LT3485B

DUJŲ,YPAČ DŪMŲ,VALYMO BŪDAS IR ĮRENGINYS JO ĮGYVENDINIMUI

METHOD AND DEVICE FOR CLEANING OF GAS, PARTICULARLY OF SMOKE

Referatas

[LT] Išradimas yra susujęs su dujų, ypač dūmų valymo būdu ir atitinkamu valymo įrenginiu, panaudojant putas sudarantį reagentą, su kuriuo reakcijos sekcijoje nevalytos dujos pradeda kontaktuoti, kur putospo reakcijos taip nevalytų dujų ir reagento suyra, dėl putų suirimo vėl gautas reagentas ir nusėdęs dumblas surenkami atskirai, ir išvedamos išvalytos dujos. Šis išradimas turi duoti galimybę separuoti iš valomų dujų pašalintas medžiagas, valant dujas su temperatūra žemesne negu 60°C reakcijos sekcijoje sudaromos putos, dėl putų suardymo susidariusios tankios putos ir su vandeniu bei dujomis susimaišęs reagentas susirenka po tankiomis putomis, tankios putos ir paviršiaus dumblas išsiurbiami iš reakcijos sekcijos ir laikomos tarpiniame rezervuare gravitaciniam nusodinimui, nusodinimo fazėje susidaro nusodinimo medžiagų sluoksniai, ir atskiri sluoksniai atskiriami nuosekliai.

[EN]

Aprašymas

[0001] Pagal išradimo apibrėžties I-o punkto skiriamąją dalį išradimas susijęs su būdu. Panašus būdas naudojamas įrenginyje, žinomas iš DS-3920321. Šio įrenginio reakcijos sekcijoje esančiame reakcijos priemonių rezervuare nusėda dumblas, kuris paduodamas į dumblo surinkimo rezervuarą ir ten išdžiovinamas. Ant reakcijos priemonių nusėdusios putos putų skaidytuvo pagalba suskaidomos į skystį ir išvalytas dujas. Skystis, kuris iš esmės susideda iš reakcijos priemonių, vėl paduodamas į reakcijos sekciją. Panaudojant šį įrenginį įmanomas tolimesnis paduodamų dujų valymas, tačiau jose esantys nešvarumai dar randami išdžiovintame dumble, paimtame iš reakcijos sekcijos.

[0002] Išradimo tikslas - sukurti būdą ir įrenginį, kurių pagalba būtų galima atskirti medžiagas, pašalintas iš valomų dujų. Šis uždavinys išsprendžiamas su išradimo I-ame punkte nurodyto būdo pagalba. Nurodytą tikslą atitinkantis šio būdo aprašymas pateiktas papildomuose punktuose nuo 2 iki 14. Įrenginys šio būdo įgy-vendinimui pateiktas punktuose nuo 15 iki 26. Išradimas pagrįstas tarp kitko faktu, kad reakcijos sekcijoje susidarančios tirštos putos, kurios kaip reagentai nusėda skysčio paviršiuje dumblo surinkimo rezervuare, turi gana didelę dalį pašalinamų iš dujų medžiagų. Tai reiškia, kad yra tikslinga pabandyti atskirti me-džiagas, esančias dumble. Čia tarpiniame saugojimo procese panaudojamas gravitacinis separavimas. Šio proceso metu sunkios dalelės nusėda ir galima apdoroti likusias medžiagas. Lengvos dujų sudedamosios dalelės sudaro sluoksnius. Tarp kitko čia gali būti paduotas kitas reagentas. Abu reagentai veikia taip, kad atski-ros medžiagos atsiskiria ir/arba nusėda sluoksniais. Pagaliau priklausomai nuo įvairių medžiagų lyginamojo svorio galima jas išleisti ir separuoti, o taip pat toliau apdoroti.

[0003] Galima gauti žymiai didesni, veikimo koeficientą, jei skystas reagentas ir/arba tirštos putos purkštuvo pagalba įpurškiami i, valomas dujas, paduodamas d, reakcijos sekciją. Visų pirma galima žymiai padidinti nau-dingo veikimo koeficientą, paduodant dujas, kurių tem-peratūra yra aukštesnė negu 60°C.

[0004] Paduodant dujas su aukščiau minėta aukštesne tem-peratūra tikslinga išdžiovinti dumblą, nusėdusi, reakcijos sekcijoje. Tuo tikslu dumblas paduodamas i, daugiaaukštę džiovyklą, i, kurią paduodamos pagrindiniu padavimo įrenginiu valomos dujos, ir dumblas spindulio forma pasiskirsto po aukštus, be to, yra transportuojamas žemyn. Čia taip pat geriau i, džiovyklą-reakcijos sekciją per neapdorotų dujų padavimo angą paduoti kartu su reagentu tirštas putas ir susirinkusi, skysti,.

[0005] Taikant dujų, ypač dūmų valymo būdą ir naudojant putas sudarančius įrenginius, šiuo atveju reagentą, su kuriuo reakcijos sekcijoje kontaktuoja nevalytos dujos, kur putos po reakcijos tarp nevalytų dujų ir reagento suyra, suirimo metu gautas reagentas ir nusėdęs dumblas surenkami atskirai, ir išvalytos dujos išleidžiamos, pagal išradimą siūloma, kad valant dujas, kurių tem-peratūra <60°C, reakcijos sekcijoje būtų suardomos putos, dėl putų suardymo susidariusios tankios putos ir su vandeniu ir dujomis susimaišęs reagentas būtų surenkami po tankiomis putomis, būtų išsiurbtos tankios putos ir paviršiaus dumblas iš reakcijos sekcijos ir paduodami i, tarpinę saugyklą, kur apdorojami panaudojant gravitacini, separavimą, nusėdimo fazėje su-sidarytų atskiriamų medžiagų sluoksniai, ir atskiri sluoksniai būtų atskiriami nuosekliai.

[0006] Vienas iš pagrindinių šio būdo privalumų yra tai, kad dėl putų susidarymo ir po to sekančio putų suardymo pasiekiama tai, kad iš dujų pašalinamos medžiagos ir dalis pačių dujų, esančių tankiose putose, ir po jomis susirenkantis dumblas išsiskiria tirpalo forma (= lais-vų medžiagų mišinys), emulsijos forma (= netirpių, ne-kristalinių medžiagų smulkus pasiskirstymas skystyje), dispersijos forma (= vienos arba kelių medžiagų smulkus pasiskirstymas kitoje medžiagoje) ir/arba suspensijos forma (= smulkiausiai pasiskirsčiusių kietų medžiagų suspendavimas skystyje) , tai teigiamai veikia medžiagų separavimą.

[0007] Ši separavimą taip pat teigiamai galima paveikti tuo, kad norint reguliuoti pH-reikšmę, koncentruotos formos reagentas gali būti paduotas i, reakcijos sekcijoje susirenkanti reagentą.

[0008] Jei reagento sluoksnis, kuris vėl gaunamas susidarant sluoksniams, paduodamas į reagentą reakcijos sekcijoje, tai vėl galima gauti reagentą, tinkamą naudojimui.

[0009] Tam tikrais atvejais yra tikslinga, kad nusėdimo fazėje, kurioje susidaro sluoksniai, panaudoti papil-domus reagentus, kad būtų galima separuoti kitas me-džiagas .

[0010] Dėl sluoksnių susidarymo gautos medžiagos gali būti apdorojamos, norint nustatyti likusias medžiagas, tam panaudojant reciklini, procesą arba pašalinimą, kadangi jos iš valymo proceso gali būti paimtos nuosekliai.

[0011] Jei iš reakcijos paimtas reagentas įpurškiamas i nevalytas dujas, paduodamas i, reakcijos sekciją, tai jau prieš putų susidarymą intensyviai susimaišys nevalytos dujos su reagentu. Susimaišymą galima dar paspartinti, jei iš reakcijos sekcijos pašalinti tankias putas ir i reakcijos sekciją paduoti nevalytas dujas.

[0012] Esant dūmų dujų temperatūrai > apie 60°C ir džiovinant po reakcijos su reagentu nusėdusi, dumblą, nevalytų dujų šilumos energija galima taip išnaudoti, kad dumblas džiovykloje iš aukštų transportuojamas vertikaliai iš viršaus žemyn ir tuo pačiu metu kontaktuoja su nevalytomis dujomis, paduodamomis i, džiovyklą, jei pri-dedama tankių putų iš nevalytų dujų, paduodamų i, džiovyklą.

[0013] Jei džiovykloje susidariusi, distiliatą ir džiovykloje apdorotą dumblą pašalinti atskirai, tai tokiu būdu užtikrinamas išansktinis dujų valymas, kol jos, susi-darius putoms, pradeda kontaktuoti su reagentu.

[0014] Tikslinga, tuo pačiu metu su tankiomis putomis iš reakcijos sekcijos i, džiovyklą paduoti ir dumblą taip, kad tarp džiovyklos ir reakcijos sekcijos vyktų skysčio cirkuliacija.

[0015] 0 dėl lengvų medžiagų, kurios gaunamos sluoksniais gravitacinio nusėdimo dėka, visų pirma kalbama apie ter-penus, kuriuos tikslinga vėl panaudoti valymo procese.

[0016] Šios medžiagos gali būti paduotos arba i, džiovyklą, arba i, reakcijos sekciją, arba i, pajungtą papildomą sekeij ą.

[0017] Putų ardytuve putos suardomos mechaniškai i, aukščiau pakylančias išvalytas dujas ir dėl gravitacijos žemai susirenkanti, skysti, bei tankias putas.

[0018] Tikslinga, kad įrenginys po putų ardytuvu turėtų su-rinktuvą, krašte turinti, išėjimo kiaurymes ir išvedimo vamzdžiu sujungtą su putų ardytuvo korpusu. Šis apa-tinis surinktuvas atskiria reakcijos sekciją taip, kad ant skysčio susirenkančios tankios putos negali būti vėl įsiurbtos putų ardytuvo siurblio.

[0019] Tikslinga apatinį surinktuvą išgaubti, kad būtų iš-vengta medžiagų susikaupimo.

[0020] Tikslinga, kad įrenginys turėtų atskiriamąjį įtaisą reagento dėka susidariusiems sluoksniams pašalinti, po matavimo prietaisą atitinkamų pašalintų sluoksnių ly-ginamajam svoriui matuoti, ir plovimo įtaisą, kas iš-plautų atskiriamąjį įtaisą po sluoksnio pašalinimo. Šis įtaisas turi ypatingą reikšmę, kadangi iš jo gali būti paimtos medžiagos, pašalintos iš dujų.

[0021] Naudinga, kad ištraukiantis ventiliatorius turėtų roto-rių su sukimosi kryptimi tangentiniais sparneliais. To-kia konstrukcija užtikrina, kad rotoriaus sparnelių užpakalinėje dalyje susidaro siurbimo momentas ir prie-kinėje dalyje - išskaidymo momentas taip, kad siurbiamos putos eina greičiau į išorę rotoriaus sparnelių kryptimi ir siurbiamos į viršų.

[0022] Rotoriaus sparneliai gali būti apgaubti skarda, iš-lenkta priešingai rotoriaus sukimosi krypčiai ir į ku-rią atsimuša putos taip, kad tokiu būdu garantuojama intensyvi trintis ir stabdymas ir tuo pačiu mechaninis putų suardymas valymo skystyje, tankiose putose ir dumble.

[0023] Kad suardytų putų dalelės neišlėktų į viršų, kreipiamoji skarda gali būti uždengta pjautuvo formos skarda.

[0024] Nuvedamuosius vamzdžius tikslinga įrengti kreipiamosios skardos toje pusėje, kuri yra nusukta nuo rotoriaus, ir šioje vietoje vamzdžiai turi būti pusiau nupjauti, kad tokiu būdu būtų galima surinkti putas ir jas perduoti į surinkimo rezervuarą. Valant dujas, kurių temperatūra yra aukštesnė negu 60°C, tikslinga panaudoti daugia-aukštę džiovyklą su centriniu besisukančiu vamzdžiu, kuriame patalpinta spiralės formos kreipiamoji skarda nevalytoms dujoms, paduodamoms per išėjimo angą besi-sukančiame vamzdyje i, atskirus aukštus-skardas, ir su stacionariniu valytuvu, kuris transportuoja žemyn esan-tį ant aukštų-skardų dumblą per angas, padarytas aukštų skardose. Šis džiovinimo būdas panaudoja nevalytų dujų šilumos energiją. Tuo pačiu sukuriama išankstinės reakcijos sekcija. Reakcijos sekcijoje reagento zonoje tikslinga numatyti sodintuvus elektrodus metalų ir/arba oksidų sodinimui, kuriuos būtų galima perjungti. Tokiu būdu elektrolitinio nusodinimo pagalba galima pašalinti daug medžiagų, bet perjungus elektrodus tam tikroms reakcijoms, jas galima vėl panaudoti.

[0025] Įrenginys gali būti mobili, transporto priemonėje sumontuota stotis. Turint džiovyklą, ją galima sumontuoti papildomai prikabintoje transporto priemonėje. Tokios mobilios įrenginio konstrukcijos dėka galima, pavyz-džiui, iš pradžių išbandyti gamyklose pagamintus įren-ginius, ar jie tinka dujoms valyti.

[0026] Fig. 1 - scheminis vaizdas įrenginio, naudojamo sutin-kamai su išradimu būdo įgyvendinimui, Fig. 2 - įrenginio, parodyto Fig. 1, putų ardytuvo ver-tikalus pjūvis, ir

[0027] Dujų valymo būdas remiasi cheminio-fizikinio valymo technologija ir panaudoja fizikinių, cheminių, aero-dinaminių ir srauto techninių procesų sąveiką. Įren-ginys šio būdo pritaikymui yra sumontuotas moduliniu principu ir gali apdoroti dujas, kurių temperatūra yra žemesnė arba aukštesnė negu 60°C. Įrenginys gali būti sukonstruotas kaip mobili stotis, tai yra, gali būti sumontuota transporto priemonėje; be to, džiovykla gali būti sumontuota prikabinamoje atskiroje transporto priemonėje.

[0028] Nevalytos dujos, kurių temperatūra žemesnė negu 60°C, paduodamos į įrenginį B dalyje ir per ištraukiamąjį ventiliatorių 3 ir išankstinio įpurškimo įtaisą 4 patenka į įrenginio pagrindinę dalį, būtent skruberį 5. Jame dinaminiai velenėliai 5.1 priverstinai maišo dujas ir tokiu būdu jos pradeda kontaktuoti su reagentu, specialiai pritaikytu dujoms. Dėl šio dinaminio proceso susidarančios valymo putos atlieka aukštesnio pavir-šiaus reakcijos mediumo vaidmenį, kurio dėka dujose esančios, išsiskiriančios medžiagos yra fizikiniai ir chemiškai sujungtos. Skruberio 5 išėjimo zonoje pa-jungto specialaus putų ardytuvo 5.2, kuris smulkiau paaiškinamas Fig. 2 ir 3, dėka putos vėl paverčiamos į skystą būvį ir gali kaip reagentas cirkuliuoti uždarą sistemą primenančiame įrenginyje. Išvalytos dujos išeina per išėjimo vamzdį C dalyje. Valymo procesui reikalingas reagentas, norint reguliuoti pH-reikšmę, gali būti dozuojamas iš rezervuaro 15 koncentruota forma.

[0029] Skruberyje 5 putos susidaro todėl kad velenėliai 5.1 panyra į reagentą, esantį ant viršutinės gaudančios skardelės 22 taip, kad paduotos dujos ir reagentas intensyviai maišosi ir sūkuriuoja ir tokiu būdu susidaro putos. Suardant putas putų ardytuve 5.2 vėl gaunamas reagentas, turintis dujų sudedamųjų dalelių, su-renkamas surinkimo rezervuare 5.3. Surinkimo rezer-vuaras 5.3 nuo skruberio 5 reakcijos sekcijos atskirtas apatinės gaudančios skardelės 23, tai smulkiau pa-aiškinama remiantis Fig. 2 ir 3.

[0030] Surinkimo rezervuare 5.3 arba rezervuare su pajungtais už skruberio 5 reakcijos rezervuarais, kuriame me-džiagos išsiskiria kaip tirpalas, emulsija, dispersija arba suspensija, gali būti patalpinti nusodinamieji elektronai, kuriais galima išskirti metalus ir/arba oksidų junginius, esančius valomose dujose. Išsiurbimo įrenginiu 6 tankios putos ir paviršiaus dumblas per vamzdi, 6.3 paduodami i, atsarginį tankerį 7 tarpiniam saugoj imui.

[0031] Medžiagos, kurios yra ištirpusios skystame reagente ir turi didesni, lyginamąjį svorį negu valymui naudojamas reagentas, nusėda rezervuare 8 ir per vamzdį 8.1 gali būti paduotos į likusį medžiagų analizatorių 19 ir po to į recirkuliatorių 20, šiuo atveju pašalinimo įren-ginį.

[0032] Medžiagos, kurios reagente yra susijusios ir yra leng-vesnės arba sunkesnės už reagentą, per vamzdį 7.1 perduodamos kaip emulsija, dispersija arba suspensija į nusodinimo rezervuarą 9, kuriame jos stabilizuojasi. Kartu paduotas reagentas taip pat stabilizuojasi nusodinimo rezervuare 9 ir jį padavus į surinkimo re-zervuarą 5.3 per vamzdį 9.1 galima panaudoti valymo procese. Norint regeneruoti nusodinimo rezervuare 9 esančias nevalytas medžiagas, iš reagento rezervuaro 9.1 galima į jį paduoti papildomu reagentą. Abu reagentai kartu arba atskirai stimuliuoja medžiagų, esančių nusodinimo rezervuare 9, sluoksnių susidarymą. Panaudojus atitinkamus matavimo prietaisus išsiurbimo rezervuare 9.5 nustatomas specifinis paimamų sluoksnių 9.2, 9.3 ir 9.4 ir daugiau nusodinimo rezervuare 9, svoris. Tokiu būdu gautos medžiagos per vamzdį 14.5 paduodamos į likusių medžiagų analizatorių 19. Po kiekvieno iš-siurbimo proceso seka plovimo procesas. Gautas reagentas su dar esančiomis medžiagomis per vamzdį 17.1 ir vamzdį 15.1 arba per reagento koncentrato rezervuarą 15 gali būti vėl grąžintas į valymo procesą, bet per vamz-dį 16 jis gali būti ir pašalintas.

[0033] Likusios arba nevalytos medžiagos, gautos atskiriant išsiurbimo rezervuare 9.5, gali būti perduotos ati-tinkamoms įmonėms perdirbimui ir/arba naujų produktų gamybai, arba gali būti panaudotos recirkuliaciniame procese, kaip tai yra parodyta pozicijoje 19. Tačiau taip pat galima medžiagas, netinkančias dėl ekonominių sumetimų tolimesniam perdirbimui, sudeginti ir gauti energiją, kaip tai parodyta 20 pozicijoje, arba panaudoti kaip antrinę žaliavą.

[0034] Valant dujas, kurių temperatūra yra aukštesnė negu 60°C, yra ekonomiškas džiovinimo procesas. Šiuo atveju iki šiol aprašomas įrenginys papildomas džiovykla 1. Naudojant džiovyklą I kalbama apie daugiaaukštę džio-vyklą, kurios korpusas sujungtas su valomų dujų įren-giniu A. Iš čia dujos per turinčią spiralės formos kreipiamąją skardelę 35 ir perėjimus 38 sukamą vamzdį 2 ir angas jame patenka ant aukšto skardelės 36, kuri veikia kartu su stacionariniu valytuvu 37, kuris transportuoja žemyn ant aukšto skardelės esantį dumblą per angas, esančias toje skardelėje. Ant aukšto skardelės esantis dumblas iš surinkimo rezervuare 5.3 skruberyje 5 per vamzdį 10 patenka į džiovyklą I. Išdžiovintas dumblas, kuris sukoncentruojamas ir/arba išdžiovinamas panaudojant šilumą, esančią paduodamose dujose, gali būti per vamzdį 10.1 surinktas rezervuare 11 ir per vamz-dį 11.1 paduotas į sudeginimo įrenginį, arba per vamz-dį 11.2 paduotas į likusių medžiagų perdirbimo įrengi-nį 19. Ant džiovyklos I korpuso vidinių sienelių susirenkantis destiliatas per vamzdį 2.1 paduodamas į rezervuarą 12, kuriame, panaudojus gravitacinį nuso-dinimą, surenkamos medžiagos, pavyzdžiui, metalų oksi-dai, kurios sugaudomos likusių medžiagų surinkimo rezervuare 13 ir per vamzdį 13.1 perduodamos į likusį medžiagų perdirbimo įrenginį, arba, kaip jau minėta, per vamzdžius 14.3, 14.4 ir 17 reakcines medžiagas galima grąžinti į valymo procesą. Skruberio 5 išsiurbimo įrenginys 6, kuris į rezervinį rezervuarą 7 paduoda tankias putas, per vamzdį 6.1 taip pat sujungtas su džiovykla I taip, kad jos surinkimo rezervuare 2.2 susirenka skystas reagentas, kuris tuo pačiu metu per vamzdį 6.2 gali būti paduotas į valomas dujas A dalyje. Dėl skirtingų perpylimo ir recirkuliacinių vamzdžių, sujungiančių skruberį 5 ir džiovyklą I, juose pastoviai palaikomas tam tikras skysčių lygis.

[0035] Rezervuare 12 susirenkančios lengvesnės medžiagos, pa-vyzdžiui, terpenai, o taip pat reagentai, per vamzdį 12.1 paduodamos į kondensato rezervuarą 14. Kartu paduotas kondensato vanduo per lyginimo vamzdyną 14.2. nuvedamas į džiovyklą I. Lengvesnės medžiagos per vamzdžius 14.1 ir 14.3, 14.3 a) bei 4.1, 14.4 ir 17 vėl grąžinamos į valymo procesą, arba į likusių medžiagų perdirbimo įrenginį 19. Be to, džiovyklos I surinkimo rezervuare 2.2 esanti šiluma gali būti pašalinta per vamzdį 18. Per vamzdį 18.1 iš džiovyklos 1 pašalinamos medžiagos nuo skysčio paviršiaus. Per vamzdį 18.2 surinkimo rezervuare susirenkantis dumblas per vamzdį 10 gali būti paduotas džiovinimui.

[0036] Kaip parodyta Fig. 2, putų ardytuvas 5.2 susideda iš skruberyje 5 patalpinto korpuso 33, kuris siaurėja į viršų ir į apačią. Centrinėje šio korpuso dalyje yra ištraukiamasis ventiliatorius, kurio rotorius 31 turi tangentiškai rotoriaus sukimosi krypčiai einančius rotoriaus sparnelius 25, kurie iš išorės yra apgaubti stacionarinės kreipiančios skardelės 26, išlenktos prie-šingai sukimosi krypčiai. Po putų ardytuvu 5.2 yra apa-tinė gaudančioji skardelė 23, kurios kraštuose pada-rytos angos 24 ir kurios apatinė dalis per nuvedamuosius vamzdžius 28 yra sujungta su putų ardytuvo korpusu 33. Nuvedamieji vamzdžiai 29 kreipiančios skar-delės 26 galuose yra taip išdėstyti, kad jie yra nu-kreipti nuo putų ardytuvo variklio 32 rotoriaus. Šios kreipiančios skardelės 26 zonoje nuvedamieji vamzdžiai 28 yra pusiau nupjauti. Kreipiančioji skardelė 26 iš vir-šiaus yra uždengta pjautuvo formos dangteliu 27, kaip tai parodyta Fig. 3.

[0037] Dinaminių velenėlių 5.1 dėka susidariusios putos eina žemyn pagal putų ardytuvo korpuso išorinę pusę, kaip parodyta rodykle. Ištraukiamasis ventiliatorius įtrau-kia putas į putų ardytuvo korpuso 33 vidų ir išsklaido jas radialiai i, viršų. Išvalytos dujos pakyla i, viršų, tuo tarpu reagentas kartu su dumblu ir tankiomis putomis per vertikalius vamzdžius ir apatinę gaudančią skardelę 23 paduodamos j, ten esantį išsiurbimo įrengi-nį 6 arba surinkimo rezervuarą 5.3. Jau prieš įėjimą į putų ardytuvo korpusą kartu su dumblu galima surinkti reagentą, kuris per gaudančios skardelės 23 angas 24 paduodamas į surinkimo rezervuarą 5.3.

[0038] Per vamzdį 6.1 galima paduoti putas ir reagentą nuo skysčio paviršiaus surinkimo rezervuare 5.3 į valomas dujas ir/arba džiovyklą I, tai parodyta Fig. 1.

[0039] Kadangi rotoriaus sparneliai išdėstyti tangentiškai, tai jų užpakalinėje pusėje UI yra įsiurbiama ir prie-kinėje pusėje U2 išsklaidoma, taip pat ardomos putos transportuojamos prie kreipiamosios skardelės 26. Šio proceso dėka putos schematiškai suardomos į skystį, tankias putas ir išvalytas dujas. Per nuvedamuosius vamzdžius skysčiai paduodami žemyn į surinkimo re-zervuarą 5.3.

Apibrėžtis

1. Dujų, ypač dūmų, valymo būdas, panaudojant putas su-daranti, reagentą, su kuriuo nevalytos dujos kontaktuoja reakcijos sekcijoje, kur putos po reakcijos tarp nevalytų dujų ir reagento suyra, po suirimo vėl gautas reagentas ir nusėdęs dumblas surenkami atskirai, ir išvalytos dujos nuvedamos, besiskiriantis tuo, kad valant dujas, kurių temperatūra yra žemesnė negu 60°C,a)reakcijos sekcijoje suardo putas,b) dėl putų suardymo susidariusias tankias putas ir su vandeniu ir dujomis sumišusi, reagentą surenka po tankiomis putomis,c) iš reakcijos sekcijos išsiurbia dumblą nuo skysčio paviršiaus ir tankias putas ir paduoda i, tarpinio saugojimo rezervuarą gravitaciniam nusodinimui, d)nusodinimo fazėje susidaro nusodinamų medžiagų sluoksniai, ire)atskirus sluoksnius atskiria nuosekliai.

b) dėl putų suardymo susidariusias tankias putas ir su vandeniu ir dujomis sumišusi, reagentą surenka po tankiomis putomis,c) iš reakcijos sekcijos išsiurbia dumblą nuo skysčio paviršiaus ir tankias putas ir paduoda i, tarpinio saugojimo rezervuarą gravitaciniam nusodinimui, d)nusodinimo fazėje susidaro nusodinamų medžiagų sluoksniai, ir

2. Būdas pagal 1 punktą, besiskirintis tuo, kad pH - reikšmės reguliavimui koncentruotos formos reagentą paduoda i, reakcijos sekcijoje susirenkanti, reagentą.

3. Būdas pagal 1 arba 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad reagento sluoksnį, kuris vėl gaunamas susidarant sluoksniams, paduoda i, reagentą reakcijos sekcijoje.

4. Būdas pagal 2 arba 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad nusodinimo fazėje, kurios metu susidaro sluoksniai, paduoda papildomą reagentą.

5. Būdas pagal 1-4 punktus, besiskiriantis tuo, kad dėl sluoksnių susidarymo gautas medžiagas paduoda i, likusių medžiagų apdorojimo įrenginį su re-cirkuliaciniu procesu arba pašalina.

6. Būdas pagal vieną iš 1-5 punktų, besiskiriantis tuo, kad iš reakcijos sekcijos gautas reagentas įpurškimo būdu paduodamas į reakcijos sekciją paduoda nevalytas dujas.

7. Būdas pagal vieną iš 1-6 punktų, besiskiriantis tuo, kad tankias putas iš reakcijos sekcijos išleidžia ir paduoda į nevalytas dujas, tie-kiamas į reakcijos sekciją.

8. Būdas pagal vieną iš 1-7 punktų, besiskiriantis tuo, kad valant dūmų dujas, kurių temperatūra yra aukštesnė negu 60°C ir džiovinant po reakcijos reagentu nusodintą dumblą, dumblą džiovykloje transportuoja iš aukštų vertikaliai iš viršaus žemyn ir tuo pačiu metu priverčia kontaktuoti su nevalytomis dujomis, paduodamomis i, džiovyklą.

9. Būdas pagal 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad tankias putas iš reakcijos sekcijos į džio-vyklą įmaišo paduodant nevalytas dujas.

10.Būdas pagal 8 arba 9 punktą, besiskiriantis tuo, kad išleidžia džiovykloje susidariusį distiliatą, ir džiovykloje apdorotą dumblą išleidžia atskirai.

11.Būdas pagal vieną iš 8-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad tuo pačiu metu su tankiomis putomis iš reakcijos sekcijos į džiovyklą paduoda ir dumblą.12.Būdas pagal vieną iš 8-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad iš džiovyklos nuvestą distiliatą apdoroja sluoksniais gravitacinio nusodinimo būdu.13. Būdas pagal 12 punktą, besiskiriantis tuo, kad lengvas medžiagas vėl paduoda į valymo pro-cesą .14.Dujų, ypač dūmų, valymo įrenginys, susidedantis iš reakcijos sekcijos, kurioje dėl besisukančių velenėlių dujos pradeda kontaktuoti su reagentu, ir surinkimo rezervuaro, besiskiriantis tuo, kad viršutinė gaudančioji skardelė (22) patalpinama po velenėliais (5.1), i, kuriuos nukreipiamas reagentas - jame panyra velenėliai, ir turi putų ardytuvą (5.2), patalpinamą po viršutine gaudančia skardele (22) ir susidedanti, iš į viršų ir apačią siaurėjančio korpuso (33), prie kurio prijungiamas į viršų kertantis gau-dančią skardelę (22) išėjimo kanalas (34) išvalytoms dujoms, o taip pat iš ištraukiamojo ventiliatoriaus, kurio pagalba putos išsiurbiamos ir suardomos.15.Įrenginys pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad apatinė gaudanti skardelė (23) patalpinama po putų ardytuvu (5.2), turinčiu kraštuose išėjimo angas (24) ir per išvedimo vamzdžius (28) sujungtu su putų ardytuvo (5.2) korpusu (33).16.Įrenginys pagal 15 punktą, besiskiriantis tuo, kad apatinė gaudanti skardelė (27) yra išlenkta i, viršų.17.Įrenginys pagal vieną iš 14-16 punktų, besiskiriantis tuo, kad turi atskyrimo įrengi-nį (9.5) nuosekliam susidariusių dėl reagento poveikio sluoksnių nuvedimui, savo ruožtu turintį matavimo prie-taisą atitinkamo nuleisto sluoksnio specifiniam svoriui matuoti, ir plovimo įtaisą, reikalingą atskyrimo įrenginiui išplauti po kiekvieno sluoksnio nuleidimo.

12.Būdas pagal vieną iš 8-10 punktų, besiskiriantis tuo, kad iš džiovyklos nuvestą distiliatą apdoroja sluoksniais gravitacinio nusodinimo būdu.13. Būdas pagal 12 punktą, besiskiriantis tuo, kad lengvas medžiagas vėl paduoda į valymo pro-cesą .14.Dujų, ypač dūmų, valymo įrenginys, susidedantis iš reakcijos sekcijos, kurioje dėl besisukančių velenėlių dujos pradeda kontaktuoti su reagentu, ir surinkimo rezervuaro, besiskiriantis tuo, kad viršutinė gaudančioji skardelė (22) patalpinama po velenėliais (5.1), i, kuriuos nukreipiamas reagentas - jame panyra velenėliai, ir turi putų ardytuvą (5.2), patalpinamą po viršutine gaudančia skardele (22) ir susidedanti, iš į viršų ir apačią siaurėjančio korpuso (33), prie kurio prijungiamas į viršų kertantis gau-dančią skardelę (22) išėjimo kanalas (34) išvalytoms dujoms, o taip pat iš ištraukiamojo ventiliatoriaus, kurio pagalba putos išsiurbiamos ir suardomos.15.Įrenginys pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad apatinė gaudanti skardelė (23) patalpinama po putų ardytuvu (5.2), turinčiu kraštuose išėjimo angas (24) ir per išvedimo vamzdžius (28) sujungtu su putų ardytuvo (5.2) korpusu (33).16.Įrenginys pagal 15 punktą, besiskiriantis tuo, kad apatinė gaudanti skardelė (27) yra išlenkta i, viršų.17.Įrenginys pagal vieną iš 14-16 punktų, besiskiriantis tuo, kad turi atskyrimo įrengi-nį (9.5) nuosekliam susidariusių dėl reagento poveikio sluoksnių nuvedimui, savo ruožtu turintį matavimo prie-taisą atitinkamo nuleisto sluoksnio specifiniam svoriui matuoti, ir plovimo įtaisą, reikalingą atskyrimo įrenginiui išplauti po kiekvieno sluoksnio nuleidimo.

18.Įrenginys pagal vieną iš 14-17 punktų, besiskiriantis tuo, kad putų ardytuvo (5.2) ištraukiamasis ventiliatorius turi rotorių (31) su sukimosi krypties atžvilgiu tangentiškais rotoriaus sparneliais (25) .

19.Įrenginys pagal 18 punktą, besiskiriantis tuo, kad rotoriaus sparneliai (25) yra apgaubti krei-piamąja skardele (26), išlenkta prieš rotoriaus (31) sukimosi krypti,.

20.Įrenginys pagal 19 punktą, besiskiriantis tuo, kad kreipiančioji skardelė (26) yra uždengta pjautuvo formos dangteliu (27) .

21.Įrenginys pagal 19 arba 20 punktą, besiskiriantis tuo, kad nuvedamieji vamzdžiai (28) yra priešingame rotoriaus (31) atžvilgiu kreipiamosios skardelės (26) gale.

22.Įrenginys pagal 21 punktą, besiskiriantis tuo, kad nuvedamieji vamzdžiai (28) kreipiamosios skar-delės (26) zonoje yra pusiau nupjauti.

23.Įrenginys pagal vieną iš 14-22 punktų, besiskiriantis tuo, kad turi daugiaaukštę džiovyklą (1) su centriniu sukamu vamzdžiu (2), kurio viduje yra patalpinta spiralės formos kreipiančioji skardelė (35) nevalytoms dujoms, per išėjimo angas (38) sukamame vamzdyje (2) patenkančioms ant atskirų aukštų skardelių (36), ir su stacionariu valytuvu (37), per aukštų skardelėse esančias angas transportuojančiu esanti, ant aukštų skardelių (35) dumblą žemyn.24.Įrenginys pagal vieną iš 14-23 punktų, besiskiriantis tuo, kad reakcijos sekcijoje reagento zonoje patalpinti nusodinimo elektrodai (21) metalų ir/arba oksidų nusodinimui.25.Įrenginys pagal 24 punktą, besiskiriantis tuo, kad nusodinimo elektrodai (21) yra perjungiami.26.Įrenginys pagal vieną iš 14-25 punktų besiskiriantis tuo, kad įrenginys sukonstruotas kaip mobili, transporto priemonėje su-montuojama stotis taip, kad turint pramoninius įrenginius iš pradžių juos galima išbandyti.27. Įrenginys pagal 26 punktą, besiskiriantis tuo, kad džiovykla su priklausančiais agregatais montuojama atskirai prikabinamoje transporto priemonėje taip, kad ši transporto priemonė naudojama tik esant būtinam reikalui.

24.Įrenginys pagal vieną iš 14-23 punktų, besiskiriantis tuo, kad reakcijos sekcijoje reagento zonoje patalpinti nusodinimo elektrodai (21) metalų ir/arba oksidų nusodinimui.25.Įrenginys pagal 24 punktą, besiskiriantis tuo, kad nusodinimo elektrodai (21) yra perjungiami.26.Įrenginys pagal vieną iš 14-25 punktų besiskiriantis tuo, kad įrenginys sukonstruotas kaip mobili, transporto priemonėje su-montuojama stotis taip, kad turint pramoninius įrenginius iš pradžių juos galima išbandyti.27. Įrenginys pagal 26 punktą, besiskiriantis tuo, kad džiovykla su priklausančiais agregatais montuojama atskirai prikabinamoje transporto priemonėje taip, kad ši transporto priemonė naudojama tik esant būtinam reikalui.

Brėžiniai