[LT] Farmaciškai priimtinos ropivakaino druskos panaudojimas farmacinio preparato su sensoriniu blokavimu ir su minimaliu motorikos blokavimu gamyboje.
[EN]
[0001] Šis išradimas susijęs su farmaciškai priimtinos ropivakaino druskos mažų koncentracijų panaudojimu farma-cinių preparatų, skirtų numalšinti skausmą po operacijų ir gimdymo sąrėmių metu, gamyboje.
[0002] Pooperacinio skausmo malšinimas vis dar problematiškas šiuolaikinei chirurgijai. Pagal naujausius publikuotus darbus apie 70% visų pacientų, gydytų chirurgiškai, jaučia nuo vidutinio iki stipraus skausmo po chirur-ginio įsikišimo.
[0003] Kokybiškai malšinti skausmą labiausiai reikia per pir-mąsias 24 valandas po operacijos. Tradiciškai pacientams i,veda narkotikus i, raumenis arba veną. Šito dažnai nepakanka, nes narkotiniai analgetikai turi daug nei-giamų poveikių. Vienas iš trūkumų tai kvėpavimo depre-sija, kuri gali atsirasti net po poveikio. Tai reiškia, kad pacientas po to turi būti įdėmiai stebimas spe-cialistų.
[0004] Pacientas, kuriam duotas morfinas, yra pavargęs, apa-tiškas ir dažnai jaučia šleikštuli,. Todėl toks pacientas nesidomi, kas vyksta aplink. Dėl šito sunku juo rūpintis ir paskatinti jį dalyvauti kvėpavimo prati-muose ir trombozių profilaktikoje.
[0005] Vienas iš vartojimo būdų tai vietinių anestetikų įvedimas į epiduralinį tarpą panaudojant infuziją arba protarpines injekcijas. Tokį gydymą gali atlikti spe-cialiai apmokyti asmenys intensyvios priežiūros arba postchirurginiame skyriuje, tik kai pacientas turi epiduralinį kateterį.
[0006] Priežiūros palatoje metu ilgą laiką buvo didelis poreikis sugebėti kokybiškai numalšinti skausmą dides-nei grupei ligonių, infuzuojant į epiduralinį tarpą, pvz., vietinius anestetikus vietoj opiatų.
[0007] Paprastai vietiniai anestetikai puikiai blokuoja skaus-mą. Jų trūkumu yra kojų motorikos blokavimas, kas jaudina pacientus, kurie norėtų išankstinio skausmo malšinimo. Be kitų efektų motorikos blokavimas reiškia, kad pacientas negali palikti savo lovos be pagalbos, nes jo nepaneštų kojos.
[0008] Nors ir keista, šiame išradime buvo pastebėta, kad vietinis anestetikas, ropivakainas, aprašytas, pvz. , WO/85/OC)599, hidrochlorido formoje gali būti duodamas pacientams tokiomis dozėmis, kurios leidžia malšinti skausmą minimaliai paveikiant motorines funkcijas. Tai dozės mažesnės už 0,5% pagal svori,, ypač nuo 0,01% iki 0,45% pagal svori,. Paprastai buvo laikoma, kad tokios mažos dozės yra neveiklios. Normali dozė yra nuo 0,5-2% pagal svori, .
[0009] Vietinis anestetikas pagal ši, išradimą yra farmaciškai priimtinų druskų pavidale. Ypač priimtinas yra ropivakaino hidrochloridas.
[0010] Vietine anestezija pasižyminti kompozicija turi mažiau už 0,5% pagal svori, vietinio anestetiko, geriau nuo 0,01 iki 0,45% pagal svori,, ypač priimtina 0,1-0,3% pagal svori, .
[0011]
[0012] Ropivakainas ištirpinamas vandenyje. Pridedamas natrio šarmas iki pH 5,0-6,0. Gautas tirpalas autoklavuoj amas.
[0013] Geriausias šiuo metu žinomas išradimo įvykdymo būdas tai panaudoti preparatus pagal 3 pavyzdi,.
[0014] Dvigubai slaptas sensorinio ir motorinio blokavimo tyrimas, nuolat infuzuojant i, epiduralini tarpą svei-koms savanorėms moterims 0,1%, 0,2%, 0,3% ropivakaino ir 0,25% bupivakaino.
[0015] Šio tyrimo tikslas buvo surasti mažą ropivakaino koncentraciją, kuri duoda pakankamą sensorinį blokavi-mą, bet mažai arba iš viso neblokuoja motorikos, nuolat infuzuojant į epiduralini tarpą. Šis tyrimas tai pirmas žingsnis ieškant mažos ropivakaino koncentracijos, kuri vėliau bus panaudota numalšinti ligoniams skausmą po operacijų. Tyrime dalyvavo 37 savanoriai. Jie buvo padalinti į 5 poveikių grupes, gaunančias arba 0,1%, 0,2%, 0,3% ropivakaino arba 0,25% bupivakaino. Taip pat buvo kontrolinė grupė, gaunanti 0,9% fiziologini, tir-palą. Pirma buvo įvedamos visų tirpalų didelės dozės, 10 ml, o po to nuolat infuzuojama i, epiduralini tarpą
[0016] 21 valandą, išlaikant 10 ml per valandą greiti,. Per infuziją buvo tikrinamas tiek motorinis tiek ir sen-sorinis blokavimas įvairiais būdais. taip pat buvo įvertinamas savanorių kūno laikysenos stabilumas.
[0017] 1 grupė. Savanoriai, kurie gavo tik fiziologini, tirpa-lą, negavo jokio motorinio ir sensorinio blokavimo. 2 grupė. 0,25% bupivakainas infuzijos metu davė gerą sensorinio blokavimo segmentini, plitimą (nuo apatinės pilvo dalies iki apatinių galūnių dalių). Visuose sava-noriuose aptiktas didelis motorinis blokavimas ir infuzijos metu 75% (6/8) jokiu būdu negalėjo stovėti. 3 grupė. 0,3% ropivakainas davė tos pačios trukmės sensorini, blokavimą kaip ir 0,25% bupivakainas. Viršutinė sensorinio blokavimo segmentinio plitimo riba buvo šiek tiek didesnė už bupivakaino. Po 10 valandų nuolatinės infuzijos apatinė sensorinio blokavimo segmentinio plitimo riba buvo pastumta i, viršų, lyginant su bupivakainu, tuoj pat žemiau kelių, o infuzijos gale buvo virš kelių. Motorinis blokavimas pasireiškė šiek tiek mažiau lyginant su bupivakainu. 5 iš 7 savanorių jokiu būdu negalėjo atsistoti infuzijos metu, kad išbandytų kūno laikysenos stabilumą. 4 grupė. Žemesniojoje pilvo dalyje 0,2% ropivakainas davė tą pati, sensorini, blokavimą kaip ir 0,25% bupivakainas, bet parodė mažesni, sensorini, blokavimą aplink kulkšnis, po 10 valandų nuolatinės infuzijos, senso-rinis blokavimas buvo mažesnis negu 0,3% ropivakaino ir 0,25% bupivakaino atveju. Motorinis blokavimas buvo mažiau išreikštas lyginant su 0,3% ropivakaino, o taip pat 0,25% bupivakaino tirpalais. 25% (2/8) savanorių jokiu būdu negalėjo atsistoti, tuo tarpu likę savanoriai (6/8), infuzijos eigoje, galėjo tam tikru momentu atlikti kai kuriuos kūno laikysenos testus. 5 grupė. Per pirmąsias 5 infuzijos valandas, 0,1% ropivakainas davė siauresni, sensorinio blokavimo paplitimą lyginant su 0,2% ropivakaino tirpalu. Normalus jutimas grįžo po 8 valandų infuzijos i, epiduralini, tarpą.
[0018] Nei vienoje tikrintoje grupėje jokių rimtų ar netikėtų žalingų pokyčių nebuvo pastebėta.
[0019] Pastebėta, kad bupivakainas davė 75% didesni, motorini, blokavimą už ropivakainą, kuris davė tik 25% prie panašių dozių kiekių.
[0020] 0,3% ir 0,2% dozių ropivakainas davė apytiksliai panašų motorini, blokavimą. 0,1% dozės jis mažesnis.
[0021] Iš vienarūšio ropivakaino poveikio galima padaryti išvadą, kad minėtasis junginys ypač naudingas, kai jis įvedamas pacientams mažomis dozėmis, malšinant skausmą po chirurginių operacijų ir gimdymo sąrėmių metu, bei turi gerą pusiausvyrą tarp pakankamo sensorinio blokavimo ir norimo minimalaus laipsnio motorinio blokavimo.
1. Farmaciškai priimtinos ropivakaino druskos mažų kon-centracijų panaudojimas farmacinių preparatų su sensoriniu blokavimu ir su minimaliu motorikos blokavimu gamyboje, kurioje ropivakaino koncentracija yra mažesnė už 0,5% pagal svori,.
2. Panaudojimas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad ropivakainas yra ropivakaino hidrochlorido formoje.
3. Panaudojimas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad ropivakaino koncentracija yra nuo 0,01% iki 0,45% pagal svori,.
4. Panaudojimas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad ropivakaino koncentracija yra 0,2% pagal svori,.
5. Farmacinis preparatas, naudojamas valdyti skausmą su minimaliu motorikos blokavimu, besiskiriantis tuo, kad jo aktyviuoju ingredientu yra farmaciškai priimtina ropivakaino druska, kurios koncentracija mažesnė už 0,5% pagal svori,.