[LT] 3-Ciano-4-(2,3-dichlorfenil)-pirolas tinkamas kovai su fitopatogeniniais mikroorganizmais ir savo poveikiu yra žymiai pranašesnis už kitus, pagal struktūrą panašius, preparatus. Junginį galima vartoti individualiai arba kaip priemonę sėkloms beicuoti.
[EN]
[0001] Siūlomas išradimas skirtas cianpirolo darinio panaudojimui kovai su augalų grybeliniais kenkėjais, bū-
[0002] icido, panaudojimui sėklų beicavimui, o taip pat mikrobicidinei priemonei, konkrečiai beicavimui skirtai priemonei, i, kurią įeina šis aktyvusis junginys.
[0003]
[0004] Pateikiant paraišką patentams VFR Kr.2 29 27 480 (arba Didžiosios Britanijos Nr. 2 024 824), šis junginys,
[0005] greta kitų 3-cian-4-fenilpirolo darinių, yra minimas kaip tarpinis junginys N-acetilintam pirolui - fun-
[0006] gicidui - gauti. Teigiama, kad acetilinti preparatai yra puikūs fungicidai augalams, tuo tarpu neacetilintų tarpinių produktų fungicidinės savybės yra išreikštos žymiai silpniau. Taip buvo charakterizuojama dauguma patente minimų junginių, tačiau nebuvo žinoma, kad junginio Ia savybės visiškai neatitinka šio teiginio.
[0007] sudaro šio išradimo pagrindą, rodo anksčiau nenumatytą
[0008] dideli, fungicidini, aktyvumą ypač prieš Botrytis spp, o taip pat beicuojant sėklas. Aktyvioji medžiaga Ia be išimčių yra žymiai pranašesnė už pateiktoje paraiškoje VFR Nr.. 29 27 480 išvardytus 3-ciano-4-fenilpirolo
[0009] darinių tarpinius produktus. Be to, išradime pateikto aktyvaus junginio Ia fungicidinių savybių pritaikymas yra ekonomiškai naudingesnis ir žymiai pigesnis, nes
[0010] šis junginys yra ne galutinės, o tarpinės kitų ace-tilintų darinių sintezės stadijos produktas.
[0011] Išradime siūlomo aktyviojo junginio Ia pritaikymas labiausiai nukreiptas prieš grybelius Botrytis spp, kurie priklauso fitopatogeninlų Fungi imperfekti klasei. Šie grybeliai yra ivairių augalų, vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, pupų, obuolių, vynuogėnuojų, agurkų, sa-lotų, svogūnų ir žemuogių kenkėjai. Be to, tokiu pat būdu galima sėkmingai kovoti ir su kitais grybeliniais kenkėjais, pavyzdžiui Pyricularia ir Cercospora.
[0012] Kita šio aktyvaus junginio formulės Ia pritaikymo kryptis - tai grūdinių kultūrų sėklų beicavimas. Čia greta kviečių, rugių, avižų, ryžių, kukurūzų, sorų ir kitų grūdinių kultūrų gali būti dar ir medvilnė, cuk-riniai runkeliai, soja ir kiti įvairūs ankštiniai augalai. Be to, be anksčiau išvardytų Fungi imperfekti sėkmingai pažeidžiami ir kitų klasių fitopatogeninių grybelių organizmai kaip tai Ascomycetes, pavyzdžiui Erysiphe, Sclerotinia, Fusarium, M onilinia, Helminthosporium; Basidiomycetes, pavyzdžiui, Puccinia, Tilletia, Rhizoetonia; Omycetes, pavyzdžiui, Phy-tophthora, Plasmopora, Pythium. Ypatingai pažymėtinas veikimas prieš ligų sukėlėją ryžių kultūrose Rhizoetonia solani ( =sheath bli ght).
[0013] Siūlomam išradimui taip pat priklauso beicuojančios medžiagos, kurių sudėtyje yra aktyviojo komponento 3-ciano-4-(2,3-dichlorfenil)-pirolo.
[0014] Išradimo pritaikymui aktyvioji medžiaga formulės Ia vartojama betarpiškai arba pagamintuose agrocheminiuose preparatuose kartu su nešėju bei su pagalbinėmis medžiagomis. Apdorojant augalo arba substrato paviršių aktyviuosius preparatus galima vartoti tuo pačiu metu arba nuosekliai su kitomis aktyviomis medžiagomis. Šios aktyviosios medžiagos gali būti trąšos, papildomi mik-roelementai arba kiti preparatai, turintys įtakos augalų augimui. Tačiau tai gali būti ir selektyviniai herbicidai, insekticidai, fungicidai, baktericidai, ne-ticidai, moliuskicidai arba kelių šių preparatų mi-šiniai duotajam atvejui pagaminti su tam tikrais ne-šėjais, paviršiaus aktyviosiomis medžiagomis ir kitais būtinais priedais.
[0015] Tinkami nešėjai ir priedai gali būti kieti arba skysti ir atitikti pagamintų preparatų tam tikriems techno-logijos tikslams, pavyzdžiui, gamtinėms arba regene-ruotoms mineralinėms medžiagoms, tirpikliams, disper-gatoriams, drėkinančioms medžiagoms, apretūroms, tirš-tinančioms medžiagom, klijams arba trąšoms. Vienas iš patogiausių aktyviosios medžiagos formulės la arba agrocheminio preparato vartojimo būdų - tai užpurškimas ant augalo lapų. Užpurškimų kiekis ir suvartojimo normos parenkamos priklausomai nuo grybelių rūšies. Tačiau aktyvioji medžiaga į augalą gali patekti ir nuo žemės paviršiaus per šaknį (sisteminis poveikis) tokiu būdu, kai augalo augimo vieta permirkoma pagamintu skystu preparatu, arba preparatai kietu pavidalu, pavyzdžiui, granulių forma, įnešami į dirvą. Be to, ypatingais atvejais, galimi ir kiti preparatų vartojimo būdai, pavyzdžiui, tikslinis apdorojimas augalo stiebo arba šakniagumbio.
[0016] Beicuojant sėklas - jos mirkomos arba apipurškiamos pagamintu skystu aktyviosios medžiagos formulės Ia preparatu, arba padengiamos kieto preparato sluoksniu. Galima parinkti ir cheminius beicavimo būdus, pavyz-džiui, i, paruoštą preparato tirpalą trumpam įmerkiant sėklas, sudrėkinant sėklas, panaudojant trumpalaikį, šlapią, drėgną, sausą, o taip pat pertektinį bei-cavimus .
[0017] Ruošiant vartojimui 3-ciano-4-(2, 3-dichlorfenil)-pi-rolo preparatą aktyvioji medžiaga vartojama kartu su preparatų gamybos procese panaudojamomis pagalbinėmis medžiagomis. Tam tikslui preparatas atitinkamai apdo-rojamas ir paverčiamas, pavyzdžiui, emulsiniais kon-centratais, pastomis, kurias galima tiesiogiai tepti, purškimui arba praskiedimui vartojamais tirpalais, pra-skiestomis emulsijomis, drėkstančiais milteliais, tirp-stančiais milteliais, granulėmis. Taip pat jis gali būti kapsuliuoj amas polimerinių medžiagų kapsulėse. Vartojimo būdas, pavyzdžiui, purškimas, išbarstymas, iššlakstymas, užtepimas arba laistymas, parenkamas priklausomai nuo preparato vartojimo tikslo ir nurodytų santykių. Palankios vartojimo normos, kaip taisyklė, sudaro 50 g - 5 kg aktyviosios medžiagos hektarui; 100 g - 2 kg aktyviosios medžiagos hektarui ir, atskirais atvejais, 200 g - 600 g aktyviosios medžiagos hektarui.
[0018] Pagaminti preparatai, kurių sudėtyje yra aktyvioji medžiaga formulės la, bei kieti ir skysti priedai, gaminami žinomais būdais, pavyzdžiui, gerai sumaišant medžiagas arba aktyviąją medžiagą susmulkinant kartu su priedais, pavyzdžiui, tirpikliais, kietais nešėjais, o atskirais atvejais - su paviršiaus aktyviosiomis me-džiagosmis (tenzidais).
[0019] Tirpikliais gali būti vartojami C8-C12 frakcijų aro-matiniai angliavandeniliai, pavyzdžiui, ksilolų miši-niai arba pakeisti naftalinai; ftalio rūgšties esteriai, tokie kaip dibutilftalatas arba dioktilftalatas; alifatiniai angliavandeniliai, tokie kaip cikloheksanas arba parafinai; alkoholiai ir glikoliai bei jų eteriai ir esteriai, tokie kaip etanolis, etilenglikolis, etilenglikolio monometilo- arba etilenglikolio etilo eteriai; ketonai, tokie kaip cikloheksanonas; stipriai poliški tirpikliai, tokie kaip N-metil-2-pirolidonas, dimetilsulfoksidas arba dimetilformamidas, o taip pat įvairūs epoksiduoti aliejai, pavyzdžiui, epoksiduotas kokoso aliejus, saulėgrąžų aliejus, sojos aliejus. Tirpikliu gali būti vartojamas ir vanduo.
[0020] Vartojant disperguojančius miltelius arba apdulki-nančias medžiagas kieti nešėjai, kaip taisyklė, yra gamtiniai kalkiniai milteliai - kalcitas, talkas, kaolinas, montmorilonitas arba atapulgitas. Fizikinių sa-vybių pagerinimui galima taip pat pridėti aukšto dispersiškumo silicio rūgšti, arba aukšto dispersiškumo sugeriančius polimerizatus. Suskaldytiems adsorbciniams granuliuotiems nešėjams tinka koringos medžiagos, pavyzdžiui, pemza, plytų nuolaužos, sepiolitas arba bentonitas. Neadsorbcinės medžiagos - nešėjai tai, pavyzdžiui, kalcitas arba smėlis. Be to, galima naudoti dideli, kieki, preliminariai granuliuotų neorganinės ir organinės kilmės medžiagų, pavyzdžiui, dolomito arba susmulkintų augalinių likučių - kamščių bei medienos miltų.
[0021] Ypač veiklūs priedai, kurie sumažina vartojimo išlaidų normas - tai gamtiniai fosfolipidai kefalinai ir le-citinai. Taip, pavyzdžiui, prekyboje vartojami mišiniai - tai fosfatidilcholino mišiniai, o vartojami sintetiniai fosfolipidai - tai dioktanoilfosfatidilcholinas ir dipalmititoilfosfatidilcholinas.
[0022] Priklausomai nuo aktyviosios medžiagos formulės Ia, kuri turi būti perdirbta i vartojamą preparatą, pritaikymo srities preparato gamyboje naudojamos pavir-šiaus aktyviosios medžiagos gali būti katijono arba anijonoaktyviosios, turinčios geras emulguojančias, disperguojančias ir drėkinančias savybes. Kaip tenzidai taip pat vartojami paviršiaus aktyviųjų medžiagų mi-šiniai .
[0023] Preparatams tinkančios anijoninės paviršiaus aktyviosios medžiagos gali būti vandenyje tirpūs muilai ir vandenyje tirpios sintetinės paviršiaus aktyviosios medžiagos.
[0024] Vartojami muilai - tai riebiųjų rūgščių (C10-C21) šar-minių ir žemės šarminių metalų, arba atskirais atvejais, pakeisto amonio druskos, pavyzdžiui, sviesto arba stearino rūgščių bei gamtinių riebiųjų rūgščių mišinių natrio arba kalio druskos, kurios gali būti gaunamos, pavyzdžiui, iš kokoso arba gulsčiojo gluosnio aliejų. Be to, dar gali būti vartojamos riebiųjų rūgščių druskos, pavyzdžiui, metillaurino rūgšties druska.
[0025] Šiuo metu plačiai vartojami taip vadinamieji sintetiniai tenzidai - riebiųjų rūgščių sulfonatai arba sulfatai, benzimidazolo sulfoninti dariniai, arba alkil-sulfonatai.
[0026] Riebiųjų rūgščių sulfonatai arba sulfatai, kaip tai-syklė, tai šarminių arba žemės šarminių metalų, o atitinkamais atvejais, pakeisto amonio druskos, tu-rinčios 8-22 anglies atomų alkilo radikalus. Be to, alkilo radikalo sudėtį įeina ir alkilinę acilo likučio dalis, pavyzdžiui, ligninsulforūgšties, dodecilsieros rūgšties esterio, arba iš gamtinių riebiųjų rūgščių išskirtų riebiųjų alkoholių sulfatų mišinio Na- arba Ca- druskos. Čia taip pat priklauso sieros rūgšties esterių druskos ir riebiųjų alkoholių bei etileno oksido prie sulforūgščių prisijungimo reakcijų pro-duktai. Sulfoninti benzimidazolo dariniai dažniausiai turi dvi sulfogrupes ir riebiosios rūgšties likuti, su 8-22 anglies atomais. Vartojami alkilarilsulfonatai - tai, pavyzdžiui, natrio, kalcio arba trietilamonio dodecilbenzolsulforūgšties druskos, didutilnaftalinsul-forūgštys arba naftalinsulforūgšties ir formaldehido kondensacijos produktas.
[0027] Be to, tenka pažymėti atitinkamus fosfatus, kaip adukto p-nonilfenol-(4-14-etilenoksido) fosforo rūgšties esterio druskos.
[0028] Nejonogeninių paviršiaus aktyviųjų medžiagų tarpe pir-moje eilėje tenka pažymėti alifatinių arba cikloali-fatinių alkoholių poliglikolinius darinius, sočiųjų bei nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir alkilfenolių darinius, kurių sudėtyje yra 3-30 glikolio eterinių grupių, 8-20 anglies atomų (alifatinio) angliavandenilio likutyje ir 6-7 anglies atomai alkilfenolio alkilo likutyje.
[0029] Kitos vartojimui tinkamos nejonogeninės paviršiaus aktyviosios medžiagos - tai vandenyje tirpstančios me-džiagos, kurių sudėtyje yra 20-250 etilenglikolio eterio grupių ir 10-100 propilenglikolio eterio (poli-etilenoksiolo ir propilenglikolio prisijungimo pro-dukto) grupių, etilendiaminopropilenglikolio ir alkil-polipropilenglikolio su 1-10 anglies atomų alkilo gran-dinėje. Išvardytuose junginiuose paprastai 1 vienetui propilenglikolio atitinka iki 5 vienetų etilenglikolio. Nejonogeninėms paviršiaus aktyviosioms medžiagoms priklauso ir nonilfenolpolietoksietanoliai, ricinos aliejaus poliglikolio esteris, polipropileno ir polieti-lenoksido aduktas, tributilfenoksipolietilenetanolis, polietilenglikolis ir oksi.lf enoksipolietoksietanolis .
[0030] Be to, vartojimui tinka riebiųjų rūgščių poliok-sietilensorbitano esteriai, pavyzdžiui, polioksieti-lensorbitano trioletatas.
[0031] Katijoninių paviršiaus aktyviosios medžiagos - tai pir-miausia ketvirtinės amonio druskos, kurių N-pakaitų alkilų likučiuose yra 8-22 anglies atomai. Atitinkamais atvejais kitais pakaitais gali būti alkilo, benzilo arba žemesnės eilės hidroksialkilo halogeninti liku-čiai. Druskos paprastai vartojamos halogenidų, metil-sulfatų arba etiisulfatų pavidalu, pavyzdžiui, stea-riltrimetilamonio chloridas, arba benzil-di-(2-chlor-etil)-etilamonio bromidas.
[0032] Kitos pagamintų preparatų gamyboje vartojamos pavir-šiaus aktyviosios medžiagos aprašytos specialistams žinomose publikacijose.
[0033] Agrocheminiuose pagamintuose preparatuose, kaip taisyk-lė, yra 0,1-99 %, atskirais atvejais 0,1-95 % aktyviosios medžiagos formulės Ia, 99,9-1 %, atskirais atvejais 99,8-5 % kietų arba skystų priedų ir 0-25 %, o atskirais atvejais 0,1-25 % paviršiaus aktyviosios medžiagos.
[0034] Tuo tarpu, kai prekybiniai preparatai yra dažniausiai labai koncentruoti, galutiniam naudojimui, kaip tai-syklė, jie turi būti praskiedžiami.
[0035] Specialiam efektui gauti i, vartojamus preparatus pri-dedami ir kiti priedai. Tai stabilizatoriai, antipu-tojančios medžiagos, klampumo reguliatoriai, apretūra, rišančios medžiagos, o taip pat trąšos ir kitos aktyviosios medžiagos.
[0036] 3-Ciano-4-(2,3-dichlorfenil)-pirolą galima gauti pagal spe-cialioje literatūroje aprašytąją metodiką, pavyzdžiui, Tetrahedron Letters (1972), 5337 pagal reakcijos lygti,:
[0037]
[0038] Paruoštų aktyviosios medžiagos formulės Ia preparatų pavyzdžiai (%-svorio procentais).
[0039]
[0040] Aktyvioji medžiaga 10 %, oktilfenolpolietilenglikolio eteris (4-5 mol etileno oksido) 3 %, Ca-dodecilbe-sizolsulfonatas 3 %, ricinų aliejaus poliglikolio eteris (35 mol etileno oksido) 4 %, cikloheksanonas 30 %, ksilolų mišinys 50 %.
[0041] Iš šio gauto koncentrato, skiedžiant ji, vandeniu, pa-gaminamos bet kokios reikalingos koncentracijos emulsijos, kuriomis gali būti beicuojamos įvairių rūšių sėklos.
[0042]
[0043] Apdulkinimui vartojami milteliai paruošiami aktyviąją medžiagą sumaišant su nešėju ir gerai mišinį susmulkinant malūnėliu. Tokie apdulkinimui skirti milteliai tinka sausam grūdinių kultūrų beicavimui.
[0044] Aktyvioji medžiaga 10 %, Na-ligninsulfonatas 2 %, kar-boksimetilceliuliozė 1 %, kaolinas 37 %.
[0045] Aktyvioji medžiaga sumaišoma su priedais, susmulkinama ir suvilgoma vandeniu. Mišinys ekstrahuojamas ir po to išdžiovinamas oro srovėje.
[0046] Aktyvioji medžiaga 3 %, polietilenglikolis (mol. sv. 200) 3 %, kaolinas 94 %.
[0047] Polietilenglikoliu sudrėkintas kaolinas lygiu sluoksniu padengiamas gerai susmulkinta aktyviąja medžiaga. Tokiu būdu gaunamas nedulkantis granuliatas apvalkale. Po tam tikro laiko į tą pati, maišytuvą dozuojamos grūdinių kultūrų sėklos ir tokiu būdu gaunami padengti apvalkalu grūdai (sėklos).
[0048] Aktyvioji medžiaga 40 %, etilenglikolis 10 %, nonil-fenolpolietilenglikolio eteris (15 mol etilenoksido) 6 %, Na-ligninsulfonatas , karboksimetilceliuliozė 1 %, 37 % formaldehido vandeninis tirpalas 0,2 %, 75 % van-deninės emulsijos pavidalu silikoninė alyva 0,8 %, vanduo 32 %.
[0049] Labai gerai susmulkinta aktyvioji medžiaga sumaišoma su priedais. Tokiu būdu pagaminamas suspensinis koncentratas, iš kurio, skiedžiant ji vandeniu, gali būti gaunamos bet kokios koncentracijos suspensijos. Jos gali būti vartojamos augalų lapų apipurškimui ir sėklų beicavimui (beicavimas panardinimu, beicavimas iš-šlakstymu).
[0050] 80 g sausų grūdų, pavyzdžiui, kukurūzų, uždarytuose plastikiniuose induose gerai sumaišomi su 3-ciano-4-(2,3-dichlorfenil)-pirolu.Pagaminta vandeninė suspensija, emulsija arba tirpalas užnešami ant sėklų tokiu būdu, kad aktyviosios medžiagos koncentracija siektų 0,06-0,001 %, sausų kukurūzų svoriui.
[0051] Pavyzdys 1. Poveikis prieš Botrytis cinerea paveikus obuolių paviršių.
[0052] Ant dirbtinai pažeistų obuolių paviršiaus vietų laši-namas purškimui skirtas buljonas (0,006 % aktyviosios medžiagos), pagamintas iš drėkstančių aktyviosios me-džiagos miltelių. Taip apdoroti vaisiai po to užkre-čiami Botrytis cinerea sporų suspensija ir savaitę išlaikomi drėgname ore temperatūroje apie 20°C.
[0053] Vertinant gautąja, efektą paskaičiuojamos papuvusių pa-žeistų vaisių vietos ir pagal tai vertinamas anali-zuojamos furigicidinės medžiagos efektyvumas. Palyginus su preparatu neapdorotais kontroliniais vaisiais (100 % pakenkimo) formulės Ia junginys apsaugo nuo pažeidimo grybeliais apdorotus vaisius beveik pilnumoje (mažiau 5 % pažeidimo).
[0054] Pavyzdys 2. Ryžių apsaugojimas nuo P yricularia oryzae.
[0055] Ryžių augalai, po dviejų savaičių dygimo apipurškiami (0,02 aktyviosios medžiagos) buljonu, pagamintu iš drėkstančios aktyviosios medžiagos miltelių. Apipurkšti tirpalu augalai po 48 valandų buvo apkrečiami grybelių sporų suspensija. Po 5 inkubacijos dienų, esant są-lyginiam 95-100 % oro drėgnumui ir 24°C, buvo vertinamas ryžių pažeidimas grybeliais. Formulės Ia jun-ginių poveikis aiškiai rodo žymiai sulėtintą pažeidimą Pyricularia grybeliais. Pažeidžiama mažiau 10 % ryžių augalų.
[0056] Pavyzdys 3. Žemės riešutų augalų apsaugojimas nuo Cercospora arachidicola.
[0057] Žemės riešutų 10-15 cm aukščio augalai apipurškiami
[0058] (0,02 % aktyviosios medžiagos) tirpalu, pagamintu iš drėkstančios aktyviosios medžiagos miltelių ir po 48 va-landų apkrečiami grybelių sporų suspensija. Po to apkrėsti augalai laikomi 78 valandas 21°C tempe-ratūroje, esant didelei oro drėgmei, ir patalpinami šiltnami,, kol nepastebima ant lapų tam tikrų dėmių. Po 12 dienų, pagal atsiradusių ant lapų dėmių kieki, ir jų dydi, sprendžiama apie mėginio fungicidini, veikimą.
[0059] Žemės riešutų 10-15 cm aukščio augalų dirva buvo
[0060] išmirkoma i.š drėkstančios aktyviosios medžiagos mil-telių purškimui pagamintu buljonu (skaičiuojant 0,006 % aktyviosios medžiagos žemės tūriui). Po 48 valandų tirpalu apdoroti augalai buvo apkrečiami grybelių sporų suspensija ir apie 72 valandas inkubuojami didelėje oro drėgmėje ir 21°C temperatūroje. Po to augalai patai-
[0061] pinami i, šiltnami, ir po 11 dienų buvo vertinamas augalų pažeidimas grybeliais.
[0062] Palyginus su neapdorotais, pagal apkrėstus kontrolinius augalus (dėmių skaičius ir dydis = 100 %), aktyviuoju junginiu formulės Ia apdoroti žemės riešutų augalai parodė mažiau 10 % pažeidimo Cereospora grybeliais.
[0063] Pavyzdys 4. Poveikis prieš Heiminthosporium graminus
[0064] Kviečių grūdai apkrečiami grybelių sporų suspensija ir vėl išdžiovinami. Apkrėsti grūdai beicuojami pagaminta iš drėkstančiųjų miltelių (600 m. d. aktyviosios me-džiagos sėklų svoriui) tiriamosios medžiagos suspensija. Po 2 dienų grūdai perkeliami i, tinkamas agaro lėkšteles ir po 4 paskesniųjų dienų vertinamas grybelių kolonijų išsivystymas aplink grūdus. Pagal grybelių kolonijų kieki, ir dydi, vertinamas tiriamosios medžiagos poveikis. Junginys formulės Ia gerai apsaugo nuo pa-žeidimo grybeliais (0-10 %) .
[0065] Kviečių grūdai apkrečiami grybelių sporų suspensija ir vėl išdžiovinami. Apkrėsti grūdai beicuojami pagaminta iš drėkstančiųjų miltelių (600 m.d. m.d. == ml.d. aktyviosios medžiagos sėklų svoriui) tiriamosios me-džiagos suspensija. Po 2 dienų grūdai perkeliami tinkamas agaro lėkšteles ir po 4 paskesniųjų dienų vertinamas grybelių kolonijų išsivystymas aplink grū-dus. Pagal grybelių kolonijų kieki, ir dydi, vertinamas ti-riamosios medžiagos poveikis.
[0066] Grūdų, apdorotų drėkstančiais milteliais, kurių sudė-tyje yra aktyvioji medžiaga - junginys formulės Ia -, gry-belių kolonijų vystymasis buvo beveik visai nuslopintas (0-5 %).
[0067] Miežių grūdai apkrečiami grybų sporų suspensija ir išdžiovinami. Apkrėsti grūdai beicuojami pagaminta iš drėkstančiųjų miltelių (600 m. d. aktyviosios medžiagos sėklų svoriui) tiriamosios medžiagos suspensija. Po 2 dienų grūdai išdėliojami agaro lėkštutėse ir po 4 dienų įvertinamas grybelių kolonijų išsivystymas aplink grūdus. Pagal grybelių kolonijų kieki, ir dydį buvo vertinamos tiriamosios medžiagos. Junginys for-mulės Ia pakankamai gerai (0-10 %) apsaugo grūdus nuo pakenkimo grybeliais.
[0068] Pavyzdys 7. Poveikis prieš Botrytis cinerea, Fusarium nivale, Helminthosporium teres, Monilinia fructicola agaro pasėlyje.
[0069] Aktyvioji medžiaga kruopščiai įvedama į sterilias, skystas, iki 50°C atšaldytas maistingas agaro terpes ir patalpinama į Petri lėkšteles. Koncentracijos priklauso nuo medžiagos kiekio (m. d.) maistingoje terpėje. Po to, kai maistinga terpė sustingsta, į Petri lėkštučių vidurį įskiepija apie 6 mm diametro agaro mėginį su išaugintais grybeliais. Šiuos agaro mėginius štampuoja kamščiatraukiais iš Petri lėkštelių su analizuojamqjų grybelių kultūra ir išorine puse į apačią uždeda ant apdorotos agaro plokštelės.
[0070] Įskiepytos lėkštutės inkubuojamos patamsyje 20-24°C.
[0071] Kai tiktai paralelinėse kotrolinėse lėkštelėse (be aktyviosios medžiagos) išsivystęs grybelis padengia tris ketvirčius agaro paviršiaus, atžymimas micelės augimas apdorotose lėkštelėse ir kontroliuojamas jų prieaugis dienos bėgyje. Duomenys pažymimi pusiaulogaritminiame milimetriniame popieriuje. Šiame grafike apskaičiuojama EC5o reikšmė, t.y. atžymimos aktyviosios medžiagos tos reikšmės, kuriose grybelių augimo greitis sustabdomas 50 %.
[0072] Visų minimų pateiktoje paraiškoje Nr. VFR 29 27 480 (arba Didžiosios Britanijos patentas Nr. 2 024 824 arba JAV patentas Nr. 4 229 465) 3-ciano-4-fenilpirolo darinių poveikis buvo ištirtas prieš visus aukščiau išvardytus grybelius. Aktyviųjų medžiagų koncentracija maistingoje terpėje siekia 100 m. d., 10 m. d., lm. d., 0,1 m. d. ir 0,01 m. d. (100 m. d. = 0,01 % aktyviosios medžiagos).
[0073] Šių junginių (formulės sunumeruotos atitinkamai pagal literatūrinius duomenis) lyginant su įvairiais grybeliais, buvo gautos EC reikšmės
[0074]
[0075] Aktyviosios medžiagos EC reikšmės m. d.
[0076] Pasirodo, kad tarp visų literatūroje anksčiau žinomų 3-ciano-4-fenilpirolo darinių tiktai vienintelis junginys, būtent Nr. 11, t.y. pateikto išradimo junginys Ia, rodo slopinamą efektą, esant aktyviajai medžiagai neįprastai mažosiose koncentracijose. Tokiam pačiam rezultatui gauti visų kitų junginių suvartojimo normos turi būti žymiai didesnės.
1. Kultūrinių augalų apsaugos nuo kenksmingo fito-patogeninių mikroorganizmų sukeliamo poveikio arba kovos su kenksmingais fitopatogeniniais mikroorganizmais būdas, panaudojant fungicidus, besiskiriantis tuo, kad tokiu fungicidu yra 3-cian-4-(2,3-dichlorfenil)pirolas, kurio formulė Ia:
2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad mikroorganizmai yra grybeliai.
3. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad grybeliai yra Fungi imperfecti grupės.
4. Būdas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad grybeliai yra Botrytis Spp grupės.
5. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad apdoroja lapus.
6. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad apdorojimas yra beicavimas.
7. Mikrcbicidinė priemonė, skirta kultūrinių augalų apsaugojimui nuo fitopatogeninių mikroorganizmų sukeltų pakenkimų arba kovai su fitopatogeniniais mikroorganizmais, besiskirianti tuo, kad joje kaip aktyvusis komponentas yra 3-cian-4-(2,3-dichlorfenil)pi-rolas.
8. Mikrobicidinė priemonė sėklų bei sėklinio fondo beicavimui nuo fitopatogeninių mikroorganizmų, besiskirianti tuo, kad joje yra aktyviojo komponento 3-cian-4-(2,3-dichlorfenil}pirolo.
9. Priemonė pagal 8 ir 9 punktus, besiskirianti tuo, kad joje yra 0,1-99% aktyviosios medžiagos, 99, 9-1% kieto arba skysto priedo ir 0-25% paviršiaus aktyviosios medžiagos.