[LT] Naudojant grūdinių kultūrų malimo produktų gavimo būdą pakartotinai valcais susmulkinant ir nusijojant produkto specifines frakcijas, malama medžiaga, mažiausiai iš dalies praleidžiama per dvigubas malimo sistemas (1) be tarpinio sijojimo. Šiam tikslui naudojamos atliktos dvigubo mazgo (2, 3) pavidalu su dviem išdėstytomis nustatytu atstumu viena virš kitos valcų poromis aštuonvalcės staklės (1),kurios gali būti panaudojamos daug kartų malūne arba kombinacijoje su atliktomis keturvalcių staklių pavidalu vienkartinėmis malimo sistemomis. Lyginant su žinomu keturvalcių staklių panaudijimu, šisbūdas pagerina malūno ekonomiškumą, išlaiko malūno paskirtį specifiniams malimo uždaviniams bei išsaugo malimo produkto kokybę ir/arba malimo proceso kontrolę.
[EN]
[0001] Išradimas priskiriamas grūdinių kultūrų malimo pro-duktų, tokių, kaip, pavyzdžiui, miltai, kruopos, dunstas ir t.t., gavimo būdui valciniu smulkinimu ir produkto specifinių frakcijų nusijojimu pagal aukštos kokybės malimo sistemą.
[0002] Gaminant duonos miltus, žinomos dvi iš principo skirtingos malimo technologijos. Tamsūs miltai gaunami vienkartiniu, dukartiniu arba trikartiniu sveikų grūdų malimu trimis malimo sistemomis, atliekant, esant būti-nybei, lukštų arba tik grūdų išorinių sluoksnių nusi-j oj imą.
[0003] Ši sistema, kaip žinoma, turi privalumų. Duonoje ir ki-tuose grūdiniuose produktuose išlieka beveik visos grū-dų sudėtinės dalys, tuo užtikrinamas žmonių kokybiškas maitinimas. Tačiau šie seni metodai, dažnai vadinami rupiu malimu, taip pat turi trūkumų. Šie gauti vientisu malimu produktai saugomi ribotą laiką. Atitinkamai re-formuoti produktai dažniausiai skirti greitam suvar-tojimui. Dažniausiai, ypač prie grūdo išorinės pusės apvalkalo prilimpa purvas, bakterijos, grybelių sporos ir t.t. Būtent tai ir pablogina produktų kokybę, trumpina išsilaikymą arba padidina malimo produktų gedimo pavojų ir sumažina galutinių produktų kokybę.
[0004] Dažnai mažai dėmesio skiriama tam faktui, kad duonos grūdą sudaro daug smarkiai besiskiriančių dalių. Šios skirtingos dalys dažnai suteikia galutiniam malimo produktui, t.y. miltams, kruopoms arba dunstui, būtinas savybes, pavyzdžiui, specifines kepimo savybes. Šių kokybės kriterijų valdymo sąlyga yra grūdo skirtingų dalių izoliuotas gavimas. Tokie būtini nustatytam po-reikiui produktai negali būti atskiriami efektyviai, naudojant paprastą rupų malimą, atliekamą tik keliomis malimo sistemomis. Tik taip vadinamas smulkus malimas užtikrina būtiną šiais laikais žmonių kokybiškam mai-tinimui galutinių produktų įvairovę.
[0005] Šiuolaikinis būdas yra smulkus malimas, kuris pasižymi daugkartiniu malimo kartojimu ir nusijojimu po kiekvieno malimo. Prieš du - tris dešimtmečius šis procesas buvo kartojamas 15-20 kartų. Neseniai pavyko įrodyti, kad, atliekant 12-15-tą malimą ir esant geram gamybos valdymui, gaunami tokie patys rezultatai. Nuo 70-tų metų pradžios trumpalaikis smulkusis malimas naudojamas visame pasaulyje kaip nauja technologija.
[0006] Geras malūnininkas gali net iš smarkiai kintančių žalių medžiagų, maišydamas įvairios kokybės grūdus ir tikslingai valdydamas malūną, gauti kokybės standartą, kuris reikalingas tolesnį perdirbimą atliekančioje pra-monėje, pavyzdžiui, kepykloje, makaronų fabrike ir t.t.
[0007] Kad išsilaikytų konkurentinėje kovoje, malūnininkas iš nustatyto žaliavos kiekio turi gauti nustatytą aukštos kokybės ir, tuo pačiu, brangių galutinių produktų kie-kį. Tai reiškia, kad malūnininkas turi stengtis gaminti aukštos kokybės šviesius miltus, kruopas ir 1.1. Ren-tabilus malūnas dirba našiai ir kokybiškai. Ekonominį aspektą sudaro būtinų įrengimų apimtis, kuri malūne be-tarpiškai priklauso, pavyzdžiui, nuo malimo ir sijojimo agregatų kiekio ir būtinos erdvės. Pastarojo laiko tyrimai parodė, kad tradicinis malimas negali būti sumažintas, betarpiškai nesumažinant išeigos ir malimo produktų kokybės. Todėl pastaraisiais metais šiuo at-žvilgiu konstatuojamas malimo technologijos sustojimas.
[0008] Išradimo tikslas yra naujo malimo būdo parengimas, kurį naudojant galima pagerinti malūno ekonomiškumą, iš-saugant visas malūno specifines savybes, malimo pro-duktų kokybę ir/arba malimo proceso kontrolę.
[0009] Tai išsprendžiama tuo, kad malamas produktas daug kartų praleidžiamas per dvigubas malimo sistemas be tarpinio sijojimo, be to, galima valdyti ir kontroliuoti kiek-vieną malimą.
[0010] Tokiu būdu, malamas produktas sijojamas po kiekvienos dvigubo malimo sistemos.
[0011] Bandymai, atlikti šio išradimo būdu, visų juose daly-vavusių specialistų nuostabai patvirtino, kad iškeltą uždavinį pavyko išspręsti visiškai. Buvo pastebėta, kad trigubas malimas be tarpinio sijojimo, kaip buvo daroma šiuolaikinės malūnininkystės pradžioje, duoda aiškiai blogesnius rezultatus. Iš dalies tai paaiškinama me-džiagos stipriu įkaitimu, vienok, pagrindinė priežastis ta, kad trigubo malimo be tarpinio sijojimo metu di-džioji malamos medžiagos dalis netikslingai susmulkinama arba per anksti pagaminama daug smulkios frak-cijos. Naujojo būdo esmę sudaro tai, kad kiekviena ope-racija yra kontroliuojama ir stebima. Patyręs vyres-nysis malūnininkas visuomet žino, ką daro. Todėl kiek-vienoje malimo stadijoje praktiškai sudaromos spe-cialios sąlygos, pavyzdžiui, reguliuojant malantįjį plyšį, specialų rievinimą, malūno valcų diferencialinį mechanizmą, malimo sistemos pralaidumą ir t.t.
[0012] Tačiau netikėtas buvo tas faktas, kad dvigubo malimo sistema gali būti sėkmingai panaudojama ne tik pirmose dviejose rupaus malimo sistemose, t.y. B1/B2, bet ir, pavyzdžiui, pirmose malimo sistemose C1/ C2. Be to, di-džiajai žaliavos daliai sėkmingai pritaikoma B3/B4 arba, pavyzdžiui, C3/C4 sistemose dviguba malimo sistema. Ta-čiau pritaikomos gali būti viena, dvi arba trys pa-minėtos galimybės, o visose kitose sistemose naudojamas tik vienkartinis malimas su po to sekančiu sijojimu. Kuomet žalių grūdų kokybė yra labai tolygi, visos malimo sistemos gali buti atliktos dvigubų malimo sistemų pavidalu.
[0013] Išradimo būdas suteikia malimo procesui įvairų išvys-tymą, kuris, pavyzdžiui, pasireiškia tuo, kad malūnas turi dvigubų arba vienkartinių malimo sistemų kombi-naciją, be to, malama medžiaga sijojama po kiekvienos dvigubos arba kiekvienos vienkartinės malimo sistemos.
[0014] Tuo pasireiškia visa eilė tinkamiausių variacijos ga-limybių. Kaip žinoma, dauguma malimo mašinų tarnauja ilgą laiką. Dauguma esančių malūnų panaudodami naują idėją gali padidinti našumą, nespręsdami erdvinių prob-lemų, o būtent, sumontuodami vieną, dvi, tris, keturias arba didesnį dvigubo malimo sistemų kiekį. Kadangi ir sijojimo mašinose sumažinamas tam tikras sijojimo sis-temų kiekis, egzistuojančio malūno viduje patalpinami didesni gamybiniai pajėgumai. Kita galimybė pasireiškia tuo, kad, tikslingai pasirenkant atitinkamas vienkar-tines ir dvigubas malimo sistemas, optimaliau panau-dojamas naujas malūno pastatas, be to, sumontuotų ma-šinų skaičius mažinamas, didėjant technikos lygiui, kas galų gale atsispindi užpirkimo kainoje. Nežiūrint į tai, garantuojami tokie pat kokybės parametrai. Tai užtikrinama malimo proceso valdymo galimybe.
[0015] Ypatingą privalumą sudaro tai, kad medžiaga mažiausiai du kartus praleidžiama per dvigubas malimo sistemas, pavyzdžiui, per kombinaciją B1/B2 ir C1/C2, arba B:/B2 ir B3/B4, ir/arba ir C3/C4, be to, medžiaga nusijojama po kiekvienos dvigubos malimo sistemos.
[0016] Išradime aprašomos tik valcinės grūdų malimo staklės miltų, kruopų, dunsto ir 1.1, gavimui, t.y. šio išra-dimo būdo realizavimui, ir pasižymi tuo, kad jos turi dvigubą mazgą su dvejomis išdėstytomis viena virš kitos tam tikru atstumu valcų poromis. Toliau jos vadinamos taip pat aštuonvalcinėmis staklėmis.
[0017] Aštuonvalcinėmis staklėmis malūnininkui sudaroma nauja kontrolės galimybė, kadangi galima tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kontroliuoti dvi malimo kaskadas. Tai reiškia, kad galima iš karto įvertinti tiek pirmos malūno valcų poros pokyti,, tiek ir antros malūno valcų poros pokytį, o taip pat pirmos malūno valcų poros pokyčio įtaką nepakeistos antros malūno valcų poros malimo rezultatui. Kiek žinoma pareiškėjui, smulkaus malimo srityje iki šio laiko tai buvo neįmanoma. Kadangi tarp kiekvieno malimo atliekamas sijojimas, rei-kėdavo tam tikrą laiko tarpą išlaukti ne tiktai me-džiagos nusijojimui ir praėjimui per antrąjį kaskadą, bet ir kol įvykdavo malamos medžiagos sudėties pokytis kiekvieno tarpinio sijojimo dėka, nes atskiros frak-cijos būdavo nukreipiamos į kitas sistemas. Pasirodė, kad nedidelis trūkumas, pasireiškiantis tuo, kad antro-jo malimo proceso metu nedidelė dalis susmulkinama be reikalo, kompensuojama betarpiškos kontrolės galimybės privalumu, o taip pat betarpišku poveikiu į abi malimo valcų poras.
[0018] Ypatingą privalumą sudaro tai, kad po kiekviena malūno valcų pora patalpinami produkto nuvedimo piltuvėliai, turintys kontrolines dureles malamos medžiagos patik-rinimui po kiekvieno malimo.
[0019] Vienok, tuo malūno valdymas malimo atžvilgiu beveik ne-pasikeitė, nors naujas sprendimas suteikia naujus ne-tikėtus privalumus. Naujai idėjai ne tik kad nerei-kalingas "aklas" dvigubas malimas, bet betarpiškos kiekvieno dvigubo malimo kaskado pirmos ir antros pakopos kontrolės dėka betarpiškai kontroliuojamas abiejų malimo produktų rezultatas. Todėl tai pasirodė ypač svarbu, kadangi malimas yra ne paprastas susmul-kinimas, o greičiau daugiapakopis atsargus grūdo ati-dengimas, endospermo dalių išskyrimas, atsargus stambių dalelių sumalimas kruopoms, skirtoms makaroninių ga-minių gamybai ir 1.1. Todėl vertinimo kriterijai yra ne tiesiog grūdingumo paskirstymas, o vizualinis pirmojo rupaus malimo įspūdis, apčiuopiama malimo produktų kokybė, spalva, smulkaus malimo miltų dalis ir 1.1. Vienok, tam reikšmės turi tokie faktoriai, kaip valcų būvis, rievinimo aštrumas, peilinių grandiklių ir valcų šepečių veikimo principas ir 1.1. Todėl neperdedant galima pasakyti, kad šių parametrų, charakterizuojamų neprofesionaliai dirbančiais malūne žmonėmis, suma tu-ri, praktiškai, tokią pačią didelę reikšmę, kaip ir lengvai automatiškai kontroliuojamas malimo tarpelis. Nežinant šio reikalo subtilybių, kaip ir daugelyje specialių techninių sričių, įsivaizduojamas techninis progresas tampa faktišku žingsniu atgal, todėl paskai-čiavimuose siekiama, kad techninis progresas eitų po pageidaujamos ekonomijos, kurios siekiama šiuo prog-resu .
[0020] Be to, kiekviena valcų pora aprūpinama visiškai indi-vidualiais reguliavimo įtaisais, o taip pat svetimkūnių atskyrimo įtaisais.
[0021] Šiuo išradimu atskleidžiami visiškai skirtingi darbo režimai, kurie iki šio laiko malūnininkystėje nebuvo tikslingi. Gali būti atliekamas centralizuotas abiejų, patalpintų viena virš kitos, malūno valcų porų reguliavimas arba tik vienos malūno valcų poros reguliavimas, priklausantis nuo variklio faktiškai suvartojamos galios pralaidumo atžvilgiu. Tuo atveju auto-matikos priemonėmis pagal nustatytą atstumą tarp valcų galima valdyti tik vieną iš dviejų valcų porą, geriausiai - viršutinę. Dėka to gali būti realizuotas se-nas pageidavimas, būtent, nustatytas, iš anksto užsi-brėžtas automatinis visų malimo tarpelių valdymas ir
[0022] malimo intensyvumo reguliavimas suvartojama varikliais kelių valcų dvigubų porų galia.
[0023] Be to, malimo mašinų kontrolės valdymui tinkamiausia pasirodė tai, kad vienos poros valcai išdėstyti viename horizontaliame lygyje ir kad kiekviena valcų pora atlikta kaip keičiamas konstruktyvinis mazgas. Tai lei-džia lengvai keisti valcus.
[0024] Jei maitinimo kameros aspiracija sujungta su produkto išėjimu piltuvėliu, pavyksta išvengti dulkių išėjimo, būtent, neiškyla jokių trukdymų malimo kontrolei, kuomet atsidaro viršutinės valcų poros arba apatinės valcų poros arba abiejų kartu kontrolinės durelės.
[0025] Malimo procese numatoma, kad daugelyje sistemų vienos poros malimo valcai turi skirtingus sukimosi greičius, be to, kaip taisyklė, visi aštuonvalcių staklių valcai turi vienodą diametrą.
[0026] Abi išdėstytos viena virš kitos valcų poros turi bendrą valdymo priemonę paslankių valcų įjungimui ir išjun-gimui (esant arba nesant malimo medžiagai).
[0027] Kitą, ypač tinkamą patobulinimo idėją sudaro tai, kad malimo plyšio reguliavimo įtaisas atitinkamai susijęs su distancine valdymo sistema, ir yra skaičiavimo įtaisas, skirtas specifinių kiekvienam malimo užda-viniui malimo plyšio, o taip pat visų kitų perdirbimo ir transportavimo priemonių kaupimui ir pakartotinam reguliavimui.
[0028] Toliau išradimas paaiškinamas su nuoroda i, brėžinius, kuriuose: Fig. 1 parodytas naujų aštuonvalcių staklių skers-pj ūvis; Fig. 2 parodytas Fig. 1 šoninis vaizdas su atraminiu mazgu, malimo valcų reguliavimo įtaisu, pavara ir t.t. Fig. 3 schematiškai parodytas malimo ir sijojimo proceso atlikimo pavyzdys.
[0029] Aštuonvalces stakles 1 sudaro dvi pusės, kairė pusė pateikta rupaus malimo sistemos 2 pavidalu, o dešinė pusė - malimo sistemos 3 pavidalu. Rupaus malimo sistema 2 turi rievinius valcus 4 arba 5, be to, šiame paveiksle greičiau besisukantis valcas 5 pažymėtas dviem rodyklėm. Po valcais 4 ir 5 yra valymo šepečiai 6. Malimo sistemose dažniausiai naudojami lygūs valcai 7 arba 8 ir valymo peiliai 9 valcų paviršių nuvalymui. Priklausomai nuo specifinės malimo užduoties atitinkamai apatinė valcų pora 4', 5' arba 7', 8' turi toki, pati, valcų tipą, t. y. jų paviršius turi grubų rievinimą, smulkų rievinimą arba lygus, t.y. turi toki, pati, paviršių, kaip ir viršutiniai valcai.
[0030] Medžiaga maitinančiu kanalu 10 nukreipiama iš kairės arba dešinės i, valcines stakles 1 . Tik galinguose ma-lūnuose, kaip parodyta Fig. 1, kairė ir dešinė valcinių staklių pusės atliktos identiškai tokiu būdu, kad abi pusės turi perdirbti atitinkamai po pusę įkraunamos medžiagos kiekio. Maitinimo kanale 10 padarytas jautrus elementas 11, turintis taip vadinamos "eglutės" pavi-dalą, kuris valdo produkto 12 padavimą, todėl i, maitinimo kanalą 13 patenkantis medžiagos kiekis tokia pačia apimtimi išeina per produkto padavimo įtaisą. Medžiaga maitinimo kanalu 13 betarpiškai nukreipiama i, malimo plyšį. Maitinimo kanale 13 sukuriamas stiprus oro srautas nuvestais apie valcus 4, 5 arba 7, 8 oro kanalais 14. Grubiai sumalta viršutine valcų 4, 5 pora medžiaga per produkto nuvedimo piltuvėlį 20 nukreipiama betarpiškai į apatinės valcų 4', 5' poros malimo plyšį. Apatiniuose valcuose oras įsiurbiamas taip pat per oro kanalus 14. Malama medžiaga per produkto nuvedimo pil-tuvėlį 20 ir perdavimo elementą 22 perduodama tar-piniams perdavimo įtaisams. Reguliuojančiu įtaisu 15 visos keturios valcų poros 4, 5-4', 5' -7, 8-7', 8' gali būti reguliuojamos malimo plyšio atžvilgiu. Visi kiti įtaisai, pavyzdžiui, apsaugos nuo svetimkūnių pa-tekimo įtaisai, įjungiantis ir išjungiantis įtaisas ir 1.1., naudojami taip pat, kaip ir normaliose ketur-valcėse staklėse. Todėl daroma nuoroda į VFR patentą Nr. 2 730 166. Pasirodė, kad padarytas šioje publika-cijoje valcų poros unifikuotas mazgas gali būti sėk-mingai panaudotas ir aštuonvalcėse staklėse, kadangi aštuonvalcių ir keturvalcių staklių kombinacijoje bet kuriuo atveju galima tikėtis tokios pačios taip va-dinamo valcų paketo pagrindinės konstrukcijos, tai sudaro tolesnį privalumą tiek gamintojui, tiek var-totojui .
[0031] Atskirais atvejais virš apatinės valcų poros gali būti numatomi maitinimo valcai arba produkto paskirstymo valcai. Vienok, abiejų valcų porų įjungimas ir iš-jungimas atliekamas geriausiai bendru jautriu elementu 11.
[0032] Dešinėje figūros pusėje produkto nuvedimo piltuvėly-je 20 papildomai pavaizduotas ortakis 18. Tai reika-linga dunsto arba miltų malimo metu, kadangi, esant atskiriems ortakiui ir produkto tiekimo kanalui įmano-mas kompaktiškesnis krintančio produkto srauto nukrei-pimas .
[0033] Kiekviena valcų pora (4, 5-7, 8) turi nuosavą malimo plyšio reguliavimo įtaisą, kurį sudaro smagratis 15, ir taip pat atitinkamus perstatymo elementus. Papildomai gali būti numatytas varomas elektros varikliu perstatymo įtaisas, o indikatoriumi 17 kontroliuoti mo-mentinį plyšio tarp dviejų malimo valcų dydį. Be to, elektros variklis perstatymą atlieka skaičiavimo įtai-so "R" ir atminties įtaiso "SP" pagalba automatiškai.
[0034] Be to, su kiekviena valcų pora susijusios kontrolinės durelės 19, kurios paveikslo dešinėje pusėje pavaiz-duotos viršuje uždarytomis ir apačioje atidarytomis. Nepriklausomai nuo to, dirba valcinės staklės ar ne, kontrolinės durelės gali atsidarinėti. Aukščiau ap-rašytų papildomų kanalų 14, 18 dėka gali būti iš-laikomos pastovios oro slėgimo sąlygos ir, tuo pačiu, pastovios malimo sąlygos.
[0035] Fig. 2 matomi perstatymo organai, turintys mazgo 100 pavidalą, ir valdoma perstatymo pavara 100'. Du malimo valcai 104 ir 105 remiasi i, bendrą atramą 101. Laisvas valcas 105 pasukamai įtvirtintas nejudančiame skrieji-ke 102, įjungimo ir išjungimo valdymas atliekamas atitinkamu svertu 103 ir išjungiančiu cilindru 106. Sverto 103 pasisukimo dėka skriejikas 102 pasisuka ir sąlygoja horizontalų guolio 107 posūkio korpuso apa-tinės dalies pasislinkimą, tuo pačiu iš anksto gali būti nustatomas plyšys tarp abiejų malimo valcų. Tiks-liam malimo valcų nustatymui šis įtaisas netinka. Šis įtaisas naudojamas taip pat tam, kad malimo valcus per-statyti į įjungtą arba išjungtą padėtį arba į dvi fiksuotas padėtis. Betarpiškas tikslus malimo valcų 104 ir 105 nustatymas atliekamas reguliuojančiu Spindeliu 108, kuris pasisukdamas perstato nustatymo sver-tą 109 apie nejudančią sukimosi atramą 110. Viršutinis trumpesnis nustatančio sverto 109 galas trauke 111 fik-suotai sujungtas su guolio 107 posūkio korpusu. Jėgos perdavimas atliekamas peilio atrama, kuri yra spyruok-linio perkrovimo saugiklio 112 dalies vienoje pusėje. Kitoje traukės 111 pusėje patalpinta kontratramos 113 išlaikymo galvutė, o taip pat slėgimo įtaisas 114 su indikatoriumi 115. Kad atliekant aptarnavimo darbus galima būtų nustatyti malimo valcus lygiagrečiai, atitinkamai būtinoje pusėje reguliavimo varžtais 143, 144 galima atlikti korekciją. Reguliuojantis spindelis 108 išlaikomas nejudamai atrama 111' ir jam suteikiamas judesys tik smagračiu 116, kuris turi įstatytą indika-torių, arba motorinėmis priemonėmis, perdavimo grandi-ne 118, o taip pat reduktoriniu arba varančiuoju varikliu 119. Varantysis variklis 119 įtvirtintas valcinėse staklėse 126 ir praslystančia mova bei grandininiu krumpliaračiu 123 sujungtas su reguliuojančiu spindeliu 108.
[0036] Su reguliuojančiu spindeliu 108 sujungtas pozicinis daviklis 107, todėl bet koks grandininio krumpliara-čio 123 arba smagračio 116 pasislinkimas registruojamas poziciniu davikliu 116 ir tęsiamas iki pageidaujamos padėties. Pav. 2 pavaizduotas tik pavaros diržas 128, varantis malimo valcus 104 ir 105 arba 104' ir 105'. Pavaros sistemoje galima numatyti suvartojamos galios matavimo ir indikacijos elektrini, įtaisą 129. Tuo pačiu galima, pavyzdžiui, nustatyti suvartojamos elektrinės galios apatinę ir viršutinę ribas ir, išėjus iš šių ribų, išjungiama viena arba abi malimo valcų poros. Tuo pačiu gali būti reguliuojama elektrinė suvartojama galia kaip apatinio malimo plyšio funkcija, šiuo atveju viršutinis malimo plyšys automatiškai nustatomas fik-suotu .
[0037] Valcinių staklių visų signalų koordinavimas ir jų valdymas atliekamas mašinos skaičiavimo įtaisu "R", be to, mašinos skaičiavimo įtaisas visus būtinus duomenis gali iššaukti iš centrinio kompiuterio su atminties įtai-su " SP" . Padėties indikatorius aprūpinamas ribinės pa-dėties jungikliu, kuris gali būti nustatytas iš anksto parinktam ribiniam dydžiui ir tokiu būdu galima iš-vengti neteisingo automatinio nustatymo. Ribinės pa-dėties jungiklio privalumą sudaro tai, kad juo užker-tamas kelias neteisingam nustatymui rankiniu būdu, kadangi smagratis, kaip ir automatinis perstatymas, lei-džia grandinei 118 pasislinkti. Pozicinis daviklis 120, lygiai kaip ir vykdomasis elektros variklis 119, gali būti sujungtas su įvedimo ir indikacijos įtaisu, kuris gauna signalus iš mašinos skaičiavimo įtaiso arba per-duoda šiuos signalus šiam skaičiavimo įtaisui pagal duomenų rankinio įvedimo klaviatūros padėtį ir skait-meninę indikaciją. Lygiai taip pat ir slėgimo matavimo ir indikacijos įtaisas 114, 115 gali būti pajungtas prie mašinos skaičiavimo įtaiso. Priklausomai nuo val-cinių staklių lygio gali būti numatytas vienas arba keli apsaugos įtaisai pačiose staklėse. Jei, pavyz-džiui, pastatomi rieviniai valcai, slėgimo kontrolė malimo metu mažiau svarbi, nei plyšio tarp malimo valcų kontrolė. Šiuo atveju informacija gaunama padėties indikatoriumi arba plyšio matavimo įtaisu. Ir at-virkščiai, naudojant lygius valcus, atliekama slėgimo kontrolė. Skaičiavimo įtaiso ir pažymėtų signalinių linijų pagalba kompiuteris arba atminties įtaisas valdo dalį arba, esant būtinybei, visas malūno valcines stakles ir taip pat koordinuoja reguliavimo funkcijas.
[0038] Be to, ypač vertinga tai, kad skaitmeninė indikacija atspindi dydį pagal laiko matavimą ir atstato identišką dydį pagal padėties indikacijos įtaisą arba smagračio indikatorių.
[0039] Didelį privalumą sudaro tai, kad palyginami neautoma-tizuotų arba neturinčių distancinio valdymo valcinių staklių bandomieji duomenys ir gali būti panaudojami atitinkamų valdymo programų sukūrimui ir tobulinimui.
[0040] Fig. 3 parodyta dvigubų arba vienkartinių malimo sis-temų kombinacija. Dvigubos malimo sistemos B1/B2 ir C1/C2 apjungtos vienintelėse aštuonvalcėse staklėse 70. Transportinis vamzdynas 140 tiekia pirmos dvigubos malimo sistemos B^Bj malimo produktą į sijojimo maši-nos 73 pirmąjį didyjį skyrių. Trečiasis rupaus malimo produktas B3, taip pat kaip ir ketvirtasis rupaus malimo produktas B4, sumalami atitinkamoje vienkartinėse sistemoje keturvalcėmis staklėmis 142. Pakėlimo įtai-sai 143 ir 144 tiekia trečią arba ketvirtą rupaus malimo produktą i, atitinkamus sijojimo skyrius 145 arba 146. Abi pirmos malimo sistemos Cx ir C2 vėl atliktos dvigubos malimo sistemos pavidalu. Išeinanti iš C2 me-džiaga pneumatiniu transportiniu vamzdynu 142 paduodama į antrąjį didyjį sijojimo skyrių 74. Malimo sistemos C3 ir C4 vėl atliktos vienkartinių malimo sistemų pavidalu (keturvalcės staklės 151) ir atitinkami produktai pa-kėlimo įtaisais 147 ir 148 paduodami į atitinkamą tre-čią ir ketvirtą sijojimo skyrių 149 ir 150. Sekančios malimo sistemos, lygiai kaip ir paveiksle neparodytos paskutinės smulkinimo sistemos, priklausomai nuo ma-lūnui keliamų specialių reikalavimų gali būti atliktos dvigubų arba vienkartinių malimo sistemų pavidalu. Priklausomai nuo technikos lygio, turintys didelį paviršių sijojimo įtaisai 73, 74 ir 1.1, gali būti apjungti į specialų didelį sijojimo įtaisą 152, atitinkamai ir sijojimo skyriai 145, 146, 150, 149 gali būti apjungti į vieną skyrių 153.
1. Grūdinių kultūrų malimo produktų, tokių kaip miltai, kruopos, dunstas ir t.t., gavimo būdas pakartotiniu valciniu susmulkinimu ir produkto specifinių frakcijų nusijojimu pagal smulkaus malimo sistemą, besiskiriantis tuo, kad atlieka daugkartini, malamos medžiagos praleidimą per dvigubas malimo sistemas (1) be tarpinio sijojimo, be to, kiekvieną malimą gali atskirai kontroliuoti ir valdyti.
2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad malamą medžiagą praleidžia per dvigubų ir vienkartinių malimo sistemų kombinaciją.
3. Būdas pagal vieną iš 1 - 2 punktų, besiskiriantis tuo, kad po kiekvienos malimo sistemos (dvigubos (1) arba vienetinės) malamą medžiagą sijoja.
4. Būdas pagal vieną iš 1 - 3 punktų, besiskiriantis tuo, kad medžiagą praleidžia, mažiau-siai, per dvi dvigubo malimo sistemas (1), pavyzdžiui, B1/B2 ir C1/C2 ir/arba B1/B2 ir B3/B4, ir/arba C1/C2 ir C3/C4.
5. Grūdų malimo valcinės staklės miltų, kruopų, dunsto ir 1.1, gavimui, besiskiriančios tuo, kad jos yra dvigubo mazgo (2, 3) su dviem išdėstytomis nustatytu atstumu viena virš kitos valcų poromis (aš-tuonvalcės staklės (1)) pavidalu, be to, su kiekviena valcų pora susietos jų reguliavimo ir kontrolės prie-monės .
6. Valcinės staklės pagal 5 punktą, besiski-riančios tuo, kad po kiekviena valcų pora patalpintas produkto nuvedimo piltuvėlis (16), turintis kontrolines dureles malamo produkto kontrolei po kiekvieno malimo.
7. Valcinės staklės pagal 5 arba 6 punktą, besi-skiriančios tuo, kad kiekviena valcų pora aprūpinta visiškai individualiu reguliavimo įtaisu (17), o taip pat svetimkūnių atskyrimo įtaisu.
8. Valcinės staklės pagal vieną iš 5 - 7 punktų, be-siskiriančios tuo, kad vienos poros malimo valcai turi skirtingus sukimosi greičius.
9. Valcinės staklės pagal vieną iš 5 - 8 punktų, be-siskiriančios tuo, kad visi aštuonvalcių staklių valcai turi vienodą diametrą.
10. Valcinės staklės pagal vieną iš 5 - 9 punktų, b e-siskiriančios tuo, kad abi betarpiškai išdėstytos viena virš kitos valcų poros turi bendrą valdymo priemonę judamojo valco įjungimui ir išjungimui (esant arba nesant malamai medžiagai).
11. Valcinės staklės pagal vieną iš 5 - 10 punktų, besiskiriančios tuo, kad vienos poros valcai (4, 5 - 4', 5' - 7, 8 - 7', 8') išdėstyti vienoje horizontalioje plokštumoje.
12. Valcinės staklės pagal vieną iš 5 - 11 punktų, besiskiriančios tuo, kad kiekviena valcų pora atlikta pakeičiamo unifikuoto mazgo pavidalu.
13. Valcinės staklės pagal vieną iš 5 - 12 punktų, besiskiriančios tuo, kad maitinimo kameros (13) aspiracija sujungta su produkto nuvedimu produkto nuvedimo piltuvėliu (16) .
14. Valcinės staklės pagal vieną iš 5 - 13 punktų, besiskiriančios tuo, kad kiekviena valcų pora, nepriklausomai nuo reguliuojamo produkto srautu valcų įjungimo ir išjungimo, turi malimo plyšio reguliavimo įtaisą, distancinio valdymo įtaisą, o taip pat susijusius skaičiavimo ir atminties įtaisus malimo plyšio automatiniam reguliavimui.
15. Valcinių staklių, apibrėžtų 5-14 punktuose, pa-naudojimas daugkartinio dvigubo malimo sistemose be tarpuose įjungtų sijojimo įtaisų miltų, kruopų, dunsto ir t.t. gavimui pagal smulkaus malimo sistemą.