[LT] Bendras izobuteno ir alkil-tret-butilo eterių gavybos būdas, kuriuo izobutenas gaunamas, dehidrinant izobutaną ir po to jį valant, atliekant dalinę kondensaciją plius liekamųjų garų absorbciją tirpikliu, be to, alkil-tret. butilo eteris yra gaunamas sąveikaujant išvalytam gautam izobutenui ir atitnkamam spiritui, o esminis skiriamasis bruožas yra tas, kad tirpiklis, naudojamas izobutenui absorbuoti, yra gaunamo tret-butilo eterio dalis ir/arba procese naudojamo atitinkamo spirito dalis.
[EN]
[0001] Šis išradimas nagrinėja izobuteno ir alkil-tret.-butilo eterių, tokių kaip metil-tret.-butilo eteris . (MTBE), etil-tret. -butilo eteris (ETBE) ir pan. jungtini, gavybos būdą.
[0002] Alkil-tret.-butilo eteriai naudojami kaip didelio oktaninio skaičiaus benzino priedai, kurie gaunami izobutenui sąveikaujant su atitinkamais spiritais (metanoliu - MTB, etanoliu - ETB ir pan.) skystoje fazėje, esant tinkamam katalizatoriui, 15-40 atmosferų slėgyje ir 60-100°C temperatūroje (žr. IT patentą Nr. 1012 690).
[0003] Šiuolaikinė tendencija naudoti vis didėjančius ypač MTBE kiekius benzino gavybos technologijoje ir beveik visiška rafinuotų srautų, turinčių izobuteno, utili-zacija pareikalavo plėsti izobuteno gavybos izobutano dehidratavimo būdu kompleksus.
[0004] Žaliava paprastai yra butanų mišinys, todėl tipinė MTBE įrenginio blokinė diagrama pateikta fig. 1.
[0005] Žaliavos srautas 1, turintis normalaus butano ir izobutano, tiekiamas i, distiliacinę koloną 2, iš kurios izobutanas 3 praktiškai išeina iš viršaus, o srautas 4, turintis H-C4 ir aukštųjų angliavandenilių, išlei-džiamas iš apatinės dalies. Apatinio srauto dalis 5 izomeruojasi reaktoriuje 6 ir per 7 reciklizuo j asi i, koloną 2.
[0006] Izobutanas 3 dehidruojamas įrenginyje 8, todėl garan-tuojamas lengvųjų dujų 9 srautas ir turintis izobutano ir izobuteno srautas 10, kuris nukreipiamas i, MTBE sin-tezę 11, kur jis reaguoja su metanoliu 12, kol gaunamas MTBE 13.
[0007] Be MTBE, įrenginyje 11 taip pat gaminamas srautas 14, turintis izobutano, kuris reciklizuojamas į tašką, esanti, prieš dehidravimo reaktorių 8.
[0008] Reikia pažymėti, kad dehidrinimo proceso šaltinis ne-susietas su MTBE gavyba.
[0009] Tačiau reikia atsižvelgti i, tai, kad didesnė dalis MTBE įrenginių naudos izobuteną, gaunamą dehidrinant izobu-taną, ir analogiškai didesnė dalis izobutano dehidrinimo įrenginių tieks izobuteną i, MTBE gamyklas.
[0010] Bet kokia šių dviejų įrenginių integracija prasidės prie kapitalinių įdėjimų ekonomijos ir/arba aptarnavimo kainos, ir todėl kelia esminį susidomėjimą.
[0011] Izobutano dehidrinimo įrenginys, kurio schema parodyta fig. 2, pagrįstas būdu, analogišku tam, kuris šiuo metu taikomas komercijoje, tai yra, dujų paruošimas, su-spaudimas ir valymas. Konkrečiau, izobutanas 21 tiekiamas į dehidravimo reaktorių 22, po to vyksta suspaudimo stadija 23 ir valymo stadija 24.
[0012] Valymas apima vandenilio, azoto ir lengvųjų angliavan-denilių atskyrimą 25 nuo reakcijos produkto 26 angliavandenilio komponentės C4.
[0013] Vienas iš problematiškiausių momentų yra angliavandeni-lių C4 atskyrimas nuo lengvųjų dujų srauto, kuris po spaudimo lieka nesusikondensavęs.
[0014] Šiuolaikiniuose įrenginiuose šis atskyrimas gaunamas kriogeninėmis metodikomis. Tai galima taip pat atlikti absorbcija į tinkamą tirpiklį, po to išgarinant C4 ir tirpiklį regeneruojant.
[0015] Taip, pavyzdžiui, izobutano dehidrinimo įrenginiuose tirpiklis yra ^6 C10 angliavandenilių mišinys. Fig. 3 parodyta tipiška izobutano dehidrinimo schema Snamprogetti-Yarsintez, išskiriant kriogeniniais metodais (žr. Octane Week, October 8, 1990, 7-8 p.) .
[0016] Prieš patiekiamas į dehidrinimo reaktorių 34, kuris linijomis 36 ir 37 sujungtas su dehidrinimo katalizatoriaus regeneratoriumi 35, izobutanas 31 iš anksto kaitinamas šilumokaičiuose 32 ir 33.
[0017] Dujinis srautas 38 palieka viršutinę reaktoriaus 34 da-li, ir po atšaldymo 40, suspaudimo 41 ir dalinės kondensacijos 42 patenka i, separatorių 39.
[0018] Iš separatoriaus 39 gaunami du srautai, vienas iš jų - 43, sudarytas daugiausia iš C4 angliavandenilių, o ki-tas - 44, daugiausia turi vandenilio ir C3 angliavan-denilių .
[0019] Srautas 43 tiekiamas i, depropanizatorių 45, iš kurio apatinės dalies išleidžiamas srautas 46, sudarytas daugiausia iš izo-C4. Srautas 44 tiekiamas i, žemos tem-peratūros regeneracijos sistemą 47 jame esantiems izobutenui ir izobutanui 48 regeneruoti, po to pridedamas prie srauto 43. Srautas 49, išeinantis iš 47 ir turintis daugiausia vandenilio ir C^-03 angliavandenilių, sudedamas su srautu 50, išeinančiu iš viršutinės de-propanizatoriaus 45 dalies.
[0020] Po suspaudimo 52 ir ^kaitinimo 53 oras 51 tiekiamas i, regeneracinę koloną 39.
[0021] Dujinis srautas 54 išeina iš viršutinės kolonos 39 dalies ir yra atšaldomas 53, prieš naudojant ji, kaip kuro dujas 56, jis filtruojamas per 55.
[0022] Fig. 4 parodyta tipiška izobutano dehidrinimo schema, išskiriant ji, absorbcijos ir garinimo būdu.
[0023] Mes aprašysime tik vieną dali,, susijusią su valymu, nes kitos yra analogiškos parodytoms fig. 3.
[0024] Srautas 38, išeinantis iš reaktoriaus 34, atšaldo-mas 33, suspaudžiamas 41 ir iš dalies kondensuojamas kondensatoriuje 42, prieš tiekiant ji, i, separatorių 39 sunkiesiems angliavandeniliams 43 atskirti nuo lengvųjų angliavandenilių 44, be to, pastarieji paskutiniai patenka i, absorberi, 60.
[0025] Lengvosios dujos ir angliavandeniliai 61 išeina iš nurodyto absorberio viršutinės dalies, kai tuo tarpu li-kusi dalis absorbuojama tirpiklio, kuris tiekiamas li-nija 62 ir išleidžiamas iš apačios 63.
[0026] Srautas 63, turintis panaudoto tirpiklio ir C4 ang-liavandenilių, tiekiamas i, distiliacinę koloną 64 iš apatinės dalies 65, iš kurios gaunamas regeneruotas tirpiklis, o iš viršutinės dalies gaunamas srautas, turintis daugiausia C4 angliavandenilių 66, be to, jis tiekiamas i, depropanizaci jos koloną 67 po to, kai pridedamas prie srauto 43. Srautas, sudarytas daugiausia iš izo-C4, išleidžiamas iš kolonėlės 67 apatinės dalies 68, o srautas, turintis daugiausia C3 angliavandenilių, eina iš viršutinės dalies 69.
[0027] Tokia išskyrimo procedūra labai brangi ir sudėtinga. Ypač kriogeninė sistema reikalauja didelių kapitalinių i,dėjimų ir aptarnavimo išlaidų, nes ref režeratoriaus ciklas veikia, esant labai žemoms temperatūroms, ir reikalauja brangių Įrenginių (tokių kaip turbo eks-panderiai).
[0028] Išskyrimas absorbcijos būdu ir nukreipimas turi tą trūkumą, kad taikomas tirpiklis yra papildomas. gamybos ciklo atžvilgiu, ir po to ji, reikia kruopščiai iš-skirti, o tai reikalauja papildomų technologinių iš-laidų ir C4 frakcijoje atsiranda sunkiųjų anglia-vandenilių perteklius. Reikia taip pat turėti omenyje dideles išlaidas C4 frakcijos desorbcijai iš tirpiklio.
[0029] Netikėtai buvo rasta, kad C4 angliavandenilius galima išskirti iš garų, susidarančių po pirmos kondensacijos dėl alkil-tret.-butilo eterio absorbcijos ir/arba ati-tinkamai vartojamo spirito absorbcijos, nesumažinant išeigos iki dydžių, žemesnių negu anksčiau aprašytuose būduose, nepaisant net to, kad didelis šių junginių garų slėgis proceso sąlygomis atrodytų trukdo juos panaudoti.
[0030] Palyginti su sunkiųjų angliavandilių absorbcija pagal schemą, parodytą fig. 4, pagrindinis šių tirpiklių naudojimo pranašumas yra tas, kad šie junginiai yra kaip reagentai (metanolis, etanolis ir pan.) arba kaip produktai (MTBE, ETBE, ir pan.), ir tas, kad srautus, turinčius išskirto C4 ir tirpiklio, tiesiogiai galima nukreipti i, dirbinius įrenginius, jau numatytus ga-myklose, kur gaunamas alkil-tret.-butilo eteris be jo-kio papildomo apdorojimo.
[0031] Turint omenyje naudojamos kriogeninės schemos uni-versalumą, akivaizdu, kad sistema, dirbanti esant labai žemoms temperatūroms, yra sudėtingesnė negu absorbcinė kolona, dirbanti 40-60°C temperatūroje.
[0032] Jungtinis izobuteno ir alkil-tret.-butilo eterių gavybos būdas pagal dabartini, išradimą iš esmės apima šias stadijas:
[0033] a) srauto, turinčio izobutano, dehidrimmą, po to jo suspaudimą ir dalinę dujų kondensaciją, kas leidžia po dujų pavidalo srauto, turinčio vandenilio, azoto ir C2-C4 angliavandenilių, išskyrimo gauti skystą srautą, daugiausia turinti, C4 angliavandenilių; b) dujinio srauto tiekimą į absorbcinę koloną, nau-dojančią tirpiklį, siekiant gauti iš viršutinės dalies dujinį mišinį, turintį daugiausia vandenilio, azoto ir Cj- C3 angliavandenilių, o iš apatinės dalies - daugiausia C4 angliavandenilių ir panaudoto tirpiklio turintį skystą mišinį; c) daugiausia C4 angliavandenilių turinčio skysto srauto nukreipimą į distiliacinę koloną, kol iš vir-šutinės dalies bus gautas dujinis mišinys, turintis daugiausia C3 angliavandenilių, o iš dugninės dalies izobutano ir izobuteno turintis skystas mišinys; d) tiekimą skysto mišinio, turinčio izobutano ir izobuteno, gautų stadijoje iš/į reaktorių, arba į pirmą reaktorių, jeigu naudojami du arba daugiau reak-torių, kartu su atitinkamu spiritu, kol gaunamas alkil-tret.-butilo eteris; e) produkto tiekimą iš reaktoriaus į distiliacinę ko-loną, siekiant gauti iš viršutinės dalies srautą, turintį daugiausia nesureagavusių dujų, o iš apa-tinės dalies - skystį, turintį daugiausia alkil-tret. -butilo eterio; f) srauto, turinčio daugiausia nesureagavusių dujų iš stadijos e), tiekimą tiesiai į plovimo koloną, jeigu naudojamas tik vienas reaktorius, arba į antrąjį reaktorių, jeigu naudojami du ir daugiau reaktorių, po to produkto tiekimą iš nurodyto antrojo reaktoriaus į distiliacinę koloną, kol bus gautas iš apatinės dalies skystas mišinys, turintis alkil-tret.-butilo eterio, kuris reciklizuojamas i, e) stadijos distiliacinę koloną arba į trečiąjį reak-torių, jeigu naudojama keletas reaktorių, ir iš vir-šutinės dalies mišinys, turintis daugiausia nesu-reagavusių dujų, be to, šis srautas tiekiamas i, plovimo koloną; g) skilimą plovimo kolonoje, siekiant gauti iš vir-šutinės dalies iš esmės nesureagavusių angliavan-denilių C4, o iš apatinės dalies - skystą mišinį, turintį daugiausia vandens ir naudojamo spirito, be to, jie išskiriami distiliacinėje kolonoje,
[0034] besiskiriantis tuo, kad tirpiklis, naudojamas b) stadijos absorbcinėje kolonoje yra skysčio dalis, turinti daugiausia alkil-tret.-butilo eterio iš e) stadijos ir/arba naudojamo procese atitinkamo spirito dalį.
[0035] Skystą mišinį, turintį daugiausia C4 angliavandenilių ir alkil-tret.-butilo eterio kaip panaudotą tirpiklį, įšeinantį iš absorbcinės kolonos b) stadijos deguonies dalies, galima iš dalįies arba visą tiekti į vieną arba daugiau šių įrenginio mazgų:
[0036] Reikia atkreipti dėmesį, kad alkil-tret.-butilo eterį regeneruoti nebūtina, nes nurodyta, kad nurodyto skysto mišinio nebūtina tiekti į c) stadijos distiliacinę koloną.
[0037] Jeigu procese naudojamas spiritas, ir jis dar naudojamas kaip tirpiklis b) stadijos absorbcinėje kolonoje, skystas mišinys, išeinantis iš kolonos, tiekiamas i, d) stadijos reaktorių.
[0038] Distiliacinėje kolonoje išskirtą spiritą iš g) stadijos plovimo kolonos galima reciklizuoti i, d) stadijos reak-torių ir/arba d, f) stadijos reaktorių, jeigu naudojami du arba daugiau reaktorių, ir/arba i, b) stadijos ab-sorbcinę koloną.
[0039] Nesureagavusius C4 angliavandenilius, išskirtus g) stadijos plovimo kolonoje, galima lengvai sumaišyti su srautu, turinčiu a) stadijos izobutano, kad būtų galima juos kartu dehidrinti.
[0040] Aukščiau aprašytus metodus galima taip pat vykdyti, naudojant reaktoriaus koloną, kur reaktorius ir dis-tiliacinė kolona sujungti i, vieną įrenginio elementą. Šiuo atveju dalis skysčio, turinčio daugiausia alkil-tret.-butilo eterio, betarpiškai išeinančio iš reaktoriaus kolonos, reciklizuo j ama i, b) stadijos absorb-cinę koloną. Tirpiklio, naudojamo b) stadijos absorb-cinėje kolonoje, kiekis daugiausia yra šiuose inter-valuose : - kaip vieninteliam tirpikliui alkil-tret.-butilo ete-riui - nuo 0,5 iki 2 molių C4 angliavandenilio moliui, esančiam absorbcinėje kolonoje, o dar geriau - nuo 1 iki 1,5; - atitinkamam spiritui kaip vieninteliam tirpikliui - nuo 1 iki 3 molių C4 angliavandenilio moliui, esan-čiam absorbcinėje kolonoje, o dar geriau nuo 1,5 iki 2 .
[0041] Mišraus tirpiklio atveju alkil-tret.-butilo eterio ir atitinkamo spirito kiekius, aišku, galima sumažinti daugiau negu aprašyti santykiai.
[0042] Jeigu kaip vienetinis tirpiklis naudojamas alkil-tret.-butilo eteris, turinti jo skysčio dalis, kurią galima tiekti \ absorbcinę koloną, sudaro nuo 15 iki 50 tūrio %, o dar geriau nuo 30 iki 40 % viso skysčio kiekio, išeinančio iš distiliacinės kolonos e) stadijos.
[0043] Išradimas bus suprantamesnis, nagrinėjant pridedamus brėžinius, kuriuose parodyti kai kurie vertesni, bet ne ribojantys jo variantai.
[0044] Fig. 5 parodyta MTBE gavybos jungtinio proceso schema, naudojant MTBE kaip absorbentą.
[0045] Žaliavų srautas 101, turintis normalių ir izo-butanų, iš anksto įkaitinamas 102 ir 103 šilumokaičiuose ir tiekiamas i, dehidrinimo reaktorių 104, kuris 106 ir 107 linijomis sujungtas su dehidrinimo katalizatoriaus regeneratoriumi 105. Dujinis srautas 108 išeina iš vir-šutinės reaktoriaus dalies 104, ir jis tiekiamas i, separetorių 109, prieš tai atšaldžius 103, nufiltravus per 110, po suspaudimo 111 ir dalinės kondensacijos 112 kad būtų atskirti sunkieji angliavandeniliai 113 nuo lengvųjų angliavandenilių 114, kurie tiekiami i, absor-berį 115, kuriame MTBE 116 naudojamas kaip tirpiklis. Lengvosios dujos 117, išeinančios iš absorberio 115 viršutinės dalies atšaldomos 118 ir atskiriamos 119, kad būtų atskirtas nuo dujų 121 MTBE 120, kuris reciklizuo j amas i, absorberį.
[0046] Skysčio srautas 113 tiekiamas i, distiliacinę koloną 122 C3 angliavandeniliams iš viršutinės dalies 123 ir izobutenui ir izobutanui iš dugninės dalies 124 gauti. Izo-C4 124 tiekiami i, pirmąji, reaktorių 125 kartu su metanoliu 126 gauti srautui, turinčiam MTBE 127, kuris tiekiamas i, distiliacinę koloną 128 visam MTBE 129 iš dugninės dalies ir nesureagavusioms dujoms (metanoliui, izobutenui ir izobutanui) 130 iš viršutinės dalies gauti.
[0047] Dujinis srautas 130 kartu su metanoliu tiekiamas antrąjį reaktorių 131 tolimesnio srauto gavimui, tu-rinčiam MTBE 132 (kur MTBE mažiau negu 127 sraute) , kuris tiekiamas i, distiliacinę koloną 133, iš kurios apatinės dalies gaunamas srautas 134, turintis daugiausia MTBE, kuris reciklizuojamas i, koloną 128, o iš viršutinės dalies gaunamas srautas 135, turintis metanolio, izobutano ir izobuteno, kurie tiekiami i, plovimo koloną 136, i, kurią pilamas vanduo 137.
[0048] Izobutanas 138 išeina iš kolonos 136 viršutinės dalies ir yra reciklizuotinas, vėliau pridėjus jį prie srauto 101. Metanolis ir vanduo, išeinantys iš dugninės dalies, bus atskiriami kolonoje 140.
[0049] Srauto 129 dalis, turinti daugiausia MTBE, reciklizuo-jama 141 kaip absorbcinės kolonos 115 tirpiklis. Skys-čio 142 srautas, turintis C4 angliavandenilių ir MTBE, tiekiamas i, distiliacinę koloną 128. Tačiau dali, jo galima 143 tiekti i, reaktorių 125.
[0050] Po suspaudimo 145 ir ^kaitinimo 146 i, regeneracinę ko-loną 105 leidžiamas oras 144. Dujinis srautas 147 iš-eina iš kolonos 105 viršutinės dalies, jis atšaldo-mas 146 ir filtruojamas 148, prieš naudojant ji, kaip kuro dujas 149.
[0051] Fig. 6 parodyta jungtinio proceso galima schema MTBE gauti, MTBE naudojant kaip absorbentą, kaip ir schema fig. 5, tik skirtumas tas, kad iš absorbento 142 dug-ninis srautas tiekiamas kartu su skysčiu 113 iš separatoriaus 109 i, distiliacinę koloną 122.
[0052] Tokiu būdu, toliau pašalinami iš dalies tirpiklio absorbuoti angliavandeniliai C3. Fig. 6 schemos skaitmeniniai ženklai turi tas pačias reikšmes kaip ir 5 fig. Fig. 7 parodyta MTBE gavybos proceso galima schema, naudojant metanoli, kaip tirpikli,. Šios schemos ir fig. 5 parodytos schemos skirtumai yra tie, kad metanolio dalis tiekiama i, absorbcinę koloną 115 vietoje MTBE dalies, o skaitmeniniai ženklai turi tą pačią reikšmę kaip ir fig. 5 .
[0053] Toliau geresnei išradimo iliustracijai pateikiami du pavyzdž iai.
[0054] 100 kmolių/val. izobutano tiekiama i, dehidrinimo reak-torių, apdorojanti, 580°C temperatūros dujas, esant at-mosferos slėgiui ir katalizatoriui Cr-Al.
[0055] Iš reaktoriaus išeinantis srautas slegiamas iki 20 atm. ir atšaldomas iki 40°C, kad atsiskirtų skysčio srautas ir dujinių produktų srautas. Skysčio srautas turi daugiausia C3, C4 ir aukštesniųjų angliavandenilių.
[0056] Dujinis srautas vis dar turi apie 25 % C4 anglia-vandenilių, ir jo sudėtis:
[0057] Šis srautas tiekiamas i, apatinę absorbcinės kolonos dali,, i, kurios viršutinę dali, 35°C temperatūroje tiekiamas toks kiekis skysto MTBE, kad molinio MTBE ir tiekiamų C4 angliavandenilių santykis būtų 1:1.
[0058] Kolonos temperatūra palaikoma tarp 35 ir 60°C. Tokiu būdu išskiriama 99.6 % izobutano ir izobuteno, buvusių žaliavų sraute; su garų srautu netenkama 0,5 % tirpiklio .
[0059] Skysčio srauto, išeinančio iš dugninės dalies, sudėtis tokia:
[0060] Šis srautas sumaišomas su skysčio srautu, atėjusiu iš kondensacijos 40°C temperatūroje, kol gaunamas tokios sudėties srautas:
[0061] 1.50 kmol/val. C5 ir aukštesniųjų angliavandenilių,
[0062] Šis mišinys tiekiamas i, distiliacinę koloną, iš kurios išskiriamas likutis, turintis MTBE, C4 angliavandenilių ir nedideli, propano ir propileno kieki,.
[0063] Šis likutis sumaišomas su tokiu metanolio kiekiu, kad metanolio ir izobutano santykis būtų 1:1, ir tiekiamas, esant ZHSV5 (skysčio tūrio greitis per valandą), i, pir-mini, MTBE sintezės reaktorių, kuriame jis reaguoja ant Amberlito 15 dervos, esant 60°C temperatūrai ir 15 atmosferų slėgiui.
[0064] 1.50 kmol/val. C5 ir aukštesniųjų angliavandenilių, 59.87 kmol/val. MTBE.
[0065] Šis srautas tiekiamas į frakcionavimo koloną iš dug-ninės dalies 98 % švarumo MTBE gauti, o iš viršutinės dalies - skystas distiliatas, kuris, pridėjus toki, kiekį metanolio, kad molinis metanolio ir izobuteno santykis būtų 1.3:1, tiekiamas i, antrąjį reaktorių.
[0066] Ir vėl po apdorojimo ant Amberlito 15, esant 60°C temperatūrai ir ZHSV5, gaunama tokia srauto sudėtis:
[0067] Tokiu būdu MTBE tiekiant i, pirmąjį reaktorių, gaunama 98,4 % izobuteno išeiga.
[0068] Jis identiškas 1 pavyzdžiui žaliavos, tiekiamos i, ab-sorbcinę koloną, atžvilgiu.
[0069] Šiuo atveju kaip tirpiklis naudojamas metanolis, kurio santykis su C4 angliavandeniliais yra 1,5:1.
[0070] Išskiriama 98 % izobutano ir 98,5 % izobuteno, netenkama 0,1 % tirpiklio.
[0071] Iš absorberio dugninės dalies išeinantis skystas srautas yra šios sudėties:
[0072] Šis srautas maišomas su skystų angliavandenilių likučiu iš frakcijų išskyrimo kolonos, i, kurią tiekiamas skys-čio srautas, kondensavęsis 40°C temperatūroje po suspaudimo, degazuojamas ir sumaišytas su metanoliu san-tykiu metanolis/izobutenas 1:1 yra tiekiamas i, pirmąji, MTBE sintezės reaktorių, veikianti, 1 pavyzdžio sąly-gomis .
[0073] Šiuo atveju gaunama visa 99 % izobuteno išeiga, ne-tiekiant produkto i, MTBE įrenginį.
1. Bendras izobuteno ir alkil-tret.-butilo eterio gavybos būdas, besiskiriantis tuo, kad apima šias stadijas:a) srauto, turinčio izobutano, dehidrinimą, po to su-spaudimą ir dalinę dujinių produktų kondensaciją, po atskyrimo gaunant dujini, srautą, sudarytą iš vandenilio, azoto ir C^-C^ angliavandenilių, ir skysčio srautą, turinti, daugiausia C4 angliavandenilių;b) dujinio srauto tiekimą i, absorbcinę koloną, nau-dojančią tirpiklį, kad iš viršutinės dalies būtų gautas dujinis mišinys, turintis daugiausia vandenilio, azoto ir <^-03 angliavandenilių, o iš dug-ninės dalies - skystas mišinys, turintis daugiausia C4 angliavandenilių ir panaudoto tirpiklio;c) skysto srauto, turinčio iš esmės C4 angliavande-nilių, tiekimą į distiliacinę koloną, kad iš vir-šutinės dalies būtų gautas dujinis mišinys, susi-dedantis daugiausia iš C3 angliavandenilių, o iš dugninės dalies - skystas mišinys, turintis izobutano ir izobuteno;d) skysto mišinio, turinčio izobutano ir izobuteno išc) stadijos kartu su atitinkamu spiritu, tiekimą i, reaktorių arba i, pirmąjį reaktorių, jeigu naudojami du arba daugiau reaktorių, kad būtų gautas alkil-tret.-butilo eteris;e) produkto tiekimą iš reaktoriaus i, distiliacinę ko-loną, kad iš viršutinės jos dalies būtų gautas srautas, turintis daugiausia nesureagavusių dujų, o iš dugninės dalies - skystis, turintis daugiausia alkil-tret.-butilo eterio;f) srauto, turinčio daugiausia iš c) stadijos nesu-reagavusių dujų, tiekimą tiesiogiai i, .plovimo koloną, jeigu naudojamas tik vienas reaktorius, arba i, antrąjį reaktorių, jeigu naudojami du arba daugiau reaktorių, po to produkto tiekimą iš nurodyto antrojo reaktoriaus i, distiliacinę koloną, kad iš dug-ninės dalies būtų gautas skystas mišinys, turintis alkil-tret.-butilo eterio, kuris reciklizuoj amas į e) stadijos distiliacinę koloną arba i, trečiąjį reaktorių, jeigu naudojama keletas reaktorių, kad iš viršutinės dalies būtų gautas mišinys, turintis daugiausia nesureagavusių dujų, be to, šis srautas tiekiamas i, plovimo koloną;d) išskyrimą plovimo kolonoje, kad iš viršutinės dalies būtų gauti iš esmės nesureagavę C4 angliavandeniliai, o iš dugninės dalies - skystas mišinys, su-sidedantis daugiausia iš vandens ir naudojamo spirito, kurie paskui atskiriami distiliacinęj e kolonoje irkad b) stadijos absorbcinėje kolonoje naudojamas tirpiklis yra skysčio dalis, turinti daugiausia alkil-tret. -butilo eterio iš e) stadijos ir/arba atitinkamo spirito, naudojamo procese, dalis.
a) srauto, turinčio izobutano, dehidrinimą, po to su-spaudimą ir dalinę dujinių produktų kondensaciją, po atskyrimo gaunant dujini, srautą, sudarytą iš vandenilio, azoto ir C^-C^ angliavandenilių, ir skysčio srautą, turinti, daugiausia C4 angliavandenilių;b) dujinio srauto tiekimą i, absorbcinę koloną, nau-dojančią tirpiklį, kad iš viršutinės dalies būtų gautas dujinis mišinys, turintis daugiausia vandenilio, azoto ir <^-03 angliavandenilių, o iš dug-ninės dalies - skystas mišinys, turintis daugiausia C4 angliavandenilių ir panaudoto tirpiklio;c) skysto srauto, turinčio iš esmės C4 angliavande-nilių, tiekimą į distiliacinę koloną, kad iš vir-šutinės dalies būtų gautas dujinis mišinys, susi-dedantis daugiausia iš C3 angliavandenilių, o iš dugninės dalies - skystas mišinys, turintis izobutano ir izobuteno;d) skysto mišinio, turinčio izobutano ir izobuteno išc) stadijos kartu su atitinkamu spiritu, tiekimą i, reaktorių arba i, pirmąjį reaktorių, jeigu naudojami du arba daugiau reaktorių, kad būtų gautas alkil-tret.-butilo eteris;c) stadijos kartu su atitinkamu spiritu, tiekimą i, reaktorių arba i, pirmąjį reaktorių, jeigu naudojami du arba daugiau reaktorių, kad būtų gautas alkil-tret.-butilo eteris;e) produkto tiekimą iš reaktoriaus i, distiliacinę ko-loną, kad iš viršutinės jos dalies būtų gautas srautas, turintis daugiausia nesureagavusių dujų, o iš dugninės dalies - skystis, turintis daugiausia alkil-tret.-butilo eterio;f) srauto, turinčio daugiausia iš c) stadijos nesu-reagavusių dujų, tiekimą tiesiogiai i, .plovimo koloną, jeigu naudojamas tik vienas reaktorius, arba i, antrąjį reaktorių, jeigu naudojami du arba daugiau reaktorių, po to produkto tiekimą iš nurodyto antrojo reaktoriaus i, distiliacinę koloną, kad iš dug-ninės dalies būtų gautas skystas mišinys, turintis alkil-tret.-butilo eterio, kuris reciklizuoj amas į e) stadijos distiliacinę koloną arba i, trečiąjį reaktorių, jeigu naudojama keletas reaktorių, kad iš viršutinės dalies būtų gautas mišinys, turintis daugiausia nesureagavusių dujų, be to, šis srautas tiekiamas i, plovimo koloną;d) išskyrimą plovimo kolonoje, kad iš viršutinės dalies būtų gauti iš esmės nesureagavę C4 angliavandeniliai, o iš dugninės dalies - skystas mišinys, su-sidedantis daugiausia iš vandens ir naudojamo spirito, kurie paskui atskiriami distiliacinęj e kolonoje irkad b) stadijos absorbcinėje kolonoje naudojamas tirpiklis yra skysčio dalis, turinti daugiausia alkil-tret. -butilo eterio iš e) stadijos ir/arba atitinkamo spirito, naudojamo procese, dalis.2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad skystą mišinį, susidedantį daugiausia iš C4 angliavandenilių ir alkil-tret.-butilo eterio, kaip panaudoto tirpiklio, išeinančio iš b) stadijos absorb-cinės kolonos dugninės dalies, tiekia į c) stadijos distiliacinę koloną.
3. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad skystą mišinį, susidedanti, daugiausia iš C4 angliavandenilių ir alkil-tret.-butilo eterio, kaip panaudoto tirpiklio, išeinančio iš b) stadijos absorb-cinės kolonos dugninės dalies, tiekia į e) stadijos distiliacinę koloną.
4. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad skystą mišinį, susidedanti daugiausia iš C4 angliavandenilių ir alkil-tret.-butilo eterio, kaip panaudoto tirpiklio, išeinančio iš b) stadijos absorb-cinės kolonos dugninės dalies, tiekia į d) stadijos reaktorių.
5. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad skystą mišinį, susidedantį daugiausia iš C4 angliavandenilių ir alkil-tret.-butilo eterio kaip panaudoto tirpiklio, ateinančio iš b) stadijos absorb-cinės kolonos dugninės dalies, tiekia iš dalies į c) stadijos distiliacinę koloną ir/arba iš dalies įe) stadijos distiliacinę koloną, ir/arba iš dalies įd) stadijos reaktorių.
e) stadijos distiliacinę koloną, ir/arba iš dalies įd) stadijos reaktorių.6. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad skystąją dalį, turinčią daugiausia alkil-tret. -butilo eterio, tiekia į absorbcinę koloną, be to, gryno tirpiklio kiekis sudaro nuo 15 iki 50 tūrio % bendro skysčio kiekio, išeinančio iš e) stadijos dis-tiliacinės kolonos.
7. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad skystoji dalis, turinti daugiausia alkil-tret. -butilo eterio, sudaro nuo 30 iki 45 tūrio % bendro skysčio kiekio, išeinančio iš e) stadijos disti-liacinės kolonos.
8. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad spiritą, atskirtą distiliacinęj e kolonoje, po g) stadijos plovimo kolonos, reciklizuoja į d) stadijos reaktorių, ir/arba, jeigu naudoja du ir daugiau reak-torių, tai - i, f) stadijos reaktorių, ir/arba - b) stadijos absorbcinę koloną.
9. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad nesureagavusius C4 angliavandenilius, išskir-tus g) stadijos plovimo kolonoje, sumaišo su srautu, turinčiu izobutano iš a) stadijos.
10. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad reaktorių ir distiliacinę koloną sujungia vieną vienetą, ir toks įrenginys žinomas kaip kolona-reaktorius, iš kurio betarpiškai teka skystis, turintis daugiausia alkil-tret.-butilo eterio, kurio dalis tiekiama i, b) stadijos absorbcinę koloną.