[LT] Nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas, susideda iš fiziologiškai aktyvaus peptido, kurio formulė:@@@@@@@@@@kur X yra acilo grupė;@R1,R2 ir R4 yra aromatinė ciklinė grupė;@R3 yra D-amino rūgšties liekana arba grupė, kurios formulė:@@@@@@@@@kur R3' yra heterociklinė grupė;@R5 yra grupė, kurios formulė-(CH2)n-R5', kur n yra 2 arba 3, ir R5' yra amino grupė, kuri nebūtinai gali būti pakeista, aromatinė ciklinė grupė arba O-glikozolio grupė;@R6 yra grupė, kurios formulė-(CH2)n-R6', kur n yra 2 arba 3, ir R6' yra amino grupė, kuri nebūtinai gali būti pakeista;@R7 yra D - amino rūgšties liekana arba azaglicilo liekana; ir@Q yra vandenilis arba žemesnė alkilo grupė arba jo druska ir biodegraduojantis polimeras, turintis galinę karboksilo grupę.@nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas pasižymiilgalaikiu pastoviai atlaisvinamu peptidu be pradinio stipraus skilimo.
[EN]
[0001] Šis išradimas skirtas nepertraukiamai atlaisvinamam preparatui, kurio sudėtyje yra fiziologiškai aktyvus peptidas ir preparato gavimo būdui.
[0002] Ankstyvesniuose straipsniuose, kaip nurodyta EP-A-481, 732, atskleidžiamas nepertraukiamai - atlaisvinamas preparatas, susidedantis iš vaistų, polilaktinės rūgš-ties ir glikolio rūgšties-hidroksikarboksilinės rūgš-ties (HOCH (C2-8 alkil)COOH) kopolimero. Atskleidžiamas procesas, susidedantis iš V/A emulsijos paruošimo, kurios vidinė vandens fazė yra fiziologiškai aktyvaus peptido vandeninis tirpalas, ir išorinė aliejinė fazė
[0003] yra biodegraduojančio polimero organiniame tirpiklyje tirpalas, pridedant minėtą V/A emulsiją į vandeni, arba vandeninę terpę ir paverčiant susidariusią V/A V emulsiją nepertraukiamai atlaisvinamomis mikrokapsu-lėmis (vandens išdžiovinimo metodu).
[0004] EP-A-52510 aprašoma mikrokapsulė, kurios sudėtyje yra hormoninis aktyvus polipeptidas, biodegraduoj antis polimeras ir polimero hidrolizę kontroliuojantis agentas. Atskleidžiamas jo paruošimo būdas, apimantis susiliejimo procesą, kai pridedamas susiliejimo agentas i, V/A emulsiją, susidedančią iš polipeptido vandeninio tirpalo, kaip vidinės vandens fazės ir halogeninio organinio tirpiklio, kaip aliejinės fazės, kurios sudaro mikrokapsules.
[0005] GB-A-2209937 aprašoma farmacinė kompozicija, kurios sudėtyje yra polilaktidas, poliglikolidas, pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimeras arba šių polimerų mišinys ir vandenyje netirpus peptidas. Taip pat atskleidžiamas jo gavimo procesas, kuris susideda iš vandenyje netirpaus peptido druskos dispersijos minėtame polilaktido, poliglikolido, pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero tirpale arba šių polimerų mišinyje, pašalinant tirpikli, garinant ir formuojant gautą mišini, d, kietas daleles.
[0006] EP-A-58481 aprašomas farmacinės kompozicijos gavimo procesas, susidedantis iš polilaktido ir rūgščiai atsparaus polipeptido, kuris, pvz., apima tetragastrino hidrochlorido ir polilaktido ištirpinimą vandeniniame dioksane, tirpalą sulydant į plėvelę ir išgarinant tirpikli,.
[0007] EP-A-0467389 aiškinama technologija, kaip polimero precipitacijos arba mikrosferos technika vaistus paskirstyti baltymams, polipeptidams. Tačiau šioje literatūroje nėra atskleidžiama specifinė sistema, kurios sudėtyje yra LH-AH darinys.
[0008] Luteinizuojantis hormonas - atlaisvinamas hormonas, žinomas kaip LH-AH (arba GnRH), išskiriamas iš antinks-čio žievės ir surišamas hipofizio receptoriais. LH (luteinizuojantis hormonas) ir FSH (folikulą stimuliuojantis hormonas), kurie tuoj atlaisvinami, veikia lytines liaukas, sintezuojančias steroidinius hormonus. Žinoma, kad egzistuoja tiek teigiamą efektą, tiek antagonistinį veikimą turintys peptidai, kaip LH-AH dariniai. Kai stiprų teigiamą veikimą turintys peptidai yra pakartotinai naudojami, žymiai sumažėja receptorių skaičius, todėl lytinių liaukų gaminamų steroidinių hormonų formavimas yra slopinamas. Taigi, LH-AH dariniai yra naudojami kaip nuo hormonų priklausančių susirgimų, tokių kaip prostatos vėžys, nepiktybinė prostatomegalija, endometriozė, histeromijoma, metrofibroma, ankstyvas lytinis subrendimas, pieno liaukų vėžys ir pan., terapiniai agentai arba kaip kontraceptinės priemonės. Ypač problematiškas buvo LH-AH antagonistų, taip vadinamų pirmų ir antrų generacijų, histaminą atlaisvinantis aktyvumas (The Pharmaceuticals Monthly 32, 1599-1605, 1990), bet per tą laiką susintetintų junginių ir LH-AH antagonistinių peptidų, neturinčių pastebimo histaminą atlaisvinančio aktyvumo, skaičius paskutiniu metu buvo didinamas (pvz., JAV P Nr. 511094). Siekiant pabrėžti bet kokių LH-AH antagonistinių peptidų farmakologini, efektą, reikalinga kontroliuojanti atlaisvinimo sistema endogeniniam LH-AH konkuruojančiam slopinimui įveikti. Kadangi histaminą atlaisvinantis aktyvumas gali būti žemas, bet tokiuose peptiduose jis egzistuoja, tuomet reikalingas nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas, kurio pirminis staigus, tuoj po įvedimo, suskilimas yra užslopintas.
[0009] Ypač svarbu nepertraukiamai atlaisvinamo (pvz., 1-3 mėn.) preparato atveju užtikrinti teigiamą ir pastovų peptido atlaisvinimą, norint užtikrinti norimą efektą.
[0010] Tuo pačiu metu reikalingas jautrus ilgalaikis nepertraukiamai atlaisvinamo preparato gavimo būdas su fiziologiškai aktyvaus peptido, ypač LH-AH antagonis-tinių peptidų, aukštu peptido atskyrimo greičiu, norint užtikrinti reikiamą efektyvumo laipsnį.
[0011] 1) Nepertraukiamai atlaisvinamu preparatu, kurio sudėtyje yra fiziologiškai aktyvus peptidas, kurio formulė:
[0012] kur X yra acilo grupė;
[0013] Rl7 R2 ir R4 kiekvienas yra aromatinė grupė;
[0014] R3 yra D-amino rūgšties liekana arba grupė, kurios formulė:
[0015]
[0016] NAcD2Nal: N-Acetil-D-3-(2-naftil)alanilas D4ClPhe: D-3-(4-Chlorfenil)alanilas
[0017] DLys(Nic): D-(Ipsilon-N-nikotinoil)lizilas Lys(Nisp): (Ipsilon-N-izopropil)lizilas DLys (AzaglyNic) : D-{ 1-Aza-(N-nikotinoil)glicil} lizilas DLys (AzaglyFur) : D-{ 1-Aza-(N-2-furoil)glicil} lizilas
[0018] Visų kitų amino rūgščių sutrumpinimai naudojami pagal IUPACIUB Komisijos Biocheminei Nomenklatūrai reikalavimus (European Journal of Biochemistry 138,9-37, 1984) arba trumpinama, kaip įprasta. Esant junginių optiniams izomerams, naudojamas L-izomeras, jeigu kitaip nenurodyta .
[0019] Pagal ši, išradimą peptidas (I) pasižymi LH-AH antago-nistiniu aktyvumu ir efektyviai naudojamas nuo hormonų priklausančių susirgimų, tokių, kaip prostatos vėžys, prostatomegalija, endometriozė, histeromijoma, metrofi-bromą, ankstyvas lytinis subrendimas, pieno liaukų vėžys, gydymui, taip pat kaip kontraceptinė priemonė.
[0020] Pagal formulę (I) acilo grupė X yra tinkama, kai gaunama iš karboksilinės rūgšties. Acilo grupės pavyzdžiai yra C2-7 alkanoilas, C7.15 cikloalkenoilas (pvz., cikloheksenoilas), C1.6 alkilkarbamoilas (pvz., etilokarbamoilas), 5- arba 6-naris heterociklinis karbonilas (pvz., piperidinokarbonilas) ir karbamoilo grupė, kuri nebūtinai turėtų būti pakeista. Tinkama acilo grupė yra C2-7 alkanoilo grupė (pvz., acetilo, propionilo, butirilo, izobutirilo, pentanoilo, heksa-noilo ar heptanoilio), kuri nebūtinai turėtų būti pakeista, tinkamesnė C2- ą alkanoilo grupė (pvz., acetilo, propionilo, butirilo, izibutirilo) , kuri nebūtinai turėtų būti pakeista. Pakaitai yra, pvz., C1.6 alkilamino grupė (pvz., metilamino, etilamino, dietilamino, propilamino) , alkanoilo grupė (pvz., formilamino, acetiamino, propionilamino) , C7.15 cikloalkenoilo amino grupė (pvz., cikloheksenoilamino) , C7_15 arilkarbonil-amino grupė (pvz., benzoilamino) 5- arba 6-narė heterociklinė karboksamido grupė (pvz., tetrahidrofurilkarboksamido, piridilkarboksamido, furilkarboks-amido), hidroksilo grupė, karbamoilo grupė, formilo grupė, karboksilo grupė, 5- arba 6-narė heterociklinė grupė (pvz., piridilo, morfolino). Tinkami pakaitai yra 5- arba 6-narė heterociklinė karboksamido grupė (pvz., tetrahidrofurilkarboksamido, piridilkarboksamido, fu-rilkarboksamido).
[0021] X tinkamesnė yra C2_7 alkanoilo grupė, kuri nebūtinai turėtų būti pakeista 5- arba 6-nare heterocikline karboksamido grupe.
[0022] X tinkamesnė C2-4 alkanoilo grupė, kuri nebūtinai turi būti pakeista tetrahidrofurilkarboksamido grupe.
[0023] Specifinai X pavyzdžiai yra acetilas.
[0024] Aromatinė ciklinė Rlr R2 arba R4 grupė gali būti, pavyzdžiui, aromatinė ciklinė grupė iš 6-12 anglies atomų. Aromatinių ciklinių grupių pavyzdžiai yra fenilas, naftilas, antrilas ir pan. Tinkamos aromatinės ciklinės grupės iš 6-10 anglies atomų, tokios kaip fenilas ir naftilas. Šios aromatinės ciklinės grupės kiekviena gali turėti nuo 1 iki 5, geriau nuo 1 iki 3, tinkamus pakaitus atitinkamose žiedo vietose. Tokie pakaitai yra hidroksilas, halogenas, aminotriazolil - pakeistas aminas, alkoksi ir pan. Geriau - hidroksi, halogenas ir aminotriazolil - pakeistas aminas.
[0025] Aukščiau paminėtas halogenas yra fluorinas, chlorinas, brominas ir jodinas.
[0026] Minėto aminotriazolil - pakeisto amino aminotriazolio pusė įjungia tarp kitų 3-amino-lH-l,2,4-triazol-5-ilą-1H-1,3,4-triazol-2-ilą, 5-amino-lH-l,2,4-triazol-3-ilą, 3-amino-2H-l, 2, 4-triazol-5-ilą, 4-amino-lH-l,2,3-tria-zol-5-ilą, 4-amino-2H-l, 2,3-triazol-5-ilą ir pan.
[0027] Tinkama alkoksi grupė, susidedanti iš 1-6 anglies atomų
[0028] (pvz., metoksi, etoksi, propoksi, izopropoksi, butoksi, izobutoksi ir t.t.).
[0029] Labiau tinkamas Rx yra naftilas arba halofenilas. Labiau tinkamas R2 yra halofenilas. Labiau tinkamas R4 yra hidroksifenilas arba aminotriazolilamino pakeistas fenilas.
[0030] D-amino rūgšties liekana R3 tinkama a-D-amino rūgšties liekana iš 3-12 anglies atomų. Amino rūgščių pavyzdžiai yra leucinas, izoleucinas, norleucįnas, valinas, norva-linas, 2-aminobutirinė rūgštis, fenilalaninas, serinas, treoninas, metioninas, alaninas, triptofanas ir amino-izobutirinė rūgštis. Šios amino rūgštys gali turėti tinkamas apsaugines grupes (apsauginės grupės, minimos straipsnyje, yra t-butil, t-butoksi, t-butoksikarbonilas ir t.t.).
[0031] Heterociklinę grupę R3 sudaro 5- arba 6-narės heterociklinės grupės, turinčios nuo 1 iki 2 azoto arba sieros atomų, kaip hetero-atomų, kurie nebūtinai turi susilydyti i, benzolo žiedą. Kaip būdingi gali būti paminėti tienilas, pirolilas, tiazolilas, izotiazo-lilas, imidazolilas, pirazolilas, piridilas, 3-piridilas, piridazinilas, pirimidinilas, pirazinilas, 3-benzo {b} tienilas, 3-benzo{ b} -3-tienilas, indolilas, 2-indolilas, izoindolilas, lH-indazolilas, benzoimida-zolilas, benzotiazolilas, kvinolilas, izokvinolilas ir t.t. Ypač tinkamas R31 - piridilas arba 3-benzo {b} tienilas.
[0032] Aromatinės ciklinės R5 grupės gali būti tos pačios, kaip aromatinės ciklinės grupės Rx, R2 arba R4. Aromatinė ciklinė grupė gali turėti nuo 1 iki 5, geriau nuo 1 iki 3, tinkamus pakaitus atitinkamose žiedo pozicijose. Pakaitai gali būti tokie pat, kaip minėti pakaitai Rlf R2 arba R4. Ypač tinkamas pakaitas yra aminotriazolil - pakeistas aminas.
[0033] O-Glikozilo R5 tinkama glikozilo grupė yra heksozė arba jos darinys. Kaip heksozė gali būti D-gliukozė, D-fruktozė, D-manozė, D-galaktozė, L-galaktozė ir t.t. Kaip minėti dariniai gali būti ir deoksi cukrus (L- ir D-fukozė, D-kvinovozė, L-ramnozė ir kt.) bei amino cukrus (D-gliukozaminas, D-galaktozaminas ir kt.). Labiau tinkami deoksi cukrus (L- ir D-fukozė, D-kvinovozė, L-ramnozė ir kt. ) • Tinkamiausia iš jų - L-ramnozė.
[0034] Amino grupėje pakaitas, kuris nebūtinai turi būti pakeistas, R'5 tarp kitų gali būti ir acilas, karbamoilas, kuris gali būti pakeistas acilu arba amidinu, o pastarasis gali būti vieną arba du kartus pakeistas alkilu.
[0035] Aukščiau minėtas acilas ir aukščiau minėto karbazoilo acilas yra nikotinoilas, furoilas, tenoilas ir 1.1.
[0036] Aukščiau minėto mono- arba di-alkilamino, alkilo pusė yra tiesios grandinės arba šakotos grandinės alkilo grupės nuo 1 iki 4 anglies atomų, tai yra, metilas, etilas, propilas, izopropilas, butilas, izobutilas, sekbutilas ir tert-butilas ir t.t. Tinkamesnė alkilo pusė yra metilas arba etilas.
[0037] Amino grupės pakaitas, kuris nebūtinai turi būti pakeistas, R'6, yra alkilas ir amidinas, kuris gali būti vieną arba du kartus pakeistas alkilu.
[0038] Aukščiau minėtas alkilas ir aukščiau minėto mono- arba dialkilamidino alkilas yra tokios alkilo grupės, kokios nurodytos Rs' . D-amino rūgšties liekana R7 tinkama D-amino rūgšties liekana, turinti nuo 3 iki 9 anglies atomų, būtent, D-alanilas, D-leucinas, D-valilas, D-izoleucilas, D-fenilalanilas ir t.t. Labiau tinkamos amino rūgšties liekanos, turinčios nuo 3 iki 6 anglies atomų, būtent, D-alanilas, D-valilas ir 1.1. Tinkamiausia iš jų D-alanilas.
[0039] Žemesnio alkilo grupė Q gali būti alkilo grupė, kuri nurodyta R5' . Tinkamiausia Q grupė yra metilas.
[0040] Būdingi Rį pavyzdžiai:
[0041] Būdingi R2 pavyzdžiai:
[0042] Būdingi R3 pavyzdžiai:
[0043] Būdingi R4 pavyzdžiai:
[0044] Būdingi R6 pavyzdžiai:
[0045] Būdingi R7 pavyzdžiai:
[0046] Jeigu peptidas (I) turi vieną arba daugiau asimetrinių anglies atomų, susidaro du arba daugiau stereoizomerų. Tiek stereoizomerai, tiek jų mišinys yra taip pat šio išradimo tikslas.
[0047] Peptidas, kurio formulė (I) gaunamas žinomais būdais. Tipiškas gavimo būdas aprašytas JAV P Nr. 5110904.
[0048] Peptidas (I) gali būti naudojamas druskos pavidalu, labiau priimtina farmacijai tinkama druska. Jei peptido bazinės grupės yra tokios kaip amino, tai susidarant druskoms, įjungiamos neorganinės rūgštys (pvz., druskos rūgštis, sieros rūgštis, azoto rūgštis ir kt.) arba organinės rūgštys (pvz., anglies rūgštis, hidrokar-boninė rūgštis, sukcinilo rūgštis, acto rūgštis, propioninė rūgštis, trifluoracto rūgštis ir kt.). Jei peptidas turi rūgščias grupes, tokias, kaip karboksilas, tai druskos turi neorganines bazes (pvz., šarminius metalus, tokius kaip natris, kalis ir kt., ir šarminius žemės metalus, tokius kaip kalcis, magnis ir kt.) ir organines bazes (pvz., organinius aminus, tokius kaip trietilaminas ir bazines amino rūgštis, tokias kaip argininas) . Peptidas (I) gali būti kompleksinio junginio su metalu pavidalu (pvz., kompleksinis junginys su variu, su cinku ir kt.). Tinkamesnės peptido druskos yra su organinėmis rūgštimis (pvz., anglies rūgštis, hidrokarboninė rūgštis, sukcinilo rūgštis, acto rūgštis, propioninė rūgštis, trifluoracto rūgštis ir kt.) . Labiausiai tinkama yra acetatas.
[0049] 1) NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(Nic)-Leu-Lys (Nisp)-Pro-DAlaNH2 arba jo acetatas 2) NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr=DLys(AzaglyNic)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 arba jo acetatas 3) NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(AzaglyFur)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 arba jo acetatas
[0050] 5) NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-Tyr-DhArg(Et2) -Leu-hArg(Et2) -Pro-DAlaNH2 arba jo acetatas
[0051] Peptido (I) santykis nepertraukiamai atlaisviname preparate, be kitų faktorių, priklauso nuo peptido tipo, laukiamo farmakologinio efekto bei jo trukmės, ir sudaro apie 0.01-50% (w/w) nuo biodegraduojančio polimero kiekio. Tinkamos ribos yra apie 0.1-40% (w/w), o labiausiai tinkamos yra 1-30% (w/w).
[0052] Čia aprašomas polimeras, turintis galinę karboksilinę grupę.
[0053] Biodegraduojantis polimeras, apie 1-3 g, ištirpinamas acetono (25 ml), metanolo (5 ml) mišinyje, naudojant fenolftaleiną kaip indikatorių, tirpalo karboksilinės grupės greitai nutitruojamos 0.05 N spiritiniu kalio hidroksido tirpalu, pastoviai maišant kambario tempera-tūroje (20°C). Molekulinių svorių vidurkių skaičius, pagal galinės grupės nustatymą, paskaičiuojamas pagal šią lygybę: Molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą = 20000xA/B
[0054] B yra nutitruotas 0.05 N spiritinio kalio hidroksido tirpalo kiekis (ml)
[0055] Aukščiau nurodytas paskaičiavimas yra molekulinių svo-rių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą. Tai galima pailiustruoti, kaip pavyzdi, paėmus polimerą, turintį galinę karboksilo grupę, gaunamą nekatalitinės dehidratacinės polikondensacijos metu iš vienos arba daugiau a-hidroksi rūgščių, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą yra apytikriai lygus molekulinių svorių vidurkių skaičiui, nustatytam GPC. Priešingai, tuo atveju, kai polimeras neturi pakankamai laisvų galinių karboksilo grupių, susida-rančių iš ciklinio dimero atviro žiedo polimerizacijos metu ir panaudojant katalizatorius, tada molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinių grupių nustatymą yra žymiai didesnis, negu molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas GPC. Pagal ši, skirtumą polimeras, turintis galines karboksilines grupes, gali būti aiškiai atskiriamas nuo polimero, neturinčio galinių karboksilo grupių. Taigi, čia naudojamas terminas "biodegraduoj antis polimeras, turintis galinę karboksilo grupę" reiškia biodegraduo j anti, polimerą, kurio molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas GPC, pilnai atitinka molekulinių svorių vidurkių skaičių pagal galinių grupių nustatymą.
[0056] Jeigu molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą yra absoliuti reikšmė, tai molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas GPC yra santykinė reikšmė, kuri priklauso nuo analitinių ir atlikimo sąlygų (tokių, kaip judrios fazės tipas ir kolonėlė, parenkama substancija, parenkamo pjūvio plotis, parinkta bazinė linija ir kt.). Be to, dvi skaitmeninės reikšmės apibendrinant negali koreliuoti. Taigi, naudojant terminą, molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas GPC būdu "pilnai atitinka" molekulinių svorių vidurkių skaičių pagal galinės grupės nustatymą, reiškia, kad pastaruoju būdu nustatytas molekulinių svorių vidurkių skaičius yra 0.4-2 kartai, labiau tinkamas 0.5-2 kartai, labiausiai tinkamas 0.8-1.5 kartai, lyginant su GPC nustatytu molekulinių svorių vidurkių skaičiumi. Aukščiau panaudotas terminas, kad molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą yra "žymiai didesnis" reiškia, kad jis yra du arba daugiau kartų didesnis, negu gautas GPC.
[0057] Šiame išradime siūlomas polimeras, kurio molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas GPC, pilnai atitinka molekulinių svorių vidurkių skaičių pagal galinės grupės nustatymą.
[0058] Kaip būdingi pavyzdžiai biodegraduojančio polimero, turinčio galinę karboksilo grupę, gali būti paminėti polimerai ir kopolimerai, taip pat jų mišiniai, kurie nekatalitinės dehidratacinės polikondensacijos reakcijos metu sintezuojami iš vienos arba daugiau a-hidroksi rūgščių rūšių (pvz., glikolinė rūgštis, pieno rūgštis, hidroksibutyrinė rūgštis ir kt.), iš hidroksidikarboksilinių rūgščių (pvz., obuolių rūgštis ir kt.), iš hidroksitrikarboksilinių rūgščių (pvz., citrinos rūgštis) ir t.t., poli-a-cianoakriliniai esterai, poliamino rūgštys (pvz., poli-y-benzil-L-glutaminė rūgštis ir kt.), obuolių rūgšties anhidrido kopolimerai (pvz., stirolo-maleininės rūgšties kopolimeras) ir t.t.
[0059] Polimerizacija gali būti atsitiktinė, blokuota ir graft-polimerizacij a. Kai bet kuriuose iš aukščiau minėtų a-hidroksi rūgščių, hidroksidikarboninių rūgščių ir hidroksitrikarboninių rūgščių molekulėje yra aktyvus optinis centras, gali būti naudojama bet kurios, tiek D-, tiek L- ir DL- formos.
[0060] Biodegraduoj antis polimeras, kurio galinė grupė yra karboksilas, tinkamas toks, kuriame yra (A) glikolio rūgšties ir hidroksikarboksilinės rūgšties kopolimero, kurio formulė:
[0061] kur R yra alkilo grupė nuo 2 iki 8 anglies atomų ir (B) polilaktinės rūgšties mišinys arba pieno rūgšties glikolio rūgšties kopolimeras.
[0062] Pagal formulę (II) tiesios arba šakotos grandinės alkilo grupę nuo 2 iki 8 anglies atomų, kuri yra R, sudaro etilas, propilas, izopropilas, butilas, izobutilas, sek-butilas, tert-butilas, pentilas, izopen-tilas, neopentilas, tert-pentilas, 1-etilpropilas, hek-silas, izoheksilas, 1,1-dimetilbutilas, 2,2-dimetilbutilas ir 2-etilbutilas. Iš jų tinkami tiesios arba šakotos grandinės alkilai nuo 2 iki 5 anglies atomų. Tinkamesni yra etilas, propilas, butilas ir izobutilas. Labiausiai tinkamas R yra etilas.
[0063] Hidroksikarboksilo rūgštis, kurios formulė (II), yra 2-hidroksibutiro"* rūgštis, 2-hidroksivalerijono rūgštis, 2-hidroksi-3-metilbutiro; rūgštis, 2-hidroksikaprono rūgštis, 2-hidroksiizokaprono ir 2-hidroksikaprino rūgštis. Tinkamesnės yra 2-hidroksibutiro rūgštis, 2-hidroksivalerijono rūgštis, 2-hidroksi-3-metil-butiro rūgštis ir 2-hidroksikaprono rūgštis. Labiausiai tinkama hidroksikarboksilo rūgštis, kurios formulė (II) yra 2-hidroksibutiro rūgštis. Kadangi šios hidroksikarboksilo rūgštys gali būti tiek D-, tiek L- ir D, L-junginiai, tinkamas D-/L- (mol%) santykis 75/25-25/75 ribose. Labiau tinkama hidroksikarboksilo rūgštis, kai D-/L- (mol%) santykis 60/40-40/60 ribose. Labiausiai tinkama hidroksikarboksilo rūgštis, kai D-/L- (mol%) santykis 55/45-45/55 ribose.
[0064] Pagal glikolio rūgšties ir minėtos hidroksikarboksilo rūgšties kopolimerą, kurio formulė (II) (toliau bus vadinama glikolio rūgšties kopolimeras), kopolimeri-zacijos tipas gali būti atsitiktinis, blokuotas arba graft-kopolimerizacija. Labiau tinkami yra atsitik-tiniai kopolimerai.
[0065] Hidroksikarboksilo rūgštys, kurių formulė (II), gali būti naudojamos vienos arba kombinacijoje.
[0066] Glikolio rūgšties ir hidroksikarboksilo rūgšties (II) minėtame glikolio rūgšties kopolimere (A) tinkamas santykis yra apie 10-75 mol % nuo glikolio rūgšties ir hidroksikarboksilo rūgšties balanso. Labiau tinkamas kopolimeras, kuriame šis santykis yra 20-75 mol %. Tinkamiausias kopolimeras, kuriame yra šis santykis yra 40-70 mol %. Minėto glikolio rūgšties kopolimero molekulinio svorio vidurkis yra 2.000-50.000 ribose. Tinkamas vidurkis - 3.000-40.000 ribose. Tinkamesnis 8.000-30000 ribose. Tinkama dispersijos reikšmė (mole-kulinių svorių vidurkis/molekulinių svorių vidurkių skaičius) 1.2-4.0 ribose. Ypač tinkami kopolimerai, kurių dispersijos reikšmė 1.5-3.5 ribose.
[0067] Glikolio rūgšties kopolimeras (A) gali būti sintezuojamas pagal žinomą technologiją, pvz., pagal japonų atvirą paraišką patentui Nr. 28521/1986.
[0068] Polilaktinė rūgštis, naudojama šiame išradime, gali būti L- ir D-junginiai arba bet kuris jų mišinys. Tinkamos tokios, kai D-/L-santykis (mol %) yra 75/25-20/80 ribose. Labiau tinkamas polilaktinės rūgšties D-/L- (mol %) santykis yra 60/40-25/75 ribose. Tinkamiausias polilaktinės rūgšties D-L- (mol %) santykis yra 55/45-25/75 ribose. Tinkamas polilaktinės rūgšties molekulinių svorių vidurkis 1,500-30,000 ribose, tinkamesnis 2,000-20,000 ribose ir tinkamiausias 3,000-15,000 ribose. Polilaktinės rūgšties dispersijos reikšmė tinkama 1.2-4.0 ribose, tinkamesnė 1.5-3.5.
[0069] Polilaktinė rūgštis gali būti sintezuojama dviem alternatyviniais būdais, būtent, laktido, kuris yra pieno rūgšties dimeras, atviro žiedo polimerizacijos būdu ir pieno rūgšties dehidratacinės polikondensacijos būdu. Šiame išradime naudojamos, palyginti, žemo molekulinio svorio, polilaktinės rūgšties gamybos tinkamas būdas, naudojant tiesioginę pieno rūgšties polikondensacijos dehidrataciją. Šis būdas aprašomas Japonijos atviroje paraiškoje patentui 28521/1986.
[0070] Šiame išradime farmacijai tinkamos glikolio rūgšties kopolimero (A) ir polilaktinės rūgšties (B) naudojamas santykis (A) / (B) (pagal svori,) yra 10/90-90/10 ribose. Tinkamas mišinio santykis 20/80-80/20 ribose. Tinkamiausias santykis 30/70-70/30 ribose. Jeigu propor-cijoje arba (A), arba (B) yra per didelis, tai gautame preparate vaistus atlaisvinantis pavyzdys labai nesiskirs nuo pavyzdžio, gauto kai (A) arba (B) naudojami atskirai, todėl galima pasakyti, kad pavyzdi, įmanoma gauti, naudojant tinkamą (A) ir (B) mišini,. Glikolio rūgšties kopolimero ir polilaktinės rūgšties degradacijos arba eliminavimo greitis žymiai priklauso nuo jų molekulinių svorių ir sudėties, bet apskritai, esant glikolio rūgšties kopolimero degradacijos ir eliminavimo greičiams santykinai per aukštiems, atlaisvinimo periodas gali būti prailginamas, padidinant polilaktinės rūgšties molekulini, svori, arba sumažinant mišinio santyki, (A) / (B) . Atvirkščiai, atlaisvinimo trukmė gali būti sutrumpinama, mažinant polilaktinės rūgšties molekulini, svori, arba padidinant mišinio (A) / (B) santyki,. Toliau, atlaisvinimo trukmė gali būti reguliuojama, pakeitus rūši, arba santykini, hidroksikarboksilo rūgšties, kurios formulė (II), kieki,.
[0071] Kai pieno rūgšties ir glikolio rūgšties kopolimeras naudojamas kaip biodegraduoj antis polimeras, jo polimerizacijos santykis (pieno rūgštis/glikolio rūgštis)
[0072] (mol %) tinkamas 100/0-40/60 ribose. Tinkamesnis santykis 90/10-50/50 ribose.
[0073] Minėto kopolimero molekulinių svorių vidurkis tinkamas 5,000-25,000 ribose. Labiau tinkamos ribos nuo 7,000 iki 20,000.
[0074] Minėto kopolimero dispersijos laipsnis (molekulinių svorių vidurkis/molekulinių svorių vidurkių skaičius) tinkamas nuo 1.2 iki 4.0. Tinkamesnės ribos nuo 1.5 iki 3.5.
[0075] Aukščiau minėtas pieno rūgšties ir glikolio rūgšties kopolimeras gali būti sintezuojamas pagal žinomą technologiją, pavyzdžiui, pagal būdą, aprašytą Japonijos atviroje paraiškoje patentui 28521/1986.
[0076] Pieno rūgšties ir glikolio rūgšties kopolimero suskaldymo ir išnykimo greitis labai priklauso nuo sudėties ir molekulinio svorio, bendrai paėmus, esant mažesnei glikolio rūgšties frakcijai, yra žemesnis suskaldymo ir išnykimo greitis. Taigi vaistų atlaisvinimo trukmė gali būti pratęsiama, sumažinant glikolio rūgšties frakciją arba padidinant molekulini, svori,. Atvirkščiai, atlaisvinimo trukmė gali būti sumažinama, padidinant glikolio rūgšties frakciją arba sumažinant molekulini, svori,. Prailginant nepertraukiamai atlaisvinamo preparato veikimą (pvz., iki 1-4 mėn.), tinkamas naudoti pieno rūgšties ir glikolio rūgšties kopolimeras, kurio polimerizacijos greitis yra aukščiau minėtose ribose ir tinkamas molekulinių svorių vidurkis taip pat aukščiau minėtose ribose. Jeigu pieno rūgšties ir glikolio rūgšties kopolimero suskaldymo greitis aukštesnis, negu aukščiau paminėto polimerizacijos santykio ir molekulinių svorių vidurkių ribos, tai sunku kontroliuoti pradinį skaldymą. Priešingai, jeigu pieno rūgšties ir glikolio rūgšties kopolimero suskaldymo greitis žemesnis, negu aukščiau minėto polimerizacijos santykio ir molekulinių svorių vidurkių ribos, tai susidarys periodai, per kuriuos nebus atlaisvinamas efektyvus vaistų kiekis.
[0077] Pagal ši, išdėstymą molekulinio svorių vidurkis ir dispersijos laipsnis reiškia molekulini, svori, polis-tirolo sąlygomis, kaip nustatyta gelio pralaidumo chromatografija (GPC), naudojant 9 polistirolus, kurių molekulinių svorių vidurkiai sudaro 120,000, 52,000, 22,000, 9,200, 5,050, 2950, 1,050, 580 ir 162 ir dispersijos reikšmė skaičiuojama, atitinkamai panaudojant tą pati, molekulini, svori,. Tai buvo nustatyta, naudojant GPC kolonėlę KF804Lx2 (Showa Denko), R1 Monitor L-3300 (Hitachi) ir kaip judrią fazę naudojant chloroformą.
[0078] Šio išradimo nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas gaunamas, peptidą (I) ir biodegraduojantį polimerą, turintį galinę karboksilo grupę, ištirpinant tirpiklyje, nesimaišančiame pakankamai su vandeniu, ir tada pašalinant minėtą tirpiklį.
[0079] Tirpiklis, pakankamai nesimaišantis su vandeniu yra toks tirpiklis, kuris ne tik pakankamai nesimaišo su vandeniu ir sugeba ištirpinti biodegraduojantį polimerą, bet ir toks, kuris paverčia gautą polimero tirpalą sugebančiu ištirpinti peptidą (I). Tinkamas yra toks tirpiklis, kurio tirpumas vandenyje ne didesnis negu 3% (w/w) atmosferos temperatūroje (20°C). Tokio tirpiklio virimo taškas tinkamesnis ne aukštesnis negu 120°C. Taigi, tokie tirpikliai yra halogeninti angliavandeniliai (pvz., dichlormetanas, chloroformas, chloretanas, trichloretanas, anglies tetrachloridas ir pan.), alkilo eteriai iš 3 arba daugiau anglies atomų
[0080] (pvz., izopropilo eteris ir pan.), riebalinės rūgšties alkilo esteris (iš 4 arba daugiau anglies atomų), (pvz., butilo acetatas), aromatiniai angliavandeniliai (pvz., benzolas, toluolasr ksilolas ir pan.) ir 1.1. Šie tirpikliai gali būti kombinuojami iš 2 arba daugiau rūšių. Labiau tinkami tirpikliai yra halogeninti angliavandeniliai (pvz., dichlormetanas, chloroformas, chloretanas, trichloretanas, anglies tetrachloridas ir pan.). Tinkamiausias yra dichlormetanas.
[0081] Tirpiklio pašalinimas gali vykti si sistemoje žinomais būdais. Pavyzdžiui, išgarinant tirpiklį atmosferos slėgyje arba palaipsniui mažinant slėgi,, pastoviai maišant propeleriniu maišikliu arba magnetiniu maišik-liu, arba išgarinant tirpikli, rotoriniame garintuve, kontroliuojant vakuumą.
[0082] Pagal ši, išradimą nepertraukiamai atlaisvinamo preparato gavimo būdas, tirpinant peptidą (I) biodegraduo j antį polimerą, kuris turi galinę karboksilo grupę, reiškia pasiekti tokias sąlygas, kad gautame tirpale įprastoje temperatūroje (20°C) vizualiai nesimatytų neištirpusio peptido pastebimų liekanų. Šioje trikomponentinėje sistemoje, susidedančioje iš peptido (I), biodegraduojančio polimero ir tirpiklio, ištir-pusio peptido kiekis, priklauso nuo galinių karboksilo grupių skaičiaus biodegraduojančio polimero svorio vienetui. Tuo atveju, kai peptido ir galinės karboksilo grupės santykis 1:1, teoriškai toks pat moliarinis peptido kiekis gali būti ištirpęs, kiek yra galinių karboksilo grupių. Tačiau apibendrinti yra sunku dėl tirpiklio, peptido molekulinio svorio ir biodegraduo j ančio polimero kombinacijos. Tačiau gaminant nepertraukiamai atlaisvinamą preparatą, peptido ištirpimas gali būti 0.1-100% ribose (w/w), tinkamos 1-70% (w/w) ribos, tinkamiausios 2-50% (w.w) ribos, atsižvelgiant į biodegraduojanti, polimerą, ištirpintą tirpiklyje.
[0083] Toliau šis išradimas yra susijęs su nepertraukiamai atlaisvinamo preparato gavimo metodu, tirpinant biodegraduojanti, polimerą, kuris susideda iš (A) glikolio rūgšties ir hidroksikarboksilo rūgšties kopolimero, kurio formulė
[0084]
[0085] kur R yra alkilo grupė nuo 2 iki 8 anglies atomų ir (B) polilaktinės rūgšties mišinio ir nepakankamai vandenyje tirpaus fiziologiškai aktyvaus peptido arba jo druskos, tirpiklyje, nepakankamai besimaišančiame su vandeniu, ir tada pašalinant minėtą tirpikli,.
[0086] Fiziologiškai aktyvus nepakankamai vandenyje tirpus peptidas nėra ribojamas, jis gali būti natūraliai susidaręs peptidas, gali būti sintetinis arba pusiau sintetinis peptidas. Tinkami fiziologiškai aktyvūs peptidai, turintys vieną arba daugiau aromatinių grupių šoninėse grandinėse (pvz., grupės, susidariusios iš benzolo, naftalino, fenantreno, antraceno, piridino, pirolo, indolo ir pan.). Labiau tinkami fiziologiškai aktyvūs peptidai, turintys 2 arba daugiau aromatinių grupių šoninėse grandinėse. Ypač tinkami fiziologiškai aktyvūs peptidai, turintys 3 arba daugiau aromatinių grupių šoninėse grandinėse. Šios aromatinės grupės toliau gali būti pakeistos.
[0087] Vandenyje nepakankamai tirpus fiziologiškai aktyvus peptidas, naudojamas šiame išradime, tinkamesnis toks, kurio tirpumas vandenyje ne didesnis kaip 1%, ir kuris susideda iš dviejų arba daugiau amino rūgščių ir molekulinis svoris 200-30000. Tinkamesnės molekulinio svorio ribos 300-20000, dar labiau tinkamesnės 500-10000.
[0088] Fiziologiškai aktyvaus peptido pavyzdžiai paminėtini - luteinizuojančių hormonų - atlaisvinančių hormonų (LH-AH) antagonistai (JAV patentai Nr. 4,086,219, Nr. 4,124,577, Nr. 4,253,997 ir Nr. 4,317,815 ir pan.), insulinas, somatostatinas, somatostatino dariniai (JAV patentai Nr. 4,087,390, Nr. 4,093,574, Nr. 4,100,117, Nr. 4,253,998 ir pan.), augimo hormonas, prolaktinas, adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), melanocitus stimuliuojantis hormonas (MSH), tiroidinio hormono-atlaisvinančio hormono druskos ir dariniai (žr. JP Kokai S-50-121273 ir S-52-116465), tiroidinis stimuliuojantis hormonas (TSH), luteinizuojantis hormonas (LH), tolikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), vazopresinas, vazopresino dariniai, oksitocinas, kalcitoninas, gastrinas, sekretinas, pankreoziminas, cholecistokininas, angiotenzinas, žmogaus placentos laktogenas, žmogaus choriono gonadotropinas (ŽCG) , enkefalinai, enkefalino dariniai (JAV patentas Nr. 4,277,394, EP-A Nr. 31,567), endorfinas, kiotrifinas, tuftsinas, timopoetinas, timozinas, timostimulinas, užkrūčio liaukos humoralinis faktorius (ULHF), (FTS) ir jo dariniai (JAV patentas Nr. 4,229,439), kiti užkrūčio liaukos faktoriai, auglio nekrozės faktorius (ANF), kolonijas stimuliuojantis faktorius (KSF), motilinas, dinorfinas, bombezinas, neurotenzinas, ceruleinas, bradikininas, prieširdžiu natruretinis faktorius, nervų augimo faktorius, ląstelių augimo faktorius, neurotropinis faktorius, peptidai, turintys endotelinį antagonistini, aktyvumą (EP-A Nr. 436189, Nr. 457195 ir Nr. 496452, JP Kokai H-3-94692 ir 03-130299) ir šių fiziologiškai aktyvių peptidų fragmentai arba dariniai. Fiziologiškai aktyvių peptidų specifiniai pavyzdžiai gali būti fiziologiškai aktyvūs peptidai ir druskos, kurios yra luteinizuojančio hormono-atlaisvinančio hormono (LH-AH) antagonistai ir naudojami su hormonais susijusių ligų, tokių kaip prostatos vėžys, prostatinė hipertrofija, endometriozė, gimdos mioma, ankstyvas lytinis subrendimas, krūties vėžys ir kt., gydymui ir kaip kontraceptinė priemonė.
[0089] Fiziologiškai aktyvus peptidas, naudojamas šiame išradime gali būti druskos pavidalu, tinkamesnė farmaciškai priimtina druska. Kai minėtas peptidas turi bazinę grupę, tokią, kaip amino, aukščiau minėta druska gali būti, pvz., druska su neorganine rūgštimi (pvz., druskos rūgštis, sieros rūgštis, azoto rūgštis ir pan.) arba su organine rūšimi (pvz., anglies rūgštis, angliavandenilio rūgštis, gintaro rūgštis, acto rūgštis, propioninė rūgštis, trifluoracto rūgštis ir pan.). Kai peptidas turi rūgščią grupę, tokią, kaip karboksilas, druska gali būti, pvz., su neorganine baze (pvz., šarminiais metalais tokiais, kaip natris, kalis, taip pat šarminiais žemės metalais, tokiais, kaip kalcis, magnis ir pan.) arba su organine baze (pvz., organiniais aminais, tokiais, kaip trietilaminas, taip pat bazinėmis amino rūgštimis, tokiomis, kaip argininas ir pan.). Peptidas gali būti kompleksinis su metalu junginys (pvz., kompleksas su variu, su cinku ir pan.).
[0090] Fiziologiškai aktyvaus peptido arba jo druskos specifiniai pavyzdžiai nurodomi JAV patente Nr. 5110904, Journal of Medical Chemistry 34,2395-2402, 1991, Recent Results in Cancer Research 124, 113-136, 1992 ir kt. literatūroje.
[0091] Toliau tarp kitų gali būti paminėti fiziologiškai aktyvūs peptidai ir jų druskos, kurių formulė (I). Tačiau netgi kai fiziologiškai aktyvus peptidas yra vandenyje tirpus, jis gali būti paverčiamas netirpiu dariniu arba paverčiamas netirpia druska, kurios sudėtyje yra vandenyje netirpi rūgštis (pvz., pamoinė rūgštis, tanino rūgštis, stearino rūgštis, palmitino rūgštis ir pan.) ir tai panaudojama išradime.
[0092] Šiame išradime preparate panaudojamo fiziologiškai aktyvaus peptido kiekis priklauso nuo peptido rūšies, laukiamo farmakologinio efekto, nuo pageidaujamo efekto trukmės ir t.t. Tačiau, paprastai naudojama tokia proporcija: 0.001-50% (w/w), tinkamesnė 0.01-40% (w/w), tinkamiausia 0.1-30% (w/w), lyginant su biodegra-duojančiu polimeru.
[0093] Pagal ši, metodą naudojamas tirpiklis yra toks pat, kaip aukščiau aprašytas.
[0094] Tirpiklis gali būti pašalinamas aukščiau aprašytu būdu.
[0095] Šio išradimo nepertraukiamai atlaisvinamo preparato gavimo būdas yra mikroj.kapsuliavimas, panaudojant vandens išdžiovinimo techniką arba fazės separavimo techniką, kuri aprašoma žemiau, arba šiems būdams analogišką techniką.
[0096] Žemiau aprašomas būdas gali būti taikomas peptidui (I) arba vandenyje nepakankamai tirpiam fiziologiškai aktyviam peptidui, kuriame yra peptidas (I).
[0097] Taigi, d, biodegraduojančio polimero organiniame tirpiklyje tirpalą peptidas (I) pridedamas tokiu galiniu svorio santykiu, kaip aukščiau minėta, paruošiant organinio tirpiklio tirpalą, kuriame yra peptidas (I) ir biodegraduojantis polimeras.
[0098] Dėl to biodegraduojančio polimero organiniame tirpiklyje koncentracija skiriasi priklausomai nuo biodegraduo j ančio polimero molekulinio svorio ir organinio tirpiklio tipo, bet paprastai parenkama 0.01-80% (w/w) ribose. Tinkamos ribos 0.1-70% (w/w). Labiausiai tinkamos ribos 1-60% (w/w).
[0099] Taigi, šis organinio tirpiklio tirpalas, kuriame yra peptidas (I) ir biodegraduoj antis polimeras (aliejinė fazė), pridedamas d, vandens fazę ir paruošiama A (aliejinė fazė) / V (vandens fazė) emulsija. Aliejinės fazės tirpiklis tada išgarinamas, ruošiant mikrokapsules. Pagal šį metodą paprastai vandens fazės tūris naudojamas 1-1000 kartų didesnis už aliejines fazės tūri,. Tinkamos ribos 2-5000 kartų, o tinkamiausios ribos 5-2000 kartų.
[0100] Emulgatorius gali būti pridedamas į aukščiau minėtą vandens fazę. Emulgatorius paprastai gali būti bet kokia medžiaga, padedanti sudaryti stabilią A/V emulsiją. Tokiu būdu čia gali būti paminėtos anioninės paviršiaus aktyvios medžiagos (natrio oleatas, natrio stearatas, natrio laurilsulfatas ir pan.), neanioninės paviršiaus aktyvios medžiagos (polioksietileno-sorbito riebalinės rūgšties esteriai (Tween 80 ir Tween 60, Atlas milteliai), polioksietileno-ricinos aliejaus dariniai (HCO-60 ir HCO-50, Nikko chemikalai), polivinilpirolidonas, polivinilinis alkoholis, karbok-simetilceliuliozė, lecitinas, želatina, hialuroninė rūgštis ir t.t. Šie emulgatoriai gali būti naudojami pavieniai ir deriniuose. Koncentracija gali būti parenkama 0.001-20% (w/w) ribose. Tinkamos ribos 0.01-10% (w/w), tinkamiausios 0.05-5% (w/w).
[0101] Susidariusios mikrokapsulės yra atstatomos centrifu-. guojant arba filtruojant ir praplaunant keliomis porcijomis distiliuoto vandens, kad pašalinti laisvą peptidą, tirpikly ir emulgatorių nuo paviršiaus, tada vėl disperguojant distiliuotame vandenyje ar pan. ir liofilizuojant. Tada, jeigu reikia, mikrokapsulės yra kaitinamos, sumažinus slėgį, vėliau nuo visų mikro-kapsulių pašalinamas vandens likutis ir organinis tirpiklis. Tinkamesnis būdas yra biodegraduojančio polimero mikrokapsulių kaitinimas prie temperatūros, kuri 5°C arba daugiau viršija vidutinę stiklo lydymosi temperatūrą, nustatytą pagal skanuojančio kalorimetro temperatūros padidėjimo nuo 10 iki 20°C/min. diferencialą, paprastai ne daugiau kaip 1 savaitę arba 2-3 dienas, tinkamesnis laikas ne daugiau negu 24 vai., po to, kai mikrokapsulės pasiekė nustatytą temperatūrą.
[0102] Gaminant mikrokapsulės pagal fazės separavimo techniką, susiliejimo agentas yra palaipsniui pridedamas i, minėto peptido (I) ir biodegraduojančio polimero organiniame tirpiklyje tirpalą, pastoviai maišant taip, kad biodegraduojantis polimeras galėtų atsiskirti ir sukietėti. Šis susiliejimo agentas yra pridedamas tūri,, sudarantį 0.01-1000 kartų nuo peptido (I) ir biodegraduojančio polimero organiniame tirpiklyje tirpalo tūrio. Tinkamos ribos yra 0.05-500 kartų, o dar labiau tinkamesnės ribos 0.1-200 kartų.
[0103] Susiliejimo agentas turėtų būti polimerinis junginys, mineralinio aliejaus arba augalinio aliejaus tipas, kuris nesimaišo su biodegraduojančio polimero tirpikliu, ir dar neištirpina polimero. Kaip būdingi pavyzdžiai gali būti paminėti silikonas, kunžuto aliejus, sojos aliejus, medvilnės aliejus, kokoso aliejus, saulėgrąžų aliejus, mineralinis aliejus, n-heksanas, n-heptanas ir pan. Šios medžiagos gali būti naudojamos deriniuose.
[0104] Gautos mikrokapsulės yra atstatomos filtruojant ir pakartotinai praplaunant su heptanu ar pan., pašalinant suliejimo agentą. Tada laisvas peptidas ir tirpiklis yra pašalinami tuo pačiu metodu, kaip aprašyta pagal vandens džiovinimo techniką.
[0105] Pagal džiovinimo vandens techniką arba susiliejimo techniką sukibimo inhibitorius pridedamas tam, kad apsaugoti dalelių sukibimą. Sukibimo inhibitoriai gali būti vandenyje tirpūs polisacharidai, tokie, kaip manitas, laktozė, gliukozė, krakmolas (pvz., kukurūzų krakmolas) ir kt., glicinas, tokie kaip fibrinas, kalogenas ir kt., neorganinės druskos, tokios, kaip natrio chloridas, natrio hidrofosfatas ir t.t.
[0106] Gaminant mikrokapsules purkštuvinio džiovinimo metodu, minėtas peptido ir biodegraduojančio polimero organiniame tirpiklyje tirpalas yra leidžiamas rūko pavidalu per purkštuvą i, purkštuvinės džiovyklos kamerą, nuo plonai pasiskirsčiusio skysčio lašelių per trumpą laiką išgarinant organini, tirpiklį, kad susidarytų plonos mikrokapsules. Purkštuvų tipai gali būti dviejų skysčių, veikiantys po slėgiu, rotaciniai ir 1.1. Naudingiau šiame procese minėto sukibimo inhibitoriaus vandenini, tirpalą purkšti iš kito purkštuvo, kad išvengti vidinio kapsulių sukibimo, laiką suderinant su minėto peptido (I) ir biodeg-raduojančio polimero organiniame tirpiklyje tirpalo išpurškimu.
[0107] Jeigu reikia, vandens likutis ir organinis tirpiklis yra pašalinami, kaitinant gautas mikrokapsules, sumažinus slėgi, aukščiau aprašytu būdu.
[0108] Mikrokapsules gali būti naudojamos tokiu pavidalu, kaip pagaminta, arba įvairių farmacinių preparatų pavidalu ne peroraliniais būdais (pvz., i, raumenis, poodiniu būdu, vidine organų injekcija arba implantuojant, per nosį, per užpakalinės angos, gimdos gleivinės sistemas ir t.t.) arba oraliniu būdu (pvz., kietų preparatų, tokių kaip kapsulės, pavidalu) (tvirtos kapsulės, minkštos kapsulės ir pan.), granulių, miltelių pavidalu ir pan., skystų preparatų, tokių kaip sirupai, emulsijos, suspensijos ir pan. pavidalu.
[0109] Ruošiant mikrokapsules injekcijai, jos gali būti formuojamos, pavyzdžiui, su disperguojančiu agentu (pvz., paviršiaus aktyvia medžiaga, tokia kaip Tween 80, HCO-60 ir pan., karboksimetilceliulioze, polisacha-ridu, tokiu kaip natrio alginatas ir pan.), konser-vantais (pvz., metilparabenu, propilparabenu ir pan.) arba izotoniniu agentu (pvz., natrio chloridu, manitu, sorbitu, gliukoze ir pan.), paruošiant vandeninį tirpalą, arba jos gali būti disperguojamos augaliniame aliejuje, tokiame kaip kunžuto aliejus, kukurūzų aliejus arba pan., ir aliejaus suspensiją panaudojant kontrolinei atlaisvinimo injekcijai.
[0110] Tokių injekcinių suspensijų mikrokapsulių dalelių dydis turi patenkinti dispersiškumo ir adatos praeinamumo reikalavimus ir gali būti 0.1-500 (am ribose. Tinkamas dalelių dydis yra 1-300 |jm ribose, tinkamiausias 2-200 |j.m ribose.
[0111] Kad mikrokapsules būtų sterilus produktas, tam yra visas sterilumo kontrolės procesas, mikrokapsules yra sterilinamos y spinduliais arba pridedamas konser-vuojantis agentas, nors tai nėra išskirtinės proce-dūros .
[0112] Be aukščiau paminėtų mikrokapsulių, biodegraduojančio polimero junginys, kurio sudėtyje yra aktyvus peptidas, gali būti gerai disperguotas, tinkamu būdu Ištirpintas ir paverstas sferinės, lazdelės, adatos, rutuliuko, plėvelės forma, norint gauti šio išradimo nepertraukiamai atlaisvinamą preparatą. Aukščiau minėtas biodegraduojančio polimero junginys gali būti gaunamas metodu, aprašytu JP Publikacija S-50-17525. Kad veikimas būtų specifinis, peptidas vaistas ir polimeras yra ištirpinami tirpiklyje, ir po to tirpiklis pašalinamas atitinkamu būdu (pvz., džiovinant purškimu, išgarinant ir pan.), siekiant gauti norimą biode-graduojančio polimero jungini,.
[0113] Šio išradimo nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas gali būti įvedamas i, raumenis, po oda arba injekcija \ vidaus organus arba implantuojant per vidinę gleivinės sistemą, pritaikant nosies ertmės, užpakalinės angos arba gimdos gleivinės sistemą, taip pat preparatas gali būti naudojamas oraliniu būdu {tai kietas preparatas, toks kaip kapsulė (pvz., kieta arba minkšta), granulės milteliai ir pan. arba skystas preparatas, toks kaip sirupas, emulsija, suspensija, ir pan.} .
[0114] Šio išradimo nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas yra mažai toksiškas ir gali būti panaudojamas žin-duoliams (pvz., žmogui, galvijams, kiaulėms, šunims, katėms, žiurkėms ir triušiams).
[0115] Nepertraukiamai atlaisvinamo preparato dozė priklauso nuo aktyvaus vaistinio peptido tipo ir sudėties, galutinės dozavimo formos, nuo peptido atlaisvinimo trukmės, gydymo objekto (su hormonais susijusių ligų, tokių kaip prostatos vėžys, prostatomegalija, endome-triozė, metrofibroma, išankstinis lytinis subrendimas, pieno liaukų vėžys ir pan. arba kaip kontraceptinė priemonė), nuo gydymo subjekto rūšies, tačiau bet kuriuo atveju būtina, kad efektyvus peptido kiekis būtų panaudojamas. Aktyvaus vaistinio peptido vienetinė dozė, imant, pvz., paskirstymo sistemą 1 mėn., tai naudingesnė dozė, kai parenkamos ribos nuo 0.01 iki 100 mg/kg kūno svorio suaugusiam žmogui. Tinkama dozė 0.05-50 mg/kg kuno svorio. Labiausiai tinkamos ribos 0.1-10 mg/kg kūno svorio.
[0116] Nepertraukiamai atlaisvinimo preparato vienetinė dozė suaugusiam žmogui gali būti parenkama nuo 0.1 iki 500 mg/kg kūno svorio. Tinkama dozė 0.2-300 mg/kg kūno svorio. Vartojimo dažnumas gali būti, pavyzdžiui, kartą per keletą savaičių, mėnesi, arba kartą per keletą mėnesių ir parenkamas priklausomai nuo aktyvaus vaistinio peptido tipo ir sudėties, galutinės dozavimo formos, nustatytos peptido atlaisvinimo trukmės, įveikiamos ligos ir gydomo subjekto.
[0117] Šiomis nuorodomis ir darbo pavyzdžiais stengiamasi toliau išsamiau aprašyti išradimą ir turi būti taip pat nagrinėjami kaip apibrėžiantys išradimo tikslą. (Jeigu kitaip nenurodyta, % reiškia % pagal svori,) .
[0118] Į 1000 ml keturiais kakleliais kolbą, kurioje įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, buvo pridedama 300 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties tirpalo ir 100 g 90% vandeninio L-pieno rūgšties tirpalo, ir visa tai, sumažinus slėgį, azoto dujų srovėje kaitinama nuo 100°C/500 mmHg iki 150°C/30 mmHg 4 vai., pastoviai pašalinant nudistiliuotą vandenį. Reakcijos mišinys toliau kaitinamas, sumažinus slėgį, prie 3-5 mmHg/150-
[0119] 180°C 7 vai., kad susidarytų gintarinės spalvos polilaktinė rūgštis.
[0120] Šis polimeras buvo ištirpinamas 1000 ml dichlormetano, ir tirpalas supilamas į karštą 60°C vandeni,, pastoviai maišant. Susidariusios pastos pavidalu polimerinės dalelės buvo surenkamos ir išdžiovinamos vakuume prie 30°C temperatūros.
[0121] Aukščiau gautos polilaktinės rūgšties molekulinių svorių vidurkis ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, kaip nustatyta GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, kaip nustatyta pagal galinę grupę, buvo 3,000; 1,750; ir 1,297 atitinkamai.
[0122] Šie duomenys rodo, kad polimeras turi galines karboksilo grupes.
[0123] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, d, kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, buvo pridedama 500 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties tirpalo ir visa tai, sumažinus slėgį, azoto dujų srovėje kaitinama nuo 100°C/500 mmHg iki 150°C/30 mmHg 4 vai., pastoviai pašalinant nudistiliuotą vandeni,. Tada reakcijos mišinys toliau kaitinamas, sumažinus slėgi,, prie 3-5 mmHg/150-180°C 12 vai., po to atšaldoma, ir susidaro gintarinės spalvos polilaktinė rūgštis.
[0124] Šis polimeras ištirpinamas 1000 ml dichlormetano, tirpalas supilamas i, karštą 60°C temperatūros vandenį, pastoviai maišant. Susidariusios pastos pavidalu polimero dalelės surenkamos ir išdžiovinamos vakuume 3 0°C temperatūroj e.
[0125] Aukščiau minėtos polilaktinės rūgšties molekulinių svorių vidurkis ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, kaip nustatyta GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas pagal galinę grupę, buvo atitinkamai 5,000; 2,561; ir 1,830.
[0126] Šie duomenys rodo, kad polimeras turi galines karboksilo grupes.
[0127] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, i, kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, buvo pridedama 300 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties tirpalo ir 100 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties tirpalo, ir visa tai, sumažinus slėgi,, azoto dujų srovėje kaitinama nuo 100°C/500 mmHg 150°C/30 mmHg 5 vai., pastoviai pašalinant nudistiliuotą vandeni,. Reakcijos mišinys prie sumažinto slėgio toliau kaitinamas 18 vai. 5-7 mmHg/150-180°C, po to atšaldoma, ir susidaro gintarinės spalvos polilaktinė rūgštis.
[0128] Šis polimeras ištirpinamas 1000 ml dichloretano, ir tirpalas pilamas į karštą 60°C temperatūros vandeni,, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 30°C temperatūroje.
[0129] Aukščiau minėtos polilaktinės rūgšties molekulinių svorių vidurkis ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, kaip nustatyta GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas pagal galinę grupę, buvo atitinkamai 7,500; 3,563; ir 2,301.
[0130] Šie duomenys rodo, kad polimeras turi galines karboksilo grupes.
[0131] Į 1000 ml su 4 kakleliais, d, kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, pridedama 300 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties tirpalo ir 100 g 90% vandeninio L-pieno rūgšties tirpalo, visa tai prie sumažinto slėgio azoto dujų srovėje 5 vai. kaitinama nuo 100°C/500mmHg iki 150°C, pastoviai pašalinant nudistiliuotą vandenį. Reakcijos mišinys prie sumažinto slėgio toliau kaitinamas 26 vai. prie 5-7 mmHg/150-180°C, po to šaldomas ir susidaro gintarinės spalvos polilaktinė rūgštis.
[0132] Šis polimeras ištirpinamas 1000 ml dichlormetane, ir tirpalas pilamas į karštą 60°C temperatūros vandenį, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 30°C temperatūroje.
[0133] Aukščiau minėtos polilaktinės rūgšties molekulinių svorių vidurkis ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, kaip nustatyta GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinę grupę, buvo atitinkamai 9, 000, 3, 803; ir 2, 800 .
[0134] Šie duomenys rodo, kad polimeras turi galines karboksilo grupes.
[0135] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, į kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, įdedama 182.5 g glikolio rūgšties ir 166.6 g D,L-2-hidroksibutiro rūgšties, visa tai prie sumažinto slėgio azoto dujų srovėje 4 vai. kaitinama nuo 100°C/500 mmHg iki 155°C/30 mmHg, pastoviai pašalinant distiliuotą vandenį. Reakcijos mišinys prie sumažinto slėgio toliau kaitinamas 27 vai. 3-6 mmHg/150-185°C, po to
[0136] atšaldomas, ir susidaro gintarinės spalvos glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimeras.
[0137] Šis polimeras ištirpinamas 1000 ml dichlormetano, ir tirpalas pilamas i, karštą 60°C temperatūros vandenį, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 25°C temperatūroje.
[0138] Susidariusio glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgš-ties kopolimero molekulinių svorių vidurkis, kaip nustatyta GPC, buvo 13,000.
[0139] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, į kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, įdedama 197.7 g glikolio rūgšties ir 145.8 g D, L-hidroksibutiro rūgšties, visa tai prie sumažinto slėgio, azoto dujų srovėje 4 vai. kaitinama nuo 100°C/500 mmHg iki 155°C/30 mmHg, pastoviai pašalinant nudistiliuotą vandenį. Reakcijos mišinys toliau prie sumažinto slėgio 27 vai. kaitinamas 3-6 mmHg/150-185°C, vėliau atšaldomas, ir susidaro gintarinės spalvos glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimeras.
[0140] Šis kopolimeras ištirpinamas 1000 ml dichlormetano, ir tirpalas supilamas į karštą 60°C vandenį, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 25°C temperatūroje.
[0141] Susidariusio glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgš-ties kopolimero molekulinių svorių vidurkis, kaip nustatyta GPC, buvo 13,000.
[0142] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, į kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, pridedama 212.9 g glikolio rūgšties ir 124.9 g D,L-2-hidroksibutiro rūgšties, visa tai prie sumažinto slėgio, azoto dujų srovėje 3.5 vai. kaitinama nuo 100°C/500 mmHg iki 160°C/30 mmHg, pastoviai pašalinant nudistiliuotą vandenį. Reakcijos mišinys toliau prie sumažinto slėgio 27 vai. kaitinamas 3-6 mmHg/160-180°C, po to atšaldomas, ir gaunamas geltonos spalvos glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimeras.
[0143] Šis polimeras ištirpinamas 1000 ml dichlormetano, ir tirpalas pilamas i, karštą 60°C vandeni,, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 25°C temperatūroje.
[0144] Susidariusio glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgš-ties kopolimero molekulinių svorių vidurkis, kaip nustatyta GPC, buvo 11,000.
[0145] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, j, kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, pridedama 300 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties tirpalo ir 100 g 90% vandeninio L-pieno rūgšties tirpalo, visa tai prie sumažinto slėgio, azoto dujų srovėje 4 vai. kaitinama nuo 100°C/500 mmHg iki 150°C/30 mmHg, pastoviai pašalinant distiliuotą vandenį. Po to reakcijos mišinys prie sumažinto slėgio 10 vai. kaitinamas 3-5 mmHg ir 150-180°C, po to atšaldomas ir gaunama gintarinės spalvos polilaktinė rūgštis.
[0146] Šis polimeras ištirpinamas 1,000 ml dichlormetano, ir tirpalas pilamas į karštą 60°C vandenį, pastoviai
[0147] maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 30°C temperatūroje.
[0148] Aukščiau minėtos polilaktinės rūgšties molekulinių svorių vidurkis ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, kaip GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas pagal galinę grupę, buvo atitinkamai 4,200; 2,192; ir 1,572.
[0149] Šie duomenys rodo, kad polimeras turi galines kaboksilo grupes.
[0150] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, į kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, pridedama 182.5 g glikolio rūgšties ir 166.6 g D,L-2-hidroksibutiro rūgšties, visa tai prie sumažinto slėgio, azoto dujų srovėje 3.5 vai. kaitinama nuo 100°C/500 mmHg iki 150°C/30 mmHg, pastoviai pašalinant distiliuotą vandenį. Po to reakcijos mišinys prie sumažinto slėgio 32 vai. kaitinamas 5-7 mmHg ir 150-180°C/ atšaldomas, ir susidaro gintarinės spalvos glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimeras.
[0151] Polimeras ištirpinamas 1,000 ml dichlormetano, ir tirpalas pilamas į karštą 60°C vandenį, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 25°C temperatūroje.
[0152] Susidariusios glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgš-ties kopolimero molekulinių svorių vidurkis ir moleku-linių svorių vidurkių skaičius, kaip nustatyta GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas pagal galinę grupę, atitinkamai buvo 16,300; 5,620; ir 2,904.
[0153] Šie duomenys rodo, kad polimeras turi galines karboksilo grupes.
[0154] Nuorodos 10 pavyzdys
[0155] NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(AzaglyFur)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 sintezė
[0156] Nuorodose 10 ir 11 pavyzdžiai pateikti pagal JAV patentų Nr. 5, 110, 904 aprašymą ir pagal paraišką JAV patentui Nr. 07/987, 921.
[0157] Į reaktorių, sintetinant peptidą, pridedama 1 g D-Ala-NH-derva (4-metil-benzohidrilamino derva), po to palaipsniui pridedant amino rūgštis visos sintezės metu, kol susidaro minėtas peptidas.
[0158] Pašalinant nuo peptido alfa amino grupės apsauginę BOC grupę, panaudotas 45% trifluoracto rūgšties (toliau bus vadinama TFA), 2.5% anizolo, 2.0% dimetilfosfito ir 50.5% dichlormetano tirpalas. Derva praplaunama tirpalu 1 min., po to apsauginės grupės nuėmimo reakcija tęsiama 20 min.
[0159] Trifluoracto rūgšties, panaudotos apsauginės grupės nuėmimui, pašalinimui ir neutralizavimui panaudotas dichlormetano tirpalas, kurio sudėtyje yra 10% N,N-diizopropiletilaminas. Derva praplaunama 1 min. tris kartus kiekvienai apsauginės grupės nuėmimo reakcijai.
[0160] Reakcija vykdoma, panaudojant kaip aktyvatorius trigubą moliarini, kiekį 0.3 M diizopropilkarbodiimido/dichlormetano tirpalo ir trigubą moliarinį kieki, 0.3 M BOC amino rūgšties darinio/DMF (N, N'-dimetilformamido) tirpalo. Aktyvuota amino rūgštis dervoje prikabinama prie peptido laisvos alfa amino grupės. Reakcijos laikas parodytas žemiau.
[0161] 4 . Praplovimas
[0162] Užbaigus kiekvienos reakcijos procesą, derva praplaunama dichlormetanu, dichlormetanu/DMF ir DMF, su kiekvienu po 1 min.
[0163] Amino grupė, apsauganti amino rūgštis, prie dervos prikabinama žemiau nurodyta eilės tvarka, dažnumu, laiku.
[0164] Pasibaigus sintezės reakcijai, apsauginės FMOC grupės pašalinimui, derva 4-24 vai. buvo veikiama 30% piperidino tirpalu, ištirpintu DMF. Derva keletą kartų praplaunama dichlormetąnu ir tada veikiama 15 min. karbonildiimidazolu (0,9 g), ištirpintu DMF (18 ml), praplaunama tris kartus dichlormetąnu, po to, kai sureaguoja, per naktį veikiama 2-furankarbono hidrazinu (0,53 g), ištirpintu DMF (18 ml) . Susidariusi peptido-derva praplaunama tris kartus dichlormetąnu ir tada išdžiovinama per naktį fosforo pentoksidu, po to veikiama 1 vai. sausu fluoro vandeniliu 0°C, panaudojant anizolą peptido atskyrimui nuo dervos. Reakcijos reagento perteklius pašalinamas vakuumo sąlygomis. Tokiu būdu gauta derva pirmiausia praplaunama eteriu, tada maišoma kambario temperatūroje 15 min. 50 ml vandens/acetonnitrilo/acto rūgšties mišinyje (1:1:0.1) ir filtruojama. Filtratas liofilinamas, gaunamas nevalytas peptidas purių miltelių pavidalu. Šis peptidas valomas aukšto slėgio skysčio chromatografija (HPLC) tokiomis sąlygomis.
[0165] (2) Tirpiklis: Acetonitrilas prieš gradientą virš 20 min. nuo 89% vandens/11% acetonitrilo/0.1% TFA
[0166] Peptidas, kuris nustatytas kaip viena viršūnė prie 25.7 min. sulaikymo laiko, buvo surenkamas, liofilinamas, ir gautas valytas produktas NAcD2NalD4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(AzaglyFur)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DALaNH2, kaip trifluoracetatas. Fiziniai duomenys valyto produkto yra šie: FAB (atomo bombardavimo greitis) masės spektrometrij a: m/e 1591 (M+H)
[0167] Amino rūgšties analizė: 0.98 Ala, 1.02 Pro, 1.58 Lys, 1.00 Leu, 1.12 NMeTyr, 0.52 Ser
[0168] Aukščiau nurodytas peptido trifluoracetatas buvo paverčiamas acetatu, panaudojant gelio filtracijos koloną, prieš tai išlygintą 1 N acto rūgštimi. Gelio filtracijos sąlygos šios: (1) Pakrovimas: Sefadeksas G-25 (diametras kolonos viduje 16 mm, lovelio aukštis 40 mm)
[0169] Pirmos eliuotos viršūnės frakcija surenkama ir liofilizuojama, gautas valytas produktas NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(AzaglyFur)-Leu-Lys-(Nisp)-Pro-DAlaNH2, kaip acetatas.
[0170] Nuorodos 11 pavyzdys
[0171] NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(AzaglyNic)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 sintezė: Minėtas peptidas buvo sintezuojamas tuo pačiu būdu, kaip nurodyta 10 pavyzdyje, išskyrus tai, kad 2-furankarbono hidrazidas apkeistas 2-nikotino hidrazidu (0.575 g). Valyto produkto HPLC nustatytas sulaikymo laikas 16.0 min. Valyto produkto fiziniai duomenys šie:
[0172] Amino rūgščių analizė: 1.02 Ala, 1.01 Pro, 1.61 Lys, 0.99 Leu, 1.12 NMeTyr, 0.48 Ser
[0173] Aukščiau minėtas peptido trifluoracetatas verčiamas i acetatą tuo pačiu būdu, kaip nurodyta 10 pavyzdyje.
[0174] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, i, kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, pridedama 322 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties tirpalo įr 133 g glikolio rūgšties ir panaudojant kaitintuvą (So-go Rikagaku Glass Co) , prie sumažinto slėgio, azoto dujų srovėje 4 vai. kaitinama nuo 100°C/500 inmHg iki 150°C/30 mmHg, pastoviai pašalinant distiliuotą vandeni,. Reakcijos mišinys prie sumažinto slėgio 23 vai. kaitinamas 3-30 mmHg/150-185°C, po to atšaldoma, ir susidaro pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimeras.
[0175] Šis polimeras ištirpinamas 1000 ml dichlormetano, ir tirpalas pilamas į karštą 60°C vandenį, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 30°C temperatūroje.
[0176] Gauto pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero molekulinių svorių vidurkis ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, kaip nustatyta pagal galinę grupę, atitinkamai buvo 10,000: 4,000; ir 4,000. Šie duomenys rodo, kad polimeras turi galines karboksilines grupes.
[0177] Į 1000 ml su 4 kakleliais kolbą, i, kurią įleistas vamzdelis azotui ir kondensatorius, pridedama 347 g 90% vandeninio D,L-pieno rūgšties ir 266 g glikolio rūgšties tirpalo ir visa tai, panaudojant kaitintuvą su apsauginiu tinkleliu (So-go Rikagaku Glass Co) , prie sumažinto slėgio, azoto dujų srovėje 5 vai. kaitinama
[0178] nuo 100°C/500 mmHg iki 150°C/30 mmHg, pastoviai pašalinant distiliuotą vandenį. Po to reakcijos mišinys prie sumažinto slėgio 23 vai. kaitinamas 3-30 mmHg/150-185°C, tada atšaldoma ir susidaro pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimeras.
[0179] Šis polimeras ištirpinamas 1000 ml dichlormetano, ir tirpalas pilamas i, karštą 60°C vandenį, pastoviai maišant. Susidariusi polimero dalelių pasta surenkama ir išdžiovinama vakuume 30°C temperatūroje.
[0180] Susidariusio pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero molekulinių svorių vidurkis ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas GPC, ir molekulinių svorių vidurkių skaičius, nustatytas pagal galinę grupę, atitinkamai buvo 10,000; 3,700: 3,900. Šie duomenys rodo, kad kopolimeras turi galines karboksilo grupes.
[0181] 200 mg NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys-(Nic)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 acetato (pagaminta pagal TAP; toliau sutrumpintai bus vadinama kaip fiziologiškai aktyvus peptidas A) ištirpinta mišinyje (3.8 g), susidedančiame iš santykiu 50:50 glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal nuorodą 5 pavyzdyje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal nuorodą 1 pavyzdyje, 5,3 g (4,0 ml) dichlormetano tirpale. Gautas tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas į 1000 ml 0.1% (w/w) vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą (EG-40, Nippon Syntetic Chemical Industry Co.,Ltd), prieš tai atreguliavus temperatūrą iki 10°C, ir mišinys emulguojamas, panaudojant turbininį homomikserį prie 7000 rpm, norint gauti A/V emulsiją. Ši A/V emulsija maišoma kambario temperatūroje 3 vai., išgarinant dichlormetaną. Aliejaus fazė sukietinama ir
[0182] nucentrifuguojama (05PR-22, Hitachi, Ltd), prie 2000 rpm. Ši kieta fazė buvo vėl disperguojama distiliuotame vandenyje ir toliau centrifuguojama, nuplaunant laisvus vaistus ir kt. Surinktos mikrokapsulės buvo vėl disperguojamos mažame distiliuoto vandens kiekyje, pridedant 0.3 g D-manito ir džiovinama užsaldant, kad susidarytų milteliai. Mikrokapsulių dalelių dydžių pasiskirstymas ir fiziologiškai aktyvaus peptido kiekis atitinkamai buvo nuo 5 iki 60 Įim ir 4.7% (w/w) .
[0183] Kiti fiziologiškai aktyvūs peptidai (1) ir (2) gaminami aukščiau nurodytu būdu. (1) NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NmeTyr-DLys(AzaglyFur)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2. (2) NAcDNal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(AzaglyFur)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2.
[0184] 6.7 g (5.0 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (3,8 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 5 pavyzdi, nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 2 pavyzdi, nuorodoje,, mišinio ištirpinamas 200 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1000 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą prieš tai atreguliuotą iki 17°C, ir mišinys veikiamas, kaip nurodyta 1 pavyzdyje, norint gauti mikrokapsulės. Mikrokapsulėse dalelių dydžių pasiskirstymas ir fiziologiškai aktyvaus peptido kiekis atitinkamai buvo nuo 5 iki 65 |im ir 5.0% (w/w) .
[0185] 6.7 g (5:0 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (3.8 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 5 pavyzdį nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 3 pavyzdį nuorodoje, mišinio, ištirpinamas 200 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C, ir pilamas į 1000 ml 0.1% vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus jo temperatūrą iki 17°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Mikrokapsulėse dalelių dydis buvo nuo 10 iki 60 nm, o fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis - 4.8% (w/w).
[0186] 6.7 (5.0 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (3.8 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgš-ties kopolimero, gauto pagal 5 pavyzdi, nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 4 pavyzdį nuorodoje, mišinio, ištirpinamas 200 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas į 1000 ml 0.1% vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai jo temperatūrą atreguliavus iki 17°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Mikro-kapsulėse dalelių dydis buvo nuo 10 iki 75 |im, o fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis - 4.6% (w/w).
[0187] 6.0 g (4.5 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (3.8 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 6 pavyzdį nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 2 pavyzdį nuorodoje, mišinio, ištirpinamas fiziologiškai aktyvaus
[0188] peptido A acetatas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1000 ml 0.1% vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai jo temperatūrą atreguliavus iki 10°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Mikrokapsulėse dalelių dydis buvo nuo 5 iki 60 Įim ir fiziologiškai aktyvaus peptido kiekis - 4,9% (w/w).
[0189] 6.0 (4.5 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (3.8 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 7 pavyzdį nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 2 pavyzdi, nuorodoje, mišinio, ištirpinamas 200 g fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1000 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus temperatūrą iki 17°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Dalelių dydis mikrokapsulėse buvo nuo 10 iki 65 (am, o fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis buvo 4.9% (w/w) .
[0190] 7.0 (5.3 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (3.6 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 9 pavyzdi, nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 8 pavyzdi, nuorodoje, mišinio, ištirpinamas 400 g fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1, 000 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus temperatūrą iki 17°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Dalelių dydis mikrokapsulėse buvo nuo 5 iki 65 (im, ir
[0191] fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis buvo 7.2%
[0192] 3.2 g (2,4 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (1.7 6 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 9 pavyzdį nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 8 pavyzdi, nuorodoje, mišinio, ištirpinamas 240 mg NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NmeTyr-DLys(AzaglyNic)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 acetatas (toliau sutrumpintai bus vadinama fiziologiškai aktyvus peptidas B), gautas pagal 11 pavyzdi, nuorodoje. Susidaręs tirpalas atšaldomas iki 18°C ir pilamas i, 400 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai jo temperatūrą atreguliavus iki 16°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Dalelių dydis mikrokapsulėse buvo nuo 5 iki 70 jxm, o fiziologiškai aktyvaus peptido B kiekis buvo 10.3%
[0193] (w/w).
[0194] 3.2 g (2.4 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (1.76 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 9 pavyzdį nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 8 pavyzdį nuorodoje, mišinio, ištirpinamas 240 mg NAcD2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-DLys(AzaglyFur)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 acetatas (toliau sutrumpintai bus vadinamas fiziologiškai aktyvus peptidas C), gautas pagal 10 pavyzdį nuorodoje. Susidaręs tirpalas atšaldomas iki 18°C ir pilamas į 400 ml 0.1% vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai jo temperatūrą atreguliavus iki 16°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Dalelių
[0195] dydis mikrokapsulėse buvo nuo 5 iki 65 jam, ir fiziologiškai aktyvaus peptido C kiekis buvo 10.9%
[0196] (w/w).
[0197] 3.2 g (2.4 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 50:50 (1.76 g) glikolio rūgšties-2-hidroksibutiro rūgšties kopolimero, gauto pagal 9 pavyzdi, nuorodoje, ir polilaktinės rūgšties, gautos pagal 8 pavyzdį nuorodoje, mišinio, ištirpintas 240 mg N-Tetrahydrofur-2-oil-Gly-D2Nal-D4ClPhe-D3Pal-Ser-NMeTyr-Dlys(Nic)-Leu-Lys(Nisp)-Pro-DAlaNH2 (gaminamas pagal TAP; toliau sutrumpintai vadinamas fiziologiškai aktyvus peptidas D) acetatas { FAB masės spektrometrij a: m/e 1647 (M+H)) . Gautas tirpalas atšaldomas iki 18°C ir pilamas į 400 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus jo temperatūrą iki 16°C, ir mišinys veikiamas 1 pavyzdyje nurodytu būdu, kad susidarytų mikrokapsulės. Dalelių dydis mikrokapsulėse buvo nuo 5 iki 70 Įim, ir fiziologiškai aktyvaus peptido D kiekis buvo 10.5% (w/w).
[0198] 5.3 g (4.0 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero (pieno rūgštis/glikolio rūgštis=75/25 (moliai %) , molekulinių svorių vidurkis pagal GPC=5,000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal GPC=2,000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinę grupę = 2,200; gamintojas, Wako Pure Chemical (Lot. 920729)) ištirpinamas 200 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Gautas tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1000 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą (EG-40, Nippon Synthetic Chemical Industry Co., Ltd) , prieš tai atreguliavus temperatūrą iki 16°C, ir
[0199] mišinys emulguojamas turbininiu mikseriu prie 7000 aps/min., tokiu būdu paruošiama A/V emulsija. Ši A/V emulsija maišoma 3 vai. kambario temperatūroje, išgarinant dichlormetaną. Aliejaus fazė sukietinama ir nucentrifuguojama prie 2000 aps/min. (05Pr-22, Hitachi). Kieta fazė vėl disperguojama distiliuotame vandenyje ir toliau centrifuguojama, nuplaunant laisvus vaistus ir kt. Surinktos mikrokapsulės vėl disperguojamos mažame distiliuoto vandens kiekyje, po to pridedama 0.3 g D-manito ir džiovinama užsaldžius, kad susidarytų milteliai. Mikrokapsulėse dalelių dydis buvo nuo 5 iki 60 (j.m fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis buvo 4.7% (w/w).
[0200] Peptidų (1) ir (2) nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas gaminamas aukščiau nurodytu būdu.
[0201] 6.7 g (5.0 ml) dichlormetano tirpale, susidedančiame iš 3.8 g pieno rūgšties-glikolio kopolimero tirpalo (pieno rūgštis/glikolio rūgštis=75/25 (moliai %) , molekulinių svorių vidurkis pagal GPC=10,000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal GPC=4,400, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinę grupę=4,300; gamintojas; Wako Pure Chemical (Lot. 880530)) ištirpinamas 200 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Gautas tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1000 ml 0.1% vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai jo temperatūrą atreguliavus iki 11°C. Po to pakartojamas procesas pagal 11 pavyzdį, norint gauti mikrokapsulės. Mikrokapsulėse dalelių dydžių pasiskirstymas ir
[0202] fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis buvo nuo 5 iki 65 |im ir 4.5% (w/w) atitinkamai.
[0203] 8.0 g (6.0 ml) dichlormetane, susidedančiame iš 3.6 g pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero, gauto pagal 12 pavyzdį nuorodoje, tirpalo, ištirpinama 400 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetato. Gautas tirpalas atšaldomas iki 15°C ir pilamas j, 1000 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus jo temperatūrą iki 14°C. Po to pakartojamas procesas pagal 11 pavyzdį, norint gauti mikrokapsules. Dalelių dydžių pasiskirstymas mikrokap-sulėse ir fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis buvo nuo 5 iki 65 Įim ir 8.2% (w/w) atitinkamai.
[0204] 8.0 g (6.0 ml) dichlormetane, susidedančiame iš 3.6 g pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero, gauto pagal 13 pavyzdį nuorodoje, tirpalo, ištirpinamas 400 g fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas. Gautas tirpalas atšaldomas iki 15°C ir pilamas į 1000 ml 0.1% vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus jo temperatūrą iki 15°C. Po to pakartojamas 11 pavyzdyje nurodytas procesas, kad susidarytų mikrokapsules. Mikrokapsulėse dalelių dydis buvo nuo 5 iki 65 jim, o fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis buvo 8.4% (w/w).
[0205] 8.0 g (60 ml) dichlormetane, susidedančiame iš 3.6 g pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero tirpalo, kuris naudojamas 12 pavyzdyje, ištirpinama 400 mg leuprolerino acetato (gamintojas: Takeda Chemical
[0206] Industries) ir paruošiamas skaidrus homogeninis tirpalas. Gautas tirpalas atšaldomas iki 15°C ir pilamas į 1000 ml 0.1% vandeninį polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus jo temperatūrą iki 15°C. Po to pakartojamas tas pats procesas, kaip 11 pavyzdyje, kad susidarytų mikrokapsulės.
[0207] Apie 30 mg mikrokapsulių, gautų 1 pavyzdyje, disperguojama terpėje (tirpale, susidedančiame iš distiliuotame vandenyje ištirpintų 2.5 mg karboksimetil-celiuliozės, 0.5 mg polisorbito 80 ir 25 mg manito) ir dispersinis tirpalas buvo leidžiamas po oda 22G adata i, 10 savaičių amžiaus SD žiurkių patinėlių užpakalinę dali, (mikrokapsulių dozė 60 mg/kg) . Po įvedimo žiurkių serija buvo užmušama, mikrokapsulių likučiai pašalinami nuo įvedimo vietos, ir mikrokapsulėse nustatomas fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis. Rezultatai pateikti 1 lentelėje.
[0208] Naudojant mikrokapsulės, gautas 2-6 pavyzdžiuose, mikrokapsulėse likęs fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis nustatomas taip pat, kaip eksperimento 1 pavyzdyje. Rezultatai taip pat pateikti 1 lentelėje.
[0209]
[0210] Bioassay (autorius Akira Sauma, Tokyo University Press, June 5, 1978, p. 111).
[0211]
[0212] Naudojant mikrokapsules, gautas 7-9 pavyzdžiuose, aktyvaus peptido liekana mikrokapsulėse nustatyta kaip ir eksperimento 1 pavyzdyje, išskyrus tai, kad mikrokapsulės dozė buvo apie 30 mg/kg. Rezultatai pateikti 4 lentelėje. 5 lentelėje pateikti duomenys rodo linijinius regresijos modelius, koreliacijos koeficientus ir atlaisvinimo periodus, paskaičiuotus, kaip X-atėminius, nustatytus iš duomenų 4 lentelėje 2 lentelėje nurodytu būdu.
[0213]
[0214] Naudojant mikrokapsulės, gautas pagal 10 pavyzdi,, fiziologiškai aktyvaus peptido liekanos nustatomos taip pat, kaip eksperimento 7 pavyzdyje. Rezultatai pateikti 6 lentelėje. 7 lentelėje pateikti linijiniai regresijos modeliai, koreliacijos koeficientai ir atlaisvinimo periodai, paskaičiuoti kaip X-atėminiai, kurie nustatyti iš duomenų 6 lentelėje pagal 2 lentelėje nurodytą būdą.
[0215]
[0216] Apie 30 mikrokapsulių, gautų 11 pavyzdyje, disperguojama 0.5 ml dispersinėje terpėje, {paruoštoje, ištirpinus distiliuotame vandenyje karboksimetil-celiuliazę (2.5 mg)}, polisorbitą 80 (0.5 mg) ir manitą
[0217] (25 mg), ir dispersinis tirpalas buvo leidžiamas po oda 22G adata į 10 savaičių amžiaus SD žiurkių patinėlių užpakalinę dalį (mikrokapsulėse dozė 60 mg/kg). Po įvedimo žiurkės serijomis buvo užmušamos, mikrokapsulių likučiai nuo įvedimo vietos buvo pašalinami ir mikrokapsulėse nustatomas aktyvaus peptido A kiekio likutis. Rezultatai pateikiami 8 lentelėje.
[0218] Naudojant mikrokapsulės, gautas 12 pavyzdyje, eksperimento 11 procedūra buvo kitaip pakartota ir nustatoma fiziologiškai aktyvaus peptido A liekana. Rezultatai pateikti 8 lentelėje.
[0219] Naudojant mikrokapsules, gautas 13 pavyzdyje, kitaip pakartota eksperimento 11 pavyzdžio procedūra, ir nustatyta fiziologiškai aktyvaus peptido A liekana, rezultatai pateikti 8 lentelėje.
[0220] Naudojant mikrokapsules, gautas 14 pavyzdyje, buvo kitaip pakartota eksperimento 11 pavyzdžio procedūra, ir nustatyta fiziologiškai aktyvaus peptido A liekana. Rezultatai pateikti 8 lentelėje.
[0221]
[0222] 400 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetato pridedama į pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero tirpalą {pieno rūgštis/glikolio rūgštis=50/50 (moliai %), molekulinių svorių vidurkis pagal GPC=58,000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal GPC=14,000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą=45, 000; gamintojas: Boehringer-Ingelheim (Lot.RG505-05077)}, kurio 3.6 g ištirpinami 33.2 g (25.0 ml) dichloretano, bet fiziologiškai aktyvaus peptido A acetatas negalėjo būti gerai ištirpinamas.
[0223] 400 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetato pridedama i, pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero tirpalą {pieno rūgštis/glikolio rūgštis=75/25 (moliai %), molekulinių svorių vidurkiai pagal GPC=18, 000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal GPC=8,400, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą=30,000: gamintojas: Boehringer-Ingelheim (Lot. RG752-15057)} , kurio 3.0 g ištirpinta 8.0 g (6.0 ml) dichloretano, bet fiziologiškai aktyvus peptidas A negali būti gerai ištirpinamas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1, 000 ml 0.1% vandenini, polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai atreguliavus jo temperatūrą iki 15°C, kad gauti mikrokapsules 11 pavyzdyje nurodytu būdu. Dalelių dydžiai mikrokapsulėse buvo nuo 10 iki 90 |j.m, ir fiziologiškai aktyvaus peptido kiekis 2.5% (w/w).
[0224] 400 mg fiziologiškai aktyvaus peptido A acetato pridedama i, pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero tirpalą { pieno rūgštis/glikolio rūgštis=75/25 (moliai %) , molekulinių svorių vidurkiai pagal GPC=58, 000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal GPC=15,000, molekulinių svorių vidurkių skaičius pagal galinės grupės nustatymą=53,000: gamintojas: Boehringer-Ingelheim (Lot. RG755-05019)}, kurio 3.6 g ištirpinta 21.2 g (16.0 ml) dichlormetano, bet fiziologiškai aktyvus peptidas A negali būti gerai ištirpinamas. Šis tirpalas atšaldomas iki 17°C ir pilamas i, 1, 000 ml 0.1% vandenini polivinilo alkoholio tirpalą, prieš tai jo temperatūrą atreguliavus iki 16°C, kad gauti mikrokapsules 11 pavyzdyje nurodytu būdu. Dalelių dydis
[0225] mikrokapsulėse buvo nuo 10 iki 90 (am, ir fiziologiškai aktyvaus peptido A kiekis - 3.6% (w/w).
[0226] 400 mg leuprolerino acetato (gamintojas: Takeda Chemical Industries) pridedama i, tą pati,, naudojamą palyginimo 2 pavyzdyje, pieno rūgšties-glikolio rūgšties kopolimero tirpalą, kurio 3.6 g ištirpinti 8.0 g (6.0 ml) dichlormetano, bet leuprolerino acetatas negali būti gerai ištirpintas.
[0227] Šio išradimo nepertraukiamai atlaisvinamame preparate pastoviai atlaisvinami vaistai, ypač peptidas (I), gana ilgą laiką, tokiu būdu užtikrinamas ilgalaikis ir stabilus efektas. Taigi, vaistų atlaisvinimo trukmė gali būti lengvai kontroliuojama ir atlaisvinamas perteklius tuojau po įvedimo gali būti slopinamas. Būdinga, kad histaminą atlaisvinantis aktyvumas peptide (I) tuojau po nepertraukiamai atlaisvinamo preparato įvedimo yra slopinamas. Nepertraukiamai-atlaisvinamas preparatas yra labai dispersiškas. Be to, preparatas yra stabilus (pvz., šviesai, karščiui, drėgmei, spalvinimui), yra netoksiškas ir todėl nepavojingas naudojant.
[0228] Pagal šio išradimo metodą nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas, kurio sudėtyje yra fiziologiškai aktyvus peptidas, gali būti lengvai gaunamas dideliais kiekiais. Gauto nepertraukiamai atlaisvinamo preparato paviršius yra lygus ir labai judrus.
1.Nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas, kurio sudėtyje yra fiziologiškaiaktyvus peptidas, kurio formulė
5 .Nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad biodegraduoj antis polimeras yra pieno rūgšties ir glikolio rūgšties kopolimeras.
6.Nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad fiziologiškai aktyvaus peptido santykis su biodegraduo j ančių polimeru yra nuo 0,01 iki 50 svorio %.
7.Nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad fiziologiškai aktyvus peptidas yra LH-AH antagonistas.
8.Nepertraukiamai atlaisvinamas preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad fiziologiškai aktyvus peptidas yra
9.Nepertraukiamai atlaisvinamo preparato gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad fiziologiškai aktyvų peptidą, kurio formulė