[LT] Būdas aprūpinti vartotojus dujomis, kuris apima talpų-kaupiklių formavimą virš eksploatuojimo dujomis sotinto vandeningo horizonto ir jo užpildymo dujomis, kai periodiškai veikiama į eksploatuojamą horizontą ir, po to, dujos surenkamos vartotojui. Poveikį vykdo tampriaisiais svyravimais, sudarant slėgių skirtumą, keliant temperatūrą, veikiant elektromagnetiniais svyravimais arba jų kombinacija. Panaudojant metodą seisminio aktyvumo rajonuose arba rajonuose, kur veikia tamprieji svyravimai, jo efektyvumas žymiai padidėja.
[EN]
[0001] Išradimas skirtas vartotojų aprūpinimo dujomis būdui. Konkrečiau - aprūpinant vartotojus dujomis tokiu būdu, kai formuojamos talpos - kaupikliai, bevelijant betar-piškai arti vartotojo, jos užpildymu ištrauktų ir dujomis prisotintų vandeningų horizontų dujomis ir jų atranka.
[0002] Išradimas gali būti panaudotas sudarant dujų telkinius, paruoštus eksploatacijai, ir dujų padavimą vartotojui paprastu ir užtikrintu būdu.
[0003] Žinoma, kad dujų ištraukimas atliekamas iš dujinių, dujų kondensacinių ir naftos-dujų kondensacinių gamto-viečių, kurios randasi jų gamtinio susidarymo vietose, kurių formavimasis vyko per ilgą geologini, laikotarpi,. Vartotojų aprūpinimą dujomis (pramonės įmonių, komu-nalinių tarnybų ir t.t.) paprastai vykdo pagal tokią schemą: gamtovietės apdorojimas - pramoninis dujų pa-ruošimas - transportas į dujų vartojimo rajonus, kur paruoštos talpos - kaupikliai, užpildo jas dujomis ir iš jų atliekama dujų atranka vartotojams. Šiam klausi-mui išspręsti ankstyvesniuose techniniuose sprendimuose dažnai buvo (ir yra) naudojamas būdas arti vartojimo vietos naudoti dujų saugojimui požemines talpas. Pavyz-džiui, toks būdas aprašytas knygoje F. A. Trebin, J. F. Makogon, K. S. Bosnijev "Gamtinių dujų gavimas", lei-dykla "Nedra", Maskva, 1976 m., 386 psl. Požeminės talpos-kaupikliai, susidarusios gamtinių geologinių proce-sų sąlygomis, buvo panaudojamos jau susidarusių gamti-nių dujų telkinių žvalgybos procesui, nustatant jų at-sargas pagal klodo slėgio kritimą. Pavyzdžiui, pagal 1983 m. liepios 30 d. paskelbtą SSSR autorini, liudijimą Nr. 1032171, rinktuvė, esanti virš dujų gamtovietės, buvo panaudojama atsargų įvertinimui pagal klodo slėgio
[0004] sumažėjimą, vykdant i, ją dujų praleidimą be tolimesnės jų atrankos.
[0005] 1974 m. lapkričio 21 d. SSSR autoriniame liudijime Nr. 442287 siūloma išskirti laisvas dujas iš dujų hid-ratinių klodų veikiant elektromagnetiniu spinduliavimu sukeliamiems svyravimams arba patalpintu gręžinyje mag-netostriktorium. Žinomas naftos gręžinių eksploatacijos būdas, kai i, gręžini, įleidžiamas akustinių svyravimų šaltinis, kuris iššaukia skysčio stulpo išdujinimą ir palengvina dujų liftinio režimo darbą. Tai aprašyta 1981 m. spalio 5 d. publikuotame SSSR autoriniame liudijime Nr. 859606.
[0006] Žinomas taip pat dujų gavimo būdas, kai jos transportuojamos i, paviršių kartu su klodo skysčiu ir po to dujas atskiriant nuo skysčio ("Žinynas apie naftos gavybą", Leid. "Nedra", Maskva, 1974, psl. 511-512).
[0007] 1974 m. rugpjūčio 9 d. JAV patente Nr. 4.040.487 ir 1978 m. rugsėjo 26 d. JAV patente Nr. 4.116.276 apra-šytas metodas gamtinių dujų iš vandeningo horizonto (turinčio vandens ir dujų) gavimo padidinimui panaudoti vandens išsiurbimo iš jo būdą.
[0008] Taip pat žinomos angliavandenilių išgavimo iš gamto-viečių technologijos, panaudojant: - vibracini, ir virpesių poveikius (1976 m. balandžio 27 d. JAV patentas Nr. 3.952.800, 1977 m. lapkričio 29 d. JAV patentas Nr. 4.060.128, 1978 m. rugsėjo 19 d. JAV patentas Nr. 4.114.689, 1983 m. lapkričio 29 d. JAV patentas Nr. 4.416.621); - lydimus šilumos efektus (1997 m. rugsėjo 20 d. JAV patentas Nr. 4.049.053);
[0009] magnetinius poveikius (1978 m. balandžio 18 d. JAV patentas Nr. 4.084.638, 1979 m. rugpjūčio 21 d. JAV patentas Nr. 4.164.978).
[0010] Tačiau jos nenumato tokių operacijų kaip turinčių dujų vandeningų klodų išdujinimo, talpų-kaupiklių formavimą, naujų dujų telkinių sudarymą ir pan.
[0011] - panaudojant talpas požeminiam dujų saugojimui arti vartotojų, jos užpildomos jau gautomis dujomis, kurios preliminariai buvo transportuojamos iš gavimo rajonų, kurie, kaip taisyklė, būna gana toli. Tokiu būdu, tokia vartotojų aprūpinimo dujomis schema sie-tina su magistralinių dujotiekių statyba, siurblinių stočių statyba ir pan., kas savo ruožtu reikalauja daug finansinių, materialinių, energetinių ir kt. išlaidų; - klodinio vandens gavyba ir sekanti dujų separacija paviršiuje faktiškai yra gana nerentabili operacija, kuri susieta su didelio skysčio kiekio transportavimu ir kitomis problemomis, kurias iššaukia didelė klodinių vandenų mineralizacija; - dujų gavyba iš vandeningo horizonto naudojant slėgio sumažinimą, kai vanduo pastoviai ilgą laiką (mažiau-siai metų bėgyje) išsiurbiamas, turi tuos pačius trū-kumus, kaip ir ankstyvesnis pavyzdys (iš kiekvieno gręžinio vandens išsiurbimas turi būti apie 15-25x10 barelių per dieną), lėtas dujų išgavimas ir jų ne-pilnas pasišalinimas iš horizonto.
[0012] Kiti pavyzdžiai, charakterizuojantys esamą technikos lygi,, susieti jau esančiomis angliavandenilių gamti-nėmis atsargomis.
[0013] Tarp kitko, ankščiau eksploatuotos angliavandenilių gamtovietės išsenka, o naujai atidaromos gamtovietės, kaip taisyklė, gana toli nuo pramoninių rajonų ir kitų gamtinių dujų naudojimo vietų. Dujų permetimas į tokius rajonus tampa sunkiu ir brangiu uždaviniu. Naujų tel-kinių susidarymas, vykstant procesams žemės gelmėse, užtrunka ištisus geologinius periodus.
[0014] Ryšium su tuo vis aktualesniu uždaviniu tampa pramoninis dujų išskyrimas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, du-jų gavimas iš turinčių dujų vandeningų horizontų. Tokie horizontai gana paplitę ir kartais gali būti randami netoli dujų naudojimo vietų. Neretai jie būna apsijungę ir sudaro didžiulius požeminius baseinus, apimančius ir didžiulius plotus - iki kelių tūkstančių kvadratinių kilometrų ar net daugiau. Jų panaudojimas išgaunant dujas, tame tarpe ir tose vietose, kur nėra gamtinių dujų ir naftos-dujų kondensatų telkinių, leistų žymiai padidinti gaunamų dujų tūrius, palengvinti sprendžiant klausimą apie vartotojų aprūpinimą dujomis.
[0015] Iki šio išradimo sukūrimo pramoninė dujų gavyba iš van-deningų horizontų nerado tinkamo vystymosi dėl darbo gaišlumo ir žemo esančių technologijų efektyvumo.
[0016] Šis išradimas skirtas šių uždavinių sprendimui.
[0017] Išradimo tikslu yra vartotojų aprūpinimo iš dujomis sotintų vandeningų horizontų būdo sukūrimas, išgaunamų dujų atsargų tūrių didinimas, su dujų transportavimu susietų išlaidų mažinimas. Papildomu išradimo tikslu yra egzistuojančių viename ar kitame rajone gamtinių arba dirbtinių tampriųjų svyravimų panaudojimas tam, kad gaunant iš tokių horizontų dujas sumažinti ener-gijos sąnaudas.
[0018] Norimas tikslas pasiekiamas virš dujomis sotinto vandeningo horizonto formuojant talpą - kaupikli, ir jos užpildymą dujomis, atlikti periodiškais poveikiais veikiant i, šiuos dujomis sotintus vandeningus horizontus. Rasta, kad būtent sujungtos įvairios priemonės leidžia efektyviai ir patikimai išgauti dujas iš dujomis so-tintų vandeningų horizontų, saugoti jos suformuotose talpose ir stabiliai aprūpinti vartotojus dujomis.
[0019] Periodinis poveikis i, dujomis sotintą vandeningą sluoks-nį gali būti vykdomas generuojant duotame horizonte tampriuosius svyravimus, pavyzdžiui, sprogimų pagalba ir/arba panaudojant akustini, vibrobanginį ir/arba seis-mini, šaltini,.
[0020] Poveikis gali būti vykdomas keliant temperatūrą, pa-vyzdžiui, veikiant vandeningą horizontą karštais garais (tame tarpe per slėginį gręžinį) arba panaudojant elektros šaldytuvą, kai jis įleidžiamas i, vandeningą horizontą, pavyzdžiui, per produktyvųjį gręžinį. Šilu-minis poveikis tikslingas, kai dujos gali būti dujų hidratų formoje.
[0021] Efektyvus poveikis į dujomis sotintą vandeningą sluoks-nį gali būti pasiektas panaudojant elektromagnetinį lauką, pavyzdžiui, elektrinėmis iškrovomis, gaunamomis panaudojant elektros iškroviklį, arba panaudojus esan-čius vandeningame klode elektrodus, į kuriuos, pavyz-džiui, pateikiama pastovi įtampa, taip pat, pavyzdžiui, su dažnio moduliacija.
[0022] Veikiant tampriesiems svyravimams ir elektros srove, tai atsiliepia ne tik fluidų procesuose, bet ir kolek-torinėms klodo savybėms. Pavyzdžiui, veikiant dujomis sotintą vandeningą horizontą elektriniais impulsais gaunami šiluminiai, elektromagnetiniai, fiziko-chemi-niai efektai (pvz., elektros srovė iššaukia elektro-ližės, elektroosmozės ir kt. reiškinius). Taip pat gaunami tamprieji trikdymai (perturbacijos) ir, pirmiau-siai, smūginės bangos, kurios iššaukia klodo-kolek-toriaus suskilinėj imą, pagreitintą išsiskiriančių dujų prietaka i, gręžinį, jų pilnesnį išsiskyrimą iš horizonto .
[0023] Periodiniai tampriųjų svyravimų poveikiai žymiai pa-greitina dujų išsiskyrimo iš vandeningų horizontų procesus, stimuliuoja ir intensyvina jo judėjimą i, talpas-kaupiklius. Svyravimų pagalba galima taip pat regu-liuoti dujų judėjimą. Esant žemų dažnių svyravimams (0,2-60 Hz) galima nuo žemės paviršiaus vienu seisminių svyravimų šaltiniu veikti į kelis dujomis sotintus vandeningus horizontus dideliuose plotuose ir slūg-sojimo gyliuose. Jie taip pat iššaukia pilniausią dujų išeigą.
[0024] Periodinis degazuojantis poveikis i, dujomis sotintą vandeningą horizontą gali būti vykdomas kartu veikiant virš minėtoms priemonėms, esant įvairioms jų kombi-nacijoms ir santykiams, iš įvairių poveikių šaltinių - priklausomai nuo konkrečių eksploatacijos sąlygų. Tuo atveju tokių kombinuotų poveikių mechanizmas ir poveikio laipsnis į objektą nebūna paprasta tokių atskirų poveikių ar mechanizmų suma, o pasireiškia naujais ko-kybiniais ir kiekybiniais efektais, apibrėžtais nuro-dytomis kombinacijomis. Esant kombinuotiems poveikiams būdo efektyvumas padidėja.
[0025] Be nurodytų poveikių gali būti ir bet kokie kiti, žinomi technikoje ir iššaukiantys dujų išskyrimą iš dujomis sotinto vandeningo klodo.
[0026] Poveikių periodiškumas nustatomas išeinant iš sąlygų komplekso, ir būtent: iš dujomis sotinto vandeningo horizonto būklės parametrų (tame tarpe, slėgis, tera-peratūra, specifinis tūris), jo sudėties, fizinių ir fiziko-cheminių savybių, fluidų ir formacijų relaksa-cinių savybių, jų pokyčio poveikio sąlygomis, kolek-torinių ir kitų padermės sąvybių, rezonansinių klodų charakteristikos, talpų užpildymo laipsnio ir greičio, dujų atrankos vartotojų poreikiams ir kitų faktorių.
[0027] Veikiant visiems aukščiau minėtiems poveikiams, dujomis sotintame vandeningame horizonte prasideda dujų išsi-skyrimas. Dujos šiame horizonte gali būti įvairiose formose: ištirpusios, laisvoje fazėje, dujų burbuliukų pavidale, dujų hidratų būsenoje ir pan. Dujų išsi-skyrimas iš tokio horizonto vyksta netolygiai, kas susieta su jų geologine sandara ir užpildymu. Šį ne-tolyginį dujų išsiskyrimą nesiseka pašalinti regu-liuojant degazuojančio poveikio periodiškumu. Toks dujų išsiskyrimo netolygumas neleidžia tiesiogiai panaudoti išsiskiriančias dujas vartotojų reikšmėms arba ekono-miškai jas transportuoti, nes pasireiškia slėgio ir de-bito skirtumai. Tai ir reikalauja apjungtų nurodytų priemonių visumos panaudojimo.
[0028] Pagal išradimą, apart periodinio degazuojančio poveikio dujomis sotintą vandeningą horizontą, kartu su juo naudojamas~ virš šito horizonto nors vieno "talpos-kaupiklio formavimas. Talpos-kaupiklio terminu supran-tamas tam tikras tūris, kuris gali priimti išsiski-riančias dujas, pavyzdžiui, požeminės tuštumos ir bet koks tam tinkamas erdvės tūris.
[0029] Terminas "formavimas" priklausomai nuo geologinių są-lygų nusako skirtingas operacijas. Tai gali būti ga-tavos gamtinės požeminės talpos radimas ir galimybė ją pasiekti gręžimu su būtina gręžinio hermetizacij a, pa-pildomas sienų sutankinimas. Tai gali būti ir talpų sudarymas (arba tūrio padidinimas) sprogdinimo būdu, atšildant daugiamečio pašalo paveiktas uolienas, iš-plaunant kavernas druskų ar molių nuogulose ir pan. Talpos-kaupikliai gali būti suformuotos ir kelios, kurios savo ruožtu gali būti virš skirtingų dujomis
[0030] sotintų vandeningų horizontų, atsižvelgiant i, tai, kad
[0031] > šios talpos gali būti sudaromos su hidrodinaminiu susisiekimu tarp savęs.
[0032] Periodinio poveikio i, dujomis sotintą vandeningą hori-zontą ir dujų išskyrimo iš jo procese vyksta su-) formuotos talpos-kaupiklio užpildymas. Taip pat, būdas neatmeta galimybės išsiskiriančiomis iš vandeningo klodo dujomis papildomai maitinti virš horizonto esančius dujų klodus.
[0033] j Iš esmės, vyksta naujo dujų telkinio sudarymas, kuriuo tampa iš esmės užpildyta ir vis papildoma talpa-kaupiklis.
[0034] Šiuo atveju netolygus dujų išsiskyrimas iš dujomis ) sotinto vandeningo klodo neturi didelės reikšmės, kaip ir dujų gamtoviečių susidarymo geologiniame procese atveju. Tuo tarpu iš tokiu būdu sudarytos dujų san-kaupos tampa galimu tiesioginis dujų panaudojimas su pakankamai stabilia išeiga.
[0035] Žymus dujomis sotintų vandeningų horizontų tįsumas, kurie šio išradimo dėka panaudotini pramoninei dujų gavybai, leidžia su žinomu laisvės laipsniu išrinkti
[0036] virš šių horizontų konkrečius talpų-kaupiklių formavimo ) rajonus ir, atitinkamai, periodini, degazavimo poveikį
[0037] horizontą. Suprantama, vieno iš tokio pasirinkimo va-riantų gali būti rajono pasirinkimas arti potencialaus vartotojo, kad sumažinti transportavimo išlaidas. 5 Tokio pasirinkimo galimybės leidžia taip pat formuoti talpas-kaupiklius virš dujomis sotintų vandeningų ho-rizontų tose vietose, kur esama gamtinių ar dirbtinių
[0038] tampriųjų svyravimų šaltinių. Pavyzdžiui, gali būti pa-rinktas seismiškai aktyvus rajonas arba rajonas arti dirbančių hidroelektrinių, geležinkelių, karinių poli-gonų, karjerų su vykdomais sprogdinimo darbais, pra-monės įmonių ir pan. Visais atvejais dujų išsiskyrimo rajone d, dujomis sotintą vandeningą horizontą ir talpą-kaupiklį veikia tamprieji svyravimai iš minėtų šal-tinių. Tai sumažina aukščiau aprašyto dirbtinio poveikio būtinybę ir tuo pačiu sumažina dujų gavybos energetines sąnaudas.
[0039] 1 figūroje schematiškai pavaizduotas būdo įgyvendinimo pagal ši, išradimą variantas, kuriame poveiki, i, dujomis sotintą vandeningą horizontą vykdo lokaliniu šaltiniu, nuleidžiamu per gręžinį i, horizontą. 2 figūra vaizduoja būdo įgyvendinimo variantą, kuriame poveikis i, dujomis sotintą vandeningą horizontą vykdomas kombinuojant skirtingus šaltinius. 3 figūra iliustruoja būdo įgyvendinimo variantą, kuriame talpa-kaupiklis virš dujomis sotinto vandeningo horizonto suformuota arti gamtinių arba dirbtinių svyravimų šaltinių.
[0040] Patogiame eksploatacijai rajone (arba parinktame pagal kažkokius kitus kriterijus), virš dujomis sotinto vandeningo horizonto (1) gręžia mažiausiai vieną grę-žinį (2) (2 fig) . Išsiskiriančių dujų priėmimui virš horizonto suformuoja talpą-kaupiklį (3). Aprūpinama priemonėmis tolimesniam dujų paėmimui iš talpos-kaupiklio, sudarant gręžinio perforuotą ruožą (4).
[0041] Po to vykdomas degazuojantis poveikis i dujomis sotintą vandeningą horizontą.
[0042] Viename iš išradimo panaudojimo variantų degazuojanti poveiki i dujomis sotintą vandeningą horizontą vykdo elektromagnetiniu lauku, sudaromu elektrodais (6), kurie nuleisti i, specialiai išgręžtus pagalbinius grę-žinius, kaip tai parodyta 2 fig.
[0043] Kitame variante i, horizontą paveikiama elektros išly-džiais, panaudojant elektros iškroviklį, schematiškai parodyto kaip lokalinio degazuojančio poveikio šalti-niu (5). Degazuojančio poveikio šaltiniu taip pat gali būti sprogstamosios medžiagos užtaisas. Poveiki, galima vykdyti ir panaudojant tampriųjų svyravimų šaltinį (7), kuris randasi paviršiuje (2 fig.). Visais atvejais poveikio efektyvumas padidėja susidarant slėgių skir-tumui, pavyzdžiui, dalinio vandens paėmimo per gręži-nį (2) ir tuo pačiu slėgio sumažėjimo vandeningame horizonte dėka.
[0044] Kaip buvo minėta ir kaip parodyta 2 fig., poveikis gali būti kombinuotas.
[0045] Be to, formuojant talpas-kaupiklius netoli gamtinių arba dirbtinų tampriųjų svyravimų šaltinių (kaip tai schematiškai parodyta 3 fig.) esminiai sumažėja pa-pildomo specialaus degazuojančio poveikio būtinumas, nes seisminės tampriosios bangos, veikdamos i, dujomis sotintą vandeningą horizontą, stimuliuoja ir esminiai greitina išskyrimo procesą.
[0046] Visuose nurodytuose poveikio variantuose dujomis sotintame vandeningame horizonte prasideda jame esančių dujų išsiskyrimas. Dėl mažesnio lyginamojo svorio, lyginant su vandens lyginamuoju svoriu, dujos kyla i, viršų ir kaupiasi talpoje-kaupiklyje ir per perforuotą gręžinio ruožą gali būti ištraukiamos viršun.
[0047] Būdas pagal išradimą buvo panaudotas dujomis sotintam vandeningam horizontui, kuris charakterizuojamas šiais parametrais:
[0048] Realizuojant būdą, pagal geologinės žvalgybos duomenis buvo pastebėtas struktūrinis pakilimas eksploatacijai patogiame rajone. Iki 1200 m gylio buvo pragręžtas grę-žinys (2) , žinomais metodais suformuota talpa-kaupiklis (3) riboje tarp molio ir smėlio klodų (čia tapo būtinu hermetizuoti vieną iš lūžių, kas ir buvo atlikta jį užcementuojant). Per gręžinį kabeliu-lynu į vande-ningąjį klodą (1) nuleidžiamas svyravimų šaltinis (5). Toliau atliekamas vibrobanginis poveikis pagal 1 fig. pateiktą schemą. Vykdant tampriųjų svyravimų poveikius, kaip ir po jų, vandeningame baseine prasideda dujų iš-siskyrimas, kurios dėl savo lengvesnio lyginamojo svorio, lyginant su vandens lyginamuoju svoriu, kyla į viršų ir kaupiasi talpoje-kaupiklyje, o po to per per-formuotą gręžinio ruožą (4) kyla į paviršių. Dujų pa-ėmimas iš gręžinio yra reguliuojamas.
[0049] Aptariamas tap pat realizacijos būdo pavyzdys seisminiai aktyviame rajone, charakterizuojamas šiais jū-rinio periodo lygio dujomis sotinto vandeningo horizonto parametrais: vandens tipas - kalcio chlorido su bendra mineralizacija 91-147 g/l, kuris turi padidintą jodido koncentraciją (1-12 mg/l) ir bromido koncent-raciją (294-426 mg/l). Klodo vandenys charakterizuojami žymiu dujų prisotinimu (2581-3172 cm3/l) . Vandenyje tirpios dujos yra metaninės, jų koncentracija siekia 83-95 %. Sunkiųjų angliavandenilių kiekis neviršija 5 %. Dujų sudėtyje nustatyta 10 % azoto ir iki 0,5 % - rūgš-tūs komponentai. Bendras ištirpusių dujų tamprumas yra 21-51 MPa.
[0050] Būdo realizacijai gręžiamas gręžinys, kurio gylis apie 3000 m. Žinomais metodais sudaroma talpa-kaupiklis, ku-rioje surenkamas seisminio poveikio pagalba gautos dujos. Po prastovos periodo ir nusistojus ribai dujos-vanduo galima vykdyti dujų atranką - paėmimą. Dujų pa-ėmimo iš talpos-kaupiklio tempas priklauso nuo dujų-vandens kontakto judėjimo ir nustatomas pagal jo pa-dėtį. Dujų atranka vyksta viršutinėje talpos dalyje, o galinę gręžinio dali, naudoja dujų-vandens kontakto pa-dėties kontrolei geofiziniais metodais.
[0051] Kai ilgą laiką seisminiai poveikiai nevyksta, tuomet atliekami papildomi degazuojantys poveikiai bet kuriuo iš aukščiau aprašytų būdų.
[0052] Tokiu būdu, šis būdas leidžia vienu metu spręsti dujų gavimo problemą, jų surinkimą bei saugojimą ir visa tai - netoli nuo vartotojų.
[0053] - ištraukti eksploatacijon dujų tūrius, kurie ankščiau buvo nenaudojami ir skaitomi neišskiriamomis; - formuoti dujų telkinius, jų tarpe ir priartintus prie vartotojų; - apjungti vieningoje sistemoje vartotojų ir verslo uždavinių automatini, valdymą; - efektyviau kontroliuoti dujų eksploatacijos ir pa-teikimo procesus; - sumažinti aptarnaujančio personalo kieki,; - sumažinti materialines, energetines, finansines ir kitas išlaidas, jų tarpe sumažinant dujų ir įrenginių transportavimo nuostolius, magistralinių dujotiekių ir siurblinių statybą, dujų saugojimą ir pan.
[0054] Tai sumažina ir ekologinius nuostolius, susietus, pa-vyzdžiui, su tolimu dujų transportu. Būdas gali turėti ir kitus privalumus, kurie išplaukia iš pateikto apra-šymo ir aiškiai matomi šios srities specialistų.
1. Vartotojų aprūpinimo dujomis būdas, apimantis talpų-kaupiklių formavimą, jų užpildymą dujomis ir dujų pateikimą vartotojui, besiskiriantis tuo, kad talpą-kaupikli, formuoja virš dujomis sotinto vandeningo horizonto, o talpos užpildymą atlieka perio-diškai veikiant i, dujomis prisotintą vandeningą ho-rizontą .
2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad periodini, poveiki, i, dujomis sotintą vandeningą horizontą vykdo panaudojant tampriųjų svyravimų gene-raciją .
3. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad talpą-kaupikli, virš dujomis sotintu vandeningu horizontu formuoja tose vietose, kur esama gamtinių arba dirbtinų tampriųjų svyravimų.
4. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad periodini, poveiki, i, dujomis sotintą vandeningą horizontą vykdo sudarant slėgių skirtumą.
5. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad periodini, poveiki, i, dujomis sotintą vandeningą horizontą realizuoja keliant temperatūrą.
6. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad periodini, poveiki, i, dujomis sotintą vandeningą horizontą vykdo sudarant elektromagnetini, lauką.
7. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad periodini, poveiki, i, dujomis sotintą vandeningą horizontą vykdo dviejų ar daugiau poveikių kombinacija:temperatūros pakėlimo ir elektromagnetinio lauko poveikio.
temperatūros pakėlimo ir elektromagnetinio lauko poveikio.