[LT] Rentgeno spindulius sugerianti medžiaga gali būti panaudota medicinoje, o taip pat specialiems apsauginiams rūbams, apsauginiams rūbams, apsauginiams ekranams, pertvaroms, apsauginėms dangoms, izoliacinėms medžiagoms gaminti. Pagal pirmąjį išradimo variantą užpildui naudoja maišant segreguotą polidispersinį mišinį iš 10-9 - 10-3 m dydžio metalo dalelių, pritvirtintų prie tekstilinio pagrindo paviršiaus, o medžiagos tankis apibrėžtas santykiu (m((,01 - 0,20)(d, kur: (m-pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos tankis; (d - rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių medžiagos tankis. Pagal antrąjį išradimo variantą užpildui naudoja tą patį mišinį, kaip ir pirmajame išradimo variante, tačiau dalelės įterptos į tūrį matricos, sudarytos iš atmosferos slėgyje kietėjančio komponento, o bendra segreguoto polidispersinio mišinio masė yra apibrėžta santykiu: M(0,05-0,5)m, kur: M - bendra segreguoto polidispersinio rentgenoabsorbcinio užpildo masė; m-užpildo medžiagos ekvivalentinė masė, apsauginėmis savybėmis lygi masei M. pagal trečiąjį išradimo variantą užpildui naudoja tą patį mišinį, kaip ir pirmajame išradimo variante, tačiau dalelės yra pritvirtintos prie tarpinio pagrindo iš tekstilinės medžiagos, kur pagrindas įeina į matricos tūrį.
[EN] The present invention relates to an X-ray absorbing material which can be used in medicine as well as in the production of special protection clothes, protection screens, housings, protection coatings and isolation materials. In a first embodiment, the material uses as a filler a poly-dispersed kneading-segregated mixture containing metallic particles having a size of between 10-9 and 10-3 m, wherein said particles are bonded to the surface of a textile base. The density of the material is defined by the relation qN((0.01-0.20)qp where qN is the density of the X-ray absorbing material as a whole while qp is the density of the material used for the particles of the X-ray absorbing filler. In a second embodiment, this invention uses as a filler the above-mentioned mixture though the particles are surrounded by the volume of a matrix made of compound that solidifies under atmospheric pressure. The total mass of the poly-dispersed and segregated mixture is defined by the relation M((0.05-0.5)m where M is the total mass of the X-ray absorbing poly-dispersed and segregated filler, while m is the equivalent mass of the filler material which is equal by its protection to the mass M. In a third embodiment, this invention uses as a filler the above-mentioned mixture though the particles are bonded to an intermediate substrate consisting of a textile base and surrounded by the volume of a matrix.
[0001] Išradimas susijęs su rentgeno kontrastinėmis ir nuo rentgeno spindulių apsaugančiomis medžiagomis ir gali būti panaudotas medicinoje: rentgeno aparatuose, skirtuose ligonių diagnostikai ir ištyrimui, ypač endoprotezų, vidinių chirurginių siūlių būklės stebėjimui, pooperacinio lauko kontrolei - siekiant išvengti chirurginės servetėles, tampono ar instrumento palikimo ligonio organizme tikimybės, švitinimo vietų išryškinimui radioterpaijoje ir 11., o taip pat gali būti panaudotas specialių apsauginių rūbų (prijuosčių, chalatų, liemenių, kepuraičių ir pan), apsauginių ekranų, pertvarų, apsauginių dangų, izoliacinių medžiagų gamybai ir pan.
[0002] Yra žinoma rentgeno spindulius sugerianti medžiaga, pavyzdžiui pagal Švedijos 1960 m. patentą Nr. 349366, susidedanti iš dirbtinio šilko viskozės gijų, turinčių nuo 15 iki 65% masės bario sulfato (BaSO-t) mechaninę priemaišą, tačiau jos įterpimas į medžiagos tekstilinį pagrindą žymiai sumažina medžiagos patvaaimą
[0003] Yra žinomos rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos, sudarytos, pavyzdžiui, iš gijų, kuriose kaip rentgeno kontrastines priemaišas, įeinančias į polimerinę sudėtį, naudoja bismuto oksidą, koloidinį sidabrą, jodo darinius (žr., pavyzdžiui, apie rentgeno spindulius sugeriančias medžiagas, aprašytas technikos mokslų kandidatės A. V. Vitulskajos autoreferate "Sintetinių pluoštų su formavimo metu įterptais antimikrobiniais ir rentgenokontrastiniais preparatais gavimas ir tyrinėjimas" ("nojry-ieHue n ncc/ienoBamte cnHTeTHHecKH\ bo.iokoh c BK'jlfOHeHHblMH npil <j)OpMtipOBaHHM aHTHMHKpOOHblMH M peHTreHOKOHTpaCTHbIMU npenapaTa\in"), Leningradas, 1974).
[0004] Vienok, tekstilinio pagrindo su tokiomis priemaišomis savybių ištyrimas parode, kad del pluošto struktūros homogeniškumo suardymo, nulemto kontrastinės priemaišos dalelių neigiamo poveikio, pablogėja pluoštų ir gijų, pagamintų su minėtomis priemaišomis, fizikinės ir mechaninės savybės, tekstilinis pagrindas su tokiomis priemaišomis yra menko patvarumo kas anriboia iii pritaikomumo sfera
[0005] Yra žinoma rentgeno spindulius sugerianti medžiaga, pavyzdžiui, pagal Bulgarijos 1980 m. autorystės liudijimą Nr. 36217, pagaminta iš gijų, turinčių rentgeno spindulius sugeriančią dangą iš sunkiųjų metalų, padengtą, pavyzdžiui, atitinkamų druskų tirpalų nusodinimo būdu. Ši medžiaga, skirtingai nuo aukščiau aptartųjų, turi geresnes mechanines savybes, kadangi jos padengimas nusodinant sunkiuosius metalus iŠ tirpalo praktiškai nepaveikia pirminės medžiagos mechaninių savybių. Tačiau mažas dangos storis lemia rentgeno kontrastinių ir rentgeno apsauginių savybių sumažėjimą. Be to, rentgeno spindulius sugeriančios dangos silpnas sukibimas su pirmine medžiaga po skalbimo, valymo ir pan žymiai sumažina rentgeno kontrastines ir rentgeno apsaugines savybes
[0006] Yra žinoma rentgeno spindulius sugerianti medžiaga pagal TSRS 1980 m. autorystes liudijimą Nr. 1826173, A61B 17/56, 17/00, kuri turėdama privalumus medžiagos, pagamintos iš gijų. padengtų rentgeno spindulius sugeriančia sunkiųjų metalų danga, neturi tokios medžiagos trūkumų, kadangi rentgeno spindulius sugerianti danga yra sudaryta iš ultradispersinių nuo 10'6 iki 10'7 m dydžio dalelių (UDD), turinčių rentgeno spinduliavimo anomalaus susilpninimo savybę ( pagal "Rentgeno spinduliavimo anomalaus susilpninimo ultradispersinemis terpėmis reiškinys" (".HB/ ieHHe aHOMajibHoro oc;iao ;ieHHfl pemreHOBCKoro iBnyHeHua y. qbTpaancnepcHbiMn cpeziaMu"), Rusijos gamtos mokslų akademijos diplomas Nr. 4 atradimui su 1987.05.07 prioritetu). Šioje medžiagoje nuo 10'b iki 10' m dydžio metalo turinčių elementų smulkiadispersinis mišinys yra sujungtas su gijų paviršiumi, t.y su tekstilinio pagrindo paviršiumi. Tačiau panaudojimas smulkiadispersiniame mišinyje tik ultradispersinių dalelių (nuo 10'6 iki 10"' m), kurios yra chemiškai ir fiziškai aktyvios bei piroforinės, yra technologiškai sudėtingas, kadangi reikalauja ypatingų gamybos, transportavimo, laikymo ir technologinio panaudojimo sąlygų.
[0007] Neseniai polidispersinių terpių fizikos srityje atlikto atradimo, vadinamo "Prasiskverbiančio spinduliavimo kvantų srauto intensyvumo anomalaus pakeitimo mono- ir daugiaelementėse terpėse reiškinys" ("ilBjreHHe aHOMa^bHoro įmieHeHHH HHTeHCHBHOCTH n0T0Ka KBamoB npoHHKaromero H3jryHeHH« moho- h MHoroaileMeHTHbiMH cpeaa.sui")
[0008] dėka išaiškėjo, kad polidispersinės terpės, esant nustatytam atitinkamam dalelių dispersiškumui ir jų segregacijai maišant, taip pat pasižymi savybe anomaliai galingai susilpninti rentgeno spinduliavimą, kas yra sąlygota polidispersinių dalelių nuo tūkstantųjų dalių iki šimtų mikrometm dydžio struktūrizacijos į energetiškai tarpusavyje susijusius rentgenoabsorbcinius ansamblius. (Polidispersinio mišinio segregacija reiškia maišant mišinį gaunamą netolygų polidispersinio mišinio dalelių pasiskirstymą dėl dalelių staiktūrizacijos į ^P! ?'Į?'!''.'?ĮH f! M emi h) 111 n v 11 L; h !1 ^ n r t m t ot O'l hęnrhr! i Ptuvin tv-ifl irifM i Tuo tarpu yra visuotinai žinoma, kad polidispersinių mišinių, sudarytų iš dalelių, kurios yra nuo 10'9 iki 10'3 m dydžio, panaudojimas šiuolaikinėse technologijose nereikalauja kokių
[0009] nors ypatingų apribojimų ir nesukelia technologinių sunkumų jų gamybai, transportavimui, laikymui ir naudojimui.
[0010] Yra žinoma rentgeno spindulius sugerianti medžiaga, susidedanti, pavyzdžiui, pagal JAV 1966 m patentą Nr. 3239669, iš guminės matricos su pritvirtintu rentgeno spindulius sugeriančiu užpildu. Užpildui gali būti naudojami tokie rentgeno spindulius sugeriantys elementai, kaip švinas, bismutas, sidabras, volframas. Minėtos medžiagos pagrindinis trūkumas yra jos patvaaimo savybių sumažėjimas 2-3 kartus dėl neigiamą poveikį darančių absorbuojančio užpildo dalelių, suardančių homogeninę pirminės polimerinės masės struktūrą.
[0011] Yra žinomos kitos rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos, kurios susideda iš matricos su pritvirtintu rentgenoabsorbciniu užpildu, arba, pavyzdžiui, pagal JAV 1939 m. patentą Nr 2153SS9 sudaryta auksinių tūtelių pavidalu, arba, pavyzdžiui, pagal JAV 1965 m. patentą Nr. 3194239 sudaryta pavidalu vielos iš lydinių, kurių sudėtyje yra sidabro, bismuto, tantalo, ir sutvirtintos su matrica perpinant ją tekstilinėmis gijomis.
[0012] Medžiagos, turinčios matricą su pritvirtintu rentgenoabsorbciniu užpildu iš vielos, pagamintos iš lydinių, kurių sudėtyje yra sidabro, bismuto, tantalo, ir sutvirtintos su matrica perpinant ją tekstilinėmis gijomis, patvarumo požiūriu yra pranašesnės, lyginant su medžiagomis pagal JAV patentą Nr. 2153889, tačiau pasižymi prastesnėmis plastinėmis savybėmis, kas daugeliu atvejų yra nepriimtina.
[0013] Yra žinomos medžiagos, apsaugančios nuo rentgeno ir gama- spindulių radiacijos poveikio, kurių sudėtyje yra sunkieji užpildai, iš kurių labiausiai paplitęs, pavyzdžiui, švinas (Straipsnis "Technikos pažanga atominėje pramonėje" ("TexHHHeciaiM nporpecc b aro m ho m npoMbiuuieHHOCTH'", serija "Izotopai TSRS", 1987. leid. 1(72), 85 psl) Dėl didelių užpildo (pavyzdžiui švino) ir matricos (pavyzdžiui betono, polimerų ir pan.) tankio skirtumų užpildas (švinas) nevienodai pasiskirsto po matricos tūrį, kas išvis sumažina medžiagos savybę sugerti rentgeno spindulius.
[0014] Yra žinoma rentgeno spindulius sugerianti medžiaga, pavyzdžiui, pagal Didžiosios Britanijos 1972 m. patentą Nr. 1260342, G 21 F 1/10, sudaryta iš polistirolo polimerinės matricos ir organinio užpildo su švinu. Ši medžiaga turi tokį patį trūkumą, kaip ir naudojant švino turinčius užpildus sudarytos medžiagos, aprašytos minėtame straipsnyje ""Technikos pažanga atominėje pramonėje", serija "Izotopai TSRS", 1987, leid. 1(72), 85 psl., kuris pasireiškia netolygiu sunkiojo rentgenoabsorbcinio užpildo pasiskirstymu matricoje, csanoiojc žymiai iiuizcsiuu utukio, ucgu užpiiuu incuz.ia^u.
[0015] Artimiausia siūlomam išradimui yra rentgeno spindulius sugerianti medžiaga, susidedanti iš matricos su pritvirtintu rentgenoabsorbciniu metalo turinčiu dispersinių dalelių
[0016] užpildu pagal Rusijos Federacijos patentą Nr. 2063074, G21 F 1/10, 1996.06.27 (prototipas). Šios medžiagos trūkumai pasireiškia tuo, kad įterpimas į tekstilinį pagrindą rentgenoabsorbcinio užpildo su švinu sumažina medžiagos patvarumą dėl tekstilinio pagrindo homogeninės struktūros suardymo, kas savo ruožtu apriboją galimybę panaudoti ją [vairių apsauginių priemonių gamybai. Medžiagos, sudarytos iš gijų su švino turinčiu užpildu, negalima panaudoti kaip rentgeno kontrastinės medžiagos medicininėje radiologijoje del švino toksiškumo. Be to, naudojant tokią medžiagą-gijas, kaip pavyzdžiui Rusijos Federacijos patente Nr. 2063074 aprašytą analogą, neįmanoma sukurti efektyvią kompaktišką apsaugą nuo rentgeno ir gama- spinduliavimo, kadangi minėtu atveju tokios medžiagos-gijų panaudojimui yra būtina taikyti specialią standaus daugiasluoksnio mašininio mezgimo technologiją įvairios paskirties apsauginiam audiniui gaminti. Bet dėl Šios priežasties, t y. vykstant siauro kvantų pluošto susilpnėjimui X storio medžiagos sluoksniu pagal eksponentinį dėsnį, sutinkamai su dėsningumu, aprašytu knygoje '"Radiacinės granuliometrijos ir statistinio modeliavimo metodai kompozicinių medžiagų staiktūrinių savybių tyrinėjimuose" ("MeTozibi patinau ko h ho h rpahyjiometphh n ctatncrn4eckoro MOjejntpOBaHHfl B HCCJieaOBaHHH CTpyKTypHbIX cbohctb K0Mn03HUH0HHbIX MaTepnajtOB")
[0017] (V.A. Vorobjov, B.E. Golovanov, S.I. Vorobjovą, Maskva, Energoatomizdat, 1984), vyksta spinduliavimo intensyvumo sumažėjimas:
[0018]
[0019] kur
[0020] I - intensyvumas spinduliavimo, perėjusio X storio medžiagos sluoksnį;
[0021] Io - pradinio spinduliavimo intensyvumas;
[0022] (.i - spinduliavimo susilpnėjimo linijinis koeficientas (lentelės reglamentuotas dydis kiekvienai rentgenoabsorbcinei medžiagai).
[0023] Prototipo trūkumas taip pat pasireiškia aukštu metalo turinčio užpildo procentiniu kiekiu (nuo 66 iki 89%) bendrame rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos tūryje, kas nulemia pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos masės padidėjimą. Minėtas prototipo trūkumas iš vienos pusės padidina spindulius sugeriančio metalo turinčio užpildo sąnaudas ir pabrangina pačios medžiagos gamybą, o iš kitos pusės tokios medžiagos gaminiai gaunasi sunkūs ir nepatogūs naudoti.
[0024] Prototipo, kaip ir aukščiau aptartų analogų, trūkumas taip pat yra netolygus sunkiojo užpildo pasiskirstymas matricos tūryje.
[0025] Išradimo esmė
[0026] Pagrindiniu uždaviniu kuriant rentgeno spindulius sugeriančias (t.y. rentgeno kontrastines ir rentgeno apsaugines medžiagas) yra:
[0027] Toksiškumo pašalinimo pasiekia naudojant netoksiškus užpildus (pavyzdžiui volframą). Tuo tarpu sukūrimas kompaktiškos apsaugos, esant mažesniam apsauginės medžiagos storiui ir išsaugant jos rentgenoabsorbcines savybes (t.y. rentgeno ir gama-spinduliavimo susilpninimo laipsnį), sąlygoja medžiagos apsauginio sluoksnio masės padidėjimą dėl sunkiųjų spindulius sugeriančių užpildų, t.y. didelio tankio užpildų, naudojimo. Ir atvirkščiai, išsaugant rentgenoabsorbcines savybes, apsauginės medžiagos tankio sumažėjimas sąlygoja būtinybę didinti jos storį.
[0028] Pailiustruosime šį teiginį pavyzdžiu su rentgenoabsorbcine medžiaga apsauginio audinio pavidalu (pavyzdžiui su rentgenologo apsaugine prijuoste), kuri užtikrina apsaugą, apibūdinamą sumažėjimo koeficientu K=100. Iš formulės (1) seka.
[0029] Kaip pavyzdį palyginkime savybes audinių, sudarytų iš gijų su žinomais užpildais nesegreguotų švino (Pb) ir volframo (W) dispersinių dalelių pavidalu. Palyginimui pasirinktų audinių dydis buvo nustatytas 10 x 10 cm. Kiti pirminiai palyginimo duomenys nurodyti 1 Lentelėje. 1 Lentelė
[0030]
[0031] Iš formulės (2) 1 lentelės duomenims gauname X storio reikšmes audiniams, sudarytiems iš gijų su užpildu iš:
[0032] Pb - 124,74 g; W- 168,3 g.
[0033] Jei laikysime Pb pagrindu pasirinktą apsauginio audinio masę 1 (vienetu), tai (esant vienodoms apsauginėms savybėms ir vienodiems plotams) audinių, sudarytų Pb ir VV pagrindu, masių santykis bus 1:1,35.
[0034] Taigi, naudojant prototipą ir panašius žinomus techninius sprendimus, pasiekti apsauginės medžiagos storio sumažinimą ir tuo pačiu metu jos masės sumažinimą neįmanoma
[0035] Pagal aprašomą išradimą šie tikslai įgyvendinami būdais, nurodytais šio išradimo apibrėžties nepriklausomų punktų skiriamojoje dalyje.
[0036] Pagal pirmąjį variantą rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos, susidedančios iš matricos su pritvirtintu rentgeno spindulius sugeriančiu metalo turinčiu užpildu, kaip užpildą naudoja maišant segreguotą polidispersinį mišinį, turintį nuo 10'9 iki 10° m dydžio metalo dalelių, o kaip matricą naudoja tekstilinį pagrindą, prie kurio paviršiaus yra pritvirtinamos dalelės, o pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos tankis, esant jos rentgenoabsorbcinėms savybėms vienodoms su rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių medžiagos savybėmis, apibrėžiamas santykiu: pm= (0,01 - 0,20)pd,
[0037] kur p m - pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos tankis;
[0038] Pagal antrąjį variantą rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos, susidedančios iš matricos su pritvirtintu rentgenoabsorbciniu metalo turinčiu užpildu dispersinių dalelių pavidalu, kaip užpildą naudoja maišant segreguotą polidispersinį mišinį, turintį nuo 10'y iki 10'1 m dydžio metalo dalelių, įeinančių į tūrį matricos, sudarytos iš bent vieno atmosferos slėgyje kietejančio komponento ar kompozicijos tokio komponento pagrindu, tuo tarpu bendra masė segreguoto polidispersinio mišinio, susidedančio iš rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių, yra apibrėžta santykiu
[0039] kur:
[0040] M - bendra segreguoto polidispersinio mišinio, susidedančio iš rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių, masė;
[0041] m - rentgenoabsorbcinio užpildo medžiagos ekvivalentinė masė, savo apsauginėmis savybėmis lygi masei M.
[0042] Pagal trečiąjį variantą rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos, susidedančios iš matricos su pritvirtintu rentgenoabsorbciniu metalo turinčiu užpildu dispersinių dalelių pavidalu, kaip užpildą naudoja maišant segreguotą polidispersinį mišinį, turintį nuo 10'9 iki 10"3 m dydžio metalo dalelių, pritvirtintų prie tarpinio pagrindo ir įeinančių į tūrį matricos, sudarytos iš bent vieno atmosferos slėgyje kietėjančio komponento ar kompozicijos tokio komponento pagrindu.
[0043] Kaip tarpinį pagrindą naudoja mineralinį pluoštą
[0044] Aukščiau išvardinti požymiai yra būdingi grupei išradimų, susijusių vieninga autorine koncepcija, kur šią išradimų gatpę sudaro vienos rūšies ir vienodos paskirties objektai, užtikrinantys to paties techninio rezultato gavimą - rentgeno kontrastinės medžiagos toksiškumo pašalinimą ir apsauginės medžiagos masės bei storio sumažinimą, kas yra variantais pateikiamo išradimo būtina sąlyga.
[0045] Pirmajame rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos variante užpildo sudarymas iš maišant segreguoto polidispersinio mišinio, turinčio nuo 10"9 iki 10'3 m dydžio metalo dalelių, užtikrina naudojamo rentgenoabsorbcinio užpildo kokybiškai naujo efekto atskleidimą - rentgeno ir gama- spinduliavimo sąveikos su medžiaga pjūvio padidinimą To dėka pasiekiamas siūlomos rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos rentgenoabsorbciniu specifinių savybių sustiprinimas.
[0046] Polidispersinių mišinių naudojimas užpildui yra plačiai taikomas rentgenoabsorbcinese medžiagose, aprašytose, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos patentuose Nr. 2063074 ir Nr 2029399, kur naudojamos nesegreguotos nuo 10"6 iki 10° m dydžio dalelės. Vienok tose meuziagose muieta ypalyoe nauuojaina tolygesniam i'ciugenoabsoi'bcinio uzpiiuo pasiskirstymui matricos paviršiuje ar jos tūryje pasiekti.
[0047] Pagal aprašomą išradimą siūlomoje rentgeno spindulius sugeriančioje metalo turinčioje medžiagoje maišant segreguotas polidispersinis mišinys užtikrina ne tik tolygesnį naudojamo rentgenoabsorbcinio užpildo pasiskirstymą matricos paviršiuje bei tūryje, bet ir atskleidžia kokybiškai naują efektą - rentgeno ir gama- spinduliavimo sąveikos su medžiaga pjūvio padidinimą.
[0048] Žinomoje pagal TSRS autorystės liudijimą Nr. 1826173 analogiškoje medžiagoje metalo turinčio elemento nuo 10"6 iki 10"7 m dydžio smulkiadispersinis mišinys yra pritvirtintas prie tekstilinio pagrindo. Skirtingai nuo šios analogiškos medžiagos, aprašomame išradime naudojamas polidispersinis mišinys iš dalelių, kurių dydis svyruoja plačiame nuo 10"9 iki 10"3 m diapazone, ir nurodyto ribų dydžio dalelės yra bendrame mišinyje, dėl ko darbas su tokiu mišiniu įprastomis, natūraliomis sąlygomis nesudaro jokių technologinių sunkumų, t.y. toks mišinys nepasižymi fizikiniu ir cheminiu aktyvumu, įskaitant tai, kad nepasireiškia piroforinės savybės.
[0049] Naudojimas aprašomame išradime maišant segreguoto mišinio, susidedančio iš metalo dalelių nuo 10'9 iki 10"3 m dydžio, leidžia išgauti kokybiškai naują efektą lyginant su analogiška medžiaga pagal TSRS autorystės liudijimą Nr. 1826173, o būtent - išgauti tas pačias anomalias medžiagos rentgenoabsorbcines savybes.
[0050] Greta to, analogiškos medžiagos pagal autorystės liudijimą Nr. 1826173 dispersinės dalelės yra pritvirtintos ant gijų paviršiaus, t.y. ant tekstilinio pagrindo paviršiaus. Tuo tarpu aprašomame išradime kaip tekstilinis pagrindas gali būti panaudotos ne tik gijos, bet ir atskiri siūleliai, kadangi tekstilinio pagrindo sąvoka apima ir gijas ir siūlelius. Pagal aprašomą išradimą padengiant atskiais siūlelius rentgenoabsorbciniu užpildu (juo labiau maišant segreguotu polidispersiniu mišiniu, pasižyminčiu polidispersinių dalelių struktūrizacija į tarpusavyje energetiškai susijusius energiją sugeriančius ansamblius,) ir po to susukant juos į giją. lyginant su analogiška medžiaga pagal autorystės liudijimą Nr 1826173 gija turės aukštesnio lygio, kokybiškai naujas specifines rentgenoabsorbcines savybes.
[0051] Tuo būdu naudojimas matricai tekstilinio pagrindo pritvirtinant ant jos paviršiaus segreguotas metalo turinčio rentgenoabsorbcinio užpildo daleles, įgalina pasiekti kokybiškai naują (besiskiriantį nuo prototipo) efektą, pasireiškiantį geresnėmis rentgenoabsorbcinemis medžiagos savybėmis, apibūdinamomis aiškiai aukštesnėmis specifinėmis rentgenoabsorbcinemis charakteristikomis.
[0052] Analogiškoje medžiagoje pagal TSRS autorystės liudijimą Nr. 1826173 numatyta man u'ns-i'iios i)a\n Mitus pa(k-ii!.<imas it.-niijcnoabsniounic; danga Apiasoiimk: k-iiujcho spindulius sugeriančioje medžiagoje kaip matricą naudoja tekstilinį pagrindą, ne tik gijų pavidalu, kaip buvo aukščiau nurodyta, bet ir atskiaj siūlelių, sudarančių giją, pavidalu. Gija, suvyta iš atskirų rentgenoabsorbciniu užpildu padengtų siūlelių, turi žymiai geresnes rentgenoabsorbcines savybes, negu gija, kurioje rentgenoabsorbciniu užpildu yra padengtas tik jos atviras paviršius (o ne kiekvieno siūlelio paviršius, kaip aprašomoje medžiagoje). Be to, kiekvieno siūlelio paviršius yra padengtas maišant segreguotomis dispersinėmis dalelėmis, ko rezultate jos tampa struktūrizuotomis į tarpusavyje energetiškai susijusius rentgenoabsorbcinius ansamblius, o tai, savo ruožtu, žymiai pagerina specifines rentgenoabsorbcines charakteristikas.
[0053] Rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos sudarymas esant jos vienodoms rentgenoabsorbcinėms savybėms su rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių medžiaga, kurios tankis yra apibrėžtas santykiu: pm= (0,01 - 0,20)pd,
[0054] kur pm - pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos tankis;
[0055] leidžia (lyginant su prototipu) išgauti kokybiškai naują efektą - sumažinti apsauginės medžiagos stori ir tankį tuo pačiu metu
[0056] Sumažinimas tuo pačiu metu storio ir tankio apsauginės medžiagos, išaustos, pavyzdžiui, iš rentgenoabsorbciniu gijų, leidžia įveikti pagrindinį prieštaravimą kuriant efektyvią kompaktišką apsaugą nuo rentgeno ir gama- spinduliavimo. Apsauginių medžiagų gijų pavidalu ir išvestinių audinių tankiai pagal aprašomą išradimą priklausomai nuo nustatytų techninių sąlygų gali sudaryti 0,01 (viršutinė riba) ir 0,2 (apatinė riba) rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių medžiagos tankio.
[0057] Jei laikysime rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos masę (aprašomu atveju - apsauginio audinio, pagal išradimą sudaryto iš gijų, masę) 1 (vienetu), tai esant lyginamų apsauginių audinių vienodoms apsauginėms savybėms ir vienodiems plotams su audiniu, sudarytu iš siūlomų gijų, 1 lentelėje nustatytomis sąlygomis masių santykis bus toks, kaip nurodyta 2 lentelėje.
[0058] Taigi, panaudojant žinomus įprastus techninius sprendimus aprašoma rentgeno spindulius sugerianti medžiaga (audinys) lyginant ją su apsauginiais audiniais iš gijų su nesegreguotų Pb ir W dalelių užpildais (visiems kitiems fizikiniams-techniniams parametrams esant vienodiems) turės nuo 9,9 iki 267 kartų mažesnę masę. Tai yra kokybiškai naujas efektas.
[0059] Atitinkamai, lyginant aprašomą rentgeno spindulius sugeriančią medžiagą su prototipu, ji, būdama absoliučiai netoksiška, užtikrina aukštą tvirtumą, prilygstantį tvirtumui tekstilinio pagrindo iki padengiant jį rentgenoabsorbcine danga, ir pasižymi anomaliai aukštomis rentgenoabsorbcinėmis savybėmis esant mažam tankiui.
[0060] Antrajame rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos variante panaudojimas užpildo, sudaryto iš maišant segreguoto polidispersinio mišinio, turinčio nuo 10'9 iki 10'3 m dydžio metalo dalelių (kaip buvo aukščiau aprašyta), užtikrina naudojamo rentgenoabsorbcinio užpildo kokybiškai naujo efekto atskleidimą - rentgeno ir gama- spinduliavimo sąveikos su medžiaga pjūvio padidinimą.
[0061] Įterpimas polidispersinio mišinio, turinčio nuo 10"9 iki 10'3 m dydžio metalo dalelių į tūrį matricos, sudarytos iš bent vieno atmosferos slėgyje kietėjančio komponento ar iš kompozicijos tokio komponento pagrindu, pašalina galimybę suirti jį maišant susidariusiems energetiniams rentgenoabsorbciniams ansambliams iš rentgenoabsorbcinio elemento dalelių segieguoto polidispersinio mišinio ir skauua cneigciunų i'ciiiyeiiuabioiucinių ansamblių struktūrizaciją.
[0062] Kaip matricą galima panaudoti neorganinius klijus, tokius kaip natrio silikato ar kalio silikato vandeninį tirpalą, arba vandens suspensiją kompozicijų iš šarminių metalų ir šarminių žemės metalų oksidų, arba kompozicijas iš tokių klijų
[0063] Kaip matricą galima panaudoti natūralius polimerus, tokius kaip kolageną, albuminą, kazeiną, kamedę, medžių sakus, krakmolą, dekstriną, lateksą, natūralų kaučiuką, gutaperčią, zeiną, sojos kazeiną, arba kompozicijas iš tokių polimerų.
[0064] Kaip matricą galima panaudoti sintetinius polimerus, tokius kaip poliakrilatus, poliamidus, polietilenus, polieterius, poliuretanus, sintetinius kaučiukus, fenolio-formaldehido dervas, karbomido dervas, epoksido dervas, arba kompozicijas iš tokių polimeaj
[0065] Kaip matricą galima panaudoti elementinius organinius polimerus, tokius kaip silicio organinius polimerus, boro organinius polimerus, metalų organinius polimeais ir kompozicijas iš tokių polimerų.
[0066] Kaip matricą galima panaudoti dujų pripildytas plastmases, tokias kaip porforitus ir poroplastus.
[0067] Kaip matricą galima panaudoti filmojų tirpalus, tokius kaip aliejinius, alkidinius, eterio-celiuliozinius lakus.
[0068] Kaip matricą galima panaudoti polimeaĮ vandens dispersijas, tokias kaip emulsinius dažus.
[0069] Aprašomame išradime matricos iš tvirtėjančio komponento panaudojimas, skirtingai nuo prototipinės medžiagos pagal Rusijos Federacijos patentą Nr. 2063074 realizuojamas atmosferos slėgyje, t.y. natūraliomis sąlygomis, o ne nustatant 150 mPa slėgi kaip prototipo atveju. Lyginant su apsauginėmis gumomis, aprašytomis Rusijos Federacijos patentuose Nr. 2077745, Nr. 2066491, Nr. 2069904, kurias po mišinio paruošimo vulkanizuoja slėgyje, pagal aprašomą išradimą mišinio apdirbimui nenaudojamas slėgis, kas leidžia išvengti suardymo energetinių rentgenoabsorbcinių ansamblių, maišant susidariusių iš rentgenoabsorbcinio elemento dalelių segreguoto polidispersinio mišinio. Tuo pačiu skirtumu aprašomasis išradimas skiriasi nuo analogiškos medžiagos pagal TSRS autorystės liudijimą Nr. 834772, kur rentgeno apsauginė medžiaga gaunama 150-200 kg/cm2 slėgyje.
[0070] A O n n f r n ! J A A ^ nnfojito N J t- | 0^| O ^ O e L' į r" t | " <~ r o 1 n o < m i * n »** r p c* o ■ > n 11 t r* išradime rentgenoabsorbciniam užpildui naudoja supresuotas tabletes iš prieš tai susmulkintų feromangano konkrecijų . Slėgio poveikis analogiškos medžiagos užpildui pagal Rusijos Federacijos patentą Nr. 2029399 taip pat nulemia energetinių rentgenoabsorbcinių ansamblių struktūrizacijos, kuri vyksta aprašomame išradime, negalimumą. Taigi, aprašomame išradime naudojimas matricai bent vieno atmosferos slėgyje kietėjančio komponento ar kompozicijos tokio komponento pagrindu, lyginant su prototipine medžiaga pagal Rusijos Federacijos patentą Nr. 2063074 7 ir su analogiškomis medžiagomis pagal Rusijos Federacijos patentus Nr. 2029399, Nr. 2077745, Nr. 2066491, Nr. 2069904 turi esminius atitinkamų funkcinių savybių skirtumus.
[0071] Sudarymas sąlygos, kuriai esant segreguoto polidispersinio mišinio iš rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių bendra masė yra apibrėžta santykiu
[0072] M = (0,05 -0,5) m,
[0073] kur: M - bendra masė segreguoto polidispersinio mišinio iš rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių,
[0074] m - rentgenoabsorbcinio užpildo medžiagos ekvivalentinė masė, apsauginėmis savybėmis prilygstanti M masei,
[0075] leidžia antrajame rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos variante priklausomai nuo konkrečių techninių sąlygų ir, išsaugant rentgeno ir gama- spinduliavimo sumažinimo koeficientą, sumažinti žinomų rentgenoabsorbcinių užpildų masę apsauginėse medžiagose nuo 2 iki 20 kartų.
[0076] Kuriant apsaugą nuo rentgeno ir gama- spinduliavimo, pagrindiniu uždaviniu galima laikyti apsauginės medžiagos masės ir storio sumažinimą. Tačiau kūrimas kompaktiškos apsaugos su paplonintu dangos sluoksniu įtakoja apsauginio sluoksnio masės padidėjimą del žinomų sunkiųjų užpildų panaudojimo ir, atvirkščiai, rentgeno ir gama- spinduliavimo susilpnėjimo koeficiento išsaugojimas mažinant medžiagos tankį priverčia didinti apsaugos storį Kuriant efektyvią kompaktišką apsaugą nuo rentgeno ir gama- spinduliavimo, tai yra pagrindinis nesuderinamumas, kadangi apsaugai naudojant žinomus rentgenoabsorbcinius užpildus praktiškai neįmanoma tuo pačiu metu sumažinti ir rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos storį ir jos masę. Toks nesuderinamumas reikalauja kompromisinio požiūrio pasirenkant apsaugos storį ir masę bei atsižvelgiant įjos savikainą
[0077] Pailiustruosime minėtą problemą dažniausiai naudojamos apsaugai nuo gama-spinduliavimo medžiagos, betono, pavyzdžiu, {prasto Portlando betono, susidedančio iš cemento, kaip rišamosios medžiagos, ir silikatinio žvirgždo, žvyro, kvarcinio smėlio bei panašių mineralinių užpildų, atskiaj rūšių tankis yra nuo 2,0 iki 2,4 g'cm3, o gama-snnvinh^vimn Įmiim^ L'rvMiriont^: \' r r» nuo '). i I tli i) i į r-j-n ' i i-'* i\i^V energijoms). Apsauga iš tokio tankio betono yra pernelyg gremezdiška ir turi būti pakankamai stora. Betonas, sudarytas santykiu 1:2:4 iš cemento, kaip rišamosios medžiagos, smėlio, kaip užpildo, ir galenito, kaip rentgenoabsorbcinio užpildo, yra 4,27 g/cm3 tankio, o jo susilpnėjimo linijinis koeficientas yra 0,26 cm"1 (1,25 MeV energijoms). Betonas, sudarytas santykiu 1:2:4 iš cemento, kaip rišamosios medžiagos, smėlio, kaip užpildo, ir švino, kaip rentgenoabsorbcinio užpildo, yra 5,9 g/cm3 tankio, o jo susilpnėjimo linijinis koeficientas yra 0,38 cm'1 (1,25 MeV energijoms). Apsauga iš betono su švino (švino frakcijos) ar galenito užpildu yra kompaktiškesne, tačiau daug brangesnė už įprastas betono rūšis.
[0078] Išspręsti problemą, susijusią su apsaugos storio ir masės derinimu atsižvelgiant į jos savikainą, tačiau išsprendžiant tik paliatyviu lygiu, galima naudojant tokį rentgenoabsorbcinį užpildą kaip baritą (BaSO-i) Barito betonas susidedantis iš smėlio ir žvyro kaip užpildų bei barito, kaip rentgenoabsorbcinio užpildo, yra nuo 3,0 iki 3,6 g/cm3 tankio, o jo susilpnėjimo linijinis koeficientas yra nuo 0,15 iki 0,17 cm*1 (1,25 MeV energijoms). Tačiau apsaugos iš barito betono bendra masė tokio dydžio gama - kvantų energijai išlieka didelė, kas nulemia rimtus sunkumus kuriant apsaugą, ypač transporto priemonių apsaugą.
[0079] Minėtą nesuderinamumą galima reikšmingiau išspręsti panaudojant kaip rentgenoabsorbcinius užpildus, pavyzdžiui, feromangano konkrecijas, kaip aprašyta Rusijos Federacijos patente Nr. 2029399, bet net ir tokiu atveju bendrąją apsauginės medžiagos masę. lyginant ją su žinomomis medžiagomis, įmanoma sumažinti ne daugiau kaip 20 - 45%.
[0080] Aprašomo išradimo atveju segereguoto polidispersinio mišinio iš rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių bendros masės santykis pagal aukščiau išvestą formulę leidžia priklausomai nuo konkrečių techninių sąlygų ir, išsaugant rentgeno ir gama- spinduliavimo susilpnėjimo koeficientą, sumažinti žinomų rentgenoabsorbcinių užpildų masę apsauginėse medžiagose nuo 2 iki 20 kartų
[0081] Išradimo antrojo varianto techninis sprendimas yra gavimas rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos su žemu metalo turinčio rentgenoabsorbcinio užpildo procentiniu kiekiu, kas įgalina nepabloginant rentgenoabsorbcinių savybių sumažinti pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos storį ir masę.
[0082] Trečiajame rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos variante panaudojimas užpildo, sudaryto iš maišant segreguoto polidispersinio mišinio, turinčio nuo 10"9 iki 10"3 m dydžio metalo dalelių (kaip buvo aukščiau aprašyta), užtikrina naudojamo rentgenoabsorbcinio užpildo kokybiškai naujo efekto atskleidimą - rentgeno ir gama- spinduliavimo sąveikos su
[0083] Segreguoto polidispersinio mišinio iš rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių pritvirtinimas prie tarpinio pagrindo leidžia gauti rentgeno spindulius sugeriančią medžiagą su sunkiojo rentgenoabsorbcinio metalo turinčio užpildo tolygiu pasiskirstymu matricoje, esančioje daug mažesnio tankio, negu paties užpildo medžiaga.
[0084] Įterpimas polidispersinio mišinio, turinčio nuo 10"9 iki 10'3 m dydžio metalo dalelių į tūrį matricos, sudarytos iš bent vieno atmosferos slėgyje kietėjančio komponento ar iš kompozicijos tokio komponento pagrindu, pašalina galimybę (kaip buvo aukščiau aprašyta) suirti jį maišant susidariusiems energetiniams rentgenoabsorbciniams ansambliams iš rentgenoabsorbcinio elemento dalelių segreguoto polidispersinio mišinio ir skatina energetinių rentgenoabsorbcinių ansamblių struktūrizaciją.
[0085] Kaip tarpinį pagrindą trečiajame variante galima panaudoti tekstilinį pagrindą ir mineralinį pluoštą
[0086] Aukščiau išdėstytas rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos variantų aprašymas patvirtina išradimo realizavimo galimybę, kadangi jame naudojamos medžiagos, žinomos išradimo sukūrimo dieną. Be to yra pademonstaiota, kad išradimo esmę apibūdinančių požymių visuma yra pakankama iškeltam uždaviniui spręsti.
[0087] 1 Pavyzdys. Matricos iš suvytų lavsano gijų paviršius buvo padengtas užpildu - maišant segreguotu polidispersiniu mišiniu iš volframo dalelių. Tuo tikslu gijas pamerkė 10-čiai minučių į pseudosuskystintą (verdantį) suspausto oro srauto poveikyje tokios frakcinės sudėties polidispersinio mišinio sluoksnį: 20 mikronų -15%; 45 mikronų - 80%; 500 mikronų
[0088] Šiomis sąlygomis vyksta dalelių segregacija joms struktūrizuojantis į tarpusavyje susijusius energetinius rentgenoabsorbcinius ansamblius ir jų prisitraukimas prie gijų, todėl dalelės tarsi "privirinamos" prie gijų paviršiaus. Tokiu būdu apdirbtos gijos įgyja savybes, užtikrinančias anomalų rentgeno spinduliavimo susilpninimą.
[0089] gijos diametras - 0,3 mm;
[0090] gijos ilgis - 3200 mm;
[0091] gijos svoris prieš padengiant mechanine priemaiša iš volframo - 0,110 g;
[0092] cij(K i;\'nrK po nprlen'Mmn merhattin^ pripm^iišp iš volframo - " Ki'i gijos kietumas prieš padengiant mechanine priemaiša iš volframo - 47 H,
[0093] Tuo tarpu ansamblių iš volframo dalelių masės koncentracija gijos paviršiuje buvo 0,0017 g/cm2, gijos tūris - 0,22 cm3, o jos bendras tankis p = 0,7 g/cm3.
[0094] Apšvitinus gautą gijos pavyzdį 60 keV energijos kvantų srautu ir pritvirtinus rezultatus prie rentgeno plėvelės, buvo atlikta densitometrija lyginant su įvairaus storio standartinėmis švino plokštelėmis (palaipsninis silpnintuvas nuo 0,5 mm Pb iki 0,5 mm Pb su 0,05 mm Pb žingsniu). Išdavoje nustatyta, kad gijos rentgenoabsorbcija yra tokia pati kaip ir švino plokštelės, kurios storis 0,1 mm ar atitinkamai 0,075 mm W, kas patvirtina gijos anomaliai aukštas rentgenoabsorbcines savybes.
[0095] Be to, pagal išradimo apibrėžtį
[0096] pm= (0,01 - 0,20)pd,
[0097] kur pm - pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos (šiuo atveju -gijos)
[0098] tankis;
[0099] pa - rentgenoabsorbcinio užpildo medžiagos (šiuo atveju - volframo) tankis, gauname: pm / pa= 0,7/19,3=0,036.
[0100] Gauta santykio pm / pj reikšmė telpa diapazone pagal išradimo apibrėžtį (0,01- 0,2). 2 Pavyzdys. Prie matricos iš 0,4 cm storio tekstilinio audinio (paltinio drapo) buvo pritvirtintos segreguotos polidispersinės nuo 10"9 iki 10'3 m dydžio volframo dalelės Volframo dalelių segregaciją ir pritvirtinimą prie tekstilinės matricos atliko nusodinimo iš hidrozolio būdu nuolat jį maišant 15 minučių. Po to pavyzdį džiovino vieną parą kambario temperatūroje. Tolesnė rentgenografinė kontrolė (su 60 keV kvantų energija) parodė, kad gauto pavyzdžio rentgeno apsauginės savybės atitinka tokias pačias savybes, kokiomis pasižymi 0,015 cm storio švininė plokštelė. Toks apsaugos lygis įrodo anomaliai aukštą rentgeno spinduliavimo srauto susilpninimą, kadangi minėtas apsaugos lygis naudojant įprastas nesegreguotas užpildo daleles reikalauja matricos padengimo 100% volframo masės (o ne 53%, kaip aprašomu atveju). Iš tiesų, pagal išradimą nagrinėjamo pavyzdžio atveju, tekstilinės medžiagos bandiniui (paltiniam drapui) esant 0,4 cm storio ir 1x 1 cm2 dydžio bandinio masei esant 0,216 g, rentgenoabsorbcinio užpildo masė sudarė 0,116 g, t y. 53% visos bandinio masės. Tuo tarpu pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos tankis buvo:
[0101] t y. 100%o bandinio iš tekstilinės medžiagos masės.
[0102] Iš to yra akivaizdu, kad santykis pm / pd = 0,54 / 19,3 = 0,0279 atitinka pareiškiamą diapazoną. 3 Pavyzdys. Į matricą iš Ap - 24 markės šarnyrinės gumos, turinčios tokią sudėtį - C - 84.73%; H - 9,12%; 5 -1,63%; N - 0,58%; Zn - 2,27%; O: - 1,69% ir 100 cm3 tūri - buvo įterptas rentgenoabsorbcinis užpildas iš polidispersinių nuo 10'9 iki 10~3 m dydžio volframo dalelių, sudarantis 12% masės. Volframo dalelės gumos žaliavos sudėtyje buvo 8 valandas segreguojamos maišant mikseryje To rezultate buvo pasiekta dalelių struktūrizacija į energiją sugeriančių ansamblių sistemą
[0103] Po to gumos žaliava su rentgenoabsorbciniu užpildu buvo vulkanizuojama be slėgio. Tolesnė rentgenografinė kontrolė (su 60 keV kvantų energija) parodė, kad gauto 3 mm storio gumos pavyzdžio rentgeno apsauginės savybės prilygsta 0,11 mm storio švino apsauginėms savybėms. Toks apsaugos lygis įrodo anomaliai aukštą rentgeno spinduliavimo srauto susilpninimą., kadangi minėtas apsaugos lygis naudojant nesegreguotas užpildo daleles reikalauja matricos sudėtyje 0,16 g volframo, t y. 34% bandinio masės (o ne 12%. kaip aprašomu atveju).
[0104] Taigi, nagrinėjamo pavyzdžio atveju (gumos bandinio storis - 8 = 0,3 cm; tankis - p = 1,56 g/cm3, 1 x 1 cm dydžio gumos bandinio masei esant 0,468 g; bendrai rentgenoabsorbcinio užpildo polidispersinių dalelių masei, t.y. 12% gumos bandinio masės, esant M=0,056 g) rentgenoabsorbcinio užpildo ekvivalentinė masė, prilygdama apsauginėmis savybėmis masei M yra lygi m = 0,16 g (34% gumos bandinio masės).
[0105] Iš to yra akivaizdu, kad santykis M/m = 0,056 / 0,16 = 0,35 įeina į išradimo apibrėžtyje pareikštą diapazoną (0,05 - 0,5), kas sumažina užpildo sąnaudas, sumažina pačios apsaugines medžiagos masę ir sumažina jos gamybos kaštus. 4 Pavyzdys. Į matricą iš 311-0010 (TOCT 28379-89) markės epoksidinio grunto buvo įterptas užpildas iš superplono bazalto pluošto TK-4, prie kurio buvo pritvirtintas segreguotas maišant sferinėje porcelianinėje grūstuvėje polidispersinis nuo 10"9 iki 10° m dydžio volframo dalelių mišinys. Bazalto pluošto masės santykis su volframo mase buvo 1:3 Epoksidinį gruntą mentele kaiopščiai sumaišė su paruoštu bazalto pluoštu, grunto masės ir pluošto masės santykiui esant 9:1. Po sumaišymo gavus vientisą masę. gamtą denge lygiu sluoksniu ant kartoninių plokštelių paviršiaus ir praėjus sukietėjimo parai buvo atliekamas testas. Bandinių rentgenografinė kontrolė (su 60 keV kvantų energija) parode, kad gainto sluoksniui esant 2,06 mm storio, jo apsauginės savybės prilygsta 0,08 mm storio Pb savybėms, kas įrodo anomaliai aukštą rentgeno spinduliavimo srauto susilpninimą, kadangi minėtas apsaugos lygis naudojant nesegreguotas užpildo daleles reikalauja epoksidinės matricos sudėtyje pagal masę 38% volframo (o ne 7,5%, kaip aprašomu atveju).
[0106] Nagrinėjamo pavyzdžio atveju (5 = 2,06 mm; p =1,46 g/cm3) 1X1 cm2 dydžio epoksidinio grunto bandinio pavyzdžio masė yra 0,3 g. Tarpinio pagrindo su pritvirtintomis prie jo volframo dalelėmis bendra masė yra 0,03 g (10% bandinio masės). Tuo tarpu volframo masė sudaro 3/4 užpildo masės, t.y. 0,0225 g, kas atitinka 7,5% paties bandinio masės. Be to, volframo masė, prilygstanti 0,08 mm storio švinui, yra 0,00S * 0,75 x 19.3 = 0,1158 g, kas atitinka 38,6% bandinio masės. 5 Pavyzdys. Į sauso gipso matricą buvo įterptas 5% matricos masės sudarantis tarpinis pagrindas iš susmulkintų štapelio pluoštų (gelumbės vėlimo ir šukuotinų vilnų gamybos atliekų), prie kurių buvo pritvirtintos 20 minučių bėgyje intensyviai maišant pseudosuskystintame sluoksnyje segreguotos nuo 10"9 iki 10*3 m dydžio polidispersines volframo dalelės. Štapelio pluoštų ir volframo masės santykis buvo 1:3 Tokiu būdu paruoštą mišinį kaiopščiai sumaišė kol buvo gauta vientisa gipso pluošto masė, į kurią po to pyle vandenį, vėl kruopščiai permaišė ir iš gautos skystos fazės darė 1X1 cm ploto ir 1 cm storio bandinių atliejas. Bandiniams išdžiūvus ir sutvirtėjus jie buvo testuojami (su 60 keV kvantų energija). Rentgenografinė kontrolė ir paskesnis palyginimas su palaipsniniu švino silpnintuvu parodė, kad gauti bandiniai turi tokias pačias apsaugines savybes, kaip ir 0,04 cm storio švino plokštelė. Toks apsaugos lygis įrodo anomaliai aukštą rentgeno spinduliavimo susilpninimą, kadangi toks pats apsaugos lygis gali būti pasiektas naudojant nesegreguotas užpildo daleles tik volframo dalelėms sudarant 26,32% masės (o ne 3,75%, kaip aprašomu atveju). Nagrinėjamo pavyzdžio atveju (gipso bandinio storis -1 cm, jo tankis - 1,32 g/cm3) bandinio masė yra 1,32 g. Todėl volframo dalelių masės dalis bandinyje sudaro: 1,32 >; 0,05 x 0,75 = 0,0495 g,
[0107] t.y. 3,75% visos bandinio masės. Tuo tarpu volframo masė prilygstanti 0,04 mm storio švinui (pagal rentgenografinės kontrolės rezultatus) yra lygi
[0108] Aukščiau išnagrinėti konkrečių rentgeno spindulius sugeriančių medžiagų pavyzdžiai (variantai) ir jų gavimo būdai įrodo medžiagų pramoninį pritaikomumą pasirinktoje technikos srityje.
1. Rentgeno spindulius sugerianti medžiaga, susidedanti iš matricos su pritvirtintu metalo turinčiu užpildu iš dispersinių dalelių, besiskirianti tuo, kad užpildui naudoja maišant segreguotą polidispersinį mišinį, susidedanti iš 10"9 - 10"3 m dydžio metalo dalelių, o matricai naudoja tekstilinį pagrindą, kur dalelės yra pritvirtintos prie jo paviršiaus, o pačios rentgeno spindulius sugeriančios medžiagos tankis jos rentgenoabsorbcinėms savybėms esant vienodoms su rentgenoabsorbcinio užpildo dalelių medžiagos savybėmis yra apibrėžtas santykiu