[LT] Neaustinė pluoštinė medžiaga iš cheminių pluoštų priklauso tekstilės pramonės sričiai ir skirta naudoti pramoniniuose filtruose. Medžiagą sudaro karkasas ir pluoštiniai klodai, sutvirtinti kamšymo būdu. Karkasinis audinys, kurio paviršiaus tankis 35-170 g/m², išaustas iš sintetinių kompleksinių siūlų, o pluoštiniai klodai, kurių paviršiaus tankis 210-570 g/m², pagaminti iš įvairių rūšių cheminių pluoštų arba jų mišinių. Pluoštinio klodo ir karkaso masių santykis (1,3-9,5):1.
[EN]
[0001] Išradimo sritis - tekstilės pramonė, konkrečiai neaustinės tekstilės medžiagos, naudojamos pramoni-niuose filtruose.
[0002] Žinomą technikos lygi galima apibūdinti neaustine filtrine medžiaga (TSRS a.l. 1476017, TIK4 D 04 H 1/ 48, publ. 1989, Nr. 16) pagaminta iš #daugiasluoksnio sintetinių termoplastinių pluošto klodų, sutvirtinto kamšymo būdu ir termiškai apdoroto aplydant paviršių iš vienos pusės. Dulkių sugėrimo ir dulkių išvalymo savybės pagerinamos perstumiant sluoksnius išilgine kryptimi vienas kito atžvilgiu 30-60°, o tai atliekama medžiagą papildomai termiškai apdorojant prie 100-230°C ir tuo pat metu pratempiant 15-45 %. Po to perstumti sluoksniai filtruojami prie'200-230°C, esant 2-30 kG/cm2 slėgiui. Tuo būdu panaikinamos padidinančios dulkių pralaidumą kiaurymės, atsirandančios kamšant klodą adatomis. todėl padidėja filtravimo efektyvumas. Filtrinės medžiagos darbo laikas padidėja, nes tolygaus poringumo struktūra pagerina regeneraciją - dulkių pašalinimą nuo paviršiaus.
[0003] Pasiekti norimą technini rezultatą trukdo tai, kad filtre nėra karkaso. Be to, sluoksnių iš cheminių pluoštų perstūmimas - technologiškai sunkiai atliekama operacija.
[0004] Artimiausiai patentuojamai' - techniriė kamšytinė medžiaga (TSRS a. 1. 1418361, TIK4 D 04 H 1/46, publ. 1988, Nr. 31), kurioje karkasinis .audinys kamšant sujungtas su pluoštiniu klodu. Karkasinio audinio paviršiaus tankis 760-770 g/m2. Karkaso skersiniai siūlai - iš kaproninio (94-96 %) ir lavsaninio (4-6 %) pluoštų, o išilginiai - kaproninio (94-96 %) ir lavasaninio (4-6 %) pluoštų mišinio verpalai, susukti su suktu kompleksiniu kaproniniu siūlu. Pluoštini, klodą sudaro 16-17 % vilnos, 78-79 % kaprono ir 4-6 % lavsano pluoštų.
[0005] Karkaso paviršiaus tankis 690-770 g/m2. 50x100 mm medžiagos juostelės trūkimo jėga išilgine kryptimi 7308-7407 (745-755) N (kG) , išti,sa 34.-37 %# oro pralaidumas 170-280 dm3/m2s, vandens pralaidumas 2,2-3,1 dm3/m2s, storis 4-5 mm.»
[0006] > Šios konstrukcijos medžiagos trūkumas - didelis paviršiaus tankis, kurio apie 50 % sudaro karkasas. Karkaso, gamybos technologija sudėtinga, nes metmenų ir ataudų siūlai gaminami iš mišinių, be to, metmenų siūlus reikia papildomai sukti.Šios medžiagos oro pralaidumas palyginti didelis, o šiurkštus paviršius apsunkina filtro regeneraciją.
[0007] Patentuoti siūloma neaustinė medžiaga iš cheminių siūlų filtrams, kurią, siekiar.i pagerinti kokybę ir normuoti žaliavų sąnaudas sudaro 35-170 g/m2 paviršiaus ; tankio karkasinis audinys iš sintetinių pluoštų ir 210-570 g/m2 paviršiaus tankio pluoštiniai klodai iš įvairių cheminių pluoštų ar jų mišinių. Karkaso ir pluošto klodo santykis (1,3-9,5) :1
[0008] Formuoti pluoštinius klodus galima iš vienos rūšies sintetinių pluoštų, mišinių arba vienos rūšies, bet skirtingo elementarių pluoštelių storio pluoštų mišinių. Karkasas ir pluoštiniai sluoksniai sujungiami kamšant, o * medžiaga kalandruojama prie 140-220°C. Patentuojama siūloma neaustinė tekstilės medžiaga, apibūdinant jos filtravimo savybę oro pralaidumu 12-450 dm3/m2s ribose, yra 70 % plonesnė ir 80 % mažesnio
[0009] N
[0010] linijinio tankio negu prototipas. Filtravimo savybės priklauso nuo filtrų pritaikymo srities, t. y. nuo sulaikomų dalelių dydžio ir darbo ' temperatūros. Filtrinės medžiagos iš poliesterinių pluoštų prik-
[0011] lausomai nuo karkasinio audinio savybių, gali dirbti iki 140° temperatūroje. Jeigu karkasui naudojamas stiklo audinys, šią darbo temperatūrą galima didinti iki 160°C. Tačiau, dėl stiklo siūlų trapumo juos reikia uždengti neaustiniu klodu iš abiejų pusių. Dar aukštesnėse temperatūrose naudojami filtrai, kurių karkasas ir neaustinis klodas ' pagaminti iš termostabilių pluoštų. Neaustini, klodą pagaminus iš fenilono siūlų, galima filtrą naudoti aplinkoje iki 240°C, iš terlono ir aramidinių siūlų - iki 340°C, o iš siūlų lola - iki 400°C.
[0012] Pluoštinių klodų formavimui sintetiniai pluoštai, kurių charakteristikos parodytos 1 lentelėje.
[0013] Karkasinis audinys, kurio metmenys ir ataudai 15,6 tex arba 111 tex linijinio tankio kompleksiniai polietil-entereftalatiniai siūlai, audžiamas hidraulinėmis audimo staklėmis H-175Y. Stabilumui padidinti žalias audinys fiksuojamas. Galavo audinio iš 15,6 tex siūlų paviršiaus tankis 85 g/m2, metmenų tankumas 30 l/cm, ataudų - 18 l/cm 91-14 pąv.). Gatavo audinio iš 111 tex siūlų paviršiaus tankis 170 g/m2, metmenų tankumas 26" l/cm, ataudų - 14 l/cm (15 ir 16 pav.). 17, 18 ir 19 ' pavyzdžiuose karkasui panaudotas elektroizoliacinis audinys^- iš E2-62 markės (GOST 19907-83) suktų kompleksinių siūlų.
[0014] ' 20-24 pavyzdžiuose karkasas - MGS "Stekloplastik"
[0015] (Maskvos sr.) pagamintas ažūrinio pynimo stiklo pluošto tinklas "Ažur-130" . Audinio paviršiaus tankis 130 g/m2-.
[0016] 25-28 pavyzdžiuose karkasas - hidraulinėmis audimo staklėmis H-125Y išaustas audinys, kurio metmenys ir ataudai - arimidiniai siūlai. Audinio paviršiaus'• tankis
[0017] 9
[0018] 35 g/m2, metmenų ir ataudų tankumas 16 l/cm. Pluoštinis klodas gaminamas iš 1 lentelėje nurodytų cheminių pluoštų neaustinių kamšytinių medžiagų pramoniniais technologiniais įrenginiais, kurių pagrindiniai agregatai yra šie: automaitintuvas ATM-120 LIL, plėtimo-riebinimo mašina ŠČZ-140-Š3, rechanizuoti - aruodai LRM-25-Š ir kamšymo agregatas AIN-182, kuri, sudaro du karštuvai I-11-200Š, kamšymo mašina IMD-1800, dvi kamšymo mašinos IM-1800 M-l, klodo tankinimo mazgas PP-201 bei UX-201, ir pjaustymo bei medžiagps suvyniojimo įrenginys UPH-1800.
[0019] Klodas gaminamas taip: paruošiamas žaliavos pluoštas (išardomos kipos, suformuojamas "patalas", jis kede-namas, drėkinamas, maišomas ir paliekamas atsigulėti). Paruoštas žaliavos pluoštas pneumotransportu tiekiamas karštuvų^ automaitintuvus ( atskira žaliava viršutiniam ir apatiniam sluoksniui). Į kamšymo agregatą tiekiamas karkasinis audinys, virš jo pluoštinis klodas, kuris sukamšomas 12 mm gyliu i, karkasini, audini,, o toliau tuo pačiu būdu iš tos pačios arba išvirkščios karkaso pusės prijungiamas antrasis klodas. Kamšymo tankis 104 cm' 1. Suformuota pluoštinė tekstilės . medžiaga kalandruojama priė T = 140- 150°C, p =' 5 atm.
[0020] Fiziniai- mechaniniai rodikliai nustatyti vadovaujantis šiomis metodikomis:
[0021] Gatavų neaustinių tekstilės medžiagų kokybės rodikliai parodyti 2 lentelėje. Palyginimui 19 pvz. parodytas prototipas.
[0022] Pavyzdžių, iliustruojančių išradimą, analizė rodo, kad karkasas pagamintas iš sintetinių polietilenftalatinių arimidinių arba stiklinių siūlų. Audinių paviršiaus tankis 85, 35, 70, 130 arba 170 g/ m2 atitinkamai. Labiau sumažinti šio rodiklio neįmanoma technologiškai. Dar didinti paviršiaus tanki, neapsimoka ekonomiškai, nes, nežymiai gerėjant eksploatacinėms savybėms, žyrniai kyla filtro kaina. Lyginant su prototipu, karkaso paviršiaus tankis sumažėja iki 20 kartų.
[0023] Pluoštiniai klodai suformuoti iš i, vairių cheminių pluoštų: polietilentereftalatinių ( 1- 7, 20, 21 pvz.), terlono ( 22, 27 pvz.), arimidinių ( 23, 26 pvz.), lola ( 24, 28 pvz.), feniloninių ( 25 pvz.), jų mišinių ( 8, 19 pvz.) arba vienos rūšies, bet skirtingų linijinių tankių-elementarių pluoštų mišinio (2-7, 15, 16 pvz.).
[0024] Neaustinę pluoštinę medžiagą sudaro karkasinis audinys ir pluoštiniai klodai, kamšymo būdu pritvirtinti iš vienos arba abiejų karkaso pusių. Norint padidinti filtrinės medžiagos ilgaamžiškumą, pluoštiniai klodai tvirtinami iš abiejų pusių-. Pluoštinių klodų paviršiaus tankis 210-570 g/m2, o tai mažiau, negu žinomo pavyzdžio. Pluoštinio klodo ir karkaso masių santykis (1, 3-9,-5) : 1, o žinomam pavyzdyje 1:1.
[0025] Šie optimalūs rodikliai parinkti, įvertinant eksplo-atacines savybes ir gaminio savikainą.
[0026] Svarbiausias filtro tinkamumo rodiklis, įvertinant garantini, darbo laiką, yra ' tekstilės medžiagos • oro pralaidumas. Patentuojamų pavyzdžių oro pralaidumas nuo 12 iki 450 dm3/m2s.
[0027] Plačias šio rodiklio ribas apsprendžia pluoštinės medžiagos žaliavos sudėtis, kamšymo dūrių kiekis, adatų storis, o taip pat ir kalandravimo sąlygos. Didi nant kalandravimo temperatūrą ir slėgį, oro pralaidumas sumažėja.
[0028] Gatavos tekstilės medžiagos storis nuo 1,3 iki 3 mm, o tai n"uo 1,5 iki 3 kartų mažiau, nedu žinomam pavyzdyje. Tą nulemia tiek karkaso tiek pluoštinio klodo, tiek ir visos, medžiagos kohstrukcija. Rankoviniuose filtruose naudojant stabilią, bet tankią medžiagą, išplečiamos »jų konstrukcinės ir eksploatacinės galimybės. Filtrų tinkamumą nulemia žaliavos sąstato parinkimas, o filtruojančių įrenginių konstrukcijos ypatybės reikalauja ir tam tikros filtrų konstrukcijos, t. y. klodų pritvirtinimo iš vienos ar iš abiejų pusių.
[0029] Visi paminėti neaustinių pluoštinių medžiagų pavyzdžiai pagaminti gamybinėse sąlygose, atliekami jų panaudojimo įvairiose pramonės šakose technologiniai bandymai.
1. Neaustinė medžiaga iš cheminių pluoštų filtrams, sudaryta iš karkaso ir pluoštinių klodų, sutvirtintų kamšymo būdu besiskiiianti tuo, kad karkasinio audinio iš sintetinių kompleksinių siūlų paviršiaus tankis 35- 170 g/ m2, - o pluoštinių klodų iš įvairių cheminių pluoštų ar jų mišinių paviršiaus tankis 210- 570 g/ m2, esant karkaso ir pluoštinio klodo santykiui ( 1, 3- 9, 5) :1.
2. Neaustinė medžiaga, pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad pluoštiniai klodai pagaminti iš vienos rūšies skirtingo linijinio tankio sintetinių pluoštų.