[LT] Aprašyta žinomų junginių, kurių formulės@@@@@@@@@@ir fiziologiškai toleruojamų junginio 2 druskų panaudojimas, gaminant vaistus, skirtus recipiento atmetimo reakcijoms persodinto organo atžvilgiu gydyti.
[EN]
[0001] Išradimas skirtas N- (4-trifluormetil)-5-metilizoksazol-4-karboksanilido ir N- (trifluormetilfenil)-2-cian-3-krotonamido ir/arba jų fiziologiškai toleruojami; druskų panaudojimui vaistiniams preparatams, skirtiems recipiento atmetimo reakcijoms transplantuoto organo at-žvilgiu gydyti, gaminti.
[0002] Iš Europos patento paraiškos Nr. 1337 6 yra žinomas N-(4-trifluormetil)-5-metilizoksazol-4-karboksanilidas (junginys 1) , kaip medžiaga, turinti priešuždegiminio veikimo savybių. Ten pat aprašytas ir šio junginio gavimo būdas.
[0003] Be to, yra žinoma, kad junginys 1 ir jo metabolitas N-(4-trifluormetilfenil)-2-cian-3-hidroksikrotonamidas (junginys 2) turi imuninio moduliavimo savybių, todėl jie gali būti naudojami, gydant chroniškas homologiškas ligas (transplantantas prieš šeimininką) , o taip pat autoimuninius susirgimus, pavyzdžiui, sisteminius rau-donosios vilkligės pasireiškimus (EP-A-217206).
[0004] JAV patente Nr. 4061767 aprašytas 2-hidroksietili-dencianacetanilido darinių panaudojimas vaistiniams preparatams, turintiems priešuždegiminį ir nuskaus-minanti veikimą, gauti.
[0005] Jungtinėse Amerikos Valstijose 1990 metais buvo atlikta 15 000 organų persodinimo operacijų. Didesniąją jų dali sudarė insktų persodinimo operacijos, tačiau pastaruoju metu išaugo skaičius širdies, odos, plaučių, kepenų ir kasos persodinimo operacijų. Daugelio pacientų orga-nizme ivyksta organo, persodinto iš kito žmogaus, atmetimo reakcija. Šiais atvejais būna trys atmetimo reak-cijų formos: ypatingai ūmus, ūmus ir chroniškas atmetimas .
[0006] Ypatingai ūmus atmetimas įvyksta dažniausiai dėl kraujyje cirkuliuojančių antikūnų, kurie veikia i, persodinto organo (transplantanto) audinius, dėl to per labai trumpą laiką, kartais net per kelias minutes, gali įvykti transplantanto nekrozė.
[0007] Ūmaus transplantanto atmetimo atveju atmetimo reakcija šiek tiek uždelsta. Be to, chroniška atmetimo reakcija gali sukelti susirgimą. Transplantantai, sėkmingai at-laikę. pirmuosius persodinimo metus, kitais metais gali būti atmesti. Taip pat yra žinoma, kad priklausomybė "transplantantas-šeimininkas" neapsiriboja vien tuo at-metimu, kurį nulemia šeimininko organizmas. Tam tikrais atvejais gali įvykti iš transplantanto pusės imuninė reakcija, nukreipta prieš šeimininko audinius (EP-A-217 206). Todėl atmetimo reakcijas yra priimta skirstyti į atmetimo reakcijas tarp transplantanto ir šeimininko ir tarp šeimininko ir transplantanto.
[0008] Be to, yra žinoma, kad atmetimo reakcijos galimos ir tuo atveju, kada organų persodinimas yra atliktas iš skirtingo tipo organizmų, pavyzdžiui, iš pelės žiurkei (Roitt et al., Immunology, Gower, Medical Publishing Ltd. 1985).
[0009] Iki šiol nežinomas vaistinis preparatas, galintis už-tikrinti efektyvią apsaugą nuo ypatingai ūmių atmetimo reakcijų. Klinikose iki šiol atliekami "donoro" ir "recipiento" suderinamumo tyrimai. 20-40% pacientų ne-gali priimti persodinamo organo. Ūmios atmetimo reakcijos gali būti gydomos, tačiau medikamentai dažnai turi šalutinį nefrotoksišką veikimą. Iki šiol nežinomi tokie medikamentai, kurių veikimas būtų nukreiptas atmetimo reakcijų priežasčiai šalinti.
[0010] Pagrindiniu patogeniniu audinių ardymo faktoriumi transplantacijos atveju gali būti alofiliniai ir ksenofiliniai antikūnai (Auchincloss H., Transplantation, 46, 1, 1988) . Šie antikūnai iš esmės ir nulemia per-sodintų organų atmetimą tarp tos pačios rūšies gyvūnų
[0011] (" alo" ) ir tarp dviejų skirtingų rūšių (" kseno" ) .
[0012] Netikėtai buvo nustatyta, kad junginys 1 ir jo metabolitas, aukščiau minėtas junginys 2 yra potencialūs alofilinių ir ksenofilinių antikūnų susidarymo inhibitoriai. Todėl atsiranda galimybė daryti efektyvų po-veiki, ypatingai ūmioms, ūmioms ir chroniškoms recipiento atmetimo reakcijoms transplantuoto organo at-žvilgiu .
[0013] Todėl šis išradimas skirtas N-(4-trifluormetil)-5-metilizoksazol-4-karboksanilido ir N-(4-trifluormetil-fenil)-2-cian-3-hidroksikrotonamido ir/arba jo fizio-logiškai toleruojamų druskų panaudojimui gaminti vaistiniams preparatams, skirtiems recipiento atmetimo reakcijoms transplantuoto organo atžvilgiu gydyti.
[0014] Tinkamos fiziologiškai toleruojamos junginio 2 druskos - tai, pavyzdžiui, šarminių metalų, žemės šarminių metalų druskos arba amonio druskos, įskaitant fiziologiškai toleruojamų organinių amonio bazių druskas.
[0015] Terminą "organai" reikia suprasti, kad tai yra visi žinduolių organai, tarp jų žmogaus, pavyzdžiui, inks-tai, širdis, oda, kepenys, kasa, raumenys, kaulai, skran-dis arba žarnynas, o taip pat kraujas ir plaukai.
[0016] Atmetimo reakcija - tai recipiento organizmo apsauginės reakcijos, kurios galų gale atveda prie persodinto organo ląstelių arba audinių atmirimo arba suirimo arba paveikia jo gyvybingumą.
[0017] Junginiai 1 ir 2 gali buti gauti šiuo budu:
[0018]
[0019] ir gaunamas junginys 1, o šis junginys gali buti toliau veikiamas bazdniu agentu ir paverčiamas junginiu 2.
[0020] Aukščiau nurodytos reakcijos gali būti vykdomos standartinėse sąlygose pagal žinomą būdą (EP-B-13 376, US 4 061 767) .
[0021] Reakcijų pradinės medžiagos yra žinomos arba gali būti lengvai gautos literatūroje aprašytais metodais.
[0022] Išradimas taip pat skirtas vaistiniams preparatams, turintiems efektyvų kieki junginio 1 arba junginio 2 ir/arba fiziologiškai -oleruojamų junginio 2 druskų kartu su tinkamais far" ciniais priedais, medžiagomis-nešėjomis, skiedikliais ir/arba kitomis aktyviomis me-džiagomis ir pagalbinėmis medžiagomis.
[0023] Išradimas taip pat skirtas vaistinio preparato, skirto gydyti recipiento atmetimo reakcijas persodinto organo atžvilgiu, gavimo būdui, kuris pasižymi tuo, kad jun-gini, 1 arba 2 ir/arba fiziologiškai toleruojamą junginio 2 druską paverčia, kartu su farmaciškai tinkamu, fiziologiškai priimtinu nešėju, o, reikalui esant, ir su kitomis tinkamomis aktyviomis medžiagomis, priedais ir pagalbinėmis medžiagomis, tinkama vaistine forma.
[0024] Vaistiniai preparatai sutinkamai su šiuo išradimu gali būti vartojami oraliniu, lokaliniu, rektaliniu, intra-veniniu arba parenteriniu būdu. Juos vartoja reci-pientas ir/arba donoras iki organo transplantavimo, jo metu ir po jo.
[0025] Tinkamomis kietomis arba skystomis galeninėmis vaisto formomis gali būti, pavyzdžiui, granulės, milteliai, dražė, tabletės, (mikro)kapsulės, žvakutės, sirupai, sultys, suspensijos, emulsijos, lašai arba tirpalai injekcijoms, o taip pat preparatai su prolonguotu aktyviosios medžiagos išsiskyrimu, kuriuos gaminant gali būti panaudojami įprastiniai farmaciniai priedai - tai medžiagos-nešėjos, dezintegratoriai, rišamosios, aptraukiančiosios, brinkinančiosios, tepančiosios me-džiagos, o taip pat skoninės medžiagos, pasaldinimo medžiagos arba tirpimo stimuliatoriai. Dažniausiai naudojamos pagalbinės medžiagos - tai, pavyzdžiui, magnio karbonatas, titano dioksidas, laktozė, manitas arba kiti cukrus, talkai, pieno baltymas, želatina, krak-molas, celiuliozė ir jos dariniai, gyvuliniai ir augaliniai aliejai, polietilenglikoliai ir tokie tir-pikliai, kaip sterilus vanduo arba vien- ar daugia-atominiai alkoholiai, pavyzdžiui, glicerinas.
[0026] Rekomenduojama gauti ir vartoti preparatus unifikuo-tomis dozuotomis formomis, o kiekviena iš tų formų turi savyje turėti kaip aktyvų komponentą tam tikrą junginio 1 arba 2 ir/arba fiziologiškai toleruojamų junginio 2 druskų dozę. Kietose vaistų formose, pavyzdžiui, tabletėse, kapsulėse arba žvakutėse ši dozė gali su-daryti iki 300 mg, o geriausiai - nuo 10 iki 200 mg.
[0027] Paciento (70 kg), kuriam yra persodintas organas, gydy-mui ankstyvosiose po persodinimo fazėse atliekamas intraveninis ipylimas, kur maksimalus veikliojo junginio kiekis yra 1200 mg per dieną, o vėlyvesnėse reabilitacijos stadijose - oraliniu būdu įvedama 3 kartus per dieną po 300 mg junginio 1 arba 2 ir/arba atitinkamų junginio 2 druskų.
[0028] Tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali atsirasti rei-kalas įvesti didesnes arba mažesnes dozes. Dozė gali būti priimama per vieną kartą kaip atskira vienetinė dozė arba kelios mažesnės dozės, arba ji gali būti padalinta i, daugiau mežesnių dozių ir būti priiminėjama tam tikrais laiko intervalais.
[0029] Ir, pagaliau, junginys 1 arba 2 ir/arba jo atitinkamos druskos, gaminant aukščiau nurodytas vaistines formas, gali būti kombinuojami su kitomis aktyviosiomis medžia-gomis, pavyzdžiui, medžiagomis, vartojamomis gydant šla-pimo organus, trombocitų agregacijos inhibitoriais, analgetikais ir steroidinėmis bei nesteroidinėmis priešuždegiminėmis medžiagomis.
[0030] Toliau pateiktieji pavyzdžiai paaiškina išradimą, jo neapribodami.
[0031] 2-3 mėnesių amžiaus žiurkės (LEW) buvo sensibilizuo-jamos, suleidžiant į pilvo ruimą (i.p.) 2x10' žmogaus
[0032] periferinio kraujo limfocitų. Prieš 4 dienas iki sensibilizacijos buvo pradedamas junginio 2 įvedimas i, pilvo ruimą ir užbaigiamas, praėjus 10 dienų po žiurkių sensibilizacijos. Iš stuburgalio venos buvo imami serumo mėginiai ir laikomi -80°C temperatūroje. Šilu-minės dezaktyvacijos dėka išvengiama komplemento funk-cij os.
[0033] Natūralios kilmės ksenofiliniai antikūnai (NXA) ir sensibilizacijos indukuoti ksenofiliniai antikūnai (SXA) titruojami ir pridedama žmogaus periferinio kraujo gyvų limfocitų (45 min. 20°C) . Po intensyvaus per-plovimo pridėta FITC-žymėtų ožys-prieš-žiurkę IgG arba IgM antikūnų ir nustatomas susijungimas su SXA arba NXA srovės citometrijos metodu (FACScan, Becton Dickinson).
[0034] Žiurkių (LEW) patinėlių serume yra NXA, kurie susi-jungia su gyvybingais žmogaus periferinio kraujo lim-focitais, tiksliau sakant, paprastai esant vidutiniam IgM titrui 1:4 ir vidutiniam IgG titrui, mažesniam už 1:1.
[0035] Žiurkės (n=8) kasdien veikiamos 10 mg/kg junginio 2 ir 11-ją dieną rodo 30% IgG titro sumažėjimą ir 50% IgM titro sumažėjimą.
[0036] Sensibilizuotos žiurkės turi žymiai padidintą SXA kieki,. IgG titras yra nuo 1:1024 iki 1:16384, o IgM titras yra nuo 1:4 iki 1:256. IgG titras išlieka stabilus daugiau negu 50 dienų, tuo tarpu IgM titras po 10-osios dienos lėtai mažėja.
[0037] Sensibilizuotos žiurkės (n=5) buvo veikiamos 3 arba lOmg/kg junginio 2. 11-ją dieną buvo gautos tokios SXA titro reikšmės:
[0038] Junginio 2 poveikis alofilinių antikūnų susidarymui
[0039] Brown-Norway žiurkių patinėliai, kurių svoris nuo 200 iki 250 g, buvo panaudoti kaip širdies donorai. Jų šir-dys buvo transplantuotos to paties svorio Lewis žiurkių patinėliams. Visoms žiurkėms buvo taikoma standartinė dieta ir vandens režimas. Žiurkės buvo laikomos 12-os valandų šviesos/tamsos ciklo sąlygomis.
[0040] Iš žiurkių-recipienčių (Lewis žiurkės) širdies transplantavimo dieną, po to kas 4 dienos buvo imama iš stuburgalio venos po 1 ml kraujo. Alofilinių antikūnų titras žiurkių-recipienčių kraujyje nustatomas inku-buojant įvairaus praskiedimo recipiento kraują su žiur-kių-donorų (Brown-Norway žiurkės) blužnies ląstelėmis ir triušio komplementu. Citotoksiškumas buvo nustatytos Trypan Blue išstūmimo metodu. Antikūnų p-reikšmės nustatyta, panaudojant standartini, t-testą, ir paly-ginta su nepaveiktų kontrolinių gyvuliukų reikšme.
[0041] Veikimas junginiu 2 buvo pradėtas 4-ją dieną po transplantavimo. Kiekvienu atveju vieną kartą per dieną i pilvo ruimą suleidžiama 10 mg/kg junginio 2. Vienu metu bandomų gyvuliukų skaičius yra 5 (n=5). Veikimas bai-giamas 17-ją dieną. Žemiau pateiktoje lentelėje paro-dytos vidutinės citotoksiškumo reikšmės (%) bandymo eigoj e.
[0042] Pavyzdys 2
[0043] N-( 4- trifluormetil)- 5- metilizoksazol- 4- karboksanilido gavimas
[0044]
[0045] 0,05 molio 5-metilizoksazol-4-karbonilo chlorido (7,3 g) tirpalo 20-je ml acetonitrilo kambario temperatūroje sulašinama i, 0,1 molio 4-trifluormetilanilino (16,1 g) tirpalą 150-je ml acetonitrilo. Po 20 min. maišymo iškritusios 4-trifluormetilanilino hidrochlorido nuosė-dos nusiurbiamos ir du kartus perplaunamos po 20 ml acetonitrilo. Jungtinis filtratas koncentruojamas esant sumažintam slėgiui. Gaunama 12,8 g balto kristalinio produkto, kuris yra N- (4-trifluormetil)-5-metilizoksazol-4-karboksanilidas (junginys 1) .
[0046] Pavyzdys 3
[0047] N-( 4- trifluormetilfenil)- 2- cian- 3- hidroksikrotonamidas
[0048]
[0049] 0,1 mol N-(4-trifluormetil)-5-metilizoksazol-4-karboksanilido ištirpinama 100 ml metanolio ir 10°C tem-peratūroje veikiama 0,11 molio (4,4 g) natrio hi-droksido tirpalu 100 ml vandens. Mišinys maišomas 30 minučių, atskiedžiamas vandeniu ir parūgštinamas koncentruota druskos rūgštimi. Iškritusi kristalų masė nusiurbiama, plaunama vandeniu ir išdžiovinama ore. N-(4-trifluormetilfenil)-2-cian-3-hidroksikrotonamido
[0050] (junginys 2) išeiga yra 24,4 g. Lyd. temp. : 205-206°C (iš metanolio).
[0051] Ūmus toksiškumas įvedant i, pilvo ruimą
[0052] Ūmaus toksiškumo, įvedus tiriamąsias medžiagas i pilvo ruimą, nustatymas buvo atliktas su NMRI pelėmis (20-25 g) ir SD žiurkėmis (120-195 g) . Tiriamoji medžiaga buvo suspenduota 1 %-niame natrio karboksimetilceliuliozės tirpale. Įvairios tiriamosios medžiagos dozės pelėms buvo įvedamos 10 ml/kg kūno svorio tūryje, o žiurkėms - 5 ml/kg kūno svorio tūryje. Kiekvienam dozavimui buvo imta po 10 gyvuliukų. Po 3 savaičių buvo nustatytas
[0053] umus toksiškumas pagal Litchfield ir Wiicoxon. Rezultatai pateikti lentelėje.
1. Junginių, kurių formulės 1 ir/arba 2:
2. Panaudojimas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad junginiai yra naudojami atmetimo reakcijoms, transplantuojant organus iš vieno tipo organizmo i, kito tipo organizmą, gydyti.
3. Panaudojimas pagal 1 arba 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad junginiai yra naudojami žinduolių, jų tarpe žmogaus, atmetimo reakcijoms gydyti .
4. Panaudojimas pagal vieną ar daugiau iš 1-3 punktų, besiskiriantis tuo, kad kartu gali būti naudojamos ir kitos veikliosios medžiagos, tokios kaip antiurikopatikai, trombocitų agregacijos inhibitoriai, analgetikai ir steroidinės arba nesteroidinės prieš-uždegiminės medžiagos.