[LT] Išradimas skirtas pramoninių ir buitinių atliekų utilizavimui.@Degiųjų pramoninių ir buitinių atliekų utilizavimo būdas, kai pavertimo dujomis arba deginimo įrenginys gamina mišinį, tinkantį energijos gamybai panudojant energijos generatorių su labai mažu kenksmingųjų medžiagų išskyrimu į aplinką. Aprašomas degiųjų medžiagų brikečių, turinčių geras kaitrumo savybes, gamybos būdas iš pramonės ir buitinių atliekų.
[EN]
[0001] Išradimą sudaro degiųjų medžiagų įrenginys, pirmiausiai skirtas degiųjų pramoninių atliekų panaudojimui energijos ir šių atliekų perdirbimo i, tinkamesnę vartojimo formą, pirmiausiai i, briketus, turinčius nustatytą kaitrumą, būdui.
[0002] Yra žinomas atliekų deginimo įrenginys, gaminantis energiją. Tačiau tokio įrenginio darbas panaudojant pramonines atliekas, ypač tas, kurios priklauso ypa-tingų atliekų grupei, yra problematiškas, nes ypatingos atliekos dažnai turi homogeniškų produktų, kurie žaloja patį deginimo įrenginį. Saugiam ypatingų atliekų deginimui teip patr reikalinga pastovesnė deginimo tempe-ratūra, kurią palaikyti yra sunku, nes įvairios atliekų medžiagos turi skirtingas kaitrumo reikšmes, sutei-kiančias nepageidautinus temperatūros svyravimus. Šian-dien ši problema sprendžiama deginimo procese naudojant daugybę papildomų energijos nešėjų. Kenksmingos medžia-gos, susidariusios deginant ypatingas atliekas, pavyz-džiui, dioksidai ir dibenzofurantai, sudaro problemą, kuri gali būti išspręsta tik tuo atveju, kai pastovi deginimo temperatūra yra didesnė negu 1260°C.
[0003] Žinomas išradimas EP-A-0 249 131, C 10 L 5/48; F 23 G 7/00, kur aprašomas kuro, kurį sudaro 3 komponentės: degimo komponentė, kenksmingos atliekos ir neutra-lizuojanti komponentė gaminimą slegiant nuo 70 iki 1800 kg/cm , kur visos komponentės gali būti atliekos, tačiau tokio pagaminto kuro kaloringumas nėra didelis. Taip pat žinomas išradimas EP-A-0 112 219 aprašo kompoziciją, turinčią mažiausiai vieną lantanidų rūgščią druską, kartu su mažiausia mangano ir/arba vario rūgščia druska. Šios komponentės yra tirpalas organiniame tirpiklyje, naudojamame kaip degimą sustiprinantį priedą. Taip pat žinomas įrenginys, aprašytas GB 2155 161, F 23 G 7/00 aprašyme, turin-tis degimo krosnį, degimo kamerą, dujų tiekiklį,
[0004] tiekimui d, degimo kamerą. Tačiau tokio įrenginio darbas panaudojant pramonės atliekas, kurios dažnai turi homo-geniškų produktų, yra neefektyvus, kadangi šie produktai žaloja pati, įrenginį, be to, tokiame įrenginyje sunku palaikyti pastovią degimo temperatūrą.
[0005] Be to, yra žinomi deginimo būdai, kai dalinai sutruk-domas visiškas medžiagų sudeginimas arba pavertimas dujomis jas deginant, kadangi dažnai susidaro tankūs pa-viršiniai sluoksniai, tokie kaip šlakas ir nedegančios 1ie kanos.
[0006] Toliau iškyla problemų užtikrinant saugų laikiną arba pastovų toksiškų skystų arba kietų atliekų, kurių prie-žiūra brangiai kainuoja, laikymą sandėlyje. Be to, šiandien vis sunkiau yra surasti naujas vietas tiek ypatingų atliekų laikymui, tiek ir jų perdirbimo įren-giniams .
[0007] Atliekų transportavimas taip pat sudaro gerai žinomą problemą ir ypatingai kai reikia transportuoti skystas toksiškas gamybos atliekas.
[0008] Išradimo esmę sudaro įrenginys, kuris kuo pilniausiai, su mažu kenksmingų medžiagų kiekiu arba visai be kenks-mingųjų medžiagų, perdirba arba paverčia dujomis kietas degiąsias medžiagas dažniausiai prie didelių tempe-ratūrų išgaunant energiją, o taip pat apibrėžto kaitrumo kietų medžiagų gamybos būdo iš skystų arba kietų, mažai arba dalinai degamų atliekų sukūrimas.
[0009] Tikslas pasiekiamas sukuriant dvigubo gaubtuvo reakto-rių su deginimo erdve tarp pastovaus išorinio ir besi-sukančio vidinio gaubtuvų, ypač kombinacijoje su kata-lizės įrenginiu, gaminančiu medžiagos pavertimui dujomis reikalingą mišinį.
[0010] Išradimas paaiškinamas toliau pateiktų brėžinių apra-šymu, kur: Fig.l - pavaizduota medžiagos pavertimo dujomis arba
[0011] sudeginimo su uždaru ciklu ir energijos gamyba,
[0012] Fig.3 - detaliai parodytas įrenginio, skirto degiosios medžiagos briketo su nustatytu kaitrumu gamybai, ypač iš pramoninių arba buitinių atliekų.
[0013] 1 - medžiagų pavertimo dujomis arba jų deginimo reaktorius
[0014] 4 - briketavimo įrenginys ar degiųjų medžiagų saugykla
[0015] 6 - vandenilio/deguonies mišinio gaminimo rezervuaras (apsaugotas nuo sprogimo)
[0016] 12 - šilumos šaltinis, pavyzdžiui, dujos iš dujų reaktoriaus 1 13 - vamzdis uždarai grandinei ir pakartotiniam nuo-sėdų ciklui
[0017] 15 - vandenilio/deguonies mišinio tiekiklis i, deginimo įrenginį
[0018] 22 - metalų (Cu, Zn, Mn, Ni), jų druskų ir/arba sili-katų tiekiklis
[0019] 25 - tiesioginis homogeninių degiųjų medžiagų tiekiklis i deginimo įrenginį, arba
[0020] 25A - homogeninių degiųjų medžiagų (pagamintų briketų)
[0021] Pavertimo dujomis erdvė yra tarp dviejų gaubtų ir turi turėti mažiausiai po vieną degiųjų medžiagų ir dujų tiekikli, ir mažiausiai vieną dujų išvedėją.
[0022] Reaktoriaus 1 gaubtai (gaubtas 1A ir gaubtas 1B) pagaminti iš atsparios karščiui medžiagos. Reikalavimai gaubtų medžiagai nustatomi deginant, priklausomai nuo pasiekiamos temperatūros. Kad gamybos atliekų deginimas arba pavertimas dujomis vyktų išskiriant mažą kenks-mingųjų medžiagų kieki, arba jų visai neišskirtų, reikalinga aukšta temperatūra, paprastai ne mažesnė kaip 1260°C, o dažnai nuo 1500 iki 2000"C. Tokioms tempe-ratūroms tinkami reaktoriaus gaubtai gaminami iš spe-cialios keramikos, kuri, pavyzdžiui, sukurta naudoti kosminių skrydžių įrengimuose arba iš temperatūrai at-sparių metalo lydinių arba tam tinkančių kitų medžiagų.
[0023] Gaubtai dažniausiai yra koncentriški rutulio segmentai, pereinantys i, kūgi,. Vidinis gaubtas 1A yra sukamas, o tai sumažina reikalavimus jo termoatsparumui. Jo ats-tumas nuo išorinio gaubto 1B yra kintamas. Keičiant ši, atstumą galima reguliuoti degimo ir dujų gavimo erdvę tarp gaubtų 1A ir 1B, o tuo pačiu ir medžiagos pra-tekėjimo greiti,. Ypatingai efektyvus yra gaubto poslin-kis vertikalia kryptimi. Taip pat numatytas postūmis ir kitomis kryptimis ir kurie yra naudingi. Dažnai atstu-mas tarp abiejų gaubtų tinkamiausias būna nuo 5 iki 10 cm.
[0024] Vidinio gaubto diametras paprastai sudaro daugiau kaip 1 m, geriau apie 1,5 m. Su taip sudarytu reaktoriumi galima per valandą sudeginti arba paversti dujomis 1 to-ną degiųjų medžiagų.
[0025] Pripildymo degiosiomis medžiagomis anga paprastai būna įrengiama gaubto viršuje. Toliau reaktorius turi ma-žiausiai po vieną dujų tiekiklį ir išvedimo įtaisą, dažnai įrengtus įvairiose išorinio gaubto vietose ap-link visą gaubtą ir valdomus pagal pasirinkimą. Dujų tiekimas ir išvedimas būna ant viršutinio gaubto ir ap-ribotas 2/3 vidinio gaubto aukščio.
[0026] Pavertimo dujomis degimo temperatūra labai pakyla, kada degimo procesas vykdomas ne oru arba deguonimi, bet vandenilio ir deguonies mišiniu. Tada iš esmės padidėja pavertimo dujomis arba deginimo našumas.
[0027] Toks mišinys gali būti gaminamas įvairiai, pavyzdžiui, elektrolitiniu būdu. Tai daroma pigiai prieinamu ir energetiškai tinkamiausiu būdu panaudojant degimui reikalingas priemones rūgščiame skiedinyje lantanidų ba-zėje.
[0028] Mišinys gaminamas katalizės įrenginyje, geriau slėgimą turinčioje talpoje.
[0029] Vandenilio ir deguonies gamybai yra naudojami lantanidų turintys (dažniausiai lantanas ir ceris), degimą page-rinantys priedai; dažniausiai tai atliekama slėgimą tu-rinčiose talpose su rūgštimis, kur yra lantanidų jun-giniai, tirpale. Šis tirpalas katalizuoja vandens diso-ciaciją į vandenilį ir deguonį. Kai padidėja pH reikš-mė, prasideda lantanidų nusėdimas ir reakcija sustoja. Nuosėdos yra parūgštinamos ir paduodamos į padidinto slėgimo tūrį, vandenilio/deguonies mišinio gavimo re-zervuarą 6, arba į pakartotinio nuosėdų atskyrimo tal-pą 7, vėl ištirpinamos ir paduodamos į reaktorių. Mažes-nio kiekio priedai, tokie kaip manganas, cinkas, varis ir/arba nikelis paprastai sudaro 1-10 % lantanidų kiekio ir taip pat gali duoti teigiamą poveikį.
[0030] Įrodyta, kad reakcijai vykti geriausia, kai temperatūra yra 50-60°C, o dujų mišinio vandenilio ir deguonies tū-rių santykis yra apytiksliai 1:2 iki 1:5, geriau 1:3.
[0031] Įrenginio naudingumui padidinti reaktoriaus dujos per katalizės įrenginio angą patenka i, šilumokaičio įren-ginį, kur jos įšildo katalizacinį tirpalą ir tuo pačiu pagreitina reakciją, o tai pagerina vandenilio ir deguonies gamybą.
[0032] Tarp katalizės įrenginio 2 ir generatoriaus 3 reaktoriaus dujos dažniausiai yra analizuojamos ir, reikalui esant, maišomos su H2 ir 02. Tai užtikrina energijos generatoriui 3 tinkamiausią mišinį. Generatoriumi gali būti, pavyzdžiui, srovės generavimo agregatas, kuriame ir deginamas minėtas dujų mišinys. Paprastai didelė srovės generatoriuje gautų degimo dujų ir pirmiausiai turinčių H2 ir 02 dalis yra vėl grąžinamos į reaktorių, o mažesnioji šių dujų dalis, kaip panaudotos dujos, esant reikalui, apdorotos dūmų dujų katalizatoriuje per slėgimo ventilį patenka į aplinką.
[0033] Katalizės įrenginys dažniausiai yra sujungtas su me-džiagos pavertimo dujomis reaktoriumi, kur, padavus vandenilį ir deguonį, taip pat gaunamos optimalios me-džiagos pavertimo dujomis sąlygos.
[0034] Dėl iš esmės uždaro darbo ciklo, temperatūrų ir absor-bcijos procesų į išorę patenka "švarios" panaudotos duj os.
[0035] Įvairiose įrenginio vietose yra įrengta tikrinimo ir matavimo aparatūra, kuri kontroliuoja dųjų sudėtį ir neleidžia susidaryti didelei vandenilio koncentracijai.
[0036] Saugumo sumetimais vandenilio koncentracija neturi vir-šyti 4 % talpos tūrio.
[0037] Savaime suprantama, deginimo arba pavertimo dujomis įrenginiai sujungiami su kitais reaktoriais, o tai ypač patogu gamyboje, kur vykdomi kiti lygiagretūs darbai.
[0038] Įrenginių, pagamintų pagal išradimą, pavyzdžiui, galima pasiekti 1500°C reaktoriaus temperatūrą, panaudoti 90 % iš atliekų gautų dujų, gauti apie 4 % vandenilio kon-centraciją 1 tonai atliekų prie apytiksliai tik 2 % iš-kritusio šlako ir apie 1 % pelenų ir pagaminti 1500 kWh elektros energijos.
[0039] Kad procesas būtų optimalus galimai ilgesni, laiką, degiosios medžiagos turi būti tiekiamos su kuo pastoves-nėmis savybėmis. Tokios medžiagos gali būti gautos naudojant šiame išradime aprašytą būdą.
[0040] Pagrindinėmis medžiagomis gali būti didelis gamybos ir buitinių atliekų asortimentas ir ypatingai toksiškos atliekos. Specialiai tinka gamybos atliekos iš chemijos ir farmacijos pramonės ir tyrimų, iš mineralinių alyvų arba produktai iš organinių tirpiklių, įskaitant ir da-žų, lakų, klijų ir dervų, plastmasių ir gumos ir teks-tilės atliekos.
[0041] Tokias medžiagas toliau pagal išradimą aprašytu būdu galima paversti tinkamomis degiomis medžiagomis.
[0042] Išradimo būdą paaiškina detalesnis brėžinio fig. 3 ap-rašymas .
[0043] Apdorojamos medžiagų atliekos yra analizuojamos ir, esant reikalui, remiantis jų analizės rezultatais yra suskirstomos į atskiras talpas arba konteinerius. Svar-biausieji analizės rodikliai yra halogenizavimo laips-nis, kaloringumas ir pH reikšmė. Kietosios ir skystosios atliekų medžiagos turi būti paruoštos atskirai.
[0044] Kietosios organinės atliekos smulkinamos smulkintu-ve 16, o skystosios atliekos, esančios rezervuare 17, sumaišomos su reakcijos chemikalais, esančiais reakcijos cheminių reagentų tiekiklyje 18. Reakcijos chemi-kalai gali būti rūgštys arba šarmai, kurie reikalingi galutinių produktų pH reikšmei nustatyti ir/arba reakcijos ir/arba oksidacijos priemonės. Paduodant reakcijos chemikalus yra pageidautina nustatyti egzoterminę reakciją. Po intensyvaus skysčių maišymo rezervuare 20 jie kartu su susmulkintomis medžiagomis yra paduodami i, maišymo ir reakcijos rezervuarą 23. Kartu su atliekų medžiagomis i maišymo ir reakcijos rezervuarą yra pa-duodama kietinimo priemonė iš kietinimo reagentų tiekiklio 22A. Po to dar drėgni maišymo produktai patenka į didelio slėgimo siurblį arba presą, kurie prie 20-120°C temperatūros ir prie 2-4, o dažnai prie 400 kg/cm2 slėgimo paverčiami sukietintu produktu. Tokiu būdu prie įprastų sąlygų gaunamas stabilus produktas, kuris nu-šarmintas yra "nepavojingas". Lygiagrečiai vyksta ir nuvandeninimas.Vanduo dalinai yra išgarinamas, o skys-tame pavidale iškritęs likutis yra vėl grąžinamas į procesą. Šis produktas bet kuriame pavidale patenka į deginimo arba pavertimo dujomis įrenginį. Tai ypatingai lengva įvykdyti, kai kietinimo produktas mažiausiai dalinai pasižymi termoplastinėmis savybėmis.
[0045] Reakcijos priemonėmis gali būti įvairūs šarmai ir rūgš-tys, tačiau geriausiai tinka natūralus šarmas ir/arba kalcio chloridas ir/arba kalcio sulfatas ar stiprios neorganinės rūgštys ir/arba organinės rūgštys iš nuo-sėdų produktų, o taip pat redukcijos ir/arba oksidacijos priemonės, pavyzdžiui, halogenai, deguonis, ozo-nas, o taip pat ypatingi mišiniai iš geležies (II) ir geležies (III) druskų su 0,2-0,3 % tūrio oksidais. Sukietinimo reagentu, kuris patalpinamas kietinimo rea-gentų tiekiklyje 22A, tinka monomerai ir visais atvejais oligomerai arba gesinti silikatai, vandens stiklas, kurie reakcijos sąlygomis, dažniausiai prie 20-120°C temperatūros ir 2-400 kg/cm2 slėgimo sukietina atliekų mišinį ir nepakeičia jo degamumo savybių. At-skirais atvejais akrilomonomerai ir ypač akrilo rūgščių esteriai, poliakrilatų rūgštys ir/arba jų druskos (pa-vyzdžiui, firmos BASF Acrylon R), o taip pat jau mi-nėtas vandens stiklas.
[0046] Kartais norint pagerinti laikymo saugumą pridedama po-liolių ir diizocianatų (nenušarminimas, liepsnos tempe-ratūros padidinimas).
[0047] Įrodyta, kad bendras kietų ir skystų atliekų apdo-rojimas yra naudingas. Naudojant 65-45 % kietų ir 35-55 % skystų atliekų, pavyzdžiui, reikia labai mažai akrilo rūgšties esterių, daugeliu atvejų mažiau nei 3 % kie-tinančiosios medžiagos. Esant nedideliam kiekiui kietų medžiagų atliekų, savaime suprantama, reikia daugiau kietinančios medžiagos.
[0048] Naudojant ši, būdą, reakcijos rezervuare reakcijos me-džiagos yra dozuojamos.
[0049] Būdas numato galimybę prie reakcijos produktų pridėti ir degimui reikalingas komponentes, esančias degimui reikalingų priedų tiekiklyje 19. Tai pagrindinai atliekama kiekvienoje vietoje prieš reakcijos rezervuarą pa-skirstant homogeniškai arba maišant maišymo rezervuare 20. Deginimui specifiškai reikalinga priemonė savyje turi lantonidų druskos. Pavyzdžiui, yra naudojamas mo-nacito smėlis, pasodrintas lantanidais (apie nuo 3 iki 30 %) , arba lantanidų druskos ir silikatų mišinys. Savaime suprantama, galima naudoti ir kitus pakaitalus, turinčius lantanidų. Degimui reikalingų priemaišų koncentracija dažnai siekia iki 20 %.
[0050] Tokių degimui reikalingų priemaišų tiekimas, esant nu-statytam degiųjų medžiagų kiekiui, užtikrina valdomą temperatūrą 100-500°C. Todėl katalizės įrenginys, nors ir pageidautinas, bet nėra besąlygiškai būtinas.
[0051] Pagal išradimo būdą tiesiai prieš maišymo ir reakcijos rezervuarą 23 yra įrengta vieta, kur halogenus turin-čios atliekos paveikiamos gama spinduliais, pavyzdžiui, kobaltu 60Co. To išdavoje atskilę halogeno atomai pe-reina i, halogenidus ir homogeniškai įsiterpia į de-giąsias medžiagas.
[0052] Išradimo būdas numato galimybę reakcijos medžiagas pa-duoti tiesiog i, reaktoriaus maišymo ir reakcijos re-zervuarą 23 ir pirmiausiai tokias medžiagas kaip manganas, cinkas, nikelis, varis ir/arba silikatai, ypač silikatai jau minėtų metalų.
[0053] Vario ir/arba mangano, ir/arba cinko, ir/arba nikelio turintys silikatai iš vienos pusės reikalingi deginimui ir iš kitos pusės labai tinka šlakų sudarymui. Manganas, cinkas, nikelis ir visais atvejais varis su-stiprina, pagerina katalizę ir dažnai sudaro apie 10 % lantanidų kiekio. Be to, yra įrodyta, kad tokie me-talai, ypač varis iš chloringųjų angliarūgščių pašalina chlorą ir tuo pačiu pagerina katalizės procesą.
[0054] Naudojant išradimo būdą galima gaminti pagerintas de-giąsias medžiagas, kai silikatai arba lantanidai turi mangano ir/arba cinko, ir/arba vario, ir/arba nikelio.
[0055] Pagal išradimo būdą pagaminamos degiosios medžiagos deginimo arba pavertimo dujomis įrenginiuose yra kartu naudojamos energijos gamybai. Naudojant chlorą tu-rinčius produktus aplinkos techniniais apsaugos sumetimais yra naudinga deginimo arba pavertimo dujomis įrenginius sujungti su dujų valymo įrenginiais, kur dažnai atsirandančios druskų rūgštys arba kitos lengvai lakios medžiagos pašalinamos iš proceso. pH neutra-liuose produktuose chloridai paprastai neutralizuojami yra ilgam laikui surišant į briketus su šlakais.
1. Degiųjų pramoninių ir buitinių atliekų utilizavimo įrenginys, susidedantis mažiausiai iš deginimo arba pavertimo dujomis reaktoriaus (1), turinčio deginimo arba pavertimo dujomis erdvę, mažiausiai iš dujų tiekiklio ir mažiausiai iš dujų nuvedėjo, besiskiriantis tuo, kad deginimo arba pavertimo dujomis reaktorius turi dvigubo gaubto reaktorių (1) , kuriame deginimo arba pavertimo dujomis erdvę apriboja išorinis gaubtas (1B) ir besisukantis, dažniausiai koncentriškas vidinis gaubtas (1A), kur dažniausiai vienas iš pami-nėtųjų ( 1A, 1B) yra reguliuojamas vertikalia kryptimi.
2. Įrenginys pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad dvigubo gaubto reaktorius (1) turi mažiausiai vieną įvadą tiesioginiam ir/arba netiesioginiam vandenilio ir deguonies mišinio tiekimui.
3. Įrenginys pagal 1 arba 2 punktus, besiskiriantis tuo, kad dvigubo gaubto reaktorius (1) tiesiogiai ir/arba netiesiogiai sujungtas mažiausiai su vienu katalizės įrenginiu (2), skirtu vandenilio-deguonies mišiniui gaminti.
4. Įrenginys pagal 1-3 punktus, besiskiriantis tuo, kad dvigubo gaubto reaktoriaus (1) dujų iš-vedimas tiesiogiai arba netiesiogiai sujungtas su energijos generatoriumi (3) .
5. Įrenginys pagal 1-4 punktus, besiskiriantis tuo, kad energijos generatorius (3) turi dujų perdavimo įtaisą, kuris mažiausiai dalinai grąžina generatoriuje susidariusias dujas atgal į reaktorių.
6. Įrenginys pagal 1-5 punktus, besiskiriantis tuo, kad dvigubo gaubto reaktoriaus (1) gaubtai (1A, 1B) yra pagaminti iš karščiui atsparios spe-cialios keramikos ir/arba iš atitinkamų metalo lydinių.
7. Kietų degiųjų medžiagų, turinčių nustatytą kaitrumą, gamybos iš organinių pramonės atliekų ir/arba iš buiti-nių atliekų, gamybos būdas, besiskiriantis tuo, kad kietas gamybos atliekas smulkina ir maišo su skystomis atliekų medžiagomis, po to prideda sukietinimo priemonių ir bendrą mišinį sukietina slegiant.
8. Būdas pagal 7 punktą, besiskiriantis tuo, kad kietųjų atliekų medžiagas ir skystąsias atliekas ima santykiais 65-45% kietųjų atliekų ir 35-55% skystųjų.
9. Būdas pagal 7 arba 8 punktus, besiskiriantis tuo, kad sukietinimo priemone naudoja akrilo rūgščių esterius ir/arba gesintus silikatus, ir/arba poliakrilo rūgštis, ir/arba jų druskas, ir/arba po-lialyvas kartu su diizocianatais.
10. Būdas pagal 7-9 punktus, besiskiriantis tuo, kad maišant kietas atliekų medžiagas su skystomis kaip reakcijos priemonę naudoja rūgštis ir/arba šarmus, ir/arba redukcijos ir/arba oksidacijos medžiagas, kurios daugeliu atvejų taip pat yra atliekų medžiagos, ir po kietų ir skystų atliekų medžiagų dar yra galimas papildomas reakcijos priemonių dozavimas.
11. Būdas pagal 7-10 punktus, besiskiriantis tuo, kad i, skystąsias atliekų medžiagas prieš jas su-maišant su kietomis deda lantanidus ir įdėjus kietąsias arba kartu su jomis bet kuria tvarka deda manganą ir/arba cinką, ir/arba nikeli,, ir/arba vari,, ir/arba silikatus, teikiant pirmenybę vienam ar daugiau pami-nėtų metalų.
12. Budas pagal 7-11 punktus, besiskiriantis tuo, kad bendrą mišinį prie 20-120°C temperatūros ir prie 2-400 kg/cm slėgimo sukietina.
13. Būdas pagal 7-12 punktus, besiskiriantis tuo, kad tiesiogiai prieš reakcijos rezervuarą (23) vykdo apdorojimą gama spinduliais.
14. Deginimui reikalingos medžiagos, besiski-riančios tuo, kad rūgščiame vandeningame tirpale yra lantanidų.
15. Deginimui reikalingos medžiagos pagal 14 punktą, besiskiriančios tuo, kad kaip lantanidus naudoja lantaną ir/arba cezį arba juos turinčias me-džiagas .
16. Deginimui reikalingos medžiagos pagal 14 arba 15 punktus, besiskiriančios tuo, kad jos turi mangano ir/arba cinko, ir/arba nikelio, ir/arba vario, ir/arba silikatų, ypač silikatų su vienu iš minėtų metalų arba keletu iš jų.
17. Deginimui reikalingų medžiagų panaudojimas pagal vieną iš 14-16 punktų gaunant vandenilio-deguonies mi-šinį ir/arba kaip priedas prie skystųjų degiųjų me-džiagų .
18. Kietosios degiosios medžiagos iš organinių gamybos atliekų, turinčios definuotą kaitrumą ir lantanidus, besiskiriančios tuo, kad į jų sudėtį įeina manganą ir/arba cinką, ir/arba nikelį, ir/arba varį turintys silikatai.
19. Degiosios medžiagos pagal 18 punktą, besiski-riančios tuo, kad kaitrumo dydis viršija 1500 BTU ir yra 4000-5500 BTU ribose.
20. Degiosios medžiagos pagal 18 arba 19 punktus, be-siskiriančios tuo, kad jos turi neutralią pH reikšmę.