[LT] Išradimas priklauso lygiavamzdžių ir graižtvinių ginklų šaudmenims.@Išradimo tikslas - padidinti šaudmens pramušamąją jėgą ir lėkimo nuotolį.@Šaudmens priekinis užtaiso kameros paviršius yra kūgioformos, korpuso išoriniame paviršiuje yra dvi žiedinės išpjovos, statmenos išilginei šaudmens ašiai, iš kurių pirmoji yra arčiau užpakalinės dalies, korpuso sienelė po pirma išpjova yra storesnė negupo antra, o priekinės ir užpakalinės šaudmens dalies išoriniai skersmenys yra vienodi.@Aprašomas kitas variantas, kai šis šaudmuo yra įpresuotas į tūtą su antru užtaisu ir įliepsnodinimo kapsule.@Šaudmenspanaudojimo būdas pasižymi tuo, kad užtaisomu šaudmeniu likusią lizde užpakalinę ankstesnio šaudmens dalį įstumia į vamzdį ir patalpina ją prieš užtaisomo šaudmens priekį.
[EN] The present invention relates to the cartridges for the rifle and shotgun. This is for the purpose of increasing the speed of the front cartridge, of increasing the piercing power and moving distance. The front surface of a charging chamber is in the form of cone. The exterior surface of frame encloses two annular cuts perpendicular to the longitudinal axis of the cartridge. The first of the annular cuts is near the hinder part. The wall of the frame under the first cut is thicker than under the second cut. The front and hinder parts of the cartridge have the same exterior diameter. The second variant of the cartridge. The descriptive cartridge is pressed to a case with the second charge and flame-capsule. A method according to the invention is characterized in that the hinter part of the above cartridge in the chamber is pushed into a barrel by the charging cartridge and placed opposite the front of the charging cartridge.
[0001] Išradimas skiriamas šaudmenims ir jų panaudojimo būdams Plačiai žinomas šaudmuo - unitarinis šovinys, kuri sudaro butelio formos tūta su iliepsnodinimo kapsule, užtaisu ir mažesnio už tūtą skersmens kulka. Svis šaudmuo dažniausiai užtaisomas iš ginklo uokso pusės,po šūvio tūta yra išmetama iš šovinio lizdo ir daugiau nebenaudojama. Taip pat yra žinomas parako dujų pašalinimo iš vamzdžio būdas (buvusios SSRS patentas N 1745148 A3 F 42 B5/00, F41 Al 3/06, paraiškos padavimo data 1991.04.05) panaudojus sumontuotą šaudmens tūtoje prapūtimo sistemą. Tūta po šūvio išmetama iš ginklo uokso. Pasiūlytas būdas leidžia sumažinti intensyvų riboto tūrio gyvenamos patalpos oro užteršimą, jei iš jos šaudoma, bet reikalauja sudėtingos vienkartinio panaudojimo prapūtimo sistemos, kuri po šūvio yra išmetama kartu su tūta.
[0002] Taip pat žinomas šaudmuo (Prancūzijos pat. N 2611888, F 42, B 5/02, F41, F 17/12, 19/00, pub. 1988.09.09 ), kurio užtaiso kamera yra sviedinio ar kulkos korpuse, o jo išoriniame paviršiuje yra kalibruotos taškinės Įkartos , ties kuriomis šaudmuo plyšta. Ten pat aprašytas šaudmens panaudojimo beatošliaužiame pabūkle būdas.
[0003] Tačiau siūlomo šaudmens negalima iššauti lygiavamzdžiu ginklu, o jam skirto beatošliaužio pabūklo vamzdis turi būti masyvus su vamzdžio stabdžiu ir atošliaužio amortizatoriumi.Prieš užtaisant sekanti šaudmeni iš uokso pašalinama ten likusi po šūvio užpakalinė šaudmens dalis,kuri nebenaudojama.
[0004] Vienas iš siūlomo išradimo tikslų yra sukurti šaudmeni tinkanti tiek lygiavamzdžiams tiek ir graižtviniams ginklams su mažiausiu atošliaužiu. Kitas siūlomo išradimo tikslas yra padidinti šaudmens priekinės dalies skriejimo greitį, pramušimo jėgą ir naikinamąjį pajėgumą. Dar vienas išradimo tikslas yra sukurti siūlomo šaudmens panaudojimo būdą, leidžiant j pritaikyti užpakalinę jo dalį, kaip papildomą smogiamąjį elementą.
[0005] Pirmąjį tikslą pasiekia šaudmuo pagal išradimo apibrėžties 1 punktą, kuriame užtaiso kamera yra ne tūtoje, o kulkos ar sviedinio korpuse, priekinis užtaiso kameros paviršius yra kūgio formos,o korpuso išoriniame paviršiuje yra dvi žiedinės išpjovos statmenos išilginei šaudmens ašiai, iš kurių pirmoji yra arčiau užpakalinės dalies. Korpuso sienelė po pirma išpjova yra storesnė negu po antra, o priekinės ir užpakalinės šaudmens dalies išoriniai skersmenys yra vienodi.
[0006] Kitiems minėtiems tikslams pasiekti siūloma apibrėžties 1 punkte aprašytą šaudmeni įpresuoti i tūtą su antra užtaisu ir antra įliepsnodinimo kapsule. Gaunami du nuosekliai sujungti šaudmenys. Įpresavimo jėga, žiedinės išpjovos gylis ir užtaiso kiekis abiejose kamerose parinkti taip, kad šūvio metu įpresuotasis į tūtą šaudmuo pradžioje iš jos išstumiamas ir tik po to suskyla į dvi dalis, nespėjęs išlėkti iš vamzdžio. To pasekoje priekinė šaudmens dalis įgyja didesnį greitį, padidėja jo pramušamoji jėga ir lėkimo nuotolis. Paskui priekinę dalį mažesniu greičiu, bet ta pačia trajektorija skriejanti užpakalinė šaudmens dalis tampa papildomu smogiamuoju elementu.
[0007] Tokį patį papildomo smogiamojo elemento efektą siūlo pateikiamas apirėžties 3 punkte šaudmens panaudojimo būdas. Pagal siūlomą būdą, po pirmo šūvio likusios šovinio lizde užpakalinės šaudmens dalies nepašalina, o užtaisomu sekančiu šaudmeniu įstumia į vamzdį ir patalpina ties užtaisomo šaudmens priekiu.
[0008] Išradimo esmę ilustruoja vieno iš galimų siūlomo šaudmens variantų brėžinys. Jame pavaizduota: 1 - šaudmens priešakinė dalis; 2 - šaudmens užpakalinė dalis; 3 - pirmoji žiediė išpjova; 4 - įliepsnodinimo kapsulė; 5 - kiaurymė užpakalinėje šaudmens dalyje; 6 - antroji žiedinė išpjova; 7 - vidinė ertmė - užtaiso kamera; 8 - užtaisas;
[0009] Vientisame šaudmens korpuse yra priekinė 1 ir užpakalinė 2 dalys. Išoriniame šaudmens paviršiuje yra dvi išpjovos: pimioji 3 yra arčiau šaudmens užpakalinės dalies ir skiriama jo laikymui lizde skiltuvo poveikio į kapsulę 4 metu.Kapsulė 4 įpresuota kiaurymėje 5 užpakalinėje šaudmens korpuso dalyje.Korpuso išoriniame paviršiuje greta pirmosios yra antroji žiedinė išpjova 6.Pastaroji yra vidinių įtempimų koncentratorius ir šūvio metu ties ja šaudmens korpusas plyšta į dvi dalis: priešakinę, išlekiančią iš vamzdžio ir užpakalinę., liekančią šaudmens lizde. Užtaiso kameros 7 kūgio formos priekinės dalies paviršius 9 sukelia užtaiso 8 degimo liepsnos fronto virpesius išilgai šaudmens ašies.
[0010] Švūvio metu kapsulė 4 įliepsnodina užtaisą 8 , slėgis ertmėje 7 didėja ir pasiekia tokį dydi, kai šaudmens korpusas plyšta ties išpjova 6. Tuo pat metu aukštas ertmės 7 slėgis deformuoja korpuso sieneles ir jos priglunda prie vamzdžio vidinio paviršiaus, kopijuodamos jo formą. Priekinė šaudmens korpuso dalis 1, judėdama graižtvinio ginklo vamzdžiu Įsisuka ir skrieja sukdamasi apie išilginę ašį - tai stabilizuoja skrydį.
[0011] Iššauta lygiavamzdžiu ginklu priešakinė šaudmens dalis 1 skrieja stabiliai, nes jos svorio centras yra pačiame priekyje, o tūtos formos priešakinės dalies užpakalis veikia, kaip sparnelinis stabilizatorius.
[0012] Užpakalinės šaudmens korpuso dalies 2 sienelių deformacija ir jų prigludimas prie vamzdžio vidinio paviršiaus užtikrina gerą obtiuraciją: neleidžia užtaiso dujoms prasiveržti į spyną ir į patalpą, iš kurios šaudoma. Tai būna svarbu , jei šaudoma nedidelės patalpos pabūklu, pavyzdžiui tanko ar karo laivo.
[0013] Kūginė vidinės ertmės 7 priekinė dalis 9 sukelia degimo fronto virpesius išilgai šaudmens ašies, todėl frontas pakaitomis smūgiuoja į priekinę ir užpakalinę dalį. Ertmės 7 matmenys parinkti taip, kad paskutinis smūgis į priešakinę šaudmens dalį sutaptų su jos išėjimo iš vamzdžio momentu, tuo sumažinamas ginklo atošliaužis, todėl padidėja šaudymo glaustumas ir įmanoma šaudyti beatošliaužiais pabūklais.
[0014] Siekiant išnaudoti užpakalinę anksčiau iššauto šaudmens korpuso dalį, kaip papildomą smogiamąjį elementą, pastaroji nėra išmetama iš uokso, kaip įprasta. Užtaisomu šąudmeniu likusią lizde užpakalinę ankstesnio šaudmens dalį įstumia į vamzdį ir patalpina ją prieš užtaisomo šaudmens priekį. Iššovus, užpakalinė ankstesnio šaudmens dalis ir priekinė paskesnio skrieja viena trajektorija.
[0015] Tuo pačiu pasiekiamas dar vienas tikslas: stumiama į vamzdį ankstesnio šaudmens užpakalinė dalis neleidžia likusioms vamzdyje užtaiso dujoms prasiskverbti j uždarą riboto tūrio patalpą, iš kurios šaudoma. Tai būna svarbu šaudant tanko ar laivo pabūklais.
[0016] Užpakalinės dalies, kaip papildomo smogiamojo elemento panaudojimas išlieka ir kitoje, aprašytoje išradimo apibrėžties 2 punkte šaudmens atmainoje. Cvia minėtas šaudmuo yra įpresuotas į tūtą su antru užtaisu ir antra kapsule. Įpresavimo jėga, antrosios žiedinės išpjovos gylis ir abiejų kamerų užtaisai parinkti taip, kad pradžioje šaudmuo yra išstumiamas iš tūtos, o po to perplėšiamas į dvi dalis, nespėjus jam palikti vamzdžio.
[0017] Vienas po kito suveikę užtaisai padidina priešakinės šaudmens dalies greitį, jo pramušamąją jėgą ir lėkimo nuotolį. Paskui priešakinę šaudmens dalį mažesniu greičiu, bet ta pačia trajektorija skriejanti užpakalinė dalis tampa papildomu smogiamuoju elementu.
1. Lygiavamzdžio ir graižtvinio ginklo šaudmuo, kurio užtaiso kamera ir sviedinys ar kulka sudaro vientisą korpusąbesiskiriantis tuo, kad priekinis užtaiso kameros paviršius yra kūgio formos, korpuso išoriniame paviršiuje yra dvi žiedinės išpjovos statmenos išilginei šaudmens ašiai, iš kurių pirmoji yra arčiau užpakalinės dalies, korpuso sienelė po pirma išpjova yra storesnė negu po antra, o priekinės ir užpakalinės šaudmens dalies išoriniai skersmenys yra vienodi.
2.Švaudmuo pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad yra įpresuotas į tūtą su antra užtaiso kamera, antru užtaisu ir antra kapsule, o užtaiso kiekis abiejose kamerose, šaudmens ipresavimo ir jo perpiešimo jėgos parinktos taip, kad šūvio metu šaudmuo plyšta į dvi dalis vamzdyje po to, kai išeina iš tūtos.
3.Švaudmens pagal 1 punktą panaudojimo būdas, užtaisant iš uokso b e siskiriantis tuo, kad užtaisomu šaudmeniu likusią lizde užpakalinę ankstesnio šaudmens dali įstumia j vamzdį ir patalpina ją prieš užtaisomo šaudmens priekį.