[LT] Pasukama kėdė su reguliuojama sėdyne (11) ir atlošu (12), kurie per karkasą (10) sujungti judamai ir juda sinchroniškai. Atlošas (12) savo apatiniu galu (12a) sąveikauja su sėdynės konstrukcija (11) ir abi šios dalys vienu judesiu iš darbinės padėties atlenkiamos į poilsio padėtį. Atlošas (12) ir sėdynės konstrukcija (11) kinematiškai sujungti taip, kad juda nepriklausomomis trajektorijomis ir atlošas (12), atlenkiant į poilsio padėtį, sulenkimo vietoje daugiau nusileidžia negu sėdynė (11). Toks nusileidimų skirtumas pasiekiamas tuo, kad atlošo konstrukcija, esanti po sėdyne, juda išilgai lanko. Atramos pereinamas judesys būdingas tuo, kad jis vyksta apie menamą tašką, esantį sėdinčiojo asmens juosmens sąnario srityje.
[EN]
[0001] Šis išradimas priklauso baldų konstrukcijų sričiai. Juo patobulinamas kanceliarijos pasukamosios poilsio ir kitokios paskirties kėdės ir jos atlošo padėties kei-timo mechanizmas.
[0002] Pagal Vokietijos paraišką DE-OS 3930983 naudojama sukamoji kėdė su reguliuojamuoju atlošu ir sėdyne. Šios kėdės sėdynę patraukus i, priekį, užpakalinė jos dalis nusileidžia, o atlošas pakyla. Šie judesiai sinchronizuoti sudėtingos konstrukcijos svirtimi. Atlošas ir sėdynę sumontuoti ant vienos ašies, todėl jie negali judėti nepriklausomomis trajektorijomis. Siekiant suma-žinti drabužių raitojimą ir reliatyvini, judėsi, tarp atlošo ir sėdynės, sinchronizuojančioje svirtyje įtai-syta daug atraminių taškų. Tačiau dėl jau minėto stipraus abiejų šių dalių kinematinio ryšio visiškai pašalinti drabužių raitojimo efekto nepavyksta.
[0003] DE-OS 26 42 091 paraiškoje yra pateikta kėdės konstrukcija, kur atlošo apatinis galas, turintis lanko pavidalo laikikli, įmontuotas po sėdyne. Jo apatinėje dalyje įtaisytais kreipiančiaisiais ritinėliais (arba įvorėmis), judančiais atitinkamose fiksavimo išpjovose, atlošas juda apie menamąją ašį, kur yra sėdinčiojo liemens sąnario vietoje. Tačiau šioje konstrukcijoje sėdynė yra nejudama, t. y. negali būti pakelta į priekį ir kartu perkeltas menamasis sukimosi centras, o tai riboja atlošo polinkį.
[0004] Pertvarkant atlošą ir sėdynę iš poilsio padėties į aarbo padėto,, seaynes užpakalinė dalis nusileidžia kartu su atlošo apatine dalimi. Tuo metu reliatyvus judesys tarp atlošo ir sėdinčiojo sukelia raitojimo efektą.
[0005] Paraiškoje EP-PS 0 303 720 apibūdinama kėdė, kurioje L pavidalo konstrukcija dviem kreipiamosiomis iš dar-binės padėties pertvarkoma į poilsio padėtį. Atlošo apatinė dalis per pasukimo aši, sujungta su sėdyne, net nepageidaujant, verčiamuoju atlošo judesiu pakeliama priekinėmis kreipiamosiomis. Atlošas, verčiamas dvie-jose kreipiamosiose, dėl savo L formos padaro sukimosi judėsi, apie menamąją ašį, tačiau ši ašis, nutolusi dideliu spinduliu, yra sėdinčiojo pilvo ar krūtinės aukštyje. Kadangi atlošas ir sėdynė turi bendrą aši,, tai nepriklausomas šių abiejų elementų judesys yra neįmanomas.
[0006] Šiuo išradimu sukamosios kėdės su reguliuojama sėdyne ir atlošu valdymo mechanizmo konstrukcija patobulinama taip, kad leistų pigiai ir tenkinant estetinius rei-kalavimus gaminti kėdes, kurių sėdynės ir atlošo padė-tis būtų nustatoma kiek galima patogesnė.
[0007] Šis uždavinys sprendžiamas pagal apibrėžties 1 punkto požymius. Kėdės patogumą nusako atlošo atlenkimo laips-nis. Realizacija tarp atlošo ir indikuoto sėdimojo pa-viršiaus apkrovos pasikeitimo laike "dinamiško judėji-mo" metu yra komfortą apibrėžiantis veiksnys.
[0008] Kanceliarijos kėdės atlošo pasvyrimą riboja leis-tinosios atramos apkrovos. Atlenkiant atlošą ir nepa-stumiant i prieki, sėdynės, konstrukcijos svorio centras pasislenka i kraštą ir sukelia pavojų kėdei apvirsti. Pageidautina, kad atlenkiant atlošą sėdynės užpakalinė dalis judėtų žemyn ir būtų išvengta drabužių raitojimo efekto. Iš esmės toks pageidavimas gali būti ten-kinamas, jei atlošas ir sėdynė juda apskritimine trajektorija. Tačiau šiuo atveju nepageidautinai aukštai pasikeltų sėdynės priekinė dalis, ant kurios guli sėdinčiojo šlaunų priekinės dalys, dėl to patintų kojos ir būtų juntamas nemalonus "nutirpimo", "skruzdėlių kutenimo" jausmas.
[0009] Pagal ši, išradimą kėdės svorio centras nustatomas atlošo polinkio kampu ir sėdynės pastūmimu i, prieki,. Tai leidžia labiau atlenkti atlošą ir, kad kėdė ne-apvirstų, nedaryti po kėde toli atsikišančios atramos. Sėdynė juda nepriklausomai nuo atlošo, todėl išvengiama nepageidaujamo viršutinės šlaunų dalies pakėlimo. Horizontalus sėdynės priekinio krašto judesys, išlai-kant ji, tame pačiame lygyje, visiškai atitinka ergo-nomikos principus.
[0010] Drabužių raitojimo efektas atsiranda tada, kai sėdin-tysis, remdamasis i, kėdės atlošą, kūno pastangomis len-kia ji, atgal. Tuo metu tarp sėdinčiojo nugaros ir atlošo atsiradęs reliatyvus judesys i, viršų ir nugaros link raitoja drabužius.
[0011] Pateiktoje kėdės konstrukcijoje ne tik reliatyvus judesys sumažinamas iki nulinės reikšmės, bet ir atlošas labiau nuleidžiamas negu sėdynė, tai skiriasi nuo kitų konstrukcijų. Tas skirtingumas reiškiasi tuo, kad at-lošas sėdinčiojo nugaros atžvilgiu juda reliatyviai žemyn, t. y. " išlygina" drabužius. Taip gaunamas patogus baldas sėdimam darbui ir poilsiui atsilošus.
[0012] Kiekvienoje tarpinėje arba galinėje padėtyje, švelniai slystant sėdynės konstrukcijai per atlošo kreipia-mąsias, susidaro galimybė aktyviai paskirstyti svori, sėdynės paviršiuje " dinaminis sėdėjimas". Plačios judė-jimo laisvės zonos su ekstremaliu gulimos padėties polinkiu per didelius kontaktų plotus siejasi su saugiu ir tolygiu svorio pasiskirstymu pereinant iš verti-kalios padėties i, gulimąją. Tai leidžia maksimaliai atpalaiduoti pilvo ir pilvo plėvės raumenis, gilina kvėpavimą, kartu stiprina širdi,. Taigi, tai kad at-palaiduojami raumenys, skatinama kraujo apytaka ir patogu sėdėti, pasiekiama tuo, kad sėdynė juda nusta-tyta trajektorija nepriklausomai nuo atlošo judėjimo lanku. Esant apkrovai, atlošas juda lanku ir tuo pat metu smunka žemyn, dėl ko sėdintysis savo kūno pastangomis gali nustatyti abi kraštines atlošo padėtis.
[0013] Apibrėžties 2 punkte apibūdintas sprendimas, kai prie lanko pavidalo kreipiamųjų galimi sėdynės ir atlošo slydimai ir judesių nukrypimai vyksta apie vieną ašį. Keičiant apkrovą, kontaktinėse zonose (sėdynė-nugara) sudaromos naujos laisvo judėjimo sritys ir tuo pa-gerinamas sėdėjimo komfortas. Judėjimą išilgai lanko reikia suprasti kaip judėjimą bet kokia lenkta linija. Tai gali būti apskritimo lanko, hiperbolės, parabolės ar kitokios lenktos linijos dalys.
[0014] Apibrėžties 3 punkte nurodyta, kad ašis, apie kurią juda atlošas, perkeliama į menamąją ašį sėdinčiojo liemens sąnarių srityje. Tuomet sumažinamas reliatyvus judesys tarp žmogaus ir kėdės.
[0015] Apibrėžties 6 ir 7 punktams įgyvendinti naudojamas kūginis ritinėlis, kuris palaiko stabilų judesį kreipiamojoje su mažiausia riedėjimo trintimi centruotoje padėtyje. Jei ritinėlis išeina iš šios padėties, dėl ritinėlio didėjančio skersmens į išorę atsiranda šoninė jėga, savaime centruojanti ritinėlį.
[0016] Pagal apibrėžties 8 punktą atlošo ir sėdynės konst-rukcijas jungia juosta, pritvirtinta taip pat prie karkaso. Derinant juostos judėjimą su riedėjimo trajektorija, galima gauti optimalų perdavimo judesį, be to juosta įtempta visose padėtyse.
[0017] Pagal apibrėžties 9 ir 10 punktus viename karkaso sta-cionariniame taške numatyta tam tikros geometrinės formos ašis, kuri leidžia gauti pageidaujamą relia-tyvinį judesį tarp atlošo ir sėdynės konstrukcijų. Jungimo elementai gali būti juostos, lynai ir į juos panašūs objektai. Dėl tempimo charakteristikų pirmenybę turi lynas, kuris judesiui perduoti užvyniojamas ant vienos ir nuvyniojamas nuo kitos ašies dalies. Suprantama, jog gali būti naudojami du lynai ir dvi skirtingos ašys.
[0018] Ypač daug galimybių judesiams koordinuoti atsiranda tuomet, kai ašis padalyta i, dvi dalis, turinčias skir-tingą skersmenį. Kadangi atlošo konstrukcija persta-tomojo judesio metu turi greičiau judėti, nei tuo metu juda sėdynė, tai atlošo konstrukcijai skirta ašies dalis numatyta didesnio skersmens ir šiai konstrukcijai skirtas lyno vijų skaičius telpa mažesniame tūryje. Ašis kartu atlieka ir kreipiamojo ritinėlio funkciją.
[0019] Pagal apibrėžties 11 punktą gali būti panaudotas vienas lynas, kuris paprastai perkišamas per ašies centrinę kiaurymę, turinčią radialini, igręžimą.
[0020] Visų formų variantų kėdės tenkina visus estetinius rei-kalavimus ir yra normalių matmenų.
[0021] Išradimą ir jo įgyvendinimo variantus aiškina šie brėžiniai: Fig. 1 - kėdės šoninis vaizdas darbo padėtyje; Fig. 2 - kėdė poilsio padėtyje; Fig. 3 - sugretinti Fig. 1 ir 2 vaizdai (poilsio pa-dėtis vaizduojama punktyru); Fig. 4 ir 5- padidintas valdymo mechanizmo vaizdas; Fig. 6 - valdymo mechanizmo scheminis ritinėliųvaizdas iš šono; Fig. 7 - padidintas jungiamosios priemonės fragmentas ; Fig. 8 - kėdės kairiosios pusės scheminis vaizdas (atlošo konstrukcijos viršutinė dalis ne-rodoma) ; Fig. 9 - padidintas parodyto Fig. 3, apatinio frag-mento padidintas vaizdas; Fig. 10 - Fig. 1 - antrasis pavaizduotos kėdės variantas ; Fig. 11 - Fig. 1 - trečiasis pavaizduotos kėdės variantas; Fig. 12 - padidintas kreipiamojo profilio fragmentas; Fig. 13 - Fig. 2 - padidintas vaizduojamo profilio fragmentas (išryškinti padėties fiksato-riai) ; Fig. 14 - fiksavimo mechanizmas, pritvirtintas prie karkaso.
[0022] Kad būtų galima atskirti vieną nuo kito kėdės variantus, pirmojo varianto detalę žyminčio skaičiaus priekyje pridėjus skaitmeni, "1", pažymima antrojo varianto detalė, skaitmenį "2" - trečiojo. Pavyzdžiui, pirmojo varianto detalė yra pažymėta skaičiumi 15, tuomet ją atitinkanti antrojo varianto detalė bus pažymėta skaičiumi 115, trečiojo - 215.
[0023] Visų kėdės variantų konstrukcijų bendras bruožas yra tas, kad judesiui sinchronizuoti sėdynių 11, 111, 211 ir atlošų 12, 112, 212 konstrukcijų apatinės dalys sujungtos su juostos karkasu 10, 110, 210.
[0024] Pertvarkant atlošą 12, 112, 212, iš darbinės padėties i, poilsio padėti, sėdinčiojo kūno judesiu, atlošo vir-šutinės dalys atsiduria 12b, 112b, 212b padėtyse. Sėdynių 11, 111, 211 ir atlošų 12, 112, 212 konst-rukcijų elementai ir jų jungties elementai tarpusavyje susiję taip, kad pereinant i, poilsio padėti,, atlošo sąveikos elementai 12c, 112c, 212c mažiau nusmunka žemyn nei tuo pat metu sėdynės užpakalinės dalies elementai 11b, 111b, 211b.
[0025] Atlošas ir sėdynė perduoda judėsi, vienas kitam ir jungiamajam elementui, kuris jungia nutolusius vieną nuo kito taškus taip, kad šie gali judėti dviem nepriklausomomis trajektorijomis.
[0026] Pereinant iš vienos padėties i, kitą, atlošas ir sėdynė juda lanku, kurio centras yra menamajame taške M sė-dinčiojo juosmens sąnarių srityje.
[0027] Sėdynės konstrukcija 11, 111, 211 nustatomojo judesio metu daugiausia juda i, prieki, (Fig. 3). Sėdynės konstrukcijos kreipiamieji elementai sumontuoti taip, kad vyksta žemiau horizontaliosios plokštumos h-h, kurios padėti, nusako sėdynės konstrukcijos aukščiausiasis taškas P darbinėje padėtyje.
[0028] Kad sėdynės konstrukciją galima būtų nukreipti i, prieki,, karkase 10, 110 įtaisytas kreipiamasis pirštas arba ritinėlis 14, 114, kurio konstrukcija 11, lllr 211 są-veikauja per kreipiamąją išpjovą 11d, 111d. Suprantama, kad kreipiamąją išpjovą galima daryti sėdynės karkase, o pirštą - sėdynės konstrukcijoje.
[0029] Kad sėdynės konstrukcija, judėdama i, prieki,, nekiltų aukštyn, reikia kreipiamąją išpjovą daryti nukreiptą žemyn i, prieki,. Kaip alternatyva, sėdynės konstrukcija 11 prie sėdynės karkaso 10 gali būti pritvirtinta mažiausiai viena svyruojančia atrama su karkasui ir sėdynei priklausančiu vienu šarnyru.
[0030] Atlošo konstrukcijos 12 (vaizdas iš šono) apačioje esantis lankas (kreipiamoji 12d) sąveikauja su kita, aukščiau esančia beveik tiesiąja dalimi 12b, o pa-staroji šarnyru 12f, 112f sujungta su atrama 25.
[0031] Fig. 1-3 pavaizduota atramos konstrukcija 12. Ji savo apatiniame krašte 12a turi mažiausiai apskritimo lanko pavidalo kreipiamąją 12d, kuri gali judėti mažiausiai dviem prie karkaso 10 pritvirtintais guoliais 13. Apskritimo lanko kreipiamoji juda apie jau anksčiau minėtą menamąją ašį. Tačiau taip judėti ji tegali atlošo konstrukcijos 12 apatiniame krašte 12a, įtvirtinus vieną apskritimo lanko kreipiamąją įvorę 13, kuri apkabina prie karkaso 10 pritvirtintą pirštą ma-žiausiai viename taške.
[0032] Nustatant kėdės elementų padėti,, sėdynė 12 juda nepriklausomai nuo atlošo trajektorijos. Tam sėdynės konstrukcijos užpakalinėje dalyje 11b įtaisytas riti-nėlis 17, kuris rieda taku 18. Fig. 6 pavaizduota pagal kokį principą savaime centruojasi ant ašies 11c įtvir-tinto simetrinis ritinėlis 17. Karkase 10 yra takas 18 su įgilinimu 18a, į kurį įeina ritinėlis 17, turintis vidurinį radialinį iškilimą 17a. Ritinėlis 17 yra pailgas, o jo skersmuo nuo iškilimo 17a į abi puses tolygiai mažėja. Taku 18 rieda tik mažesnioji ritinėlio dalis. Tuo ritinėlis savaime centruojasi, nes, išeinant ritinėliui iš centrinės padėties, dėl padidėjusio riedamosios dalies skersmens atsiranda šoninė jėga, kuri grąžina ritinėlį į pradinę padėtį.
[0033] Trajektorijos konstrukcija yra bangos pavidalo (Fig. 4, 5). Pertvarkant kėdės dalis iš poilsio padėties į darbo padėtį, sėdynė stengiasi judėti išilgai lanko, tuo tarpu ritinėlis 17 pirmiausia įeidamas į "išgaubtą", o po to "įgaubtą" padėtį, neleidžia sėdynei judėti tie-siai. Tai judėjimo pradžioje sustiprina reliatyvųjį judesį tarp sėdynės ir atlošo konstrukcijų, kurio metu sėdinčiajam kaip tik ir būdavo raitojami drabužiai. Fig. 4-6 pavaizduota, kaip atlošo konstrukcija 12, sėdynės konstrukcija 11 ir karkasas 10 tarpusavyje sujungti lynu arba juosta 19, kuri prie atlošo konstrukcijos 12 pritvirtinta lanko pavidalo kreipiamosios 12d srityje, o prie karkaso 10 - užpakalinio krašto 10c srityje, tris tarpusavyje sąveikaujančius elementus - sėdynę 11, atlošą 12 ir karkasą 10 - galima sujungti ir juostos arba lyno pavidalo jungtimi, kuri prie dviejų elementų pritvirtinama, o su trečiuoju judamai sąveikauja. Lanksčioji sėdynės 11 ir atlošo 12 konstrukcijų jungtis visada turi būti įtempta. Tą ga-rantuoja tako 18 konstrukcija.
[0034] Priklausomai nuo juostos prisilietimo prie lanko vidurinės arba išorinės dalies taško galima pasiekti daugiau ar mažiau proporcingą atlošo polinki,.
[0035] Prie sėdynės 11 konstrukcijos pritvirtintą ašį 11c juosta mažiausiai dalinai apkabina prieš arba pagal rodyklę ir leidžia reguliuoti sėdynės padėti,.
[0036] Fig. 7 ir 8 vaizduojama lyno 19' ryšys su kėdės konstrukcijos elementais. Lynas 19b' pritvirtintas prie atlošo 12 atlenkimo taške 12g. Kita lyno atkarpa 19a' per lenkimo tašką 17d, aši, 17c, per kreipiamąjį riti-nėli 17 sujungta su sėdynės konstrukcija 11. Ryšys su karkasu palaikomas per nejudamai prie karkaso 10 pri-tvirtintą aši 15, ant kurios sumontuotas ritinėlis, kurio skersmuo atitinka kreipiamąjį ritinėli, 13. Lyno 19' abi dalys 19a' ir 19b sujungtos su šia ašimi. Ašis 15' savo paviršiuje turi kanalą 15a', kuris eina apskritimo lanko išore link kreipiamosios 12 d ir sudaro kreipiamosios išorinę dalį 15b1 ir yra lanko formos kreipiamosios 12d viduje. Ant vidinės išpjovos 15a' užvyniojama arba nuo jos nuvyniojama sėdynės konstrukcijai 11 priklausanti lyno 19' dalis 19a', o prie-kinė dalis 19b' užvyniojama arba nuvyniojama ant išori-nės dalies 15b'. Poilsio padėties nustatymo metu lyno užpakalinė dalis 19a' užvyniojama, o priekinė dalis 19b' nuvyniojama. Šiuo atveju kreipiamasis ritinėlis 17, slinkdamas taku 18, priartėja prie nejudamos ašies 15. Ašies 15 išorinė dalis 15b' yra didesnio skersmens nei vidinė dalis 15a' ir tai leidžia derinti reliatyvuj i, judėsi, tarp atlošo ir sėdynės konstrukcijų nuolat palaikant lyno atkarpas įtemptas.
[0037] Prie karkaso 10 pritvirtinta ašis 15;, turi išgręžtą ašini, (centrini,) kanalą 15e', prie kurio galima prieiti radialiniais kanalais 15c' ir 15d'. Šis įgręžimas leidžia tik vienu lynu sujungti visas tris detales. Montuojant kėdę, lynas įveriamas per kiaurymę 15 d', eina kanalu 15e' ir išveriamas pro kanalą 15c. Grę-žiant, pirmiausia išgręžiamas ašinis kanalas, po to - radialinės kiaurymės.
[0038] Surenkant kėdę, ašis savo vidine dalimi 15a' tvirtinama prie karkaso, po to ant ašies 15' atsikišusios dalies bei ritinėlio 13 užmaunamas atlošas ir srieginiu su-jungimu tvirtinamas prie ašies išorinės dalies 15b'. Jeigu ašis 15' tuo pat metu atstoja atlošo konstrukcijos 12 lanko formos kreipiamajai kreipiamąja, riti-nėli, 13 (Fig. 7), tai gali išjudinti atlošo konstrukcijos ašį, dėl ko judės sėdynės konstrukcija.
[0039] Fig. 10 pavaizduotas antrasis kėdės variantas. Čia sėdynės konstrukcija 111 su savo užpakaline dalim 111b yra pritvirtinta mažiausiai prie vienos karkase 110 įtaisytų svirčių 116, kurios per šarnyrą 111c sąvei-kauja su lenkta atlošo konstrukcija 112. Atramos konstrukcija 112 per jungiamąjį elementą yra sujungta su sė-dynės konstrukcija ir turi savo apatiniame krašte 112a sąveikos profilį 115, kuris sąveikauja su svirties 116 kreipiamąją 120. Nustatomojo judesio pradžioje mažai į priekį palenktą svirtį paveikia smunkanti atlošo konstrukcija 112 ir tuo pastumia sėdynės konstrukciją i, priekį. Prie atramos konstrukcijos pritaisytas sąveikos profilis 115 spaudžia kreipiamąją, kuri atlieka ve-damojo ritinėlio funkciją, ir abi detalės rieda viena kita. Kreipiamuoju profiliu galima gauti specialią sėdynės įsmukimo padėti,.
[0040] Tako 18 funkciją gali atlikti krumpliastiebio mechanizmas Fig. 11. Čia atlošo konstrukcijos elemente 211 yra įtaisyti krumpliastiebiai 211f ir 212e, kurie są-veikaudami su krumpliaračiais 221 ir 222 gali sudaryti mažiausiai vieną krumpliaratinė porą. Gali būti ir vienas krumpliaratis. Naudojant du krumpliaračius su skirtingu krumplių skaičiumi arba skirtingu atstumu tarp krumplių, galima sudaryti neproporcingus judančių dalių judesius.
[0041] Sėdynė 11 gali būti kreipiama dviem kreipiamosiomis, kurioms tenka sėdynės konstrukcijos apkrova, ši apkrova susidaro karkaso 10 priekiniame krašte 10b ir veikia nepriklausomąjį atlošo judesį (brėžiniuose neparodyta). Šiuo atveju galima panaudoti bet kokią kinematinę grandį judesiams tarp sėdynės ir atlošo derinti. Ta grandis gali būti juostos 19 pavidalo, elastinga spy-ruoklė ir kt.
[0042] Pagal pirmąjį variantą pagaminta kėdė lieka pusiaus-vyroje bet kurioje padėtyje, be galima, nustatant poilsio padėtį, įtaisyti amortizatorių, kurio funkcijas gali atlikti spyruoklė 24 arba pneumatinis amorti-zatorius 24' (Fig. 9), pritvirtintas prie karkaso 10 sėdynės 11 priekinėje dalyje. Visiems variantams bendra tai, jog atramos konstrukcijos svyravimo tarp poilsio ir darbinės padėties kampas a yra maždaug 2,5 karto didesnis už tuo metu susidarantį sėdynės konstrukcijos 11, 111, 211 polinkio kampą p, kad kėdė būtų stabili bet kurioje pageidaujamoje padėtyje, kreipiamosiose 12d arba skylėtoje kreipiamojoje 11d galima pasirinktais atstumais iš anksto padaryti išpjovas 12h, i, kurias įeitų sukamasis fiksatorius 27 (Fig. 12 ir 13) . Reguliuojama ašis (Fig. 14) su fiksatoriumi 27 pritvirtinta prie kėdės karkaso. Atlošas 12 turi lanko pavidalo kreipiamąsias 12d, kuriose yra išpjovos 12h. Ašis 26 atlošo padėti, fiksuoja per rolikui 13 padarytą kanalą arba per specialiai padarytą grioveli, 12k. Šie grio-veliai gali būti padaryti kreipiamųjų šoninėse siene-lėse 12d arba kreipiamųjų pagrinde 12m, pastaruoju atveju pagrindas naudojamas atskirais žingsniais atlošo padėčiai nustatyti. Išpjovos 12h tolygiai išdėstytos griovelyje viena prieš kitą įstrižainės atstumu. Įstri-žainė sudaro svyruojančio fiksatoriaus 27 abiejų pečių 27a ilgių suma. Kai fiksatorius 27 nefiksuoja, jis yra maždaug lygiagretus griovelio 12k sienelėms todėl, nustatant atlošo padėti,, yra galimas jo "slydimas".
[0043] Fiksuotoje padėtyje petys 27a savo galu remiasi i, išpjovos 12h šoną. Fig. 13 parodyta, kad fiksuojama ta-da, kai pečių 27 a briaunos 27c i,siremia i, išpjovos 12h" paviršių, nustatant kėdės padėti, atsiranda sukamasis judesys ir stačiakampio formos petys, 27 a pasisukęs 45 kampu, i,eina i, trikampės formos išpjovą 12h.
[0044] i
[0045] Fig. 14 parodyta, kad sukimosi judėsi, fiksatoriams 27 suteikia svirtis 28. Šita svirtis yra po sėdyne ir sujungta su spyruokle. Nustačius atlošo padėti,, spyruoklė grąžina svirti, 28 i, pradinę padėti,.
1. Sukamoji kanceliarijos kėdė su reguliuojamąja sėdyne ir atlošu, turinti karkasą (10, 110, 210), prie kurio sin-chroniškai judamai pritvirtinta sėdynė (11, 111, 211) ir reguliuojamasis atlošas (12, 112, 212), kuris savo apatiniu kraštu (12a, 212a), mažiausiai per vieną kine-matinį jungiamąjį elementą gali sąveikauti su sėdyne sėdinčiojo pastangomis, besiskirianti tuo, kad sėdynę (11, 111, 211) ir atlošą (12, 112, 212) jungiantis kinematinis įrenginys atlošo ir sėdynės nustatomojo judesio metu sudaro reguliuojamąsias atlošo ir sėdynės nepriklausomojo judesio trajektorijas, be to, atlošas gali nusileisti žemiau negu sėdynė.
2. Kėdė pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad atlošo (12) konstrukcijos dalies, esančios po sėdyne, judesio trajektorija yra lankas.
3. Kėdė pagal 1 ir 2 punktus, besiskirianti tuo, kad nustatomojo judesio metu atlošo ir sėdynės judėjimo trajektorijos kreivės centras yra sėdinčiojo juosmens sanarių srityje, o sėdynės judėjimo plokštuma yra žemiau plokštumos (h-h) , kurios padėti, nusako sėdynės konstrukcijos aukščiausias taškas P dar-binėje padėtyje.
4. Kėdė pagal 1-3 punktus, besiskirianti tuo, kad prie kėdės karkaso (10) pritvirtinta ma-žiausiai viena kreipiamoji įvorė, per kurią gali slink-ti prie sėdynės pritvirtinta kreipiamoji su fiksatoriumi išpjova (11d).
5. Kėdė pagal 1-4 punktus, besiskirianti tuo, kad atlošas apatiniame krašte (12a) turi ma-žiausiai vieną apskritimo lanko formos kreipiamąją (12d), kuri gali judėti mažiausiai per du, prie karkaso pritvirtintus, guolius (13).
6. Kėdė pagal 1-5 punktus, besiskirianti tuo, kad sėdynės užpakalinės dalies (11b) apačioje įtai-sytas ritinėlis (17) su vidurine briauna (17a), kuri sąveikauja su karkase (10) įtaisyto riedėjimo tako (18) vidurio įgilinimu.
7 . Kėdė pagal 6 punktą, besiskirianti tuo, kad velenėlio formos ritinėlio (17) didžiausią skers-menį turi vidurinė radialinė briauna (17), o nuo jos skersmuo tolygiai mažėja į kraštus, tuo tarpu takas (18) padarytas bangos pavidalo ir pradedant nuo ri-tinėlio (17) poilsio padėties turi išgaubtą išlinkimą, kuris palaipsniui pereina į įgaubtą išlinkimą.
8. Kėdė pagal vieną iš minėtų punktų, besiskirianti tuo, kad atlošas (12), sėdynė (11) ir karkasas (10) lanksčia kinematine grandimi (19) (lynas, juosta ir pan.) tarpusavyje sujungti taip, kad ma-žiausiai du elementai iš trijų yra nejudami, o tre-čiasis judamas. •
9. Kėdė pagal 8 punktą, besiskirianti tuo, kad lanksti kinematinė grandis (19) su sėdyne ir atlošu sujungta nejudamai, o per vieną prie karkaso pritvirtintą ašį (15, 15') su šiuo karkasu sujungta judamai ir minėtąją ašį mažiausiai iš dalies apkabina.
10. Kėdė pagal 9 punktą, besiskirianti tuo, kad ašies (15') dalis, nukreipta į kėdės vidų, skirta lanksčios kinematinės grandies užpakalinei daliai nuvynioti, nustatant kėdės darbinę padėtį, ir turi įpjovas (15a1), o ašies (15') išorės dalis, skirta lanksčios kinematinės grandies priekinei daliai užvy-nioti, turi įpjovas (15b1), ir vidinės ašies dalies įpjovų (15a') skersmuo yra mažesnis už išorinės dalies įpjovų (15b1) skersmenį, be to, ašis (15') sąveikaudama su atlošo (12) konstrukcija atlieka kreipiamojo riti-nėlio funkciją.
11. Kėdė pagal 9-10 punktus, besiskirianti tuo, kad ašis (15') turi vieną ašini, išgręžtą kanalą (15e) , jungianti, abi įpjovas (15a' , 15b') radialinėmis kiau-rymėmis (15c', 15d'), kurios skirtos mažiausiai vienam lynui (juostai) prakišti ir įtvirtinti.
12. Kėdė pagal 1-4 punktus, besiskirianti tuo, kad sėdynės (111) užpakalinė dalis (11b) sujungta su karkasu (110) svirtimi (116) ir per prie svirties pritvirtintą sekiklį (120) bei sąveikos kumštelį (115) sąveikauja su atlošu (112).
13. Kėdė pagal vieną iš minėtų punktų, besiskirianti tuo, kad sėdynės (11) ir/arba atlošo (12) konstrukcijoms valdyti skirtos kreipiamosios turi krei-piamąja kryptimi tam tikru atstumu išdėstytas išpjo-vas (12h), o skersai vienos ar daugiau kreipiamųjų ir įtvaro įtaisyta ašis (26), ant kurios įtvirtintas galintis svyruoti fiksatorius (27), kuris, sąvei-kaudamas su išpjovomis, gali fiksuoti atlošą bet kurioje padėtyje.
14. Kėdė pagal 13 punktą, besiskirianti tuo, kad ašis (26) su fiksatoriumi (27) pritvirtinta prie karkaso (10), o atlošas (12) turi apskritimo lanko pavidalo kreipiamąją (12d), sąveikaujančią mažiausiai su dviem prie karkaso pritvirtintais guoliais, kurių funkciją atlieka kreipiamasis ritinėlis (13), be to, kreipiamoji turi dvi sieneles (121), išdėstytas lygiais tarpais išpjovos (12h) atžvilgiu, o pagrinde (12m) padarytas plyšys (12k) ašiai (26) įeiti, ir tas plyšys užima apie pusę kreipiamosios (12d) pagrindo (12m).