[LT] Aprašomi pasižymibtys priešuždegiminiu poveikiu nauji junginiai bendros formulės:@@@@@@@@kurijoe:@1,2- padėtyse yra prisotinta arba dviguba jungtis;@X1- vandenilis arba fluoras;@X2- vandenilis arba fluoras;@R1- vandenilis arba C1-C4- alkilas;@R2- vandenilis arba C1-C4- alkilas arba fenilas;@R3- grupė: CR4R5OC(O)R6 arba CR4R5OC(O)YR6, Y yra O;@R4- vandenilis arba C1-C5- alkilas arba fenilas;@R5- vandenilis arba metilas;@R6- vandenilis, linijinė arba šakota, soti arba nesoti C1-C3- angliavandenilių grandinė, C1-C4- alkilo grupė, pakeista fluoru, fenilo arba benzilo grupė arba radikalas formulės:@@@@@su sąlyga, kad kai R2 vandenilis, tai R1-C1-C4- alkilas, arba jų stereoizomerai, naudojami gydyti uždegiminius susirgimus.
[EN]
[0001] Šis išradimas priskiriamas naujiems, farmakologiškai aktyviems junginiams ir jų tarpiniams produktams, skirtiems sveikatos būklių, pasireiškiančių uždegiminiu susirgimu, alergija, skeleto raumenų susirgimo ir odos ligoms gydyti.
[0002] Išradimo tikslas yra sukurti gliukokortikosteroidą, pasižymintį aukštu priešuždegiminiu veikimu jo panaudojimo vietoje ir žemu gliukokortikoido sisteminiu veikimu.
[0003] Žinoma, kad kai kurie gliukokortikosteroidai (GKS) gali būti naudojami vietinėje terapijoje uždegimams, alerginiams ar imunologiniams kvėpavimo takų (astma, rhinitis), odos (egzema, psoriazė), taip pat žarnyno (opinis kolitas, Morbus Crohn) susirgimams gydyti. Taikant šį vietinį gydymą gliukokortikoidais, nustatyti kai kurie klinikiniai pranašumai lyginant su bendra terapija (pavyzdžiui, naudojant gliukokortikoidų tabletes), ypatingai išskiriant nepageidaujamo gliukokortikoidų poveikio į sveiką sritį sumažėjimą. Kad pasiektume tokius klinikinius efektus gydant, pvz., pagrindinių kvėpavimo takų susirgimus, GKS privalo tenkinti atitinkamus farmakologinius reikalavimus. Būdingas jiems gliukokortikoidinis aktyvumas turėtų būti aukštas panaudojimo vietoje, bet tuo pačiu metu turėtų greitai prarasti aktyvumą, pvz., hidrolizuodamiesi gydomajame organe arba patekę į bendrą kraujo apytaką.
[0004] Kadangi GKS susirišimas su gliukokortikoidų receptoriumi yra būtina sąlyga jų priešuždegiminiams ir alerginiams efektams pasireikšti, steroidų sugebėjimas prisirišti prie jų receptoriaus(ių) gali būti panaudotas kaip tinkamas metodas GKS biologiniam aktyvumui nustatyti.
[0005] Tiesioginė koreliacija tarp GKS afiniškumo receptoriui ir jų priešuždegiminio veikimo nustatyti, naudojant ausies patinimo testą žiurkėms. (Santykis tarp cheminės struktūros surišimo su receptoriumi ir biologiniu aktyvumu kai kuriems naujiems labai aktyviems 16a,17[3-acetalpakeistiems gliukokortikoidams. Ziūr. E.Dahlberg, A.Thalen, R.Brattsand, J.A.Gustafsson, U.Johansson, K.Roempke, T.Saartok, Mol. Pharmakol., 25 (1984), 70).
[0006] Šis išradimas rėmėsi pastebėjimu, kad kai kurie nustatyti 3-oksoandrosta-l,4-dien-17p-karboksirūgšties esteriai pasižymi dideliu polinkiu jungtis su
[0007] gliukokortikoidiniu receptoriumi. Junginiai, aprašomi išradime, gali būti panaudoti uždegimų gydymui bei uždegiminių būsenų profilaktikai.
[0008]
[0009] 1,2 padėtis yra prisotinta arba turi dvigubą jungtį; - vandenilis ir fluoras; X2 - vandenilis ir fluoras; R1 - vandenilis arba Ci - C4 - alkilas; R2 - vandenilis arba Ci - C5 - alkilas; R3 - yra
[0010] su sąlyga, kad, kai R2 -
[0011] Atskirus stereoizomerinius komponentus, esančius steroido mišinyje, turinčio aukščiau nurodytą formulę (I), galima paaiškinti taip:
[0012]
[0013] II, III, VI, VII, VIII ir IX tipo diastereoizomeruose konfigūracija skiriasi tik prie vieno iš kelių asimetrinių anglies atomų. Tokie diastereoizomerai yra vadinami epimerais.
[0014] 1) r-Etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-oksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimerų mišinys A+B ir epimeras B. 2) l'-Izopropoksikarboniloksietil-9a-fluor-lip-oksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]-androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimeras B. 3) r-Propoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-oksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimeras B. 4) 1 '-Izopropoksikarboniloksietil-6a,9a-difuor-11 p-oksi- 16a, 17a- [(1-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimerų mišinys A+B ir epimeras B. 5) r-Acetoksietil-(20R)-9a-fluor-lip-oksi-16a,17a-propilmetilendioksiandrosta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimeras B. 6) r-Etoksikarboniloksietil-(22R)-9a-fluor-lip-oksi-16a,17a-propilmetilendioksiandrosta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimeras B. 7) l'-Izopropoksikarboniloksietil-(20R)-9a-fluor-lip-oksi-16a,17a-propilmetilendioksiandrosta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimeras B. 8) 1 '-Etoksikarboniloksietil-(20R)-6a,9a-difluor-11 P-oksi-16a, 17a-propilmetilendioksiandrosta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilatas, epimerų mišinys A+B ir epimeras B.
[0015] Išradime aprašyti junginiai gaunami oksiduojant junginius X, XI ir XII j atitinkamą 17P- karboksirūgštj:
[0016] ištisinė ir pertraukta linijos reiškia viengubą arba dvigubą jungtį;
[0017] Xi , X2, Ri ir R2 turi aukščiau nurodytas reikšmes, o R7 reiškia vandenilio arba acilo grupę, kurioje 1- 10 anglies atomų išsidėstę į tiesią arba šakotą grandinę. Toliau 17p-karboninės rūgštys esterifikuojamos ir gaunami junginiai I-IX, kur X]5 X2, Ri , R.2 ir R3 turi aukščiau nurodytas reikšmes.
[0018] Išradime aprašyta atitinkamų 17p-karboksirūgščių gavimo iš junginių X, XI, XII reakcija, atliekama atitinkamame deguonį turinčiame angliavandeniliame tirpiklyje, tokiame kaip alkanolis, metanolis, etanolis. Tinkamiausi yra metanolis ir etanolis, ypatingai pirmasis. Reakcijos terpė silpnai pašarminama, dedant atitinkamą silpną neorganinę bazę, tokią kaip šarminių metalų karbonatai, pvz. natrio, ličio ar kalio karbonatas. Tinkamiausias yra pastarasis. Junginių formulės X, XI arba XII konversija į 17(3-karboksirūgštį I, II arba III (R3=H) vyksta įprastoje temperatūroje, t.y. 20 - 25°C temperatūroje.
[0019] Reakcijai būtinas deguonis, kuris tiekiamas leidžiant orą arba patį deguonį į reakcijos mišinį.
[0020] Junginių formulės X, XI ir XII oksidacinė 17p-šoninės grandinės degradacija iki atitinkamų 17(3-karboksirūgščių taip pat gali būti atlikta naudojant jodo perrūgštę, natrio hipobromatą ar natrio bismutatą. Reakcija atliekama vandens ir deguoninio angliavandenilio tirpiklio mišinyje, tokiame kaip eteris. Tinkamiausi yra dioksanas ir tetrahidrofuranas, ypatingai pirmasis.
[0021] Pradinės 17p-karboksirūgštys formulės I, II ir III (R3=H) gali būti esterinamos žinomais metodais, gaunant aprašytus išradime 17p-esterius. Pvz., 17p-karboksirūgštis gali reaguoti su atitinkamu alkoholiu ir karbodiimidu, pvz., dicikloheksilkarbodiimidu, atinkamame tirpiklyje, tokiame kaip dietilo eteris, tetrahidrofuranas, metilo chloridas arba piridinas, geriausiai 25-100°C temperatūroje. Lygiai taip pat 17p-karboksirūgšties druskos su šarminiais metalais, pvz., ličiu, natriu ar kaliu, su ketvirtiniais amonio junginiais, pvz., tokiais kaip trietil- arba tributilamino druskos ar tetrabutilamonis, gali reaguoti su atitinkamu alkilinančiu agentu, pvz., aciloksialkilhalogenidu ar halogenalkilkarbonatu, pageidautina poliariniame tirpiklyje, tokiame kaip acetonas, metiletilketonas, dimetilformamidas, dimetilsulfoksidas, metileno chloridas ar chloroformas, aplinkoje, geriausiai 20-100°C temperatūroje. Reakcija taip pat gali būti atlikta dalyvaujant kraun-eteriui.
[0022] Susidarę nevalyti steroido esterių dariniai po jų išskyrimo gryninami chromatografiškai, naudojant, pvz., LH-tipo Sephadex'ą ir atitinkamus tirpiklius, pvz., halogenintus angliavandenilius, eterius ir esterius, tokius kaip etilacetatas ar acetonitrilas.
[0023] Atskiri epimerai, susidarantys acetilinant 16a,17a-oksigrupes ar esterinant 17J3-karboksirūgštis, turi praktiškai identiškas tirpumo charakteristikas. Ryšium su tuo, tampa neįmanomas jų atskyrimas ir išskyrimas iš epimerų mišinio, naudojant įprastus stereoizomerų atskyrimo metodus, pvz., frakcinę kristalizaciją. Individualiems epimerams gauti aukščiau paminėti stereoizomeriniai mišiniai formulių I, IV ir V buvo chromatografuojami kolonėlėje. Tokiu būdu epimerai II, III, VI, VII, VIII ir IX buvo atskirti panaudojant jų skirtingą judrumą stacionarinėje fazėje. Chromatografijai tinka Sephadex LH tipo kryžmiškai surišti dekstrano geliai, pvz., Sephadex LH-20, kombinuojant juos su atitinkamu organiniu tirpikliu - eliuentu. Firmos Pharmacia Fine Chemicals AB, Upsala, Švedija, pagamintas Sephadex LH-20 yra grūdelių pavidalo hidroksipropilintas dekstrano gėlis, kuriame dekstrano grandinės kryžmiškai surištos ir sudaro trimatį polisacharidų tinklą.
[0024] Halogeninti angliavandeniliai, pvz., chloroformas arba heptano-chloroformo-etanolio mišinys (0-50:50-100:10-1), buvo sėkmingai panaudoti kaip eliuentai. Tinkamiausias santykis mišinyje yra 20:20:1.
[0025] Kaip pradinės medžiagos išradime aprašytiems junginiams gauti buvo panaudoti formulių X, XI ir XII junginiai. Jie gaunami junginiams, turintiems formulę XIII:
[0026] Kaip aldehidai, tinkamiausi yra acetaldehidas, propanalis, butanalis, izobutanalis, pentanalis, 3-metilbutanalis, 2,2-dimetilpropanalis, heksanalis, heptanalis, oktanalis, nonanalis ir dodekanalis. Reakcija atliekama, dedant steroidą j aldehido ir rūgštinio katalizatoriaus (pvz., chloro rūgšties, p-toluensulforūgšties, druskos rūgšties tirpalo eteryje) tirpalą dioksane arba halogenintuose angliavandeniliuose, geriausiai metileno chloride arba chloroforme.
[0027] Junginiai X, XI ir XII taip pat gali būti gaunami peracetilinant atitinkamus 16,17-acetonidus:
[0028] Tinkamiausi aldehidai yra acetaldehidas, propanalis, butanalis, izobutanalis, pentanalis, 3-metilbutanalis, 2,2-dimetilpropanalis, heksanalis, heptanalis, oktanalis, nonanalis ir dodekanalis. Reakcija atliekama, dedant steroidą į aldehido ir katalizatoriaus - stiprios neorganinės rūgšties - tirpalą eteriuose, geriausiai dioksane ar tetrahidrofurane, halogenintuose angliavandeniliuose, geriausiai metileno chloride arba chloroforme, aromatiniuose angliavandeniliuose, geriausiai cikloheksane, arba alifatiniuose angliavandeniliuose, geriausiai heptane arba izooktane. Pastaruoju atveju, išskiriant epimerus III ir XII, išvengiama chromatografijos stadijos.
[0029] Išradime aprašytiems junginiams, priklausomai nuo uždegimo vietos, gali būti taikomi skirtingi įvedimo būdai, pvz., injekcinis, vidinis arba inhaliacijos, kai norima įvesti preparatą į kvėpavimo takus. Pagrindinis pasirenkamos ir sudaromos vaistinės formos tikslas yra pasiekti optimalų aktyvaus steroido ingrediento biologinį prieinamumą. Injekcinė forma įgauna pranašumą, kai steroidas yra tirpinamas tirpiklyje su aukštu termodinaminiu aktyvumu. Tai pasiekiama naudojant tam tikras tirpiklių sistemas, turinčias atitinkamus glikolius, tokius kaip propilenglikolį arba 1,3-butandiolį - vieną arba derinyje su vandeniu.
[0030] Steroidą taip pat galima pilnai arba dalinai ištirpinti lipofilinėje fazėje, naudojant paviršiaus aktyvią medžiagą tirpumo padidinimui. Perkutaninės kompozicijos gali būti tepalas, riebalų vandeninės emulsijos, vandens riebalinės emulsijos arba pavilgai. Emulsiniuose tirpaluose sistema, turinti ištirpintą aktyvų komponentą, gali sudaryti tiek dispersinę, tiek vienalytę fazę. Steroidas aukščiau išvardintose kompozicijose taip pat gali egsistuoti ir kaip susmulkinta kieta medžiaga. Burnos arba nosies ertmių inhaliacijoms skirti steroidiniai aerozoliai. Aerozolinė sistema konstruojama tokiu būdu, kad kiekviena įvedama dozė turėtų 10 - 1000 fag, geriausiai 20 - 250 ųg, aktyvaus steroido. Aktyviausiems steroidams taikoma žemiausia dozių intervalo riba. Susmulkintas steroidas susideda iš dalelių, žymiai smulkesnių negu 5 fim, kurios suspenduotos mišinyje su disperguojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip sorbitano trioleatas, oleino rūgštis, lecitinas arba dioktilsulfogintaro rūgšties natrio druska, pagalba.
[0031] Pavyzdžiuose, atliekant preparatyvinės chromatografijos bandymus, naudotas 2.5 ml/cm2 vai"1 srauto tekėjimo greitis. Molekuliniai svoriai visuose pavyzdžiuose nustatyti naudojant elektronų smūgio masės spektrometrų ą, lydymosi temperatūros - Leitz Wetzlar mikroskopą. Visos HPLC (HPLC - aukšto slėgio skysčių chromatografija) analizės atliktos Waters Bondapak Cis kolonėlėje (vidinis diametras 300 x 3.9 mm), skysčio judėjimo greitis 1.0 ml/min, judanti fazė etanolis-vanduo, kurių santykis svyruoja tarp 50:50 ir 60:40, jeigu nenurodyta specialiai.
[0032] Šis pavyzdys aprašo (22RS)-, (22R)- ir (22S)-lip,16a,17a,21-tetrahidroksioksipregna-l,4-dien-3,20-dion-16a,17a-acetalių gavimo būdą.
[0033] ( 22RSK( 22R)- ir ( 22SM6a. l7( x- butilidendioksi- 6, 9- difluor- llB. 21-dihidroksipregna- l, 4- dien- 3, 20- diono gavimas.
[0034] A. Į 1.0 g 6,9-difluor-ll,16,17,21-tetrahidroksipregna-l,4-dien-3,20-diono suspensiją 500 ml metileno chloride sudedama 0.32 ml šviežiai perdistiliuoto n-butanalio ir 2 ml 72% chloro perrūgšties. Reakcijos mišinys maišant paliekamas stovėti 24 vai kambario temperatūroje, tada plaunamas 10% vandeniniu kalio karbonato tirpalu ir vandeniu, džiovinamas virš natrio sulfato ir nugarinamas. Liekana ištirpinama etilo acetate ir nusodinama petrolio eteriu gaunant 883 mg (22RS)-16a,17a-butilidendioksi-6a,9a-difluor-lip,21-dihidroksipregna-l,4-dien-3,20-diono. HPLC analize nustatytas 99% grynumas ir 22S- ir 22R-epimerų santykis 16:84. Molekulinis svoris 466. (apskaičiuotas 466.4). (22RS) epimerinis mišinys chromatografuojamas Sephadex LH-20 ko!onėlėje(76x 6.3 cm), kaip judančią fazę naudojant heptano-chloroformo-etanolio mišinį, 20:20:1. Frakcijos 12315-13425 ml (A) ir 13740-15690 ml (B) surenkamos ir nugarinamos, liekanos ištirpinamos metileno chloride ir nusodinamos petrolio eteriu. Iš frakcijos A gauta 62 mg (22S)- ir iš frakcijos B - 687 mg (22R)-16a,17a-butilidendioksi-6a,9a-difluor-lip,21-dihidroksipregna-l,4-dien-3,20-diono. (22S)- epimeras: molekulinis svoris 466 (apsk. 466,5), lyd. t. 196-200°C. (22R)-epimeras: molekulinis svoris 466 (apsk. 466,5), lyd. 1.169-172 0 C.
[0035] B. Į 1,0 g 6a,9a-difluor-lip,21-dihidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)] pregna-l,4-dien-3,20-diono tirpalo 500 ml metileno chlorido pridėta 0.30 ml šviežiai perdistiliuoto n-butanalio ir 2,0 ml 72% chloro perrūgšties. Reakcijos mišinys maišant paliekamas stovėti 24 vai 33°C temperatūroje, ekstrahuojamas vandeniniu kalio karbonatu ir vandeniu, džiovinamas virš natrio sulfato ir nugarinamas. Liekana tirpinama metileno chloride ir nusodinama petrolio eteriu, gaunant 848 mg (22RS)-16a,17a-butilidendioksi-6a,9a-difluor-ll|3-dihidroksipregna-l,4-dien-3,20-diono. HPLC analize nustatytas 93% grynumas ir 22S- ir 22R- epimerų santykis 12:88.
[0036] B'. Į 4.0 g 6a,9a-difluor-lip,21-dihidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden) bis(oksi)] pregna-l,4-dien-3,20-diono suspensiją 100 ml heptano sudedama 1.2 ml šviežiai perdistiliuoto n-butanalio ir 3.8 ml chloro perrūgšties (72%). Reakcijos mišinys paliekamas 5 vai. kambario temperatūroje energingai maišant, ekstrahuojamas vandeniniu kalio karbonatu ir vandeniu, džiovinamas virš natrio sulfato ir nugarinamas, gaunant 4.0 g (22RS)-16a,17a-butilidendioksi-6a,9a-difluor-lip,21-dihidroksipregna-l,4-dien-3,20-diono. HPLC analize nustatytas 98,5% grynumas ir 22S- ir 22R-epimerų santykis 3:97. Po dviejų perkristalinimų iš chloroformo-petrolio eterio gauta 3,1 g 22R-epimero, kuris turėjo tik 1,1 % 22S-epimero ir 1,3% kitų priemaišų.
[0037] C. Analogiškai pavyzdyje aprašytai procedūrai, pakeitus 6a,9a-difluor-lip, 16a,17a,21-tetrahidroksipregna-l,4-dien-3,20-dioną pakeitus 11(3,16a, 17a, 21-tetrahidroksipregna-l,4-dien-3,20-dionu, 9a-fluor- ir
[0038] 6a-fluor-lip,16a,17a,21-tetrahidroksipregna-l,4-dien-3,20-dionais ar atitinkamais 16a,17a-acetonidais, gauti neturintys fluoro ir fluorinti nesimetriniai (22RS)-, (22R)-, (22S)-lip,16a,17a,21-tetrahidroksipregna-l,4-dien-3,20-dion-16a,17a-acetaliai iš acetaldehido, propanalio, butanalio, izobutanalio, pentanalio, 3-metilbutanalio, 2,2- dimetilpropanalio, heksanalio, heptanalio, oktanalio, nonanalio ir dodekanalio.
[0039] A. Prednizolon-16a,17a-acetonidas (250 mg; 0.6 mmol) ištirpinamas 75 ml metileno chlorido. Pridedama n-butanalio (130 mg; 1.8 mmol) ir 70% chloro perrūgšties (0.025 ml). Tirpalas maišomas prie 33°C 15 vai. Geltonas tirpalas plaunamas 2 x 10 ml 10% kalio karbonatu ir 4 x 10 ml vandeniu, džiovinamas ir nugarinamas. Išeiga 257 mg (97.7%), grynumas 91.1% (HPLC). Nesureagavusį acetonidą sudaro 7.4% priemaišų. Epimerų santykis 14.6/85.4.
[0040] B. Triamcinolon 16a,17a-acetonidas (0.5 g; 1.1 mmol) ištirpinamas 150 ml metileno chloride, pridedama n-butanalio (260 mg; 3.6 mmol) ir 70% chloro perrūgšties (0.22 ml). Tirpalas maišomas 16 vai prie 33°C. Metileno chlorido sluoksnis nupilamas į dalijamąjį piltuvą. Reakcijos kolba kelis kartus perplaunama 10 ml kalio karbonatu ir metileno chloridu. Visas tirpalas plaunamas 2 x lOml 10% kalio karbonatu, 4 x 10 ml vandens, džiovinamas ir nugarinamas. Išeiga 438 mg (84.9% ), grynumas 80.2% (HPLC). Epimerų santykis 19/81. C. Fluocinolon 16a,17a-acetonidas (0.5 g; 1.0 mmol) ištirpinamas 150 ml metileno chlorido, pridedama n-butanalio (260 mg; 3.6 mmol) ir 70% chloro perrūgšties (0.22 ml). Mišinys maišomas prie 33°C 24 vai. Metileno chlorido sluoksnis nupilamas j dalinamąjį piltuvą. Reakcijos kolba kelis kartus perplaunama atitinkamai 15 ml 10% kalio karbonatu ir metileno chloridu. Visas tirpalas plaunamas 2 x 15 ml 10% kalio karbonatu, 4 x 15 ml vandens, džiovinamas ir nugarinamas. Išeiga 513 mg (100% ), grynumas 97.4%. Epimerų santykis 8.6/91.4.
[0041] Šis pavyzdys aprašo 1 ip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]- ir (20RS)-,(20R)- ir (20S)-lip-hidroksi-16a,17a-alkilmetilendioksinandrosta-l,4-dien-3-on-17p-karboks ir -4-en-3-on-17p-karboksirūgščių gavimą.
[0042] 6a, 9a- dilfuor- l lĮ3- hidroksi- 16a, 17a-[ ( l- metiletiliden) bis( oksmandrosta- 1. 4-dien- 3- on- 17H- karboksirūgšties gavimas.
[0043] A. Į 1,99 g fluorocinolon-16,17-acetonido tirpalą 120 ml metanolio sudedama 40 ml 20% vandeninio kalio karbonato. Sis tirpalas maišomas apie 20 vai. kambario temperatūroje, leidžiant per jį oro srovę. Metanolis nugarinamas ir liekana užpilama 200 ml vandens. Tirpalas ekstrahuojamas metileno chloridu. Vandeninė fazė parūgštinama praskiesta druskos rūgštimi. Susidariusios nuosėdos nufiltruojamos ir išdžiovinamos. Gaunama 1.34 g 6ct,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksirūgšties, lyd.t. 264-268°C, molekulinis svoris 438, grynumas 94.0%
[0044] (HPLC). Vandeninė fazė ekstrahuojama etilo acetatu. Išdžiovinus ir nugarinus tirpiklį gaunama papildomai 0.26 g rūgšties, kurios grynumas 93.7%.
[0045] B. Į 15.1 g jodo perrūgšties ir 16.5 ml vandens sudedama į 5,0 g fluorocinolon-16a,17a-acetonido tirpalą 55 ml dioksane. Reakcijos mišinys maišomas kambario temperatūroje 20 vai., neutralizuojamas sočiu vandeniniu natrio bikarbonato tirpalu ir nugarinamas. Liekana ištirpinta 200 ml metileno chlorido ir plaunama 8 x 100 ml 10% kalio karbonato tirpalu. Vandeninė fazė parūgštinama kone. druskos rūgštimi ir ekstrahuojama 6 x 100 ml etilo acetato. Po džiovinimo tirpiklis nugarinamas, liekana ištirpinama 400 ml etilo acetato ir nusodinama petrolio eteriu. Gaunmas 3.96 g 6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p- karboksirūgšties, grynumas 99.5% (HPLC).
[0046] 4 Pavvzdvs
[0047] r- Etoksikarboniloksietil- 6a, 9a- difluor- llB- hidroksi- 16a, 17a- IYl-metiletiliden') bis(, oksi) 1androsta- l, 4- dien- 3- on- 17B- karboksilatas.
[0048] A. 6a,9a-difluor-ll(3-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17(3-karboksirūgštis (600 mg) ir kalio bikarbonatas (684 mg) ištirpinami 45 ml dimetilformamido, pridedami 2 ml 1-brometilkarbonato ir reakcijos mišinys paliekamas maišant kambario temperatūroje per naktį. Užpilama 200 ml vandens ir mišinys ekstrahuojamas metileno chloridu. Sujungti ekstraktai plaunami 5 % vandeniniu natrio bikarbonato tirpalu ir vandeniu. Liekana gryninama chromatografuojant Sephadex LH-20 kolonėlėje (72 x 6.3 cm), kaip judančią fazę naudojant chloroformą. Frakcija 1515-2250 ml surenkama ir nugarinama, gaunant 480 mg l'-etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilato. HPLC nustatytas grynumas buvo 98.1%, epimerų santykis (A/B) 48/52. Lyd.t.:246-250°C, [a]25D = 100° (c = 0.214, CH2C12). Molekulinis svoris 554.
[0049] Iš frakcijos 4140-5100 ml gauta 250 mg junginio(B), kurio grynumas 99.0%. Lyd. t. 250-255 °C, [a]25D = +28.5° (c = 0.246, CH2C12). Molekulinis svoris 554. Esterinės grupės metininis signalas junginyje B per 0.13 m.d. pasislinkęs į silpnesnio lauko pusę, palyginus su junginiu A, kai visas likęs spektras beveik identiškas. Elektronų masės spektrai A ir B yra identiški, išskyrus masės pikų intensyvumus. Šie spektroskopiniai skirtumai ir panašumai rodo, kad A ir B yra epimerai, susidarantys dėl chiralinio centro esterinėje grupėje,.
[0050] B. 6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17(3-karboksirūgštis (200 mg) ištirpinama 25 ml dimetilformamido. Tada sudedamas 1-chloretil-etilokarbonatas (100 mg), kalio bikarbonatas (70 mg) ir 18-kraun-6-eteris. Reakcijos mišinys maišomas 80°C temperatūroje 3 vai., atšaldomas, užpilamas 150 ml vandens, ekstrahuojamas metileno chloridu, džiovinamas ir nugarinamas. Gautas produktas valomas taip pat, kaip ir metode A, gaunant 207 mg l'-etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilato. Grynumas (HPLC) 98.4% ir epimerų santykis (A/B) 54/46. C. 6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksirūgštis (200 mg) ir l,5-diazabiciklo[5.4.0]undekanas-5 (140 mg) suspenduojami į 25 ml benzeno ir mišinys pašildomas iki užvirimo. Sudedamas 1-brometiloetilokarbonato (175 mg) tirpalas į 5 ml benzeno ir virinama 2.5 vai. Atšaldžius pridedama 50 ml metileno chlorido ir tirpalas plaunamas vandeniu, džiovinamas ir nugarinamas. Gautas produktas valomas analogiškai metodui A. Gauta 207 mg l-etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17P-karboksilato. Grynumas HPLC 96.4%. Epimerų santykis A/B lygus 44/56. D. Į 6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksirūgšties (100 mg) tirpalą 25 ml acetono sudedama 175 mg a-bromdietilkarbonato ir 45 mg bevandenio kalio karbonato. Mišinys virinamas 6 vai.. Atšaldytas reakcijoss mišinys išpilamas į 150 ml vandens ir ekstrahuojamas metileno chloridu. Ekstraktas plaunamas vandeniu, džiovinamas virš natrio sulfato ir nugarinamas. Gautas 65 mg kieto l-etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17(3-karboksilato. Grynumas HPLC 97.6%. Epimerų santykis A/B lygus 49/51.
[0051] E. 6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksirūgštis (500 mg) ir rūgštus tetrabutilamonio sulfatas (577 mg) sudedami į 3 ml 1M natrio hidroksido. Pridedamas 435 mg 1-brometiletilkarbonato tirpalas į 50 ml metileno chlorido. Mišinys virinamas per naktį. Atskiriami du sluoksniai. Organinis sluoksnis plaunamas 2 x 10 ml vandens, džiovinamas ir nugarinamas. Nevalytas produktas gryninamas chromatografiškai Sephadex LH-20 kolonėlėje (72 x 6.3 cm), panaudojant chloroformą kaip judančią fazę. Frakcija 1545-1950 ml surenkama ir nugarinama, liekana nusodinama petrolio eteriu iš metileno chlorido. Gauta 341 mg 1-etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilato. Grynumas HPLC 99.2%. Epimerų santykis A/B lygus 56/44.
[0052] F. 6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksirūgštis (200 mg) ir trikaprilmetilamonio chloridas (200 mg) sudedami j 5 ml sotaus vandeninio natrio bikarbonato tirpalą. Pridedamas 100 mg 1-brometiletilkarbonato tirpalas į 10 ml metileno chlorido. Mišinys maišomas 45°C temperatūroje 20 vai., praskiedžiamas 10 ml metileno chlorido ir išvalomas analogiškai metodui E, gaunant 254 mg l-etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilato. Grynumas HPLC 97.4% . Epimerų santykis A/B lygus 60/40.
[0053] G. 6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksirūgštis (200 mg), 1-brometiletilkarbonatas (135 mg) ir trietilaminas (275 mg) ištirpinami 20 ml dimetilformamido. Mišinys maišomas 80°C temperatūroje 3 vai., praskiedžiamas 200 ml metileno chlorido, plaunamas vandeniu, džiovinamas ir nugarinamas. Produktas valomas analogiškai metodui A. Gauta 69 mg l-etoksikarboniloksietil-6a,9a-difluor-lip-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksilato. Grynumas HPLC 97.8%. Epimerų santykis A/B lygus 48/52.
[0054] 5 Pavyzdys l- Acetoksietil- 6a, 9a- difluor- ll^- hidroksi- 16a117a-[ fl-metiletiliden^ isfoksillandrosta- M- dien- B- on- nB- karboksilatas.
[0055] 6a,9a-difluor-ll(3-hidroksi-16a,17a-[(l-metiletiliden)bis(oksi)]androsta-l,4-dien-3-on-17p-karboksirūgštis (500 mg) ir kalio bikarbonatas (575 mg) ištirpinami 400 ml dimetilformamido, pridedama 1 ml 1-chloretilacetato ir mišinys maišomas kambario temperatūroje 40 vai.. Reakcijos mišinys išpilamas j 50 ml vandens ir ekstrahuojamas metileno chloridu. Ekstraktas plaunamas vandeniniu natrio bikarbonatu ir vandeniu, džiovinamas ir nugarinamas. Liekana chromatografuojama Sephadex LH-20 kolonėlėje (72 x 6.3 cm) panaudojant chloroformą kaip judančią fazę. Frakcijos 1755-2025 ir 2026-2325 ml surenkamos ir nugarinamos.
[0056] Kietas produktas iš frakcijos 1755-2025 ml toliau gryninamas chromatografuojant Sephadex LH-20 kolonėlėje (72 x 6.3 cm), naudojant kaip judančią fazę heptano-chloroformo-etanolio (20:20:1) mišinį. Frakcija 2505-2880 ml surenkama ir nugarinama. Liekana tirpinama metileno chloride ir nusodinama petrolio eteriu. Gauta 167 mg kieto produkto (A). Grynumas HPLC 99.1%. Lyd.t. 238-259°C, [a]^D = +94° (c = 0.192, CH2CI2). Molekulinis svoris 254.
[0057] Kietas produktas iš frakcijos 2026-2325 ml toliau gryninamas chromatografuojant aukščiau aprašytu būdu. Frakcija 5100-5670 ml surenkama ir nugarinama. Liekana tirpinama metileno chloride ir nusodinama petrolio eteriu. Gauta 165 mg kieto produkto (B). Grynumas HPLC 99.4%. Lyd.t. 261-265°C, [a]^j) = +34° (c = 0.262, CH2CI2). Molekulinis svoris 524.
[0058] A ir B junginių ^-BMR spektrai yra beveik identiški, išskyrus tai, kad esterinės grupės metino kvartetas pasislinkęs per 0.16 m.d junginyje B į silpnesnio lauko sritį, palyginus su junginiu A. Junginių A ir B fragmentavimo pobūdis elektronų smūgio masės spektre identiškas, neskaitant masės pikų intensyvumo. Tokie spektroskopiniai junginių A ir B parametrai rodo, kad jie yra epimerai, susidarantys dėl chiralinio centro esterinėje grupėje.
[0059]
[0060] Vaisto forma 3. Riebalu vandeninė emulsija
[0061] Vaisto forma 5. Vandens riebalinė emulsija
[0062]
[0063] Vaisto forma 9 . Tirpalas purškimui
[0064] Vaisto forma 10 . Milteliai inhaliacijoms Želatininė kapsulė užpildoma mišiniu:
[0065] Milteliai įkvėpiami, naudojant specialų prietaisą inhaliacijai.
[0066] Nauju androstan- 176- karboninės rūgšties esteriu afiniškumas gliukokortikoido receptoriui
[0067] Visi išradime aprašyti steroidai yra fiziologiškai aktyvūs junginiai. Naujų androstan-17p-karboksirūgšties esterių afiniškumas su gliukokortikoido receptoriumi buvo panaudotas kaip modelis šių junginių potencialiam priešuždegiminiam aktyvumui įvertinti. Jų afiniškumas receptoriui buvo palygintas su budezonidu ([22RS]-16a,17a-butilidendioksi-lip,21-dihidroksipregna-l,4-dien-3,20-dionu), padidinto aktyvumo gliukokortikoidu, pasižyminčiu teigiamu santykiu tarp vietinio ir sisteminio poveikių organizmui (Thalen and Brattsand, Arzneim-Forsch, 29,1687-90 (1979)).
[0068] Visuose tyrimuose buvo panaudoti vieno-dviejų mėnesių amžiaus Sprague-Dawley žiurkių patinėliai. Skydliaukė išimama ir laikoma ledu atšaldytame fiziologiniame skiedinyje. Audinys homogenizuojamas Potter Elvehjem homogenizatoriuje, 10 ml buferiniame tirpale, turinčiame 20 mM Tris, pH=7.4, 10 % (svoris/tūriu) glicerino, 1 mM etilendiamintetraacto rūgšties (EDTA), 20 mM natrio molibtato (NaMoC^), 10 mM merkaptoetanolio. Homogenatas centrifuguojamas 15 min esant apsisukimams 20.000 x g. Supernatanto 20.000 x g porcijos (230 jai) inkubuojamos 0°C temperatūroje 24 vai., su 100 jj.1 fenilmetilsulfonilfluorido (esterazės inhibitorius, galutinė koncentracija 0.5 mM), 20 įiI nežymėto "konkurento" ir 50 įj.1 3H- žymėto deksametazono (galutinė koncentracija 3 mM). Surištas ir laisvas steroidai atskiriami, inkubuojant mišinį su 60 |il 2.5% (svorio/tūrio) aktyvuota anglimi ir 0.25% (svorio/tūrio) dekstrano T70 suspensija 20 mM Tris, pH=7.4, 1 mM EDTA ir 20 mM NaMo04 10 min 0°C temperatūroje. Po 10 min centrifugavimo prie 500 x g 230 jj.1 supernatanto buvo tiriama 10 ml Insta-Gelio, naudojant Packard scintiliacinį spektrometrą. Supernatantai buvo inkubuojami su: a) [3H] deksametazonu, b) [3H] deksametazonu su 1000-kartiniu nežymėto deksametazono pertekliumi ir c) [3H] deksametazonu su 0.03-300-kartiniu "konkurento" pertekliumi. Nespecifinis surišimas buvo nustatytas pridedant 1000-kartinį nežymėto deksametazono perteklių prie [3H]-žymėto deksametazono.
[0069] Radioaktyvumas, susirišęs su receptoriumi, dalyvaujant "konkurentui", padalintas iš radioaktyvumo, susirišusio su receptoriumi nesant "konkurentui" ir padaugintas iš 100, rodo žymėto deksametazono specifinio susirišimo procentą. Kiekvienai "konkurento" koncentracijai specifiškai surišto radioaktyvumo procentai pažymimi grafiškai pagal logaritminę "konkurento" koncentraciją. Gautos kreivės lyginamos 50% specifinio surišimo lygyje su budezonidu, kurio santykinis afiniškumas susirišimui (SAS) laikomas lygus 1.
[0070] 4 Lentelė. Kai kurių ištirtų junginių santykinis afiniškumas surišimui su gliukokortikoidų receptoriumi
[0071]
[0072] Vidinė trachėjos instaliacija žiurkėms Sefaldekso rutuliukais veda prie bronchų ir alveolių uždegimo. Tai iššaukia intersticinį plaučių pabrinkimą, kuris didina plaučių svorį ir uždegimą galima įvertinti kaip plaučių svorio padidėjimą lyginant su grupe, instaliuota druskos tirpalu. Plaučių pabrinkimo galima išvengti iš anksto apdorojus gliukokortikoidais, suteikiant pirmumą lokaliniam įvedimui vidine trachėjos instaliacija arba inhaliacija. Idealu, kai priešuždegiminis veikimas stebimas tiktai gliukokortikoido į plaučius įvedimo vietoje, bet ne likusiame kūne, kadangi esant tokiam ilgam apdorojimui galima gauti limituojančius terapiją sisteminius pašalinius efektus. Diferencijaciją tarp gliukokortikoido veikimo į paruošto plaučio sritį ir už tos srities galima atlikti sekančiu būdu. Spraąue Dawley štamo žiurkes, sveriančias po 225 g švelniai anestezavo eteriu ir gliukokortikosteroidinį testinį preparatą 0.5 ml/kg kiekiu instaliavo tiesiai į kairįjį plautį. Po 30 min Sefadekso suspensiją (5 mg/kg) tūriui 1 mg/kg instaliavo į trachėją, tiesiai virš bifurkacijos taip, kad suspensija papuldavo kaip į kairįjį, taip ir į dešinįjį plautį. Po 20 vai. žiurkes numarindavo ir išimdavo dešinį ir kairį plaučius ir juos pasverdavo atskirai. Kontrolinei grupei įšvirkšdavo nešiklį vietoj gliukokortikoido preparato ir druskos tirpalą vietoj Sefadekso suspensijos, neapdorotu preparatu pabrinkimo svorio, iššaukto Sefadeksu ir normalaus plaučio svorio nustatymui.
[0073] Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, idealus gliukokortikoidinis preparatas prival.o pasižymėti žymiai didesniu gliukokortikoidiniu aktyvumu įvedimo į plaučius vietoje, bet žemu aktyvumu kitose. Todėl pasirinktas optimalaus preparato modelis turi dideliu laipsniu blokuoti pabrinkimą išankstiniame lokaliai paruoštame kairiajame plautyje, bet pasižymėti mažu aktyvumu dešiniajame plautyje. Svarbu rasti didelį skirtumą tarp lokalaus aktyvumo (kairiojo plaučio pvz.) ir sisteminio (dešiniojo plaučio pvz.), o ne tiek svarbu paieška aukštos absoliutinės potencijos (didelis aktyvumas į 1 mg preparato), veikiant į kairįjį plautį. Naudojant testinį protokolą prinkdavo dozes, kurios kairiajame plautyje sumažindavo pabrinkimą 50% ir dabar buvo reikalingos žymiai didesnės dozės, negu dešiniojo plaučio auglio blokavimui 50%. Pasirinktomis dozėmis lygiagrečiai tirtos 7-9 žiurkės.
[0074] Šio tyrimo rezultatų atitinkamai Sefadeksinei kontrolinei grupei gliukokortikosteroidų testavimo rezultatai su aukščiau pateikta metodika išdėstyti 5 lentelėje. Šioje lentelėje parodyta, kad nauji junginiai, kaip nekeista, turi žemą gliukokortikoidinį aktyvumą kaip absoliutiniais, taip ir tariamais skaičiais. 26, 27, 30, 80 ir 81 pavyzdžių sąveika duoda žymiai aukštesnius terapinius ryšius (ryšys tarp ED50 sisteminiam ir lokaliniam aktyvumui, atitinkamai), negu tie, kurie užregistruoti budezonidui. Budezonidas neduoda diferenciacijos tarp lokalinio ir sisteminio aktyvumų.
[0075] Lentelė 5. Pasiskirstymas tarp lokalinio ir sisteminio gliukokortikoido aktyvumo
16a,17a-acetal pakeistos androstan-17p-karboksirugšties esteriai, turintys I formulę: