[LT] Polimerizacijos būdas dalyvaujant Lujiso bazei kaip katalizatoriui. Jo esmė yra ta, kad epoksijunginys, pvz. bisfenolo-A diglicidilinis eteris, tiekiant šiluminę energiją, yra maišomas su metalo kompleksiniu junginiu, kurio bendra formulė yra MLxBy, arba M[SR]xBz, kurioje M-metalo jonas, L-ligandas, SR-rūgštinė neorganinės rūgšties liekana, B-Lujiso bazė, x-natūrinis skaičius, lygus metalo jono valentingumui, y-natūrinis skaičius, z-natūrinis skaičius, z-natūrinis skaičius, didesnis nei 6.
[EN]
[0001] Šis išradimas - tai vienas iš epoksijunginių polimerizacijos būdų, dalyvaujant reakciją katalizuojančioms Lujiso bazėms. Jis įgalina reakcijos mechanizmo dėka įvykdyti polimerizaciją taip, kad būtų galima gauti universalias klijuojančias, sluoksniuotas ir formuojamas mases, naudojamas medicinoje, aplinkos apsaugoje ir ypač optikos pramonėje klijuojamų detalių justavimui.
[0002] Kitas siūlomo būdo pranašumas - epoksidinės dervos pagrindu galima gauti mases nenaudojant tirpiklių. Mases galima vartoti pavyzdžiui, kaip universalias formuojamas ir sluoksnines medžiagas medicinoje, aplinkos apsaugoje ir optikos pramonėje. Siūlomas polimerizacijos būdas tinka taip pat gauti prepregus ir laminatus su epoksidine derva, kaip rišančia medžiaga. Dar geriau ši, būdą naudoti gaminimui medžiagų, iš kurių daromos spausdintos plokštės ir ypač atsparių rišamųjų medžiagų gamybai.
[0003] o yra gana aktyvūs polimerizacijos reakcijų katalizatoriai, ypač tai pasakytina apie junginius, turinčius epoksidines arba oksiranines grupes (Ricciardi, F. ir kt., J. Polym. Sci. Polym. Chem. Ed. 1983, 21, 1475-90, Farkas, A. ir kt.( J. Appl. Polym. Sci. 1968, 12, 159-68). Šių pasiūlymų trūkumas - polimerizacijos proceso
[0004] metu smarkiai pakyla temperatūra, dėl to nepageidaujamai pasikeičia polimerinių masių spalva, o jų struktūra pasidaro nehomogeniška.
[0005] Temperatūra taip pat pakyla, jei iš imidazolo ar pakeisto imidazolo ir epoksijunginio, kaip aprašyta JAV patente 4 487 914, gaunamas aduktas, kuris reaguoja su. metalo druska. Gautas dervos pavidalo produktas . naudojamas kaip kietintojas.
[0006] VFR ekspon. parai f š.koje 28 10 428 nurodoma galimybė sumažinti pradinių Lujiso bazių reaktingumą epoksidinių junginių atžvilgiu pridedant tokių tirpiklių, kaip metanolis, etanolis arba jų mišini,.
[0007] Šio būdo trūkumas yra toks: būtinos papildomos apdorojimo stadijos siekiant pašalinti tirpikli, po polimerizacijos ir dėl susitraukimo atsiranda ertmės, bloginančios polimero savybes, polimeras labiau sugeria drėgmę.
[0008] JAV patentuose 3 638 007, 3 792 016 ir 4 101 514, taip pat VFR patente 23 00 489-ištyrinėta galimybė panaudoti imidazolo junginius su metalais kaip Lujiso bazes polimerizacijos reakcijų katalizavimui. Šie junginiai yra termostabilūs koordinaciniai polimerai, kurie tik esant aukštai temperatūrai • atskelia imidazolą, veikianti, kaip Lujiso bazė. Katalitinio veikimo nepastebėta, esant mažesnei negu 170°C temperatūrai.
[0009] Polimerizacijos reakcijų su epoksidiniais junginiais esant tokioms temperatūroms, trūkumas: susidaro pašaliniai produktai dėl žiedo trūkimo. Šie produktai blogina tinklinę polimero struktūrą ir, dėl to, turi i,takos tokioms neigiamoms savybėms, kaip susitraukimas, drėgmės sugėrimas ir t.t.
[0010] Naudojant pagalbines bazes, pavyksta sumažinti temperatūrą ir tokiu būdu reguliuoti reakcijos katalitini veikimą.
[0011] -pačios bazės gali reaguoti su epoksidiniais junginiais.
[0012] JAV patente 3 677 978 aprašytas imidazolo kompleksinių junginių su metalų druskomis, pavyzdžiui, CuCl2, CuS04, NiCl2, CoCl2, turinčių 1-6 imidazolo molius vienam moliui metalo druskos, taikymas kaip latentinių katalizatorių.
[0013] »
[0014] -aukšta gelio susidarymo temperatūra (apie 160-260°C), iššaukianti produkto nehomogeniškurną ir "jo patamsėjimą iki juodos spalvos,
[0015] JAV patente 3 553 166 taip pat aprašytas imidazolinių kompleksų ir papildomo ■ azotinio junginio taikymas epoksidinių dervų kietinimui. Čia taip pat apdorojimo temperatūra siekia apie 180°C.
[0016] Be to, yra žinomas būdas kaip pervesti imidazolus i, į latentinius kietintojus ir katalizatorius reaguojant jų druskoms su įvairiomis rūgštimis, pavyzdžiui, polikarbonine (JAV patentas 3 746 686), izocianurine {VFR patentas 28 11 764), fosforo (JAV patentai 3 632 427, 3 642 698, 3 635 894) . Šie sprendimai iškelia tokias problemas: -didelis imidazolinių junginių toksiškumas, -anijonų buvimas sustabdo polimerizaciją reakcijai dar jai nesibaigus, -su tuo susijęs padidėjęs monomerų kiekis polimeriniame epokside, taip pat rasojimas ir „ padidėjęs drėgmės sugėrimas.
[0017] c
[0018] Iš VFR patento 20 19 816 ir JAV patento 4 137 275 yra žinoma, kad epoksidinių junginių polimerizacijai taip pat naudo jami acetilacetonatiniaj. kompleksai, dalyvaujant karboninių rūgščių anhidridams. Ir šiuo atveja aukšta apdorojimo temperatūra ( daugiau kaip 150°C) laikytina sprendimo trūkumu. Išvardinti trūkumai dėl aukštos temperatūros nėra vieninteliai. Dėl apdorojimo aukšta temperatūra kaštai gerokai išauga ir labai riboja gaunamų produktų panaudojimo sritis.
[0019] t VFR patente 25 25 248 aprašytas epoksidinių dervų kietintojas, pavyzdžiui, Cr( acac) 3 ( kur acac acetilacetonatas). Šio kietintojo trūkumas yra tas, kad polimerizacijos vykdymui ir kietinimui kartu su deguoniniu oksirano tipo junginiu reakcijos mišinyje būtinas nestabilus vandenilinis junginys. Panašaus pobūdžio mišiniams būdingas ir kitas trūkumas: polimerizacija dažnai prasideda iškart pridėjus kietintojo ir todėl neįmanoma gauti stabilių polimerinių mišinių.
[0020] J'.V patente 4 473 674 epoksidinių dervų kietintojo komponentu naudojamas taip pat Co( III)- acetilacetonatas. Kadangi acetilacetonatas naudojamas kartu su tirpikliu, aromatiniu diaminu ir fenilnovolaku, tirpiklis išsiskiria ir derva sukietėja tik atitinkamai pakėlus temperatūrą. firmoje stadijoje pakėlus temperatūrą ir išlaikius vakuume 45- 55 min. pašalinamos dujos. Po to temperatūra, esant normaliam slėgiui, keliama kelias valandas iki kietėjimo temperatūros, po to dar 2- 3 valandas kietinama papildomai 175- 177°C temperatūroje. Produkto kokybė nepablogėja.
[0021] VFR A 2... 334 467 aprašyti acetilacetonatinio tipo katalizatoriai, panaudoti epoksidinėms dervoms kietin-ti, yra labai brangūs, todėl jų gamyba nerentabili ( tai seka iš duotos nuorodos 1 pavyzdžio). Be to, atskiri komponentai reaguoja vienas su kitu nestechiometriškai, todėl gaunamo kietintojo kokybė nevienoda. Galima padaryti išvadą, kad šie kietintojai tinka tik spaustuviniams dažams ir dangoms, tačiau iš jų negalima gauti aukštos kokybės produktų.
[0022] Taip pat buvo bandyta sumažinti pirminių aminų, kurie jau seniau yra žinomi kaip epoksidinių dervų kietintojai, reaktingumą sudarant jų kompleksus. Tačiau iš lentelės 1 duomenų seka, kad atitinkami diarainokoarpleksai, žinomi iš CH-A 629 230, pasižymi aukšta temperatūrinio šuolio pradžia (120°C) ir labai ilgu po to vykstančio kietėjimo periodu (3 vai), vykstančiu esant net gana aukštai temperatūrai.
[0023] JAV patente A 3 310 602 aprašyti aromatinių aminų kompleksai yra latentiniai kietintojai. Greitam ir ekonomiškam dervos kietinimui temperatūra turi būti pakelta iki 150°C, o tai vėl sąlygoja jau aukščiau aprašytus trūkumus. Tą pati, galima pasakyti apie aminofenolinius kompleksus, kurie žinomi iš JAV patento „A 3 367 913, kurie sukietėja tik pasiekus apie 150°C.
[0024] Vienas pagrindinių imidazolų, kaip katalizatorių, trūkumų yra tas, kad jie, tiek tiesiogiai, tiek junginių pavidalu panaudoti, sukelia labai greitą polimero kietėjimo reakciją. Dervos masė dėl to vienu . metu yra dviejose būsenose: nesusiūtoje ir visiškai susiūtoje. Tuo pagrįstas epoksidinių dervų naudojimas kaip formuojamos ir sluoksninės medžiagos, pasižy-minčios optimaliu gelio susidarymo laiku, kuris kinta priklausomai nuo naudojamo imidazolo darinio; tačiau įdėjus katalizatorių, nebegalima įterpti lėto preliminarinio kietėjimo stadijos priėš sukietėjant visai masei, ir dėl to nelieka vietos atskirai technologinei stadijai, pavyzdžiui, justavimui, derinant klijuojamas detales.
[0025] šio išradimo tikslu yra epoksidinių junginių polimerizacijoj būdas esant Lujiso bazėms, norint gauti ekonomiškai naudingas, ekologiškai švarias ir netoksiškas, pasižyminčias optimaliais gelių susidarymo periodais, epoksidines dervas metalo kompleksų ' pagrindu.
[0026] Šiuo išradimu keliamas tikslas buvo sukurti epoksidinių junginių polimerizacijos būdą, naudojant Lujiso bazes kaip iniciatorių latentiškai inicijuojant polimeri-zaciją tarmiškai atskeliant iniciatorių nuo komplekso, esant žemesnei kaip 140°C temperatūrai, pavyzdžiui, esant ne žemesnei temperatūrai kaip 50°C.
[0027] Šis tikslas pasiektas taikant epoksidinių junginių polimerizacijos būdą pagal išradimo formulės 1- 5 punktus, taikant epoksidinių junginių mišinius, kurie polimerizuojami pagal siūlomą būdą, remiantis 6 ir 7 punktais, taip pat taikant siūlomas priemones pagal 8-12 punktus.
[0028] Sutinkamas su išradimu, tikslas pasiektas epoksidinių junginių polimerizacijos būdu taikant reakciją, katalizuojamą Lujiso bazės, būtent: i, 100 epoksidinio junginio svorio dalių maišant pridedama 0, 01- 50, patartina 1- 10 svorio dalių metalo kompleksinio junginio, kurio bendra formulė yra tokia:
[0029] M - metalo jonas iš periodinės elementų sistemos II arba III pagrindinės grupės arba pogrupio,
[0030] L - chelatuojantis ligandas, priklausantis dioksimų grupei, alfa- ir beta- oksikarboniliniams junginiams arba nolizuojamiems 1, 3- diketonams,
[0031] su sąlyga, kad Lujiso bazė nėra polivalentinis fenolio junginys.
[0032] Siūlomas būdas leidžia naudoti bet koki, epoksidini junginį, turinti, ne mažiau kaip dvi epoksidines jungtis.
[0033] Tinkamesni epoksidiniai junginiai yra glicidilo ir polifenolių eteriai, pavyzdžiui, epoksidinti novolakai arba epichlorhidrino reakcijos su bisfenoliu A arba bisfenoliu B produktai. Tokių epoksidinių dervų epoksidinis ekvivalentas- siekia 160-500. Aukščiau nurodytus polifunkcinius epoksidinius junginius (ši sąvoka aprėpia ir epoksidines dervas) galima polimerizuoti atskirai arba sumaišius vieną su kitu, tirpiklis nebūtinas. Šiuos junginius galima naudoti mišiniuose su monoepoksidais, kurie veikia kaip reaktingi tirpikliai.
[0034] Iš metalų (M) galima naudoti vi3ų metalų jonus, tačiau tinkamesni naudoti yra periodinės sistemos II ir III grupių bei pogrupių elementai.
[0035] Tinkamesni yra kobalto, nikelio, geležies, cinko ir mangano jonai.
[0036] i
[0037] Ligandai (L) - tai chelatuojantys ligandai - organiniai junginiai, turintys ne mažiau kaip 2 elektronų donorines atomines grupes. Pavyzdys: dioksimai, alfa-ir beta-oksikarboniliniai junginiai arba enolizuoiami 1,3-diketonai.
[0038] Tinkamesni chelatuojantys ligandai yra acetilacetonas, benzoilacetonas arba dipivaloilmetanas.
[0039] O.
[0040] Rūgštine' liekana <SR) gali būti bet kurios neorganinės " rūgšties lie& aha.
[0041] Lujiso baze ( B) siūlomuose metalokompleksiniuose junginiuose gali būti naudojamos visos nukleofilinės molekulės arba jonai/ turintys laisvą elektronų porą. Galimi tokie pavyzdžiai: piridino arba imidazolo junginiai, eteriai, tarp jų ir cikliniai ( tetrahidrofuranas), alkoholiai, ketonai, tioeteriai arba merkaptanai. Išskyrus febolinius junginius.
[0042] Lujiso bazėmis kompleksiniuose junginiuose, kurių formulė yra ML?B , gali būti ir CH- rūgštiniai junginiai, t. y. junginiai, turintys judrų protoną. Tokių CH-rūgštinių Lujiso bay- ių pavyzdžiu gali būti CH-rūgštiniai piridinai, malono rūgšties dinitrilai arba diesteriai, acetoacto rūgšties esteris, cianacto rūgšties esteris arba nitrometanas.
[0043] ftetalų kati j ^ nai» naudo jami metalų kompleksiniuose junginiuose, keičiasi krūviais per ligandus, taip pat per jonines Lujiso bazes. Suprantama, kad tuo atvejų, kai komplekso sudėtyje yra Lujiso bazės, skaičius ligandų, turinčių krūvį, sumažėja.
[0044] Kitas būdas gauti siūlomus kompleksus yra sujungti CH-rūgštines Lujiso bazes su metalo chelatu per azoto ir/ arba deguonies ir/ arba sieros, ir/ arba fosforo atomus arba per vandenilines jungtis.
[0045] s
[0046] šie metalų kompleksiniai junginiai gaunami žinomais būdais, reaguojant atitinkamoms metalų druskoms su pageidaujamais ligandais ir Lujiso bazėmis.
[0047] Ypač tinkami metalų kompleksiniams junginiams gauti yra tokie metalų kompleksai: bis (acetilacetonat) -kobaltas- ir-diirr.idazolas, bis(acetilacetonat)-nikelis-II-diimidazolas, bis(acetilacetonat)-cinkas-II-diimidazolas, bis (acetilacetonat) -manganas-II-dii'mida z ola s, bis(acetilacetonat)-geležis-II-diimidazolas, bis(acetilacetonat)-kobaltas-II-didimetilimidazolas, bis(acetilacetonat)-kobaltas-II-dibenzimidazolas^ bis(acetat)-kobaltas-II-diimidazolas, bis(2-etilheksanat)-kobaltas-II-diimidazolas, bis(salicilaldehid)-kobaltas-II-diimidazolas.
[0048] Kompleksus sumaišo su epoksidiniais junginiais esant žemesrei nei inicijavimo 'temperatūrai, tinkamesnė yra temperatūra nuo kambario temperatūros iki -50°C.
[0049] Tokiu būdu gauti mišiniai nurodytose - temperatūros ribose nesukietėja ir juos galima panaudoti kaip formuojamas ar liejamas mases, klijuojančius mišinius arba prepregus.
[0050] i Epoksidiniai junginiai kietinami tiekiant energiją; tuo metu temperatūra pakyla virš inicijavimo temperatūros.
[0051] Energiją galima tiekti šilumos, šviesos, mikrobangų, įvairaus spinduliavi.no, lazerinių spindelių ir kitokiame pavidale.
[0052] Siūlomo išradimo pagrindiniai pranašumai yra tokie: -užtikrinama galimybė ištirpinti metalo kompleksini, jungini, polimerizuojamame epoksidiniame junginyje arba polimerizuojamų epoksidinių junginių mišinyje esant temperatūrai, kuri yra 1—mrvė ul polimerizacijos ifticijavilao tevperatdrą* * tu» užtikrinamu gatmalbos polimrinės toasės tMac^ pnlIlCMUr • yra galimybė gauti skaidrias polimerines Bases ( prryzdiiui, ligandu naudojant benzoilacetooatą arba dipiv^ loilMtaną), arba dažytas ( naudojant rfigSftių anijonas* pavyzdžiai, sulfatus, nitratus, halogenidas, fosfatus ir t. t.)# - nebereikia naudoti tirpiklio Lujiso bazių reaktiagusai suma i ir. i. i,t - nebereikia papildomų speracijų tirpikliui pašalinti, - dėl to nelieka galimybių susidaryti po linere susitraukimo ertmėms, kuritfs blogina jo savybes,
[0053] t
[0054] - nelieka toksiško iaridazolinių junginių poveikio, kurie liuo atveju veikia kaip polimerizacijos iniciatoriai*
[0055] metalo ir Lujiso baxės junginio skilimo reakcija vykdoma aukštesnėje nei kaobario - temperatūroje, tinkaeeshė yra tevperatftra nuo 50 iki 140%,
[0056] - atsiranda galimybė saugoti ir formuoti vadinamąsias " vi enkoaponentinęs sistemas", i kurių sudėti įeina monofterai i* vietalo kospleksas, neribotą laiką* es^ nt 2eswanei nei polimerizacijos inicijavimo temper* t& Cfti fssi galimybė sukietinti
[0057] šias sistemas tik pasiekus polimerizacijos inicijavimo temperatūrą.
[0058] Metalo kompleksus su polimerizuojamais junginiais galima naudoti su priedais arba be priedų, pavyzdžiui, kietintojų, tai reiškia, kad polimerinių, mišinių sudėti, galima keisti, plačiose ribose.
[0059] Polimerizacijos pradžią, t.y. inicijavimo temperatūrą, nulemia pasirenkami ligandai, Lujiso bazės ir rūgščių liekanų jonai. Kompleksų su anijonais reakcija prasideda es'ant žemesnėms temperatūroms nei kompleksų su chelatiniais ligandais. Be to, naudojant pakeistas Lujiso bazes, pavyzdžiui, alkilintus imidazolus, polimerizacijos inicijavimo temperatūra būna žemesnė, nei naudojant nepakeistą imidazolą.
[0060] Tinkamai parenkant kompleksų sudėti, iš atitinkamų ligandų, Lujiso bazių ir metalų galima keisti polimerizacijos inicijavimo temperatūrą plačiose ribose.
[0061] i Netikėta yra tai, kad iniciatoriaus reakcija su polimerizuojamu junginiu vyksta esant gerokai' žemesnei temperatūrai, nei to galima būtų laukti pagal literatūroje žinomas kompleksų skilimo temperatūras.
[0062] Be to, pasirodė, kad polimerizuojant epoksidinius junginius su siūlomais metalų kompleksais pasiekiami ne vien optimalūs gelio susidarymo laikai, bet pavyksta taip pat sumažinti vandens ir acetono absorbciją, lyginant su ij>rastinių Lujiso bazių (tokių, kaip ijpįdązolas) panaudojimu.
[0063] $itį siūlomo būdo pranašumai yra tokie: polimerizacijos reakcijai' tinkamesnė yra 50-140°C temperatūra, atsiranda galimybė saugoti ir formuoti vadinamas
[0064] * vi enkomponen tinęs sist- emas* neribotą laiką esant žemesnei nei polimerizacijos inicijavimo temperatūrai bei galimybė sukietinti šias sistemas tik pasiekus polimerizacijos inici i javimo temperatūrą; nepastebimas • imidažoLo junginiams būdingas toksiškumas, kurie šiuo atveju veikia & ai £ iniciatoriai.
[0065] Siūlomas sprendimas įgalina gaminti ekonomiškai naudingas, nepavojingas aplinkai ir netoksiškąs latentines, pasižyminčias optimaliu gelio susidarymo
[0066] t
[0067] laiku epoksidines dervas metalo kompleksinių junginių pagrindu.
[0068] Šiuose mišiniuose 100 svorio dalių epoksidinio junginio tenka 0r01- 50 svorio dalių ( geriau 1- 10 sv. dalių) metalo kompleksinio junginio, kurio bendra formulė:
[0069] 0
[0070] M - metalo jonas iš periodinės elementų sistemos II arba III pagrindinės grupės arba pogrupio,
[0071] L - chelatuojantis ligandaa priklausantis dioksilų grupei* alfa - ir beta- oksikarboniliniams
[0072] su sąlyga, & ąd Lujiso bazė fiėra polivą^- entinis f- enolinis junginys.
[0073] Siūlomi mišiniai dėka savo savybių, pricjėjus, «sant būtinumui* žinomų priedų ir užpildų, gąli būti naudojami klijuojančių ir sandarinančių masių gaminimui. Juos galima naudoti kaip rišančias ir formuojamas mases, pavyzdžiui, stambių formuotų detalių gamybai, kurioms kietėjant neturi atsirasti įtempimų.
[0074] Nepaisant jonų, esančių metalų kompleksiniuose junginiuose, .epoksidinės dervos, polimerizuotos pagal siūlomą būdą, pasižymi puikiomis dielektrinėmis savybėmis. Todėl siūlomus mišinius galima naudoti aukštos kokybės spausdintų plokščių gamyboje ir kaip rišančią medžiagą liejamoms masėms, pavyzdžiui, elektrotechnikoje ir elektronikoje.
[0075] Be to, juos galima panaudoti labai atsparių rišančių medžiagų gamyboje, kadangi žema polimerizacijos temperatūra užtikrina medžiagų sujungimą be vidinių įtempimų.
[0076] Žemiau išradimas iliustruojamas įvairiais pavyzdžiais: Kiekvienu atveju 1 molis epoksidinio junginio esant kambario temperatūrai sumaišomas su 0,05 molio metalo komplekso.
[0077] 100 gramų mišinio sunaudojama nustatyti gelio susidarymo laiką (metodika DIN 16945, pastr.6.3, Būdas A).
[0078] Dalis mišinio nupilama ir polimerizuojami pavyzdžiai, kuriuose nustatomai drėgmės ir acetono absorbcija.
[0079] Mišinio likutis laikomas kambario temperatūroje. Išlaikius daugiau nei 6 mėnesius, polimerizacijos požymių nepastebėta.
[0080] Bandymų rezultatai pateikti lentelėje, kurioje
1. Epoksijunginių polimerizacijos su metalo kompleksais būdas, besiskiriantis tuo, kad 100 svorio dalių epoksijunginio tiekiant energiją sumaišo su 0,01-'50 svorio dalių metalo kompleksinio junginio, kurio bendra formulėMLxBy, arba M { SR] „ B2,kurioje-M - metalo jonas iš periodinės elementų sistemos II arba III pagrindinės grupės arba pogrupio, L - chelatuojantis ligandas priklausantis dioksimų grupei, alfa- ir beta-oksikarboniliniams junginiams arba enolizuojamiems 1,3-diketonams,SR - rūgštinė neorganinės rūgšties liekana,B - Lujiso bazė,x - natūrinis skaičius nuo 1 iki 8,y - natūrinis skaičius nuo 1 iki 5,z - natūrinis skaičius nuo 7 iki 8,su sąlyga, kad Lujiso bazė nėra polivalentinis fenolio junginys.
2* Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad naudoja metalokompleksini, jungini,, turinti, kaip ligandus benzoilacetonatą, acetilacetoną arba dipivaloilmetaną.
3. Būdas pagal vieną iš 1-2 punktų, besiskiriantis tuo, kad naudoja metalo kompleksini, jungini, kaip metalo jonus.turinti, kobalto, nikelio, geležies, cinko arba mangano jonus.
4. Būdas pagal vieną iš 1- 3 punktų, besiskiria n t i s tuo, kad naudoja metalo kompleksini, jungini,, kuris kaip Lujiso bazę turi piridiną, imidaaolą; tetrahidrofuraną, alkoholi,, ketoną, tioeteri, arba merkaptaną.i 5. Budas pagal vieną iš 1- 4 punktų, besiskiriantis tuo, kad naudoja metalo kompleksini, jungini,, kuris kaip Lujiso bazę turi CH- rūgštini, piridiną, malono rūgšties diesteri, arba dinitrilą, acetilacto rūgšties esteri, cianoacto rūgšties esteri, arba nitrometaną.
6. Epoksijunginių ir Lujiso bazių mišiniai, b e s i s k iriantys tuo, kad jie turi 100 svorio dalių vieno arba kelių epoksijunginių ir 0, 01- 50 svorio dalių metalo kompleksinio junginio, kurių bendra formulė MLjBy, arba M f SRj x Bz,.kurioje OM - metalo jonas iš periodinės elementų sistemos II arba III pagrindinės grupės arba pogrupio,L - chelatuojantis ligandas, priklausantis dioksimų grupei, alfa- ir beta- oksikarboniliniams junginiams arba enolizuojamiems 1, 3- diketonams,SR - rūgštinė neorganinės rūgšties liekana,B - Lujiso bazė,x - natūrinis skaičius nuo 1 iki 8,y - natūrinis skaičius nuo 1 iki 5,z - natūrinis skaičius nuo 7 iki 8,su sąlyga, kad Lujiso bazė nėra polivalentinis fenoiio junginys.
7. Mišiniai pagal 6 punktą, besiskiriantys tuo, kad 100 svorio dalių epoksidinio junginio tenka 1-10 svorio dalių metalokompleksinio junginio.
8. Mišinių pagal 6 arba 7 punktą panaudojimas klijuojančių arba sandarinančių masių gamybai.V 9. Mišinių pagal 6 arba 7 punktą panaudojimas kaip rišančių medžiagų formuojamose masėse.
10. Mišinių pagal 6 arba 7 punktą panaudojimas kaip rišančių medžiagų aukštos ko' kybės liejamoms masėms, kurios naudojamos elektrotechnikoje ir elektronikoje.
11. Mišinių pagal 6 arba 7 punktą panaudojimas spausdintų plokščių gamybai.
12. Mišinių pagal 6 arba 7 punktą panaudojimas didelio atrsparumo rišančių medžiagų gamybai.