[LT] Prie radijo ryšio tinklo su vietinėmis skaitmeninėmis telefonų stotimis (DIV-O) per U-interfeisus (U) yra prijungti bevieliai tinkliniai galiniai blokai (CNTn) su distancinio maitinimo įrenginiu. Bevieliam tinkliniam galiniam blokui (CNTn) paskirti nešiojami aparatai (MT1-MT80). Per abonementinių įvadų (SLMD) skaitmeninius modulius ir skaitmeninius abonentinių linijų blokus (DLU) bevieliai tinkliniai galiniai blokai (CNTn) yra sujungti per paketinės komutacijos tinklą (Datex-P) su ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginiu (SP). Atliekant ryšių tarnybos sujungimą, yra vykdomas tiesioginis abonentų vartojimo teisės patikrinimas pagal duomenų bazės duomenis. Duomenys perduodami per suminį ISDN tinklo p-kanalą. Tokiu būdu gali būti realizuoti bendrieji įvadai ir eksploatuojami įvairūs tarnybiniai ryšiai.
[EN]
[0001] Išradimas skirtas radijo ryšio tinklui vietinių skait-meninių telefonų stočių pagrindu, kurios turi skaitmeninius abonentinių linijų blokus su abonentinių įvadų skaitmeniniais moduliais, prie kurių prijungtos abo-nentinės linijos su tinkliniais galiniais blokais iš abonentų pusės, be to, kiekvienas tinklinis blokas su abonentinių įvadų moduliu per abonentinę liniją su duomenų kanalu, o duomenų kanalai sukoncentruoti vie-tinėje telefono stotyje į vieną arba kelis suminių duomenų kanalus, be to suminių duomenų kanalai sujungti per duomenų tinklą su siūlomos ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginiu.
[0002] Su tokiais ryšio įrenginiais yra konstruojami vadi-namieji inteligentiškieji tinklai arba radiotelefoninis C-tinklas. Inteligentiškieji tinklai taip pat sudaro bazę būsimų narvelinių radijo ryšių tinklui sukurti. Jie sudaro sąlygas įvesti siūlomus tarnybinius ryšius į įprastą telefoninį tinklą. Tokie projektai aprašyti, pavyzdžiui, Telcom Report, 1989, Nr. 4 (p. 102-105) arba Nr. 5 (p. 142-145) ir pavadinti "Inteligentiškieji tinklai - stipri bazė būsimoms ryšių tarnyboms" bei atitinkamai "Inteligentiškieji tinklai greitina naujų tarnybų įdiegimą".
[0003] ISDN - telefonų stotys (ISDN = stotys su integruotomis ryšių tarnybomis) aprašytos taip pat ir Telcom Report, kovas/balandis 1986, Nr. 2, p. 111-117, straipsnyje, kurio pavadinimas "Skaitmeninis abonentinis blokas EWSD sistemoje, skirtas ISDN-abonentiniams įvadams". Dviejų abonentų sujungimo atveju per komutacijos tinklą yra komutuojami du pokalbių kanalai ir vienas duomenų kanalas. Duomenų kanalas naudojamas duomenų perdavimui pakuotu pavidalu abonentinei signalizacijai ir lėtam duomenų perdavimui (pakuoti duomenys su telemetriniais duomenimis). Skirtingų duomenų skirstymas atliekamas abonentinių įvadų skaitmeniniame modulyje skaitmeninio abonentinio linijos bloko viduje. Pakuotus duomenis nukreipia per p-kanalą i, įvedimų moduli,. Telefonų stotis taip pat gali būti sujungta su duomenų perdavimo tinklais, pavyzdžiui, su pakuotu duomenų perdavimo tinklu, abonentinės signalizacijos duomenys per kanalą patenka i antrąjį įvedimo moduli,. Tokia ryšio sistema leidžia tam, kuris eksploatuoja tinklą, siūlyti abonentams įvairių žodinių ir duomenų perdavimo paslaugų.
[0004] Iš W0 . 86/6915 žinoma sistema;" ktrr-ioj'e J, įs-taigos automatinę telefonų stoti, yra įjungta radiotelefonų stotis, sudaranti radijo tinklą, skirtą bevieliams telefonams. Tokioje sistemoje kalbos signalai perduodami skaitmenine forma. Be to, kiekviena stacionari stotis gali būti sujungta su daugeliu nešiojamų aparatų. Ra-diotelefonų stotis gali, esant būtinybei, vietoj vienos stacionarios stoties perjungti kitą stacionarią stotį, kurios yra geresnė perdavimo kokybė. Per visą kalbos signalo kanalą arba per kanalo dalį gali būti kei-čiamasi technine ryšio informacija. Todėl kalbama apie atskirą radijo telefonų tinklą, pavyzdžiui, automobilių radijo telefonų tinklą. Šiuo atveju vartotojų ratas yra ribojamas nedaugeliu prijungiamų nešiojamų aparatų, o vartotojų teisės nėra tikrinamos. Dėl to abonento iden-tifikacija vyksta iš esmės per abonento numerį ir asmeninį identifikacinį nešiojamo aparato numerį. Kalbos signalai perduodami skaitmenine forma.
[0005] Išradimo pagrindinis tikslas yra radijo ryšiu padidinti abonentų mobilumą ir jų pasiekiamumą inteligentiškajame tinkle.
[0006] Tai yra pasiekiama, kaip aprašyta išradimo apibrėžties 1 punkte taip, kad galiniai tinkliniai blokai bevieliams tinklams sudaryti turi bevielį tinklinį galinį bloką su radijo dalimi, o bevielis tinklinis galinis blokas gali turėti distancini maitinimą iš vietinės telefonų stoties abonentinės linijos, be to, daugelis bevielių abonentų yra paskirti vienam bevieliam galiniam blokui, taip pat, prieš sudarant būsimą sujungimą, yra vykdomas vartojimo teisės patikrinimas, o būsimo sujungimo atveju atitinkamą iškvietimo numeri,, atitin-kanti, bevieli, abonentą, perduoda iš vietinės telefonų stoties per duomenų perdavimo kanalą i, bevieli, tinklini, galini, bloką ir bevieli, abonentą iškviečia per radiją, toliau tarp bevielio tinklinio galinio bloko ir vie-tinės telefono stoties yra numatyta daug vienu metu komutuojamų pokalbių kanalų, ir numatytos priemonės keistis administraciniais duomenimis tarp bevielio tinklinio galinio bloko ir ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginio.
[0007] Pagal išradimą radijo ryšio tinkle siūloma taikyti bevieli, abonentini, tinklą, kuriame keitimasis duomenimis, norint patikrinti vartojimo teisę, vyktų nepriklausomai nuo abonento signalų, lygiagrečiai sudarytam sujungimui. Tokiu būdu siūlomam ryšiui aptarnauti, "on-line" būdu jungiantis prie centrinio kaupiklio (prie duomenų bazės), galima vykdyti vartojimo teisės patikrinimą, t. y. vadinamąją autentifikaciją (authentification), tiesiogiai (basic-acces). Centrinio duomenų rinkimo ir re-gistravimo, organizacinio centro ir/arba atsiskaitymo-administravimo centro tarnybos gali būti integruotos i, įprastas komunikacijos sistemas. Dauguma siūlomų tar-nybų gali turėti vienodas arba skirtingas ryšių tar-nybas. Įprastiniai bevieliai įvadai taip pat gali būti išsaugomi.
[0008] Esamos linijos, naudojančios radijo tinklą, yra geriau išnaudojamos, pavyzdžiui, vietovėse su nepakankamai iš-vystytomis ryšio tarnybomis galima greitai ir su mažomis įrengimo sąnaudomis išplėsti ryšių sistemą. Dėl distancinio maitinimo buvimo gali nereikėti bevielio tinklo galinio bloko prijungti prie srovės tinklo. Tai leidžia sistemą įrengti, pavyzdžiui, patikimose spin-tose bet kokioje vietoje. Tokiu būdu įprastas telefono linijos prijungimas kontaktinėje dėžutėje yra pa-keičiamas radijo ryšiu. Tai padidina abonentų pasie-kiamumą ir mobilumą, o toks naujas jungimo būdas arba atitinkamas išplėtimas nereikalauja, kad būtų klojami nauji kabeliai. Kartu su įprastu pokalbių perdavimu per radijo ryšių kanalą gali būti siūlomos ir tokios tarnybos, pavyzdžiui, telekopijavimas, teletekstas, telek-sas arba duomenų perdavimas.
[0009] Kad būtų pasiektas didesnis įvadų tankumas, pagei-dautina, kad vietinėje telefonų stotyje dauguma be-vielių abonentų būtų tvirtai priskirti vienam bevieliam galiniam blokui. Per kiekvieno abonento asmeninį iden-tifikacinį numerį gali būti vykdomas selektyvus iš-kvietimas. Geriau linija naudojama, kai vietinėje telefono stotyje yra padarytas grupinis daugelio bevielių tinklinių galinių blokų įvadas. Dėl to dauguma bevielių abonentų gali susijungti su kiekvienu iš bevielių tinklinių galinių blokų, priklausomai nuo darbinio ryšio apkrovimo.
[0010] Kad būtų geriau naudojamos specialiosios paslaugos, pavyzdžiui, nacionalinėb pašto tarnybos paslaugos, vys-tyti radijo ryšių tinklą yra geriau, kai siūlomas ryšių paslaugų duomenų apdorojimo įrenginys yra integruotas vietinėje telefonų stotyje.
[0011] Plečiant "Telepoint" sistemą yra geriau, jeigu būsi-miems pokalbiams bevielį abonentą pasiekia taip pat ir kitų bevielių tinklinių galinių blokų radijo signalai, o ne tik tas, kuris jam paskirtas. Tai pasiekiama dėl to, kad vietinėje telefonų stotyje yra numatytas apei-namasis sujungimas iškvietimui peradresuoti, kurį akty-vuoja bevielis abonentas, jeigu jis yra kito bevielio tinklinio galinio bloko radijo signale srityje. Pa-tikimas pokalbių girdimumas ir vienareikšmė tari-fikacija išlieka tokia pati, kaip ir paprastuose bevieliuose telefonuose. Tokiu būdu "Telepiont" sistema gali būti realizuojama ETSI standartu.
[0012] Kad siūlomoji technika galėtų veikti kartu su įprasta technika, yra geriau, jeigu bevielis abonentas turi nešiojamą aparatą ir laidini, įvadą, o vietinėje tele-fonų stotyje gali vykti automatinė peradresacij a iš laidinio įvado į nešiojama aparatą, jeigu abonento atsakymo nėra laidiniame įvade arba jeigu yra aktyvuota peradresacija. Jeigu nešiojamas aparatas eksploatuo-jamas tik esant būtinybei, tada taupoma radijo kanalo talpa, ir nešiojamas aparatas būna neparuoštas nuo-latiniam priėmimui. Jeigu abonentas, turintis nešiojamą aparatą, esantį kito bevielio tinklinio galinio bloko radijo srityje, ir peradresavimo atveju nori būti nuolatos pasiekiamas, automatiškai susidaro apeinantysis sujungimas.
[0013] Konstrukcija yra tinkama, jeigu bevielis tinklinis galinis blokas turi radijo dalį, derinimo įrenginį su aukšto dažnio multipleksiniu valdymu, linijos galinio įrenginio bloką, mokrokompiuterį ir distancinio maitinimo įrenginį. Mikrokompiuteris abonentinės linijos signalų protokolus keičia į radijo ruožo protokolus ir vykdo radijo dalies valdymą. Bevielei arba " Telepoint" sistemai yra geriau, jeigu radijo dalis padaryta su laikinu arba dažniniu kanalų tankinimo įrenginiu. Dėl to sistemą įmanoma susiderinti su DECT-standartu ir palengvinti regionų, turinčių didelį gyventojų tankį, aprūpinimą ryšiais. Kadangi bevielis tinklinis galinis blokas padarytas kaip bendrasis įvadas, tai, perdarant ankstesnį telefonų tinklą į skaitmeninę ryšių sistemą, gali būti įrengtas, pavyzdžiui, ketvirtinis telefonas (t. y. du kartus suporuotas (dubliuotas) telefonas). Pagal išradimą greitai būtų galima įrengti radijo ryšio tinklą, jei tinklas būtų padarytas kaip integruotas tinklas pagal ISDN-standartą, kad bevielis tinklinis galinis blokas per U-interfeisą būtų sujungtas su skaitmeniniu abonentinių įvadų moduliu ir eksploata-ciniams duomenims perduoti arba atitinkamai teise nau-dotis p-duomenų forma per D-kanalą su abonentinės linijos bloku, ir kad siūlomos ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginys per paketinės komutacijos tinklo suminių duomenų kanalą būtų sujungtas su vietine tele-fonų stotimi. Distanciniam maitinimui galima perduoti 1 vato galingumą iki pat bevielio tinklinio galinio bloko. To užtenka radijo daliai maitinti santykinai nedideliu būtinu perdavimo galingumu, kad būtų pa-laikomas ryšys su nešiojamais aparatais. Esant griežtai bevielių abonentų koordinacijai, bevieliame tinkliniame galiniame bloke yra naudojama s-signalizacija. Ryšio tinklo komutavimo įrenginyje tuo pačiu metu gali būti įjungti analoginiai laidiniai abonentai. Su suminiu duomenų kanalu yra realizuojamas nukreipimo ("routing") būdas. Kaip ryšių tinklas gali būti naudojama indi-viduali įstaigos automatinė telefonų stotis, veikianti pagal ISDN- standartą.
[0014] Esant būtinybei, yra geriau, kad radijo ruože kalbinis kodavimas būtų vykdomas 64 kbitai/sekundę greičiu ir bent vienas B-kanalas tarp bevielio tinklinio galinio bloko ir vietinės telefonų stoties būtų padalintas laikinio sutankinimo būdu į du arba daugiau kanalų, o perdavimo kodo pakeitimas į 64 kbitų/sekundę standartą vyktų vietinėje telefono stotyje, ir, kad, esant reikalui, kiekvienam B-kanalui būtų realizuota dauguma su-jungimų iš bevielių tinklinių galinių blokų su atitinkamai sumažintu perdavimo greičxu. Pagal ETSI-stan-dartą yra galimas perdavimo greitis 32 kbitai/sekundę bevieliams arba radijo telefonams. Tačiau ypatingais naudojimo atvejais galima komutuoti tap pat 8 pokalbiu kanalus, kurių greitis yra 16-kbitų/sekundę, per abu vienos linijos B-kanalus. Perdavimo kodo pakeitimas gali vykti, pavyzdžiui, jau abonentinių ivadų modulyje.
[0015] Iš dalies profesionaliam ryšiui palaikyti su įvairiomis masinės informacijos priemonėmis yra geriau, kad bevielis abonentas būtų realizuotas taip, kad turėtų galimybę susijungti per daugumą pokalbių kanalų ir/arba per duomenų perdavimo kanalų su vietine telefono stotimi. Duomenų pasikeitimas tinkle vyksta racionaliau, jeigu bevielis tinklinis galinis blokas turi tarifų duomenų kaupikli, ir, pasibaigus sujungimui, tarifų duomenys yra siunčiami j, ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginį.
[0016] Realizacijai, pavyzdžiui, S-magistralės ISDN-standarte bevielis tinklinis galinis blokas turi turėti papildomą vietinio maitinimo bloką ir papildomų funkcijų.
[0017] Išradimas smulkiau aiškinamas brėžiniuose, kuriuose parodyta: fig. 1 - scheminis radijo ryšio tinklo realizavimo pa-vyzdys ir
[0018] fig. 2 - struktūrinė radijo tinklo galinio įrenginio
[0019] Fig. 1 pavaizduotas ryšio tinklas su skaitmeninėmis vietinėmis telefonų stotimis DIV-0. Vietinės telefonų stotys DIV-0 ISDN-abonentiniams įvadams turi skaitmeninius abonentinių linijų blokus DLU su abonentinių įvadų skaitmeniniais moduliais SLDM. Abonentinių linijų DLU skaitmeniniai blokai per pirmines multipleksines linijas ir įvadų grupes yra sujungti su komutacijos tinklu, atitinkančiu vietinę telefonų stotį DIV-O. Esant reikalui, abonentinių linijų skaitmeniniai blokai gali taip pat turėti abonentinių įvadų analoginius modulius. Lygiai taip pat analoginės abonentinės ir jun-giamosios linijos su grupe įvadų gali būti tiesiogiai integruotos į vietines telefonų stotis. Koordinacinis procesorius valdo komutacijos tinklą atitinkamai su valdančiąja modifikuoto centrinio kanalinio signalų pa-davimo būdo Nr. 7 informacija.
[0020] Per U-interfeisą U ir abonentinės linijos TL skaitmeniniai bevieliai tinkliniai galiniai blokai CNTn yra sujungti su skaitmeninėmis abonentinių įvadų SLDM gru-pėmis. Nešiojamus MTn aparatus bevieliai abonentai naudoja kaip telefono aparatus, o bevieliai tinkliniai galiniai moduliai CNTn yra sumontuoti kontaktinėse dė-žutėse gatvėje. Jeigu tokiu atveju prisideda naujas bevielis abonentas, tai nėra reikalo tiesti naują liniją, nes bevielis abonentas gauna tik nešiojamą aparatą MTn. Naujo įvado priėmimas vyksta per radijo ryšio tinklą.
[0021] Nešiojamas aparatas MTn yra padarytas analogiškai kaip nešiojamas bevielis telefono aparatas. Bevieliame tinkliniame galiniame bloke CNTn priimtas bevielio abonento pokalbio signalas yra keičiamas ir perduodamas 34-kbi-tų/sekundę greičiu. Per abonentinę liniją TLpagal ISDN-standartą perduoda du B-kanalus ir vieną D-kanalą. Dvigubai sumažinus perdavimo greitį, yra įmanoma vienu metu perduoti keturis pokalbių kanalus į vietinę te-lefonų stotį DIV-0.
[0022] D-kanalas padalintas į vieną s-kanalą abonentinei signalizacijai ir vieną p-kanalą paketuotiems duomenims. Per šį p-kanalą yra perduodami abonentinės identi-fikacijos duomenys ir duomenys apie naudojimo teisė.s patikrinimą kaip eksploataciniai bevielio tinklinio galinio bloko CTNn duomenys- Į abonentinių įvadų SMLD skaitmenines grupes toliau nukreipiami B-kanalai ir D-kanalas, padalintas į s-kanalą ir p-kanalą. Per abo-nentinių linijų DLU skaitmeninio bloko skaitmenini, interfeisinį bloką p-kanalai jungiami į sumini, p-kanalą "basic access" . Toliau ji, siunčia 64 kbitų/sekundę greičiu per pirminę multipleksinę liniją, įvadų grupę ir komutacijos tinklą i, servisinį vietinės telefonų stoties DIV-0 moduli,. Per ši, servisini, moduli, ir suminių duomenų kanalą SpK nukreipimo būdu "routing" sumini, p-kanalą sujungia su paketinės komutacijos tinklu Datex-P. Per ši, paketinės komutacijos tinklą Datex-P ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginys SP gali apdoroti ir suskaičiuoti duomenis, esančius p-ka-nale. Per ryšių tarnybą gali būti sukuriama ir eks-ploatuojama, pavyzdžiui, Telepoint-sistema arba asme-ninio iškvietimo sistema.
[0023] Bevielis tinklinis galinis blokas CNTn valdo 20 ne-šiojamų aparatų MTn pagal pokalbių kanalų DECT-stan-dartą. Tokiu būdu vienam bevieliam tinkliniam galiniam blokui CNTn yra priskirta 80 nešiojamų aparatų MT1-MT80. Į perduodančią aparatūrą įmontavus nešiojamus aparatus MTn prie ryšių tinklo gali būti prijungti taip pat telekopij avimo įrenginiai ir kiti panašūs įren-giniai .
[0024] Fig. 2 parodyta bevielio tinklinio galinio bloko CNTn realizacija. Jis turi distancinio maitinimo įrenginį FSE, radijo dalį HF su kanalo parinkimo sistema, deri-nantįjį įrenginį TSI (Time-Slot Interchanger) su aukšto dažnio multipleksiniu valdymu (TDMA - būdas) ir galinės linijos IEC apkrovos mazgą. Galinis linijos IEC apkrovos mazgas valdo signalizacijos protokolo keitimą ir yra D-kanalo orinis interfeisas. S-duomenys yra rege-neruojami, yra nustatomi pokalbių tarifai, ir, priklausomai nuo konstrukcijos, gali vienu metu būti per-duodama taip pat daug pokalbių. Mobilaus abonento vartojimo teisė gaunama per autentifikaciją iš ryšių tarnybos, ir sujungiama, jei patikrinimo rezultatas tei-giamas. Mikrokompiuteris (aC abonentinės linijos TL sig-nalų protokolus pakeičia i radijo ruožo protokolus ir valdo radijo dali, HF. Distancinio maitinimo Įrenginys FSE per abonentinę liniją TL iš vietinės telefonų stoties maitina bevieli tinklini, galini bloką CNTn eks-ploatacijai būtina 1 vato galia.
1. Radijo ryšio tinklas vietinių skaitmeninių telefonų stočių (DIV-O) pagrindu, kurios turi abonentinių linijų skaitmeninius blokus (DLU) su skaitmeniniais abonen-tinių įvadų moduliais (SMLD), prie kurių iš abonentų pusės yra prijungtos abonentinės linijos su tinkliniais galiniais blokais, be to, kiekvienas tinklinis galinis blokas yra sujungtas su abonentinių įvadų moduliu (SLMD) per abonentinę liniją (TL) su duomenų kanalu, ir duomenų kanalai yra sukoncentruoti vietinėse telefonų stotyse (DIV-O) i, vieną arba kelis suminius duomenų kanalus (SpK), be to, suminių duomenų kanalai (SpK) yra sujungti per duomenų perdavimo tinklą su ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginiu (SP) , besiskiriantis tuo, kad tinkliniai galiniai blokai kaip bevielius tinklinius galinius blokus (CNTn) turi radijo dalį (HF) ir tinklinį galinį bloką (CNTn) su distancinio maitinimo galimybe per abonentinę liniją (TL) iš vietinės telefonų stoties (DIV-O), be to, bevieliam tinkliniam galiniam blokui (CNTn) paskirta daug bevie-lių abonentų, ir per ryšių tarnybos, turinčios atitin-kamą duomenų bazę, duomenų apdorojimo įrenginį (SP) yra numatytos priemonės, bevielio abonento vartojimo teisei patikrinti prieš būsimą sujungimą, ir priemonės, skir-tos perduoti būsimo sujungimo kviečiamojo bevielio abonento numerį, ateinantį iš vietinės telefonų stoties (DIV-O) per duomenų kanalą į bevielį tinklinį galinį bloką (CNTn), ir bevieliam abonentui iškviesti radijo ryšiu, be to, ta :p bevielio tinklinio galinio bloko (CNTn) ir vietinės telefonų stoties (DIV-O) yra numatyta daug vienu metu komu oj amų pokalbių kanalų ir numatytos priemonės, skirte- admi. traciniais duomenimis keistis tarp bevielio t ir. ■ .-.inio -.jalinio bloko (CNTn) ir ryšių tarnybos duomenų doroj i;:;o įrenginio (SP) .
2. Radijo ryšio tinklas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad vienetinėje telefonų stotyje (DIV-O) dauguma bevielių abonentų griežtai paskirti vienam bevieliam tinkliniam galiniam blokui (CNTn).
3.. Radijo ryšio tinklas pagal 1 arba 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad vietinėje telefonų stotyje (DIV-O) yra numatytas grupinis įvadas daugumai bevielių tinklinių galinių blokų (CNTn).
4. Radijo ryšio tinklas pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginys (SP) yra integruotas i, vietinę te-lefonų stotį.
5. Radijo ryšio tinklas pagal 1-4 punktus, besiskiriantis tuo, kad vietinėje telefonų stotyje (DIV-O) yra numatytos priemonės iškvietimo peradresacij ai, kurios aktyvuotos tiems abonentams, kurie yra kito bevielio tinklinio galinio bloko (CNTn) radijo signalo veikimo zonoje.
6. Radijo ryšio tinklas pagal 5 punktą, besiskiriantis tuo, kad kiekvienam bevieliam abonentui yra skirtas nešiojamas aparatas ir laidinis įvadas, o vietinė telefonų stotis (DIV-O) padaryta taip, kad galėtų atlikti automatinį apeinantįjį sujungimą perad-resacijai nuo laidinio įvado prie nešiojamo aparato (MTn), jeigu abonentas laidiniame įvade neatsako, arba jei yra aktyvuotas apeinantysis peradresacijos sujungimas.
7. Radijo ryšio tinklas pagal 5 arba 6 punktą, besiskiriantis tuo, kad nešiojamas aparatas (MTn) turi perjungimo daviklį, skirtą automatinei peradre-saci j ai, pereinant į kito bevielio tinklinio galinio bloko (CNTn) radijo signalo veikimo zoną.
8. Radijo ryšio tinklas pagal vieną iš 1-7 punktų, besiskiriantis tuo, kad bevielis tinklinis galinis blokas (CNTn) turi radijo dali, (HF) , derinimo įrenginį (TSI) su aukšto dažnio kanalų sutankinimo valdymu, linijos galinio įrenginio bloką (IEC), mikro-kompiuterį (įj.C) ir distancinio valdymo įrenginį (FSE) .
9. Radijo ryšio tinklas pagal vieną iš 1-8 punktų, besiskiriantis tuo, kad radijo dalis (HF) padaryta su kanalų laikiniu arba dažniniu sutankinimo įrenginiu.
10. Radijo ryšio tinklas pagal vieną iš ankstesnių 1-9 punktų, besiskiriantis tuo, kad bevielis tinklinis galinis blokas (CNTn) yra padarytas kaip bendrasis įvadas.
11. Radijo ryšio tinklas pagal vieną iš 1-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad tinklas yra padarytas kaip integruotas tinklas pagal ISDN stan-dartą, be to, bevielis tinklinis galinis blokas (CNTn) per U-interfeisą (U) yra sujungtas su skaitmeniniu abo-nentinių įvadų moduliu (SLMD) eksplotaciniams duomenims perduoti bei atitinkamai vartojimo teisei p-duomenų pavidalu perduoti per D-kanalą, turintį abonentinių linijų bloką (DLU), be to, ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrenginys (SP) per paketinės komutacijos tinklo (Datex-P) suminių duomenų kanalą (SpK) yra sujungtas su vietine telefonų stotimi (DIV-O).
12. Radijo ryšio tinklas pagal 11 punktą, besi-ski ■ i a n t i s uo, kad radi j c ruože kalbinį kodavi vykdo 64-kbitu. kundg greičiu ir bent B-kanalas rp bevielio tink. nic galinio b-oko (CNTn) ir vietin- telefonų stoti -3 (DIV-O) kanalų padalinimo laikin- būdu yra padai. \as į du arba daugiau kanalų, o perdavimo kode keitimą:- į 64 kbitu/sekundę standartą yra vykdomas vietinėje telefonų stotyje (DIV-O), ir, esant reikalui, kiekvienam B-kanalui yra padaryta daug bevielių tinklinių galinių blokų (CNTn) sujungimų su atitinkamai sumažintu perdavimo greičiu.
13. Radijo ryšio tinklas pagal 12 punktą, besiskiriantis tuo kad bevielis abonentas yra susietas per daugeli, pokalbių ir/arba duomenų kanalų su vietine telefonų stotimi (DIV-O).
14. Radijo ryšio tinklas pagal vieną iš 1-13 punktų, besiskiriantis tuo, kad bevielis tinklinis galinis blokas (CNTn) turi tarifų duomenų kaupikli,, iš kurio tarifų duomenys, pasibaigus sujungimui, yra siunčiami i, ryšių tarnybos duomenų apdorojimo įrengini, (SP) .
15. Radijo ryšio tinklas pagal vieną iš 1-14 punktų, besiskiriantis tuo, kad bevielis tinklinis galinis blokas (CNTn) papildomai turi vietini, maitinimo bloką, kuris taip pat turi papildomų funk-cijų.