[LT] Terapinis preparatas inhaliacijoms, kuris sudarytas iš insulino ir medžiagos , kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, peptido absorbciją paciento plaučiuose, pateikiamasmiltelių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale.
[EN]
[0001] Šis išradimas susijęs su terapiniu insulino preparatu, kuris tinka inhaliacijoms.
[0002] Insulinas vaidina pagrindini, vaidmenį organizmo anglia-vandenių, riebalų ir baltymų metabolizme. Diabetes mel-litus (cukraligė, cukrinis diabetas) (paprastai vadi-namas tiesiog diabetu) tai liga, paisižyminti metabolizmo, ypač gliukozės metabolizmo, reguliacijos sutrikimu. Normaliuose individuose padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (kaip antai kiekis tuoj po valgio) paskatina kasos salelių beta ląsteles išskirti i, kraują insuliną, peptidinį hormoną. Insulinas prisiriša prie insulino receptorių, esančių ant daugelio ląstelių tipų, ypatingai ant raumenų ląstelių, ir tuo būdu praneša ląstelėms, kad reikia padidinti gliukozės įsiurbimą i, ląsteles. Kai kraujo gliukozė grįžta prie normalaus kiekio, kuris buvo prieš valgymą, insulino kiekis kraujyje taip pat sumažėja. Kai nėra insulino, gliukozės kiekis kraujyje gali pakilti iki pavojingai aukšto lygio (būsenos vadinamos hiperglikemija), galin-čio iššaukti mirti,. Per didelis insulino kiekis nenormaliai sumažina gliukozės kieki, kraujyje (hipo-glikemija), kas taip pat pavojinga ir gali būti mir-tina. Normaliuose individuose egzistuojančios grįž-tamojo ryšio grandinės, reguliuojančios insulino sekre-ciją ir jo pašalinimą iš didžiojo kraujo apytakos rato, užkerta kelią tiek hiperglikemijai tiek ir hipo-glikemi]ai.
[0003] Cukraligė - tai liga, paveikusi apie 3% Švedijos popu-liacijos. Iš šių 3% apytiksliai 20% serga I tipo cukralige, o likusieji II tipo cukralige.
[0004] I tipo cukraligė arba nuo insulino priklausoma cukra-ligė (IDDM), paprastai prasideda vaikystėje. Ji api-būdinama kasos beta ląstelių atrofija, kuri sukelia insulino gamybos sumažėjimą ar sustabdymą, ir tokio paciento gyvybė priklauso tik nuo egzogeninio insulino.
[0005] Dažnesnė II tipo cukraligė arba nepriklausoma nuo insulino cukraligė (NIDDM) paprastai išsivysto pacien-tams vyresnio amžiaus negu 40 metų. Šie ligoniai gali turėti bent jau pradžioje, normalų ar net didesni, insulino kieki, kraujyje, bet turėti nenormaliai žemą gliukozės įsiurbimo greiti, i, ląsteles, atsakant insuliną. Nors II tipo cukraligę dažnai galima išgydyti reguliuojant ligonio dietą, įvedimas egzogeninio insulino, kaip priedo prie sekretuojamo ligonio beta ląs-telėse, taip pat gali pasirodyti būtinas.
[0006] Insulino veiklių dozių negalima įvesti orališkai, kadangi jis greitai degraduoja dėl fermentų virškinimo trakte ir žemo pH skrandyje, prieš jam pasiekiant kraują. Standartinis įvedimo būdas - tai izotoninio insulino tirpalo įšvirkštimas po oda, kurį atlieka pats ligonis. Injekcijų būtinumas sukelia daug sunkumų ir nepatogumų daugumai ligonių, bei gali atsirasti vie-tinės reakcijos injekcijų vietose. Be to, įšvirkštus insuliną gaunamas nenormalus nefiziologinis koncentracijos profilis plazmoje. Šis nenormalus koncentracijos profilis plazmoje yra nepageidaujamas ir padidina šalutinių poveikių, susijusių su ilgalaikiu cukraligės gydymu, rizikos lygį.
[0007] Dėl šių trūkumų, tenka ieškoti tokios insulino formos, kuri galėtų būti įvedama kitaip, negu įšvirkščiant. Stengiantis atrasti tokią insulino formą, buvo pateikti įvairūs pasiūlymai. Pavyzdžiui, buvo pasiūlyti produktai, skirti įvesti per nosį, burnos ertmę ar tiesiąją žarną, ypač daug pastangų įdėta produktuose, įvedamuose per nosį. Tačiau įvedimas per nosį yra problematiškas ir duoda tik labai žemą biologinį pri-einamumą. Paskutiniais metais sustiprėjo domėjimasis sistemingai aktyvių vaistų įvedimu per plaučius ir tame tarpe buvo atlikti kai kurie tyrimai, įvedant insuliną per plaučius. Daygumas iš jų buvo skirti įvesti per plaučius tirpalus ar suspensijas, pavyzdžiui, panaudojant purkštuvus ir matuojamų dozių inhaliatorius su slėgimu, bet visi turėjo ribotą sėkmę.
[0008] Mes aptikome, kad insulinas taip pat gali būti įjungtas į sausų miltelių preparatą, skirtą inhaliacijoms, taip pat įjungiant medžiagą, kuri pagreitina insulino absorbciją plaučiuose, ir iš šio preparato insulinas gali būti absorbuojamas terapiškai priimtinu greičiu ir kiekiu. Terminas "pagreitinta absorbcija" reiškia, kad insulino kiekis, absorbuotas į didįjį kraujo apytakos ratą, esant skatintojui yra didesnis, negu kiekis absorbuotas be skatintojo.
[0009] Taigi pagal šį išradimą paruošiamas terapinis preparatas, sudarytas iš aktyviųjų junginių (A) insulino ir
[0010] (B) medžiagos, kuri pagerina insulino absorbciją žemes-niuosiuose kvėpavimo takuose, bei šis preparatas yra
[0011] sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale, kuriame bent 50% visos aktyviųjų junginių masės sudaro (a) pirminės dalelės, kurių skersmuo mažesnis už apytiksliai 10 mikronų, pvz., tarp 0,01 ir 10 mikronų, geriau tarp 1 ir 6 mikronų, arba (b) minėtųjų dalelių aglomeratai.
[0012] Terapinis preparatas, pagal šį išradimą, gali turėti tik minėtuosius aktyviuosius junginius arba jis gali turėti kitas medžiagas, kaip antai farmciškai priimtiną nešiklį. Didžioji šio nešiklio dalis gali būti sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis už apytiksliai 10 mikronų, kad bent 50% gautų miltelių, kaip visumos, būtų pasirinktinai sudaryti iš aglomeruotų pirminių dalelių, kurių skersmuo mažesnis už apytiksliai 10 mi-kronų; iš kitos pusės, didžioji nešiklio dalis gali būti sudaryta iš daug didesnių dalelių ("stambiųjų dalelių"), todėl gali susiformuoti "sutvarkytas miši-nys" tarp aktyviųjų junginių ir minėtojo nešiklio. Sutvarkytame mišinyje, kitaip dar sąveikiniame arba lipiajame mišinyje, smulkios vaistų dalelės (šiame išradime aktyvieji junginiai) gana vienodai pasiskirsto po stambesniųjų ekscipiento dalelių (šiame išradime farmaciškai priimtino nešiklio) paviršių. Geriau kai tokiu atveju aktyvieji junginiai nesudaro aglomeratų prieš suformuojant sutvarkytąja, mišinį. Stambiosios dalelės gali turėti skersmenį virš 20 mikronų, pavyz-džiui, 60 mikronų. Virš šių apatinių ribų stambiųjų dalelių skersmuo nėra labai svarbus, todėl gali būti panaudotos įvairaus dydžio stambiosios dalelės, jei reikia, taip pagal praktinius tam tikro recepto reikalavimus .
[0013] Nors nėra reikalavimo, kad stambiosios dalelės sutvarkytame mišinyje turėtų vienodą dydi,, tačiau pranašiau kai stambiosios dalelės sutvarkytame mišinyje yra panašaus dydžio. Labiau priimtina, kai stambiosios dalelės turi skersmenį 60-800 mikronų.
[0014] Taigi atskirame įgyvendinime, šis išradimas pateikia terapinį insulino ir medžiagos, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, prepa-ratą, kuris yra sausų miltelių pavidale, tinkamame inhaliacijoms ir kuriame bent 50% visos masės sudaryta iš (a) dalelių turinčių skersmenį, mažesnį už apytiksliai 10 mikronų, arba (b) minėtųjų dalelių aglomeratų; kitame konkrečiame įgyvendinime išradimas siūlo terapinį preparatą, sudarytą iš insulino, medžia-gos, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, ir farmaciškai priimtino nešiklio, šis preparatas yra sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale ir bent 50% jo visos masės sudaryta iš (a) dalelių, turinčių skersmenį, mažesnį už apytiksliai 10 mikronų, arba (b) minėtųjų dalelių aglo-meratų; ir dar kitame atskirame įgyvendinime išradimas siūlo terapini, preparatą, sudarytą iš aktyviųjų juginių
[0015] (A) insulino ir (B) medžiagos, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, bei šiame
[0016] preparate bent 50% visos aktyviųjų junginių, (A) ir (B) masės sudaryta iš dalelių, turinčių skersmenį, mažesni, už apytiksliai 10 mikronų, ir farmaciškai priimtino nešiklio, bei šis preparatas yra inhaliacijoms tinkamame sausų miltelių pavidale, kuriame gali susiformuoti sutvarkytas mišinys tarp aktyviųjų junginių ir farmaciškai priimtino nešiklio.
[0017] Labiau priimtinuose įgyvendinimuose bent 60%, kaip antai bent 70%, ar bent 80% ir dar geriau bent 90% visos aktyviųjų junginių masės, (A) ir (B), sudaryta iš dalelių, turinčių skersmenį, mažesnį už apytiksliai 10 mikronų, arba iš tokių dalelių aglomeratų, o kai sausų miltelių preparatas turi nešiklį, neskirtą sudaryti sutvarkytiems mišiniams, geriau kai bent 60%, kaip antai bent 70%, ar bent 80% ir dar geriau bent 90% visos sausų miltelių masės, sudaryta iš dalelių, tu-rinčių skersmenį, mažesnį už apytiksliai 10 mikronų, arba iš tokių dalelių aglomeratų.
[0018] Nors sausi milteliai inhaliacijoms, turintys ar ne-turintys farmaciškai priimtiną nešiklį, gali turėti dalelių aglomeratų, kaip paminėta aukščiau, įkvėpimo metu bet kurie aglomeratai turi būti žymia dalimi suskaidyti, kad gautųsi milteliai, kurie bent 50% sudaryti iš dalelių, turinčių skersmenį, mažesnį už apytiksliai 10 mikronų. Aglomeratai gali susidaryti dėl kontroliuojamo aglomerizacijos proceso arba tiesiog dėl artimo kontakto tarp miltelių dalelių. Bet kuriuo atveju svarbu, kad aglomeratai sugebėtų suirti, pvz . , veikiant mechaniškai inhaliatoriuje ar kitu būdu, į anksčiau minėtąsias daleles. Bendru atveju, geriau kai sutvarkytuose mišiniuose aglomeratai nesusidaro. Sutvarkyto mišinio atveju, aktyvieji junginiai turėtų būti atpalaiduojami nuo didžiųjų dalelių įkvėpimo arba mechaninių priemonių pagalba inhaliatoriuje, arba kitomis priemonėmis, tada aktyvieji junginiai nusėda žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, o nešiklio dalelės burnoje.
[0019] Šiame išradime gali būti panaudotos įvairios insulino formos ar dariniai. Pavyzdžiui, gali būti panaudotas jaučio, kiaulės arba biosintetinis ar pusiausintetinis žmogaus insulinas, arba biologiškai aktyvus žmogaus insulino darinys ("modifikuotas insulinas"), pavyz-džiui, turintis tam tikrų amino rūgščių pakaitas, kaip išdėstyta Brage ir kt. "Diabetes care" 13:923, 1990. Modifikuotas insulinas kuriamas tam, kad pagerėtų įvairios savybės, pavyzdžiui, pagerėtų stabilumas arba gautųsi geresnė farmakinetinė forma (t.y. geresnė absorbcijos per epitelinę membraną forma). Insulinas privalo turėti mažai cinko, nes cinkas mažina insulino tirpumą, greičiausiai sumažindamas insulino absorbcijos greitį, ir taip pat todėl, kad cinkas gali sudaryti netirpias nuosėdas su kai kuriomis skatinančiomis medžiagomis, kurias galima panaudoti šiame išradime. Be to, insulinas turi būti sausų miltelių pavidale, kurie gali greitai ištirpti vandeniniame tirpale.
[0020] Medžiagos, kurios pagerina insulino absorbciją plau-čiuose, toliau čia vadinamos skatintojais, gali būti bet kurios iš eilės junginių, kurie gerina absorbciją pro apatinių kvėpavimo takų epitelinių ląstelių sluoksnį į gretimus plaučių apytakos indus. Skatintojas tai gali atlikti keliais galimais būdais: (1) Paraląstelinio laidumo insulinui pagerinimas, suke-liant struktūrinius pokyčius kietuose sujungimuose tarp epitelinių ląstelių. (2) Tarpląstelinio pralaidumo insulinui pagerinimas, sąveikaujant su membranos proteinais ar lipidais arba ekstrahuojant membranos proteinus ar lipidus, tuo būdu paveikiant membranos vientisumą. (3) Sąveika tarp skatintojo ir insulino, kuri padidina insulino tirpumą vandeniniame tirpale. Tai galima atlikti neleidžiant susiformuoti insulino agregatams (dimerams, trimerams, heksamerams) arba ištirpinant insulino molekules skatintojo micelėse. (4) Gleivinio barjero, išklojančio alveoles ir kelius i, plaučius, klampumo sumažinimas arba ištirpdymas, tuo būdu apnuoginamas epitelio paviršius tiesiogiai absor-buoti insuliną.
[0021] Skatintojas gali veikti arba pagal vieną iš mechanizmų, pateiktų aukščiau, arba pagal du ir daugiau. Skatintojas, kuris veikia pagal kelis mechanizmus, turi didesnes galimybes paskatinti efektyvią polipeptido absorbciją, negu tas skatintojas, kuris naudoja tik vieną ar du mechanizmus. Pavyzdžiui, paviršiaus aktyviosios medžiagos tai skatintojų klasė, kuri, kaip manoma, veikia pagal visus keturis mechanizmus, pa-teiktus aukščiau. Paviršiaus aktyviosios medžiagos yra amfifilinės molekulės, turinčios tiek lipofilinę tiek ir hidrofilinę pusę, su kintančiu šių dviejų charak-teristikų balansu. Jei molekulė yra labai lipofilinė, tai mažas medžiagos tirpumas vandenyje gali riboti jos naudingumą. Tačiau, jei žymiai dominuoja hidrofilinė pusė, tai molekulės paviršiaus aktyviosios savybės gali būti minimalios. Taigi, kad būtų efektyvi, paviršiaus aktyvioji medžiaga turi pataikyti i, tam tikrą balansą tarp pakankamo tirpumo ir pakankamo paviršiaus akty-vumo .
[0022] Kita paviršiaus aktyviosios medžiagos savybė, kuri gali būti svarbi, tai paviršiaus aktyviosios medžiagos gry-nasis krūvis prie plaučių pH reikšmės (apytiksliai 7,4). Insulino i zoelektrinis pH yra 5,5. Prie pH 7,4 insulinas turi neigiamą grynąji, krūvį. Tai gali sukelti elektrostatini, atstūmimą tarp insulino molekulių, kuris savo ruožtu neleidžia agreguotis ir todėl padidina tirpumą. Jei paviršiaus aktyvioji medžiaga taip pat turi neigiamą krūvi,, tai ji gali sąveikauti su insulinu, pavyzdžiui, hidrofobiškai, ir todėl atsiras papildoma stūma tarp insulino molekulių. Taigi anijoninė paviršiaus aktyvioji medžiaga turės papildomą pranašumą (lyginant su tomis, kurios yra neutralios ar turi teigiamą grynąji, krūvi, prie fiziologinio pH) gerinant absorbciją, padėdama stabilizuoti insuliną monomeriniame stovyje.
[0023] Visa eilė skirtingų junginių, potencialiai naudingų kaip skatintojai šio išradimo būduose, buvo išbandyti ant žiurkių, kaip aprašyta žemiau 5 pavyzdyje. Kitos medžiagos su žinomomis absorbciją skatinančiomis savy-bėmis arba su fizikinėmis savybėmis, kurios padaro jas tinkamais kandidatais šio išradimo būdams, lengvai gali būti patikrintos asmens, turinčio įprastinę patirti,, tokiuose in vivo bandymuose arba, kitu būdu, in vitro bandymuose, aprašytuose 6 pavyzdyje.
[0024] Gali būti, kad derinys iš dviejų ar daugiau skati-nančiųjų medžiagų taip pat duos patenkinančius rezultatus. Laikoma, kad išradimas apima tokių derinių panaudojimą šio išradimo būduose.
[0025] Skatintojas, naudingas šio išradimo būduose, turi suderinti efektyvų insulino absorbcijos gerinimą su (1) toksiškumo nebuvimu prie naudojamų koncentracijų ir
[0026] (2) geromis miltelių savybėmis, t.y. neturėjimu lipnios ar vaškines korisistenci j os kietame būvyje. Medžiagos toksiškumas gali būti patikrintas standartiniais me-todais, kaip antai MTT bandymais, kaip, pavyzdžiui, aprašyta Int. J.Pharm., 65 (1990), 249-259. Duotos medžiagos miltelių savybės gali būti nustatytos iš publikuotų duomenų apie medžiagą arba empyriškai.
[0027] Vienas iš daug žadančių skatintojų yra riebiosios rūgšties druska. Buvo pastebėta, kad sočių riebiųjų rūgščių natrio druska, kurių anglies grandinės ilgis yra 10 (t.y., natrio kapratas), 12 (natrio lauratas) ir 14 (natrio miristatas) gerai veikia šio išradimo būde. Pastebėta, kad kaprino rūgšties kalio ir lizino druskos taip pat yra efektyvios šio išradimo būde. Jei anglies grandinės ilgis trumpesnis už apytiksliai 10, pavir-šiaus aktyviosios medžiagos paviršinis aktyvumas gali būti per mažas, o jei grandinės ilgis ilgesnis už apytiksliai 14, tai sumažėjęs riebiosios rūgšties tirpumas vandenyje riboja jos naudingumą.
[0028] Labiausiai tinkama šiam išradimui medžiaga, kuri gerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra natrio kapratas.
[0029] Taigi ypatingai priimtiname išradimo įgyvendinime, iš-radimas pateikia farmacinę kompoziciją, turinčią aktyviuosius junginius, (A) insuliną ir (B) natrio kapratą, sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale, kuriame bent 50% visos aktyviųjų junginių, (A) ir (B) , masės sudaro (a) pirminės dalelės, kurių skersmuo ma-žesnis negu apytiksliai 10 mikronų, pavyzdžiui, tarp 0,01 ir 10 mikronų ar geriau tarp 1 ir 6 mikronų, arba (b) šių dalelių aglomeratai; konkrečiai ypač priimtinas šio išradimo įgyvendinimas pateikia: terapini, insulino ir natrio kaprato preparatą, kuris yra sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale ir bent 50% jo masės sudaro (a) pirminės dalelės, kurių skersmuo mažesnis negu 10 mikronų arba (b) šių dalelių aglommeratai ;
[0030] terapini, preparatą, sudarytą iš insulino, natrio kaprato, ir farmaciškai priimtino nešiklio, šis preparatas yra sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale ir bent 50% jo visos masės sudaryta iš (a) da-lelių, turinčių skersmenį, mažesni, už apytiksliai 10 mik-ronų arba (b) minėtųjų dalelių aglomeratų; ir
[0031] terapini, preparatą, sudarytą iš aktyviųjų junginių,
[0032] (A) insulino ir (B) natrio kaprato, bei šiame preparate bent 50% visos aktyviųjų junginių, (A) ir (B) , masės
[0033] sudaryta iš dalelių, turinčių skersmenį, mažesni, už apytiksliai 10 mikronų, ir farmaciškai priimtino ne-šiklio, šis preparatas yra sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale, kuriame gali susiformuoti sutvarkytas mišinys tarp aktyviųjų junginių ir farma-ciškai priimtino nešiklio.
[0034] Skirtingi priešingo krūvio jonai gali pakeisti sočių riebiųjų rūgščių druskų tirpumą vandenyje taip, kad gali pasirodyti, jog skatintojas, turintis anglies grandinę ne 10-14 ilgio, bus net pranašesnis už skatintojus, konkrečiai paminėtus aukščiau. Nesočių riebiųjų rūgščių druskos taip pat gali būti naudingos šiame išradime, kadangi jos geriau tirpsta vandenyje negu sočiųjų riebiųjų rūgščių druskos, ir todėl gali turėti ilgesnę grandinę nei pastarosios, bei vis dar išlaikyti tirpumą, būtiną sėkmingai pagerinti insulino absorbcij ą.
[0035] Tulžies druskos ir tulžies druskų dariniai buvo išbandyti kaip skatintojai šio išradimo būde. Visos testuotosios (ursodezoksicholato, taurocholato, gliko-cholato ir taurodihidrofuzidato natrio druskos) efektyviai pagerina insulino absorbciją plaučiuose. Fosfolipidai taip pat buvo patikrinti kaip skatintojai. Buvo aptikta, kad vienos grandinės fosfolipidas (lizo-fosfatidilcholinas) buvo geras skatintojas, tuo tarpu dvigrandiniai fosfolipidai (dioktanoilfosfatidilcho-linas ir didekanoilfosfatidilcholinas) nebuvo gerais skatintojais. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad dvigrandiniai fosfolipidai yra daug mažiau tirpūs vandenyje už jų viengrandinius atitikmenis; tačiau natūralu tikėtis, jog dvigrandiniai fosfolipidai su trumpesne grandine, labiau tirpūs vandenyje už jų ilgesnių grandinių antrininkus, galės būti panaudoti kaip skatintojai šiame išradime, taigi tiek vienos, tiek ir dviejų grandinių fosfolipidai gali būti panaudoti.
[0036] Buvo išbandytas vienas glikozidas, oktilgliukopi-ranozidas, kaip šio išradimo skatintojas ir aptikta, kad jis tuti šiokių tokių skatinančių savybių. Kiti alkilų glikozidai, pavyzdžiui, tiogliukopiranozidai ir maltopiranozidai, galima tikėtis, taip pat demonstruos absorbcijos gerinimo savybes šio išradimo būduose.
[0037] Ciklodekstrinai ir jų dariniai efektyviai gerina insulino absorbciją nosyje ir galėtų panašiai veikti plaučiuose. Dimetil -(3-ciklodekstrinas buvo išbandytas šio išradimo būde ir gautas absorbciją gerinantis poveikis .
[0038] Kitos potencialiai naudingos paviršiaus aktyviosios medžiagos tai natrio salicilatas, natrio 5-metoksi-salicilatas ir natūraliai egzistuojančios paviršiaus aktyviosios medžiagos, kaip antai glicilrizino rūgšties druskos, saponino glikozidai ir acilo karnitinai.
[0039] Joninių skatintojų (pvz., aukščiau aprašytų anijoninių paviršiaus aktyviųjų medžiagų) atveju gali būti svarbi priešingo krūvio jono kilmė. Konkretus priešingo krūvio jonas gali turėti įtakos skatintojo ar bet kokio preparato, turinčio skatintoją, miltelių savybėms, tir-pumui, stabilumui, higroskopiškumui ir lokaliam/bendram toksiškumui. Jis taip pat gali paveikti insulino, su kuriuo jis derinamas, stabilumą ir/arba tirpumą. Bendru atveju, reiktų laukti, kad monovalentiniai metalų kati-jonai, kaip antai natris, kalis, litis, rubidis ir cezis, bus naudingi kaip priešingo krūvio jonai ani-joniniams skatintojams. Amoniakas ir organiniai aminai sudaro kitą klasę katijonų, kurie, kaip laukiama, tiks panaudojimui su anijoniniais skatintojais, turinčiais karboksilinės rūgšties grupę. Tarp tokių organinių aminų yra etanolaminas, dietanolaminas, trietanol-aminas, 2-amino-2-metilaminas, betainai, etilendi-aminas, N,N-dibenziletilentetraaminas, argininas, hek-sametilentetraaminas, histidinas, N-metilpiperidinas, lizinas, piperazinas, spermidinas, sperminas ir tris-(hidroksimetil)aminometanas.
[0040] Kadangi efektyvus insulino absorbcijos plaučiuose pagerinimas buvo aptiktas su daugeliu iš išbandytų skatintojų, galima laukti, kad dar daugiau bus jų atrasta, veikiančių taip pat panašiu būdu. Krakmolo mikrosferos efektyviai gerina insulino, įvesto pro nosies membraną, biologini, prieinamumą ir buvo išbandytos kaip skatintojas šio išradimo būduose. Nors jos pasirodė nelabai naudingos įvedant per plaučius modelio su gyvūnu atveju, kuris čia buvo naudojamas, reikia manyti, kad tai atsitiko pagrinde dėl techninių sunkumų, ir juos įveikus įvedimas per plaučių traktą gali būti sėkmingas. Chelatai - tai skatintojų klasė, kuri, manoma, veikia surišdama kalcio jonus. Kadangi kalcio jonai padeda išlaikyti tarp1: tarp ląstelių išmatavimus ir priedo sumažina insulino tirpumą, šių jonų surišimas teoriškai turi tiek padidinti insulino tirpumą, tiek ir padidinti paraląstelinį insulino skvarbumą. Nors vienas ištirtas chelatas, etilen-diamintetraacto rūgšties natrio druska (EDTA), pasirodė neefektyvus gerinant insulino absorbciją išbandytame žiurkės modelyje, kiti kalci, surišantys chelatiniai reagentai, gali pasirodyti labiau vertingais.
[0041] Bendru atveju insulino ir skatintojo santyki, reikia Raikyti kaip galima didesnį, ribose, kuriose greitai ir efektyviai skatinama insulino absorbcija. Tai svarbu, kad būtų galima minimizuoti skatintojo sukeltus nepa-lankius poveikius, tiek lokaliai tiek sistemiškai. Optimalus insulino ir skatintojo santykis gali būti nustatytas kiekvienam duotajam skatintojui bandant įvairias proporcijas in vivo modeliuose, kaip čia aprašyta. Pavyzdžiui, insulinas buvo derinamas su natrio kapratu šiomis svoris/svoris proporcijomis: 50/50, 75/25, 82,5/17,5 ir 90/10. Žymus insulino absorbcijos pagerėjimas buvo gautas su 50% ir 25% natrio kaprato; 10% davė nedidelį absorbcijos padidėjimą, o 17,5% davė tarpinius rezultatus. Tai nurodo, kad mažiausia efektyvi natrio kaprato koncentracija, naudojant šio išradimo būduose, yra apytiksliai 15-25% ir galbūt 20-25%. Kiti skatintojai gali turėti didesnes ar mažesnes optimalias koncentracijas, lyginant su insulinu, ir todėl kiekvienas individualus skatintojas turi būti išbandytas atskirai. Tačiau pasirėmus aukš-čiau aprašytais rezultatais, reiktų laukti, jog optimalus proporcijos skatintojui, kuris yra paviršiaus aktyvioji medžiaga, bendru atveju bus tarp 10 ir 50% insulino/skatintojo mišinio, pavyzdžiui, tarp 15 ir 50% kaip, kad tarp 25% ir 50%. Reikia pažymėti, jog aukš-čiau pateiktos proporcijos atstovauja proporcijoms susijusioms vien tik su insulinu ir neįvertinamas joks nešiklis ar kitas priedas, kurie gali būti pridėti, pavyzdžiui, kad pagerėtų preparato miltelių savybės.
[0042] Absorbuoto insulino kiekis, pagal šį išradimą, gali būti žymiai didesnis už kiekį absorbuotą be skatintojo. 4 pavyzdyje parodyta, kad terapinis preparatas, pagal ši, išradimą, kai įkvepiamas, demonstruoja biologinį prieinamumą gerokai didesni, už tris kartus, negu įkvėp-tas preparatas vien iš insulino.
[0043] Labiau priimtina, kai absorbuoto insulino kiekis, pagal ši, išradimą, patikimai didesnis (p<0,05) už kieki, absorbuotą be skatintojo.
[0044] Kaip išdėstyta aukščiau, papildomos medžiagos, paprastai vartojamos terapiniuose preparatuose, kaip antai farmaciškai priimtini nešikliai, gali būti įjungti į terapinį preparatą pagal šį išradimą. Papildomos medžiagos gali būti įjungiamos, pavyzdžiui, tam, kad milteliai atsiskiestų iki kiekio, kurį galima įvesti panaudojant konkretų norimą miltelių inhaliatorių; palengvėtų preparato apdorojimas; pagerėtų preparato miltelių savybės; padidėtų preparato stabilumas, pvz., panaudojant antioksidantus arba pH-koreguojančius junginius; arba suteiktų preparatui skonį. Bet kuris iš šių priedų privalo nedaryti neigiamo poveikio insulino ar absorbcijos skatintojo stabilumui arba žalingai paveikti insulino absorbciją. Jis turi būti stabilus, neturi būti higroskopiškas, turėti geras miltelių savybes, nedaryti nepalankių poveikių kvėpavimo takams. Kaip potencialiai naudingus priedus galima paminėti mono-, di- ir polisacharidus, cukrų alkoholius ir kitus poliolius, pvz., laktozę, gliukozę, rafinozę, melezitozę, laktitolį, maltitolį, trechaliozę, sacha-rozę, manitolį ir krakmolą. Kaip redukuojantys cukrūs, laktozė ir gliukozė, linkusios suformuoti su proteinais kompleksus, neredukuojantys cukrūs, tokie kaip rafi-nozė, melezitozė, laktitolis, maltitolis, trechaliozė, sacharozė, manitolis ir krakmolas gali būti labiau priimtini priedai šiam išradimui. Priklausomai nuo naudojamo inhaliatoriaus bendras tokių priedų kiekis gali kisti plačiose ribose. Tam tikromis aplinkybėmis priedų reikia mažai ar iš viso nereikia, tuo tarpu inhaliatoriaus, kuriam veikti reikia didelio miltelių tūrio, atveju priedai gali sudaryti labai didelę preparato dali,. Reikalingą priedų kieki, lengvai gali nustatyti patyręs šioje srityje asmuo, pasiremdamas konkrečiomis aplinkybėmis.
[0045] Patogus būdas įvesti miltelius i, ligonio plaučius, tai panaudoti nešiojamą inhaliatorių, per kuri, galima inhaliuoti sausus miltelius. Daug tokių prietaisų, paprastai sukurtų įvesti priešastminius ir prieš-uždegiminius vaistus i, kvėpavimo sistemą, jau yra rinkoje. Labiau priimtinas sausų miltelių inhaliatorius privalo turėti šias konstrukcijos ypatybes: turi apsaugoti miltelius nuo drėgmės ir garantuoti, kad atsitiktinai nebūtų pateikta per didelė dozė; be to, būtų pageidautinos kaip galima daugiau iš šių savybių: apsaugoti miltelius nuo šviesos; turėti didelę įkve-piamą frakciją ir didelė dalis turi nusėsti plaučiuose, esant plačiam srauto greičių intervalui; mažai nukrypti nuo dozės ir įkvepiamos frakcijos; išlaikyti mažą miltelių kiekį kandiklyje; turi būti maža adsorbcija inhaliatoriaus paviršiuose; turi turėti lankstumą pasirenkant dozės dydį; ir mažą pasipriešinimą įkvė-pimui. Geriau kai inhaliatorius yra vienos dozės, nors daugelio dozių inhaliatoriai, pavyzdžiui, geriau daugelio dozių, daugkartinio vartojimo, sausų miltelių inhaliatorius, paleidžiamas įkvėpimu, gali taip pat būti vartojamas. Geriau vartoti vienos dozės, vienkartinio vartojimo sausų miltelių inhaliatorių, pa-leidžiamą įkvėpimu.
[0046] Aprašytasis miltelių preparatas gali būti pagamintas keliais būdais naudojant standartines metodikas. Tam tikrame proceso etape aktyviuosius junginius ir, jei tinka (t.y. kai nenumatomas sutvarkytas mišinys), bet kurį nešiklį gali reikti susmulkinti iki mikroninių dalelių, panaudojant tinkamus malūnus, pvz., čiurkšlinę trintuvę, kad gautųsi pirminės dalelės, kurių dydis patektų i, diapazoną, užtikrinanti, didžiausią nusėdimą žemesniuosiuose kvėpavimo takuose (t.y. mažesnės už 10 Įim) . Pavyzdžiui, galima sumaišyti sausus insulino ir skatintojo miltelius bei kur tinka nešikli, ir po to kartu medžiagas susmulkinti iki mikroninių dalelių; kitu atveju, medžiagos gali būti smulkinamos atskirai ir tada sumaišomos. Kai maišomi junginiai turi skirtingas fizines savybes, pavyzdžiui, tvirtumą ir trapumą, atsparumas smulkinimui iki mikroninių dalelių skiriasi ir gali tekti panaudoti skirtingą slėgi, skaldant juos iki tinkamo dalelių dydžio. Todėl, smulkinant drauge, vieno iš komponentų dalelių dydžiai gali būti nepatenkinami. Tokiais atvejais būtų geriau skirtingus komponentus smulkinti atskirai ir po to juos sumaišyti.
[0047] Taip pat galima pirma sudedamąsias dalis, tame tarpe jei nesiruošiama gauti sutvarkyto mišinio tai ir nešiklį, ištirpinti tinkamame tirpiklyje, pvz., vandenyje, kad susimaišytų molekuliniame lygyje. Ši pro-cedūra taip pat leidžia suderinti pH reikšmę norimame lygyje. Žinoma, kad insulino absorbcija nosyje priklauso nuo preparato pH reikšmės ir absorbcija didėja kai judama žemyn ar aukštyn nuo insulino izoelektrinio taško, kuris yra apie 5,5. Tačiau insulinas gali būti mažiau stabilus prie pH daug didesnių ar mažesnių už 5,5 ir, be to, reikia turėti omenyje farmaciškai priimtinas ribas, nuo pH 3,0 iki 8,5 inhaliuojamiems produktams, kadangi produktai su pH už šių ribų gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimą ir susitraukimą. Kad gautume miltelius, reikia pašalinti tirpikli, taip, kad būtų išlaikytas insulino biologinis aktyvumas. Tarp tinkamų džiovinimo būdų yra vakuuminis išgarinimas, atviras džiovinimas, džiovinimas išpurškiant ir džio-vinimas užsaldant. Bendru atveju, reiktų vengti tem-peratūros virš 40UC ilgiau kaip kelias minutes, nes insulinas tam tikra dalimi gali degraduoti. Po džio-vinimo žingsnio, jei reikia, kietąją medžiagą galima sutrinti iki rupių miltelių, po to, jei reikia, susmulkinti iki mikroninių dalelių.
[0048] Jei reikia, susmulkinti iki mikroninių dalelių milteliai gali būti apdoroti, kad pagerėtų takumo savybės, pvz., sausi granuliuoti, kad susiformuotų sferiniai aglomeratai su geresnėmis operavimo jais savybėmis, prieš jų įdėjimą i, numatytą inhaliatorių. Tokiais atvejais, inhaliatorius turi būti taip sukonstruotas, kad užtikrintų didžiosios aglomeratų dalies suskaidymą prieš jiems išeinant iš prietaiso, kad didžioji dalelių dalis, patenkanti i, paciento kvėpavimo traktą, būtų norimų dydžių diapazone.
[0049] Ten, kur reikalingas sutvarkytas mišinys, aktyvusis junginys gali būti apdorotas, pvz., susmulkintas iki mikroninių dalelių, tam, kad, jei reikia, gautųsi da-lelės, turinčios dydžius tam tikrose ribose. Nešiklis taip pat gali būti apdorotas, pvz., kad gautųsi norimas dalelių dydis ir reikalingos paviršiaus savybės, kaip antai konkretus paviršiaus ir svorio santykis arba tam tikras šiurkštumas, ir būtų užtikrintos optimalios lip-numo jėgos sutvarkytame mišinyje. Tokie fiziniai reikalavimai sutvarkytiems mišiniams puikiai žinomi, nes yra įvairiausių priemonių gauti sutvarkytus miši-nius, patenkinančius minėtuosius reikalavimus, ir įgudęs asmuo lengvai gali juos apibrėžti, įvertindamas konkrečias aplinkybes.
[0050] Toliau išradimas bus aprašytas pavyzdžiais, kurie skirti pailiustruoti, bet ne apriboti išradimo apimtį.
[0051] Terapinis insulino preparatas be skatintojo
[0052] Pusiausintetinis žmogaus insulinas (Diosynth, 0,8 g) ir vanduo (150 ml) patalpinti i, menzūrą. pH buvo mažinamas su 1 M HC1 iki pH 3,4 ir po to didinamas su 1 M NaOH iki pH 7,4, kad insulinas ištirptų.
[0053] Buvo pridedama laktozė (gaunama komerciniu keliu, 9,2 g) ir vėl priderinamas pH iki 7,4. Tirpalas buvo maišomas, kol praskaidrėjo ir silpnai pakeitė spalvą, ir buvo džiovinamas garinant prie 37°C temperatūros apytiksliai dvi dienas.
[0054] Gautos kietos nuosėdos buvo trupinamos ir sijojamos per 0,5 mm sietą bei gauti milteliai čiurkšlinėje trin-tuvėje susmulkinti iki mikroninių dalelių, turinčių skersmeni, apytiksliai 2 mikronus.
[0055] Terapinis insulino ir natrio kaprato preparatas; santykis 75:25
[0056] Pusiausintetinis žmogaus insulinas (9,75 g) ir vanduo (250 ml) buvo patalpinti i menzūrą. pH buvo mažinamas su 1 M HC1 iki pH 3,4 ir po to didinamas su 1 M NaOH iki pH 7,4, kad insulinas ištirptų.
[0057] Buvo pridedamas natrio kapratas (Sigma, 3,25 g) ir vėl priderinamas pH iki 7,4. Tirpalas buvo maišomas, kol pras-kaidrėjo ir silpnai pakeitė spalvą, ir buvo džiovinamas garinant prie 37"C temperatūros apytiksliai dvi dienas. Gautos kietos nuosėdos buvo trupinamos ir sijojamos per 0, 5 mm sietą bei gauti milteliai čiurkšlinėje trin-tuvėje susmulkinti iki mikroninių dalelių, turinčių skersmenį apytiksliai 2 mikronus.
[0058] Terapinis insulino ir natrio kaprato preparatas su laktoze; santykis 50:25:25
[0059] Pusiausintetinis žmogaus insulinas (7,5 g) buvo ištir-pinamas vandenyje (150 ml) kaip 1 pavyzdyje. Buvo pri-dedami natrio kapratas (3,75 g) ir laktozė (3,75 g) ir atliekama 1 pavyzdžio procedūra, kad gautųsi milteliai, didžiąja dalimi sudaryti iš dalelių su skersmeniu apie 2 mikronus.
[0060] Terapinis insulino ir natrio kaprato preparatas su laktoze; santykis 4:4:92
[0061] Buvo atliekama 2 pavyzdžio procedūra su 0,5 g pusiau-sintetinio žmogaus insulino, 150 ml vandens, 0,5 g natrio kaprato ir 11,5 g laktozės.
[0062] 1 pavyzdžio preparatas buvo naudojamas inhaliacijų tyrimuose su dviem šunimis. Preparatu buvo užpildomas Wright Dust Feed inhaliatorius ir įvedamas šunims. Dozė buvo 1 U./kg (1 U. = vienas žmogaus insulino vienetas = 35 jjg žmogaus insulino, 100%) . Kraujo gliukozės ir plazmos insulino vertės buvo matuojamos įvairiais laiko intervalais ir rezultatai apibendrinti žemiau 1 ir 2 lentelėse.
[0063] Lentelės rodo, kad insulino natrio kaprato preparatas žymiai padidina insulino lygi, plazmoje ir sumažina gliukozę kraujyje. Didžiausia plazmos insulino reikšmė ir mažiausia kraujo gliukozės reikšmė buvo gautos po apytiksliai 15 ir 60 minučių, atitinkamai.
[0064] Palyginamojo pavyzdžio ir 1 pavyzdžio preparatai kiekvienas buvo įvestas keturiems ar penkiems šunims, panaudojant Wright Dust Feed inhaliatorių, pastoviomis 1 U./kg dozėmis. Kiekvieno preparato poveikis plazmos insulino ir kraujo gliukozės lygiams buvo matuojamas įvairiais laiko intervalais ir rezultatai pateikti Fig. 1 ir 2 . Pastebėta, kad kontrolinis preparatas be skatintojo iš esmės nepakeitė plazmos insulino lygių, tuo tarpu preparatai, turintys tiek insuliną tiek ir skatintoją, pakėlė plazmos insulino lygius nuo apytiksliai 20 |j,U/ml, esant nuliniam laikui, iki 80 Įj.U/ml praėjus 15 min. po miltelių inhaliacijų. Panašiai, kontroliniuose gyvūnuose buvo užregistruotas maksimalus kraujo gliukozės nukritimas 0,5 mmol/1 po insulino inhaliacijų be skatintojo, tuo tarpu gyvūnuose, kurie inhaliavo insuliną su skatintojų, atiktas trumpalaikis nukritimas apie 1,7 mmol/1, nuo apytiksliai 4,0 mmol/1 iki apytiksliai 2,3 mmol/1. Taigi insulinas, suderintas su skatintojų, natrio kapratu, greitai absorbuojasi į didįjį kraujo apytakos ratą ir greitai iš jo išsivalo, kartu su trumpalaikiu kraujo gliukozės lygio suma-žėjimu. Priešingai, insulino su nešikliu (laktoze), bet be skatintojo, aptinkama absorbcija buvo labai žemo laipsnio (p=0,0002 insulinas/kapratas lyginant su insulinas/laktozė) .
[0065] 1-3 pavyzdžio preparatai buvo išbandyti prie įvairių dozių su dviem šunimis. Preparatai buvo įvedami, panaudojant Wright Dust Feed inhaliatorių. Plazmos insulino ir kraujo gliukozės lygiai buvo matuojami įvairiais laiko intervalais po inhaliacijų. Rezultatai pateikti Fig. 3-6 ir rodo, kad insulinas, suderintas su natrio kapratu įvairiomis proporcijomis, greitai absorbuojasi ir didžiausia vertė gaunama po 20-30 mi-nučių, po to seka atitinkamas kraujo gliukozės lygio kritimas. Rezultatai taip pat rodo, kad inhaliuojant insulino miltelius galima gauti plazmos profilį, kuris labiau panašus į natūralų fiziologinį profilį, negu profilis, gaunamas po insulino įšvirkštimo po oda.
[0066] Insulinas ir natrio kapratas , 75:25; miltelių , susmul-kintu iki mikroninių dalelių sumaišymas
[0067] Biosintetintas žmogaus insulinas (53 g) buvo smul-kinamas iki mikroninių dalelių Airfilco čiurkšlinėje trintuvėje (Firmos ženklas, Airfilco Process Plant Li-mited) , su suslėgtu azotu (padavimo slėgis 7 barai, slėgis inde 5 barai) kol pasiekta 2,4 mikrometrų skersmens mediana.
[0068] Natrio kapratas (170 g) buvo susmulkintas iki mikro-ninių dalelių Airfilco čiurkšlinėje trintuvėje (TM), su suslėgtu azotu (padavimo slėgis 5 barai, slėgis inde 3 barai) kol pasiekta 1,6 mikrometrų skersmens mediana.
[0069] Susmulkintas iki mikroninių dalelių biosintetintas žmogaus insulinas (45 g) ir natrio kapratas (14,26 g) buvo sumaišyti sausi, pagal šią procedūrą. Pusė insulino buvo įvedama į maišymo įrenginį, sudarytą iš maišymo cilindro, turinčio 4,4 litrų tūrį, padalinto 1 mm pločio sietu į dvi dalis ir kiekvienoje dalyje turinčio po metalinį žiedą, skirtą maišymui. Sudedamas natrio kapratas ir galiausiai likęs insulinas. Maišymo cilindras uždaromas, pasukamas 180 laipsnių ir užmau-namas ant kratymo aparato su motoru. Motoras įjungiamas ir kratoma apytiksliai dvi minutes, kol visas insulinas ir natrio kapratas praeina pro sietą. Motoras išjungiamas ir maišymo cilindras pasukamas 180 laips-nių, vėl užmaunamas ant kratymo aparato bei vėl kra-tomas kol visi milteliai praeina pro sietą. Ši pro-cedūra buvo kartojama toliau aštuonis kartus, kad viso būtų maišoma apie 20 minučių.
[0070] Taip gautas preparatas buvo įvedamas 5 šunims inhaliuojant, panaudojant Wright Dust Feed inhaliatorių, dozė 1 U/kg, ir buvo nustatomas plazmos insulino kiekis įvairiais laiko momentais po įvedimo.
[0071] Gauti rezultatai buvo palyginti su plazmos insulino lygiais, gautais kai biosintetintas insulinas, susmulkintas iki 2,4 mikrometrų skersmens medianos, kaip aprašyta aukščiau, buvo įvestas penkiems šunims tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis dozėmis, bei su plazmos insulino lygiais, gautais kai terapinis insulino ir natrio kaprato, su santykiu 90:10, preparatas buvo įvestas penkiems šunims tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis dozėmis, kaip aukščiau. Šiuo atveju terapinis preparatas buvo paruoštas taip. Buvo atlikta gelio filtracija su žmogaus pusiausintetiniu insulinu, kad sumažėtų cinko kiekis nuo 0,52% iki 0,01% lyginant su insulino kiekiu. Insulinas (4,5 g) ir natrio kapratas (0,5 g) buvo ištirpinti vandenyje (232 ml). Tirpalas buvo maišomas sukant, kol pasidarė skaidrus ir pH buvo privestas iki 7,0. Tirpalas buvo koncentruojamas, garinant prie 37"C apytiksliai dvi dienas. Gautos kietos nuosėdos buvo sutrupintos ir persijotos pro 0,5 mm sietą, bei gauti milteliai susmulkinti čiurkšlinėje trintuvėje iki dalelių, kurių skersmens mediana lygi 3,1 mikronui.
[0072] Šių palyginimų rezultatai pateikti Fig. 9. Rezultatai parodė tam tikrą insulino įsisavinimo pagerėjimą 90:10 preparato atveju ir labai ryškų insulino įsisavinimo pagerėjimą 75:25 preparato, pagal ši, išradimą, atveju, lyginant su vienu insulinu. (p=0,0147 skirtumui tam 75:25 ir 100:0) .
[0073] Buvo išbandytas kiekvieno III lentelėje pateikto jun-ginio sugebėjimas pagerinti insulino įsiurbimą, ir tuo būdu paveikti kraujo gliukozės lygį, žiurkės modelyje. Buvo panaudotos įvairios insulino formos: žmogaus re-kombinantinė arba žmogaus pusiausintetinė arba jaučio. Kiekvienas preparatas buvo paruošiamas kaip aprašyta aukščiau 1-3 pavyzdžiuose, džiovinant ir apdorojant insulino/skatintoj o tirpalą, kad gautųsi milteliai, tinkami inhaliacijoms.
[0074] Milteliai buvo įvedami žiurkėms per inhaliacijas ir toliau žiurkių kraujyje buvo stebimi gliukozės lygiai, kaip įsisavinto insulino matas. Šie lygiai buvo palyginti su atitinkamomis vertėmis, gautomis iš žiur-kių, kurios inhaliavo insulino preparatus be skatintojo .
[0075] Buvo sukurtas standartinis in vitro bandymas su epi-telinių ląstelių linija, CaCo-2 (ją galima gauti iš American Type Culture Collection (ATCC), Rockville, MD, JAV) , kad būtų galima įvertinti įvairių skatinančių junginių sugebėjimus, skatinti žymėtųjų medžiagų tran-sportą per epitelinių ląstelių monosluoksni,, kuris yra epitelinių ląstelių sluoksnio, esančio plaučiuose ir skiriančio alveoles nuo plaučių kraujo apytakos indų, modelis. Šiame bandyme įvairios skatintojo ir insulino ar kitos žymėtos medžiagos proporcijos ir/arba koncentracijos ištirpinamos vandeniniame tirpale, ir užne-šamos ant apikalinės ląstelių monosluoksnio pusės. Po 60 min. inkubacijos prie 37°C ir 95% SD (santykinės drėgmės) nustatomas žymėtosios medžiagos kiekis ląste-lių bazolateralinėj e pusėje, pvz., panaudojant medžiagą su radioktyviąj a žyme.
[0076] Tiriant konkretų skatintoją (natrio kapratą) eksperi-mentuose, parodytuose Fig. 5 ir 6, žymėtosios medžiagos (manitolis, MS 360) kiekis, kuris pasirodo bazolate-ralinėje pusėje, priklauso nuo panaudoto skatintojo koncentracijos, bent jau iki 16 mM natrio kaprato (Fig. 7). Tai galioja net jei prie skatintojo/manitolio mišinio pridedamas insulinas, (1:3 natrio kapratas: insulinas, pagal svori,) (Fig. 8) . Taip pat buvo pastebėta, kad ši natrio kaprato koncentracija (16 mM) skatina insulino absorbciją pro lątelių monosluoksni,. Insulino kiekis, kuris praeina pro monosluoksni,, padvigubėja, kai pridedama 16 mM natrio kaprato, lyginant su kiekiu be jokio skstintojo. Manoma, kad prie didesnių natrio kaprato koncentracijų ląstelių pralaidumas dar labiau padidėtų; tačiau potencialus natrio kaprato cito-toksiškumas gali neleisti panaudoti žymiai didesnes šio konkretaus skatintojo koncentracijas.
[0077] Šis epitelinių ląstelių pralaidumo in vitro modelis gali būti vartojamas kaip greita patikrinimo priemonė, išbandant ar šio išradimo būdams tinka norimas ska-t intoj as.
1. Terapinis preparatas, besiskiriantis tuo, kad turi mišinį aktyviųjų junginių (A) insulino ir (B) medžiagos, kuri pagerina insulino absorbciją paciento žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, sausų milte-lių, tinkančių inhaliacijoms, pavidale, kuriame bent jau 50% visos aktyviųjų junginių masės susideda iš (a) pir-minių dalelių, turinčių skersmenį iki 10 mikronų, arba (b) tokių dalelių aglomeratų.
2. Terapinis preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad jis sudarytas tik iš minėtųjų aktyviųjų junginių.
3. Terapinis preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad sausi milteliai be minėtųjų aktyviųjų junginių papildomai turi farmaciškai pri-imtiną nešikli,.
4. Terapinis preparatas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtasis nešiklis sudarytas iš dalelių, turinčių skersmeni, iki 10 mikronų, taip, kad bent 50% minėtųjų sausų miltelių susideda iš (a) da-lelių, turinčių skersmeni, iki 10 mikronų, arba (b) to-kių dalelių aglomeratų.
5. Terapinis preparatas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtasis nešiklis sudarytas iš stambesnių dalelių taip, kad gali būit suformuotas sutvarkytas mišinys tarp minėtųjų aktyviųjų junginių ir nešiklio.
6. Terapinis preparatas pagal 4 punktą, besiskiriantis tuo, kad bent 50% sausų miltelių susideda iš (a) dalelių, turinčių skersmeni, tarp 1 ir 6 mi-kronų, arba (b) tokių dalelių aglomeratų.
7. Terapinis preparatas pagal 1 arba 5 punktus, besiskiriantis tuo, kad bent 50% visos aktyviųjų junginių (A) ir (B) masės susideda iš dale-lių, turinčių skersmenį tarp 1 ir 6 mikronų.
8. Terapinis preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad insulinas yra jaučio, kiaulės, biosintetinis ar pusiausintetinis žmogaus insulinas, arba biologiškai aktyvus žmogaus insulino darinys.
9. Terapinis preparatas pagal 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad insulinas yra pusiausintetinis žmogaus insulinas.
10. Terapinis preparatas pagal 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad insulinas yra biosintetinis žmogaus insulinas.
11. Terapinis insulino preparatas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra medžiaga, kuri skatina insulino absorbciją pro epitelinių ląstelių sluoksni, žemesniuosiuose kvė-pavimo takuose i gretimus plaučių kraujo apytakos indus.
12. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra paviršiaus aktyvioji medžiaga.
13. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra anijoninė paviršiaus aktyvioji medžiaga.
14. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra tulžies druska arba tulžies druskos darinys .
15. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra fosfolipidas.
16. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra alkilo glikozidas.
17. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra ciklodekstrinas arba jo darinys.
18. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, yra riebiosios rūgšties druska.
19. Terapinis preparatas pagal 11 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtoji medžiaga, kuri pagerina insulino absorbcija žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, 'ra kaprino rūgštie-druska.
20. Terapi is oreparatas pac. 11 punktą, besi-skiri n ' i s tuo, k:. minėtoji medžiaga, kuri pagerina i:zulino absorbciją ūmesniuosiuose kvėpavimo takuose, y a natrio kapratas .
21. Terapinis preparatas, besiskiriantis tuo, kad sudarytas iš aktyviųjų junginių (A) insulino ir (B) natrio kaprato, esant preparatui sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms pavidale, kuriame bent jau 50% visos aktyviųjų junginių (A) ir (B) masės susideda iš (a) pirminių dalelių, turinčių skersmenį, mažesni, už 10 mikronų, arba (b) tokių dalelių aglomeratų.
22. Terapinis preparatas pagal 21 punktą, besiskiriantis tuo, kad jis sudarytas tik iš minėtųjų aktyviųjų junginių.
23. Terapinis preparatas pagal 21 punktą, besiskiriantis tuo, kad sausi milteliai be minėtųjų aktyviųjų junginių papildomai turi farmaciškai priimtiną nešikli,.
24. Terapinis preparatas, besiskiriantis tuo, kad sudarytas iš insulino, natrio kaprato ir farmaciškai priimtino nešiklio, esant preparatui sausų miltelių, tinkančių inhaliacijoms pavidale, kuriame bent 50% masės susideda iš (a) dalelių, turinčių skersmenį, mažesni, už 10 mikronų, arba (b) minėtųjų dalelių aglomeratų.
25. Terapinis preparatas, besiskiriantis tuo, kad sudarytas iš aktyviųjų junginių (A) insulino ir (B) natrio kaprato, kad bent jau 50% visos aktyviųjų junginių (A) ir (B) masės susideda iš dalelių, turinčių skersmenį, mažesni, už 10 mikronų, ir farmaciškai pri-imto nešiklio, esant preparatui sausų miltelių, tin-kančių inhaliacijoms, pavidale, kuriame sutvarkytas mišinys gali būti suformuotas tarp aktyviųjų junginių ir farmaciškai priimtino nešiklio.
26. Terapinis preparatas pagal 1 arba 21 punktus, besiskiriantis tuo, kad insulino ir skatintojo santykis minėtajame preparate yra ribose nuo 9:1 iki 1:1.
27. Terapinis preparatas pagal 1 arba 21 punktus, besiskiriantis tuo, kad minėtasis santykis yra ribose nuo 5:1 iki 2:1.
28. Terapinis preparatas pagal 1 arba 21 punktus, besiskiriantis tuo, kad minėtasis santykis yra ribose nuo 4:1 iki 3:1.
29. Terapinis preparatas pagal 3 arba 23 punktus, besiskiriantis tuo, kad minėtasis priedas išrenkamas iš mono-, di- ir polisacharidų, cukrų alko-holių bei kitų poliolių.
30. Terapinis preparatas pagal 3 arba 23 punktus, besiskiriantis tuo, kad minėtasis priedas yra neredukuojantis cukrus.
31. Terapinis preparatas pagal 3 arba 23 punktus, besiskiriantis tuo, kad minėtasis priedas yra rafinozė, melezitozė, laktitolis, maltitolis, trec-haliozė, sacharozė, manitolis arba krakmolas.
32. Terapinio preparato pagal 1 arba 21 punktus panaudojimas inhaliatoriuje.
33. Panaudojimas pagal 32 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhaliatorius apsaugo miltelius, skirtus inhaliacijoms, nuo drėgmės ir turi minimalią perdozavimo riziką.
34. Panaudojimas pagal 32 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhaliatorius yra vienos dozės, vienkartinio vartojimo, sausų miltelių inhaliatorius, paleidžiamas įkvėpimu.
35. Panaudojimas pagal 32 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhaliatorius yra daugelio dozių, daugkartinio vartojimo, sausų miltelių inhaliatorius, paleidžiamas įkvėpimu.
36. Sausų miltelių inhaliatorius, besiskiriantis tuo, kad turi 1 arba 21 punktų terapini, preparatą.
37. Vienos dozės, vienkartinio vartojimo, sausų mil-telių inhaliatorius, paleidžiamas įkvėpimu, besiskiriantis tuo, kad turi terapini, preparatą, skirtą inhaliacijoms, sudarytą iš aktyviųjų junginių ( A) insulino ir (B) natrio kaprato, bei esanti, sausų miltelių pavidale, kuriame bent jau 50% visos aktyviųjų junginių, ( A) ir ( B), masės susideda iš dalelių, turin-čių skersmenį iki 10 mikronų.
38. Terapinio insulino preparato gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad paruošia insulino ir medžiagos, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuo-siuose kvėpavimo takuose tirpalą, išgarinant ar kitaip pašalina tirpikli,, kad gautų kietą masę, ir pasirinktinai sumala ir/arba sumaišo minėtąją kietą masę, kad gautų miltelius, kurių bent jau 50% susidėtų iš da-lelių, turinčių skersmenį iki 10 mikronų.
39. Būdas pagal 38 punktą, besiskiriantis tuo, kad be minėtosios medžiagos, kuri pagerina ab-sorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, papildomai prideda farmaciškai priimtino nešiklio.
40. Terapinio insulino preparato gamybos būdas, besiskiriantis tuo, kad sumaišo kartu sausus insuliną su medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, ir pasirinktinai sumala ir/arba sumaišo minėtąją kietą masę, kad gautų miltelius, kurių bent jau 50% susidėtų iš dalelių, turinčių skersmenį iki 10 mikronų.
41. Būdas pagal 40 punktą, besiskiriantis tuo, kad sumaišo sausą farmaciškai priimtiną nešiklį kartu su insulinu ir medžiaga, kuri pagerina insulino absorbciją žemesniuosiuose kvėpavimo takuose.
42. Būdas pagal 38 arba 40 punktus, besiskiriantis tuo, kad papildomai preparatą smulkina iki mikroninių dalelių.
43. Būdas pagal 39 arba 41 punktus, besiskiriantis tuo, kad papildomai sumaišo minėtų miltelių pareikštą mišinį su farmaciškai priimtinu nešikliu.
44. Skatintojo panaudojimas, ruošiant insulino inha-liuojamų sausų miltelių preparatą, su pagerinta sistemine insulino absorbcija žemesniuosiuose kvėpavimo takuose, kada bent 50% visos insulino ir skatintojo masės susideda iš (1) dalelių, turinčių skersmenį 10 mikronų arba mažiau, arba (2) minėtųjų dalelių aglomeratų.
45. Panaudojimas pagal 44 punktą, besiskiriantis tuo, kad jame skatintojas yra paviršiaus aktyvioji medžiaga.
46. Panaudojimas pagal 44 punktą, besiskiriantis tuo, kad jame skatintojas yra riebiosios rūgšties druska.
47. Panaudojimas pagal 44 punktą, besiskiriantis tuo, kad jame skatintojas yra natrio kapratas.