[LT] Sukurtas efektyvus aplinkos, užterštos angliavandeniais, valymo būdas, panaudojant mikroorganizmus arba jų mišinius ir parenkant juos pagal teršalų sudėtį ir kiekį.@Šis būdas naudojamas:@a) avarijų metu išpiltiems angliavandeniliniams teršalams likviduoti ant žemės;@b) gėlo vandens, užteršto naftos produktais, valymui;@c) sūraus vandens (jūrų, technologinių vandenų), užterštų angliavandeniais, valymui;@d) surenkamų valymo aikštelėse, angliavandenilinių teršalų degradavimui;@e) technologinio vandens, užteršto nafta ir jos produktais teršalais, valymui;@f) vandens valymo įrenginiuose nuo angliavandenilinių teršalų;@g) uždaro ciklo automobilių plovimo aikštelėse;@h) pastoviai teršiamų nafta ir naftos produktais teritorijų valymui;@i) užteršto nafta ir jos produktais teršalais gruntinio vandens valymui.@Šiuo būdu angliavandenilių degradavimas pramoniniame (technologiniame), lietaus kanalizacijos, gruntiniuose vandenyse bei uždaro ciklo automobilių plovyklose atliekamas naudojant mikroorganizmų kamienus Azotobacter vinelandii 21, Pseudomonas sp. 9, Pseudomonas sp. 19, Pseudomonas 31 ir Acinetobacter calcoaceticus 23.
[EN]
[0001] Išradimas priklauso mikrobiologijos, biotechnologijos bei aplinkos apsaugos sritims ir gali būti pritaikomas žemės, vandens bei pramoninių atliekų valymui nuo i,Vairių angliavandenilių.
[0002] Žinomi aplinkos, užterštos nafta ir jos produktais, mikrobiologinio valymo būdai, pavyzdžiui, buvo valyti nafta užterš-ti plotai, panaudojant grynas izoliuotas kultūras, arba kelių genčių ir rūšių naftą oksiduojančių mikroorganizmų miiinius ( KeactJHKOB E.M. &P., MmP06w0A0fnn , £7, N2, 1985).
[0003] Šio būdo trūkumas yra tas, kad neatsižvelgiant i, naftos teršalų cheminę sudėti,, sunku parinkti kokybinę ir kiekybinę mikroorganizmų asociacijų sudėti,> kuri leistų pilnai ir greitai degraduoti teršalus, kontroliuojant procesą. k
[0004] Iš EP 077422 taip pat žinomi aplinkai nuo naftos valyti
[0005] mikroorganizmai mutantai greitai degraduojantys mažos koncentracijos užteršimus, tačiau jie neefektyvūs esant dideliems užteršimams, kurių utilizacijai reikalingas ilgesnis laikas. Be to, jų naftos degradavimo savybės yra nestabilios gamtinėje aplinkoje.
[0006] IŠ W0 87/07316 žinoma? stabilesnis Pseudomonas putida 36 kamienas, naudojamas kaip biologinis komponentas
[0007] bakterinėse kompozicijose su mineralinėmis druskomis, skirtose aplinkai valyti nuo naftos ir jos produktų.
[0008] Minėtos kompozicijos trūkumas - nepakankamai skirtin-gos sudėties naftos teršalų bei kitų angliavandenilių ardymas, tame tarpe sūriame vandenyje.
[0009] Išradimo tikslas - efektyvaus mikrobiologinio, įvairiais angliavandeniliais užteršto dirvožemio ir vandens valymo būdo sukūrimas.
[0010] Išradimo tikslas paniekiamas tuc, kad biologini. : angliavandenilinių teršalų valymo būdas, panaudojant mikroorganizmus, mineralines druskas bei mikroorga-nizmų augimui reikalingus priedus, charakterizuojamas mikroorganizmų ar mikroorganizmų grupių, degraduo-jančių angliavandenilinius teršalus, parinkimu.
[0011] Mikroorganizmai ar mikroorganizmų grupėo parenkamos pagal atskirų angliavandenilių skaldymo gyli, o mikroorganizmai ar mikroorganizmų grupės atrenkamos taip, kad jie būtų tinkami dirvožemio, vandens arba sūraus vandens valymui.
[0012] Toks valymo būdas yra pranašesnis pritaikant j i, skirtingais angliavandeniliais užterštos žemės valymui stacionariose aikštelėse.
[0013] Šio būdo pranašumas pasireiškia valant angliavandeniliais užterštą pramonini, ( technologini) bei lietaus kanalizacijos vandeni periodinio arba nepertraukiamo veikimo bioreaktoriuose.
[0014] Siūlomas būdas gali . būti efektyviai panaudotas, valant angliavandeniliais užterštą gruntini ' vandeni, ji išsiurbiant iš gręžinių, po to mechaniškai apvalant,' o vandenyje ištirpusius angliavandenilius degraduojant bioreaktoriuose. Išvalytas vanduo grąžinamas atgal i, gręžinius arba išpurškiatnas ant užterštos teritorijos.
[0015] Būd© efektyvumas pasireiškia valant angliavandenilinius teršalus uždaro ciklo automobilių plovyklose.
[0016] Šiuo būdu vykdant angliavandenilių degradavimą, pramoniniame ( technologiniame), lietaus kanalizacijos gruntiniame vandenyje bei uždaro ciklo automobilių plpvyklų vandenyje, pranašumas pasireiškia ir tuo, kad
[0017] reguliuojama pH, temperatūra ir naudojama priverstinė aeracija.
[0018] Aukščiau paminėti išradimo pranašumai atskleidžiami žemiau pateiktuose išsamesniuose aprašymuos**.
[0019] Tikslui pasiekti naudojame saugomus UAB " Biocentras" muziejuje mikroorganizmus, iš anksto įvertintus pagal atskirų grupių angliavandenilių ( antraceto, oktadekano, dekalino ir asfaltenų) degradavimą ir pagal jų. veikimo pobūdi, įvairiose gamtinėse sąlygose ( žemė, gėlas ar jūros vanduo) . Taikant atrinktą mikroorganizmą ar ' jų grupę objektų valymui nuo žinomos sudėties teršalų, ruošiama mikrobinė suspensija. Mikroorganizmų koncentracija ir priedai, reikalingi jų veiklos palaikymui, parenkami priklausomai nuo teršalo kiekio.
[0020] Išradimo esmės paaiškinimui aprašome siūlomo biologinio valymo būdo atlikimą etapais, o taip pat pateikiami
[0021] Biologinio angliavandenilinių teršalų valymo būdo etapai
[0022] 1. Mikroorganizmų įvertinimas pagal atskirų angį i avandenilių suskaldymą. Atskirų angliavandenilių degradavimomikroorganizmais rezultatai
[0023] Kaip matosi iš 1 lentelės, efektyviausiai aromatinių angliavandenilių jungini,, antraceną, skaldė Azotobacter vinelandii 21, alifatini, jungini, oktadekaną - Pseudomonas species 9 ir Pseudomonas species 19, naftenini, jungini,, dekaliną - Pseudomonas species 31, ir asfaltenus - Pseudomonas species 31 bei Acinetobacter calcoaceticus 23.
[0024] 2. Naudojamų '• mikroorganizmų naftos skaldymas konkrečiose sąlygose. Naftos degradavimo mikroor» ganizmaisįvairiose sąlygose rezultatai
[0025] Kaip matosi iš 2 lentelės, geriausiai naftos teršalus žemėje skaldė Pseudomonas species 19, gėlame vandenyje Azotobacter vinelandii 21, jūro3 vandenyje Acinetobacter calcoaceticus 23.
[0026] Palyginus 2 lentelės duomenis su 1 lentele; matosi, kad Pseudomonas species 19 vandenyje skaldo alkanus blogiau negu Pseudomonas species 9. Analogiškai Pseudomonas species 31 sūriame vandenyje skaldo asfaltenus blogiau negu Acinet' obacter calcoaceticus 23.
[0027] • 3. Mikroorganizmų, kompozicijos parinkimas.
[0028] Sulyginus kiekvieno bakterinio kamieno savybes skaidyti tam tikros struktūros angliavandenilių junginius ( 1 lentelė) su bakterijų savybėmis degraduoti naftą konkrečiose gamtinėse sąlygose, galima nustatyti optimalias bakterines kompozicijas pagal naftos teršalų cheminę sudėti, ir užteršimo vietos p ' budi, ( 3 lentelė)
[0029] Pavyzdžiui, avarijoje išpilta nafta» Užterštos žemės mėginys paimtas, praėjus 30 • dienų r- po avarijos. Teršaluose. nustatyta: 58, 2% aromatinių, 30, 8% alifatinių angliavandenilių ir 10, 0% asfaltenų. 5. Darbinės mikroorganizmų kompozicijos parinkimas efektyviam aukščiau aprašytos sudėties teršalų skaidymui.
[0030] Imamų kultūrų kiekybinis santykis parenkamas atsižvelgiant i, atskirų angliavandenilių grupių substratų degradavimo greiti,, pačių bakterinių kultūrų augimo greiti, ir tarpusavio sąveiką augimo metu. Pagal nustatytą angliavandenilių santyki, teršaluose iš lentelės 3 parenkame tinkamus mikroorganizmus, sugeLančius efektyviai skaldyti šios sudėties teršalus. Šiuc atvejo tinka bakteriniai preparatai: 6 dalys preparato Azotobacter vinelandii, 1 dalis Pseudomonas species 31, 3 dalys Pseudomonas species 19.
[0031] Valymo darbams naudojamų kultūrų bakteriniai preparatai gaunami, auginant mikroorganizmus giluminiu būdu, šios sudėties terpėje (%) : krakmolas - 2; kukurūzų ekstraktas - 3;-K2HP04 - 0, 4; KH2P04 - 0,25. Terpės pH 7,0-7,2. Kultūra auginama 28-30°C temperatūroje, esant aeracijai -- 1 tūris oro/min, 1 tūriui terpės. Po augimo kultūrinis skystis koncentruojamas. Vienu atveju koncentratas sumaišomas su apsaugine terpe ir džiovinamas purkštuvinėje 'džiovykloje. Taip pagaminamas sausas bakterinis preparatas. Kitu atveju koncentratf-s -centrifuguojamas, biomasė surenkama, sumaišoma su apsaugine terpe ir užšaldoma - tai pastos tipo preparatas.
[0032] Valymo darbams naudojami atgaivinti ir adaptuoti konkretiems teršalams bakteriniai preparatai. Tam tikslui išpurškimo sistemoje bakteriniai preparatai (0,002-0,21% nuo bendro teršalų kiekio, priklausomai nuo preparato kokybės), sumaišomi su paruoštu mineralinių' druskų mišiniu, turinčiu azoto, forforo, kalio (santykiu 20:2:0,5) ir kitų mikroorganizmų augimui reikalingų priedų tirpalu. Naftos teršalų, preparato ir druskų santykis parenkamas priklausomai nuo panaudojamų mikroorganizmų kompozicijos. Taip paruošta kompozicija aeruojama 8-20 vai. ir išpurškiama užterštoje vietovėje.
[0033] Konkretūs biologinio valymo nuo angliavandenilių teršalų, pavyzdžiai
[0034] 1 pavyzdys
[0035] Geležinkelio avarijoje išpilta nafta. Užterštas žemės plotas - 20 000 m2, teršalų kiekis 1 m2 apie 3 kg. Bendras teršalų kiekis 60. tonų. Valymo darbai pradėti 'praėjus_2.0 dienų po avarijos.
[0036] Remiantis aukLčiau aprašytais biologinio valymo etapais, nustatyta teršalų cheminė prigimtis, rasta juose 6Q,Q% aromatinių,. 25f0% alifatinių angliavan-denilių ir 10,2% asfaltenų. Iš lentelių 1 ir 2 parinkome mikroorganizmus: Azotabacter virusi atidi i 21, Pseudomonas species 19 ir Pseudomonas species 31, jų preparatus naudojome kompozicijos paruošimui, valymo darbams (IV etapas).
[0037] Kompozicijos paruošimui ėmėme 1,2 kg sauso bakterinio preparato Azotobacter vinelandii, 0,5 kg Pseudomonas species 19 ir 0,2 kg Pseudomonas species 31. Preparatus atgaivinome ir adaptavome 6Q m3 druskų ir kitų mikroorganizmų augimui reikalingų priedų tirpale. Paruoštą kompoziciją išpurškėme užterštoje teritorijoje 3 1 1 m2 žemės. Praėjus 2 mėnesiams nuo apdorojimo teršalų kiekis sumažėjo 88%.
[0038] Į valymo aikštelę suvežamas naftos produktais užterštas, dirvožemis. Dirvožemio kiekis 1000 tonų. Užteršimas naftos produktais 300 mg/g žemės, bendras teršalų kiekis 300 tonų.
[0039] Dirvožemis valymo' aikštelėje sumaišomas su trąšomis, turi.ičiomis N, P, K ir priedais, reikalingais mik:oorganrzmų augimui. Po to patikriname mišinio rūgštingumą,. o jei pH mažesni3 už 4, dirvožemi kalkiname. Po to ji, išlyginame, valymui paruošto mišinio sluoksnio storis 20-70 cm {priklauso nuo teršalų kiekio). Kiti paruošiamieji grunto valymui darbai atliekami, kaip aprašyta 1 pavyzdyje. Nustatėme teršalų cheminę sudėti,: 40,0% aromatinių/ 42,8% alifatinių angliavandenilių ir 15,0% asfaltenų. Teršalų skaldymui ruošiame šios sudėties kompoziciją: 4 dalys preparato Azotobacter vinelandii 21, 4 dalys Pseudomonas species 19 ir 1 dalis Pseudomonas species 31. Preparatus atgaiviname ir adaptuojame 60 m3 druskų ir kitų mikroorganizmų augimui reikalingų priedų tirpale. Paruoštą kompoziciją išpurškiame i, paruoštą valymui gruntą.
[0040] Natūralus gėlo vandens telkinys užterštas naftos produktais, plotas 1000 m2, bendras teršalų kiekis 0,5 tonos.
[0041] Paruošiamieji darbai vandens telkinio valymui atliekami kaip aprašyta pirmame pavyzdyje.
[0042] Teršalų sudėtis: 40,8% aromatinių,- 39,0 alifatinių angliavandenilių ir 20,5% asfaltenų. Valymui naudojamos kompozicijos paruošimui ėmėme' po 2 dalis bakterinio preparato Azotobacter vinelandii 21 ir Pseudomonas species 9 ir 1 dali Psc idomonas species 31. Preparatus atgaivinome ir adaptavome 2 m3 druskų ir kitų priedų tirpale. Paruoštų kompozicijų užpurškiame užterštoje teritorijoje 2 1 i, 1 m3 užteršto vandens paviršiaus.
[0043] Praėjus 1,5 mėnesio nuo apdorojimo vandens telkinyje naftas produktų neliko,
[0044] Analogiškas 3 pavyzdžiui. Skirtumas tame, kad toks pat uiterStas vandens paviršiaus plotas jūroje (sūrias vanduo), šio teršalo valymui kompozicijos paruošimui naudojame preparatus Pseudomonas specias 9, Azotobacter vige landi i 21 ir AcrjLa& t obacter calco- aceticus 23.
[0045] * Valymo ^rengirr^i
[0046] 5 pavyzdys
[0047] Technologinio vandens valymo nuo naftos tertea jlų įrengimas
[0048] Įrengimas susideda i5 dviejų periodinio veikimo reaktorių su daliniu valomo vandens r ec ir kuli avimu (1 schema).
[0049] Į reaktorių {3} supilamas iš naftos surinkimo cisternos (1) siurbliu (5) naftos produktais užterštas vanduo (juo užpildoma 2/3 reaktoriaus tūrio).
[0050] Remiantis anksčiau aprašytais siūlomo biologinio valymo atlikimo etapais (I, II, III, IV ir V) nustatome vandenyje esančių teršalų cheminę prigimti,, jų kieki, ir parenkame- tinkamus mikroorganizmus valymo kompozicijos paruošimui. Kompozicija paruošiama reaktoriuje (2). Reaktoriuje (3) i^engtas maišymas ir šildymas iš garų linijos. Pakilus temperatūrai iki 30°C iŠ reaktoriaus (2) siurbliu (6) supilama valymui paruošta kompozicija, po to paleidžiama aeracija kompresoriumi (7) ir stebimas vandens valymo procesas. Po 7- 10 dienų naftos produktai vandenyje degraduojami ir dali, vandens iŠ reaktoriaus- ( 3), su jame esančiais naftą degraduojančiais mikroorganizmais, vamzdžiu perpilame i, reaktorių ( 4), likusi, valytą vandeni, iš reaktoriaus ( 3) išleidžiame i, nusodintuvus. Juose nusistovi biomasė, vanduo išpilamas.
[0051] Toliau valymo procesas tęsiamas reaktoriuje ( 4) . Jame kaupiamas naftos produktais užterštas vanduo. Teršalai analizuojami, nustatomas jų kiekis, atsižvelgiant • i, teršalų kieki,, j, reaktorių ( 4) papildomai pridedama mineralinių druskų ( azoto, fosforo ir kalio) ir kitų mikroorganizmų augimui reikalingų priedų. Toliau valymo procesas vyksta kaip reaktoriuje ( 3). Po valymo, dalis vandens iš reaktoriaus ( 4) vamzdžiu grąžinama i, reaktorių ( 3). * . Proceso ' metu dirbančiame reaktoriuje 3 ar 4 kontroliuojama bakterijų koncentracija, kuri turi būti ne mažesnė 106 kol/ ml. Jei naftą degraduojančių mikroorganizmų kiekis pakankamas, valymo procesas tęsiamas, jei mažesnis, kartojamas anksčiau, aprašytas valymo kompozicijos paruošimas reaktoriuje ( 2).
[0052] 6 pavyzdys Vandens valymo nuo. angliavandenilinių teršalų įrengimas
[0053] Žinomi biol- oginiai angliavandeniliais užteršto vandens valymo būdai nepertraukiamo veikimo valymo schemose, naudojant aktyvų dumblą. Šių būdų trūkumas - viršijus leistiną angliavandenilių koncentraciją valomuose vandenyse, padidėja vandens toksiškumas ir valymo sistemos ilgesniam laikui sustoja. Siūloma vandens, užteršto neribotu angliavandenilių kiekiu, valymo schema. šioje schemoje naudojami įvairūs
[0054] angliavandenilius degraduojančių mikroorganizmų preparatai.
[0055] Valymo įrenginio veikimas: Pirmiausia užterštas vanduo
[0056] patenka į mechaninio valymo įrenginius ( A). Šis trijų pakopų valymo įrenginys turi rezervinę talpą ( 1) smūginėms koncentracijoms ir nulinę talpą ( 2) naftos produktų grąžinimui. Apvalytas vanduo mechaninio valymo . įrenginyje patenka į flotatorių ( 4), jame suspaustu oru iš kompresoriaus ( 3) surenkame emulguotus naftos
[0057] angliavandenilius. Po flotacijos arba tiesiai po mechaninio valymo įrenginių" vanduo leidžiamas į biologinio vai jono rezervuarą ( 5) iki 2/ 3 jo tūrio.
[0058] Remiantis anksčiau apraišytais biologinio valymo būdo - etapais ( I, II, III, IV, V, VI) nustatome terfeaių sudėtį, jų kiekį, parenkame tinkamus mikroorganizmus teršalų skaldymui, apskaičiuojame mineralinių druskų
[0059] ( azoto, fosforo ir kalio) ir kitų mikroorganizmų augimui reikalingų priedų kiekį. Šiuos komponentus supilame į reaktorių ( 6), įjungiame maišymą,, aeraciją, perpilame į bioreaktorių , ( 5), prasideda angliavandeniliais, užteršto vandens biologinio valymo procesas. Tuo pačiu metu užterštu vandeniu yra užpildomas antras biologinio valymo rezervuaras ( 2/ 3 tūrio). Praėjus 3- 4 paroms iš pirmo biologinio valymo rezervuaro ( 5) dalis išvalyto vandens, su jame esančiais mikroorganizmais perpilamas į antro biologinio valymo rezervuarą ( 6), likusį išvalytą vandenį suleidžiame į nusistovėjimo baseiną ( 8) arba ( 9), iš jo nusistovėjusį vandenį išleidžiame į aplinką. Biologinio valymo procesas kartojamas tai I, tai II rezervuare. Sumažėjus biologinio valymo efektyvumui, nustatomas angliavandenilius degraduojančių mikroorganizmų kiekis vandenyje. Jei jis mažesnis už 10* ląstelių/ ml, į rezervuarą papildomai dedamas
[0060] bakterinis preparatas, paruošiant ji, bioreaktoriuje ( 6) .
[0061] p
[0062] 1 pavyzdys
[0063] Gruntinio vandene valymas nuo angliavandenilinių teršalų.
[0064] Gruntiniuose vandenyse susikaupę angliavandeniliai valomi sekančiu būdu: daromi gręžiniai, kad būtų galima nustatyti užteršimo plotą bei teršalų kieki,. Toliau remiantis siūlomo biologinio valymo atlikim? etapais (I, II, III, IV, V ir VI) nustatoma požeminiuose vandenyse esančių teršalų cheminė prigimtis, jų kiekis, ir parenkami tinkami mikreorganizmai valymo kompozicijos paruošimui. Kompozicija ruošiama reaktoriuje- Paruošiama gruntinio vandens valymo schema 3. Valymo darbai atliekami sekančiai: siurbliu (4) i\1 .centrinio gręžinio (3) per specialų paėmimo antgali, siurbiamas užterštas angliavandeniliais vanduo. Patekęs i, valymo įrenginius (5), išvalomas ir toliau supilamas stebimuosius c ? ęžinius (2) . Valymo efektyvumo padidinimui j, stebimuosius gręžinius (2) supilamos valymo kompozicijos, kaip 3 pavyzdyje.
[0065] Plovimo aikštelė
[0066] Uždaro ciklo automobilių plovimo aikštelė
[0067] Automobilių plovimo aikštelės veikimo orincipas: aikštelėje (3) pastatomas automobilis, įjungiamas vandens siurblys (7) ir vandens srove iš"rezervuaro (4) automobilis plaunamas. Nešvarus vanduo nuo plovimo aikštelės (3) lataku nuteka i, vandens surinkimo rezervuarą ( 1). Rezervuaras ( 1) vamzdžiu ( a) sjjungtas su naftos surinkimo rezervuaru ( 2) ir vamzdžiu ( b) su bioreaktoriumi ( 8).
[0068] Bioreaktoriuje ( 8; surinktas naftos produktais užterštas vanduo valomas anksčiau aprašytu biologinio valymo būdu. • Nustatoma ter& alų cheminė sudėtis bei jų kiekis. Priklausomai nuo teršalų kiekio i bioreaktorių
[0069] ( 8) dedamas parinktas šiam valymo atvejui bakterinis preparatas, mineralinės druskas ( azotas, fosforas ir kalis> ir kiti mikroorganizmų augimui reikalingi priedai- r" Į bioreaktorių kompresoriumi ( 6) pučiamas oras, aeruojama kasdien po 1- 2 valandas. Išvalytas vanduo iš bicireaktariaus ( 8) per smėlio filtrą ( 5) nuteka j, švaraus vandens rezervuarą ( 4), vanduo vėl naudojamas automobilių plovimui. Jei vandens tūris rezervuare ( 4) sumažėja ( išgaruoja., išsitaško), jis papildomas. Susikaupę naftos produktai rezervuare ( 2) perkeliami i naftos produktų degradavimo aikštelę.
[0070] Teritorijų, pastoviai. teršiamą naftos produktais, valy»o horinn
[0071] Geležinkelio stotyse, uostuose pAstoviai" yra teršiamos pakrovimo,' saugojimo ir iškrovimo aikštelės, pakraunant ir iškraunant naftos produktus. Ypač didelės nafta užterštos teritorijos yra naftos verslovėse ir naftos perdirbimo gamyklose. Kadangi minėtais atvejais nafta užterštų teritorijų plotas • yra didelis ir teršimo pobūdis pastovus, jų valymas paprastais biologiniais valymo budais, naudojant naftą degraduojančius mikroorganizmus, būtų neekonomiškas dėl <±idelių bakterinių preparatų ir mineralinių trąšų sąnaudų. Siūlomas pastoviai teršiamų teritorijų valymo būdas, atliekamas etapais ( 3 schema).
[0072] Įrengimo veikimo biologinis ir mechaninis valymo pagal pvz 6 principas.
[0073] I. Teritorijoje, užterštoje naftos produktais, grunto paviršiuje susikaupę naftos produktai latakais (2) surenkami i, naftos produktų kolektorių (3). 15 kolektoriaus (3) naftos produktai kartu su. užterštu lietaus vandeniu nukreipiami j, vandens valymo įrenginius (4), juose atliekamas mechaninis ir biologinis valymas kaip aprašyta 6 pavyzdyje; skirtumas tame, kad iš bioreaktorių išvalytas vanduo, su jame esančiais mikroorganizmais panaudojamas -sekančiame užterštos teritorijos valymo etape. II. Remiantis biologinio valymo f '-.apais (I, II, III, IV, V) valomoje teritorijoje nustatoma teršalų sudėtis ir kiekis, parenkami tinkami mikroorganizmai bakterinio preparato paruošimui. Kompozicija ruošiama vandenyjt, •viename iš valymo įrengimų (4), i, ji, papildomai pridedant bakterinio preparato, mineralinių trąšų, turinčių azoto, kalio ir fosforo druskų bei kitų mikroorganizmų augimui reikalingų priedų, ir naudojama daugkartiniam teritorijos apipurškimui, priklausomai nuo tęršimo pastovumo ir teršalų kiekio. Nafta, jos produktai dalinai degraduojami vietoje, dalinai subėga X naftos surinkimo latakus ir vėliau degraduojami vandens valymo įrenginiuose. Toks valymo būdas izoliuoja teršalų plitimą aplinkoje. •
1. Aplinkos,užterštos angliavandeniliais valymo būdas naudojant mikroorganizmus , mineralines druskas bei rikr©organizmų auginai reikalingus priedus, besiskiriantis tuor kad badas susideda iš vienapaskui kitą einančių stadijų:analizuoja angįiavandenilinius teršalus ir nustato esamų teršalų rūšį bei kiekį;» parenka vieną arba daugiau mikroorganizmų kamienų Iš grupės, sudarytos iš Azotabacter vinelandil 21 , Pseudomonas sp - 9 . Pseudomonas sp . 19 . Pseudomonas sp . 31 ir Acinetobacter cal coaceti cus 23, ir naudoja- angliavandenilinių teršalų degradacijai pagal atskirų angliavandenilių skaldymo efektyvumą, cbeminę prigimti ir užterštą aplinką, o mikroorganizmo kamieno rūšį ir jo kieki parenka remiantis angliavandenilinių teršalų analizės duomenisr ir vykdo minėtų angliavandenilinių aplinkos teršalų degradaciją minėtais mikroorganizmų kamienais.
analizuoja angįiavandenilinius teršalus ir nustato esamų teršalų rūšį bei kiekį;» parenka vieną arba daugiau mikroorganizmų kamienų Iš grupės, sudarytos iš Azotabacter vinelandil 21 , Pseudomonas sp - 9 . Pseudomonas sp . 19 . Pseudomonas sp . 31 ir Acinetobacter cal coaceti cus 23, ir naudoja- angliavandenilinių teršalų degradacijai pagal atskirų angliavandenilių skaldymo efektyvumą, cbeminę prigimti ir užterštą aplinką, o mikroorganizmo kamieno rūšį ir jo kieki parenka remiantis angliavandenilinių teršalų analizės duomenisr ir vykdo minėtų angliavandenilinių aplinkos teršalų degradaciją minėtais mikroorganizmų kamienais.- angliavandenilinių teršalų degradacijai pagal atskirų angliavandenilių skaldymo efektyvumą, cbeminę prigimti ir užterštą aplinką, o mikroorganizmo kamieno rūšį ir jo kieki parenka remiantis angliavandenilinių teršalų analizės duomenisr ir vykdo minėtų angliavandenilinių aplinkos teršalų degradaciją minėtais mikroorganizmų kamienais.2 .Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad aplinką sudaro dirvožemis, gėlas vanduo, sūrus vanduo (jūrų, technologinis vanduo) ir pramoniniai teršalai.3»Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad angliavandenilinius teršalus sudaro antrace-nas, oktadekanas, de kalinas, asfaltenai arba jų mišinys.
4.Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad angliavandenilinius teršalus, turinčius antra-cenų, degraduoja mikroorganizmo kamienu Azotobacter vinmlandi i 21 .5.Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad angliavandenilinius teršalus, turinčiut okt^dekano, degraduoja mikroorganizmo kamienuPseudomonas sp.9 arba Pseudomonas sp „ 19 .6.Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad angliavandenilinius- teršalus, turinčius dekalino, degraduoja mikroorganizmo kamienu Pseudomonas sp . 31 .7.Būdas pagal 1 punktą, besiskirianti'.? tuo, kad angliavandenilinius teršalus, turinčius asfal-tenų, degraduoja mik* oorgar.izmo kamienu Pseudomonas sp . 31 arba Acinetobacter calcoaceticus 23 .8.Būdas pagal 1 ir 2 punktus, besiskiriant i s tuo, kad angliavandeniliniais teršalais užterštą dirvožemi, valo mikroorganizmo kamienu Pseudomonzit--sp . 19 .9.Būdas pagal 1 ir 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad angliavandeniliniais teršalais užterštą gėląvandeni, valo mikroorganizmo kamienu ACcstobacter vinelandii 21 .10.Būdas pagal 1 ir 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad angliavandeniliniais teršalais užterštą sūrų vandeni, valo mikroorganizmo kamienu Pseudomonas sp . 9 .11.Būdas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad užterštą dirvožemi, ir vandeni, angliavandeniliniais teršalais, turinčiais aromatinių junginių, degraduoja mikroorganizmo kamienu Azotobacter vinelandii 21 .12. Būdas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad užterštą vandeni, angliavandeniliniais teršalais, turinčiais alifatinių junginių, degraduoja mikroorganizmo kamieno< Pseudomonas sp.,9.
5.Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad angliavandenilinius teršalus, turinčiut okt^dekano, degraduoja mikroorganizmo kamienuPseudomonas sp.9 arba Pseudomonas sp „ 19 .6.Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad angliavandenilinius- teršalus, turinčius dekalino, degraduoja mikroorganizmo kamienu Pseudomonas sp . 31 .7.Būdas pagal 1 punktą, besiskirianti'.? tuo, kad angliavandenilinius teršalus, turinčius asfal-tenų, degraduoja mik* oorgar.izmo kamienu Pseudomonas sp . 31 arba Acinetobacter calcoaceticus 23 .8.Būdas pagal 1 ir 2 punktus, besiskiriant i s tuo, kad angliavandeniliniais teršalais užterštą dirvožemi, valo mikroorganizmo kamienu Pseudomonzit--sp . 19 .9.Būdas pagal 1 ir 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad angliavandeniliniais teršalais užterštą gėląvandeni, valo mikroorganizmo kamienu ACcstobacter vinelandii 21 .10.Būdas pagal 1 ir 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad angliavandeniliniais teršalais užterštą sūrų vandeni, valo mikroorganizmo kamienu Pseudomonas sp . 9 .11.Būdas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad užterštą dirvožemi, ir vandeni, angliavandeniliniais teršalais, turinčiais aromatinių junginių, degraduoja mikroorganizmo kamienu Azotobacter vinelandii 21 .12. Būdas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad užterštą vandeni, angliavandeniliniais teršalais, turinčiais alifatinių junginių, degraduoja mikroorganizmo kamieno< Pseudomonas sp.,9.13* Būdas pagal 1-3 punktus, besiskirianti s tuo, kad užterštą dirvožemi angliavandeniliniais taržaiais, turinčiais alifatinių junginių; degraduoja raikroorgaaizrao kamienu Pseudomonas sp . 19 ,
14 ..Būdas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad dirvožemi ir -užterštą irande^i angliavan-denilinrais teršalais, turinčiais asfalteno, degraduojamikroorganizmo kamienu Pseudomonas sp . 31 .
15.Būdas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuc, kad užterštą jūros vandeni angliavandeniliniais teršalais, turinčiais asfaltenų, degraduoja mikrbor-ganizmo kamienu Acinetobacter calcoacetlcus 23.