[LT] Daugiažidininis kontaktinis lęšis su progresyviu ekscentricitetu srityje, esančioje bendroje su optiniu centru ašyje, buvo pagamintas apdirbant paties lęšio išorinį paviršių specialia programa per valdomą kompiuterį ir šlifavimo-poliravimo stakles.@Aukščiau aprašytu būdu pagamintas kontaktinis lęšis pašalina nepatogumus, susijusius su žmonių toliaregystės ir trumparegystės problemomis, vienu metukoreguodamas lęšio struktūras.
[EN]
[0001] Šiame išradime aprašomi kontaktiniai lęšiai, kurie lei-džia dioptrinėmis priemonėmis koreguoti regėjimo defek-tus, pasireiškiančius toliaregystės (miopija ir hipep-metropija) ir trumparegystės (presbiopij a) atvejais.
[0002] Taip pat šiame išradime aprašomas kontaktinių lęšių gamybos būdas, kuriame jų šlifavimui ir poliravimui nau-dojamos įvairios skaitmeninio valdymo mašinos ir/arba mašinos, dirbančios su šablonais ir valdomos specialia skaičiavimo mašinų programa tiesiog per valdantįjį kompiuterį arba elektroninį procesorinį įrenginį. Yra žinoma, kad įprastiniuose akiniuose galimybė normaliai matyti ir toli, ir arti esančius daiktus sudaroma sudėtinių lęšių konstrukcijos dėka, kai per viršutinę lęšio dalį yra matomi toli esantys daiktai, o per apatinę jų dalį yra matomi arti esantys daiktai, akims judant lęšių atžvilgiu. Tokios konstrukcijos lęšiai yra vadinami bifokaliniais lęšiais. Yra žinomi ir kitokių konstrukcijų sudėtingi trifokaliniai ir daugiafoka-liniai lęšiai su matomu arba nematomu krašteliu.
[0003] Visiškai aišku, kad toks lęšio padalinimas į dvi ar daugiau asimetrinių dalių negali būti taikomas kontak-tiniams lęšiams, judantiems kartu su akies obuoliu ir tuo pačiu pašalinantiems galimybę atsirasti santykiniam akies obuolio ir lęšio persislinkimui. Naudojant kontaktinius lęšius ir mėginant išvengti aukščiau nurodyto trūkumo, buvo rastas kompromisinis sprendimas, kuris lėido panaudoti akies vyzdžio savybę prisitaikyti (adaptuotis) prie skirtingų apšvietimo sąlygų. Kontaktiniai lęšiai buvo padalinti į dvi ar daugiau sferinių sričių su skirtingais sferinio kreivumo laips-niais. Akies vyzdys matymo procese yra nuolatos dir-ginamas skiriamuoju ir sintetiniu regos nervu, rea-guojančiu į apšvietimo pasikeitimus, dėl to pats vyzdys susitraukia arba išsiplečia ir tuo pačiu susidaro sąlygos, kai akies vyzdys kontaktuoja su skirtingomis kontaktinio lęšio sferinio kreivumo sritimis. Tačiau yra pastebėta, kad naudojant kontaktinius lęšius su skirtingomis sferinio kreivumo sritimis, atsiranda taip vadinamas miglotas vaizdas (pavyzdžiui, atsiranda vaiz-dų susidvejinimas), ir akys gan greitai nuvargsta.
[0004] Šiuo išradimu yra pašalinami aukščiau išvardinti trū-kumai. Kontaktiniai lęšiai, sutinkamai su šio išradimo koncepcijomis, yra gaminami taip, kad centrinė kontaktinio lęšio dalis konstruojama geram tolimų daiktų matymui prie bet kokio apšvietimo, o artimų daiktų matymas ir optimalus matymo koregavimas yra galimas vienoje ar net ir keliose gretutinėse nesferinio prog-resuojančio kreivumo srityse. Kitas labai svarbus kon-taktinių lęšių pagal ši, išradimą požymis yra tas, kad visos būtiniausios lęšio korekcijos yra atliekamos vienu metu, vykdant minėto lęšio išorinio paviršiaus mechanini, apdirbimą. Tai atliekama iškiliuose, įgaub-tuose ir neutraliuose kontaktiniuose lęšiuose.
[0005] Trumparegystės korekcijos mechanizmas yra grindžiamas tobulinant bent vieną išorinę kreivę, kurios dioptrinė jėga kinta palaipsniui radialine kryptimi, pereinant nuo kraštinio vidinio iki kraštinio išorinio taškų ir perduodant algebrinę skirtingų regėjimo defektų diop-trijų sumą. Aprašyme yra panaudotas terminas "prog-resyvus" rodo, kad išorinis lęšio paviršiaus kreivumas keičiasi tarp dviejų kraštutinių reikšmių, pagal tiks-lią linijinę priklausomybę. Toks geometrinis modelis yra gaunamas palaipsniui mažinant išorini, spinduli,, pradedant nuo centrinės sferinės srities su progre-suojančiu laipsniu ir taip, kad būtų formuojama prie-kinė - užpakalinė kreivės projekcija, kuri koreguoja trumparegystę. Progresija bus didesnė, esant didesniam skirtumui tarp toliaregystės ir trumparegystės korek-cijų. Tokio tipo kontaktiniai lęšiai gali būti gaminami su skaitmeninio valdymo šlifavimo - poliravimo stak-lėmis, naudojant įvairias medžiagas tiek kietas, tiek ir minkštas.
[0006] Kad būtų galima lengviau suvokti išradimo esmę, pateikiami kai kurie kontaktinių lęšių terminologijoje vartojami terminai. "Bendrasis spindulys" - reiškia sferinio paviršiaus spinduli,, terminas " sagitalas" : reiškia bendrąjį gylį> "optinė sritis" - matymui skirtos lęšio srities skersmuo, "dvigubai iškilusis spindulys" - jungiamosios kreivės tarp sujungimo taško ir lęšio krašto spindulys, "sujungimas" - dviejų krei-vių susikirtimo linija arba, tiksliau sakant, tai aps-kritimas, skiriantis gretutines sritis, "pakylėjimas prie kraštelio" - suprantamas kaip bendrojo ryškumo gylio, skaičiuojant išilgai per visą skersmenį ir baig-tinio kreivės gylio (pločio), skirtumas.
[0007] Šio išradimo smulkesnis aprašymas, parodant kai kuriuos jo panaudojimo pavyzdžius ir neribojančius paties iš-radimo, pavaizduotas žemiau pridedamuose brėžiniuose: Fig. 1 - schematiškas vaizdas plane ir daugiažidininio įgaubto lęšio skersinis pjūvis ties skersmeniu (pagal šio išradimo aprašymą), Fig. 2 - schematiškas vaizdas plane ir daugiažidininio
[0008] Fig. 3 - schematiškas daugiažidininio sferinio lęšio,
[0009] pagal šiame išradime nurodytas sąlygas, vaizdas plane ir
[0010] Fig. 4 - diagrama, schematiškai vaizduojanti skersi-niame pjūvyje lęšio išorinio paviršiaus pa-vyzdį, rodantį sritį, besidriekiančią nuo centrinės sferinės srities link pirmos gretu-tinės progresyviosios nesferinės srities.
[0011] Kaip pavaizduota brėžinių figūrose Fig. 1, Fig. 2 ir
[0012] Fig. 3, atskirų detalių matmenų santykiai, didesnio aiškumo dėlei, yra paryškinti, o patys lęšiai turi: sferinę sritį 1, nemažiau už vieną progresyvinio kreivumo nesferinę sritį 2, einančią koaksaliai per pirmą sritį ir dvigubai iškilią sritį 3.
[0013] Dabar gi žvilgterėję į brėžinių figūras Fig. 1, Fig. 2 ir Fig. 3, pastebėsime, kad jose yra parodyti kai kurie pradinių (įėjimo) duomenų pavyzdžiai, kurie yra būtini kontaktinių lęšių gamyboje, esant kompiuteriniam tų lęšių šlifavimo - poliravimo procedūrų valdymui, ir paties kompiuterio suformuoti išėjimo duomenys, kurie vėliau galės būti panaudojami kaip kontroliniai signalai, rodantys poliravimo - šlifavimo mašinų darbą.
[0014] Iškiliojo daugiafokusinio kontaktinio lęšio su progresyviuoju ekscentricetu gamybos būdas.
[0015] Į kontaktinių lęšių šlifavimo - poliravimo mašinų val-dantį kompiuterį yra įvedami šie duomenys: lūžio koeficientas - 1,510, bendrasis gylis (sagitalas) - 2,92 mm, sudūrimo storis - 0,15 mm, bendrasis kreivės spindulys - 7,05 mm, dioptrinė geba - 0,00, papildoma dioptrini geba - 1,49, optinės srities skersmuo - 11,50 mm, bendrasis ruošinio storis - 2,00 mm. Kompiuteris, spe-cialios programos pagalba, apdoro j a ' įvestus duomenis .it išduoda šiuos rezultatus: išorinės optinės kreivo:: spindulys - 7,11 mm, storis centrinėje dalyje - 0,17 mm, storio padidėjimas kraštuose - 0,03 mm, kalibruoto:: plokštelės spindulys - 8,94 mm, strėlė - 4,99 m.", dvigubo iškilumo kreivės spindulys - 7,01 mm, kalib-ruotos plokštelės spindulys - 7,02 mm. Šiuo būdu gaut: duomenys tuoj pat yra perduodami šlifavimo - poliravir
[0016] staklių valdymo įrenginiui, ir staklės apdirba lęšių išorini, paviršių.
[0017] Brėžinio fig. 1 parodytas pagaminto, aukščiau aprašytu būdu, pavyzdėlio vaizdas.
[0018] Šiame pavyzdyje yra aprašoma daugiažidininio įgaubto kontaktinio lęšio su progresyviuoju ekscentricitetu ga-myba .
[0019] Kartojant pavyzdyje 1 aprašytą procesą, į kompiuteri, Įvedami šie duomenys: lūžio koeficientas - 1,510, bendrasis gylis - 2,92 mm, storis centrinėje dalyje - 0,06 mm, bendrasis kreivės spindulys - 7,00 mm, papildoma dioptrinė geba - 3,00, optinės srities spindulys - 9,00 mm, bendrasis skersmuo - 11,50 mm, ruoši-nio storis - 2,00 mm. Kompiuterio išduodami duomenys: išorinės optinės kreivės spindulys - 7,76 mm, lęšio pastorėjimas pakraščiuose - 0,08 mm, kalibruotos plokš-telės spindulys - 9,70 mm, strėlė - 10,32 mm, dvigubai iškilios kreivės spindulys - 6,97 mm, kalibruotos plokš-telės spindulys - 6,85 mm.
[0020] Brėžinio fig. 2 parodytas pagaminto lęšio, pagal pavyzdyje 2 pateiktus pradinius duomenis, vaizdas.
[0021] Aprašomas daugiažidininio kontaktinio lęšio su progresyviuoju ekscentricitetu gamybos būdas.
[0022] Pirmiausia yra kartojamas pavyzdyje 1 aprašytas pro-cesas ir i, kompiuterį yra įvedami šie duomenys: lūžio rodiklis - 1,510, bendrasis gylis - 2,92 mm, bendrasis spindulys - 7,05 mm, dioptrinė jėga - 4,49, papildoma dioptrinė jėga - 4,49, bendrasis skersmuo - 11,50 mm, bendrasis ruošinio storis - 2,0. Kompiuterio išduodami duomenys: optinės kreivės spindulys - 7,55 mm, cent-rinės dalies storis - 0,10 mm, kalibruotos plokštelės spindulys - 9,45 mm, strėlė - 3,79 mm. Brėžinio figū-roje Fig. 3 parodytas pagal šiuos duomenis pagaminto lęšio vaizdas. Brėžinio figūroje Fig. 4 parodytas išo-rinis kontaktinio lęšio paviršiaus pavyzdžio, pagaminto pagal šio išradimo reikalavimus, vaizdas, kur atskleis-ta nesferinės srities 2 daiktų iš arti matymui linijinė progresija. Punktyrinė linija 4 rodo tą idealų krei-vumą, pradedant nuo susikirtimo su pačia optine ašimi, t. y. idealią daiktų matymui iš arti kreivę, o punk-tyrinė linija 5, rodo pavyzdi,, prasidedanti, nuo sferinio lęšio, i, toli esančių daiktų matymo, idealios krei-vės susikirtimu su optine ašimi. Linija 2 rodo kontaktinio lęšio tikrąją išorinę kreivę susiliečiančią su linijomis 4 ir 5 ir tuo būdu suformuotu progresuojančiu nesferiniu kreivumu.
[0023] Linija 8 yra kreivumo, daiktams matyti i, toli,, spindulys, linija 9 yra kreivumo, daiktams matyti iš arti, spindulys, o linija 10 rodo progresuojanti, nesferinės srities 2 kreivumo spindulio pasikeitimą, kur pa-viršiaus ekscentritetiškumo pasikeitimas, pagal ši, iš-radimą, yra 0,01-0,03 mm ribose kiekvienam spindulio nukrypimo laipsniui. Dviguba strėlė 6 rodo bendrą krei-vės gyli,, gaunamą taip kaip aukščiau buvo aprašyta, kai dviguba strėlė 7 rodė bendrą idealios kreivės gyli,, o tai yra skirta toli esančių daiktų matymui. Daugia-židininiai progresyvaus ekscentriciteto su nesferiniu kreivumu lęšiai, pagal ši, išradimo aprašymą, suteikia galimybę gerai matyti toli esančius daiktus, esant bet kokiam apšvietimui ir ypatingai gerai matyti, esant geroms apšvietimo sąlygoms, pavyzdžiui, gatvėje. Šiuo atveju akies vyzdys susitraukia ir apima beveik visą centrinę lęšio sritį, o žiūrint i, arti esančius daiktus, ir iš dalies uždarose patalpose, kur apšvie-tirno sąlygos visada yra blogesnės negu natūrali dienos šviesa, akies vyzdys yra visiškai išsiplėtęs vienoje ar net ir keliose koaksialiose srityse, susikertančiose su centrine nesferinio kreivumo progresyviąją sritimi; šiuo atveju akies vyzdys visiškai prisitaiko prie pa-ralaktinio matymo, kuris yra galimas išnaudojant ne-sferinę, o taip pat ir akies tinklainės sritis.
[0024] Aukščiau aprašytos kontaktinių lęšių savybės yra labai naudingos automobilių vairuotojams, kuriems reikia vienu metu žiūrėti į kelią (toli esančių daiktų matymas) ir tuo pačiu metu reikia stebėti mašinos viduje esan-čius prietaisus (arti esančių daiktų matymas) . Šiuo atveju pereinama nuo vienos lęšio srities i, kitą laipsniškai ir nepertraukiamai, t.y. be didesnio dis-komforto, kuris gali atsirasti netikėtais dioptrinės jėgos pasikeitimo atvejais.
[0025] Kadangi šiame išradime yra pateikiami konkretūs jo panaudojimo atvejai, tai visiškai aišku, kad šios srities specialistai, nepažeisdami išradimo apsaugos, gali panaudoti skirtingus paties išradimo modifikacijų va-riantus .
Daugiažidininis kontaktinis lęšis, kurio didesnę dali,sudaro centrinė sritis su atsikišusiu sferinio kreivumo paviršiumi ir viena arba kelios koaksialiai gretimos nesferinio kreivumo sritys, besiskiriantis tuo, kad nesferinis koaksialiai gretimos srities ar sričių kreivumas turi progresyvų ekscentricitetą su koaksialiai gretimos srities ar sričių progresyvaus ekscentriciteto pokyčiu nuo 0,01 iki 0,03 kiekvienam atitinkamo kreivumo spindulio pasikeitimo laipsniui.
Daugiažidininis kontaktinis lęšis, kurio didesnę dali,sudaro centrinė sritis su atsikišusiu sferinio kreivumo paviršiumi ir viena arba kelios koaksialiai gretimos nesferinio kreivumo sritys, besiskiriantis tuo, kad nesferinis koaksialiai gretimos srities ar sričių kreivumas turi progresyvų ekscentricitetą su koaksialiai gretimos srities ar sričių progresyvaus ekscentriciteto pokyčiu nuo 0,01 iki 0,03 kiekvienam atitinkamo kreivumo spindulio pasikeitimo laipsniui.