LT3448B

PURINNUKLEOZIDFOSFORILAZĖS INHIBITORIAI

INHIBITORS OF PURINE NUCLEOSIDE PHOSPHORYLASE AND PROCESS FOR PREPARING THEREOF

Referatas

[LT] @@@@@@@@@@@@@Nagrinėjamas junginys 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[3,2-d]piridin-4-onas, kuriame R yra cikloheksilenil, cikloheksil arba -CH2-R1, ir kuriame R1 yra pasirinktinai pakeista heterociklinė, piridil arba aliciklinė grupė. Taip pat nagrinėjamas formulės (I) junginys, kur R1 yra H,NH2 arba OCH3, R2 yra pasirinktinai pakeista ciklinė grupė iš 5-7 anglies atomų, pasirinktinai turinčių vieną ardaugiau heteroatomų, R3-ir R4 yra nepriklausomai H arba C1-4 alkil, m yra 0-4, n yra 0-6, p yra 0-1, X yra CN, CSNH2, PO(OH)2, COOH, SO2NH2, NH2, OH, CNHNH2, tetrazolas, arba triazolas, COR5, kur R5 yra C1-4 alkil, CF3, NH2 arba OC1-4 alkil, ir Y yra O arba NH.

[EN]

Aprašymas

[0001] Pateiktas išradimas nagrinėja 2-amino-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-4-ono ir 4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimi-din-4-ono junginius. O taip pat 7 padėtyje pakeistus 4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidino junginius.

[0002] Purinukleozidfosforilazė (PNP) katalizuoja purino nu-kleozidų fosforilinimą grįžtamos reakcijos pagalba. Individams, neturintiems PNP, būdingas susilpnintas T-limfocitų vystymasis ir dėl to susilpnėjęs tarp-ląstelinis imunitetas, tačiau tokių individų B-ląstelės vystosi normaliai ir jiems yra būdingas normalus humoralinis imunitetas. Todėl specifiniai PNP inhibitoriai, kurie selektyviai inhibuoja T-limfocitų vys-tymąsi, nepažeisdami humoralinio imuniteto, gali būti potencialiai veiksmingi prieš ligas, kuriose aktyvuoti T-limfocitai yra patogeniški.

[0003] Kaip PNP inhibitorius šiame išradime siūlomas 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas, kuriame R

[0004] yra bet kuris pakeistas cikloheksenilas, cikloheksilas arba -CH2-Ri, kur Rį yra bet kuri pakeista hete-roaliciklinė, piridininė arba aliciklinė grupė.

[0005] Šis išradimas taip pat yra susijęs su junginiais, kurių formulė

[0006]

[0007] kurioje R1 yra H, NH2, arba OCH3, R2 yra bet kuri pakeista ciklinė grupė, sudaryta iš 5-7 anglies atomų, turinti bet kurioje padėtyje vieną arba kelis hete-

[0008] roatomus, R 3 i• r R 4 nepriklausomai yra H arba alkil, m yra 0-4, n yra 0-6, p yra 0-1, X yra CH, CSNH2, PO(OH)2, COOH, S02NH2, NH2, OH, CNHNH2, tetrazolas, triazolas arba COR5, kur R5 yra Cį-4 alkil, CF3, NH2 arba OCį.4 alkil, ir Y yra O arba NH. Medžiaga, nagrinėjama šiame išradime, yra naudojama kaip PNP inhibitorius. Šiame išradime taip pat nagrinėjama farmacinė kompozicija, skirta selektyviai žinduolių T-limfocitinio imuniteto supresijai, susidedanti iš farmaciškai efektyvaus medžiagos, nagrinėjamos šiame išradime, kiekio ir farmaciškai tinkamo nešiklio arba skiediklio, ir būdas, selektyviai žinduolių T-limfocitinio imuniteto supresijai, be silpninančio poveikio humoraliniam imunitetui, paremtas farmaciškai efektyvaus medžiagos, nagrinėjamos pateiktame išradime, kiekio paskyrimu subj ektui.

[0009] Vienas šio išradimo skiriamųjų bruožų yra susijęs su 2-amino-7-(R)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-ono junginiu (I), kuriame R yra

[0010]

[0011] ir Rį yra pasirinktinai pakeista heteroaliciklinė gru-pė. Geriausiai, kada heteroaliciklinė grupė yra 5-naris arba 6-naris prisotintas žiedas, kuriame heteroatomai yra deguonies, azoto arba sieros atomai. Tinkamiausia, kada heteroaliciklinė grupė yra 2- arba 3-tetrahidrotienil, 2-, 3- arba 4-piperidinil, 2- arba 3-tetrahidrofuranil, 2- arba 3-pirol idinil, arba 2-, 3- arba 4-tetrahidrofuranil. Ypatingai tinkamas šiuo požiūriu yra nepakeistas Rt, pavyzdžiui, kada junginys (I) yra 2-amino-7-(2-piperidinil-metil)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] piri-midin-4-onas (IB), 2-amino-7-(3-piperidinilme-til)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IC), 2-amino-7-(4-piperidinilmetil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (ID), 2-amino-7-(2-tetrahidrofuranilmetil)-3H,5H-pirolo[ 3,2-

[0012] d] pirimidin-4-onas (IE) , 2-amino-7-(3-tetrahidrofu-ranilmetil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IF) , 2-amino-7-(2-tetrahidrotienilmetil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pi-rimidin-4-onas (IG), 2-amino-7-(3-tetrahidrotienil-metil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IH), 2-amino-7- (2-pirolidinilmetil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (II), 2-amino-7-(3-pirolidinilmetil)-3H,5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IJ) , 2-amino-7-(2-tetra-hidropiranilmetil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IL) , 2-amino-7-(3-tetrahidropiranilmetil)-3H,5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IM), arba 2-amino-7-(4-tetra-hidropiranilmetil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IN) . Tinkamas ir alternatyvinis variantas, kuriame RL turi vieną arba du pakaitalus, parinktus iš grupės, turinčios halogeną, hidroksi, alkoksi, alkil, arba trifluormetilą. Kaip tinkamas halogenas yra išskirtas chloras arba fluoras. Kaip tinkami alkoksi pakaitalai išskirti žemesnieji alkoksi radikalai, iškaitant metoksi, etoksi, propoksi ir butoksi. Kaip tinkami alkilai išskirti žemesnieji alkilo radikalai, įskaitant metil, etil, propil ir butil.

[0013] Kitas šio išradimo skiriamasis bruožas yra susijęs su 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] -pirimidin-4-ono (II) junginiu, kuriame R yra

[0014]

[0015] ir R: yra pasirinktinai pakeistas piridinilas. Tinkamiausiame variante Rx yra nepakeistas, tai yra, kada junginys (II) yra 2-amino-7-(2-piperidinilmetil)-3H, 5H-pirolo[ -3, 2-d] pirimidin-4-onas (IIA), 2-amino-7- (2-pi-rimidinilmetil)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-4-onas (IIB), arba 2-amino-7-(4-piridinilmetil)-3H, 5H-pirolo[ 3,2-d]pi-rimidin-4-onas (IIC). Kitame tinkamame variante grupė Rx turi vieną arba du pakaitalus, parinktus iš grupės, turinčios halogeną, hidroksi, alkoksi, alkil, arba

[0016] trifluormetilą. Kaip tinkamas halogenas yra išskirtas chloras arba fluoras. Kaip tinkami alkoksi pakaitalai išskirti žemesnieji alkoksi radikalai, įskaitant metoksi, etoksi, propoksi ir butoksi. Kaip tinkamas alkilas išskirti žemesnieji alkilai, įskaitant metil, etil, propil ir butil.

[0017] Kitas šio išradimo skiriamasis bruožas yra susijęs su junginiu (III) - 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] -pi-rimidin-4-onu, kuriame grupė R yra pakeistas arba nepakeistas 1-, 2- arba 3-cikloheksenilas arba cikloheksilas. Tinkamiausiame variante R yra nepakeistas, tai yra, junginys ( III) yra 2-amino-7-(1-cikloheksenil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IIIA), 2-amino-7- (2-cikloheksenil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimi-din-4-onas (IIIB), arba 2-amino-7-(3-ciklo-heksenil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas (IIIC) arba 2-amino-7- (cikloheksil) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas

[0018] (IIID). Tinkamame alternatyviniame variante R turi bent vieną pakaitalą, parinktą iš grupės, susidedančios iš halogeno, hidroksi, alkoksi, alkil arba trifluormetil. Kaip tinkamas halogenas yra išskirtas chloras arba fluoras. Kaip tinkami alkoksi pakaitalai išskirti žemesnieji alkoksi radikalai, įskaitant metoksi, etoksi, propoksi ir butoksi. Kaip tinkamas alkilas išskirti žemesnieji alkilai, įskaitant metil, etil, propil ir butil. Kitas šio išradimo skiriamasis bruožas yra susijęs su 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] -pirimidin-4-ono junginiu (IV), kuriame R yra

[0019] ir Rt yra bet kuri pasirinktinai pakeista aliciklinė grupė. Tinkamos aliciklinės grupės yra, pvz., cikliniai vienanariai cikloparafinai, tokie kaip ciklopentil,

[0020] cik.lohek.sil ir cikloheptil, daugiažiedžiai cikloparafinai, tokie kaip 1- ir 2-adamantil, 1-norbornanil, 2-ekzo-norbornanil-, 2-endo-norbornanil, 1- ir 2-biciklo[ 2.2.2] -oktanil, 1-, 2-, 3-, 6- ir 8-biciklo[ 3.2.1] oktanil, ir 1-, 2- ir 3-biciklo[ 3.3.1] nonanil ir cikloolefinai, tokie kaip norbornenil. Tinkami junginio (IV) pavyzdžiai yra 2-amino-7-(2-adaman-timetil) -3H, 5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-onas (IVA), 2-amino-7-(1-adamantil-metil)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d]-piri-midin-4-onas (IVB), 2-amino-7-(ciklopentilmetil)-3H, 5H-pirol[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onas (IVC) , 2-amino-7-(ciklo-heksilmetil) -3H, 5H-pirol[ 3,2-d] -pirimidin-4-onas (IVD), 2-amino-7-(cikloheptilmetil)-3H, 5H-pirol[ 3,2-d] -pirimi-din-4-onas (IVE), 2-amino-7-(1-norbornanilmetil)-3H, 5H-pirol[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onas (IVF) , 2-amino-7-(2-egzo-norbornanilmetil)-3H,5H-pirol[ 3,2-d] -pirimidin-4-onas (IVG), 2-amino-7-(2-endo-norbornanilmetil)-3H,5H-pirol[ 3,2-d] -pirimidin-4-onas (IVH), 2-amino-7-(1-norbornenil-metil)-3H,5H-pirol[ 3,2-d] -pirimidin-4-onas (IVI), 2-amino-7-(2-norbornenilmetil)-3H, 5H-pirol[ 3,2-d] -piri-midin-4-onas (IVJ), 2-amino-7-(l-biciklo[ 2.2.2] -oktanilme-til)-3H, 5H-pirol[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onas (IVK), 2-amino-7-(l-biciklo-[ 3 .2 .1] oktanilmetil) -3H, 5H-pirol[ 3,2-d] - pirimidin-4-onas (IVL), ir 2-amino-7-(1-biciklo[ 3.3.1] nonanilmetil)-3H, 5H-pirol[ 3,2-d] -pirimidin-4-onas (IVM), ir 2-amino-7-(1-noradamantilmetil)-3H,5H-pirolf 3,2-d] -pirimidin-4-onas (IVN) . Tinkamame alter-natyviame variante grupė Rx turi vieną arba du pakaitalus, parinktus iš grupių, turinčių halogeną, hidroksi, alkoksi, alkil arba trifluormetilą. Kaip tinkamas halogenas išskirtas chloras arba fluoras. Alkoksi pakaitalų atveju, tinkamiausi yra žemesnieji alkoksi radikalai, apjungiantys metoksi, etoksi, propoksi ir butoksi. Iš tinkamų alkilinių pakaitalų pažymėti žemesnieji alkilo radikalai, apimantys metilą, etilą, propilą ir butilą.

[0021] Pateiktas išradimas taip pat nagrinėja junginį, kurio formulė:

[0022] kurioje R1 yra H, NH2 arba OCH3, R2 yra pasirinktinai pakeista ciklinė grupė, pasirinktinai turinti vieną arba kelis heteroatomus, R3 ir R4, npriklausomai, yra H arba C?? alkilas, m yra 0-4, n yra 0-6, p yra 0-1, X yra CN, CSNH yra 0-4, n yra 0-6, p yra 0-1, X yra CN, CSNH yra 0-4, n yra 0-6, p yra 0-1, X yra CN, CSNH2, PO(OH)2, COOH, S02NH2, NH2, OH, CNHNH2, tetrazolas, triazolas arba COR5, kur R5 yra C1.4 alkilas, CF3, NH2 arba OC^ alkilas, ir Y yra 0 arba NH.

[0023] Pasirinktinai pakeista ciklinė grupė (čia ir toliau vadinama kaip ciklo), pateikta aukščiau paminėtoje formulėje, apjungia aromatines, heteroaromatines, ali-ciklines ir heterociklines grupes, geriausiai, tu-rinčias nuo penkių iki devynių atomų. Tinkamiausi laisvai pasirenkami pakaitalai apima halogeną, hidroksi, alkoksi, alkil ir trifluormetilą. Pavyzdiniai pakaitalai apima chlorą, fluorą, metoksi, etoksi, propoksi, butoksi, metil, etil, propil ir butil. Tinkamiausi heteroatomai yra deguonis, azotas ir siera, kurie gali būti kartu toje pačioje grupėje. Tinkamiausios aromatinės ir heteroaromatines grupės yra fenilas, 2- arba 3-tienil, 2- arba 3-furanil, 2-, 3-arba 4-piridinil, 2- arba 3-pirolil, 2-, 4- arba 5-tiazolil, 2-pirazinil, 3- arba 4-piridazinil ir 3-, 4-arba 5-pirazolil. Tinkamiausios aliciklinės ir he-teroaliciklinės grupės yra 1- arba 2-adamantil, cikloheksil, cikloheptil, 2- arba 3-tetrahidrofuranil, 2- arba 3-tetrahidrotienil, 2- arba 3-tetrahidropiranil, 2-, 3- arba 4-piperidinil, 3- arba 4-pirazolidinil, 2-, 4- arba 5-tiazolidinil, 2- arba 3-piperazinil, 2- arba 3-morfolinil, arba 3- arba 4-hek-sahidropiridazinil.

[0024] Kitu šio išradimo aspektu nagrinėjamas žinduolių T-limfocitų selektyvaus susilpninimo būdas, neveikiant humoralinio imuniteto, besiremiantis junginio (1) įve-dimu žinduoliams. Šis junginys inhibuoja purin-nukleotidfosforilazę ir, tuo pačiu, T-limfocitų su-sidarymą .

[0025] Kitu šio išradimo aspektu nagrinėjama farmacinė kompozicija, selektyviai susilpninanti žinduolių T-lim-focitų funkcijas, tačiau neturinti silpninančio poveikio humoraliniam imunitetui, susidedanti iš efektyvaus nagrinėjamo junginio kiekio ir atitinkamo skiediklio .

[0026] Išradimas taip pat yra susijęs su farmacinėmis kompozicijomis, tinkamomis įvedimui per žinduolių, įskai-tant žmones, žarnyną, pvz., peroraliniu arba rektaliniu būdu, įvedimui per odą arba perenteraliniu būdu, kurios yra naudojamos purinnukleotidfosforilazės aktyvumo inhibavimui ir su ja susijusių susirgimų gydymui, į kurias įeina farmakologiškai efektyvus aktyvaus junginio kiekis kartu su vienu arba keliais farmaciškai suderinamais nešikliais arba be jų.

[0027] Tinkamomis farmacinėmis kompozicijomis yra tabletės ir želatininės kapsulės, į kurias įeina aktyvus ingre-dientas kartu su a) skiedikliais, tokiais kaip laktozė, gliukozė, sacharozė, manitas, sorbitas, celiuliozė ir/arba glicinas; b) rišančiomis medžiagomis, pvz. , silicio dioksidu, talku, stearinine rūgštimi, jos magnio arba kalcio druska ir/arba polietilenglikoliu; tablečių atveju, taip pat, c) rišančiomis medžiagomis, pvz., magnio aliuminio silikatu, krakmolo pasta, želatina, tragakantu, metilceliulioze, natrio kar-boksimetilceliulioze ir/arba polivinilpirolidonu ir, jeigu norima, d) dezintegrantais, pvz., krakmolais, agaru, alginine rūgštimi arba jos natrio druska arba putojančiais mišiniais; ir/arba e) sugėrėjais, kolo-rantais, korigentais ir saldumą suteikiančiomis medžia-gomis. Injekcinės kompozicijos yra, dažniausiai, van-deniniai izotoniniai tirpalai arba suspensijos, o supozitorijai, dažniausiai, paruošiami iš riebalinių emulsijų arba suspensijų. Nurodytos kompozicijos gali būti sterilinamos ir/arba turėti savo sudėtyje adjuvantų, pvz., apsaugoj ančių stabilizuojančių, drė-kinančių ir emulguoj ančių agentų, ištirpintų promo-torių, druskų osmotinio slėgio reguliavimui ir/arba buferinių tirpalų. Be to, i, jas gali įeiti kitos tera-peutiškai naudingos medžiagos. Nurodytos kompozicijos gaunamos standartiniais maišymo, granuliavimo arba padengimo būdais ir turi, apytikriai, nuo 0,1 iki 75%, dažniausiai, apytikriai, nuo 1 iki 50% aktyvaus ingrediento.

[0028] Tinkamos vaistinės formos transderminiam įvedimui yra sudarytos iš junginio, aprašyto šiame išradime kartu su nešikliu. Tinkami nešikliai yra absorbuojami, farma-kologiškai priimtini tirpikliai, naudojami palengvinti praėjimą per odą. Paprastai, transderminis aparatas yra raištis, kuris turi prilaikančią detalę, rezervuarą su veikliąja medžiaga (su nešikliais arba be jų), ir klapaną, kontroliuojanti, padavimo greiti,, leidžianti, paduoti veiklųjį junginį prie odos fiksuotu kontro-liuojamu greičiu, bei priemones aparato pritvirtinimui prie odos.

[0029] Šiame išradime pateikiamas purinnukleozidfosforilazės aktyvumo inhibavimo žinduoliuose būdas ir nagrinėjamas su tuo susijusių susirgimų gydymas bei juos suke-liančios priežastys, pavyzdžiui, būdas paremtas pateiktos išradime medžiagos arba farmacinės kompozicijos, sudarytos iš nurodytos medžiagos ir vieno arba kelių tinkamų farmacijoje nešiklių, efektyvaus kiekio įvedimu žinduoliams, kuriems tai reikalinga.

[0030] Kitas nagrinėjamo patento skiriamasis bruožas yra susijęs su fosforilinimo inhibavimo ir metabolinio priešvirusinių arba priešuždegiminių purino nukleozidų skaldymo žinduoliuose būdu, kuris paremtas išradime nagrinėjamo junginio, inhibuojančio purinnukleotid-fosforilazę, arba šio junginio kartu su vienu arba keliais farmaciškai tinkamais nešėjais, efektyvaus kiekio įvedimą, atskirai arba tam tikroje kombi-nacijoje, žinduoliams, kuriems tai reikalinga, kon-krečiau, tai yra susiję su fosforilinimo inhibavimo būdu ir žinomų purino nukleozidų, pavyzdžiui, 2'-de-zoksiguanozino, 2',3'-didezoksiinozino, 2',3'-didezoksiguanozino arba 21,3'-didezoksiadenozino meta-boliniu skaldymu.

[0031] Be to, tokiu būdu pateiktas išradimas, yra susijęs su priešvirusinio arba priešvėžinio 2'- arba 3'-mono-dezoksipurino nukleozidų arba 21,3'-didezoksipurino nukleozidų efekto sustiprinimu žinduoliuose, ir yra paremtas efektyvaus junginio, inhibuojančio purin-nukleozidf osf orilazę, dažniausiai, su vienu arba keliais farmaciškai tinkamais nešėjais, atskirai arba kartu su nurodytais nukleozidais, kiekio įvedimą žin-duoliams, kuriems tai reikalinga. Konkrečiai, tai yra susiję su 2',3'-didezoksipurino nukleozidų, žinomų šio-je srityje, pavyzdžiui, 2',3'-didezoksiinozino, 2'-de-zoksiguanozino, 2',3'-didezoksiguanozino arba 2',3'-di-dezoksi-adenozino, aktyvacija arba veikimo sustiprinimu, gydant retrovirusines infekcijas, pavyzdžiui, ŽIV-retrovirusines infekcijas (įgytas imunodeficito sindromas, AIDS). 2',3'-Didezoksipurino nukleozidai yra žinomi kaip ŽIV retrovirusinių infekcijų inhibitoriai, ir yra metabolizmo metu suskaldomi PNF, kaip pavyzdžiui, aprašyta Biochemical Pharmacology 22, 3797

[0032] (1987). Jie yra taikomi, įvedant farmakologiškai priimtiną kieki,, kuris yra efektyvus inhibuojant ŽIV-retrovirusines infekcijas. Dažniausiai, yra naudojamas kiek galima mažesnis efektyvus kiekis.

[0033] Farmakologiškai priimtinas efektyvus aktyvios šiame išradime aprašytos medžiagos kiekis, kuris yra įvedamas, priklauso nuo šiltakraujų gyvūnų (žinduolių) rūšies, kūno svorio, amžiaus ir individualios organizmo būklės bei vartojimo būdo.

[0034] Farmacinė kompozicija gali būti peroralinė, paren-teralinė, supozitorijus arba bet kuri forma, kurios pagalba junginys patenka i, žinduolio, kurį reikalinga gydyti, kraują. Peroralinėje formoje, taikomoje suau-gusiems žmonėms, yra, apytikriai, nuo 1 iki 150 mg junginio (50-70 kg žmogui), kuris yra sumaišomas su farmaciškai tinkamais skiedikliais, pavyzdžiui, lak-toze. Tipiškoje kapsulėje 25 mg medžiagos yra sumaišyti su 192 mg laktozės, 80 mg modifikuoto krakmolo ir 3 mg magnio stearato. Yra numatytos ir injekcinės įvedimo formos.

[0035] Pateiktas išradimas taip pat gali būti taikomas su kitomis terapiškai aktyviomis medžiagomis. Dienos dozė, susidedanti iš 1-50 mg/kg, žmogui, sveriančiam nuo 50 iki 70 kg, inhibuc^a tam tikrų priešvėžinių preparatų, pavyzdžiui, beta-2'-dezoksi-6-tioguanizino, ir prieš-virusinių priemonių, pavyzdžiui, 2',3'-didezoksiinozino, žinomo kaip vaistas prieš AIDS, metabolinį skaldymą. Kaip žinoma, tokio tipo medikamentai linkę skilti. Skildami medikamentai praranda efektyvumą. Pateikto išradimo medžiagos sugeba sumažinti toki, skilimą. Todėl ši apsauga padidina kitų chemoterapinių priemonių efektyvumą.

[0036] Viename iš nagrinėjamo išradimo medžiagos (I) gavimo būdų, kaip pradinės medžiagos naudojami 3-pakeisti pro-pionitrilai. Tokios pradinės medžiagos gali būti gaunamos įvairiais būdais, kurie yra plačiai aprašyti li-teratūroje. Junginys (I) yra gaunamas iš pradinės me-džiagos, pritaikant sintezės metodiką, aprašytą M.I. Lim, R.S. Klein, and J.J. Fox, J. Org. Chem., 44, 3826

[0037] (1979); M.I. Lim, R.S. Klein, and J.J. Fox, Tetrahedron Lett., 21, 1013 (1980); M.I. Lim and R.S. Klein, Tetrahedron Lett., 22, 25 (1981); M.I. Lim, W.Y. Ren, B.A. Otter, and R.S. Klein, J. Org. Chem., 48, 780

[0038] (1983) .

[0039] Išradime pateiktame medžiagos (II) gavimo būde 3-(piridinil)propionitrilas naudojamas kaip pradinė medžiaga gauti medžiagai (II). 3-(piridinil)propionitrilas gali būti gaunamas paverčiant atitinkamą 3- (piridinil)propionitrilo chloridą d, amidą aminolizės būdu, pavyzdžiui, amonio hidroksido pagalba, kuris, distiliuojant su dehidratuoj ančių agentu, pavyzdžiui, P0C13 arba S0C12, dehidratuojasi iki norimo nitrilo. Kitu atveju pradinė medžiaga gaunama kondensuojant 3-aldehidą su cianacto rūgštimi ir sekančioje stadijoje dekarboksilinant susidaro atitinkamai pakeistas akrilonitrilas, kuri, hidrinant katalitiškai arba tir-pinant metalini, magni, metanolyje 0°C taip, kaip aprašyta Profitt, J., et al., J. Org. Chem., 40, 127

[0040] (1975), susidaro atitinkamas 3-(piridinil)-propionitrilas. Po to junginys (II) yra gaunamas iš pradinės medžiagos, pritaikius sintezės metodiką, aprašytą M.I. Lim, R.S. Klein, and J.J. Fox, J. Org. Chem., 44, 3826 (1979); M.I. Lim, R.S. Klein, and J.J. Fox, Tetrahedron Lett., 21, 1013 (1980); M. J. Lim and R.S. Klein, Tetrahedron Lett., 22, 25 (1981); M.I. Lim, W.Y. Ren, B.A. Otter, and R.S. Klein, J. Org. Chem., 48, 780 (1983).

[0041] Kitame išradime pateiktos medžiagos gavimo būde, kaip pradinė medžiaga naudojamas žinomas junginys, tai yra cikloheksenilaceto-nitrilas. Medžiaga (III), nagri-nėjama šiame išradime, yra gaunama reaguojant pradinei medžiagai pagal pritaikytą sintezės metodiką, aprašytą M.I. Lim, R.S. Klein, and J. J. Fox, J. Org. Chem., 44, 3826 (1979); M.I. Lim. R.S. Klein, and J.J. Fox, Tetrahedron Lett., 21, 1013 (1980); M.I. Lim and R.S. Klein, Tetrahedron Lett., 22, 25 (1981); M.I. Lim, W.Y. Ren, B.A. Otter, and R.S. Klein, J. Org. Chem., 48, 780 (1983) . Katalitiškai hidrinant tiek jungini, (IIA), (IIIB) arba (IIIC) gaunamas junginys (IIID).

[0042] Šiame išradime nagrinėjamo junginio (IV) gavimo būde kaip pradinės medžiagos naudojami 3-pakeisti pro-pionnitrilai. Tokios pradinės medžiagos gali būti gaunamos eile būdų, kurie plačiai aprašyti lite-ratūroje. Po to medžiaga (IV) gaunama iš pradinės medžiagos pagal pritaikytą sintezės metodiką, aprašytą M.I. Lim, R.S. Klein, and J.J. Fox, J. Org. Chem., 44, 3826 (1979); M.I. Lim. R.S. Klein, and J.J. Fox, Tetrahedron Lett., 21, 1013 (1980); M.I. Lim and R.S. Klein, Tetrahedron Lett., 22, 25 (1981); M.I. Lim, W.Y. Ren, B.A. Otter, and R.S. Klein, J. Org. Chem., 48, 780 (1983).

[0043] Kitas nagrinėjamo išradimo ypatumas susijęs su junginiu, kurio formulė

[0044] užtikrina 2-amino junginio (R1=NH2) ir jo darinių gavimo būdą. Pirma metodo stadija apima pasirinktinai pakeisto ciklinio aldehido reakciją su cianacto rūgštimi, esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 1/1 iki 1/5, dalyvaujant amonio acetatui, apytikriai, virimo tempe-ratūroje, apytikriai, nuo 10 valandų iki 8 dienų, kurios metu kaip tarpinis junginys susidaro 3-pakeistas pentandinitrilas. Antroje stadijoje 3-ciklo-pentandinitrilas reaguojant su alkilo formiatu, tokiu kaip etilo formiatas ir stipria baze, pavyzdžiui, metalą turinčia baze, natrio hidridu arba natrio alkoksidu, pvz., natrio metoksidu, esant moliniam santykiui 1-2/3-6/1-3 ir, apytikriai, 20-65°C temperatūroje, nuo 10 va-landų iki 6 dienų, kaip tarpinis junginys susidaro 3-ciklo-2-formilpentandinitrilas. Sekanti stadija apima 3-ciklo-2-formilpentandinitrilo reakciją su glicino alkilo esterio hidrochloridu ir natrio arba amonio acetatu esant pagal moliniam santykiui 1-2/1.5-4/1.5-4, apytikriai, 20-60°C temperatūroje, apytikriai, 10-48 valandas, kurios metu kaip tarpinis junginys susidaro metil N-[ (3-ciklo-2, 4-diciano)-2-butenil] glicinas . Se-kančioje stadijoje metil-N-[ (3-ciklo-2,4-diciano)-2-butenil] glicinas reaguoja su alkilformiatu, tokiu kaip etilo formiatas, ir 1, 5-diazobiciklo[ 4 . 3 . 0] non-5-enu (DBN) arba 1, 8-diazobiciklo[ 5 . 4 . 0] undek-7-enu (DBU) esant moliniam santykiui, apytikriai, 1-2/1.5-5/1.5-4, apytikriai, 0-50°C temperatūroje, apytikriai, nuo 10 va-landų iki 10 dienų, kaip tarpiniam junginiui susidarant

[0045] metil-3-amino-4-(2-ciano-l-cikloetil)-1-etil-lH-pirolo-1,2-karboksilatui. Sekanti stadija apima metil-3-amino-4-(2-ciano-l-cikloetil)-1-etil-lH-pirolo-l,2-karboksi-lato reakciją su bazėmis, tokiomis kaip natrio karbonatas, esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 2/1 iki 1/5 ir, apytikriai, kambario temperatūroje, 10-48 valandas, kurios metu kaip tarpinis junginys gaunamas metil-3-amino-4-(2-ciano-l-cikloetil)-lH-pirolo-2-karboksilatas. Sekančioje stadijoje metil-3-amino-4-(2-ciano-l-cikloetil)-lH-pirolo-2-karboksilatas reaguoja su benzoilizotiocianatu esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 2/1 iki 1/2, apytikriai, kambario temperatūroje, apytikriai, nuo 30 minučių iki 3 va-landų, susidarant kaip tarpiniam junginiui N-benzolil-N--[ (2-ciano-l-ciklo-etil)-2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il] tiokarbamidui. Sekančioje stadijoje N-benzolil-N--[ (2-ciano-l-ciklo-etil)-2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il]

[0046] tiokarbamidas reaguoja su alkilo halogenidu, tokiu kaip metilo jodidas, esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 1/1 iki 1/6, apytikriai, 0-30°C temperatūroje, apytikriai, nuo 10 minučių iki 10 valandų, susidarant kaip tarpiniam junginiui N-benzolil-N--[ 4-(2-ciano-l-ciklo-etil) -2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il] S-metiltiokarbamidui. Sekančioje stadijoje N-benzolil-N'-[ 4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il] -S-metiltiokarbamidas (apie 1-2 mol) reaguoja metanoliniu arba etanoliniu amoniako tirpalu esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 1/1 iki 1/20, apytikriai, 20-130°C temperatūroje, apytikriai, 16-60 valandų, susidarant nagrinėjamo išradime 2-amino junginio 3-ciklo-3-[ 2-amino-4-okso-3H-5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il]propanitrilo ir 3-ciklo-3-[ 2-metilmerkapto-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propanitrilo mišiniui, kuris naudojamas kaip tarpinis junginys gauti kitam pateikto išradimo junginiui.

[0047] Sekančiame aspekte, susijusiame su junginiu, kurio formulė

[0048]

[0049] užtikrinamas 2-metoksi junginio (R1=OCH3) ir tarpinių junginių, gautų iš jo, gavimo būdas. Tarpinis junginys 3-ciklo-3-[ 2-metilmerkapto-4-okso-3H-5H-pirolo[ 3,2-d]pi-rimidin-7-il] propanitrilas reaguoja su oksiduojančiu reagentu, tokiu kaip permanganatas arba vandenilio pe-roksidas, esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 1/1 iki 1/10, 25-120°C temperatūroje, apytikriai, 3-8 valandas, susidarant kaip tarpiniam junginiui 3-ciklo-3-[ 2-metil-sulfonil-4-okso-3H,5H-pirolo-[ 3, 2-d] pirimidin-7—i 1] propannitrilui . Sekančioje stadijoje 3-ciklo-3-[ 2-metil-sulfonil-4-okso-3H,5H-pirolo-[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilas reaguoja su natrio alkoksidu, pavyzdžiui, natrio metoksidu, esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 1/1 iki 1/10, 25-100°C temperatūroje, apytikriai, 1-48 valandas, susidarant pateikto išradimo 2-metoksijunginiui - 3-ciklo-3-[ 2-metoksi-4-okso-3H,5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilui.

[0050] Sekančiame etape yra pateikiamas medžiagos, kurioje R1 yra vandenilis, gavimo būdas. Aukščiau aprašytas tarpinis produktas metil-3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-lH-pirol-2-karboksilatas reaguoja su dimetilformamido dimetilacetaliu, esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 1/1 iki 1/4, 25-100°C temperatūroje, apytikriai, 1-10 dienų, susidarant kaip tarpiniam junginiui, metil 4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-3-[ N-(dimetilaminometilen)amino] -lH-pirolo-2-karboksilatui. Sekanti stadija apima metil 4- (2-ciano-l-ciklo-etil)-3-[ N-(dimetilaminometi-len) amino] -lH-pirolo-2-karboksilato reakciją su metanoliniu arba etanoliniu amoniako tirpalu, esant moliniam santykiui, apytikriai, nuo 1/1 iki 1/20, 20-130°C temperatūroje, apytikriai, 10-68 valandas, susidarant pateikto išradimo medžiagai 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-7-il] propannitrilui .

[0051] Kaip akivaizdu šios srities specialistams, aukščiau paminėti būdų pakeitimai yra naudingi gaunant visą eilę pateikto išradimo medžiagų, nenukrypstant nuo išradimo apibrėžties. Pavyzdžiui, medžiagos, turinčios įvai-riausius "n" ir "m" dydžius, sutinkamai su pateikto išradimo formule, yra gaunamos arba padidinant, arba sumažinant žinomais būdais reikalingą anglies atomų skaičių. Analogiškai, reakcijos, apimančios kai kuriuos tarpinius produktus, reikalauja azoto arba deguonies atomų apsaugojimo tarpiniuose junginiuose, pasinaudojant žinomais būdais.

[0052] Kad pilniau aprašyti pateiktą išradimą, žemiau pa-teikiami sekantys pavyzdžiai, neapriboj antys jų taikymo srities. Pavyzdžiuose visos dalys ir procentai pateikti pagal svorį, išskyrus ypatingus atvejus. Tirpiklių mi-šinių, panaudotų kaip chromatografiniai eliuentai, pro-porcijos pateiktos pagal tūri,.

[0053] Pagal ši, pavyzdi, gaunamas 3-(3-piridinil) propionitrilas. Į trigurklę kolbą, kurioje yra magnetinės maišyklės strypelis, įstatomas termometras, papildomas piltuvėlis slėgio išlyginimui ir grįžtamasis šal-dytuvas, prie kurio prijungtas argono įvadas. Į kolbą sudedamas šviežiai susmulkintas kalio hidroksidas (6.6 g, 0.1 mol), supilamas bevandenis acetonitrilas (150 rnl) ir, virinant su grįžtamu šaldytuvu penkių minučių bėgyje sulašinamas 3-piridinkarboks-aldehidas (10.7 g, 0.1 mol) bevandeniame acetonitrile (50 ml) ir dar pa-virinama su grįžtamu šaldytuvu sekančias tris minutes. Gautas karštas reakcijos mišinys išpilamas į le-do/vandens mišinį (100 g), gautas tirpalas ekstrahuojamas CH2C12 (3 x100 ml) , išdžiovinamas Na2S04 ir išgarinus gaunamas nevalytas 3-(3-piridinil)akrilonitrilas, kuris gryninamas kolonėlinės chromatografijos pagalba per silikagelį, naudojant kaip eliuentą CHC13; išeiga 3.3 g (25.6%).

[0054] Argono atmosferoje, i, maišomą akrilonitrilo (2.662 g, 0.02 mol) tirpalą 99% etanolyje (100 ml) pridedamas lašas 4% vandeninio natrio hidroksido, ir po to pridedamas natrio borhidridas (0.378 g, 0.01 mol). Papildomas natrio borhidrido kiekis (0.378 g) pridedamas dar du kartus keturių valandų intervalu. Mišinys kambario temperatūroje maišomas visą naktį, pra-skiedžiamas vandeniu, ekstrahuojamas EtOAc ir džio-vinamas Na2S04. Tirpiklis pašalinamas sumažintame slėgyje, ir gautas nevalytas produktas chromatografuoj amas per kolonėlę su silikageliu, naudojant eliuentu chloroformą/metanolį (40/1). Gaunama 2.2 g (84.6%) produkto bespalvės alyvos pavidalu.

[0055] 3-(3-piridinil)propionitrilas, gautas pagal 1 pavyzdį, toliau naudojamas nagrinėjamo išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosferoje mišinys, susidedantis iš 3-(3-piridinil) propionitrilo (0.661 g, 5.0 mmol), natrio hidrido (0.240 g, 10.0 mmoliai), ir etilo formiato (1.11 g, 15.0 mmol) bevandeniame tetrahidrofurane (20 ml), maišomas 48 valandas, apsaugant nuo oro ir drėgmės. Lakios medžiagos išgarinamos, o kietos liekanos tirpalo 15 ml šalto vandens pH sukoreguojamas iki 6 (0°C) šalto 6N HC1 pagalba. Gautas alyvos pavidalo mišinys ekstrahuojamas CHC13, ekstraktas praplaunamas vandeniu, iš-džiovinamas, naudojant Na2S04, ir išgarinus gaunama tamsi alyva, kuri yra 2-formil-3-(3-piridinil)propionitrilo ir pradinės medžiagos nitrilo mišinys. Šis nevalytas produktas naudojamas sekančioje reakcijoje be tolimesnio išvalymo.

[0056] Glicino metilo esterio hidrochloridas (0.942 g, 7.5 mmoliai) ir bevandenis natrio acetatas (0.615 g, 7.5 mmoliai) sudedami i, nevalyto formilo junginio (0.89 g) tirpalą Me0H/H20 (4:1, 50 ml) . Po 24 valandų MeOH išgarinamas vakuume, ir vandens bei alyvos mišinys ekstrahuojamas CHCI3. CHCI3 sluoksnis išdžiovinamas (Na2S04) ir išga-rinamas, susidarant gintarinei alyvai, kuri užnešama ant kolonėlės su silikageliu. Eliuojant su CHC13 gaunamos dvi pagrindinės frakcijos: (1) 3-(3-piridinil)propionitrilas (naudotas kaip pradinė medžiaga), ir (2) reikalingas enaminas.

[0057] Etilo chloro formiatas (0.521 g, 4.8 mmol) azoto atmosferoje sulašinamas i, enamino (0.513 g, 3.2 mmoliai), paruošto pagal 3 pavyzdi,, ir 1,5-diazobiciklo[ 4 .3.0] non-5-eno (DBN, 1.37 g, 11.1 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (15 ml), šaldant ledo vonioje. Tirpalas maišomas vieną valandą 0°C ir po to paliekamas stovėti per naktį kambario temperatūroje. Patikrinus reakcijos eigą PSC pagalba, pridedamas papildomas kiekis ClC02Et (0.1 ml) ir DBN (1.0 ml) , kad reakcija pasibaigtų, ir tirpalas paliekamas stovėti 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume ir klampi liekana valoma trumpoje kolonėlėje su silikageliu (kurios pagrindinis tikslas - pašalinti mažiau judrų DBN), gaunant N-blokuotą pirolą, kuris naudojamas sekančioje stadijoje be papildomo valymo.

[0058] Į N-blokuoto pirolo (0.635 g, 2.0 mmoliai), gauto pagal 4 pavyzdi,, tirpalą MeOH (50 ml) pridedamas kietas Na2C03 (0.212 g, 2.0 mmoliai) ir reakcijos mišinys maišomas kambario temperatūroje 48 valandas, atsiskiriant gautam deblokuotam pirolui. Mišinys išgarinamas iki sausumo, ir liekana praplaunama H20 (25 ml) , kad ištirptų neorganinės medžiagos, ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml) . Ekstraktas išdžiovinamas (Na2S04) ir garinamas, kol gaunama klampi derva, kuri, džiovinant vakuume, išsikristalina ir naudojama kaip tarpinė medžia-ga be papildomo valymo. Didesnis medžiagos apvalymo laipsnis gali būti pasiektas kolonėlinės chromatografijos pagalba, panaudojant silikageli,/CHCl3, arba perkristalinant iš toluolo/cikloheksano mišinio (1:3) .

[0059] Benzoilo izotiofcianatas (0.232 g, 1.42 mmoliai) su-lašinamas i, neblokuoto pirolo (0.290 g, 1.18 mmoliai), gauto pagal 5 pavyzdi,, tirpalą sausame CH2C12 (100 ml). Po vienos valandos inkubacijos kambario temperatūroje tirpalas išgarinamas ir klampi liekana maišoma Et20/cikloheksano (1:1, 20 ml) tirpale. Susidariusi kieta geltonos medžiagos suspensija nufiltruojama N2 atmosferoje ir tioureido produktas išdžiovinamas vakuume virš P205.

[0060] Metilo jodidas (0.2.28 g, 1.61 mmoliai) pridedamas i, tioureido produkto (0.383 g, 0.94 mmoliai), gauto pagal 6 pavyzdi,, ir DBN (0.140 g, 1.12 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (10 ml) 0°C. Tirpalas maišomas 15 min. prie 0°C, 1 valandą kambario temperatūroje ir po to išgarinamas vakuume. Liekana ištirpinama CHC13 ir chromatografuojama silikagelio kolonėlėje kaip eliuentą naudojant CHCl3/metanolio (97:3) mišinį, išskiriant homogenines tarpinio metiltio junginio frakcijas.

[0061] Metiltio junginio, gauto pagal 7 pavyzdi,, (0.358 g, 0.85 mmoliai) tirpalas 100 ml MeOH, prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C nerūdijančio plieno bomboje, padengtoje stiklinėmis plytomis. Atšaldytos bombos turini, išgarinus vakuume, gaunamas norimo 2-amino tarpinio junginio, benzamido ir pašalinio produkto, kuris yra 2-metiltio darinys, vietoje 2-amino darinio, mišinys. Mišinys ištirpinamas metanolyje ir tirpalas išgarinamas kartu su silikageliu (apie 5 g) . Po to mišinys atsargiai pernešamas ant chromatografinės kolonėlės su silikageliu paviršiaus, ir eliuojant CHCl3/MeOH (9:1), gaunamas metiltio pašalinis produktas ir norimas tarpinis produktas 2-amino-7-(3-piridinilmetil) -3H, 5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-onas . Tolesnis gryninimas yra pasiekiamas perkristalinant iš verdančio izopropilo acetato Soksleto aparate.

[0062] Piridinilmetil tarpinio produkto tirpalas 0.1N HC1 hidrinamas, panaudojant platinos katalizatorių, esant H2 slėgiui 4.2186 kg/cm 2 . Katalizatorius gaunamas hi,-drinant Pt02 0.1N HC1 trumpą laiką. Pasibaigus reakcijai, katalizatorius pašalinamas filtruojant N2 slėgyje, ir filtratas išgarinamas. Liekanos tirpalas minimaliame etanolio kiekyje pamažu praskiedžiamas dideliu Et02 kiekiu ir gaunama junginio (IC) hidrochlorido druska baltos higroskopinės kietos medžiagos pavidalu.

[0063] Testuojamas junginio (IC) , gauto pagal 8 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas. Matuojamas purin-nukleozidfosforilazės (PNP) fermentinis aktyvumas ir nustatomas medžiagos (IC50) PNP aktyvumas, kuris yra nustatomas radiochemiškai, matuojant [ 14C] -hipoksantino susidarymą iš [ 14C] -inozino (žr. Biomedicine, 33, 39

[0064] (1980)), panaudojant blužnies galinės dalies liauką kaip fermento šaltinį.

[0065] Sekantys nagrinėjamo išradimo junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-onai, kur R yra -CHjRį, kurioje RL grupė yra sekanti:

[0066] Medžiagos gaunamos, pasinaudojant būdais, pateiktais 1-8 pavyzdžiuose, kaip pradines medžiagas naudojant atitinkamus 3-(pakeistus 3-piridinil)-propionitrilus.

[0067] 3-(2-Piridinil)propionitrilas šiame pavyzdyje gaunamas pasinaudojant būdu, aprašytu V. Boekelheide, et al., J. Am. Chem. Soc., 75, 3243 (1953). Kalio cianido (83.74 g) tirpalas vandenyje (160 ml) yra pilamas i, šviežiai perdistiliuotą 2-vinilpiridino (67.59 g) tirpalą acto rūgšties anhidride (131.30 g) tokiu greičiu, kad būtų palaikomas lėtas virimas su grįžtamu

[0068] šaldytuvu. Sudėjus visą medžiagą, gautas tamsiai rau-donos spalvos mišinys kaitinamas alyvos vonioje 17 va-landų 105°C energingai maišant. Atšaldyto reakcijos mišinio pH prisotintu Na2C03 tirpalu privedamas iki 8. Mišinys ekstrahuojamas CHC13 (4x150 ml) , praplaunamas vandeniu, išdžiovinamas Na2S04 ir garinamas, kol susidaro tamsi klampi alyva. Alyva frakcionuojama distiliuojant vakuume, naudojant Vigreaux koloną. Po mažos priešdistiliacijos frakcijos, turinčios 2-vi-nilpiridiną (0.35 g), surenkamas norimas 3-(2-piridinil)propio-nitrilas skaidrios klampios fluorescuo-jančios geltonai-žalios spalvos alyvos pavidalu: išeiga 59.8 g; 70.4%; virimo temperatūra 86°C prie 1.0 mm Hg.

[0069] Gaunami sekantys nagrinėjamo išradimo junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-onai, kur R yra - CH2R i, kurioje Rx grupė yra sekanti:

[0070] Medžiagos gaunamos, pasinaudojant būdais, pateiktais 1-8 ir 15 pavyzdžiuose, kaip pradines medžiagas naudojant atitinkamus 3-(2- arba 4-piridinil)-propionitrilus.

[0071] Junginio (IC) testavimui paruošiama farmacinė kompozicija intraperitonalinei injekcijai. Intraperitona-linis injekcinis tirpalas, i, kuri, įeina pagal 8 pavyzdi, gauta medžiaga, ištirpinamas vandeniniame skiediklyje, turinčiame dešimt procentų DMSO.

[0072] Medžiaga (IC) įvedama Lewis linijos žiurkėms intra-peritonalinės injekcijos pagalba, panaudojant bandomąją 21 pavyzdžio kompoziciją, siekiant įvesti 30 mg junginio (IC) per dvi injekcijas per dieną. Atliekami kontroliniai eksperimentai su grupėmis, kurios gauna tik skiediklį. Praėjus tam tikram laikui po įvedimo, eksperimentiniai gyvuliai dekapituojami ir paimami plazmos pavyzdžiai. Plazma ekstrahuojama šaltu 0.5 N HC104 tirpalu ir neutralizuojama NH4HC03. Pašalinus susidariusius perchloratus, ekstraktas chromatografuojamas 8HPLC pagalba, naudojant atvirkštinės fazės kolonėlę (Spherisorb ODSI). Pastebimas žymus inozino kiekio padidėjimas gyvulių, kurie gavo junginį (IC), plazmoj e.

[0073] Iš junginių, pateiktų kaip 10-20 pavyzdžiai, pa-ruošiamos farmacinės kompozicijos, kaip aprašyta 21 pavyzdyje, ir gauti injekciniai tirpalai išbandomi kaip aprašyta 22 pavyzdyje. Pastebimas žymus inozino kiekio padidėjimas gyvulių, kurie gavo junginius, aprašytus šiame išradime, plazmoje.

[0074] Šiame pavyzdyje gaunamas 3-(2-furanil)propionitrilas. Į trigurklę kolbą su šaldytuvu ir džiovinamuoju vamzdeliu supilamas 3-(2-furanil)akrilonitrilo (67.2 g) tirpalas sausame metanolyje (2 1) ir pridedama magnio drožlių

[0075] (20 g) . Papildomas magnio kiekis pridedamas dalimis, atsižvelgiant į reakcijos greitį, kol sudedamas visas

[0076] 145 g kiekis. Po, apytikriai, penkių valandų tirpiklis nugarinamas, ir gauta liekana sušoka i, kietą pastą, kurios pH šaldant privedamas, apytikriai, iki 6.5 su 6N HC1. Mišinys ekstrahuojamas keliomis CHC13 porcijomis, išdžiovinamas Na2S04 ir sukoncentruojamas iki tamsios alyvos. Distiliuojant vakuume per trumpą Vigreaux kolo-nėlę, gaunamas propionitrilas bespalvės alyvos pavidalu; išeiga 49.5 g (72%); virimo temperatūra 46.0-4 6.5°C/0.5 mm.

[0077] 3-(2-Furanil)propionitrilas, gautas pagal 34 pavyzdi,, toliau naudojamas nagrinėjamo išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosferoje propionitrilas (48.7 g), natrio hidridas (10.28 g), etilo formiatas (32.74 g) ir bevandenis tetrahidrofuranas (200 ml) 18 valandų maišomi kambario temperatūroje, apsaugant nuo drėgmės. Po to lakios medžiagos išgarinamos, gauta kieta geltona medžiaga ištirpinama, apytikriai, 20 ml šalto vandens, šaldant ledo vonioje, ir tirpalo pH sukoreguoj amas iki pH 6 su 6N HCl. Gautos sunkios alyvos pavidalo nuosėdos ekstra-huojamos CHC13, ir ekstraktas praplaunamas vandeniu, išdžiovinamas Na2S04 ir išgarinus gaunama skysta alyva, kurioje yra nevalytas formilo junginys; išeiga 53.06 g.

[0078] Glicino metilo esterio hidrochloridas (67.05 g) ir bevandenis natrio acetatas (43.79 g) pridedamas i, nevalytos formilinės medžiagos (53.05 g), paruoštos pagal prieš tai pateiktą pavyzdi,, tirpalą MeOH/Hp (4:1, 1500 ml) . Po 24 valandų MeOH išgarinamas vakuume ir vandens ir alyvos mišinys ekstrahuojamas CHC13. CHC13 sluoksnis džiovinamas (Na2S04) ir išgarinus gaunama gintarinė alyva (59.1 g).

[0079] Etilo chloroformiatas (43.68 g) sulašinamas azoto atmosferoje į gintarinės alyvos, gautos 36 pavyzdyje, (59.1 g) ir DBN (133 g) tirpalą sausame CH2C12 (400 ml) , šaldant ledo vonioje. Valandą pamaišius 0°C, tirpalas paliekamas stovėti kambario temperatūroje per nakti,. Patikrinus reakcijos eigą PSC (plonasluoksnė chromatografija) , pridedamas papildomas kiekis ClC02Et ir DBN, kad pilnai įvyktų reakcija, ir tirpalas paliekamas stovėti 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, klampi liekana valoma kolonėlėje su silikageliu (kurios pagrindinis tikslas pašalinti mažiau judrų DBN), gaunant N-blokuotą pirolą, atitinkamą piro-lą be apsauginės pirolo azoto etoksikarbonilinės grupės ir pradini, propionitrilą.

[0080] Į N-blokuoto pirolo, gauto 37 pavyzdyje (11.66 g) tirpalą MeOH (200 ml) pridedamas kietas Na2C03 (4.23 g), ir reakcijos mišinys kambario temperatūroje maišomas 24 valandas, atskiriant gautam deblokuotam pirolui. Mišinys sausai išgarinamas, ir liekana kruopščiai sutrinama H20 (200 ml), kad ištirptų neorganinės me-džiagos ir ekstrahuojama CHC13 (3x200 ml) . Ekstraktas išdžiovinamas (Na2S04) ir išgarinus gaunama klampi derva, kuri, džiovinant vakuume, kristalinasi ir toliau naudojama kaip tarpinė medžiaga be papildomo valymo. Didesnis produkto apvalymo laipsnis gali būti pasiektas panaudojant kolonėlinę chromatografiją (silikagelis/CHCl3), arba perkristalinant iš toluolo/cikloheksano (1:3) mišinio.

[0081] Benzoilo izotiocianatas (4.58 g) sulašinamas 3, deblokuoto pirolo (5.15 g), gauto 38 pavyzdyje, tirpalą sausame CH2C12 (75 ml) . Po 1 valandos kambario tempe-ratūroje, tirpalas išgarinamas, ir dervinga liekana ištirpinama Et20 (100 ml), beveik iš karto atsiskiriant kietai kristalinei medžiagai, kuri surenkama filtruojant. Et20 filtratas kaitinamas iki virimo ir pra-skiedžiamas lygiu tūriu karšto cikloheksano. Lėtai at-šaldžius tirpalą, gaunamas papildomas tioureido kiekis.

[0082] Metilo jodidas (8.71 g) 0°C pridedamas i, tioureido, gauto 39 pavyzdyje, (10.68 g) ir DBN (4.15 g) tirpalą sausame CH2C12 (250 ml) . Tirpalas maišomas 15 min. 0°C, 1 valandą kambario temperatūroje ir po to išgarinamas vakuume. Liekanos tirpalas CHC13 chromatografuoj amas kolonėlėje su silikageliu kaip eliuentą naudojant CHC13, gaunamos homogeninės metiltio tarpinio junginio frakeij os.

[0083] Metiltio junginio, gauto 40 pavyzdyje, (0.80 g, 2.0 mmoliai) tirpalas 25 ml MeOH, kuris buvo prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C nerūdijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Atšal-dytos bombos turinys išgarinamas vakuume ir gaunamas mišinys, susidedantis iš 2-amino junginio, benzamido ir pašalinio produkto, kuris vietoje 2-amino junginio yra 2-metiltio darinys. Mišinys energingai, per kelias minutes sumaišomas su 30 ml 2:1 Et20/cikloheksano mišiniu, netirpi kieta medžiaga nufiltruojama ir praplaunama Et20. Filtrate yra didžioji benzamido ir 2-metiltio komponentų dalis. Et20/cikloheksano netirpios medžiagos (0.425 g) tirpalas MeOH, kuriame yra, apytikriai, 10 g silikagelio, išgarinamas iki sausumo. Liekana susmulkinama iki miltelių ir tolygiai užnešama ant silikagelio kolonėlės, kuri eliuojama CHCl3/MeOH/HOAc (95:5:1) mišiniu ir gaunamas šalutinis 2-metiltio produktas ir reikiamas furanilinis tarpinis junginys. Tarpinis junginys perkristalinamas ekstrahuojant Soksleto aparate i, verdantį izopropilacetatą. Balti kristalai paskirstomi i, tris porcijas ir išdžiovinami vakuume 100°C virš P205 per 7 valandas.

[0084] Tarpinio junginio (116 g, 0.5 mmolio) tirpalas metanolyje (50 ml) hidrinamas su 30% paladžio/aktyvuotos anglies (40 mg) katalizatoriumi, esant 4.3592 kg/cm slėgiui, apytikriai, 36 valandas. Katalizatorius pa-šalinamas filtruojant azoto atmosferoje, filtratas išgarinamas ir dar kartą papildomai išgarinamas su toluolu. Kieta liekana perkristalinama ekstrahuojant Soksleto aparate i, verdanti, izopropilacetatą. 2-Tetrahidrofurano darinys (1E) gaunamas baltos kris-talinės medžiagos pavidalu, kuri išdžiovinama vakuume 110°C virš P2O5 per šešias valandas; išeiga 73 mg (61.8%), lyd. t. 284-286°C (skyla).

[0085] Nustatomas produkto, aprašyto 41 pavyzdyje, inhibuojantis aktyvumas, kaip aprašyta 9 pavyzdyje, ir stebimas junginio IC50 PNP aktyvumas.

[0086] Junginio (1E) išbandymui paruošiama farmacinė kompozicija intraperitonalinei injekcijai. Intraperitonalini, injekcini, tirpalą, i, kuri, įeina junginys, aprašytas 41 pavyzdyje, ištirpinamas vandeniniame skiediklyje, kuriame yra 10 procentų DMSO.

[0087] Panaudodami būdą, kuris yra aprašytas 16 pavyzdyje, junginys (1E) intraperitonaliniu būdu įvedamas Lewis linijos žiurkėms, panaudojant bandomąją kompoziciją, aprašytą 43 pavyzdyje, siekiant gauti 30 mg junginio (1E), ir gauti rezultatai yra lyginami su kontroliniais. Gyvulių, gavusių jungini, (1E) , plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėjimas.

[0088] Gaunami sekantys šiame išradime nagrinėjami junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-onai, kuriuose R yra -CH2-Ri., kurioje Rr grupė yra sekanti:

[0089] 47 pavyzdys Rj^-trifluormetil-2-tetrahidrofuranil

[0090] 4 9 pavyzdys Rį=3-fluoro-2-tetrahidrofuranil

[0091] Junginiai gaunami pagal būdus, pateiktus 34-41 pavyz-džiuose, panaudojant kaip pradines medžiagas atitinkamus 3-(furanil)akrilo-nitrilus.

[0092] Tetrahidrofuranilo junginio (500 mg), gauto 41 pavyzdyje, tirpalas ir fenolio kristalai 2N HBr (20 ml) , maišomas 18 valandų 40°C azoto atmosferoje. Tirpiklis išgarinamas žemoje temperatūroje vakuume ir liekana praplaunama keletu mililitrų Et20, pašalinant visą tri-bromfenoli, dekantuo j ant. Liekanos suspensijos vandenyje pH privedamas iki 7 0.1 N NaOH pagalba, gaunant bromo alkoholi, laisvos bazės pavidalu. Kieta medžiaga surenkama ir išdžiovinama kambario temperatūroje.

[0093] Bromalkoholio tirpalas bevandeniame dimetilacetamide atšaldomas ledo vonioje ir paveikiamas ekvimoliariniu PBR3 kiekiu. Tirpalas kambario temperatūroje maišomas vieną valandą, po to dimetilacetamidas išgarinamas vakuume žemoje temperatūroje, panaudojant oro siurbli, ir gaudyklę su sausu ledu. Liekanos suspensijos pH le-do/vandens mišinyje sukoreguojama iki 7, panaudojant 1N NaOH, gaunant negryną reakcijos produktą, turinti, 1, 4-dibromo jungini,. Nufiltravus, praplovus šaltu vandeniu ir išdžiovinus kambario temperatūroje, gautas produktas su grįžtamu šaldytuvu virinamas su natrio sulfidu 50% etanolio/vandens mišinyje, arba kitu atveju, kaitinamas su Na2S N,N-dimetilacetamide; tirpiklis pašalinamas vakuume, liekana plaunama vandeniu, kad pašalintų NaBr ir pH sukoreguojama iki 7, kad išsodintų 2-tetrahidrotienilini jungini, (IG) .

[0094] Nustatomas produkto, aprašyto 50 pavyzdyje, inhibuojantis aktyvumas, kaip aprašyta 9 pavyzdyje, ir surandamas junginio PNP aktyvumo IC50.

[0095] Junginio (IG) išbandymui paruošiama farmacinė kompozicija intraperitonalinei injekcijai. Intraperitonalini, injekcini, tirpalą, i, kuri, i,eina junginys, aprašytas 50 pavyzdyje, ištirpinamas vandeniniame skiediklyje, kuriame yra 10 procentų DMSO.

[0096] Panaudojant būdą, kuris yra aprašytas 16 pavyzdyje, junginys (1G) intraperitonaliniu būdu įvedamas Lewis linijos žiurkėms, naudojant bandomąją kompoziciją, ap-rašytą 43 pavyzdyje, siekiant gauti 30 mg junginio (1G), ir gauti rezultatai yra lyginami su kontroliniais. Gyvulių, gavusių jungini, (1E), plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėjimas.

[0097] Gaunami sekantys šiame išradime nagrinėjami junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onai, kuriuose R yra -CHj-Rį, kurioje Rx grupė yra sekanti:

[0098] 56 pavyzdys R]_=3-trifluormetil-2-tetrahidrotienilas

[0099] 58 pavyzdys R1=3-fluoro-2-tetrahidrotienilas Junginiai gaunami pagal būdus, pateiktus 34-41 ir 50 pavyzdžiuose, panaudojant kaip pradines medžiagas atitinkamus 3-(furanil)akrilonitrilus.

[0100] Pasinaudojant 1 pavyzdyje pateiktu būdu, gaunamas 3 — {2 — pirolil)-propionitrilas, panaudojant kaip pradinę me-džiagą pirol-2-karboksaldehi.. Pagal pateiktus 2-8 pa-vyzdžius, tarpinis junginys 2-amino-7-(2-pirolilmetil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas gaunamas iš propionitrilo, iš kurio gaunamas 2-pirolidinilo junginys (II), redukuojant tarpini, jungini,.

[0101] Pasinaudojant 1 pavyzdyje pateiktu būdu, 3-(3-pirolil) - propionitrilas cfaunamas, panaudojant kaip pradinę me-džiagą pirol-3-karboksaldehidą. Pagal pateiktus 2-8 pavyzdžius, tarpinis junginys 2-amino-7-(3-pirolil-metil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas gaunamas iš propionitrilo, iš kurio, redukuojant tarpinį junginį, gaunamas 3-pirolidinil junginys (IJ).

[0102] Pasinaudojant 1 pavyzdyje pateiktu būdu, gaunamas 3 —(2 — piranil)-propionitrilas, panaudojant kaip pradinę me-džiagą 2-pirankarboksaldehidą. Pagal pateiktus 2-8 pa-vyzdžius, tarpinis junginys 2-amino-7-(2-piranilmetil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas gaunamas iš propionitrilo, iš kurio, redukuojant tarpini, junginį, gaunamas 2-tetrahidropiranilinis junginys (IL).

[0103] Pasinaudojant 1 pavyzdyje pateiktu būdu, gaunamas 3-(3-piranil)-propionitrilas, panaudojant kaip pradinę me-džiagą 3-pirankarboks-aldehidą. Pagal pateiktus 2-8 pa-vyzdžius, tarpinis junginys 2-amino-7-(3-piranilmetil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas gaunamas iš propionitrilo, iš kurio, redukuojant tarpinį junginį, gaunamas 3-tetrahidropiranilinis junginys (IM).

[0104] Pasinaudojant 1 pavyzdyje pateiktu būdu, gaunamas 3-(4-piranil)-propionitrilas, panaudojant kaip pradinę me-džiagą 4-pirankarboksaldehidą. Pagal pateiktus 2-8 pa-vyzdžius, tarpinis junginys 2-amino-7-(4-piranilmetil)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-4-onas gaunamas iš propionitrilo, iš kurio, redukuojant tarpini, jungini,, gaunamas 4-tetrahidropiranilinis junginys (IN).

[0105] Metiltio junginio, gauto 7 pavyzdyje, (Ū.358 g, 0.85 moliai) tirpalas 100 ml MeOH, kuris buvo prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C nerūdijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Atšaldytos bombos turinys išgarinamas vakuume ir gaunamas norimo 2-amino tarpinio junginio, benzamido ir pašalinio produkto, kuris vietoje 2-amino junginio yra 2-metiltio darinys, mišinys. Mišinys ištirpinamas metanolyje ir tirpalas, kuriame yra apie 5 g silikagelio, išgarinamas. Po to mišinys tolygiai užnešamas ant silikagelio kolonėlės, kuri eliuojama CHCl3/MeOH (9:1) mišiniu ir gaunamas šalutinis produktas ir reikiamas 2-amino-(3-piridinilmetil) -3H, 5H-pirolc{ 3,2-d] pirimidin-4-onas - junginys (IIA) . Medžiaga perkristalinama ekstrahuojant Soksleto aparate i, verdanti, izopropilacetatą.

[0106] Testuojamas junginio (IIA), gauto pagal 64 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas. Matuojamas purinnukleo-zidfosforilazės (PNP) fermentinis aktyvumas ir nustatomas medžiagos (IC50) PNP aktyvumas, kuris yra nustatomas radiochemiškai, matuojant [ 14C] -hipoksantino su-sidarymą iš [ 14C]-inozino (žr. Biomedicine, 33, 39

[0107] (1980)), panaudojant blužnies galinės dalies liauką, kaip fermento šaltini,.

[0108] Gaunami sekantys šiame išradime nagrinėjami junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R) -3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onai, kuriuose R yra -CH2Ri, kurioje Rx grupė yra sekanti :

[0109] Junginiai gaunami pagal būdus, pateiktus 1-7 ir 64 pa-vyzdžiuose, kaip pradines medžiagas panaudojant atitinkamus 3- (piridinil)propionitrilus.

[0110] Junginio (IIA) išbandymui paruošiama farmacinė kompozicija intraperitonalinei injekcijai. Intraperitona-linis injekcinis tirpalas, i, kuri, įeina junginys, aprašytas 64 pavyzdyje, ištirpinamas vandeniniame skiediklyje, kuriame yra 10 procentų DMSO.

[0111] Junginys (IIA) intraperitonaliniu būdu įvedamas Lewis linijos žiurkėms, panaudojant bandomąją kompoziciją, aprašytą 69 pavyzdyje, siekiant gauti 30 mg junginio (IIA) vienos injekcijos metu du kartus dienoje. Tiriamos ir kontrolinės grupės, kurioms buvo įvedamas tik skiediklis. Praėjus tam laikui po injekcijų įvedimo, gyvūnai dekapituojami ir išskiriama plazma. Plazma ekstrahuojama šaltu 0. 5N HC104 ir neutralizuojama NH4HC03. Pašalinus perchloratines druskas, ekstraktas chromatografuojamas HPLC kolonėlėje su atvirkščia faze (Spherisorb CDSI). Gyvulių, gavusių junginį (IIA), plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėjimas.

[0112] Visos medžiagos, gautos pagal 66-68 pavyzdžius, buvo panaudotos vaistinių formų gamybai, kaip aprašyta 69 pavyzdyje, ir gauti injekciniai tirpalai išbandomi taip, kaip aprašyta 70 pavyzdyje. Gyvulių, gavusių jungini, (IIA), plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėj imas.

[0113] 1-Cikloheksenilacetonitrilas yra naudojamas pateikto išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosefroje 1-ciklo-heksenilacetonitrilo (9.2 g, 75.92 mmoliai) tirpalas sausame tetrahidrofurane (THF, 10 ml) supilamas maišomą natrio hidrido (3.18 g, 132.86 mmoliai) ir etilformiato (30.14 g, 406.93 mmoliai) mišinį 50 ml THF, ir gautas mišinys maišomas 8 valandas kambario temperatūroje. Lakios medžiagos kambario temperatūroje išgarinamos vakuume. Liekana 0°C temperatūroje užpilama vandeniu (30 ml) ir tirpalo pH privedamas iki 6, lašinant 6N HC1. Gauta sunki alyva ekstrahuojama CHC13. Ekstraktas praplaunamas vandeniu, išdžiovinamas Na2S04, ir gautą organini, sluoksni, išgarinus gauname negryną formilinę medžiagą raudonai-rudos alyvos pavidalu (9.6 g).

[0114] Glicino metilo esterio hidrochloridas (16.68 g, 132.85 mmoliai) ir bevandenis natrio acetatas (10.89 g, 132.85 mmoliai) pridedami i, nevalytos formilinės me-džiagos (9.6 g), paruoštos pagal 74 pavyzdi, ir toliau negrynintos, tirpalą MeCH/H20 (4:1, 150 ml) mišinyje. Po 24 valandų MeOH išgarinamas vakuume ir vandens ir alyvos mišinys ekstrahuojamas CHC13. CHC13 sluoksnis išdžiovinamas (Na2S04) ir išgarinus gaunama gintarinė alyva, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu. Eliuojant CHC13, gaunamas reikiamas enaminas: išeiga 4.5 g.

[0115] Etilo chloroformiatas (3.04 g, 28.06 mmoliai) azoto atmosferoje sulašinamas i, enamino, gauto 75 pavyzdyje, (4.12 g, 18.70 mmoliai) ir 1,5-diazobiciklo [4.3.0]-non-5-eno (DBN, 6.96 g, 56.11 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (100 ml), šaldant ledo vonioje. Valandą pamaišius 0°C, tirpalas paliekamas stovėti kambario temperatūroje per naktį. Patikrinus reakcijos eigą PSC (plonasluoksnė chromatografija), pridedamas papildomas kiekis ClC02Et (0.5 ml) ir DBN (3.0 ml) , kad reakcija įvyktų iki galo, ir tirpalas paliekamas stovėti 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, klampią liekaną valant kolonėlėje su silikageliu (kurios pagrindinis tikslas pašalinti mažiau judrų DBN), gaunamas N-blokuotas pirolas, kuris naudojamas be tolesnio gryninimo.

[0116] Į N-blokuoto pirolo, gauto 76 pavyzdyje, (3.0 g, 10.26 mmoliai) tirpalą MeOH (100 ml) pridedamas kietas Na2C03 (2.71 g, 25.65 mmoliai), ir reakcijos mišinys kambario temperatūroje maišomas 48 valandas, atskiriant gautą deblokuotą pirolą. Mišinys sausai išgarinamas, ir liekana kruopščiai sutrinama H20 (50 ml) , kad ištirptų neorganinės medžiagos, ir ekstrahuojama CHC13 (3x50 ml) . Ekstraktas išdžiovinamas (Na2S04) ir garinamas, kol gaunama klampi derva, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu, eliuentu naudojant CHC13; išeiga 2.04 g; lyd. t. 125°C.

[0117] Benzoilo izotiocianatas (0.76 g, 4.65 mmoliai) sula-šinamas j, deblokuoto pirolo, gauto 77 pavyzdyje, (0.91 g, 4.13 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (30 ml) . Palaikius 1 valandą kambario temperatūroje, tirpalas išgarinamas, ir dervinę liekaną praplovus metanoliu, gaunamas tioureido produktas; išeiga 0.70 g, lyd. t. 170°C.

[0118] Metilo jodidas (0.678 g, 4.78 mmoliai) pridedamas tioureido, gauto 78 pavyzdyje, (0.630 g, 1.64 mmoliai) ir DBN (0.230 g, 1.85 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (50 ml) 0°C. Tirpalas maišomas 15 min. 0°C, 1 valandą kambario temperatūroje ir po to išgarinamas vakuume. Liekanos tirpalas CHC13 chromatografuojamas kolonėlėje su silikageliu, eliuentu naudojant CHC13 ir gaunamos homogeninės metiltio tarpinio junginio frakcijos; išeiga 0.7 g.

[0119] Metiltio junginio, gauto 79 pavyzdyje, (0.70 g, 1.76 mmoliai) tirpalas 50 ml MeOH, kuris buvo prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C nerūdijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Atšal-dytos bombos turinys išgarinamas vakuume ir gaunamas medžiagos (IIIA), benzamido ir pašalinio produkto, kuris vietoje 2-amino junginio (IIIA) yra 2-metiltio darinys, mišinys. Mišinys per kelias minutes energingai sumaišomas su, apytikriai, 50 ml Et20, netirpi kieta medžiaga nufiltruojama ir praplaunama Et20. Filtrate yra didžioji benzamido ir 2-metiltio komponentų dalis. Et20/cikloheksano mišinyje netirpios medžiagos (0.425 g) tirpalas MeOH, kuriame yra, apytikriai, 10 g silikagelio, išgarinamas iki sauumo. Liekana susmulkinama iki miltelių ir tolygiai užnešama ant silikagelio kolonėlės, kuri eliuojama CHCl3/MeOH/HOAc (95:5:1) mišiniu ir gaunamas šalutinis 2-metiltio produktas ir reikiamas furanilinis tarpinis junginys. Tarpinis junginys perkristalinamas ekstrahuojant Soksleto aparate d, verdanti, izopropilacetatą. Balti kristalai paskirstomi i tris dalis ir išdžiovinami vakuume 100°C virš P205 per 7 valandas.

[0120] Tarpinio junginio (116 g, 0.5 mmolio) tirpalas metanolyje (50 ml) hidrinamas, naudojant 30% paladžio/ak-tyvuotos anglies (40 mg) katalizatorių, esant 62 lb/in2 (4.3592 kg/cm ), slėgiui, apytikriai, 36 valandas. Katalizatorius pašalinamas filtruojant azoto atmosferoje, filtratas išgarinamas ir dar kartą papildomai išgarinamas su toluolu. Kieta liekana perkristalinama ekstrahuojant Soksleto aparate i, verdanti, izopropil-acetatą. 2-Tetrahidrofurano darinys (1E) gaunamas baltos kristalinės medžiagos pavidalu, kuri išdžio-vinama vakuume 110°C virš P205 per šešias valandas; išeiga 73 mg (61.8%), lyd. t. 284-286°C (skyla).

[0121] Testuojamas junginio, aprašyto 80 pavyzdyje, fermento inhibavimo aktyvumas. Matuojamas purinnukleozidfosfo-rilazės (PNP) fermentinis aktyvumas ir nustatomas me-džiagos (IC50) PNP aktyvumas, kuris yra nustatomas radiochemiškai, matuojant [ l4C] -hipoksantino susidarymą iš [ 14C] -inozino (žr. Biomedicine, 33, 39 (1980)), panaudojant blužnies galinės dalies liauką, kaip fermento šaltini,. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 1.9 ĮiM, o esant fosfato 50 mM IC yra 19 įaM.

[0122] Medžiagos (IIIB) ir (IIIC) gaunamos pagal 74-80 pavyz-džiuose aprašytus būdus, kaip tarpines medžiagas panaudojant atitinkamus 2- ir 3-cikloheksenilacetonit-rilus. Medžiagos išbandomos taip, kaip aprašyta 81 pavyzdyje, stebimas žymus fermentinis-inhibuoj antis aktyvumas .

[0123] Gaunami sekantys šiame išradime nagrinėjami junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onai, kuriuose R yra sekanti:

[0124] Junginiai gaunami pagal būdus, pateiktus 74-81 pavyz-džiuose, panaudojant kaip pradines medžiagas ciklohek-senilacetonitrilus.

[0125] Junginio (IIIA) išbandymui paruošiama farmacinė kompozicija intraperitonalinei injekcijai. Intraperitonali-nis injekcinis tirpalas, i, kuri, įeina junginys (IIIA), ištirpinamas vandeniniame skiediklyje, kuriame yra 10 procentų DMSO.

[0126] Intraperitonaliniu būdu, du kartus dienoje junginys (IIIA) įvedamas Lewis linijos žiurkėms, naudojant bandomąją kompoziciją, aprašytą 88 pavyzdyje, siekiant gauti vienos injekcijos metu 30 mg junginio (IIIA). Tiriamos ir kontrolinės grupės, kurioms buvo įvedamas tik skiediklis. Praėjus tam tikram laikui po injekcijų įvedimo, gyvūnai dekapituojami ir išskiriama plazma. Plazma ekstrahuojama šaltu 0. 5N HC104 ir neutralizuojama NH4HC03. Pašalinus perchloratines druskas, ekstraktas chromatografuoj amas HPLC kolonėlėje su atvirkščia faze (Spherisorb CDSI). Gyvulių, gavusių jungini, (IIA), plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėj imas.

[0127] I

[0128] į

[0129] Visos medžiagos, gautos pagal 83-87 pavyzdžius, buvo panaudotos vaistinių formų gamybai, kaip aprašyta 88 pavyzdyje, ir gauti injekciniai tirpalai išbandomi taip, kaip aprašyta 89 pavyzdyje. Gyvulių, gavusių nagrinėjamo išradimo jungini,, plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėjimas.

[0130] Medžiaga (IIID) gaunama panaudojant kaip tarpini, produk-tą 2-amino-7-(1-cikloheksenil)-3H, 5H-pirolo[ 3,2-d]-piri-midin-4-oną. Tarpinio junginio (0.2 g, 0.86 mmoliai) tirpalas etanolyje (50 ml) hidrinamas su 10% Pd-C (50 mg) , esant 45 lb/in2 slėgimu 16 valandų ir karštas filtruojamas per Celitą. Filtratas sausai išgarinamas ir liekana kristalinama iš karšto etanolio, gaunant (IIID), išeiga 157 mg (78%), lyd. t. >300°C (skylant), anai. pask. C12H16N40.0. EtOH: C, 61.80; H, 7.10; N, 23.51. Rasta: C, 61.95; H, 7.43; N, 23.56.

[0131] Testuojamas junginio (IIID), aprašyto 95 pavyzdyje, fermento inhibavimo aktyvumas pagal 81 pavyzdyje pa-teiktą metodiką. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 1.3 (.iM, o esant fosfato 50 mM IC50 yra 145 f.iM.

[0132] Šiame pavyzdyje pateikiamas 3-(2-adamantil)propionitrilo gavimas, pasinaudojant modifikuotu M. Ohno et al . , J. Org. Chem., 53, 1285 (1988) sintezės būdu. 2-Bromadamantano (20 g, 92.96 mmoliai), Bu3SnH (32.46 g, 111.5 mmoliai), akrilonitrilo (9.86 g, 185.92 mmoliai) ir AIBN (740 mg) tirpalas toluole (280 ml) maišomas kambario temperatūroje su grįžtamu šaldytuvu 3 valandas. Reakcijos mišinys plaunamas amoniakiniu vandeniu (0.4 M, 500 ml), organinis sluoksnis plaunamas H20, džiovinamas MgS04 ir išgarinamas. Liekana distiliuojama 110-118°C (apytikriai 0.2 mm Hg) ; frakcijos apjungiamos, gaunant nevalyto 3-(2-adamantil) propionitrilo komplekse su alavu pavyzdį, kuris gryninamas kolonėlėje su silikageliu, eliuojant hek-sanu; po to heksanu/etilacetatu 97:3 ir heksanu/etilacetatu 95:5, išeiga 9.4 g (53.4%); lyd. t. pusiaukietas.

[0133] 3-(2-adamantil)propionitrilas, gautas 97 pavyzdyje, yra naudojamas pateikto išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosferoje mišinys 3-(2-adamantil)propionitrilo (7.0 g, 36.99 mmoliai), natrio hidrido (1.7 g, 73.95 mmoliai) ir bevandenio ' tetrahidrofurano (75 ml) kaitinamas 15 min. 52°C temperatūroje vandens vonioje ir 45 mi-nučių intervale supilamas etilformiato (13.69 g, 184.85 mmoliai) tirpalas THF (100 ml). Po dviejų valandų 50-55°C temperatūroje sudedama antra porcija NaH (0.8 g) ir HC02Et (7.5 ml) ir reakcijos mišinys maišomas, apytikriai, dvi dienas. Sudedama trečia HC02Et (7.5 ml) ir NaH (0.8 g) porcija ir paliekama kambario tem-peratūroje, apytikriai, 24 valandas (nesureagavęs nitrilas nedalyvauja sekančiame etape, ir gali būti regeneruotas pirmoje valymo stadijoje). Tiršta pasta maišoma per naktį ir leidžiama atšalti iki kambario temperatūros. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, ir

[0134] 0°C temperatūroje likusios šviesiai geltonos spalvos nuosėdos ištirpinamos minimaliame šalto vandens kiekyje (apytikriai 150 ml) . 6N HC1 pagalba tirpalo pH privedamas iki 6 ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml). Ekstraktas plaunamas vandeniu, džiovinamas Na2S04, ir išgarinamas vakuume iki tirštos gintarinės alyvos. Šis nevalytas produktas naudojamas sekančioje reakcijoje be papildomo valymo.

[0135] Į nevalytos formilinės medžiagos (8.0 g) tirpalą Me0H/H20 (4:1, 500 ml) sudedamas glicino metilo esterio hidrochloridas (6.96 g, 55.46 mmoliai) ir bevandenis natrio acetatas (4.55 g, 55.46 mmoliai). Po 24 valandų MeOH išgarinamas vakuume ir vandens ir alyvos mišinys ekstrahuojamas CHC13. CHC13 sluoksnis džiovinamas (Na2S04) ir išgarinamas, gaunant gintarinę alyvą, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu. Eliuojant CHC13, gaunamos dvi frakcijos: (1) 3-(2-adamantil)propionitrilo (panaudoto kaip pradinė medžiaga prieš tai buvusioje stadijoje), ir (2) reikiamo enamino: išeiga 6 g.

[0136] Etilo chloroformiatas (2.82 g, 26.0 mmoliai) sula-šinamas azoto atmosferoje i, enamino, gauto 99 pavyzdyje, (5.0 g, 17.34 mmoliai) ir 1,5-diazobiciklo [ 4.3.0]-non-5-eno (DBN, 6.46 g, 52.0 mmoliai) sausame CH2C12 (50 ml) , šaldant ledo vonioje. Valandą pamaišius 0°C, tirpalas paliekamas stovėti kambario temperatūroje per naktį. Patikrinus reakcijos eigą PSC (plonasluoksnė chromatografija), pridedamas papildomas kiekis ClC02Et (1.81 ml) ir DBN (3.23 ml) , kad pilnai įvyktų reakcija, ir tirpalas paliekamas stovėti 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, klampi liekana valoma kolonėlėje su silikageliu (kurios pagrindinis tikslas pašalinti mažiau judrų DBN), gaunant N-blokuotą pirolą, kuris naudojamas be tolesnio gryninimo.

[0137] Į N-blokuoto pirolo, gauto 100 pavyzdyje (6.0 g, 16.59 mmoliai) tirpalą MeOH (100 ml) pridedamas kietas Na2C03 (4.39 g, 41.49 mmoliai), ir reakcijos mišinys kambario temperatūroje maišomas 48 valandas, atsiskiriant gautam deblokuotam pirolui. Mišinys sausai išga-rinamas, ir liekana kruopščiai sumaišoma su H20 (50 ml) , kad ištirptų neorganinės medžiagos ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml) . Ekstraktas džiovinamas (Na2S04) ir garinamas, kol gaunama klampi derva, kuri kristalinama iš eterio, išeiga 4 g, lyd. t. 162-163°C.

[0138] Benzoilo izotiocianatas (1.22 g, 7.47 mmoliai) sula-šinamas i, deblokuoto pirolo, gauto 101 pavyzdyje, (0.91 g, 4.13 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (30 ml) . Po 1 valandos kambario temperatūroje tirpalas išgarinamas, ir dervinga liekana tirpinama metanolyje, gaunant tioureido produktą; išeiga 0.70 g, lyd. t. 170°C.

[0139] Metilo jodidas (2.46 g, 17.39 mmoliai) pridedamas i, tioureido, gauto 102 pavyzdyje, (2.7 g, 5.98 mmoliai) ir DBN (0.82 g, 6.57 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (50 ml) 0°C. Tirpalas maišomas 15 min. 0°C, 1 valandą kambario temperatūroje ir po to išgarinamas vakuume, gaunant nevalytą metiltio tarpini, jungini,; išeiga 2.78 g (nevalyto).

[0140] Metiltio junginio, gauto 103 pavyzdyje, (2.78 g, 5.18 mmoliai) tirpalas 150 ml MeOH, kuris buvo prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C ne-rū-dijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Atšal-dytos bombos turinys išgarinamas vakuume ir gaunamas medžia-gos (IVA), benzamido ir pašalinio produkto, kuris vietoje 2-amino junginio (IVA) yra 2-metiltio darinys, mi-šinys. Mišinys per kelias minutes energingai sumai-šo-mas su, apytikriai, 75 ml Et20, netirpi kieta balta me-džiaga nufiltruojama ir praplaunama Et20. Filtrate yra didžioji benzamido ir 2-metiltio komponentų dalis. Et20 netirpios medžiagos (1.38 g) tirpalas MeOH, kuriame yra, apytikriai, 10 g silikagelio, išgarinamas. Liekana susmulkinama iki miltelių ir tolygiai užnešama ant silikagelio kolonėlės, kuri eliuojama CHCl3/MeOH/HOAc (95:5:1) mišiniu ir gaunamas šalutinis 2-metiltio produktas ir reikiamas 2-amino junginys (IVA). (IVA) junginys perkristalinamas ekstrahuojant Soksleto aparate verdanti izopropilacetatą. Balti kristalai paskirstomi i tris dalis ir išdžiovinami vakuume 110°C virš P205 per 7 valandas; išeiga (51.5%), lyd. t. >350°C (skyla); anai. pask. C17H22N40 • 0 . 21MeOH • 0 .22H20, %: C, 66.88; H, 7.59; N, 18.12. Rasta, %: C, 66.86; H, 7.59; N, 18.12.

[0141] Testuojamas junginio, gauto pagal 104 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas. Matuojamas purinnukleozidfos-forilazės (PNP) fermentinis aktyvumas ir nustatomas medžiagos (IC50) PNP aktyvumas, kuris yra nustatomas radiochemiškai, matuojant [ 14C] -hipoksantino susidarymą iš [ 14C] -inozino (žr. Biomedicine, 33, 39 (1980)), panaudojant blužnies galinės dalies liauką, kaip fermento šaltini,. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.090 jaM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 2.5 įaM.

[0142] Gaunami sekantys šiame išradime nagrinėjami junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H,5H-pirolo[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onai, kuriuose R yra -CH2-Ri, kurioje Rx grupė yra sekančios 2-adamantil grupės: 106 pavyzdys R!=2-(1-metil)-adamantil 107 pavyzdys Ri=2-(1-chloro)-adamantil 108 pavyzdys RL=2-(1-trifluormetil)-adamantil 109 pavyzdys R:=2-(1-metoksi)-adamantil 110 pavyzdys Rx=2-(1-fluor)-adamantil

[0143] Junginiai gaunami pagal būdus, pateiktus 98-104 pavyz-džiuose, kaip pradines medžiagas panaudojant atitinkamus 3-(2-adamantil)-propionitrilus.

[0144] Gaunami sekantys šiame išradime nagrinėjami junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolof 3, 2-d] -pirimidin-4-onai, kuriuose R yra -CH2-Ri, kurioje Rį grupė yra sekančios 1-adamantil grupės: 111 pavyzdys R^l-(2-metil)-adamantil 112 pavyzdys Rt=l-(2-chloro)-adamantil 113 pavyzdys R:=l-(2-trifluormetil)-adamantil 114 pavyzdys Rj=l-(2-metoksi)-adamantil 115 pavyzdys RT=1-(2-fluor)-adamantil 116 pavyzdys Rx=l-adamantil

[0145] Junginiai gaunami pagal būdus, pateiktus 98-104 pa-vyzdžiuose, kaip pradines medžiagas panaudojant atitinkamus 3-(1-adamantil)-propionitrilus.

[0146] Junginio (IVA) išbandymui paruošiama farmacinė kompozicija intraperitonalinei injekcijai. Intraperitona-linis injekcinis tirpalas, d, kuri, įeina junginys (IVA), ištirpinamas vandeniniame skiediklyje, kuriame yra 10 procentų DMSO.

[0147] Junginys (IVA) intraperitonaliniu būdu įvedamas Lewis linijos žiurkėms, naudojant bandomąją kompoziciją, ap-rašytą 117 pavyzdyje, siekiant gauti 30 mg junginio (IVA) injekcijos metu du kartus dienoje. Tiriamos ir kontrolinės grupės, kurioms buvo įvedamas tik skiediklis. Praėjus tam tikram laikui po injekcijų įvedimo, gyvūnai dekapituojami ir išskiriama plazma. Plazma ekstrahuojama šaltu 0. 5N HCIO^ ir neutralizuojama kietu NH4HCO3. Pašalinus perchloratines druskas, ekstraktas chromatografuoj amas HPLC kolonėlėje su atvirkščia faze (Spherisorb CDSI). Gyvulių, gavusių jungini, (IIA), plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėjimas.

[0148] Medžiagos, gautos pagal 106-116 pavyzdžius buvo panaudotos vaistinių formų gamybai, kaip aprašyta 117 pavyzdyje, ir gauti injekciniai tirpalai išbandomi taip, kaip aprašyta 118 pavyzdyje. Gyvulių, gavusių nagrinė-jamo išradimo junginius, plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėjimas.

[0149] 3-Ciklopentilpropionitrilas yra naudojamas pateikto išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosferoje 3-ciklopen-tilpropionilo chloridas (57.7 g, 0.36 mmoliai) sulašinamas d, dideli, koncentruoto amonio hidroksido (400 ml) kieki,, atšaldytą ledo/druskos vonioje. Sunki baltos kietos medžiagos suspensija maišoma per naktį, atskiriama filtruojant, plaunama šaltu vandeniu ir perkristalinama iš, apytikriai, 2 litrų verdančio vandens. Blizgančios, baltos amido plokštelės džiovinamos vakuume virš P205; išeiga 31.6 g (62.3%); lyd. t. 122°C.

[0150] Apsaugant nuo atmosferoje esančios drėgmės, amido (23.5 g, 0.166 moliai) tirpalas POCl3 (150 ml) 120°C tem-peratūroje kaitinamas 1 valandą. Alyvos vonia atšaldoma iki 70°C ir tirpalas sausame tetrahidrofurane (THF, 10 ml) supilamas i, maišomą natrio hidrido (3.18 g, 132.86 mmoliai) ir P0C13 perteklius nudistiliuoj amas vakuume, ir atšaldyta liekana išpilama ant ledo (apytikriai 300 g) . Mišinys neutralizuojamas atsargiai pridedant kieto Na2C03 ir ekstrahuojamas keliomis Et20 porcijomis. Sausas (Na2S04) ekstraktas išgarinamas, gaunant skaidrią šviesiai geltoną alyvą, kurią distiliuojant vakuume, gaunamas norimas nitrilas; išeiga 16.86 g (82%) v.t. 88.0-88.5°C/8.7 mm. MS (EI): m/z 122 (M-H)+; IR (kap. plėvelė), 2245 cm1; 1H BMR, o 1.67 (q, 2, -CH2CH2CN) , 2.36 (t, 2, -CH2CN) , komplekso multipletai išsidėstę apie 1.11, 1.63, 1.86 (ciklopentilo pro-tonai) .

[0151] 3-Ciklopentilpropionitrilas, gautas prieš tai pateiktame pavyzdyje, toliau yra naudojamas pateikto išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosferoje vandens vonioje 52°C temperatūroje 15 minučių kaitinamas 3-ciklopentilpro-

[0152] 0.24 moliai) ir bevandenio tetrahidrofurano (300 ml) mišinys, 45 minučių intervale supilamas etilo formiato (13.3 g, 0.18 moliai) tirpalas THF (100 ml). Po dviejų valandų 50-55°C temperatūroje sudedama antra porcija NaH (1.9 g) ir HC02Et (5.0 ml), o po 30 min. sudedama trečia HC02Et porcija (nesureagavęs nitrilas nedalyvauja sekančiame etape ir gali būti regeneruotas pirmoje valymo stadijoje). Tiršta pasta maišoma per nakti, ir leidžiama atšalti iki kambario temperatūros. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, ir 0°C tempe-ratūroje likusios šviesiai geltonos spalvos nuosėdos ištirpinamos minimaliame šalto vandens kiekyje (apytikriai 150 ml) . 6N HC1 pagalba tirpalo pH privedamas iki 6 ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml) . Ekstraktas plaunamas vandeniu, džiovinamas Na2S04, ir išgarinamas vakuume iki tirštos gintarinės alyvos. Šis nevalytas produktas (15.6 g) naudojamas sekančioje reakcijoje be papildomo valymo.

[0153] Į nevalytos formilinės medžiagos (15.6 g), gautos prieš

[0154] tai pateiktame pavyzdyje, tirpalą Me0H/H20 (4:1, 500 ml) sudedamas glicino metilo esterio hidrochloridas (19.31 g, 0.154 moliai) ir bevandenis natrio acetatas (12.61 g, 0.154 moliai). Po 24 valandų MeOH išgarinamas vakuume,

[0155] ir vandens ir alyvos mišinys ekstrahuojamas CHC13. CHC13 sluoksnis džiovinamas (Na2SO,,) ir išgarinamas, gaunant gintarinę alyvą, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu. Eliuojant CHC13, gaunamos dvi frakcijos: (1) 3-ciklo-pentilpropionitrilo (8.22 g, 66.7 mmoliai arba 55.6% nitrilo, panaudoto kaip pradinė medžiaga prieš tai buvusioje stadijoje), ir (2) reikiamo enamino (3.45 g; 29.1% nuo teorinės išeigos, atsižvelgiant į kieki,, esanti, pradinėje medžiagoje; MS (FAB) : 223 (M+H)+).

[0156] Etilo chloroformiatas (2.53 g, 23.3 mmoliai) sulaši-namas azoto atmosferoje d, enamino, gauto aukščiau pateiktame pavyzdyje, (3.45 g, 15.5 mmoliai) ir DBN (5.78 g, 46.6 mmoliai) sausame CH2C12 (50 ml), šaldant ledo vonioje. Valandą pamaišius 0°C, tirpalas paliekamas stovėti kambario temperatūroje per naktį. Patikrinus reakcijos eigą PSC, pridedamas papildomas kiekis ClC02Et (0.5 ml) ir DBN (3.0 ml) , kad pilnai įvyktų reakcija, ir tirpalas paliekamas stovėti 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, klampi liekana valoma trumpoje kolonėlėje su silikageliu (kurios pagrindinis tikslas pašalinti mažiau judrų DBN), gaunant N-blokuotą pirolą (4.5 g; 98%), kuris naudojamas be tolesnio gryninimo.

[0157] Į N-blokuoto pirolo, gauto aukščiau pateiktame pavyzdyje, (4.5 g, 15.3 mmoliai) tirpalą MeOH (100 ml) pridedamas kietas Na2C03 (1.62 g, 15.3 mmoliai), ir reakcijos mišinys kambario temperatūroje maišomas 48 valandas, atsiskiriant gautam deblokuotam pirolui. Mišinys sausai išgarinamas, ir liekana kruopščiai su-maišoma su H20 (50 ml), kad ištirptų neorganinės medžiagos ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml) . Ekstraktas džiovinamas (Na2S04) ir garinamas, kol gaunama klampi derva, kuri kristalinasi džiovinant vakuume; išeiga 2.97 g (87.4%) medžiagos, tinkamos panaudoti kaip tarpiniam junginiui be papildomo valymo. Medžiaga gry-ninama, taikant kolonėlinę chromatografiją, panaudojant silikageli,/CHCl3 arba perkristalinant iš tolueno/cikloheksano mišinio.

[0158] Benzoilo izotiocianatas (2.62 g, 16.03 mmoliai) sula-šinamas i, deblokuoto pirolo, gauto 134 pavyzdyje, (2.97 g, 13.36 mmoliai) sausame CH2C12 (100 ml) . Po 1 valandos kambario temperatūroje, tirpalas išgarinamas, ir dervinga liekana tirpinama Et20 (100 ml), iškrentant kristalams; išeiga 1.75 g. Et20 filtratas kaitinamas iki užvirimo ir praskiedžiamas ekvimoliariniu šiltu cikloheksano tirpalu. Lėtai atšaldant, iškrenta papildomas tioureido darinio (1.58 g) kiekis; bendra išeiga 3.33 g (64.6%). Nedidelis tioureido darinio kiekis perkristalinamas iš šilto Et20/cikloheksano mišinio (kiekvieno po 15 ml); lyd. t. 123-125°C. MS (FAB): 386 (M+H) +. Anai. pask. C20H23N3O3S. 0 .45C6H12, %: C, 64.40; H, 6.67; N, 9.93. Rasta, %: C, 64.51; H, 7.10; N, 9.93.

[0159] Metilo jodidas (2.60 g, 18.39 mmoliai) pridedamas i, tioureido, gauto 135 pavyzdyje, (3.21 g, 8.33 mmoliai) ir DBN (1.24 g, 9.99 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (80 ml) 0°C. Tirpalas maišomas 15 min. 0°C, 1 valandą kambario temperatūroje ir po to išgarinamas vakuume. Liekanos tirpalas CHC13 chromatografuoj amas kolonėlėje su silikageliu, eliuentu naudojant CHC13 ir gaunamos homogeninės metiltio tarpinio junginio frakcijos; išeiga 2.46 g (74%).

[0160] Metiltio junginio, gauto 136 pavyzdyje, (2.07 g, 5.18 mmoliai) tirpalas 150 ml MeOH, kuris buvo prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C nerū-dijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Atšaldytos bombos turinys išgarinamas vakuume ir gaunamas medžia-gos (IVC), benzamido ir pašalinio produkto, kuris vietoje 2-amino junginio (IVC) yra 2-metiltio darinys, mišinys. Mišinys per kelias minutes energingai sumai-šomas su, apytikriai, 75 ml Et20, netirpi kieta me-džiaga nufiltruojama ir praplaunama Et20. Filtrate yra didžioji benzamido ir 2-metiltio komponentų dalis. Et20 netirpios medžiagos (0.425 g) tirpalas MeOH, kuriame yra, apytikriai, 10 g silikagelio, išgarinamas iki sausumo. Liekana susmulkinama iki miltelių ir tolygiai užnešama ant silikagelio kolonėlės, kuri eliuojama CHCl3/MeOH/HOAc (95:5:1) mišiniu ir gaunamas šalutinis 2-metiltio produktas (252 mg; MS (FAB) : 264 (M+H)+) ir reikiamas 2-amino (IVC) junginys (679 mg, 56.4%). (IVC) junginys perkristalinamas iš ekstrahuoto Soksleto aparate izopropilacetato tirpalo. Balti kristalai paskirstomi i, tris dalis ir išdžiovinami vakuume 110°C virš P205 per 7 valandas; išeiga 540 mg (44.9%); lyd. t. 324-326°C (skyla); MS (FAB): 233 (M+H)*): anai pask. C12H16N40, %: C, 62.05; H, 6.94; N, 24.12. Rasta, %: C, 62.04; H, 7.11; N, 24.48.

[0161] Testuojamas junginio, gauto pagal 137 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas, pasinaudojant 9 pavyzdyje pateikta metodika. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.029 |_iM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 1.8 |.iM.

[0162] Gaunami sekantys šiame išradime nagrinėjami junginiai, kurie yra 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] -pirimidin-4-onai, kuriuose R yra -C^-R^ kurioje R: grupė yra sekanti:

[0163] 140 pavyzdys R1=2-chlorociklopentil 141 pavyzdys R1=3-trifluormetilciklopentil

[0164] Junginiai gaunami pagal būdus, pateiktus 130-137 pavyz-džiuose, kaip pradines medžiagas panaudojant atitinkamus 3-(pakeistas ciklopentil)propionitrilus.

[0165] Junginio (IVC) išbandymui paruošiama farmacinė kompozicija intraperitonalinei injekcijai. Intraperi-tonalinis injekcinis tirpalas, į kuri, įeina junginys (IVC), ištirpinamas vandeniniame skiediklyje, kuriame yra 10 procentų DMSO. Pasinaudojant 112 pavyzdyje aprašytu būdu, junginys (IVCA) intraperitonaliniu būdu įvedamas Lewis linijos žiurkėms, panaudojant bandomąją kompoziciją, aprašytą 143 pavyzdyje, ir rezultatai lyginami su kontroliniais. Gyvulių, gavusių jungini, (IVC), plazmoje stebimas žymus inozino kiekio padidėjimas.

[0166] Panaudojant būdą, kuris yra aprašytas 112 pavyzdyje, junginys (IVC) intraperitonaliniu būdu įvedamas Lewis linijos žiurkėms, panaudojant bandomąją kompoziciją, aprašytą 143 pavyzdyje, ir gauti rezultatai yra lyginami su kontroliniais. Gyvulių, gavusių jungini, (IVC), plazmoje, stebimas žymus inozino kiekio padi-dėj imas.

[0167] 3-Cikloheksilpropionitrilas yra naudojamas pateikto išradimo sintezėse. Cikloheksanpropioninės rūgšties (50 g, 0.32 moliai) ir tionilo chlorido (152 g, 1.28 moliai) tirpalas 100 ml benzolo laikomas per naktį ir po to išgarinamas iki alyvos pavidalo liekanos. Liekana dalimis sudedama į 26% vandeninį amoniako tirpalą 25°C ir

[0168] mišinys maišomas, apytikriai, dvi valandas. Gautas produktas nufiltruojamas, praplaunamas šaltu vandeniu ir perkristalinamas iš, apytikriai, 2 litrų verdančio vandens. Blizgančios, baltos amido plokštelės džio-vinamos vakuume virš P205; išeiga 45.5 g.

[0169] Apsaugant nuo atmosferoje esančios drėgmės, amido (45.5 g, 0.293 moliai) tirpalas S0C12 (200.3 g, 1.68 moliai) virinama su grįžtamuoju šaldytuvu, apytikriai, šešias valandas. Alyvos vonia atšaldoma iki 7 0°C ir S0C12 perteklius nudistiliuoj amas vakuume, ir atšaldyta liekana išpilama ant ledo (apytikriai 300 g) . Mišinys neutralizuojamas atsargiai pridedant kieto Na2C03 ir ekstrahuojamas keliomis Et20 porcijomis. Išdžiovintas (Na2S04) ekstraktas išgarinamas, gaunant skaidrią šviesiai geltoną alyvą, kurią distiliuojant vakuume, gaunamas norimas nitrilas; išeiga 42.0 g.

[0170] 3-Cikloheksilpropionitrilas, gautas 145 pavyzdyje, toliau yra naudojamas pateikto išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosferoje vandens vonioje 52°C temperatūroje 15 mi-nučių kaitinamas 3-cikloheksilpropio-nitrilo (22.3 g, 0.16 moliai), natrio hidrido (5.38 g, 0.224 moliai) ir bevandenio tetrahidrofurano (120 ml) mišinys, 45 mi-nučių intervale supilamas etilo formiato (55.4 g, 0.75 moliai) tirpalas THF (50 ml) . Po dviejų valandų 50-55°C temperatūroje sudedama antra porcija NaH (2.0 g) ir HC02Et (5.0 ml) (nesureagavęs nitrilas nedalyvauja sekančiame etape ir gali būti regeneruotas pirmoje valymo stadijoje) ir reakcijos mišinys 55°C tempe-ratūroje maišomas, apytikriai tris dienas, po to leidžiama atšalti iki kambario temperatūros. Lakios me-džiagos išgarinamos vakuume, ir 0°C temperatūroje likusios šviesiai geltonos spalvos nuosėdos ištir-pinamos minimaliame šalto vandens kiekyje (apytikriai 75 ml) . 6N HC1 pagalba tirpalo pH privedamas iki 6 ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml) . Ekstraktas plaunamas vandeniu, džiovinamas Na2S04, ir išgarinamas vakuume iki tirštos gintarinės alyvos. Šis nevalytas produktas naudojamas sekančioje reakcijoje be papildomo valymo.

[0171] Glicino metilo esterio hidrochloridas (30.60 g, 0.24 moliai) ir bevandenis natrio acetatas (19.99 g, 0.24 moliai) pridedami i, nevalytos formilinės medžiagos, gautos aukščiau pateiktame pavyzdyje (25.22 g), tirpalą Me0H/H20 (4:1, 500 ml) mišinyje. Po 24 valandų MeOH išgarinamas vakuume ir vandens ir alyvos mišinys ekstrahuojamas CHC13. CHC13 sluoksnis išdžiovinamas (Na2S04) ir išgarinus gaunama gintarinė alyva, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu. Eliuojant CHC13, gaunamos dvi pagrindinės frakcijos: (1) 3-cikloheksilpropio-nitrilo (panaudoto kaip pradinė medžiaga aukščiau pateiktame pavyzdyje) ir (2) reikiamo enamino: išeiga 16 g.

[0172] Etilo chloroformiatas (1.38 g, 12.7 mmoliai) azoto atmosferoje sulašinamas d, enamino, gauto 147 pavyzdyje, (2.0 g, 8.46 mmoliai) ir DBN (2.1 g, 16.9 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (50 ml) , šaldant ledo vonioje. Valandą pamaišius 0°C, tirpalas paliekamas stovėti kambario temperatūroje per naktd,. Patikrinus reakcijos eigą PSC (plonasluoksnė chromatografija), pridedamas papildomas kiekis ClC02Et (0.5 ml) ir DBN (1.5 ml) , kad reakcija įvyktų iki galo, ir tirpalas paliekamas sto-vėti 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, klampi liekana valoma trumpoje kolonėlėje su silikageliu (kurios pagrindinis tikslas pašalinti mažiau judrų DBN), gaunamas N-blokuotas pirolas, kuris naudojamas be tolesnio gryninimo.

[0173] Į N-blokuoto pirolo, gauto 148 pavyzdyje, (2.6 g, 8.43 mmoliai) tirpalą MeOH (100 ml) pridedamas kietas Na2C03 (2.23 g, 21.07 mmoliai), ir reakcijos mišinys kambario temperatūroje maišomas 48 valandas, atskiriant gautą deblokuotą pirolą. Mišinys sausai išgarinamas, ir liekana kruopščiai sutrinama H20 (50 ml) , kad ištirptų ne-organinės medžiagos ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml) . Ekstraktas išdžiovinamas (Na2S04) ir garinamas, gaunant klampią dervą, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu, eliuentu naudojant CHC13; išeiga 1.67 g (84%); lyd. t. 73-74°C .

[0174] Benzoilo izotiocianatas (0.74 g, 4.02 mmoliai) sulaši-namas d, deblokuoto pirolo, gauto 149 pavyzdyje, (0.95 g) tirpalą sausame CH2C12 (20 ml). Palaikius 1 valandą kambario temperatūroje, tirpalas išgarinamas, ir der-vinė liekana ištirpinama Et20 (100 ml), iškrentant kietos medžiagos kristalams. Et20 filtratas kaitinamas iki užvirimo ir praskiedžiamas ekvimoliariniu karštu cikloheksanu.

[0175] Tirpalą lėtai atšaldant gaunamas papildomas tioureido produkto kiekis; išeiga 1.41 g, (88%); lyd. t. 156-157°C.

[0176] Metilo jodidas (1.1 g, 7.6 mmoliai) pridedamas i, tioureido, gauto 150 pavyzdyje, (0.96 g, 2.61 mmoliai) ir 1, 5-diazobiciklo[ 4 . 3 . 0] non-5-enas (0.38 g, 3.0 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (20 ml) 0°C. Tirpalas maišomas 15 min. 0°C, 1 valandą kambario temperatūroje ir po to išgarinamas vakuume. Liekanos tirpalas CHC13 chromatografuoj amas kolonėlėje su silikageliu, eliuentu naudojant CHC13, ' gaunant homogenines metiltio tarpinio junginio frakcijas; išeiga 0.92 g.

[0177] Metiltio junginio, gauto 151 pavyzdyje, (0.8 g, 1.93 mmoliai) tirpalas 50 ml MeOH, kuris buvo prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C ne-rūdijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Atšal-dytos bombos turinys išgarinamas vakuume ir gaunamas medžiagos (IVD), benzamido ir pašalinio produkto, kuris vietoje 2-amino junginio (IVD) yra 2-metiltio darinys, mišinys. Mišinys per kelias minutes energingai sumaišomas su, apytikriai, 75 ml Et20, netirpi kieta balta medžiaga nufiltruojama ir praplaunama Et20. Filtrate yra didžioji benzamido ir 2-metiltio kompo-nentų dalis. Et20 netirpios medžiagos (0.390 g) tirpalas MeOH, kuriame yra, apytikriai, 10 g silikagelio, išgarinamas. Liekana susmulkinama iki miltelių ir tolygiai užnešama ant silikagelio kolonėlės, kuri eliuojama CHCl3/MeOH/HOAc (95:5:1) mišiniu ir gaunamas šalutinis 2-metiltio produktas ir reikiamas 2-amino (IVD) junginys. (IVD) junginys perkristalinamas ekstrahuojant Soksleto aparate i, verdanti, izopropilacetatą. Balti kristalai paskirstomi i, tris dalis ir išdžio-vinami vakuume 110°C virš P205 per 7 valandas; išeiga 49%; lyd. t. >300°C; anai pask. C13H18N40 : C, 63.39; H, 7.36; N, 22.74. Rasta: C, 63.50; H, 7.74; N, 22.67.

[0178] Testuojamas junginio, gauto 152 pavyzdyje, fermento inhibavimo aktyvumas pagal 105 pavyzdyje pateiktą meto-diką. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.037 |^M, o esant fosfato 50 mM IC50 yra 2.2 (.iM.

[0179] Tiriamas 152 pavyzdyje gauto junginio veiksmingumas, 2'-dezoksiguanizino (d-GUO) toksikacijai (žr. D.A. Sche-wach et al., Cancer. Res., 46, 519 (1986), ir J.C. Sir-car et al., Agents and ctions, 21, 253 (1987)). CCRF-CEM ląstelės auginamos RPMI-1640 terpėje. Į šių ląstelių suspensiją, esant fiksuotai d-Guo koncent-racijai (5.62 ĮJ.M) , pridedamas junginys, keičiant jo koncentraciją, ir po to, po 24, 48 ir 72 valandų Coulter skaičiuoklio pagalba skaičiuojamos ląstelės. Iš šių duomenų paskaičiuojama IC, lygią |iM, junginio koncentraciją, reikalingą sumažinti ląstelių skaičių, užaugusių 0 ir 72 valandų intervale, 50%, lyginant su kontroline kultūra.

[0180] Gaunamas 2-amino-7- (3-rnetilcikloheksenilmetil) -3H, 5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-4-ono junginys. Iš pradžių, pasinaudojant būdais, pateiktais 146-152 pavyzdžiuose aukščiau, gaunamas 2-amino-7-(3-metilbenzil)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-ono arilo junginys, bet kaip tarpinis produktas naudojamas 3-(3-metilbenzil)propionitrilas. Arilinio junginio (0.2 g, 0.78 mmoliai) tirpalas trifluoracto rūgštyje (TFA) (50 ml) hidrinamas su Pt02, esant H, 2186 kg/cm slėgimui 24 valandas. Katalizatorius nufiltruojamas per Celitą ir filtratas išgarinamas. Liekana susmulkinama i, miltelius metanolyje ir paliekama šaldytuve. Tirpale iškrenta kristalinė trifluoracetatinė druska ir atskiriama filtruojant. TFA druska suspenduojama 8 ml H20, kone. NH^OH pagalba pH privedamas iki 8 ir susmulkinama ultragarsu. Grynas produktas surenkamas, plaunamas vandeniu ir išdžiovinamas: išeiga: 165 mg (81%); lyd. t. 282°C. Anai: pask. C14H20N4O, %: C, 64.60; H, 7.74; N, 21.52. Rasta, %: C, 64.24; H, 7.96; Nr 21.51%.

[0181] Gaunant 2-amino(7-(3-trifluormetilcikloheksilmetil)-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-4-oną, pakartojamas 155 pavyzdyje pateiktas būdas, kaip tarpini, jungini, panaudojant 3-(3-trifluorometilbenzil)-propionitrilą: išeiga 69%; lyd. t. 165°C. Anai. pask. C14H17N4OF3.0. 6H20, %: C, 51.72; H, 5.64; N, 17.23. Rasta, %: C, 51.82; H, 5.71; N, 16.81%.

[0182] Testuojamas junginio, gauto pagal 155 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas, kaip aprašyta 105 pavyzdyje. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.025 |iM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 0.0.82 į. iM.

[0183] Testuojamas junginio, gauto pagal 156 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas, kaip aprašyta 105 pavyzdyje. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.020 |JM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 0.740 įiM.

[0184] Šiame pavyzdyje pagal 97 pavyzdyje pateiktą būdą, pasinaudojant 2-bromocikloheptano (25.57 g; 144.38 mmoliai); Bu3SnH (50.42 g; 173.26 mmoliai), akrilonitrilo (15.32 g; 288.77 mmoliai), ir AIBN (1.13 g) tirpalus toluole (300 ml) gaunamas 3-cikloheptil-propionitrilas. Išeiga 16 g; lyd. t. alyva.

[0185] 3-Ciklopentilpropionitrilas, gautas 159 pavyzdyje, toliau yra naudojamas pateikto išradimo sintezėse. Sauso N2 atmosferoje vandens vonioje 52°C temperatūroje 15 minučių kaitinamas 3-ciklopentilpropio-nitrilo (8.5 g, 56.19 mmoliai) , natrio hidrido (2.6 g, 112.39 mmoliai) ir bevandenio tetrahidrofurano (100 ml) mišinys, 45 mi-nučių intervale supilamas etilo formiato (20.81 g, 280.99 mmoliai) tirpalas THF (100 ml). Po dviejų valandų 50-55°C temperatūroje sudedama antra porcija NaH (1.35 g) ir HC02Et (10.4 g), o po 30 min. sudedama trečia HC02Et porcija (nesureagavęs nitrilas nedalyvauja sekančiame etape ir gali būti regeneruotas pirmoje valymo stadijoje). Tiršta pasta maišoma per nakti, ir leidžiama atšalti iki kambario temperatūros. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, ir 0°C tem-peratūroje likusios šviesiai geltonos spalvos nuosėdos ištirpinamos minimaliame šalto vandens kiekyje (apy~ tikriai 150 ml) . 6N HC1 pagalba tirpalo pH privedamas iki 6 ir ekstrahuojama CHC13 (3x100 ml) . Ekstraktas plaunamas vandeniu, džiovinamas Na2S04, ir išgarinamas vakuume iki tirštos gintarinės alyvos. Šis nevalytas produktas naudojamas sekančioje reakcijoje be papildomo valymo.

[0186] Į nevalytos formilinės medžiagos (8.9 g; 49.65 mmoliai), gautos 160 pavyzdyje, tirpalą Me0H/H20 (4:1, 250 ml) sudedamas glicino metilo esterio hidrochloridas (9.35 g, 74.47 mmoliai) ir bevandenis natrio acetatas (6.10 g, 47.47 mmoliai). Po 24 valandų MeOH išgarinamas vakuume, ir vandens ir alyvos mišinys ekstrahuojamas CHC13. CHC13 sluoksnis džiovinamas (Na2S04) ir išgarinamas, gaunant gintarinę alyvą, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu. Eliuojant CHC13, gaunamos dvi frakcijos: (1) 3-ciklo-

[0187] pentilpropionitrilo (panaudoto kaip pradinė medžiaga prieš tai buvusioje stadijoje), ir (2) reikiamo enamino, kuris perkristalinamas iš CHC13/Et20 mišinio; išeiga 6.18 g, lyd. t. 57-58°C.

[0188] Etilo chloroformiatas (4.01 g, 37.03 mmoliai) azoto atmosferoje sulašinamas i, enamino, gauto 161 pavyzdyje, (6.18 g, 24.69 mmoliai) ir DBN (9.19 g, 74.04 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (100 ml) , šaldant ledo vonioje. Valandą pamaišius 0'JC, tirpalas paliekamas stovėti kambario temperatūroje per nakti, . Patikrinus reakcijos eigą PSC, pridedamas papildomas kiekis ClC02Et (0.5 ml) ir DBN (3.0 ml) , kad reakcija įvyktų iki galo, ir tirpalas paliekamas stovėti 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, klampią liekaną valant kolonėlėje su silikageliu (kurios pagrindinis tikslas pašalinti mažiau judrų DBN), gaunamas N-blokuotas pirolas, kuris naudojamas be tolesnio gryninimo.

[0189] Į N-blokuoto pirolo, gauto 162 pavyzdyje (7.8 g, 24.19 mmoliai) tirpalą MeOH (100 ml) pridedamas kietas Na?CO-, (6.41 g, 60.48 mmoliai), ir reakcijos mišinys kambario temperatūroje maišomas 48 valandas, atskiriant gautą deblokuotą■ pirolą. Mišinys sausai išgarinamas, ir liekana kruopščiai sutrinama H^O (50 ml) , kad ištirptų neorganinės medžiagos ir ekstrahuojama CHC1-, (3x100 ml). Ekstraktas išdžiovinamas (Na-,SO^) ir garinamas, kol gaunama klampi derva, kuri valoma kolonėlinės chromatografijos pagalba, panaudojant silikagelį/ CHCl:, ; išeiga 4 g; lyd. t. 88-89°C.

[0190] Benzoilo izotiocianatas (1.5 g, 8.96 mmoliai) sula-šinamas i, deblokuoto pirolo, gauto 163 pavyzdyje, (1.99 g, 7.95 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (50 ml). Palaikius 1 valandą kambario temperatūroje, tirpalas išgarinamas, ir dervinė liekana tirpinama Et20 (100 ml) , iškrentant kristalams. Et20 filtratas kaitinamas iki užvirimo ir praskiedžiamas ekvimoliariniu šiltu cikloheksanu. Lėtai šaldant, iškrenta papildomas tioureido darinio kiekis; išeiga 2.89 g (88%); lyd. t. 158-159°C.

[0191] Metilo jodidas (1.7 g, 11.96 mmoliai) sudedamas į tioureido, gauto 164 pavyzdyje, (1.7 g, 4.1 mmoliai) ir DBN (0.56 g, 4.52 mmoliai) tirpalą sausame CH2C12 (80 ml) 0°C. Tirpalas maišomas 15 min. 0°C, 1 valandą kambario temperatūroje ir po to išgarinamas vakuume. Liekanos tirpalas CHC13 chromatografuoj amas kolonėlėje su silikageliu, eliuentu naudojant CHC13 ir gaunamos homo-geninės metiltio tarpinio junginio frakcijos.

[0192] Metiltio junginio, gauto 165 pavyzdyje, (1.72 g, 4.02 mmoliai) tirpalas 50 ml MeOH, kuris buvo prisotintas NH3 0°C, 24 valandas kaitinamas 90-95°C nerū-dijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Atšaldytos bombos turinys išgarinamas vakuume ir gaunamas medžia-gos (IVE), benzamido ir pašalinio produkto, kuris vietoje 2-amino junginio (IIIA) yra 2-metiltio darinys, mišinys. Mišinys energingai sumaišomas su, apytikriai, 75 ml Et20, netirpi kieta medžiaga nufiltruojama ir praplaunama Et?0. Filtrate buvo didžioji benzamido ir 2-metiltio komponentų dalis. Et?0 netirpios medžiagos (0.850 g) tirpalas MeOH, kuriame yra, apytikriai, 10 g silikagelio, išgarinamas. Liekana susmulkinama iki mil-telių ir tolygiai užnešama i, silikagelio kolonėlę, kuri eliuojama CHCl3/MeOH/HOAc (95:5:1) mišiniu ir gaunamas šalutinis 2-metiltio produktas ir reikiamas 2-amino (IVE) junginys. (IVE) junginys perkristalinamas iš iš-ekstrahuoto Soksleto aparate izopropilacetato tirpalo. Balti kristalai paskirstomi d, tris dalis ir išdžio-vinami vakuume 110°C virš P205 per 7 valandas, išeiga 54%, lyd. t. >300°C (skyla); anai. pask. C14H2oN40, % : C, 64.60; H, 7.74; N, 21.52. Rasta, %: C, 64.78; H, 8.01; N, 21.61.

[0193] Testuojamas junginio, aprašyto 166 pavyzdyje, fermento inhibavimo aktyvumas, pasinaudojant 105 pavyzdyje pateiktu būdu. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.030 ĮiM, o esant fosfato 50 mM IC50 yra 0.840 jiM.

[0194] Pasinaudojant 97 pavyzdyje pateiktu būdu, iš 1-bromnorbornano gaunamas 3-(1-norbornanil)-propionitrilas, ir iš 2-bromnorbornano gaunamas 3-(2-norbornanil)-propionitrilas. Pagal 98-104 pavyzdžius iš propionitrilų gaunami (IVF), (IVG) ir (IVH).

[0195] Pasinaudojant 97 pavyzdyje pateiktu būdu, gaunami 3-(l-biciklo[ 3. 2. 1] oktanil)-propionitrilas, 3-(2-biciklo[ 3. 2.1] oktanil)-propionitrilas, 3-(3-biciklo[ 3.2.1]oktanil)-propionitrilas ir 3-(8-biciklo[ 3 . 2 .1] oktanil)-propionitrilas, atitinkamai iš l-bromo-biciklo[ 3.2.1] oktano, 2-bromo-biciklo[ 3.2.1] oktano, 3-bromo-biciklo[ 3.2.1] oktano ir 8-bromo-biciklo[ 3 . 2 .1] oktano . Pagal 98-104 pa-vyzdžius, iš propionitrilų gaunami (IVL) ir giminingi 2-biciklo[ 3.2.1] oktanil, 3-biciklo[ 3.2.1] oktanil ir 8-biciklo[ 3.2.1] oktanil junginiai.

[0196] Pasinaudojant modifikuotu būdu, aprašytu D. Farcasiu, Synthesis, 615 (1972), 6-biciklo[ 3 . 2 . 1] oktankarboksal-dehidas gaunamas, reaguojant biciklo[ 3 . 2 . 1] oktan-6-onui su trimetilsulfoksonio jodidu, susidarant tarpiniam epoksidui, kuri, paveikus borono trifluorido eteratu, gaunamas aldehidas. Pagal būdą, aprašytą NL Nr. 6,610,204, aldehidas kondensuojamas su cianacto rūgštimi, virinant 48-72 valandas su grįžtamu šaldytuvu piridino/tolueno tirpale, dalyvaujant katalitiniam amonio acetato kiekiui, susidarant atitinkama/n akri-lonitrilui. Po to, kad gautų 3-(6-biciklo-[ 3.2.1] oktanil-propionitrilą, akrilonitrilas hidrinamas metanolyje, panaudojant paladžio ant anglies katalizatorių, kaip aprašyta Profitt, et al., J. Org. Chem., 40, 127. Pagal 98-104 pavyzdžius, iš propionitrilo gaunamas 6-biciklo[ 3 . 2 .1] oktanilo junginys, giminingas (IVL) junginiui.

[0197] Pasinaudojant 97 pavyzdyje pateiktu būdu, 3-(l-biciklo[ 3.2.1] -nonanil) -propioni trilas ir 3-(3-biciklo[ 3 . 2 .1] nonanil)-propionitrilas gaunami atitinkamai iš 1 -bromo-biciklo[ 3.3.1] nonano ir 3-bromo-biciklo[ 3 . 3 .1] nonano . Pagal 98-104 pavyzdžius, iš propio-nitrilų gaunami (IVM) ir giminingas 3-biciklo[ 3.2.1] nonanilo junginys.

[0198] Pagal 171 pavyzdyje pateiktą būdą, biciklo[ 3.2.1] nonan-9-onas reaguoja, susidarant atitinkamam aldehidui, iš kurio gaunamas atitinkamas 3-pakeistas propionitrilas, iš kurio vėliau gaunamas 9-biciklo[ 3 . 3 .1] nonanilo darinys, giminingas (IVM) junginiui.

[0199] Pasinaudojant 170 pavyzdyje pateiktu būdu, 2-biciklo[ 3.2.1]nonankarboksaldehidas reaguoja, susidarant atitinkamam 3-pakeistam propionitrilui, iš kurio vėliau gaunamas 2-nonanilo darinys, giminingas (IVM) junginiui.

[0200] Pasinaudojant 97 pavyzdyje pateiktu būdu, 3-(l-no-radamantil)-propionitrilas gaunamas iš 1-bromnoradamantano ir 3-(2-noradamantil)propionitrilas gaunamas iš 2-bromnoradamantano. Pagal 98-104 pavyzdžius, iš propionitrilo gaunamas galutinis (IVM) junginys.

[0201] Pagal 170 pavyzdyje pateiktą būdą, 3-noradaman-tankarboksaldehidas reaguoja, susidarant atitinkamam 3-pakeistam propionitrilui, iš kurio gaunamas 3-noradamantilo darinys, giminingas (IVN) junginiui.

[0202] Pagal 170 pavyzdyje pateiktą būdą, noradamantan-7-onas reaguoja, susidarant atitinkamam aldehidui, iš kurio gaunamas atitinkamas 3-pakeistas propionitrilas, iš kurio vė-liau gaunamas 7-noradamantilo darinys, gimi-ningas (IVN) junginiui .

[0203] Pasinaudojant 97 pavyzdyje pateiktu būdu, 3-(l-biciklo[ 3 . 2 . 1] oktanil)-propionitrilas gaunamas iš 1-bromo-biciklo[ 2 . 2 .2] oktano ir 3-(2-biciklo[ 2 . 2 . 2] oktanil) - propionitrilas gaunamas iš 2-bromo-biciklo[ 2 . 2 . 2] oktano. Pagal 98-104 pavyzdžius, iš propionitrilų gaunami (IVK) ir giminingas 2-biciklo[ 2 .2 . 2] oktanilo junginys.

[0204] Pasinaudojant 97 pavyzdyje pateiktu būdu, 3-(l-nor-bernenil)propionitrilas gaunamas iš 1-bromnorborneno. Pagal 98-104 pavyzdžius, iš propionitrilo gaunamas (IVI) junginys.

[0205] Pagal 170 pavyzdyje pateiktą būdą, 5-norboren-2-kar-boksaldehidas (2-ando ir 2-egzo) reaguoja, susidarant atitinkamam 3-pakeistam propionitrilui, iš kurio vėliau gaunamas (IVM) junginys.

[0206]

[0207] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas junginys, modifikavus Schiemenz, G.P.; Engelhard, H. (Chem. Ber., 1962, 95, 195) pateiktą būdą.

[0208] Kolboje su šaldytuvu ir Dean-Stark'o gaudykle 16 va-landų kaitinamas su grįžtamu šaldytuvu virimo tem-peratūroje mišinys, susidedantis iš cianacto rūgšties (25.38 g, 298.38 mmoliai), 2,3,5-trichlor-benzaldehido (25.0 g, 119.35 mmoliai), amonio acetato (500 ml), tolueno (120 ml) ir piridino (65 ml) . Tirpiklis nugarinamas vakuume, liekana ekstrahuojama CHC13, kuris plaunamas vandeniu, džiovinamas (Na2S04) , ir išga-rinamas, gaunant nevalytą produktą, kuris valomas kolo-nėlėje su silikageliu, eliuentu panaudojant heksano-EtOAc mišini,. Išeiga 23.69 g (73%), lyd. t. 90-91°C.

[0209]

[0210] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas junginys. Į maišomą NaH (1.56 g, 65.05 mmoliai) ir etilo formiato (14.78 g, 199.51 mmoliai) mišini, THF (100 ml) kambario temperatūroje azoto atmosferoje pridedama pakeisto pentandinitrilo, gauto 180 pavyzdyje, (10.17 g, 37.17 mmoliai), ir gautas reakcijos mišinys maišomas 24 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume kambario temperatūroje. Į liekaną 0-5°C temperatūroje Įpilamas vanduo (50 ml), ir tirpalo pH 20% kone. HC1 (v/v) pagalba sukoreguoj amas iki 5-6. Sunki alyva ekstrahuojama etilo acetatu, plaunama H20 (1x100 ml) ir džiovinama (MgSO,,) . Etilo acetato sluoksnis išga-rinamas, gaunant raudonai-rudą alyvą (11.0 g), kuri naudojama sekančioje stadijoje be papildomo valymo.

[0211]

[0212] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas tarpinis junginys. Į nevalytos formilinės medžiagos (11.0 g),

[0213] gautos 181 pavyzdyje, tirpalą MeOH (80 ml) ir H20 (20 ml) sudedamas glicino metilo esterio hidrochloridas (8.17 g, 65.06 mmoliai) ir natrio acetatas (5.33 g, 65.06 mmoliai), ir gautas tirpalas kambario tempera-tūroje maišomas 22 valandas. Kambario temperatūroje išgarinus tirpikli,, liekana ekstrahuojama etilo acetatu. Praplautas (H20) ir išdžiovintas (MgS04) organinis sluoksnis išgarinamas, gaunant alyvą. Staigios ("flash") chromatografijos (silikagelis) pagalba, panaudojant eliuentu CHC13, gaunamas švarus reikiamas enaminas kaip cis-trans izomerų mišinys, kuris perkristalinamas iš MeOH, išeiga 10.41 g (75%), lyd. t. 14 2-143°C.

[0214]

[0215] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas tarpinis junginys. Enamino, gauto 182 pavyzdyje, (10.0 g, 26.84 mmoliai) tirpalas sausame CH2C12 (100 ml) atšaldomas iki 0'"'C ir azoto atmosferoje paveikiamas l,5-diazobiciklo[ 4.3.0] non-5-enu (10.53 g, 84.79 mmoliai) , po to etilo chloroformiatu (6.90 g, 63.57 mmoliai) . Tirpalas valandą maišomas 0°C, o po to kambario temperatūroje 48 valandas. Lakios medžiagos išgarinamos vakuume, gaunant tamsią dervą, kuri valoma staigios ("flash") chromatografijos pagalba per silikageli,, naudojant CHC13 kaip eliuentą. Visos frakcijos, turinčios reikiamą N-blokuotą pirolą, apjungiamos ir išgarinamos, gaunant putotą, lengvą, šviesiai geltonos spalvos medžiagą, kuri išmaišoma MeOH (100 ml), gaunant

[0216] kristalinę medžiagą, kuri perkristalinama iš CHC13-MeOH, išeiga 8.92 g (74.7%), lyd. t. 160-161°C.

[0217]

[0218] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas tarpinis junginys. N-blokuoto pirolo, gauto 183 pavyzdyje (8.6 g, 19.34 mmoliai) suspensija MeOH (300 ml) paveikiama Na2C03 (5.12 g, 48.34 mmoliai), ir reakcijos mišinys kambario temperatūroje maišomas 17 valandų, atsiskiriant pirmos valandos bėgyje gautam deblokuotam pirolui. Kietas natrio karbonatas pašalinamas nufil-truojant ir gerai praplaunama MeOH. Filtratas nugarinamas iki 25 ml tūrio ir 1 valandą laikomas šaldytuve, gaunant 5.23 g kristalinio produkto. Toliau koncentruojant motininį tirpalą, gaunama papildomai 0.14 g švaraus produkto, bendra išeiga 6.45 g, (89.5%), lyd. t. 17 8-181°C .

[0219]

[0220] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas tarpinis junginys. Į pirolo, gauto 184 pavyzdyje, (5.83 g, 15.64 mmoliai) suspensiją dichlormetane (100 ml) kambario temperatūroje azoto atmosferoje sudedamas benzoilo

[0221] izotiocianatas (2.88 g, 17.64 mmoliai). Reakcijos mi-šinys maišomas 30 minučių, atskiriant reikiamą tioureido jungini,. Į reakcijos mišinį pridedamas papildomas benzoilotiocianato (0,5 ml) kiekis ir vėl maišomas 30 minučių. Tirpiklis išgarinamas iki sausumo ir lengva geltona liekana metanoliu susmulkinama d, miltelius. Balta kristalinė medžiaga atskiriama filtruojant ir perkristalinama iš chloroformo -eterio mišinio, gaunant reikalingą analitinio švarumo tioureido jungini,, išeiga 7.71 g (92%), lyd. t. 210-211°C.

[0222]

[0223] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas tarpinis junginys.

[0224] Tioureido, gauto 185 pavyzdyje, (6.75 g, 12.6 mmoliai) ir 1, 5-diazobiciklo[ 4 . 3 . 0] non-5-eno (1.76 g, 14.20 mmoliai) tirpalas sausame CH2C12 (200 ml) atšaldomas iki 0°C ir paveikiamas metilo jodidu (5.20 g, 36.65 mmoliai) . Reakcijos mišinys maišomas 10 min. 0°C, 1 va-landą kambario temperatūroje. Tirpiklis išgarinamas kambario temperatūroje ir liekana ekstrahuojama CHCl3. Liekana praplaunama vandeniu (2x50 ml), džiovinama (Na?SO,,) ir išgarinama, gaunant stiklišką putą (6.95 g), kuri naudojama sekančioje stadijoje be papildomo gryninimo. 22 187 PAVYZDYS

[0225] Šiame pavyzdyje gaunami aukščiau paminėti A ir B junginiai. Junginys A yra nagrinėjamo išradimo junginys ir junginys B yra tarpinis junginys. Metiltio junginio, gauto 186 pavyzdyje, (6.90 g, 12.54 mmoliai) tirpalas MeOH (200 ml) , kuris buvo prisotinamas NH3 0°C, 20 va-landų kaitinamas 100°C nerūdijančio plieno bomboje, padengtoje stiklu. Reakcijos mišinys atšaldomas iki kambario temperatūros ir tirpiklis išgarinamas kambario temperatūroje. Gryninant nevalytą mišinį staigios ("flash") chromatografijos pagalba per silikageli,, eliuentu naudojant CHC13, gaunamas 8B (1.1 g, 21%), lyd. t. 290-291°C, po to CHCl3-MeOH (95:5), gaunamas 8A (2.76 g, 57.5%),,lyd. t. 284-285°C.

[0226] Testuojamas nagrinėjamo išradimo junginio, gauto pagal 187 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas. Matuojamas purinnukleozidfosforilazės (PNP) fermentinis aktyvumas ir nustatomas medžiagos 8A (IC50) PNP aktyvumas, kuris yra nustatomas radiochemiškai, matuojant [ 14C] -hipoksantino susidarymą iš [ 14C] -inozino (žr. Biomedicine, 33, 39 (1980)), panaudojant blužnies galinės dalies liauką, kaip fermento šaltini,. Esant 1 mM fosfato ICS0 yra 0.64 |.iM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 10 j.lM.

[0227] 189 PAVYZDYS

[0228]

[0229] Pagal 180-187 pavyzdžiuose pateiktą būdą, gaunamas 3-(3-chlorfenil)-3-(2-amino-4-okso-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-7-il)propannitrilas, kaip tarpini, jungini, panaudojant 3-(3-chlorfenil)pentandinitrilą, išeiga 54.5%, lyd. t. 157-158°C.

[0230] Pagal 180-187 pavyzdžiuose pateiktą būdą, taip pat yra gaunami sekantys junginiai (1-9).

[0231] 3-Aril-3-(2-amino-4-okso-3H,5H-pirolo[ 3,2-d] -pirimidin-7-il)propannitrilas,

[0232] kuriuose Ar yra kiekvienas iš sekančių: (1) fenil, 2,3-dichlorfenil, 3-metilfenil, ir 3-metoksifenil, (2) tienil (2- ir 3-), (3) furanil (2- ir 3-), (4) piridinil (2-, 3- ir 4-), (5) pirolil (2- ir 3-), (6) tiazolil (2-, 4- ir 5-), (7) 2-pirazinil, (8) piridazinil (3- ir 4-) ir (9) pirazolil.

[0233] Pagal 180-187 pavyzdžiuose pateiktą būdą, gaunami 10-14 ir 21 junginiai, kaip pradinius junginius panaudojant atitinkamai pakeistus pentandinitrilus. 15-20 ir 22 junginiai gaunami iš atitinkamų nepakeistų Ar analogų, pateiktų 190 pavyzdyje. Taikant ši, būdą, nepakeisto analogo nitrilinė grupė, pirmiausiai, rūgšties arba bazės katalizuojamos hidrolizės metu, yra pakeičiama amidine grupe, po to, žinomo katalitinio hidrinimo metu, nepakeista Ar grupė yra pakeičiama i, pakeistą R2 grupę, po to žinomais dehidratacijos būdais amidas pakeičiamas atgal i, nitrilą.

[0234] 3-(pakeistas)-3-(2-amino-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3,2-d] - pirimidin-7-il)propannitrilas

[0235] kur R2 yra kiekvienas iš: 10) 1-adamant.il, 11) 2-adamantil, 12) cikloheksil, 13) cikloheptil, 14) ciklopentil, 15) tetrahidrofuranil, 16) tetrahidrotienil, 17) tetrahidropiranil, 18) pirazolidinil, 19) tiazolidinil, 20) piperazinil, 21) morfolinil ir 22) hek-sapiridazini1.

[0236]

[0237] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas 3-(2-amino-4-okso-3H, 5H-pirolo-[ 3,2-d] pirimidin-7-il)-3-fenilpro-pannitrilas. Medžiagos A, gautos 187 pavyzdyje (2.0 g, 5.22 mmoliai) tirpalas karštame etanolyje (250 ml) ir dimetilformamide (DMF) (150 ml) atmosferos slėgyje hidrinamas 30% Pd/C katalizatoriumi (1.0 g), dalyvaujant trietilaminui (2.64 g, 5.0 ekvivalentai). Po 5 valandų reakcija pasibaigia, ir katalizatorius N2 slėgyje nufiltruojamas. Kieta medžiaga, gauta išgarinus filtratą, sutrinama i, miltelius ir H20 susmulkinama ultragarsu, išeiga 1.28 g (88%), lyd. t. 168-170°C.

[0238] Testuojamas junginio, gauto pagal 192 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas, kaip aprašyta 188 pavyzdyje. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.023 (.iM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 4.7 įaM.

[0239]

[0240] Šiame pavyzdyje gaunama aukščiau paminėta 3-(2-amino-4-okso-3H, 5H-pirolo-[ 3,2-d] pirimidin-7-il)-3-f enilpropano rūgštis. Medžiagos, gautos 192 pavyzdyje (0.200 g, 0.72 mmoliai) tirpalas 6N HC1 (3.0 ml) 18 valandų kaitinama virimo temperatūroje su grįžtamu šaldytuvu. Tirpiklis išgarinamas vakuume ir liekana su H20 sutrinama d, miltelius, koncentruoto amonio hidroksido pagalba pH sukoreguoj amas iki 10. Netirpi medžiaga atskiriama filtruojant ir filtrato pH sukoreguojamas iki 6.8. Iškritusi balta medžiaga atskiriama, plaunama

[0241] vandeniu ir džiovinama, išeiga 0.19 g (89%), lyd. t. 290°C skylant.

[0242] Testuojamas junginio, gauto pagal 194 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas, kaip aprašyta 188 pavyzdyje. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.012 įiM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 0.19 |j.M.

[0243]

[0244] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas 3-(2-amino-4-okso-3H,5H-pirolo-[ 3,2-d] pirimidin-7-il)-3-fenilpro-panamidas. Medžiagos, gautos 192 pavyzdyje (0.200 g, 0.72 mmoliai), tirpalas kone. H2SO/, (0.5 ml) 20 valandų maišoma kambario temperatūroje ir po to išpilama ant susmulkinto ledo, ir koncentruoto NH4OH pagalba pH sukoreguoj amas iki 6.8. Iškritusi balta medžiaga atskiriama, plaunama H20 ir džiovinama, išeiga 0.180 g, lyd. t. 199-201°C skylant.

[0245] Testuojamas junginio, gauto pagal 196 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas, kaip aprašyta 188 pavyzdyje. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.20 f.tM, ir 50 mM fosfato ICS0 yra 6 . 6 ^lM.

[0246] 198 PAVYZDYS

[0247]

[0248] Šiame pavyzdyje gaunamas aukščiau paminėtas 3-(2-amino-4-okso-3H,5H-pirolo-[ 3,2-d] pirimidin-7-il)-3-fenilpro-panoinė rūgštis, metilo esteris. Tionilo chloridas (0.2 g, 0.17 mmoliai) supilamas i, maišomą metanoli (4.0 ml) 0°C temperatūroje. Sudedama 194 pavyzdyje gauta me-džiaga (0.2 g, 0.67 mmoliai) ir mišinys 18 valandų maišomas kambario temperatūroje. Tirpiklis pašalinamas, pasinaudojant vandens aspiratoriumi (30°) ir vakuuminiu siurbliu (liofilizatoriumi), gaunant pusiau kietą masę, kuri valoma kolonėlėje su silikageliu, eliuentu panaudojant CHCl3-MeOH, išeiga 0.1 g.

[0249] Testuojamas junginio, gauto pagal 198 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas. Nustatomas žymus (IC50) aktyvumas.

[0250]

[0251] Šiame pavyzdyje gaunamas 3- (2-amino-4-okso-3H,5H-pirolo-[ 3,2-d] pirimidin-7-il)-3-cikloheksilpropanoinė rūgš-

[0252] tis. Medžiagos, gautos 194 pavyzdyje (83 mg, 0.28 mmoliai) tirpalas trifluoracto rūgštyje (TFA) (15 ml) hidrinamas Pt02 (83 mg) 6,3279 kg/cm2 slėgyje 24 valandas. Katalizatorius nufiltruojamas per Celito sluoksnį, ir filtratas 25°C temperatūroje išgarinamas. Liekana suspenduojama H20 (8 ml), ir kone. NH4OH pagalba pH sukoreguojama iki 8.5, filtruojama per Whatman filtrini, popierių pašalinant rudos spalvos priemaišas. Bespalvio filtrato pH sukoreguoj amas iki pH 6.8 ir išsodinta medžiaga filtruojama, plaunama vandeniu ir džiovinama, išeiga 65 mg (77%), lyd. t. >300°C.

[0253] Testuojamas junginio, gauto pagal 200 pavyzdį, fermento inhibavimo aktyvumas, kaip aprašyta 188 pavyzdyje. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.097 |iM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 1.0 įjM .

[0254] Sintetinamas nagrinėjamo išradimo junginys, kur X yra PO(OH)2. Junginio, gauto 192 pavyzdyje, nitrilo grupė, paveikiant sieros rūgštimi, yra pakeičiama atitinkamu amidu.

[0255] Pasinaudojant Hoffman'o redukcijos reakcija, amidas pakeičiamas i, atitinkamą aminą, kuris vėliau, paveikus pirilio druska, pakeičiamas i, atitinkamą piridino drus-ką. Druską paveikus natrio bromidu, gaunamas atitinkamas halogenidas, iš kurio vėliau, paveikus ji, tri-etilfosfitu, gaunamas fosfino rūgšties esteris. Hidro-lizuojant esteri, trimetilsililbromidu, gaunama atitin-kama fosfino rūgštis, kur "n" yra 1 ir "m" yra 0.

[0256] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, padidinant anglies atomų skaičių nuo "m" lygus 0 iki "m" 1. Junginio, gauto 192 pavyzdyje, nitrilo grupė pakeičiama atitinkamu aldehidu, iš kurio vėliau gaunamas atitinkamas alkoholis. Panaudojant fosforo tri-bromidą, iš alkoholio gaunamas atitinkamas alkilbro-midas, iš kurio vėliau, jam reaguojant su kalio cianidu, gaunamas nagrinėjamo išradimo nitrilo junginys, kur m yra 1.

[0257] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame "p" yra 1 ir "Y" yra deguonis. Iš alkoholio, gauto kaip tarpinio junginio prieš tai pateiktame pavyzdyje, panaudojant dietilchlormetilfosfonatą, gaunamas atitinkamas dietilfosfonometilo eteris. Eterio etilo grupė pašalinama, panaudojant trimetilsilil-bromidą, gaunant fosfino rūgšti,.

[0258] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame "Y" yra NH ir "X" yra S02NH2. Junginio, gauto 192 pavyzdyje, nitrilo grupė redukuojama iki amino, panaudojant standartini, katalitini, hidrinimą su paladžiu rūgštinėje aplinkoje (paprastai 0.01 N iki 1 N HC1), iš kurio vėliau, panaudojant sulfamoilchloridą, gaunamas sulfamidas.

[0259] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame "X" yra COOH ir "Y" yra NH, reaguojant

[0260] tarpiniam metilamino junginiui, gautam prieš tai pateiktame pavyzdyje, su chloracto rūgštimi.

[0261] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame "X" yra PO(OH)2 ir "Y" yra NH, reaguojant tarpiniam metilamino junginiui, gautam 206 pavyzdyje, su dietilchlormetilfosfonatu, ir susidariusiam junginiui reaguojant su trimetilsililbromidu.

[0262] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame "X" yra S02NH2 ir "Y" yra deguonis, reaguojant alkoholio tarpiniam junginiui, gautam 203 pavyzdyje, su sulfamoilchloridu.

[0263] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, 12 3 4 kuriame R yra H, R yra fenilas, R ir R yra vandenilis, m yra 0, n yra 1, p yra 0 ir X yra CN. Naudojamas modifikuotas būdas, aprašytas Mu-III Lim, et al., J. Org. Chem., Vol. 44, No. 22, 3826 (1979). Medžiagos, gautos 184 pavyzdyje, ir dimetilformamido dimetilacetalio mišinys reaguoja kambario temperatūroje dvi dienas, ir po to išgarinama vakuume iki sausumo. Liekana kristalinasi, susidarant švariam N-(dimetil-amino)metileno junginiui, kuris ciklizuojasi su sočiu metanoliniu amoniako tirpalu, gaunant reikiamą galutini, produktą.

[0264] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame R1 yra OCH3, R2 yra fenilas, R3 ir R4 yra

[0265] vandenilis, m yra O, n yra 1, p yra O ir X yra CN. Medžiagos B, gautos 187 pavyzdyje, S-metilinė grupė oksiduojama iki metilsulfono, iš kurio vėliau, reaguojant jam su natrio metoksidu metanolyje, gaunamas galutinis metoksi junginys.

[0266] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame X yra tetrazolas. Medžiagai, gautai 192 pavyzdyje, reaguojant su ličio azidu, dalyvaujant amonio chloridui kaip katalizatoriui, dimetilformamide (DMF) 100°C temperatūroje, gaunamas reikiamas tetrazolas.

[0267] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys, kuriame X yra triazolas. Medžiagai, gautai 198 pavyzdyje, reaguojant su hidrazino hidratu, susidaro atitinkamas hidrazidas, kuri vėliau paveikus imino eteriu, gaunamas reikiamas triazolas.

[0268] Testuojamas junginio, gauto pagal 189 pavyzdi,, fermento inhibavimo aktyvumas, kaip aprašyta 188 pavyzdyje. Esant 1 mM fosfato IC50 yra 0.012 įaM, ir 50 mM fosfato IC50 yra 2.0 įaM.

[0269] Šiame pavyzdyje gaunamas nagrinėjamo išradimo junginys imidinas, t. y. kur X pavaizduotoje bendroje formulėje yra CNHNH2. Junginys A, gautas 187 pavyzdyje, kambario temperatūroje reaguoja su natrio metoksidu metanolyje, apytikriai, 2 dienas, susidarant metil-imidato tar-

[0270] piniam junginiui. Po to tarpinis junginys reaguoja su amoniaku metanolyje, susidarant imidino produktui.

[0271] i

Apibrėžtis

1. Junginys 2-amino-7-(R)-3H, 5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-4-onas, kuriame R yra -CH2-R! ir Rx yra nebūtinai pakeistas ciklopentilas, cikloheksilas, cikloheptilas,

1- arba 2- adamantilas, 1- arba 2-noradamantilas, 1-norbornanilas, 2-egzo-norbornanilas, 2-endo-norbornanilas, 1- arba 2-biciklo[ 3.2.1] oktanilas, 1-, 2-, 3-, 6-, arba 8-biciklo [ 3.3.1] oktanilas, 1-, 2-, 3-, arba 9-biciklo[ 2 . 2 . 2] nonanilas, arba 1- arba 2-norbornenilas .

2. Junginys, kurio formulė

kur R L yra H, NH2 arba OCH3, R 2 yra nebūtinai pakeista ciklinė grupė iš 5-7 anglies atomų, nebūtinai turinčių vieną ar daugiau hetero atomų, R3 ir R4 yra nepriklausomai H arba alkilas, m yra 0-4, n yra 0-6, p yra 0-1, X yra CN, CSNH2, PO(OH)2, COOH, S02NH2, NH2, OH, CNHNH2, tetrazolas, arba triazolas, COR5, kur R5 yra Ci-C^ alkilas, CF3, NH2 arba OC^ alkilas, ir Y yra 0 arba NH.

3. Junginys pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad R1 yra NH2, R3 ir R4 yra H, m yra 0 ir n yra 1.

4. Junginys pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad R 2 yra fenilas.

5. Junginys pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad X yra CN, COOH, CONH2.

6. Junginys pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad R yra pasirinktinai pakeista 5- arba 6- narė aromatinė arba heteroaromatinė grupė, arba pasirinktinai pakeista aliciklinė grupė arba heteroaliciklinė grupė, susidedanti iš 5- 9 narių.

7. Junginys pagal bet kuri, iš 1 - 5 arba 6 punktą, kaip inhibuojantis purinnukleozidfosforilazę ir tuo pačiu T- limfocitų susidarymą agentas, skirtas naudoti selektyviai žinduolių T- limfocitinio imuniteto supresijai be silpninančio poveikio humoraliniam imunitetui.

8 . 3- ciklo- 3-[ 2- pakeistų- 4- okso- 3H, 5H- pirolo[ 3, 2- d] piri-midin- 7- il] propannitrilo darinių gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad susideda iš stadijų:a) pasirinktinai pakeisto ciklinio aldehido reakcijos su cianacto rūgštimi, esant amonio acetatui, susidarant 3- ciklopakeistam pentandinitrilui;b) 3- ciklo- pentandinitrilo reakcijos su alkilformiatu ir baze, susidarant 3- ciklo- 2- formilpentandinit-rilui;c) 3- ciklo- 2- formilpentandinitrilo reakcijos su glicino metilo esterio hidrochloridu ir natrio arba amonio acetatu, susidarant metil N-[ ( 3- ciklo- 2, 4-diciano)- 2- butenil] glicinui;d) metil N-[ ( 3- ciklo- 2, 4- diciano)- 2- butenil] glicino reakcijos su alkil- chlorformiatu ir 1, 5- diaza-biciklo[ 4 . 3 . 0] - non- 5- enu arba 1, 8- diazabicik-lo[ 5 . 4 . 0] - undek- 7- enu, susidarant metil 3- amino- 4-( 2- ciano- 1- ciklo- etil)- 1- etil- lH- pirol- l, 2- dikar-boksilatui;e) metil 3- amino- 4-( 2- ciano- l- ciklo- etil)-1- etil-lH-pirol- 1, 2- dikarboksilato reakcijos su baze, susidarant metil 3- amino- 4-( 2- ciano- l- ciklo- etil)- 1H-pirol- 2- karboksilatui; f)metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo- etil)-lH-pirol-2-karboksilato reakcijos su benzoilizotiocianatu, susidarant N-benzoil-N4-(2-ciano-l-ciklo- etil)-2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il] tiokarbamidui;g)N-benzoil-N'-[4-(2-ciano-l-cikloetil)-2-metoksikar-bonil-lH-pirol-3-il] tiokarbamido reakcijos su alkilo halogenidu, susidarant N-benzoil-N'-[ 4-(2-ciano-l-cikloetil) -2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il] S-metiltiokarbamidui;h)N-benzoil-N'-[ 4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-2-metoksi-karbonil-lH-pirol-3-il] S-metiltiokarbamido reakcijos su metanoliniu arba etanoliniu amoniako tirpalu, susidarant 3-ciklo-3-[ 2-amino-4-okso-3H-5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilo ir 3-ciklo-3-[ 2-metilmerkapto-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3,2-d]pi-rimidin-7-il] propannitrilo mišiniui;i)jei reikia, 3-ciklo-3-[ 2-metilmerkapto-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą toliau veikia oksiduojančiu agentu,gaunant 3-ciklo-3-[ 2-metilsulfonil-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] piri-midin-7-il] propannitrilą, irj) jei reikia, 3-ciklo-3-[ 2-metilsulfonil-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą toliau veikia natrio alkoksidu,gaunant 3-ciklo-3-( 2-metoksi-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą.9. 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H, 5H-pirolo-[ 3, 2-d] pirimidin-7-il]propannitrilo gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad susideda iš stadijų:a)pasirinktinai pakeisto ciklinio aldehido reakcijos su cianato rūgštimi, esant amonio acetatui, susidarant 3-ciklopakeistam pentandinitrilui;b)3-ciklo-pentandinitrilo reakcijos su alkilformiatu ir baze, susidarant 3-ciklo-2-formilpentandinit-rilui;c) 3-ciklo-2-formilpentandinitrilo reakcijos su glicino metilo esterio hidrochloridu ir natrio arba amonio acetatu, susidarant metil N-[ (3-ciklo-2,4-diciano)-2-butenil] glicinui;d)metil N-[ (3-ciklo-2, 4-diciano) -2-butenil] glicino reakcijos su alkil chlorformiatu ir 1,5-dia-zabiciklo[ 4.3.0] -non-5-enu arba 1,8-diazabicik-lo[ 5 . 4 . 0] -undek-7-enu, susidarant metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-1-etil-lH-pirol-l,2-dikar-boksilatui;e)metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-1-etil-lH-pirol-1,2-dikarboksilato reakcijos su baze, susidarant metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-1H-pirol-2-karboksilatui;f)3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-lH-pirol-2-karbok-silato reakcijos su dimetilformamido dimetilacetaliu, susidarant metil-4-(2-ciano-l-ciklo-etil) -3-[ N- (dimetilaminometilen) amino] -lH-pirol-2-karboksilatui,irg) metil-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-3-[ N-(dimetilamino-metilen) amino] -lH-pirol-2-karboksilato reakcijos su metanoliniu amoniako tirpalu, susidarant 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H-5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-7-il] propannitrilui.10. Būdas pagal 8 ir/arba 9 punktus, besiskiriantis tuo, kad ciklinis pakaitalas yra fenilas, 2- arba 3- tienilas, 2- arba 3-furanilas, 2-, 3- arba 4-piridinilas, 2- arba 3-pirolilas, 2-, 4- arba 5-tiazolilas, 2- arba 3-pirazinilas, 3- arba 4- pi-ridazinilas, 3-, 4- arba 5-pirazolilas, 1- arba 2-adamantilas, ciklopentilas, cikloheksilas, cikloheptilas arba morfolinilas.

a) pasirinktinai pakeisto ciklinio aldehido reakcijos su cianacto rūgštimi, esant amonio acetatui, susidarant 3- ciklopakeistam pentandinitrilui;b) 3- ciklo- pentandinitrilo reakcijos su alkilformiatu ir baze, susidarant 3- ciklo- 2- formilpentandinit-rilui;c) 3- ciklo- 2- formilpentandinitrilo reakcijos su glicino metilo esterio hidrochloridu ir natrio arba amonio acetatu, susidarant metil N-[ ( 3- ciklo- 2, 4-diciano)- 2- butenil] glicinui;d) metil N-[ ( 3- ciklo- 2, 4- diciano)- 2- butenil] glicino reakcijos su alkil- chlorformiatu ir 1, 5- diaza-biciklo[ 4 . 3 . 0] - non- 5- enu arba 1, 8- diazabicik-lo[ 5 . 4 . 0] - undek- 7- enu, susidarant metil 3- amino- 4-( 2- ciano- 1- ciklo- etil)- 1- etil- lH- pirol- l, 2- dikar-boksilatui;e) metil 3- amino- 4-( 2- ciano- l- ciklo- etil)-1- etil-lH-pirol- 1, 2- dikarboksilato reakcijos su baze, susidarant metil 3- amino- 4-( 2- ciano- l- ciklo- etil)- 1H-pirol- 2- karboksilatui; f)metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo- etil)-lH-pirol-2-karboksilato reakcijos su benzoilizotiocianatu, susidarant N-benzoil-N4-(2-ciano-l-ciklo- etil)-2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il] tiokarbamidui;g)N-benzoil-N'-[4-(2-ciano-l-cikloetil)-2-metoksikar-bonil-lH-pirol-3-il] tiokarbamido reakcijos su alkilo halogenidu, susidarant N-benzoil-N'-[ 4-(2-ciano-l-cikloetil) -2-metoksikarbonil-lH-pirol-3-il] S-metiltiokarbamidui;h)N-benzoil-N'-[ 4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-2-metoksi-karbonil-lH-pirol-3-il] S-metiltiokarbamido reakcijos su metanoliniu arba etanoliniu amoniako tirpalu, susidarant 3-ciklo-3-[ 2-amino-4-okso-3H-5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilo ir 3-ciklo-3-[ 2-metilmerkapto-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3,2-d]pi-rimidin-7-il] propannitrilo mišiniui;i)jei reikia, 3-ciklo-3-[ 2-metilmerkapto-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą toliau veikia oksiduojančiu agentu,gaunant 3-ciklo-3-[ 2-metilsulfonil-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] piri-midin-7-il] propannitrilą, irj) jei reikia, 3-ciklo-3-[ 2-metilsulfonil-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą toliau veikia natrio alkoksidu,gaunant 3-ciklo-3-( 2-metoksi-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą.9. 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H, 5H-pirolo-[ 3, 2-d] pirimidin-7-il]propannitrilo gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad susideda iš stadijų:a)pasirinktinai pakeisto ciklinio aldehido reakcijos su cianato rūgštimi, esant amonio acetatui, susidarant 3-ciklopakeistam pentandinitrilui;b)3-ciklo-pentandinitrilo reakcijos su alkilformiatu ir baze, susidarant 3-ciklo-2-formilpentandinit-rilui;c) 3-ciklo-2-formilpentandinitrilo reakcijos su glicino metilo esterio hidrochloridu ir natrio arba amonio acetatu, susidarant metil N-[ (3-ciklo-2,4-diciano)-2-butenil] glicinui;d)metil N-[ (3-ciklo-2, 4-diciano) -2-butenil] glicino reakcijos su alkil chlorformiatu ir 1,5-dia-zabiciklo[ 4.3.0] -non-5-enu arba 1,8-diazabicik-lo[ 5 . 4 . 0] -undek-7-enu, susidarant metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-1-etil-lH-pirol-l,2-dikar-boksilatui;e)metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-1-etil-lH-pirol-1,2-dikarboksilato reakcijos su baze, susidarant metil 3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-1H-pirol-2-karboksilatui;f)3-amino-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-lH-pirol-2-karbok-silato reakcijos su dimetilformamido dimetilacetaliu, susidarant metil-4-(2-ciano-l-ciklo-etil) -3-[ N- (dimetilaminometilen) amino] -lH-pirol-2-karboksilatui,irg) metil-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-3-[ N-(dimetilamino-metilen) amino] -lH-pirol-2-karboksilato reakcijos su metanoliniu amoniako tirpalu, susidarant 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H-5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-7-il] propannitrilui.10. Būdas pagal 8 ir/arba 9 punktus, besiskiriantis tuo, kad ciklinis pakaitalas yra fenilas, 2- arba 3- tienilas, 2- arba 3-furanilas, 2-, 3- arba 4-piridinilas, 2- arba 3-pirolilas, 2-, 4- arba 5-tiazolilas, 2- arba 3-pirazinilas, 3- arba 4- pi-ridazinilas, 3-, 4- arba 5-pirazolilas, 1- arba 2-adamantilas, ciklopentilas, cikloheksilas, cikloheptilas arba morfolinilas.j) jei reikia, 3-ciklo-3-[ 2-metilsulfonil-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą toliau veikia natrio alkoksidu,gaunant 3-ciklo-3-( 2-metoksi-4-okso-3H, 5H-pirolo[ 3, 2-d] pirimidin-7-il] propannitrilą.9. 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H, 5H-pirolo-[ 3, 2-d] pirimidin-7-il]propannitrilo gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad susideda iš stadijų:9. 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H, 5H-pirolo-[ 3, 2-d] pirimidin-7-il]propannitrilo gavimo būdas, besiskiriantis tuo, kad susideda iš stadijų:c) 3-ciklo-2-formilpentandinitrilo reakcijos su glicino metilo esterio hidrochloridu ir natrio arba amonio acetatu, susidarant metil N-[ (3-ciklo-2,4-diciano)-2-butenil] glicinui;g) metil-4-(2-ciano-l-ciklo-etil)-3-[ N-(dimetilamino-metilen) amino] -lH-pirol-2-karboksilato reakcijos su metanoliniu amoniako tirpalu, susidarant 3-ciklo-3-[ 4-okso-3H-5H-pirolo[ 3,2-d] pirimidin-7-il] propannitrilui.10. Būdas pagal 8 ir/arba 9 punktus, besiskiriantis tuo, kad ciklinis pakaitalas yra fenilas, 2- arba 3- tienilas, 2- arba 3-furanilas, 2-, 3- arba 4-piridinilas, 2- arba 3-pirolilas, 2-, 4- arba 5-tiazolilas, 2- arba 3-pirazinilas, 3- arba 4- pi-ridazinilas, 3-, 4- arba 5-pirazolilas, 1- arba 2-adamantilas, ciklopentilas, cikloheksilas, cikloheptilas arba morfolinilas.10. Būdas pagal 8 ir/arba 9 punktus, besiskiriantis tuo, kad ciklinis pakaitalas yra fenilas, 2- arba 3- tienilas, 2- arba 3-furanilas, 2-, 3- arba 4-piridinilas, 2- arba 3-pirolilas, 2-, 4- arba 5-tiazolilas, 2- arba 3-pirazinilas, 3- arba 4- pi-ridazinilas, 3-, 4- arba 5-pirazolilas, 1- arba 2-adamantilas, ciklopentilas, cikloheksilas, cikloheptilas arba morfolinilas.

Brėžiniai