[LT] Išradimas priskiriamas nevalytų dujų, pagamintų iš augalinės medžiagos dujofikavimo proceso pagalba,išvalymo procesui, be to valoma antrinėje zonoje, atskirtoje nuo separatoriaus. Tam, kad būtų sumažintas dervos kiekis, esančiose dujose organinių junginių forma, kurie yra kondensuojamai žemesnėse temperatūrose, tokiose, kaip supančios aplinkos ir amonjako temperatūra, valoma antrinėje zonoje, kuri yra greitos cirkuliacijos šachta su fliuidizuojančiu sluoksniu. Jos šachtinės medžiagos kraštutiniu atvėju nors didžąją dalį sudaro skirtos dervos ir amonjako konversijai katalizinės medžiagos formos aktyvi medžiaga, dėl ko pasiekiama esančių nevalytose dujose dervos ir amonjako katalizinė konversija.
[EN]
[0001] Pateikiamas išradimas priskiriamas prie nevalytų dujų, pagamintų iš anglinės medžiagos dujofikavimo .proceso pagalba, išvalymo būdo, kuriame valoma antrinėje zonoje, atskirtoje nuo dujofikavimo proceso dujofikatoriaus.
[0002] Nevalytos dujos, pagamintos iš įvairių biologinio kuro rūšių, ir naudojamos kaip kūrenimo dujos, yra vertingas naftos pakaitalas tais jų panaudojimo atvejais, kai proceso reikalavimai neleidžia tiesiogiai sudeginti kietą kurą, pavyzdžiui, degant kalkes, arba pakeičiant turimus katilus, dirbančius su nafta.
[0003] Kitoms pritaikymo rūšims, pavyzdžiui vienu metu gami-nant elektros energiją ir šilumą, naudojant dizelinius variklius, nustatyti labai aukšti reikalavimai dujų švarumo, visų pirma liečiančio dervas ir dulkes, at-žvilgiu. Be to su aplinkos apsauga surišti aspektai, dažnai nustato junginių, kurie sudegdami sudaro tokias kenksmingas emisijas, kaip N0X, S0X ir įvairius chloridų junginius, žemų koncentracijų reikalavimus. Pastarieji visų pirma liečia dujas, pagamintas iš kuro atliekų. Šiuos reikalavimus dėl dujų švarumo gali atitikti atitinkamas nevalytų dujų išvalymo būdas.
[0004] Kuro iš atliekų dujofikavimas su paskesnių nevalytų du-jų išvalymu energijos išgavimo iš atliekų būdu, naudojant išvalytas dujas katiluose, ar vienu metu gami-nant elektros energiją ir šilumą dizeliniuose varik-liuose ir/arba katiluose, yra tinkamas aplinkos ap-saugos atžvilgiu.
[0005] Be to, nevalytų dujų panaudojimas yra surištas su ki-tomis techninėmis problemomis.
[0006] Prie temperatūrų žemesnių negu 1200°C nevalytose dujose, pagamintose iš anglinės medžiagos, pavyzdžiui, anglies, durpių, žievės, medžio arba kuro iš atliekų dujofikavimo būdu, visada yra derva, kuri apriboja karštų dujų sudeginimo prie dujofikatoriaus panaudo-jimą. Eksploatacijos gedimai, sukelti dervos nusėdimo prietaisuose ir armatūroje, yra didelė problema, apri-bojanti panaudojimo galimybes. Be to, degant karštoms dujoms, azotas o kai kuriais atvejais taip pat ir siera (pavyzdžiui, iš durpių) , esantys surišti dervose, o taip pat amonjakas, H2S (durpės) arba HC1 (iš kuro iš atliekų) sudaro emisijas, pavojingai veikiančias aplin-ką (N0X, S0X ir HC1, atitinkamai chloro angliavandeni-lius, t.y. dioksinus).
[0007] Nežiūrint atliktų plačių tyrinėjimų, liečiančių dervos ir amonjako konversiją, iki šiol nesukurtas būdas, leidžiantis pramoniniu būdu pakankamai išvalyti nevalytas dujas.
[0008] Tradicinis būdas sumažinti dervos kieki, nevalytose dujose yra jų perplovimas, bet aerozolinių darinių buvimas skruberyje neleidžia efektyviai pašalinti dervos (žiūr. DE paraišką Nr. OS 3716199). Be to, gaunamas gamybinis vanduo, turintis daug organinių junginių ir amonjako. Po to ša, vandeni, reikia išvalyti iki išpilant i, kanalizaciją.
[0009] Atliekant kuro iš atliekų dujofikavimą, gamybiniame vandenyje taip pat yra aukšta ištirpintos druskos rūgš-ties arba amonjako koncentracija.
[0010] Dujofikuojant kuro rūšis, turinčias daugiau sieros, pa-vyzdžiui, durpes arba anglį, nevalytas dujas taip pat reikia išvalyti, kad būtų pašalintas sieros vandenilis.
[0011] Šio išradimo tikslas yra sukurti nevalytų dujų išvalymo būdą, leidžianti, žymia dalimi išspręsti anksčiau pami-nėtas problemas.
[0012] Šis tikslas pasiekiamas išradime pateiktu budu su po-žymiais, pateiktais pridedamoje išradimo formulė-je.
[0013] Tuo būdu, išradimas priskiriamas prie nevalytų dujų, turinčių dervos ir amonjako, ypatingais atvejais tu-rinčio dideli, kieki, chloro vandenilio, išvalymo būdo.
[0014] Be to, dujos, gaminamos savaiminio dujofikavimo proceso iš anglinės medžiagos, pavyzdžiui, žievės, medžio, durpių ar kuro iš atliekų, pagalba, kuriame antrinėje zonoje kontaktuojant su atitinkama aktyvia (katalizine ir absorbuojančia) medžiaga, pavyzdžiui, dolomitu, vyksta esančių nevalytose dujose dervos ir amonjako konversija. Pageidautinas variantas - iki tokio lygio, kai likęs kiekis sudaro atitinkamai mažiau negu 500 ir 300 mg/m3.
[0015] Ypatingais atvejais vienu metu vyksta chloro vandenilio absorbcija beveik iki termodinaminės pusiausvyros lygio .
[0016] Antrinė zona susideda iš greitos cirkuliacijos šachtos su fliuidizuotu sluoksniu, turinčiu šachtinę medžiagą daugiausia aktyvios medžiagos formos, pavyzdžiui, dolomito .
[0017] Kai patenkinta ši sąlyga, antrinė zona taip pat gali būti sujungta su bet kokiu dujofikatoriumi, suderintu su greitos cirkuliacijos šachta su fliuidizuotu sluoksniu, prieš kuri, bus pirminis dalelių separatorius arba kitokio tipo dujofikatorius.
[0018] Mes nustatėme, kad pakankamas dervų ir amonjako konversijos laipsnis ir ypatingais atvejais tuo pačiu metu vykstanti chloro vandenilio absorbcija gali būti pa-siekti iš pradžių dujų, turinčių dervų, separavimu nuo sukeliančių pirolizę stambesnių kuro dalelių dujofikavimo zonoje ir po to antrinėje zonoje greitos cirkuliacijos šachtoje su fliuidizuotu sluoksniu, kur kon-taktuoja dujos su atitinkama aktyvia medžiaga, tokia kaip dolomitas, esant atitinkamiems proceso paramet-rams .
[0019] Jei \ anglinę medžiagą taip pat įeina žymus sieros kiekis, kas charakteringa pavyzdžiui durpėms, tai ka-talizinėje ir absorbuojančioje medžiagoje be abejo vyks sieros vandenilio absorbcija.
[0020] Aktyvios medžiagos kiekis, reikalingas nevalytų dujų kiekiui, nustatomas dervų ir amonjako katalizinės konversijos erdviniu greičiu ir priklauso nuo keletos pa-rametrų, tokių kaip temperatūra, dujų buvimo laikas, aktyvios medžiagos dalelių dydis, medžiagų, dalyvau-jančių reakcijoje, parcialinis slėgis ir aktyvios me-džiagos deaktyvacijos laipsnis.
[0021] Per daug žema temperatūra ir/arba parcialinis slėgis C02 gali sukelti dervos konversiją, sukeliančią anglies nusėdimą aktyvioje medžiagoje, kas sukelia deaktyvaci-ją-
[0022] Jei tai įvyksta, medžiaga gali būti aktyvizuota, ap-dorojant ją oksiduojančiomis dujomis, pavyzdžiui, oru ir/arba garu. Absorbcija HC1 (ir/arba H2S) vyksta taip greitai, esant vykdomo proceso temperatūrai, kad šias reakcijas beveik pilnai nustato pusiausvyros lygis ir dėl to sunaudojama aktyvi medžiaga, atitinkanti susi-dariusi, chloridą (ir atitinkamai sulfidą).
[0023] Tuo būdu buvo atrasta, kad chlorido (ir kai kuriais atvejais sieros vandenilio) absorbcija aktyvioje me-džiagoje, tokioje kaip dolomitas, yra greita reakcija ir reikalauja žymiai mažesnio aktyvios medžiagos kiekio dujų srautui, negu katalizinė dervos ir amonjako konversija.
[0024] Greitos cirkuliacijos su fliuidizuotu sluoksniu šachtos formos antrinėje zonoje panaudojimas sukuria žymius privalumus.
[0025] Tokia šachta, galinti pašalinti dulkes iš dujofikatoriaus, sąlygoja labai vienodas temperatūras reakcijos zonoje, o taip pat homogenišką kontaktą tarp dujų ir šachtos medžiagos, tai yra sukelia nežymią konversijos/absorbcijos lygio virpesių riziką. Be to dalelių dydį žymia dalimi galima sumažinti tais atvejais, kai tai reikalinga, kad būtų užtikrintas konversijos di-dėjimas, esant duotai temperatūrai ir erdviniam grei-čiui. Žymi šachtinės medžiagos erozija taip pat sukelia pasiekiamą aktyvaus paviršiaus padidėjimą.
[0026] Toliau, antrinę zoną, sukonstruotą kaip greitos cirkuliacijos šachta su fliuidizuotu sluoksniu, tikslinga suderinus sujungti su dujofikatoriumi, kuris turi pir-minį dalelių separatorių arba kito tipo dujofikatorių. Padidinus mąstelius, pasiekiami sąlyginai nedideli dia-metrai, nes dujų greičiai gali būti palaikomi palygint aukšti, maždaug iki 10 m/s, pageidautina iki 6 m/s.
[0027] Tuo atveju, jei dujofikatorius sudarytas iš dujofikatoriaus, suderinto su greitos cirkuliacijos šachta su fliuidizuotu sluoksniu, gali būti betarpiškai sujungta po pirminės dalelių separacijos. Jei dujofikatoriuje, suderintame su greitos cirkuliacijos šachta su fliuidizuotu sluoksniu, aktyvi medžiaga vartojama kaip šach-tinė medžiaga, antrinę zoną galima sėkmingai apjungti su dujofikatoriumi, pavyzdžiui, tokiu būdu, kad po antrinės zonos dulkės iš antrinio dalelių separatoriaus dėl pilno ar dalinio reciklinimo pakliūtų i, dujofi-katorių.
[0028] Tokiu būdu, bendri šachtinės medžiagos nuostoliai taip pat sumažėja. Be to pasiekiamas privalumas dėl to, kad panaudojama tik vienos rūšies šachtinė medžiaga.
[0029] Būtinas aktyvios medžiagos kiekis antrinės zonos reaktoriaus šerdyje, skirtas palaikyti pakankamą dervos ir amonjako katalizinės konversijos lygi, reguliuojamas pridedant ji, i bendrą kieki, reguliuojant šachtinės medžiagos recirkuliaciją.
[0030] Reikalaujamas konversijos laipsnis nustato atitinkamą temperatūros, dalelių dydžio ir aktyvios medžiagos kiekio derinį. Dėl abrazyvinio susidėvėjimo, deaktyvacijos ir/arba absorbcijos HCL (ir, gali būti H2S) sunaudota aktyvi medžiaga pakeičiama pridėjus atitinkamus kiekius naujos aktyvios medžiagos ir/arba aktyvizuoj ant šią me-džiagą. Dujų buvimo laiką procese galima reguliuoti diametro/aukščio virš dujų įėjimo plyšio santykiu.
[0031] Tais ypatingais atvejais, kada neišvalytose dujose yra dideli kiekiai HC1, aktyvios medžiagos buvimas dujose po jų išleidimo iš antrinės zonos reiškia, kad HC1 absorbcija pagerėjo, nes termodinaminiu atžvilgiu ji tapo pilnesnė esant žemesnėms temperatūroms su sąlyga, kad išvalytos dujos, atšaldytos iki iš esmės žemesnės tem-peratūros prieš galutinai pašalinant dulkes.
[0032] Toliau išradime atskleistas pavyzdys, neapriboj antis įgyvendinimo, su nuoroda į pateikiamą brėžinį, kuriame schematiškai pavaizduota dujofikavimo ir dujų išvalymo schema, kuri yra pateikiamo išradimo įgyvendinimo variantas .
[0033] Brėžinyje pateikiamoje schemoje anglinė medžiaga 1 pa-kliūna į dujofikatorių 3, kuris sudarytas iš greitos cirkuliacijos šachtos su fliuidizuoj ančių sluoksniu. Į jį įeina reaktorius 51, pirminis separatorius 52 ir recirkuliavimo įrenginys 53 šachtinei medžiagai, sepa-ruotai pirminiame separatoriuje.
[0034] Šachtinė medžiaga susideda iš aktyvios katalizinės ir absorbuojančios medžiagos, pageidautinas variantas dolomitas, sumaišytas su nedujofikuota angline me-džiaga, paversta į anglį. Pirminis separatorius 52 yra mechaninis neišcentrinio tipo separatorius. Galima naudoti separatorių su V-tipo elementais pagal prietaisą, aprašytą mūsų Europos patente Nr. 0103613, katilo, suderinto su greitos cirkuliacijos šachta su fliuidizuotu sluoksniu atžvilgiu, i, kurį nurodoma.
[0035] Karštos nevalytos dujos 2, pagamintos duj of ikatonu-je 3, išeina tiesiogiai iš pirminio separatoriaus 52 ir tiesiogiai paduodamos į antrinę dujų išvalymo zoną 25, papildomai nepašalinus dulkių.
[0036] Antrinė zona 25 yra sukonstruota kaip greitos cirkuliacijos šachta 26 su fliuidizuotu sluoksniu ir joje yra tos pačios rūšies aktyvi šachtinė medžiaga kaip ir dujofikatoriuj e 3.
[0037] Nevalytos dujos 2 paduodamos į antrinę zoną, sudary-damos fliuidizuojančias dujas.
[0038] Antrinė zona 25 sukonstruota su reaktoriaus ilga ir siaura šerdimi bet kokio skersinio pjūvio (pavyzdžiui, apvalaus arba kvadratinio) . Šachtinė medžiaga, kuri po dujų srauto iš viršutinės reaktoriaus šerdies dalies yra iš esmės separuojama pirminiame dalelių separatoriuje 27. Pageidautinas variantas yra separatorius su V-tipo elementais, tokio pat tipo kaip ir V-tipo dujofikatoriaus separatorius. Po jo seka antrinis separatorius 28, pageidautina ciklonas. Medžiaga 30, kuri separuojama pirminiame dalelių separatoriuje, recir-kuliuoja į apatinę greitos cirkuliacijos šachtos 26 dalo, per recirkuliavimo įrenginį. Medžiaga 29, kuri separuojama antriniame dalelių separatoriuje 28, yra pridedama daugiausia i, apatinę du j of ikatoriaus 3 dali, srautu 31.
[0039] Kai reikia, dalis medžiagos 29 srauto taip pat gali būti nukreipiama į apatinę greitos cirkuliacijos šach-tos 26 dali, srautu 34 ir/arba išleidžiama iš sistemos srautu 43.
[0040] Katalizines ir absorbuojančios medžiagos 14 padavimui i, antrinę zoną 25 naudojamas šoninis padavimo įrengi-nys 15, kuris yra atitinkamame aukštyje. Sunaudota ir/arba deaktyvuota šachtinė medžiaga 35 išleidžiama išleidimo ^renginio 36, surišto su antrinės zonos 25 dugnu, pagalba.
[0041] Aktyvi medžiaga, naudojama antrinėje zonoje, pateiktame pavyzdyje susideda iš medžiagos, turinčios dvigubą kalcio ir magnio anglies rūgšties druską, pageidautinas variantas - dolomitas su dalelėmis mažesnėmis negu 2 mm, labiau pageidautina - mažesnėmis negu 1 mm, kuri kartu su praeinančiomis dujomis sudaro greitos cirkuliacijos šachtą 26 su fliuidizuojančiomis dujomis.
[0042] Dujų greitis viršutinėje reaktoriaus sekcijoje, apskai-čiuotas skersinio pjūvio plotui, reguliuojamas taip, kad būtų mažesnis negu 10 m/s, tinkamesnis variantas ne daugiau negu 6 m/s.
[0043] Greitos cirkuliacijos šachtos 26 fliuidizuojančios dujos, sudarytos iš nevalytų dujų 2 ir papildomų oksi-duojančių dujų 13, pavyzdžiui oro. Esant reikalui, papildomos oksiduojančios dujos 33 gali būti įleistos į antrinės zonos 25 vieną ar kelis aukščiau išdėstytus lygius.
[0044] Dervos ir amonjako, esančių nevalytose dujose 2, konversija ir chlorido, esančio nevalytose dujose, .absorbcija vyksta, kontaktuojant su katalizine ir absorbuo-jančia medžiaga greitos cirkuliacijos šachtoje 26, esant temperatūrų intervalui 600-1000°C arba pats tinkamiausias 850-950°C.
[0045] Reikalaujamas temperatūros lygis palaikomas sudeginant degius dujų komponentus antrinės zonos 25 viduje, kuris reguliuojamas koreguojant papildomų oksiduojančių dujų kiekį srautais 13 ir 33. Vidutinis medžiagos tankumas nusistovėjusioje padėtyje reaktoriaus šerdyje antrinėje zonoje palaikomas intervale 20-300 kg/m , tinkamesnis variantas intervale 80-250 kg/m3 taip kad būtų pasiekiamas reikiamas kontaktas tarp praeinančių dujų ir aktyvios medžiagos. Tai pasiekiama reguliuojant bendrą cirkuliuojančios medžiagos kiekį, suderinus su recir-kuliuojančiomis medžiagos 30 ir 34 srauto greičio re-guliavimu .
[0046] Dujų buvimo laikas reaktoriaus šerdyje, apskaičiuotas tuščioje reaktoriaus šerdyje, palaikomas intervalo 0,2-20 s ribose, tinkamesnis variantas intervalo 0,5-7 s ribose.
[0047] Esant reikalui, galima aktyvizuoti deaktyvuotą katali-zinę ir absorbuojančią medžiagą, prileidžiant oksiduo-jančių dujų 32, pavyzdžiui oro i, medžiagą, kuri recik-linama į greitos cirkuliacijos šachtos apatinę dali, srautų 30 ir 34 pavidalu. Pridedamų oksiduojančių du-jų 32 kiekis reguliuojamas tokiu būdu, kad aktyvizacija vyktų temperatūrų intervale 600-1000°C, tinkamesnis variantas intervale 750-900°C.
[0048] Iki proceso pradžios yra kaitinama antrinė zona 25 kartu su joje esančia šachtine medžiaga, deginant joje su-skystintas naftos dujas.
[0049] Išvalytų dujų srautas 4, išeinantis iš antrinės zonos 25 antrinio separatoriaus 28, yra atskiriamas nuo patekusių i, ji, smulkių šachtinės medžiagos dalelių ir garų po to sekančiose dujų išvalymo zonose.
[0050] Dujos praeina per du šilumokaičius. Pirmame šilumokai-tyje 37 vyksta šilumos mainai su oksiduojančiomis dujomis, sraute 10. Tai skirta kaip dujofikatoriui 3, taip ir antrinei zonai 25, todėl iš anksto pakaitintos oksiduojančios dujos 11, išleidžiamos iš šilumokai-čio 37, turi atitinkamą temperatūrą, pageidautina apie 4 00°C.
[0051] Iš anksto pakaitintos oksiduojančios dujos naudojamos kaip dujofikatoriuje 3 (iš dalies kaip fliuidizuojan-čios dujos) srauto 12 pavidalu, taip ir antrinėje zonoje 25 srautų 13, 32 ir 33 pavidalais.
[0052] Tolesniame antrame šilumokaityje 28 dujų 5 temperatūra sumažėja iki lygio, kuris leidžia išleistas dujas 6 toliau valyti naudojant, pavyzdžiui įprastus tekstili-nius filtrus arba cikloną tolesniam dulkių pašalinimui separatoriuje 39, pageidaujamas variantas 150-300°C. Pašalintos dulkės išeina iš dulkių pašalinimo zonos 39.
[0053] Kaip buvo paminėta anksčiau, i, dujų srautą 4 įeina papuolusios į ji, smulkios aktyvios medžiagos dalelės, kurios patenka su dujų srautu iš antrinio separatoriaus 28.
[0054] Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, ryšium su kuro iš atliekų dujofikavimu, nevalytos dujos 2 iš dujofikatoriaus turi žymų HC1 kieki,. Kadangi HC1 absorbcija turinčioje kalkių medžiagoje, tokioje kaip dolomitas, sumažina temperatūrą, dujų atšalimas šilumokaičiuose 37 ir 38 padidina likusios ant papuolusios i, dujų srautą medžiagos HC1 absorbcijos laipsni,.
[0055] Beveik išvalytos nuo dulkių dujos 7, kurios išeina iš dulkių pašalinimo zonos 39, paduodamos i, skruberi, 40, kur nuo jų atskiriama drėgmė ir kiti vandenyje ištirpę komponentai. Skruberyje 40 yra sudrėkinamas dujų srautas 7, taip pat ir kondensuojami garai. Esant šioms sąlygoms taip pat vyksta beveik visų likusių smulkių dalelių nusodinimas ir ištirpusių vandenyje dujų kompo-nentų, pavyzdžiui NH3, HC1 ir/arba NH4C1 absorbcija.
[0056] Vandens srautas 20, ištekantis iš skruberio, recirku-liuoja siurbliu 41, tada jis atšąla šilumokaityje 42, tuo būdu, kad recirkuliuojančio i, skruberi, 40 vandens temperatūra palaikoma intervale 15-20°C. Vandens per-teklius 21 nuleidžiamas vandens linija.
[0057] Dujos 8, išeinančios iš skruberio gali būti laikomos švarios ir tinkamos pritaikyti pramonėje, tai yra jose beveik nelikę dervų, amonjako, dulkių, HC1 ir H2S. Vis tik esant tokiai išėjimo temperatūrai (apie 30°C) , jos yra prisotintos garų. Priklausomai nuo pritaikymo, no-rint sumažinti santykini, drėgnumą, dujų srautas 8 gali būti iš anksto pakaitintas arba praleistas per papil-domą džiovinimo stadiją, kad būtų sumažinta jame esanti drėgmė.
[0058] Švarios dujos atitinka reikalavimus, naudojant variklių eksploatacijai, pavyzdžiui dizelinių variklių su turbo-kompresoriumi ir gali būti sudeginamos bet po to se-kančio išleidžiamų dujų deginimo.
[0059] Kad būtų galima naudoti paprastesniais atvejais, pa-vyzdžiui šilumai gaminti katiluose, galima pašalinti skruberi, 40, tada išvalytos dujos gali būti panaudotos tik po šilumokaičio 37, kaip srautas 22 arba po dulkių separatoriaus 39 kaip srautas 23.
[0060] Aprašytame pavyzdyje antrinė zona 25 apjungta su dujofikatoriumi 3, pagrįstu greitos cirkuliacijos šachtos su fliuidizuoj ančių sluoksniu technologija. Dujofikatorius 3 gali gaminti neišvalytas dujas 2 iš kelių kuro rūšių, pavyzdžiui, žievės, durpių ar kuro iš atliekų. Kaip dujofikatoriaus 3 greitos cirkuliacijos šachtos šachtinę medžiagą galima naudoti, kaip paminėta anks-čiau, katalizinę ir absorbuojančią tokio pat tipo me-džiagą kaip ir antrinėje zonoje 25.
[0061] Bendras paduodamų oksiduojančių dujų, pavyzdžiui, oro, slėgio sumažėjimas, praeinant per gamybinę sistemą, truputį didesnis negu 1 baras. Todėl būtina naudoti kompresorių 16, kuris pakelia oksiduojančių dujų slėgi, sraute 9 iki slėgio sraute 10, kas būtina, kad būtų pasiektas keliamas tikslas.
1. Nevalytų dujų išvalymo būdas, kai dujos pagamintos dujofikavimo proceso pagalba iš anglinės medžiagos, kuriame valoma antrinėje zonoje, atskirtoje nuo dujofikavimo proceso, besiskiriantis tuo, kad dervos, esančios dujose, kiekio, esančio organinių jun-ginių forma, kurie kondensuojami žemose temperatūrose, tokiose kaip aplinkos ir amonjako temperatūra, suma-žinimui, valo greitos cirkuliacijos šachtos su fliui-dizuojančiu sluoksniu formos antrinėje zonoje, kurios šachtinė medžiaga bent daugiausiai susideda iš dervos ir amonjako konversijai skirtos katalizines medžiagos fermos aktyvios medžiagos, tuo pat metu gali būti su-derintai pridedama oksiduojančių dujų, pageidautina, dujų turinčių deguonies ir/arba garo, reguliuojant pastoviai esanti, katalizinės medžiagos kieki., jos dalelių dydį, antrinės zonos konstrukcijos kontaktą tarp dujų ir kietos medžiagos, proceso temperatūrą, oksiduojančių dujų kiekį, kuris gali būti pridėtas, dujų dalyvavimo procese laiką ir dervos ir amonjako, katalizinės konversijos metu esančių nevalytose dujose, koncentraciją išvalytose dujose, pageidautina mažiau negu iki 500 ir iki 300 mg/nm3 atitinkamai.
2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad chloro vandenilio kiekio dujose sumažinimui naudoja aktyvią medžiagą, taip pat galinčią absorbuoti chloridą, be to, taip pat reguliuoja proceso tem-peratūrą ir su pertrūkiais arba be pertrūkių paduoda naujos katalizuojančios ir absorbuojančios medžiagos reikiamus kiekius taip, kad chloro vandenilį, esantį nevalytose dujose, absorbuoja medžiagą tam, kad chloro vandenilio koncentracija išvalytose dujose atitiktų termodinaminės pusiausvyros lygtį, taip pat tuo pačiu metu palaiko pakankamą kiekį pastoviai esančios aktyvios medžiagos katalizės konversijai, be to, atitinkamą kieki, medžiagos, turinčios absorbuoto chlorido, iš ant-rinės zonos šalina su pertrūkiais arba be pertrūkių.
3. Būdas pagal 1 arba 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad proceso temperatūrą antrinėje zonoje nustato intervalo 600-1000°C ribose, tinkamesnis variantas 850-950°C intervalo ribose.
4. Būdas pagal bet kuri, iš 1-3 punktų, besiskiriantis tuo, kad proceso temperatūrą antrinėje zonoje reguliuoja pridėdami dujų, turinčių deguonies.
5. Būdas pagal bet kuri iš 1-4 punktų, besiskiriantis tuo, kad aktyvi medžiaga susideda iš medžiagos, turinčios dvigubos magnio ir kalcio anglies rūgšties druskos, pageidautina, dolomito ir/arba ati-tinkamo apdeginto produkto.
6. Būdas pagal bet kuri, iš 1-5 punktų, besiskiriantis tuo, kad aktyvią medžiagą, deaktyvizuotą nusėdus angliai ar dėl kitos priežasties, su per-trūkiais arba be pertrūkių pašalina iš antrinės zonos ir pakeičia ekvivalentiniu kiekiu naujos ir/arba akty-vizuotos medžiagos.
7. Būdas pagal 6 punktą, besiskiriantis tuo, kad deaktyvizuotą aktyvią medžiagą, pašalintą iš antrinės zonos, aktyvizuoja, apdorodami dujomis, turin-čiomis deguonies ir/arba garais atskiroje aktyvizacijos zonoje, to dėka aktyvizuotą medžiagą grąžina i, antrinę zoną.
8. Būdas pagal bet kurį iš 1-7 punktų, besiskiriantis tuo, kad aktyvią medžiagą, deaktyvizuotą nusėdus angliai ar dėl kitos priežasties, aktyvizuoja apdorodami oksiduojančiomis dujomis, pageidautina dujomis, turinčiomis deguonies ir/arba garais sistemoje, recirkuliuojančioje antrinės zonos separuotą šachtinę medžiagą.
9. Būdas pagal 7 arba 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad aktyvizacija vyksta proceso temperatū-roje intervalo 600-1000°C ribose, tinkamiausias variantas intervalo 750-900°C ribose.
10. Būdas pagal bet kurį iš 7,8 arba 9 punktų, besiskiriantis tuo, kad proceso temperatūrą aktyvizacijos metu reguliuoja pridėdami dujų, turinčių deguonies.
11. Būdas pagal bet kurį iš 1-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad nevalytas dujas tiesiogiai paduoda į antrinę zoną iš dujofikatoriaus pirminio separatoriaus be papildomos dulkių separacijos.
12. Būdas pagal 11 punktą, kuriame i, dujofikatorių įeina greitos cirkuliacijos šachta su fliuidizuoj ančių sluoksniu, besiskiriantis tuo, kad nevalytas dujas i, antrinę zoną paduoda tiesiogiai iš du-jof ikatoriaus pirminio separatoriaus be papildomos dul-kių separacijos.
13. Būdas pagal bet kuri, iš 1-12 punktų, besiskiriantis tuo, kad antrinės zonos fliuidizuojan-čios dujos turi nevalytų dujų ir gali turėti oksiduo-jančių dujų.
14. Būdas pagal 13 punktą, besiskiriantis tuo, kad oksiduojančių dujų, kurios nėra fliuidizuo-jančios dujos, prideda į antrinės zonos reaktorių vienu ar keliais lygiais virš fliuidizuoj ančių dujų padavimo plyšio.
15. Būdas pagal bet kuri, iš 1-14 punktų, besiskiriantis tuo, kad parenka bendrą kieki, aktyvios medžiagos, esančios antrinėje zonoje, ir reguliuoja šachtinės medžiagos recirkuliacini, srautą, taip kad greitos cirkuliacijos šachtoje su fliuidizuoj ančių sluoksniu būtų pasiektas toks tankis, kuriam esant pasiekiamas pageidaujamas kontaktas tarp praeinančių dujų ir aktyvios medžiagos, kad vyktų katalizinė konversija .
16. Būdas pagal bet kuri, iš 1-15 punktų, besiskiriantis tuo, kad dujų greitis, apskaičiuotas tuščioje reaktoriaus šerdyje, yra palaikomas žemesnis už 10 m/s, o pagal tinkamiausią variantą žemesnis už 6 m/s .
17. Būdas pagal bet kuri, iš 1-16 punktų, besiskiriantis tuo, kad katalizinės ir absorbuojančios medžiagos dalelės yra mažesnės negu 2 mm, o pagal tin-kamesni, variantą mažesnės negu 1 mm.
18. Būdas pagal bet kuri, iš 1-17 punktų, besiskiriantis tuo, kad vidutinis tankis reaktoriaus šerdyje nusistovėjusioje padėtyje yra palaikomas intervalo 20-300 kg/m3 ribose, o pagal tinkamiausią variantą 80-250 kg/m3 ribose.
19. Būdas pagal bet kuri, iš 1-18 punktų, besiskiriantis tuo, kad dujų dalyvavimo procese laiką, apskaičiuotą tuščioje reaktoriaus šerdyje, palaiko intervalo 0,2-20 s ribose, pagal tinkamiausią va-riantą 0,5-7 s ribose.
20. Būdas pagal bet kuri, iš 1-19 punktų, besiskiriantis tuo, kad chloro vandenilio kiekį išva-lytose dujose, kurios išeina iš antrinės zonos, papildomai sumažina absorbuodami katalizinėje ir absorbuo-jančioje medžiagoje, likusioje dujose po dalelių separacijos antrinėje zonoje, kur dujas po antrinė-s zonos iš pradžių atšaldo iki žymiai žemesnės temperatūros, tinkamiausia iki 150-300°C, o po to papildomai sepa-ruoj a dulkes.
21. Būdas pagal bet kuri, iš 1-20 punktų, besiskiriantis tuo, kad nevalytų dujų padavimas antrinę zoną betarpiškai surištas su dujofikatoriaus pirminių dalelių separatoriumi, turinčiu greitos cirkuliacijos šachtą su fliuidizuojančių sluoksniu, kuriame cirkuliuojanti šachtinė medžiaga susideda iš to paties tipo aktyvios medžiagos kaip ir antrinėje zonoje, tuo, kad dulkes separuoja antrinėje zonoje, pagal pageidau-tiną variantą antriniame dalelių separatoriuje, kraš-tutiniu atveju, iš dalies recirkuliuo j a i, dujofi-kuojančio reaktoriaus apatinę dali,, ir tuo, kad šach-tinę medžiagą, patekusią iš dujofikatoriaus kartu su nevalytomis dujomis, ir medžiaga, gal būt išmestą iš žemutinės dujofikatoriaus dalies, pakeičia medžiaga, recikliškai patenkančia i, dujofikuojanti, reaktorių iš antrinės zonos, derinant su nauja katalizuojančia ir absorbuojančia medžiaga, kuri pridedama i, dujofikatorių su pertrūkiais ir be pertrūkių.