LT3089B

GREITO VERPIMO SIŪLAI POLIKAPROLAKTAMO PAGRINDU IR JŲ GAMYBOS BŪDAS

STRECH-SPINNED ARTIFICIAL FILAMENTS BASED ON POLYCAPROLACTAM AND MANUFACTURE THEREOF

Referatas

[LT] Pluoštas iš polikaprolaktamo santykinio klampumo RV nuo 2,0 iki 3,0(klampumas matuojamas ištirpinus 1 g. pluošto 100 ml 96 svorio % sieros rūgštyje) gaunamas@(a) Ekstruduojant daugiausiai iš polikaprolaktamo sudarytą lydalą per filjerą, taip suformuojant polikaprolaktamo gijas;@(b) Atvėsinant taip pagamintas gijas ir@(c) Atvėsintus filamentus nuimant mažiausiai [3600+1250,(3,0-RV)] m/min greičiu,@kadanaudotas verpimui polikaprolaktamas sintetinamas dalyvaujant mažiausiai vienai dikarboninei rūgščiai, parinktai iš šių organinių rūgščių grupių:@-C4-C10-alkandikarboninių rūgščių;@-C5-C8-cikloalkandikarboninių rūgščių;@-Benzol- ir naftalindikarboninių rūgščių, galinčių turėti iki 2 sulfo grupių, kurių molėkulėse karboksilinės grupės nėra gretimos;@-N-C1-C6-alki-N,N-di(C4-C10-alkankarboninių rūgščių) aminų;@-1,4-piperazin-di(C1-C10-alkankarboninių rūgščių), o taip pat šių siūlų panaudojimas pluoštinių medžiagų ir tekstilinių gaminių gamyboje.

[EN]

Aprašymas

[0001] Pateiktas išradimas susijęs su pluoštu iš polikaprolaktamo santykinio klampumo RV nuo 2,0 iki 3,0 (nustatoma matuojant klampumą tirpalo, gauto 1 g siūlų ištirpinus 100 ml 96 masės % sieros rūgštyje), gaunamą sekančiu būdu: (a) ekstruduojant didžiąją dalimi iš polikaprolaktamo sudarytą lydalą per filjerą ir tokiu būdu suformuojant polikaprolaktamo filamentus;

[0002] (c) priimant • atvėsintus filamentus ma?iausiu [ 3600 + 1250.(3,0-RV)] m/min greičiu;pluošto formavimo procese naudojamas polikaprolaktamas gaminamasdalyvaujant mažiausiai vienai dikarbboninei rūgščiai, parinktai iš šių rūgščių šeimų: -C₄-C₁₀-alkandikarboninės rūgštys,

[0003] -benzol- ir naftalindikarboninės rūgštys, galinčios turėti iki dviejų sulfogrupių, kurių molekulėse karboksilinės grupės nėra gretimos, -N-C_į-Cg-alkil-N, N-di (C₄-C₁₀-alkankarboninių rūgščių) aminai, -1, 4-piperazin-di (C_j-C_^-alkankarboninės rūgštys).

[0004] Toliau išradime aprašomas šių siūlų gamybos būdas, jo ritaikymas tekstilės gaminių gamyboje, taip pat iš šių siūlų pagaminti tekstilės gaminiai.

[0005] Bendru atveju poliamidų verpimo metu iš filjeros išėję siūlai yra nuimami didesniu nei 3000 m/ min greičiu, tuo tarpu kai tipinio formavimo atveju maksimalūs verpimo greičiai yra apie 1200 m/ min.

[0006] Aplamai, lyginant su tradiciniu, verpimu, greitasis verpimas yra pranašesnis dėl savo didesnio našumo. Kai kuriais atvejais ( būtent polikaprolaktamo atveju) galima, atsižvelgiant \ aplinkybes, sutaupyti vieną technologinę operaciją - siūlų pratempimą. Sekantis greitojo verpimo pranašumas yra tas, kad siūlų verpimo ir suvyniojimo i, rites procesai kaip taisyklė yra r. ažiau priklausomi nuo drėgmės kiekio ir supančios patalpos oro temperatūros, neg\ i verpiant tradiciniu būdu. Toliau, lyginant su tradiciniu būdu suverptais siūlais, greituoju būdu suverptų ir suvyniotų ' i, pakuotes siūlų rodikliai sandėliuojant iki tolesnio perdirbimo išlieka geresni. Greito verpimo siūlai ypač gerai tinka pratempimui- tekstūravimui, pratempimui-metimui ir pratempimui- šlichtavimui.

[0007] Pratempimo- tekstūravimo operacija yra suprantama kaip vienalaikis siūlo pratempimas ir tekstūravimas, kada tekstūruoj ant dėl kryptingos makromolekulių orien-tacijos yra gaunama speciali pluošto struktūra. Taip yra pasiekiamas lyginant su lygiais siūlais aukštesnis siūlo elastingumas, putlumas ( tūrio užpildymas) ir šiluminė izoliacija. Norint pagerinti tolimesni, perdirbimą, tokie siūlai gali būti įriebinti ir / arba susukti.

[0008] Gaminant metmenini, trikotažą arba audinius, metmaninėje mezgimo mašinoje arba audimo staklėse dideli, siūlų kieki, reikia išdėstyti kaip metmenis lygiagrečiai vienas šalia kito. Tam tikslui šimtai ir tūkstančiai siūlų yra suvyniojami kartu ant vieno taip vadinamo metimo veleno. Šalia to, siekiant pagerinti ₃iūlų kompaktiškumą ir perdirbamumą, neretai ₃iūlai yra susukami, i, riebinami, paraf inuojami arba šlichtuojami. Toliau didinant siūlų skaičių gali būti sujungti keletas tokių metimo velenų. Metimo veleno gamyba gali būti derinama su bendru visos % siūlų gniūžtės pratempimu ( pratempimas- metimas) , o taip. pat " siūlų gniūžtės šlichtavimu '( pratempimas- šlichtavimas), kuomet siūlai užnešto ant jų šlichtavimo preparato apvalkalėlio dėka geriau apsaugomi mechaniškai.

[0009] Pratempimo operacija, kaip žinoma, gali būti prijungta prie verpimo operacijos arba i, ją integruota.

[0010] EP- B 201, 189 patentuose yra aprašyta poliamido filamentų gamyba verpiant iš lydalo, kuri skiriasi tuo, kad polimerų mišinio lydalas, turintis mažamolekuli, priedą - vandeni,, su santykiniu klampumu nuo 2, 0 iki 3, 0 ( išmatuota 96%- inėje sieros rūgštyje) yra ekstruduoj amas, susidarę filamentai atvėsinami, atvėsinti filamentai didesniu nei 3200 m/ min greičiu tempiami. Čia nėr aprašyti siūlai iš polikaprolaktamo, pagaminto dalyvaujant • dikarboninėms rūgštims kaip grandinės reguliatoriams.

[0011] Patentuose DE- A 4, 019, 780 yra aprašytas polikaprolaktamo gamybos būdas dalyvaujant grandinės reguliatorių funkciją atliekančioms dikarboninėms rūgštims. Iš ten aprašyto polikaprolaktamo ( santykinis klampumas RV=2_f36) greito verpimo būdu esant formavimo greičiui 4250 m/ min pagaminti siūlai pasižymi standartiniu siūlų stiprumu ir trūkimo išti, sa.

[0012] Greito verpimo būdu gautų pratemptų arba pratemptų-tekstū- ruotų siūlų trūkumas yra tas, kad jų trūkimo jėgos rodiklis yra žemesnis nei tradiciniu būdu suverptų ir iki tokios pat trūkimo išti, sos pratemptų, o taipogi tekstūruotų siūlų rodiklis. Sekantis tokių greito verpimo siūlų trūkumas yra tempimo jėgos kitimo dinamika tempiant siūlus, fiksuojama matuojant tempimo jėgą priklausomai nuo siūlo ilgio pokyčio (tempimo jėgos-išti,sos kitimo kreikė) . Šie pokyčiai yra nepakankamai dideli, t.y., ši kreivė paprastai yra lėkšta.

[0013] Lyginant su greito verpimo poliamidu 66 {poliheksametilenadipamidas), greito verpimo polikapralaktamo siūlai, esant vienodoms siūlų ištisoms, po pratempimo-tekstūravimo operacijos i,gauna dar vieną trūkumą - blogiau išlaiko putlumą.

[0014] Šio išradimo tikslas buvo pagaminti greito verpimo siūlus iš polikaprolaktamo, kurie neturėtų aukščiau paminėtų trūkumų. Tokie siūlai privalėtų pasižymėti didesniu tempimo jėgos kitimu deformuojant, t.y., statesne tempimo-išti,sos kitimo kreive, pagerinta trūkimo jėga ir, t&kstūruotų siūj.ų atveju, pagerintu putlumo išlaikymu.

[0015] Atsižvelgiant i, tai ir buvo sukurti paminėtomis charakteristikomis pasižymintys siūlai.

[0016] Taip pat buvo sukurtas šių siūlų gamybos būdas ir rastas jų pritaikymas tekstilės gaminių gamyboje.

[0017] Pagal ši, išradimą yra verpiamas lydalas, turintis aukščiau aptartą polikaprolaktamą, gauti ir atvėsinti filamentai formuojami mažiausiai [ 3600+1250.(3,0 - RVJ] m/min greičiu; optimalus mažiausias greitis sudaro ( 3800+1250.(3,0 - RV)] m/min. Esant didesniems nei [3600+1250.(3,0 - RV)] m/min greičiams atsiranda nelauktas trūkimo jėgos padidėjimas. Tai aiškinama tuo, kad, kuo parenkamas verpimo greitis yra aukščiau-[3600+1250.(3,0 - RV)] m/min greičio ribos esant duotajam RV rodikliui_; tuo didesnis yra tokiu bndu suverptų siūlu trūkimo jėgos padidėjimo laipsnis. Mūsų patyrimas rodo, jog prekinis polikaprolaktamas arba visiškai nerodo šio efekto arba rodo tik nežymiu laipsniu (žr. palyginamąja, pavyzdi,) . Remiantis ligšioliniais tyrimais pastebėta, kad esant žemesniems nei [ 3600+1250.(3,0 - RV)] m/min. verpimo greičiams prie duoto RV, šisr efektas neatsiranda.

[0018] Aukščiausia verpimo greičio riba yra ne didesnė kaip 8000 m/min ir pagrinde priklauso nuo verpiamo lydalo klampumo bei naudoto verpimo įrenginio.

[0019] Verpiamo polikaprolaktamo santykinis klampumas RV kaip taisyklė yra intervale nuo 2,0 iki 3,0 (išmatuota ištirpinus 1 g naudojamo polikaprolaktamo 100 ml' 96%-nėje sieros rūgštyje .prie 25°C temperatūros); labiausiai tinkamas RV yra intervale nuo. 2,3 iki 2,9. Polikaprolaktamas su didesniu nei 3,0 RV klampumu greitam verpimui yra per klampus; mažesnis nei 2,0 polikaprolaktamo RV neleidžia-stabiliai verpti pluošto.

[0020] Pagal šį išradimą santykinis suverptų siūlų klampumas RV yra tarp 2,0 ir 3,0 (matuojant klampumą tirpalo, turinčio 1 ę polikaprolaktamo 100 ral 96%_~inės sieros rūgšties 25°C temperatūroje); tinkamiausias RV yra intervale nuo 2,3 iki 2,9.

[0021] Pagal išradimą yra naudojami polikaprolaktamai, pagaminti dalyvaujant mažiausiai vienai dikarboninei rūgščiai, atliekančiai grandinės reguliatoriaus funkciją. Tokie polikaprolaktamai yrs žinomi, pvz., iš US-A 3,386, 976 ir DE-A 40 19 780 patentų aprašymų. Šiame patente aprašomo polikaprolaktamo .gamyba vykdyta remiantis DE-A 40 19 780 patente aprašytu vienapakopiu būdu.

[0022] Polimerizuojant polikaprolaktamą yra tikslinga kaip iniciatorių naudoti vandeni, ir atliekančias grandinės reguliatoriaus funkciją dikarbonines rūgštis esant proceso temperatūrai nuo 230°C iki 300°C, optimaliausiai nuo 240°C iki 290°c: Polimerizacijos vykdymui pritaikyti įrenginiai yra specialistams žinomi ir aprašyti, pvz., patentuose DE-ASen 2, 448, 100, 1, 495, 198 ir EP-B 20, 946.

[0023] X reakci-ją įvedamo kaip iniciatorius naudojamo vandens kiekis

[0024] „vyruoja tarp 0,1 ir 5 svorio %, optimaliausias kiekis tarp 0,5 ir 3,0 svorio •% (skaičiuojant nuo polikaprolaktamo masės).

[0025] Kaip dikarbonines rūgštys naudojamos tokios, kurios hidrolitinės kaprolaktamo polimerizacijos metu veiJtia

[0026] i i

[0027] polimerizacijos bei verpimo sąlygomis neskyla, nekeičia spalvos arba su jomis nevyksta • jokie kiti nepageidaujami reiškiniai. Netinkamos yra tokios dikarbonines rūgštys, kurios, pvz., dėl ciklų susidarymo gali veikti kaip grandinės nutraukėjos. Netinkamų dikarboninių rūgščių pavyzdžiais gali būti paminėtosios gintaro ir ftalio rūgštys, ciklizacijos dėka veikiančios kaip grandinės nutraukėjos.

[0028] Tinkamos dikarbonines rūgštys yra, pavyzdžiui,

[0029] C₄-C₁₀-alkandikarboninės rūgštys, kaip: adipino, pimelino, kamščio, azelaino, sebacino rįigštys, undekanodi- ir dodekanodikarboninės rūgštys; tinkamiausia yra adipino rūgštis, C5- C8- cikloalkandikarbonines rūgštys, kaip: ciklopentan-1, 3- dikarboninė rūgštis, cikloheksan- 1, 4- dikarboninė rūgštis; tinkamiausia cikloheksan- 1, 4- dikarboninė rūgštis,, .

[0030] benzolo ir naftalindikarboninės rūgštys, turinčios iki dviejų sulfogrupių, tame tarpe ir jų atitinkamų šarminių metalų druskų, kurių karboksilinės grupės nėra gretimos, kaip, pvz., tereftalio, izoftalio, naf. talin-2, 6- dikarboninė rūgštis, . 5- sulfoizoftalio rūgštis;

[0031] tinkamiausios yra • tereftalio, izoftalio ir 5-sulfoizoftalio rūgštys bei jų mišiniai,'

[0032] N- Cj^- Cę- alkil- N, N- di ( C4- C10- alkankarboninių rūgščių) aminai kaip N- metil- N, N- di ( kapro rūgšties) aminas, N-metil- N, N- di ( acto rūgšties) aminas,

[0033] lf 4- piperazin- di ( C^ Cį- alkankarboninės rūgštys"), kaip lf4- piperazin- diacto rūgštis, 1, 4- piperazin- dipropiono rūgštis, 1, 4- piperazin- dibutaho rūgštis, 1, 4- piperazin-dipentano rūgštis, 1, 4- piperazin- diheksano . rūgštis, geriausiai tinka 1,' 4- pierazin- diacto rūgštis ir 1, 4-piperazin- dipropiono rūgštis.

[0034] P_bliamidiniai siūlai su dikarboninėmis rūgštimis, turinčiomis tretinio amino grupes, gali būti lengvai nudažomi anijoniniais dažais.. Tai pageidautina tais atvejais, kai norima pasiekti ypatingai intensyvias spalvas.

[0035] Sulfogrupes turintys pluoštai kaip taisyklė yra lengvai dažomi katijoniais dažais. Ir priešingai, tokių pluoštų imlumas anijoniniams dažams, randamiems_', pvz., maisto produktuose ir gėrimuose, sumažėja, kas, kaip taisyklė, sumažina pluošto teplumą.

[0036] Dikarbonines rūgštis yra tikslinga pridėti polimerizacijos zonos" pradžioje, kad būti} užtikrintas visiškas jų susimaišymas su. besipolimerizuojančiu lydalu. Dikarbonines rūgštis taip pat galima pridėti prieš arba polimerizacijos metu..

[0037] Pridedamų dikarboninių rūgščių kiekis kaip taisyklė svyruoja nuo v

[0038] 0, 05 iki 0, 6 ypač nuo 0, 1 iki 0, 5 molinių %, skaičiuojant nuo kaprolaktamo.

[0039] #

[0040] Be jau paminėtų dikarboninių rūgščių kaip grandinės reguliatorius galima naudoti ir N, N- di-( Cį- C6-alkil)' amino- ( C2- C12- alk' il) aminų priedus, jeigu norima pagerinti siūlų dažymąsi anijoniniais

[0041] Kaip pavyzdžius galima paminėti 2-^ ietilamino- l- etilaminą, 6- dimetilamino- l- heksilaminą, 3- dimetilamino- l- propilaminą, 3- dietilamino- l- propilaminą, labiausiai tinkamas yra 3-dimetilamino- l- propilaminas, 3- dietilamino- l- propilaminas.

[0042] Geriausiai tinka N, N- di~ ( Cj- C^- alkil) amino-( C2- C12-alkil) amino tipo diaminai. Jų kiekis dažniausiai svyruoja nuo 0, 05 iki 0, 3, geriausiai nuo 0, 1 iki 0, 3 molinių %, skaičiuojant nuo kaprolaktamo. Mažesnis nei 0, 05 molinių* % kiekis neduoda kiek žymesnio dažymosi savybių pagerėjimo; esant didesniam nei 0, 3 molinių %. kiekiui, šių diaminų kaip grandinės nutraukejų efektyvumas išauga per dideliu laipsniu.

[0043] Be paminėtų dikarboninių rūgščių kaip grandinės reguliatorius taip pat galima naudoti pirminius monoaminus, jeigu norima sumažinti karboksilinių grupių kieki, produkte ir pagerinti jo lydalo stabilumą.

[0044] Kaip pirminiai monoaminai tinka C4- C12- alkilaminai ir Cg- aril- C^- C^- alkilaminai kaip: butil-, pentil-, heksil-, heptil-, oktil-, nonil-, decil-, undecil- ; dodecilaminas, fenilmetil-, feniletil-, fenilpropil- ir fenilbutilaminas; geriausiai tinka heksilaminas, oktilaminas, decilaminas ir feniletilaminas.

[0045] Pridedamų pirminių monoaminų kiekis dažniausiai svyruoja nuo 0, 05 iki 0, 5 molinių %, tinkamiausias kiekis - nuo 0, 1 iki 0> 4 molinių %, skaičiuojant nuo kaprolaktamo.

[0046] Aplamai polimerizaciją galima' vykdyti esant nuo 100 iki 2000 kPa slėgiui. Tinkamiausia yra nepertraukiamai vykdoma polimerizacija esant vienodam slėgiui intervale nuo 100 iki 190, tinkamiausiai nuo 100 iki 170 kPa ( matuojant garų fazėje virš polimerizacijos zonos, kada lydinyje išlaikomas nuo 0/ 1 iki 0, 5., tinkamiausiai nuo 0, 1 iki 0, 4 svorio % vandens kiekis). Tai reiškia, kad viršuje, i, reakcijos zoną ivestas perteklinis vandens kiekis priklausomai nuo esamo slėgio yra pastoviai nudistiliuojamas, tam kad būtų išlaikomas aukščiau paminėtas vandens kiekis.

[0047] Paprastai polimerizacijos procesas tęsiasi nuo 5 iki 20 h' ( tinkamiausia trukmė 8— 12h), jo trukmė priklauso nuo pageidaujamų produkto savybių.

[0048] Polikaprolaktamą iš polimerizacijos zonos tikslin-giausia pašalinti jos apačioje.

[0049] Chemiškai surištų dikarboninių rūgščių kiekis ( nustatomas hiarolizuojant polikaprolaktamą ir po to analizuojant) ekstraguotame ir išdžiovintame galutiniame produkte paprastai svyruoja nuo 5 iki 60 mMol/ kg optimaliausias kiekis - nuo 10 iki 50 mMol/ kg). Esant žemesniam nei 5 mMol/ kg kiekiui nepasiekiamas pageidautinas greito verpimo būdu suverptų siūlų savybių pagerėjimas. Esant didesniam nei 60 mMol/ kg kiekiui polimerų gavimui reikalingo santykinio klampumo ir tuo pačiu norimos molekulinės masės pasiekti neįmanoma.

[0050] Jei galutinis produktas taip pat turi ir chemiškai surištus diaminus, jų kiekis turėtų būti intervale nuo 5 iki 30 mMol/ kg ( tinkamiausias kiekis - nuo 10 iki 30 mMol/ kg), tuo tarpu kai chemiškai surištų dikarboninių rūgščių—- kiekis kaip taisyklė yra intervale nuo 10 iki 50, geriausiai nuo 15 iki 50 mMol/ kg.

[0051] " andeniu ekstraguojamų monomerų ir oligomerų likučių kiekis verpimui paruoštame polikaprolaktame parenkamas intervale nuo 0 iki 2, tinkamiausiai' nuo 0 iki 1 svorio % polikaprolaktamo. Vandens kiekis verpimui paruoštame polikaprolaktame yra kaip taisyklė žemiau 0, 4, geriausiai nuo 0, 02 iki 0, 15 svorio %.

[0052] Pagal išradimo aprašymą paruošti nesukti siūlai- turi trūkimo ištįsą nuo 30 iki 100%, tinkamiausiai nuo 40 iki 90%. Siūlų sukimo operacijos dėka trūkimo ištisą norint galima dar sumažinti.

[0053] Verpimui paruoštas polikaprolaktamas, o taip pat iš jo gauti siūlai gali turėti įprastus priedus ir pagalbines perdirbimo priemones. Šių medžiagų kiekis kaip taisyklė siekia 5, geriausiai iki 3 svorio %, skaičiuojant nuo bendros polikaprolaktamo masės.

[0054] Įprasti priedai,. pvz., yra stabilizatoriai ir antioksidantai, priemonės prieš termini, skilįmą ir ultravioletinius spindulius, dažai, pigmentai, matizatoriai ir antistatikai.

[0055] Antioksidantais ir termostabilizatonais yra, pvz., steriškai blokuoti fenoliai, hidrochinonai, fosfitai ir jų dariniai bei pakeisti šių grupių atstovai, šių junginių mišiniai, taip pat vario junginiai kaip vario-(I)-jodidas ir vario-(II)-acetatas.

[0056] UV-stabilizatorių pavyzdžiais yra pakeisti rezorcinai, salicilatai, benzotriazolai ir benzofenolai, kurie gali būti pridedami kiekiais iki 1 svorio %; tam taip pat tinka ir dvivalenčio mangano junginiai.

[0057] Tinkamais dažais yra organiniai pigmentai ir įprasti verpimo lydalų dažymo dažai, kaip, pvz.-, chromo- arba vario kompleksiniai junginiai, taip pat neorganiniai pigmentai - titano dioksidas ir kadmio sulfidas, geležies oksidas arba suodžiai.

[0058] Kaip antistatikus galima naudoti įprastas medžiagas, pvz., polialkilenoksidus ir jų darinius.

[0059] Priedai gali būti pridedami kiekvienoje pagal išradimą gaminamų siūlų gamybos pakopoje, tačiau stabilizatorius tikslinga pridėti iš anksto, kad jų apsauginis veikimas pasireikštų jau pradžioje. Remiantis tuo stabilizatoriai pridedami jau" polimerizacijos vykdymo metu, jei tik jie netrukdo šiam procesui.

[0060] Pagal išradimą gaminami siūlai kaip žinoma gali būti pratempti, susukti, suričiuoti, pratempti .Tiesti (suvynioti ant mestuvų), pratempti-šlichtuoti arba pratempti-tekstūruoti.

[0061] Taip vadinamų lygių siūlų pratempimas gali būti sutapatintas su greitu verpimu arba vykdomas atskirai. Pratempimo-metimo pratempimo-tekstūravimo ir pratempimo-šlichtavimo operacijos dažniausiai yra vykdomos atskirai nuo greito verpimo operacijos.

[0062] Pagal išradimą pagaminti siūlai kaip žinia gali būti perdirbti j, pluoštą. Tekstiliniai gaminiai gali būti gaminami iš jų audimo arba mezgimo būdu.

[0063] Pagal išradimą pagaminti greito, verpimo siūlai už esamus pranašesni tuo, kad jie turi pagerintą trūkimo stiprumą, yra charakterizuojami statesne tempimo jėgos ištįsos kreive bei pasižymi stabilesniu putlumu. Remiantis ligšioliniais stebėjimais, šie siūlai turi mažesni,-~- pratampos defektų kieki, nei iki šiol žinomi greito verpimo polikaprolaktamo siūlai.

[0064] Sekantys tyrimai parodė, kad pagal išradimą panaudotasis polikaprolaktamas" pasižymi sumažintu • lydalo elastingumu, taip pat iš jo gaminamų gijų sudarymo procese pastebima specialia polimerinių kristalų morfologija. Manoma, kad pagal išradimą pagamintų siūlų pagerintos savybės yra susietos' su polimero lydalo ypatingomis elastinėmis savybėmis bei savita pluošto morfologija.

[0065] •i.

[0066] Polikaprolaktamo sintezei buvo naudotas VK- tipo vamzdinis reaktorius, aprašytas EP- A 20, 946 su pirmosios reakcijos zonos turinio maišymu. Reaktoriaus tūris 340 1, jis apšildomas alyva.

[0067] Polikaprolaktamo bei iš jo suverptų siūlų santykinis klampumas RV buvo nustatytas prie 25°C ištirpinus »lg polimero 100 ml 96 svorio %- inės sieros rūgšties.

[0068] >

[0069] Drėgmės kiekis medžiagoje buvo nustatytas garų slėgio matavimo metodu, Akermano prietaiso pagalba.

[0070] Chemiškai surištos dikarboninės rūgšties ir chemiškai surišto diami.no kiekis yra gautas skaičiuojant iš priedų kiekio. Jų kieki, taip pat galima nustatyti hidrolizuojant polikaprolaktamą praskiestoje mineralinėje rūgštyje ir po to gautą .hidrolizatą analizuojant.

[0071] Polikaprolaktamo lydalo elastingumą charakterizuoja pagal išradimą su dikarbonine rūgštimi pagamintų pavyzdžių elastinio lankstumo Je santykis su propioninės rūgšties turinčio standartinio produkto lankstumu J_Cikortr esant vienodam pavyzdžių klampumui. Je ir ^Je.icont'r nustatyti matuojant osciliacini,

[0072] poslinki,.

[0073] Matavimai buvo vykdomi dinaminiu reometru-spektometru RDS2 (firma Rheometrics) prie 250°C temperatūros esant poslinkio amplitudei 0,3 ir naudoj-ant p'lokštė-plokštė matavimo sistemą (diametras 25 mm, atstumas 1 mm). Buvo išmatuotas integralinis modulis G' ir nuostolių modulis G" esant kampiniam dažniui nuo 0,3 iki 100 rad/sek. Matavimų kreivėje buvo fiksuojamas kampinis dažnis, prie kurio nuostolių modulis pasiekdavo reikšmę G"=10³Pa. ElastingumasJ_e apskaičiuojamas iš tame taške

[0074]

[0075] Analogiškai buvo nustatytas to paties klampumo pavyzdžio su propionine rūgštimi lankstumas. Lydalo elastingumo santykinis rodiklis R buvo apskaičiuotas kaip šių dydžių santykis (2 lygtis):

[0076] R išreiškia reologini, dydi,, leidžianti, labai tiksliai nustatyti lydalų elastingumo skirtumus.

[0077] Trūkimo išt_įsa buvo nustatyta prietaisu Uster-Tensorapid- I, esant neorentuotų siūlų ( POY) bandinio ilgiui 200 mm, pratemptų ir tekstūruotų siūlų - 500 mm. Bandymo laikas iki siūlų suirimo truko 20±2 sekundžių. POY bandinių atveju įtempimo prieš įtvirtinant pavyzdį jėga sudarė 0, 025cN/ dtex., pratemp. tų siūlų atveju - 0, 05 cN/ dtex ir tekstūruotų siūlų atveju - 0, 2 cN/ dtex.

[0078] Apskaičiuojama įvertinant siūlo linijinį tankį trūkimo jėga ( specifinė trūkimo jėga) randama iš 3 lygties:

[0079] kur Fu yra trūkimo jėga ( cN), o Tt_v - pradinis siūlo linijinis tankis ( dtex) . Kaip trūkimo jėga naudojama trūkimo jėgos - ištįsos matavimo eksperimento didžiausia jėgos reikšmė.

[0080] Trūkimo ištįsa E_H buvo apskaičiuota iš 4 lygties kaip ilgio pokyčio delta" I, pasiekus t. ūkimo jėgą, santykis su bandinio pradiniu ilgiu I:

[0081] kur delta I yra bandinio ilgio skirtumas, esant trūkimo jėgai F_H, o Iv - pradinis bandinio ilgis.

[0082] Vykdant šiuos tyrimus kartu buvo brėžiamos trūkimo jėgos- ištįsos kitimo diagramos.

[0083] Siūlų metimo defektai buvo nustatomi Lindly Standard Yarn Inspector ( serija 1900) esant 600 m/ min metimo greičiui.

[0084] Tekstūruotų siūlų putlumo laipsnis buvo nustatomas pagal DIN 53 840.

[0085] Tekstūruotų siūlų putlumo stabilumas buvo nustatomas pagal DIN 53 840.

[0086] Mažų kampų rentgenografi jos metodu (RKWS) buvo tiriama kai kurių atrinktų suverptų siūlų pavyzdžių morfologija. RKWS tyrimai buvo pravesti naudojant žemo vakuumo Kiessig'o detektorių. Kolimatoriaus sklendės skersmuo buvo nuo 0,4 iki 0,3 mm. atstumas A tarp bandinio ir foto plokštelės (AGFA-GEVAERT, Osray M3) - 400 mm. Su grafitiniu monochromatiniu filtrą buvo gautas 37 kV ir 36 mA pajėgumo spinduliuotuvo spindulys (bangos ilgis X =0,15418 nm) . RKWS tyrimams POY siūlai buvo suvynioti ant rėmelio taip, kad būtų tiksliai išlaikytas atskirų gijų lygiagretumas. Nuo 0,7 iki_' 1 mm storio pluošto gniūžtė buvo švitinama statmenai rentgeno spinduliais, esant vertikaliai pluoštų ašiai. Ekspozicijos laikas truko 20 arba 40 h.

[0087] Iš kristalinių-amorfinių POY pluošto sričių ant RKWS foto plokštelės atsiradę meridianiniai refleksai įvertinti fotometro (mikrodensitometras 3CS, firma Joyce Loebl) pagalba, naudojant pilką skale -u juodumo laipsniu D=0,95. Gautos fotometrinės kreivės pusinis plotis yra dydis, išreiškiantis kristalinių fibrilų stori, statmenai pluošto ašiai. Laterialini, kristalų stori, # apytikriai galima užrašyti:

[0088] kur X yra rentgeno spindulių bangos ilgis, B(rad) yra fotometrinės kreivės pusinis plotis, išmatuotas lanko vienetais. B (rad) apskaičiuojamas iš 1 6 "lygties:

[0089]

[0090] Verpiant polikaprolaktamas išlydomas ekstruderyje ( firma Barmag 3E- 24S, 38 mm diametro šnekas, L/ D=24) ir išspaudžiamas per filjerą su 12 skylučių ( skylutės diametras 0, 2 mm, kapiliaro ilgis 0, 4 mm). Gautos gijos iš pradžių nukreipiamos per prapučiamą šachtą ( aukštis 1600 mm, skersinis prapūtimas 22°C ir 65% santykinės drėgmės oru esant 0, 4 m/ s greičiui), po to per 2000 mm aukščio šachtą, priimamos i, bandyminę verpimo vietą

[0091] ( Firma EMS- Inventa> per du 150, mm skersmens verpimo diskus ir suvyniojamos \ pakuotes - ričiavimo mašinoje ( firma Barmag SW 46 1S- 900).

[0092] Atstumas tarp filjeros ir i, riebinimo mechanizmo suęlarė 1300 mm. ;

[0093] Pratempimas buvo vykdomas šaltu būdu pr' a. tempimo- sukimo mašinoje 740 m/ min greičiu ( J5/ 10a, firma Rieter).

[0094] Pratempimas- tekstūravimas buvo vykdomas, pratempimo-tekstūravimo mašinoje Barmag FK6L- 10 nuo 600 iki 800 m/ min greičiu.

[0095] A. FOLIKAPROLAKTAMO SINTEZĖ

[0096] Išlydytas 0, 5 svorio % vandens ir 0, 53 svorio % tereftalio rūgšties kaip grandinės reguliatoriaus • turintis kaprolaktamas tolydžiai maišant buvo i, vestas i, VK- reaktoriaus pirmąją reakcijos zoną, esant normaliam slėgiui. Debitas sudarė 25 kg/ h. Tuo pat metu i, piicnąją polimerizacijos zoną 225 g/hkiekiu buvo įvestas mišinys iš 70 svorio % polikaprolaktamo (RV=1,9) ir 30 svorio % titano dioksido (Anatas-modifikacija). -Pirmosios reakcijos zonos temperatūra buvo 252°C. Sekančiose reakcijos zonose atsiradęs polimerizacijos šilumos perteklius buvo nuvestas vėsinant vidiniais šilumokaičiais. Paskutinės reakcijos zonos temperatūra siekė 265°C. '

[0097] Po ekstrakcijos verdančiu vandeniu ir džiovinimo, polimerizacijos produktas turėjo santykini, klampumą 2, 39, 36 mMol/kg chemiškai surištos tereftalio rūgšties ir 0,3 s• vorio % titano dioksido bei 0,*046 svorio % drėgmės. Elastinis lankstumas Je sudarė 8,3.10⁶ .Pa_"¹, jos santykinis vienetas R=0,78.

[0098] Kaprolaktamas buvo polimerintas su 0,80 svorio % tereftalio rūgšties kaip grandinės reguliatoriaus sąlygomis, aprašytomis 1 pavyzdyje. Polimerizacijos mišinio debitas sudarė 30 kg/h, titano dioksido mišinys buvo įvedamas 270 . g/h kiekiu. Kitos eksperimento sąlygos išlaikytos kaip 1 pavyzdyje. •

[0099] Produkto santykinis klampumas sudarė 2,32, jame buvo 54 mMol/kg chemiškai surištos tereftalio rūgšties. Elastinis lankstumas J_c sudarė 5,1.10_~⁶ Pa_"¹ ir R=0,48. Titano dioksido kiekis buvo 0,3 svorio %, likutinė drėgmė - 0,016 svorio %.

[0100] .0,7 svorio % vandens turintis kaprolaktamas buvo polimerintas 30 k.Pa slėgyje dalyvaujant 0,21 svorio % tereftal'io rūgšties kaip grandinės reguliatoriui. Polimerizacijos debitas sudarė 34 kg/h. Pirmosios

[0101] reakcijos zonos temperatūra siekė 240°C. Polimerizacijos metu titano dioksidas pridėtas nebuvo.

[0102] Produkto santykinis klampumas buvo 2, 71, jis turėjo 14mMol/ kg chemiškai surištos tereftalio rūgšties.

[0103] 0, 6 svorio % vandens turintis kaprolaktamas buvo polimeri' ntas naudojant 0, 29 svorio % tereftalio rūgšties kaip grandinės reguliatoriaus sąlygomis, analogiškomis aprašytoms 3 pavyzdyje. Pirmosios reakcijos zonos temperatūra siekė 245°C. Kitos eksperimento sąlygos išlaikyto' s kaip 3 pavyzdyje. ' Polimerizacijos metu titano dioksidas pridėtas nebuvo,

[0104] Produkto santykinis klampumas buvo 2, 71, jis turėjo 19 mMol/ kg chemiškai surištos tereftalio rūgšties. Likutinės drėgmės kiekis sudarė 0,^, 021 svorio %.

[0105] 0, 6 svorio % vandens turintis kaprolaktamas buvo polimerintas dalyvaujant 0, 37 storio % tereftalio rūgšties kaip grandinės reguliatoriaus 3 pavyzdyje aprašytomis sąlygomis. Pirmosios reakcijos zonos temperatūra siekė 251°C. Kitos eksperimento sąlygos išlaikytos kaip 3 pavyzdyje. Titano dioksidas pridėtas nebuvo.

[0106] Produkto santykinis klampumas buvo 2, 67, jis turėjo 25 mMol/ kg chemiškai surištos tereftalio rūgšties. Drėgmės

[0107] 0,5 svorio % vandens turintis kaprolaktamas buvo polimerintas dalyvaujant 0,26 svorio % adipino rūgšties kaip grandinės reguliatoriaus analogiškomis 3 pavyzdžiui sąlygomis. Polimerizacijos debitas sudarė 35 kg/h. 'Pirmosios reakcijos zonos temperatūra siekė 250°C. Titano dioksido priedų nebuvo.

[0108] Produkto santykinis klampumas buvo 2,67, jis turėjo 20 mMol/kg chemiškai surištos adipino rūgšties. Drėgmės kiekis sudarė 0,018 svorio %.

[0109] 0,5 svorio vandens turintis kaprolaktamas buvo polimerintas dalyvaujant 0,81 svorio % 5-sulfoizoftalio rūgšties ličio druskos kaip grandinės reguliatoriaus ir 0,18 svorio % titano dioksido. Po ekstrakcijos su verdančiu vandeniu ir po to sekusio džiovinimo produkto santykinis klampumas buvo 2_>55, produktas turėjo 0,20 svorio % titano dioksido. Drėgmės kiekis sudirė 0/031 svorio %.

[0110] Pagal 1 pavyzdžio aprašymą pagamintas polikaprolaktamas buvo verpiamas esa"nt lydalo temperatūrai 265°C ir (a) 4500 m/min arba (b) 5500 m/min greičiui. Siūlų RV siekė 2,48. Gautų gijų linijinis tank'is buvo (a)" dtex 50 f 12 ir (b) dtex 41 f 12, 4500 m/min greičiu suverpto ir po to pratempto pluošto titras buvo dtex 44 'f 12.

[0111] 6 pavyzdyje pateiktas bandymas buvo pakartotas su prekybiniu polikaprolaktamu (grandinės reguliatorius: propiono rūgštis, ^%kurios kiekis produkte = 40 mMol/kg; RV = 2,37; titano dioksido kie« kis = 0,' 3 svorio %;' elastinis lankstumas 11,5. 10_"⁶ Pa"1; drėgmės kiekis 0, 044 svorio %) . Kitos sąlygos buvo išlaikytos tokios pačios.

[0112] Pagal 2 pavyzdžio aprašymą pagamintas polikaprolaktamas 'buvo suverptas lydalo temperatūrai 265³C (a) 5500 m/min ir (b) 6000 m/min greičiu. Pluošto RV = 2,31. Suverptų gijų linijinis tankis sudarė (a) dtex 42 f ir 12 (b) dtex 43 f 12.

[0113] 7 pavyzdyje aprašytas bandymas buvo pakartotas su 1 palyginamajame pavyzdyje charakterizuotu prekybiniu polikaprolaktamu. Kitos sąlygos buvo išlaikytos tokios pačios.

[0114] Pagal 3 pavyzdžio aprašymą pagamintas polikaprolaktamas buvo suverptas esant 275°C temperatūrai (a) 4500 m/min, (b) 5500 m/min ir (c) 6000 m/min greičiu. Pluošto RV = 2,79. Suverptų gijų linijiniai tankiai buvo (a) dtex 54 f 12, (b) dtex 51 f 12 ir (c) dtex 52 f 12. Siūlui titras po pratampos buvo dtex 45 f 12, verpimo greitis - 4500 m/min.

[0115] 8 pavyzdyje aprašytas bandymas buvo pakartotas su prekybiniu polikaprolaktamu (grandinės reguliatorius; propiono rūgštis, jos kiekis produkte = 20 mMol/kg; RV = 2,68; elastinis lankstumas 10,0.10_"⁶ Pa"1; drėgmės kiekis 0,012 svorio %). Kitos sąlygos išliko tokios pačios.

[0116] Pagal 4 pavyzdžio aprašymą pagamintas polikaprolaktamas buvo suverptas esant 275°C "lydalo temperatūrai 4500 m/min greičiu. Pluošto RV buvo 2,83, gautų g: jų titras - dtex 54 f 12. Po to pluoštas buvo pratemptas-tekstūruotas pratampos- teksteūravimo. mašinoje (firma Barmag FK 6L-10) 600 m/min greičiu prie 180°C temperatūros esant D : Y santykiui -2,33 (žiedų kombinacija ir tvarka: Ceratex keramikiniai žiedai, išdėstyti tvarka 1-5-1); tokiu būdu buvo gauti tekstūriniai verpalai.

[0117] 9 pavyzdyje aprašytas bandymas buco pakartotas su 3 palyginamajame pavyzdyje charakterizuotu prekybiniu polikaprolaktamu ( drėgmės kiekis 0, 017 svorio %). Kitos sąlygos išlaikytos tokios pat.

[0118] Pagal 5a pavyzdžio aprašymą pagamintas polikaprolaktamas buvo verpiamas prie 275°C temperatūros. 5500 m/ min greičiu. Pluošto RV sudarė 2 , 69 . Suverptų giju titras buvo dtex 54 f 12.

[0119] ?

[0120] ' 10 pavyzdyje aprašytas bandymas buvo pakartotas su prekybiniu polikaprolaktamu ( grandinės reguliatorius: propijono rūgštis, jos kiekis produkte = 20 mMol/ kg; RV = 2, 66; elastinis lankstumas 10, 0. 10" 6 Pa" 1; drėgmės kiekis 0, 098 svorio" %_/. Kitos sąlygos buvo išlaikytos tokios pat.

[0121] Analogiškai pagal 5a pavyzdžio aprašymą pagamintas polikaprolaktamas ( 0, 37 svorio % tereftalio rūgšties kaip grandinės reguliatorius, santykinis - klampumas 2, 67,' chemiškai surištos tereftalio rūgšties kie- kis galutiniame produkte 25 mMol/ kg, drėgmės kiekis 0,' 02 svorio %) buvo verpiamas prie 275'-' C temperatūros 4500 m/ min greičiu. Pluošto RV sudarė 2, 78. Verpimo * titras

[0122] . buvo dtex 54 f 12. Po to pluoštas buvo pratemptas-tekstūruotas pratampos- tekstūravimo mašinoje ( firma Barmag, FK6L- 10) 800 m/ min greičiu prie 180°C

[0123] temperatūros esant žiedų kombinacijai Ceratex 1-5-1 ir D : Y santykiui 2,2.

[0124] 11 pavyzdyje aprašytas bandymas buvo pakartotas su prekybiniu polikaprolaktamu (grandinės reguliatorius: propiono rūgštis, jos kiekis produkte = 20 mMol/kg; RV = 2,68; drėgmės kiekis 0,017 svorio %(. Kitos sąlygos išlaikytos tokios pat.

[0125] 7 PALYGINAMASIS PAVYZDYS (analogiškas DE-A 40 19 780 patentui) Pagal DE-A 40 19 780 patento 4 pavyzdžio aprašymą susintetintas pclikaprolaktamas (santykinis klampumas 2,36, titano dioksido kiekis 0,03 svorio %, drėgmės kiekis 0,04 svorio %) buvo išlydytas ekstruderyje (Barmag 3E, '3 zonų sliekas 30 mm skerspjūvio su maišymo žemoje temperatūroje sekfcija (L/D - 24) prie 269'0C temperatūros ir praspaustas per sekančių parametrų filjerą (13 skylučių, skylutės diametras 0,20 mm, kapiliaro ilgis 0,40 mm). Po to pluoštas buvo atvėsintas su 24°C ir 40-.% santykinės drėgmės oru prapūtimo šachtoje (1500 mm ilgis su skersiniu pūtimu), pravestas . per 2200 mm ilgio laisvo kritimo šachtą ir suvyniotas.

[0126] Vyniojama buvo ant firmos Barmag (SW46 SSD) vyniotuvo 4250 m/min greičiu. Gijų titras buvo dtex-56 f 13.

[0127] Atstumas tarp filjeros ir įriebinimo i,taiso sudarė 1300 mm.

[0128] Pratempimas buvo vykdomas šaltu būdu pratampos- sukimo mašinoje ( firma Rieter J5/ 10a) 605 m/ min greičiu iki pratempto pluošto titro dtex 44 f 13.

[0129] t

[0130] 7 palyginamajame pavyzdyje aprašytas bandymas buvo pakartotas su prekybiniu polikaprolaktamu ( grandinės reguliatorius: propiono rūgštis, jos kiekis produkte = 40 mMol/ kg; titano dioksido kiekis 0, 03 %, drėgmės kiekis 0, 04 svorio %).* Kitos sąlygos išliko tokios pat.

[0131] Pagal 5b pavyzdžio aprašymą pagamintas polikaprolaktamas buvo verpiamas prie 275°C temperatūros ( a) ' 4500 m/ min, ( b) 5500 m/ min, ( c) 6000 n*/ min greičiu. Pluošto RV siekė 2, 78. Suverptų gijų titras buvo ( a) dtex" 53 f 12, ( b) dtex 53 f 12 ir ( c) dtex 54 f 12 . 4500 m/ min greičiu suverptų ir po to pratemptų siūlų titras buvo dtex 44 f 12.

[0132] •

[0133] Pagal' 5c pavyzdžio aprašymą pagamintas polikapr- ol- . aktamas buvo suverptas prie 275^cC lydalo temperatūros ( a) 4500 m/ min, ( b) 5500 m/ min ir ( c) 600 m/ min greičiu. Pluošto RV siekė 2, 75. Verpimo titras buvo .( a) dtex 54 f 12, ( b) dtex 54 f 12 ir ( c) dtex 55 f 12. 4500 m/ min greičiu suverptų ir po to ištemptų siūlų titras buvo dtex 44 f 12.

[0134] 12 ir 13 pavyzdyje aprašytas bandymas buvo pakartotas su prekybiniu polikaprolaktamu ( grandinės reguliatorius: propiono rūgštis, jos kiekis produkte = 20 mMol/ kg; RV = 2, 72; drėgmės . kiekis 0, 033 svorio %) . Kitos sąlygos išliko tokios pat.

[0135]

[0136] Šiuose pavyzdžiuose POY siūlų trūkio jėga 9- 14 % didesnė už tradiciniai^ būdais gaminamų siūlų.

[0137]

[0138] Sio pavyzdžio atveju pagamintų pagal šradimą nepratemptų siūlų (POY) specifinė trūkimo jėga 19 %, o pratemptų-tekstūruotų siūlų 9 ^*% aukštesnė už palyginamojo pavyzdžio. Žymiai padidėjęs yra ir pagal išradimą pagamintų polikaprolaktamo siūlų putlumo stabilumas.

[0139] 5 lentelė: 10 pavyzdys ir 5 palyginamasis pavyzdys

[0140]

[0141] Šis pavyzdys rodo puikią pagal išradimą pagamintų siūlų specifinę trūkimo jėgą lyginant su standartiniais siūlais. Iš pateiktų duomenų matome, kad gaunamas POY siūlams neįprastas aukšto stiprumo ir žemos trūkimo ištįsos derinys. Po siūlų susukimo trūkimo ištisa dar sumažėja POY siūlams neįprastu dydžiu. Tai rodo pagamintų pagal išradimą siūlų tinkamumą tiesioginiam

[0142] panaudojimui, t. y. be papildomos pratampos kaip PO Y

[0143] <

[0144]

[0145] Iš šio pavyzdžio matome, kad ijratemptų- tekstūruotų siūlų specifinė trūkimo jėga yra 12 % didesnė negu palyginamojo pavyzdžio siūlų. Putlumo stabilumas yra išaugęs 9 % ir rodo pagamintų pagal išradimą siūlų tinkamumĄ pra tempimui - tekstūravimui esant aukštiems pratampos- tekstūravimo greičiams.

[0146]

[0147] Šis pavyzdys rodo, kad pagal išradimą pagamintų nepratemptų siūlų (POY) ir pratemptų siūlų specifinė trūkimo jėga yra 8-17 % didesnė negu šiuolaikinės standartinės technikos gaminamų siūlų.

Apibrėžtis

1. Siūlų polikaprolaktamo pagrindu santykinio klampumo RV nuo 2, 0 iki 3, 0 ( matuoto esant lg siūlų koncentracijai 100 ml 96% sieros rūgšties) gamybos būdas, besiskiriantis tuo, kad daugiausia iš polikaprolaktamo susidedanti lydalą ekstruduoja per filjerą, gaunant polikaprolaktamo gijas, taip pagamintas gijas atvėsina ir nuima mažiausiai 3600+ 1250.( 3, 0- RV) m/ min^ greičiu, kai naudojamą verpimui polikaprolaktamą sintetina dalyvaujant mažiausiai vienai dikarboninei rūgščiai, parinktai iš tokių organinių rūgščių gru_bių:- C4- CI0- alkandikarboninių rūgščių;- C5- C8- cikloalkandikarboninių rūgščių;- benzol- ir naftalindikarboninių rūgščių, galinčių turėti iki 2 sylforūgščių grupių, kurių molekulėsevkarboksilinės grupės nėra gretimos;- N- Cj- C.- alkil - N, N- di { C4- Cl0- alkankarboninių rūgščių) aminų;- 1, 4- piperazin- di( C,- C;o- alkankarboninių rūgščių).

2. Siūlų polikaprolaktamo pagrindu gamybos būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad naudojamą verpimui polikaprolaktamą sintetina dalyvaujant mažiausiai vienam N, N- di( Cj- Cį- alkil) amiąo-( C2- Ci2- alkil) aminui.

3. Siūlų polikaprolaktamo pagrindu gamybos būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad naudojamą verpimui polikaprolaktamą sintetina dalyvaujant vienam pirminiam C₄-C₁₂-alkilaminui arba C6-aril-C.-C<-alkilaminui .

4. Siūlai, gauti nurodytu 1-3 punktuose būdu, besiskiriantys tuo, kad jų .trūkimo išti,sa neviršija 100%.

5. Siūlų, nurodytų 4 punkte, panaudojimas pluoštinių medžiagų ir tekstilės gaminių gamyboje.

Brėžiniai