato pagrindo nustatyti ankstesnę panaikinimo datą, negu suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka pateikė panaikinimo prašymą. Todėl remiantis PŽĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu bei 60 straipsnio 2 dalimi, suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir ženklo „PEPCO“ tarptautinė registracija Nr. 945837 panaikinama visa apimtimi taikant bendrąją nuostatą, t.y. nuo panaikinimo prašymo padavimo dienos (atitinkamai nuo 2021-02-01).


IV. APELIACINIO SKYRIAUS IŠVADA


Apeliacinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 58 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 60 straipsnio 2 dalimi
n u t a r i a
patenkinti prašymą ir panaikinti prekių ženklo „PEPCO“ tarptautinę registraciją Nr. 945837 visoms registracijoje nurodytoms prekėms nuo 2021-02-01.
Apeliacinio skyriaus sprendimas per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.