[LT] Baktericidinė priemonė augalams 4-(2,2-difluor-1,3-benzodioksol-7-il) - 1H- pirol-karbonitrilo ir 1-[2-/2-chlor-4-(chlorfenoksi)-fenil/-4-metil]-1,3- dioksolan-2-il-metil-1H-1,2,4-triazolo pagrindu kaip aktyvioji medžiaga, sukelianti sinergetinį padidintą poveikį kovojant su augalų ligomis. Baktericidinė priemonė tokių kombinacijų pagrindu tinkama augalinių kultūrų ir gamtinių produktų augalinės ir gyvulinės kilmės apdorojimui, o taip pat sėjamos medžiagos apdorojimui.
[EN]
[0001] Šis išradimas priskiriamas prie baktericidinių prie-monių, pasižyminčių sinergetiniu poveikiu prieš augalų ligas ir prieš mikroorganizmų sukeliamus pažeidimus augalų daigams arba kitiems augalams arba gyvūnams, tokių mišinių panaudojimo būdui, ypač sėklų beicavimui.
[0002] Išradimas apima ypač kovos ir apsaugos būdus prieš ligas apdorojant grūdines kultūras.
[0003] Rasta, kad kombinacija aktyviosios medžiagos I, 4-(2,2-difluor-1,3-benzodioksol-7-il)-lH-pirol-karbonitrilo, turinčio formulę I
[0004]
[0005] arba su viena iš jų druskų, sukelia sinergetini, poveiki kovoje ar apsaugoje su augalų ligomis.
[0006] Junginys formulės I aprašytas EP A-206999 kaip aktyvioji medžiaga kovai su grybeliais.
[0007] Ji išsiskiria kaip kontaktinis priešgrybelinis preparatas .
[0008] Junginys formulės II aprašytas kaip priešgrybelinis preparatas GB paraiškoje 2.098.607. Šio triazolo dari-nio poveikis remiasi ergosterino biosintezės inhi-bavimu.
[0009] Minimos junginio II druskos gali būti gaunamos, vei-kiant bazes rūgštimis.
[0010] Rūgštys, kurios gali būti panaudojamos formulės II druskų gavimui yra: halogeno vandenilio rūgštys, tokia, kaip fluoro vandenilio rūgštis, chloro vandenilio rūgš-tis, bromo vandenilio rūgštis arba jodo vandenilio rūgštis, o taip pat sieros rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis ir organinės rūgštys, tokios, kaip acto rūgštis, trifluoracto rūgštis, trichloracto rūgštis, propiono rūgštis, glikolio rūgštis, tiociano rūgštis, pieno rūgštis, gintaro rūgštis, citrinos rūgštis, ben-zoinė rūgštis, cinamono rūgštis, oksalo rūgštis, skruz-džių rūgštis, benzensulforūgštis, p-toluensulforūgštis, metansulforūgštis, salicilo rūgštis, p-aminosalicilo rūgštis, 2-fenoksibenzoinė rūgštis, 2-acetoksibenzoinė rūgštis arba 1,2-naftil-disulforūgštis.
[0011] Druskos sąvoka taip pat apima ir bazinės medžiagos II metalų kompleksus. Šie kompleksai sudaryti iš pagrindą sudarančių organinių molekulių ir organinės ar ne-organinės metalo druskos, pvz., halogenidų, nitratų, sulfatų, fosfatų, acetatų, trifluoracetatų, trichlor-acetatų, propionatų, tartratų, sulfonatų, salicilatų, benzoatų ir 1.1, ir antros pagrindinės grupės elementų, tokiu kaip kalcis ir magnis, trečios ir ketvirtos grupės elementų, tokių kaip aliuminis, alavas arba švinas, o taip pat nuo pirmos iki aštuntos grupės elementų, tokių kaip chromas, manganas, geležis, ko-baltas, nikelis, varis, cinkas ir t.t. Pirmenybė tei-kiama 4-to periodo pogrupių elementams. Be to, metalai gali būti įvairaus valentingumo. Metalų kompleksai gali būti vieno- mono- arba daugiabranduoliniai, t.y., jie gali turėti ligandais vieną ar kelias molekulės dalis.
[0012] Specialistams žinoma, kad priešgrybelinės aktyviosios medžiagos poveiki galima žymiai sustiprinti arba pra-plėsti, pridedant kito fungicido su skirtingu veikimo spektru.
[0013] Netikėtai buvo atrasta, kad dviejų aktyviųjų medžiagų I ir II kombinacija duoda netikėtai padidėjusį poveikį prieš grybelius sėklose ir dirvoje. Pagal šį išradimą kombinacijoje pasiektas poveikis yra aiškiai didesnis, už atskirų komponentų laukiamą poveikį, kuo išreiš-kiamas sinergetinis padidėjęs aktyvumas.
[0014] Šis išradimas suteikia galimybę beicuoti sėklas su ma-žesniais biocidų kiekiais, negu žinoma anksčiau ir tuo pačiu žymiai išplečia techniką.
[0015] Išradimas apima ne tik mišinio iš medžiagų I ir II panaudojimą sėkloms, bet ir tiesioginį atskirų akty-viųjų medžiagų panaudojimą.
[0016] Geri aktyviųjų medžiagų santykiai yra šie: 1:11=10:1 •iki 1:100, ypač 1:11=5:1 iki 1:60 ir sėkmingiausias 1:11=3:1 iki 1:12. Kiti tinkami komponenčių santykiai yra šie: 1:11=5:2 iki 2:5 arba 3:5, 1:1,3, 20,3:40.
[0017] I ir II medžiagų kombinacija, pagal išradimą, duoda teigiamą kontaktinį poveikį, o taip pat sisteminį ir prolonguotą poveikį kovoje su augalų ligomis sėklose ir dirvoje. Pagal išradimo kombinacijas mikroorganizmai sunaikinami ant sėklų jas sandėliuojant, ant augalų daigų, o ypač ant sėklų ir augalui vystantis, jis ap-saugomas nuo mikroorganizmų poveikio dirvoje.
[0018] Mišiniai, pagal išradimą, aktyvūs prieš fitopatoge-ninius grybelius, kurie priskiriami šioms klasėms: Ascomycetes (pvz. Erysiphe, Scierotinia, Monilinia šei-mos, helmintų sporos /=Drechsiera/', Mycosphaerella, Pyrenophora/; Badiomycetes (pvz. Puccinia, Tilletia, Rhizoctonia šeimose); Fungi imperfecti (pvz. Gerlachia /=Fusarium/, Septoria, Phoma, Alternaria). Pagal išra-dimą kombinacijos yra ypač efektyvios apdorojant sėklas (vaisius, šakniavaisius, grūdus), kur ypač ryškiai iš-reikštas poveikis prieš Gerlachia nivalis /=Fusariumni Vale/ kviečiams. Vienok jos naudojamos tiesiogiai apdoroti dirvą arba kitas augalų dalis. Jos gerai de-rinasi su augalu ir ekologiškai nepavojingos.
[0019] Panaudojant pagal išradimą mišinius, dažniausiai naudojamos kartu su tradicinėmis receptūrų technikoje pagalbinės medžiagos. Aktyvios medžiagos I ir II įpras-tais būdais perdirbamos i, emulsinius koncentratus, ga-limybę užnešti pastas, tiesiog apdulkinamus arba pra-skiestus tirpalus, praskiestas emulsijas, drėkinančius miltelius, tirpstančius miltelius, apdulkinimo priemones, granuliatus, kapsules, pvz., polimerinėse me-džiagose. Naudojimo būdai tokie, kaip išpurškimas, ap-dulkinimas, išmėtymas, aptepimas arba išpilstymas i, formas leidžia pasiekti tikslą esamomis sąlygomis. Tinkamos naudojimo normos paprastai sudaro nuo 0,0005 kg iki maksimaliai 0,5 kg, ypač nuo 0,001 kg aktyviųjų medžiagų I ir II 100-tui kg apdorojamos medžiagos. Tačiau panaudojimo sąlygos labai priklauso nuo me-džiagos savybių (paviršiaus ploto, konsistencijos, drėg-mės kiekio) ir nuo aplinkos sąlygų poveikio.
[0020] Medžiaga, saugoma sandėlyje ir esanti atsargoje, kurią reikia apsaugoti mišiniu pagal išradimą, ir ypač dauginimo medžiaga ir specialia sėkline medžiaga šiame išradime vadinamos augalinės ir/arba gyvulinės kilmės medžiagos ir jų perdirbimo produktai, kuriuos reikia sandėliuoti ilgą laiką, kaip antai žemiau pavadinti ir paimti iš gamtinio gyvybės ciklo augalai ir jų dalys (natūralus stiebas, lapai, šakniavaisiai, sėklos, vai-siai, grūdai), kurie gali būti švieži arba apdoroti (džiovinti, drėkinti, susmulkinti, sumalti, presuoti, pakepinti ir t.t.)- Čia priklauso ir medienos apsauga, nesvarbu ar tai žaliavinė mediena (statybinės medžia-gos, atramos, kryžmės), ar tai gatavos konstrukcijos (baldai, dirbiniai iš medienos). Be to, priklauso ir gyvulinės kilmės gamtiniai produktai, kurie paruošti sandėliavimui, pvz., oda, kailiai, plaukai ir t.t.
[0021] Tikslinėmis augalinėmis kultūromis šiame išradime laikomos šios augalų rūšys: grūdinės kultūros (kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, ryžiai, sorgos, kukurūzai ir giminingos kultūros); runkeliai (cukriniai runkeliai ir pašariniai runkeliai); aliejinės kultūros (rapsas, garstyčios, aguonos, saulėgrąžos); agurkiniai (agurkai, moliūgai, melionai); pluoštinės kultūros (medvilnė, li-nas); daržovių rūšys (salotos, gūžinių kopūstų rūšys, špinatai, morkos, svogūnai, pomidorai, bulvės, raudoni ankštiniai pipirai); dekoratyviniai augalai (tulpės, varpeliai, dalijos, chrizantemos ir kitos gėlės), o taip pat prieskoniai ir jų sėklos.
[0022] Patartinas mišinio padengimo būdas pagal išradimą yra skystas apdorojimas, apipurškimas arba augalinės me-džiagos mirkymas, arba sumaišymas augalinės medžiagos su kieta aktyviąja medžiaga. Šie konservavimo būdai yra šio išradimo dalis, o taip pat apdorota I ir II ak-tyviųjų medžiagų mišiniu mediena arba laikomos san-dėlyje arba atsargai medžiagos arba daigai. Terminas daigai apjungia generacinę augalinę medžiagą, tokią kaip sėklos, arba vegetacinę augalinę medžiagą, kaip auginiai ir šakniavaisiai (pvz., bulvės).
[0023] Aktyviosios medžiagos I ir II formulių pagal išradimą naudojamos kompozicijų pavidalu ir jas galima naudoti esant reikalui, kartu su kitais įprastais receptūrų technikoje nešikliais, paviršiaus aktyviosiomis medžia-gomis ir kitais priedais, greitinančiais padengimą.
[0024] Tinkami nešikliai ir priedai gali būti kieti arba skys-ti ir atitikti tikslines medžiagas receptūrų technikoje, tokias kaip, pavyzdžiui, gamtinės arba regene-ruotos mineralinės medžiagos, tirpikliai, dispergato-riai, drėkikliai, sukibimo aktyvatoriai, tirštikliai, rišančios medžiagos arba trąšos.
[0025] Tinkamiausias aktyviųjų medžiagų formulių I ir II miši-nio arba (agro) cheminės priemonės, kuri turi šias ak-tyviąsias medžiagas, padengimo būdas yra lapų padengimas. Padengimų skaičius ir išeikvojimo normos priklauso nuo atitinkamo kenkėjo (grybelio rūšies) sukelto pakenkimo laipsnio. Tačiau aktyviųjų medžiagų mišinys per dirvą ir šaknis gali patekti i, augalą
[0026] (sisteminis poveikis), todėl augalo augimo vieta pri-sotinama skystu preparatu arba medžiagos i, dirvą pa-tenka kietu pavidalu, pavyzdžiui granulėmis (dirvos padengimas) . Ypač patartina aktyviųjų medžiagų formulių I ir II mišiniu dengti sėklinius grūdus, šakniavaisius, vaisius ir kitą saugomą augalinę medžiagą (pvz., taip pat medieną, dangas), kada medžiaga įsotinama skystu aktyviųjų medžiagų preparatu arba dengiama kietu preparatu. Be to, ypatingais atvejais galimi ir kiti den-gimo būdai, tokie, kaip tikslinis apdorojimas augalo arba šakų vietų, svarbių dauginimuisi.
[0027] Tam aktyviosios medžiagos I ir II formulių naudojamos grynos arba kartu su įprastomis receptūrų technikoje pagalbinėmis medžiagomis ir todėl jos perdirbamos ži-nomu būdu, pavyzdžiui, i, emulsinius koncentratus, tin-kamas padengimui pastas (pvz., medienos apsaugai), purškiamus ir skiedžiamus tirpalus, skiestas emulsijas, drėkinančius miltelius, priemones apdulkinimui, granu-les, o taip pat X kapsules, pvz., iš polimerinių me-džiagų. Panaudojimo būdai, kaip apipurškimas, apdul-kinimas, išbarstymas arba pilstymas, taip kaip ir prie-monės rūšis, parenkami pagal tikslus, kurių siekiama, ir pagal atitinkamas sąveikas. Palanki išeikvojimo norma 1 hektaro lauko apdorojimui paprastai yra nuo 5 g iki 5 kg aktyviosios medžiagos (AC) I ir II formulių; geriau nuo 10 g iki 2 kg AC/ha, geriausiai nuo 20 g iki 600 g AC/ha.
[0028] Receptūros, t.y. priemonės, turinčios aktyviąją medžia-gą formulės I ir II ir, esant reikalui, kietus arba skystus priedus, priemonės, preparatai arba kompozi-cijos gaunami žinomu būdu, pvz., gerai išmaišant ir/arba susmulkinant aktyviąją medžiagą su užpildu, kaip pvz. su tirpikliu, kietu užpildu ir, esant reikalui, su paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis.
[0029] Kaip tirpiklius galima naudoti: aromatinius anglia-vandenilius, geriau frakcijos nuo C8 iki C12, kaip pavyzdžiui, ksilolų mišinys arba pakeisti naftalinai, ftalio rūgšties esteriai, kaip dibutil- arba dioksil-.ftalatas, alifatiniai angliavandeniliai, kaip ciklo-heksanas arba parafinai, alkoholiai ir glikoliai, o taip pat eteriai ir esteriai, kaip etilenglikolmo-nometilo eteris, ketonai, kaip cikloheksanonas, stipriai poliarizuoti tirpikliai, kaip N-metil-2-piroli-donas, dimetilsulfoksidas arba dimetilformamidas, o taip pat epoksidinti augaliniai aliejai arba sojos aliejus; arba vandeni,.
[0030] Kaip kietus užpildus, pavyzdžiui, priemonėms apdulkinimui ir sudarančioms miltelių dispersiją, galima naudoti kalcitą, talką, kaoliną, montmorilonitą arba ata-pulgitą, stambiadispersinę silicio rūgšti, arba suge-riančius polimerizatus.
[0031] Kaip granuliuoti, adsorbuojantys granuliato nešikliai naudojami pemza, plytų skalda, sepiolitas arba beto-nitas, o kaip neadsorbuojantys nešikliai naudojami kal-citas arba dolomitas.
[0032] Kaip paviršiaus aktyvūs junginiai, priklausomai nuo i, receptūrą įeinančių aktyviųjų medžiagų formulių I ir II, naudojamos nejonogeninės, kation- ir/arba anionak-tyviosios paviršiaus medžiagos, gerai emulguojančios, disperguojančios ir drėkinančios. Paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis laikomi ir paviršiaus aktyviųjų me-džiagų mišiniai.
[0033] Receptūrų technikoje naudojamos paviršiaus aktyviosios medžiagos buvo nurodytos šiose publikacijose: - " Mc Cutcheon's Detergents and Emulsifiers Annul" MC Publishing Corp., Glen Rock, Niudžersis, 1988. - M. and I. Ash, " Encyclopedia of Surfactants" , tomas I-III, Chemical Publisching Co., Niujorkas, 1980-1981. Toliau, labai naudingi, pagreitinantys padengimą iner-tiniai priedai yra gamtiniai arba sintetiniai fcs-folipidai kefalinų ir lecitinų eilės, kaip pavyzdžiui, fosfatidiletanolaminas, fosfatidilserinas, fosfatidil-glicerinas, lizolecitinas.
[0034] Agrocheminėje kompozicijoje yra nuo 0,1 iki 99 ?, būtent nuo 0,1 iki 95 % aktyviosios medžiagos formulės nuo 99,9 % iki 1 %, būtent nuo 99,9 % iki 5 % kiei. arba skysto priedo ir nuo 0 iki 25 %, būtent nuo 0,1 iki 25 % paviršiaus aktyviosios medžiagos.
[0035] Nors prekyboje labiau vertinama koncentruota priemonė, tačiau galutinis vartotojas naudoja, kaip taisyklė, skiestas priemones.
[0036] Tokios agrocheminės priemonės sudaro šio išradimo esmę.
[0037] Toliau pateikiami pavyzdžiai iliustruoja išradimą, be to "aktyviąja medžiaga" laikomas aktyviųjų medžiagų I ir II mišinys, esant atitinkamam mišinio komponentų santykiui nuo 10:1 iki 1:10.
[0038] Aktyviąją medžiagą gerai sumaišo" su priedais ir gerai susmulkina atitinkamame malūne. Gaunami drėkstantys milteliai, kuriuos skiedžiant vandeniu gaunama reikiamos koncentracijos suspensija. Naudojant tokius tirpalus galima apdoroti augalinių kultūrų lapus, o taip pat šlapią arba drėgną beicavimą ant dauginimui naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, ant grūdinių kultūrų sėklų arba augalų šakniavaisių.
[0039] Emulsinis koncentratas
[0040]
[0041] Iš šio koncentrato, skiecižiant vandeniu, galima gauti reikiamos koncentracijos emulsijos, kurias galima naudoti augalų apsaugai, o taip pat ir medienos apsaugai.
[0042] Gaunamos tinkamos naudojimui priemonės apdulkinimui, kai aktyvioji medžiaga sumaišoma su užpildu ir susmulkinama atitinkamu malūnu. Tokius miltelius galima naudoti sausam sėklų beicavimui.
[0043]
[0044] Aktyvioji medžiaga sumaišoma su priedais, susmulkinama ir sudrėkinama vandeniu. Šis mišinys ekstruduoj amas ir paskui džiovinamas oro sraute.
[0045]
[0046] Gerai susmulkinta aktyviąja medžiaga maišiklyje toly-giai padengiamas kaolinas sudrėkintas polietilen-glikoliu. Tokiu būdu gaunami nedulkantys dengti gra-nuliatai.
[0047]
[0048] Gerai susmulkinta aktyvioji medžiaga gerai sumaišoma su priedais. Tokiu būdu gaunamas suspensinis koncentratas, iš kurio skiedžiant vandeniu galima gauti reikiamos koncentracijos suspensiją. Naudojant tokius skiedimus apsaugomi gyvi augalai, o taip pat augaliniai ir gyvuliniai produktai nuo mikroorganizmų pakenkimo, bei galima apdoroti apipurškiant, apipilant arba panar-dinant.
[0049] Fungicidų sinergetinis efektas yra reikšmingas, nes ak-tyviųjų medžiagų kombinacijos fungicidinis poveikis didesnis už atskirų aktyviųjų medžiagų poveikių sumą.
[0050] Duotos aktyviųjų medžiagų kombinacijos,. pavyzdžiui, dviejų fungicidų, laukiamas poveikis E pavaldus taip vadinamai KOLBI formulei ir paprastai apskaičiuojamas tokiu būdu (SO)BII, LR. " Calcu.lating synergistic and antagonistic responses of herbicide combination" . Weeds 15, pusi. 20-22.2) (LIMPEL and ai., 1062 " Weeds const ol by. certain combinations" . Proc. NEWCL, tomas 16, pusi. 48-53): (g AC/ha = gramas aktyviosios medžiagos hektolitrui išpurškiamo tirpalo
[0051] E = I + II fungicidų laukiamas poveikis, kai išeikvo-jimo norma p+g g AC/ha (suminis poveikis),
[0052]
[0053] Jeigu faktiškai konstatuojamas poveikis (0) didesnis už laukiamą, tai kombinacija pasižymi superstipriu poveikiu,- vadinasi yra sinergetinis efektas.
[0054] Fungicidinis poveikis prieš baltojo pelėsio sukėlėją
[0055] ( Gerlachia nivalis) ant žieminių kviečių sėklų
[0056] Užkrėtus Gerlachia nivalis žieminius kviečius (Aiger rūšis) pašalina iš lauko. Salyklo agaro testas parodo, kad užkrėsta 24 % sėklinės medžiagos. Šią sėjamą me-džiagą pasirinktinai apdoroja viena iš aktyviųjų me-džiagų I arba II aktyviųjų medžiagų mišiniu, kaip nu-rodyta lentelėje. Iš pradžių aktyvieji komponentai di-sperguojami vandenyje ir apšlakstoma ant besisukančio disko esanti sėjamoji medžiaga. Šis darbo principas ati-tinka įprastą panaudojimą praktikoje. Palyginimui nau-dojama nebeicuota sėjamoji medžiaga tokios pat kilmės.
[0057] Po 100 grūdų sėjama i, sėjos indelius (45x35x10 cm) 2 cm gylyje ariamoje žemėje. Bandymas kartojamas tris kar-tus. Sėjos indeliai sudrėkinami ir laikomi 21 dieną 5°C temperatūroje, išjungus šviesą.
[0058] Paskui jie perkeliami i, apšviestą barokamerą (die-na/naktis: 16/8 valandos; 10°C) , kur augalai išdygsta. Grūdai stipriai pakenkti G. nivalis nesudygsta. Po 10 dienų indeliai uždengiami plastiko plėvele ir laikomi 10°C temperatūroje be šviesos. Dėl didelio drėgnumo po danga ant pažeistų G. nivalis augalų kamieno pagrindo atsiranda micelis. 59 dieną po sėjos suskaičiuojami turimi augalai ir pažeisti augalai. Ne-išdygusių grūdų skaičius ir pažeistų augalų skaičiaus suma nurodo bendrą pažeidimą, kurio santykis su bendru pažeidimu palyginamuosiuose indeliuose, kur pasėta nebeicuota sėjos medžiaga, išreiškiamas bendro pažeidimo %.
[0059] Pavyzdžiui, kai komponento I išeikvojimo norma 1,5 g AC/100 kg sėjamos medžiagos, tai poveikis sudaro tik 58 %. Kai vienos aktyviosios medžiagos II išeikvojimo norma 2, 5 g AC/100 kg sėjamos medžiagos, tai poveikis sudaro tik 27 %. Šių dviejų dalių mišinys pagal KOLBI sukeltų toki, laukiamą poveiki, (E) :
[0060] Kaip konstatuojama šio bandymo lentelėje (Nr. 10), pasiektas praktikoje 78 % poveikis žymiai didesnis, nei laukiamas.
[0061] Palyginus su atskirai naudojamomis aktyviosiomis me-džiagomis I (bandymas Nr. 2, 3 ir 4) ir II (bandymas Nr. 5, 6, 7 ir 8), aktyviųjų medžiagų I ir II mišiniai sukelia šuolišką aktyvumo padidėjimą kaip ir matoma lentelėje.
[0062] Kaip matyti iš lentelės, apdorojimai 9-15, kurių metu komponentų I ir II santykis mišinyje buvo keičiamas plačiose ribose, pasižymi atitinkamai padidintu, t.y. sinergetiniu poveikiu.
[0063] Toks padidintas, t. y. sinergetinis poveikis pasireiškia prieš baltąjį pelėsi, (Gerlachia nivalis) ant miežių ir rugių, prieš Pyrenophora graminea ir P. teres ant miežių, prieš Tilletia caries ant kviečių, o taip pat prieš kitus patogeninius grybelius ant sėklų ir dirvoj e.
1. Baktericidinė priemonė augalams, turinti mažiausiai du aktyviosios medžiagos komponentus ir įprastus priedus, besiskirianti tuo, kad aktyvioji medžiaga (I) yra 4-(2,2-difluor-l,3-benzodioksol-7-il) - lH-pirol-karbonitrilas, turintis formulę (I)
2. Baktericidinė priemonė pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad aktyviųjų medžiagų (I) ir (II) svorių santykis sudaro 10:1 iki 1:10.
3. Baktericidinė priemonė pagal 1-2 punktus, besiskirianti tuo, kad aktyviųjų medžiagų (I) ir (II) svorių santykis sudaro 5:1 iki 1:60.
4. Baktericidinė priemonė pagal 1-3 punktus, besiskirianti tuo, kad aktyviųjų medžiagų (I) ir (II) svorių santykis sudaro 3:1 iki 1:12.
5. Kovos arba apsaugos nuo augalų ligų būdas, besiskiriantis tuo, kad pažeistą ar pavojingą augalo vietą ar jo augimo vietą bet kokia seka arba vienu metu apdoroja formulės (I) aktyviąja medžiaga ir formulės (II) aktyviąja medžiaga pagal 1 punktą.
6. Būdas pagal 6 punktą, besiskiriantis tuo, kad apdoroja daigus.
7. Būdas pagal 6 punktą, besiskiriantis tuo, kad dauginimo medžiaga yra sėklos.
8. Gyvulinės arba augalinės kilmės medžiagos, ypač sandėliuojamos arba laikomos atsargai, o taip pat dar-binės medienos apsaugos būdas nuo mikroorganizmų pakenkimo, besiskiriantis tuo, kad apsaugomąją medžiagą apdoroja bet kokia seka arba tuo pačiu metu formulės (I) aktyviąja medžiaga ir formulės (II) aktyviąja medžiaga.