[LT] Šis išradimas aprašo slenkančio objekto (1) dydžių matavimo įtaisą, kuriame yra elektroninis optinis matavimo prietaisas, turintis spinduliavimo ir priėmimo elementus (6, 6', 8, 8'), išdėstytus ne mažiau kaip vienoje matavimo plokštumoje (7), statmenoje į objekto (1) išilginę ašį, įtaise taip pat yra apdorojimo blokas (20), be to, matavimo portalo (10) matavimo plokštumą (7) riboja ne mažiau kaipdvi matavimo sijos (4,4'), išdėstytos tam tikru kampu. Matavimo sijų (4, 4') šoniniuose paviršiuose, atsuktuose į matavimo plokštumą (7), yra ne mažiau kaip viena priėmimo elementų (6, 6') eilė. Kiekvienai šiai priėmimo elementų (6, 6') eilei yra skirtas vienas periodiškai įjungiamas spinduliavimo elementas (8, 8'), formuojantis vėduoklinį šviesos spindulį, nukreiptą į priėmimo elementus (6, 6'),ir esantis matavimo plokštumoje (7) tam tikru atstumu A nuo matavimo sijos (4, 4').
[EN]
[0001] šis išradimas aprašo slenkančio objekto dydžio matavimo įtaisą, kuriame yra optinis elektroninis matavimo prietaisas, turintis priėmimo-perdavimo elementų, išdėstytų ne mažiau kaip vienoje matavimo plokštumoje, statmenoje į objekto išilginę ašį, įtaise taip pat yra apdorojimo blokas, be to, matavimo portalo matavimo plokštuma yra ribojama ne mažiau kaip dviem matavimo sijomis, kurios viena su kita sudaro tam tikrą kampą.
[0002] Iš Austrijos patento Nr. 351282 yra žinomas įrenginys slenkančio objekto dydžiams nustatyti arba kontroliuoti, kuriame dviejuose plokštumose, viena su kita sudarančiose 90° kampą, yra kameros, kuriose vietoj plėvelės yra plokštuma su totodiodų eilutėmis, į kurią yra projektuojamas šešėlis šviesiame -fone, kad būtų gautas objekto vaizdą atitinkantis elektroninis signalas.
[0003] šio palyginti brangaus įtaiso, nes jame yra naudojama kamera su totodiodų eilute, trūkumas yra tas, kad šešėlinis vaizdas priklauso nuo matuojamojo objekto padėties ir gali būt i neryškus, dėl to sumažėja matavimo tikslumas.
[0004] Pagal matuojamojo objekto periodiško skaitvmo principą, kuriame tam tikru momentu niekada nėra viso matuojamojo objekto vaizdo, dirba įtaisai. žinomi iš VFR pateiktų paraiškų Nr.2019290 ir 2127751. šių įtaisų trūkumas yra tas, kad juose būtina naudoti mechanižkai slenkantį Šviesos spinduolį arba veidrodį.
[0005] Taip pat yra žinomi įtaisai, kuriuose spinduliavimo sijų viduje yra įtaisytos in+raraudonųjų spinduliavimo diodų eilės, kurios nutolusios viena nuo kitos nedideliais vienodais atstumais, be to, matavimo plokštumoje sijos viduryje kiekvienoje iš šių eilių yra įtaisytas intraraudonasis -fotodiodas, o int'raraudonuosius spinduliavimo diodus kartu su atitinkamais intraraudonaisiais
[0006] ■fotodiodais įjungia apdorojimo blokas trumpais vienodais laiko tarpais vieną po kito, einant iš viršaus į apačią.
[0007] Šis įtaisas, dirbantis periodiško skaitymo principu, turi tą trūkumą, kad intraraudoniesiems spinduliavimo diodams derinti reikia daug laiko, ir derinimas gali būti atliekamas tik naudojant sudėtingas pagalbines priemones, pavyzdžiui, osc i 1 ogr a-f ą. Be to, infraraudonų jų fotodiodų sukurti signalai yra palyginti silpni ir tolimesniam apdoroj imui juos reikia daugiau stiprinti, dėl to gali atsirasti dreifas arba pakisti parametrai priklausomai nuo laiko ir temperatūros, o tai iškraipo matavimo rezultatus.
[0008] Šiame išradime aprašoma konstrukcija yra minėto tipo įtaisas, neturintis išvardintų trūkumų, kuris ekonomiškai
[0009] pateisinamai leidSla didinti slenkančio oojento matavimo tikslumą ir matavimų patikimumą.
[0010] Tai yra pasiekiama tuo, kad ant matavimo sijų šoninių paviršių, atsuktų į matavimo plokštumą, yra įtaisyta ne mažiau kaip viena priėmimo elementų eilė, be to, kiekvieną šią eilę atitinka vienas periodiškai įjungiamas spinduliavimo elementas, esantis nustatytu atstumu nuo matavimo sijos ir spinduliuojantis vėduoklinį šviesos spindulį, nukreiptą į priėmimo elementus.
[0011] Tikslus objekto dydis yra išmatuojamas tik optoelektroniniu būdu. Taikant šį būdą, visada susidaro visas matuojamojo objekto vaizdas, dėl to pasiekiamas didelis matavimų tikslumas ir nepertrauk i amas matuojamojo dydžio įvertinimas. Įtaisui derinti arba sureguliuoti praktiškai užtenka tik orientuoti abu vėduok iinius sp indui i us.
[0012] Geriausiame išradimo variante priėmimo elementai išdėstyti iš eilės maždaug apskritimo lanku, kurio centre yra atitinkamas spinduliavimo elementas. Dėl to galima padidinti patikimumą ir atsparumą pašaliniam apšvietimui, nes priėmimo elementai visada suformuoja vienodo stiprumo signalus, perduodamus į elektroninį apdorojimo bloką.
[0013] Įtaisą paprasta derinti ir patogu eksploatuoti, kai du spinduliavimo elementai sudaro bloką, kuriame yra lazerinis diodas, trijų l^šių kolimatorius, brūkšninė optika ir lengvai valdoma valdymo ir apdorojimo elektronika.
[0014] Jeigu lazerinių ciiaeių blokas sukuria matomą vėduok i in Į lazerinį spindulį, kurio bangos ilgis yra apie 670 nm, tai spinduliavimo elementą galima orientuoti vizualiai be papildomų matavimo prietaisų.
[0015] Geriausia, kai priėmimo elementai yra padaryti iš fototranzistorių ir yra išdėstyti vandens nepraleidžiančiose priėmimo sijose su išilgine įpjova, uždengta stiklu vėduok iini o šviesos spindulio srityje.
[0016] Fototranzistoriai turi platų priėmimo kampą. Todėl jų nereikia fokusuoti ir galima taikyti spausdintinių plokščių serijinio gaminimo metodiką. Fototranzistorių pridengimas priėmimo sijose užkerta kelią išorinių -faktorių poveikiui ir pašalinio apšvietimo trukdymams.
[0017] Ekonomiškiausia ir patogiausia eksploatuoti yra tokia konstrukcija, kurioje priėmimo elementų eilė yra suskaidoma į atkarpas, be to, kiekvienos atkarpos priėmimo elementai yra išdėstyti identiškose spausdintinėse plokštėse.
[0018] Modulinė priėmimo elementų eilių struktūra ne tik iki minimumo sumažina montavimo išlaidas, bet ir palengvina atkarpų su sugedusiais priėmimo elementais pakeitimą.
[0019] Geriausia, kai kiekvienas spinduliavimo elementas yra įtaisytas vandens nepraleidžiančiame korpuse su stiklu uždengta įpjova atitinkamos priėmimo sijos kryptimi, o korpusas yra įmontuotas tarp dviejų, standžiai sujungtų su matavimo portalo stovais, stačiakampių plokštelių, iš šono išsikišančių už korpuso kraštų.
[0020] Tuo pačiu spinduliavimo elementas taip pat yra apsaugotas nuo išorinių poveikių, jis yra paprastai montuojamas, pakeičiamas ir mažiau pažeidžiamas.
[0021] Įtaiso derinimui palengvinti abu spinduliavimo elementai, įrengiant priėmimo sijas, gali būti veikiami pastovia šviesa.
[0022] Geriausia, kai apdorojimo blokas yra mikroprocesorius su atminties bloku, sinchroniškai valdančiu spnduliavimo ir priėmimo elementus taktiniu dažniu, didesniu už 300 Hz.
[0023] Nors apdorojimo blokas yra lengvai padaromas ir iš standartinių integrinių grandinių, bet mikroprocesoriai yra pigesni ir juos lengviau įmontuoti. Parinktas taktinis dažnis garantuoja praktiškai nepertraukiamu matavimų apdorojimu per visą matuojamojo objekto ilgį, net jeigu jis: juda savo išilginės ašies kryptimi didesniu kaip 180 m/min. greičiu.
[0024] Kitame realizavimo variante objekto skersmens ir/arba/" objekto tūrio matavimo ir indikacijos apdorojimo blokas įvertina: gautus signalus iš abiejų priėmimo elementų eilių, kiekį objektu uždengtų priėmimo elementų, ir priėmimo elementų eilių atstumą nuo atitinkamų spinduliavimo elementų ir spinduliavimo elementų tarpusavio atstumą, be to, yra numatyta duoti padėties signalą, kuris įvertina atstumą tarp objekto ir spinduliavimo elementų.
[0025] Apdorojimo blokas įvestu į atmintį algoritmu pagal šiuos parametrus gali atlikti tikslų dydžių matematinį skaičiavimą, pavyzdžiui, medžio kamieno skersmens skaič iav iina. Tinkamiausias algoritmo pagrindas yra sinusinis d ėsni s.
[0026] Viename iš variantų apdorojimo blokas gali būti padarytas taip, kad priėmimo elementų pritemdymas nutolusiomis nuo objekto dalimis yra slopinamas.
[0027] Dėl šio slopinimo, kurį, sukuria, pavyzdžiui, apdorojimo bloko ui programuota logika, galima išvengti matavimo rezultatų iškraipymo medžio arba Žievės dalimis, gulinčiomis ant grandininio transporterio, arba dalimis, nutolusiomis nuo medžio kamieno. Skersmeniui apskaičiuoti visada yra naudojami tik abiejų priėmimo sijų kaimyninių pritemdytų priėmimo elementų signalai.
[0028] Toliau šis išradimas yra aiškinamas konkrečiu pavyzdžiu, pavaizduotu brėžinyje, kuriame:
[0029] fig. 2 - įtaiso, pavaizduoto tig. i, pjūvis E-E linija.
[0030] Fig. 1 yra pavaizduotas grandininis transporteris 2, kuriuo kryptimi B <tig. 2> yra transportuojamas medžio kamienas 1. Matavimo plokštumos 7 <! + ig.2> arba matavimo portalo 10 srityje yra grandininio transporterio 2 plyšys, kad transporteris neturėtų įtakos matavimo procesui. Tačiau vietoj grandininio transporter i o 2, 2<-fig. 2plyšio galima numatyti ir pasisukantį velenėlį arba kitokį tarpą, kuris netrukdytų matavimo įtaisui.
[0031] Medžio kamieno 1 skersmeni ui arba tūriui nustatyti yra matavimo portalas 10, kurį sudaro stovai ii, 1 1 J bei matavimo sijos 4, 4', ir pro kurį juda kamienas 1. Stovai 11, 11' ir matavimo sijos 4, 4'' yra padaryti iš metalinių profilių ir yra standžiai sujungti vienas su kitu. Simetriškai išdėstytos matavimo sijos 4, 4 •' viena su kita sudaro 90" kampą. Tačiau galima numatyti ir keletą, pavyzdžiui, tris matavimo sijas, kurios viena su kita sudaro 120" kampą. Matavimo portalas yra pastatytas vertikaliai ant pagrindo ir nepajudinamai prie jo pritvirtintas. šoniniuose matavimo sijų 4, 4 •' paviršiuose, atsuktuose į matavimo plokštumą 7, yra įrengta po vieną priėmimo siją 5, 5'. Priėmimo sijos 5, 5 J turi vandens nepraleidiiančius korpusus su išilgine įpjova 50, 50', einančia matavimo plokštumos 7 srityje ir uždengta stiklu.
[0032] F'r iėmimo sijų 5, 5 ■" viduje, maždaug viename apskritimo lanke, nedideliais vienodais apie 3 mm atstumais vienas nuo kito yra išdėstyti fototranz istoriai 6, 6'. ši -f ototr anz i stor ių 6, 6 ' eilė yra suskirstyta į keletą dalių 60, 60iŠ spausdintinių plokščių, ant kiekvienos iš jų yra 64 -fototranz istor iai 6, 6''.
[0033] Kiekvienos fototranz istor ių 6, 6'' eilės lanko centre griežtai nustatytu atstumu A nuo matavimo sijų 4, 4 ■' yra po vieną lazerinių diodų bloką S, 8'.
[0034] Kiekvienas iš šių lazerinių diodų blokų 8, 8'' yra įstatytas į hermetišką korpusą su įpjova 80, 83', uždengtą stiklu ir nukreiptą į atitinkamų priėmimo sijų 5, 5'' arba jų išilginės įpjovos 50, 50' puse, be to, šis korpusas yra tarp dviejų, standžiai sujungtu su matavimo portalo 10 stovu 11, 11', stačiakampių plokštelių 18, 19; 1SJ, 19', iš
[0035] ■šono išsikišančių už korpuso kraštų, šių plokštelių 18, 19; 18', 19' atsuktas į korpusą pusės yra nudažytos juodais dažais, kad nuo jų neatsispindėtų lazerio spindulys.
[0036] Ant matavimo portalo 1(3 kronšteinų 12, 12' yra in+raraudonasi s barjeras 9, 9'. Kai tik medžio kamienas 1 patenka į šio barjero sandūrą, prasideda matavimo procesas. Be to, pagal in-fraraudonojo barjero 9, 9J kirtimo trukmę ir grandininio transporter io 2, 2 ■' greit; galima tiksliai nustatyti kamieno 1 ilgį. Kontroliuoti arba matuoti grandininio transporteri o greičius galima žinomu budu, naudojant prijungtą impulsų skaitiklį.
[0037] Apdorojimo blokas 20 yra elektriškai susijęs su abiem fototranzistorių o, 6' eilėmis, lazerinių diodų blokais 8, 8' ir intraraudonuoju barjeru 9, 9 J, tai schematiškai pavaizduota -fig. 1.
[0038] Be to, prie apdorojimo bloko 20 yra prijungtas skystųjų kristalų displėjus 21 išmatuotosios reikšmės skaitmeninei indikacijai. Nuosekliai prijungtas interfeisas 22 toliau apdoroja ir dokumentuoja išmatuotą reikšmę.
[0039] Fig. 2 matyti, kad kamienas 1 praeina pro matavimo portalą 10 arba matavimo plokštumą 7, o jo galas yra kaip tik virš grandininio tr anspor ter i o 2, 2'' plyšio. Praėjus šviesos barjerą 9, 9', apdorojimo bloke 20 prasideda matavimo procesą i.
[0040] F'radėjus veikti ir po tam tikro nustatyto vėlinimo laiko, per kurį kamienas 1 pasiekia matavimo plokštumą 7, prasideda pirmasis matavimo veiksmas. Tuo metu apdorojimo blokas 20, kiurį sudaro mikroprocesorių sistema su atminties įtaisu, priverčia veikti lazeriniu diodų blokus S, S'" taktiniu dažniu ne mažesniu kaip 300 Hz. Priėmimo sijų 5, 5 •' -f ototranz įstor iai įsijungia, įsijungus visam įtaisui arba grandininiam transporteriui 2, 2'.
[0041] Sinchroniškai su abiejų lazerinių diodų blokų S, S ■' taktiniu dažniu yra generuojami vėduoklinių lazerinių spindulių blyksniai matomajame raudonųjų bangų diapazone apie 670 nm arba in-fraraudonajame diapazone apie 950 nm, esantys matavimo plokštumoje 7, ir blyksniai kaip šviesi linija patenka į fototranzistorių eiles 6, kol jie nėra pritemdomi kamienu 1. Vėauoklinis lazerinis spindulys yra formuojamas trijų lęšių ko 1 i raator i um i , -fokusuojančiu šviesa, ateinančią iš lazerinio diodo ir transformuojančiu ją į lygiagrečius spindulius, kurie po to pusiau cilindrine 1 ineari zuojanči a optika yra išsklaidomi vėduok 1iškai. Lazerinių diodų blokai gali būti puslaidininkiniai lazeriai, kurių išėjimo galia yra apie 3 m'<V arba he 1 io-neon i n ia i lazeriai su besisukančiaj a prizme lazeriniams impulsams suformuoti. šviesos linija priėmimo sijų 5, 5' fototranzistoriuose sukuria palyginti stiprius elektrinius signalus, kuriuos toliau galima apdoroti nestiprinant. Kiekvienas fototranzistorius per f i 1truojančiąją grandinę, kurią sudaro kondensatorius ir rezistorius, yra prijungtas prie trigerinės pakopos, kuri slopina dėl pastovaus apšvietimo atsirandančius triukšmus ir Įsimena lazerių b 1yk sni us.
[0042] Apdorojimo bloke 20 sukaupti signalai yra suskaičiuojami ir atimami iš žinomo bendro priėmimo sijos 5, 5' f ototranz istor ių skaičiaus, be to, loginėmis schemomis yra slopinami tototranz istorių pritemdymai, atsirandantys dėl atsikišusių kamieno 1 dalių.
[0043] Dėl tam tikros elektroninio optinio matavimo prietaiso geometrijos, t.y. dėl nekintančių atstumų tarp fototranzistorių 6, 6J eilių ir juos atitinkančių lazerinių diodu blokų S, 3", taip pat dėl stataus kampo tarp priėmimo sijų 5, 5', ir esant žinomam -f ototranz istor ių 6, 6' eilių lanko ilgiui, taip pat pritemdytų -f ototranz i stor ių padėčiai ir kiekiui, galima apskaičiuoti skersmenį ir medžio kamieno 1 centro padėtį.
[0044] Jeigu, pavyzdžiui, tarp kamieno i centro ir lazerinių diodų blokų S, 8J susidaro trikampis, tai centro atstumas nuo lazerinių diodų blokų S, S •' yra apskaičiuojamas pagal žinomas formules, naudojant sinusų teoremą.
[0045] Aišku, kad pagal žinomas formules taip pat yra apska ičiuojamas ir kampas, kurį sudaro kamieno 1 skersmenys arba pats skersmuo, įvertinant kamieno 1 padėtį, todėl smulkesni aiškinimai nereikalingi.
[0046] Apdorojimo bloke 20 reikalingoms formulėms yra u2programuotas atitinkamas algoritmas, kuriuo galima tiksliai apskaičiuoti kamieno 1 skersmenį, be to, yra numatyta ir temperatūrinė kompensacija.
[0047] Mat avimo portalo 10 gerai matomoje vietoje ir/arba apdorojimo bloke 20 galima numatyti raudoną ir žalią šviesą spinduliuojančius diodus, kurie signalizuoja apie nukrypimą nuo taktinio dažnio arba įtampas buvimą perduodanči a jame gale.
[0048] Atskiras matavimo operacijas gali taip kontroliuoti apdorojimo blokas 20, kad būtų aritmetiškai apskaičiuotas kamieno 1 vidutinis skersmuo.
[0049] Apdorojimo blokas 20 per inter-feisą 22 gali būti prijungtas prie dokumentavimo bloko arba prie displėjaus su spausdinimo įrenginiu, tai leidžia parodyti ir užrašyti kamieno 1 momentinę skersmens reikšmę, vidutinį skersmenį, ilgį ir kamieno 1 ident i-f ikac i n į numerį.
[0050] Apdorojimo blokas 20 taip pat gali teikti informaciją į centrinę ESM apie tokius trukdymus, kaip elektroninio optinio matavimo prietaiso užteršimas, matavimo diapazono viršijimas, grandininio transpor ter i o 2, 2'' sugedimas.
[0051] Pastovus matavimo portalo 10 įtaisas, su kuriuo tvirtai yra sujungtos priėmimo sijos 5, 5 ■', lazerinių diodų blokai 3, 3' ir šviesos barjeras 9, 9', garantuoja tvirtą ir patikimą įtaiso, matuojanči o skersmenį ir/arba medžio kamieno 1 tūrį, konstrukci ją. Matavimų tikslumą daugiau lemia fototranzistorių 6, 6' skaičius priėmimo sijose 5, 5J. Aprašytame išradimo variante kiekvienoje priėmimo sijoje 5, 5J yra 512 tototran:istorių 6, 6 ', tačiau paslinkus juos Šachmatine tvarka, gal ima nekliudomai padvigubinti jų skaič ių.
1. Slenkančio objekto dydžių matavimo įtaisas <! i turintis optoelektroninį matavimo prietaisą, kurį sudaro perdavimo ir priėmimo elementai <6, 6', S, 8 ' išdėstyti ne maiiiau kaip vienoje matavimo plokštumoje ':'7>, statmenoje į objekto ■:! 1išilgine ašį, taip pat apdorojimo blokas C20>, be to, matavimo portalo <10;' matavimo plokštuma d 7 > yra ribojama ne mažiau kaip dviem matavimo sijomis (4, išdėstytomis tam tikru kampu, b e s i s k iriantis tuo, kad ant matavimo sijų <4, 4' > šoninių paviršių, atsuktų į matavimo plokštumą <7 y , yra ne mažiau kaip viena priėmimo elementų <6, 6' ;> eilė, be to, kiekvienai šiai eilei yra skirtas vienas periodiškai įjungiamas spinduliavimo elementas <3, 8'" >, esantis matavimo plokštumoje < 7 > tam tikru atstumu <■'. A j nuo matavimo sijos <4, 4 ■' '> ir spinduliuojantis vėduok linį šviesos spindulių srautą, kuris yra nukreiptas į priėmimo elementus <6, 6 ' > .
2. Įtaisas pagal 1 p., besiskiriantis t u o, kad priėmimo elementai <6, 6 ' > yra išdėstyti iš eilės maždaug apskritimo lanku, kurio centre yra atitinkamas spinduliavimo elementas 'i S, 3 '
3. Įtaisas pagal 1 arba 2 p., besiskiriantis tuo, kad kiekvienas spinduliavimo elementas <8, 3 ' j yra blokas, kuriame yra lazerinis diodas, trijų lęšių kolįmatorius, brūkšninė optika ir lengvai valdoma valdymo ir apdorojimo elektronika.
4. Įtaisas pagal vieną iŠ 1 - 3 p., b e s i s k i— r i a n t i s tuo, kad priėmimo elementai <6, 6> '' l yra t'ototranz istoriai , išdėstyti vandens nepraleidžiančiose priėmimo sijose <5, 5' > su išilgine įpjova <50, uždengta stiklu vėduoklinio šviesos spindulio srityje.
5. Įtaisas pagal vieną iš i — 4 p., besiskiriantis tuo, kad priėmimo elementų <6, k,' eilė yra padalinta į vienodas atkarpas <60, 60 ' be to, kiekvienos atkarpos <60, 60 •' priėmimo elementai <6, 6 •'> yra išdėstyti identiškose spausdintinėse plokštėse.
6. Įtaisas pagal vieną iš 1 - 5 p., besiskiriantis tuo, kad kiekvienas spinduliavimo elementas <3,3';> yra vandens nepraleidžiančiame korpuse, turinčiame stiklu uždengtą įpjovą <30, 30-"Ii, kuri nukreipta į priėmimo siją <5, 5'i:', o korpusas yra sumontuotas tarp dviejų, standžiai sujungtų su matavimo portalo <10> stovais <11, 11';', stačiakampių plokštelių <13, 19, 13', 19 '>, iŠ šono išsikišančių už korpuso kraštų.
7. Įtaisas pagal vieną iš 1 - 6 p., besiskiriantis tuo, kad derinimo režime spinduliavimo elementai <3, 3' gali pastoviai šviesti.
3. Įtaisas pagal vieną iš 1 — 7 p., besiskiriantis tuo, kad apdorojimo blokas <20> yra mikroprocesorių sistema, turinti atminties bloką, kuris sinchronizuoja spinduliavimo ir priėmimo elementų <16, 6', 8, 8 J /' veikimą taktiniu dažniu, didesniu už 30(3 Hz.
9. Įtaisas pagal vieną iš 1 - 8 p., besiskiriantis tuo, kad apdorojimo blokas <20> matuoja ir parodo objekto <1> skersmenį ir/arba turį, kuris yra apskaičiuojamas: iš uždengtų priėmimo elementų (6, 6'> skaičiaus, nustatomo iš abiejų eilių priėmimo elementų '-.6, 6J y, ir iš priėmimo elementų <<b, 6'; pastovaus eilių ilgio, taip pat iš atstumo tarp priėmimo elementų >:;6, 6' > eilių ir atitinkamų spinduliavimo elementų ?S, tuo pačiu yra numatytas padėties signalo, kuris įvertina atstumą tarp objekto <1> ir spinduliavimo elementų S 9 S ' !>, parodymas.
10. Įtaisas pagal vieną iŠ 1 - 9 p., besiskiriantis tuo, kad apdorojimo blokas <20> slopina priėmimo elementų pritemdymus, kuriuos sukuria atsikišusios nuo objekto <1> dalys.