[LT] Šis išradimas skirtas geležinkelio bėgių tvirtinimo ant bėgių atramos apkabai.@Ši apkaba turi:@tvirtinimo spyruoklę, sudarančią tvirtinimo priemonę arba bėgio privežimo prie bėgio atramos priemonę, sudarytą iš stangraus metalo apkabos, turinčios pirmąjį galą (A) turi pirmąją sritį (1), sudarančią beveik stačiakampį petį, antrąją sritį (2), sudarančią išlenkimą beveik 180° kampu, trčąją sritį (3),ketvirtąją sritį (4), sudarančią beveik 180ē išlinkimą ir penktąją sritį (5), esančią beveik lygegrečiai bėgiui ir skirtą bėgio padui prispausti, ir ankerinio sujungimo įrenginį (10 arba 16), skirtą tvirtinimo spyruoklės patalpinimui, įstatytą arba pritvirtintą tuo pat metu ant bėgių atramos, ir besidkiriančą tuo, kad tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją sritį (6), esančią skersai penktosios srities(5) ir nukreipia į pirmąją sritį taip, kad įdedant tvirtinimo spyruoklę į ankerinio sujungimo įrenginį, kuris penktosios srities (5) dėka prispaudžia bėgio padą, šeštoji sritis (6) sąveikoja su tvirtinimo spyruoklės pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis (12, 13 arba 15), kietai sujungtomis su ankeriniu tvirtinimu.
[EN]
[0001] Šis išradimas skirtas geležinkelio bėgių tvirtinimui ant pabėgių, būtent žymiai patobulinti sistemas, apra-šytas Prancūzijos patentų Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašymuose.
[0002] Žinoma, kad bėgiai klojami ant pabėgių (padarytų iš medžio, betono arba metalo) arba ant plytų, arba ant metalinių ar plastmasinių detalių, vadinamų "padėk-lais", šie padėklai guli ant pabėgių arba plytų. Toliau bus naudojamas žodis "atrama", kuris pakeis šiuos pa-vadinimus - pabėgis, padėklas arba plytos. Tarp apa-tinės bėgio dalies, vadinamos padu, ir atramos paprastai būna įmontuota guminė plokštė, vadinama padėk-lu. Jos paskirtis - sukurti stangrų arba amortizuojantį sluoksnį, leidžiantį bėgiui šiek tiek judėti savo atramos atžvilgiu ir tokiu būdu apsaugoti atramą nuo suirimo, kurį sukelia riedmenų sukuriamos veikiančios jėgos ir smūgiai. Kelio geometrijos išlaikymui, nežiū-rint į įvairias sukeltas bėgį veikiančias jėgas, natū-ralu, kad turi būti numatytos priemonės priveržti bėgį prie jo atramos. Šios priveržimo priemonės paprastai remiasi į pado kraštą ir tvirtinamos varžtais prie atramos. Dabartiniu metu ir dalinai įvertinant po bė-giais dedamus elastingus padėklus, šios priemonės taip pat yra elastingos, taip, kad pagal galimybes išlaikyti jų įtempimo jėgą į bėgį, nežiūrint į nedidelius jo poslinkius arba galimus šias priemones priveržiančių varžtų atsipalaidavimus atramose. Toliau priveržimo priemonių visuma ir jų ankeriniai varžtai bus vadinami bėgių tvirtinimais.
[0003] Egzistuoja keletas bėgių tvirtinimų grupių, būtent, varžtiniai ir nevaržtiniai tvirtinimai. Nevaržtinių tvirtinimų tarpe yra didelis skaičius įvairių bevarž-tinių tvirtinimu modelių. Vienas naujausių ir labiau-siai paplitęs bevaržtinio tvirtinimo modelis aprašytas Prancūzijos patentuose Nr. 2256287 ir Nr. 2330803.
[0004] Šis modelis turi rimtą trūkumą, kurį pašalinti yra šio išradimo tikslas. Pirmiausia reikia priminti Pran-cūzijos patentuose Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašytą bėgių tvirtinimo darbą. Šiam tikslui pasinaudosime pa-tento Nr. 2256287 brėžiniais ir jų numeracija.
[0005] Toks tvirtinimas pateiktas prispaudimo padėtyje šio pa-tento brėžinyje fig. 9. Ši, tvirtinimą sudaro spyruoklė
[0006] (pagal brėžinius fig. 1-3 arba 4-6) ir ankerinio tvirtinimo priemonė (10), tvirtai surišta su atrama (6) . Jo sumontavimui i, šią padėti, reikia spyruoklės dali, (1) įstatyti i, varžto (10) skylę (10c) (panaudojant slen-kamąjį judesį į bėgį). Šio įstatymo metu spyruoklės dalis (3) turi pakilti išilgai bėgio nuožulnios plokš-tumos (10A) ir tuo būdu spyruoklė deformuojama, tuo su-keliant įveržimo jėgą būgiui (8) dalimi (5) (izoliuo-jantis tarpiklis (9) neleidžia spyruoklei kontaktuoti su bėgiu).
[0007] Panagrinėsime dabar bėgio elgesį ir pirmiausia įtem-pimus, kurie jį veikia.
[0008] Ratai judėdami sukelia kampu į bėgio galvutę nukreiptą jėgą, kuri gali būti išskaidyta į vertikaliai vei-kiančią jėgą, nukreiptą žemyn, statmenai į bėgį, ir šonines jėgas, nukreiptas kelio išorėje ir esančias plokštumoje, statmenoje bėgiui. Iš to seka, kad bėgis stengiasi apsisukti apie savo išilginę ašį. Tais atve-jais, kai kelio ašis yra kreiva, abu to paties kelio bėgiai tuo būdu kreipiasi į priešingus kryptis, dėl to susidaro vietinis kelio praplatėjimas. Šis prapla-tėjimas gali tapti kritišku esant mažam kreivumo radiu-sui arba kuomet kreivojoje bėgio dalyje esanti pakyla skiriasi nuo paskaičiuoto teorinio, atitinkančio transporto priemonės greičiui. Šis reiškinys sustiprėja dėl kai kurių riedmenų konstrukcinių ypatybių, kurios sukelia didesnes jėgas įeinant šiai transporto priemonei į kreivę, negu kitoms transporto priemonėms. Kreivei turint 200-300 m radiusą šoninė 20-22 t ašies jėgos dedamoji, veikianti į bėgio galvutę, lengvai gali siekti 4-5 t. Abu, iš to paties bėgio pusių esantys tvirtinimai neturi atlikti to paties darbo. Išorinė bėgio pusė - pado briauna - turi tendenciją pradžioje artėti prie atramos, o vidinė kelio pusė - pado briauna - stengiasi pasikelti. Tokiu būdu iš išorinės kelio pusės spyruoklės dalis (5) (pagal Prancūzijos patentą Nr. 2256287) stengiasi pradžioje nusileisti, kad sekti pado briaunos judesį, ir, to pasekoje, jis turi mažesnę priveržimo jėgą, o iš vidinės kelio pusės spyruoklės dalis (5) yra pakeliama.
[0009] Ši spyruoklė, kaip ir bet kuri spyruoklė, turi tam tikrą darbo zoną, kuo stipriau dalis (5) turi pasikelti, tuo daugiau deformuojama spyruoklė. Šiai defor-macijai viršijus tam tikrą ribą, ji tampa nebegrįžtama, tuo tarpu pereina iš "stangrios" deformacijos į "plastinės" deformacijos sritį. Bėgiui grįžus į savo nominalią padėtį spyruoklė ne visai grįžta į savo nominalią padėtį su ta pačia jėga todėl, kad ji susilpnėjusi. Galų gale dalis (5) dargi nebeliečia izoliuojančio tarpilio (9), t.y. bėgis dabar visai neprispaustas. Jei šis reiškinys apima keletą gretimų atramų, tai gali iššaukti riedmenų nuėjimą nuo bėgių.
[0010] Dar labai svarbu tai, kad šio reiškinio negalima pa-stebėti paprastu apžiūrėjimu ir kad nėra priemonių šiam reiškiniui koreguoti (arba spyruoklei pakeisti), kaip tai paprastai daroma, kada tvirtinama varžtais.
[0011] Kada tvirtinimas pagal Prancūzijos patentus Nr. 2256287 arba Nr. 2330803 buvo paveiktas tokios jėgos ir pilnai arba dalinai prarado savo veržimo jėgą, sukamasis bėgio judesys, paprastai vadinamas "atsileidimu", gali su-stiprėti. Tvirtinimo irimo reiškinys taip pat su-stiprėja ir dar yra skatinamas. Kuo didesni šie bėgio pakrypimo judesiai, tuo didesnis susidėvėjimas tarp tvirtinimų ir bėgio. Šis susidėvėjimas taip pat mažina bėgio priveržimo jėgą. Galima būtų pagalvoti, jog iš-vengti šio reiškinio pasekmių pakanka suprojektuoti tvirtinimą, labiau priveržiantį bėgj,. Tačiau šiuo atveju reikėtų padidinti apkabos kietumą, kuri dalinai prarastų savo stangrumą ir taptų trapia.
[0012] Šis trūkumas paaiškinamas tuo, kad nevaržtinis tvirtinimas pagal Prancūzijos patentus Nr. 2256287 arba Nr. 2330803 neturi jokio žymesnio atsparumo padidėjimo išorinio bėgio pakrypimo atžvilgiu, naudojamos spy-ruoklės judėjimą veikianti jėga (deformacija tvirtinimo darbo taško aplinkoje), t.y. bėgio prispaudimo padėtyje veikia kreive, artima tiesinei. Jos turi vienodą stan-dumą, kaip esant krūviui, taip ir ji, nuėmus. Tai jų pagrindinis trūkumas, kuris neleidžia naudoti šio tipo tvirtinimų su lanksčiais padėklais po bėgiais inten-syviai naudojamuose keliuose.
[0013] Tikslinga naudoti lanksčius padėklus po bėgiais arba geriau apsaugomas atramas, o, būtent, kada jais yra betoniniai pabėgiai, atsparesni riedmenų poveikiui (ra-tų smūgiams i, bėgius dėl ratų arba bėgio paviršiaus ne-lygumų) . Tačiau naudojant labai lanksčius (suspau-džiamus) padėklus, reikalinga tvirtinimo sistema, ap-sauganti nuo neleistino išorinio bėgio pakrypimo ant jo atramos veikiant šoninėms jėgoms.
[0014] Tokiu būdu šis išradimas turi tikslą išspręsti naują techninę problemą, kurios esmė - sukurti bėgio tvir-tinimą ant bėgio atramos, užtikrinantį pilną jo blo-kuotę išorinio bėgio pokrypio atžvilgiu, jei pokrypio judesys viršija tam tikrą reikšmę.
[0015] Iškilusią techninę problemą šis išradimas sprendžia pirmiausia paprastu konstrukciniu sprendimu, nebrangiai ir užtikrina platų pramonini, panaudojimą.
[0016] Kitais žodžiais, šis išradimas turi tikslą pašalinti Prancūzijos patentuose Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašytų sutvirtinimų trūkumus, pateikiant sutvir-tinimus, užtikrinančius pilną blokuotę išorinio bėgio pokrypio atžvilgiu, jei šis pokrypis viršija tam tikrą dydi.
[0017] Ši pokrypio blokuotė yra žymus nevaržtinių sutvir-tinimų patobulinimas taip, kad iš anksto sunku įsi-vaizduoti šią galimybę tvirtinimų sistemose, kur jau egzistuoja ankerinis tvirtinimas atramose, kur negalima nuimti tvirtinimo, skirtingai nuo varžtinių tvirtinimų, kur galima sumontavus bėgį ant atramos ir uždėjus tvirtinimo spyruokles, blokuotei, trukdančiai sutvirtinimo judėjimui aukštyn užtikrinti, panaudoti varžto galvutę arba veržlę.
[0018] Taigi, išradimas siūlo geležinkelio bėgio tvirtinimo ant atramos apkabą, susidedančią iš : - tvirtinimo spyruoklės, tarnaujančios bėgio tvirtinimo arba priveržimo ant jo atramos priemonę ir sudarytą iš stangraus metalo apkabos, turinčios pirmąjį galą (A) ir antrąjį galą (B) ir nuosekliai, skaitant nuo pirmojo galo (A), ją sudarančias sritis: pirmąją sritį, suda-rančią beveik stačiakampį petį, antrąją sritį, suda-rančią išlenkimą beveik 180° kampu, trečiąją sritį, ketvirtąją sritį, sudarančią išlenkimą beveik 180° kampu, esanti trečios srities atžvilgiu iš tos pat pusės kaip ir antroji sritis, ir penktąją sritį, beveik ly-giagrečią bėgiui, kuri skirta prispaudimo jėgai į bėgio padą perduoti, ir
[0019] ankerinio tvirtinimo įtaisą, skirtą tvirtinimo spyruoklei priimti ir įmontuotą arba įtvirtintą tuo pat metu ant bėgio atramos, besiskirianti tuo, kad tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją sritį, besitęsiančią skersai penktosios srities ir nukreiptą į pirmąją sritį taip, kad montuojant tvirtinimo spyruoklę ant ankerinio tvirtinimo įtaiso ankeriniam tvirtinimui bėgio padas prispaudžiamas penktąja sritimi ir, tinkamiau, minėta šeštoji skersinė sritis sąveikoja su sutvirtinimo spy-ruoklės pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis, kietai sujungtomis su ankerinio tvirtinimo įtaisu.
[0020] Geriausiam įgyvendinimo būdui tvirtinimo apkaba skiriasi tuo, kad pasislinkimą ribojančios priemonės turi išpjovą, kuri yra beveik lygiagrečiai penktajai sričiai sumontuotoje padėtyje arba tvirtinimo spyruoklei esant suspaustoje padėtyje.
[0021] Kitu būdu realizuojant aukščiau minėtas pasislinkimą ribojančias priemones ankerinio tvirtinimo įrenginys turi išsikišimą, esantį beveik lygiagrečiai penktajai sričiai ir po kuriuo patalpinama šeštoji sritis.
[0022] Taip pat pagal kitą išradimo požymį tvirtinimo apkaba skiriasi tuo, kad šeštoji sritis yra beveik statmena penktajai sričiai.
[0023] Pagal kitą išradimo požymį sutvirtinimo apkaba skiriasi tuo, kad minėtos pasislinkimą ribojančios priemonės sudaro pasislinkimą ribojančias priemones, veikiančias prieš penktosios srities pasikėlimą bėgio pakilimo judesio pasekoje.
[0024] Be to, pagal dar vieną išradimo požymi, tvirtinimo apkaba, kurioje ankerinio tvirtinimo įrenginys turi iš-ilginę angą, i kurią slenkamuoju judesiu įvedama tvirtinimo spyruoklės pirmoji sritis, skiriasi tuo, kad, tvirtinimo spyruoklės įvedimui į įrenginį ankeriniam tvirtinimui, ji turi šoninę atramą (12A), (15A).
[0025] Tuo būdu, išradimo esmė yra spyruoklės formos pa-keitimas pavaizduotas Prancūzijos patentų Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 brėžiniuose fig. 1-3 arba fig. 4-6, ir minėtos spyruoklės ankerinio tvirtinimo formos taip, kad, jei minėtos spyruoklės dalis (5) , kada pastaroji įstatyta ir suspaudžia bėgį, bėgio pado pakilimo dėka veikiama kyla į viršų, minėta sritis dalinai remtųsi į ankerinio tvirtinimo dalį (10).
[0026] Ta atrama neturi natūraliai kliudyti tiesiant kelią pa-kelti bėgį ant savo atramos. Tiksliau išradimas pasi-reiškia minėtos spyruoklės dalies srities (5) išlenkimu, ir atlikimu pusapvalios išpjovos arba išsikišimo ankeriniame tvirtinime (10) taip, kad išlenktoji srities (5) dalis (6), uždėjus spyruoklę, iš karto patektų po išsikišimu arba į įrenginio (10) išpjovą.
[0027] Pateikti brėžiniai yra kaip pavyzdys ir padeda suprasti siūlomą išradimą. Fig. 1, fig. 2 ir fig. 3 yra dalies spyruoklės pagal pateiktą išradimą vaizdai iš šono, iš galo ir iš viršaus atitinkamai. Fig. 4, fig. 5 ir fig. 6 panašios kaip fig. 1, fig. 2 ir fig. 3, išskyrus tai, kad jos vaizduoja spyruoklę, simetrišką aukščiau minėto tvirtinimo spyruoklei (bet taip pat skirtos šiam išradimui). Fig. 7 ir fig. 8 yra variantai, vaizduojantys tvirtinimo spyruoklės formą. Fig. 9 - figūros 3 pjūvis pagal XX, bet neparodytos dalys, esančios už pjūvio plokštumos.
[0028] Fig. 11 - bėgio tvirtinimo pagal išradimą vaizdas iš viršaus, t.y. vaizdas, kuriame parodyta pakeista tvirtinimo spyruoklė ir pakeistas ankerinis tvirtinimas. Fig. 12 - tvirtinimo pagal išradimą vaizdas iš galo. Fig. 13 - ankerinio tvirtinimo pagal ši, išradimą vir-šutinės dalies bendro vaizdo brėžinys kartu panaudojant fig. 12.
[0029] Ankerinio tvirtinimo viršutiniąją dalį reikia suprasti kaip ankerinio tvirtinimo dali,, išsikišančią iš atramos ir tarnaujančią tvirtinimo spyruoklės patalpinimui. Apie atramą esanti dalis gali būti bet kokios formos.
[0030] Fig. 15 - vaizdas iš galo, panašus i, fig. 12, bet kartu su bėgiu, kuriam, dėka šio išradimo, yra apribota ga-limybė pakrypti. Fig. 16 - viršutiniosios ankerinio tvirtinimo (10) dalies išpildymo variantas pagal ši, išradimą. Fig. 17 - išradimo įgyvendinimo pavyzdys klojant ant padėklo kartu su tvirtinimo spyruoklės bendro vaizdo ir dalies padėklo brėžiniu. Fig. 1 - fig. 3 vaizduoja tvirtinimo spyruoklę pagal išradimą, kurią sudaro geriausia vientisas metalinis strypas, turintis keletą išlenkimų, pirmąjį galą (A) ir antrąji galą (B).
[0031] Pradedant nuo pirmojo galo (A) ši tvirtinimo spyruoklė turi: pirmąją sritį (1), sudarančią beveik stačiakampi, petį, kuris sėkmingai nusakomas, kaip paaiškės toliau, beveik tiesia linija, kartu horizontalia ir beveik lygiagrečia bėgiui,
[0032] antroji sritis (2), išsilenkusi beveik 180° kampu gali būti plokštumoje arba nebūti joje,
[0033] trečioji sritis (3) daugiau ar mažiau išlenkta,
[0034] ketvirtoji sritis (4), išsilenkusi beveik 180° kampu, o išlinkimas trečiosios srities (3) atžvilgiu yra toje pačioje pusėje kaip ir antrosios srities (2) ir
[0035] penktąją sritį (5) , beveik lygiagrečią bėgiui, kuri skirta bėgio patvirtinimo jėgai perteikti į jo padą priveržiant.
[0036] Tvirtinimo spyruoklė pagal išradimą skiriasi tuo, kad ji turi šeštąją sritį (6), esančią skersai penktosios srities (5) , nukreiptą į pirmąją sritį (1) taip, kad įdedant tvirtinimo spyruokle į ankerinio tvirtinimo įrenginį (ankerinis tvirtinimas bus paaiškintas toliau pateikiant brėžinius fig. 11 - fig. 17), ji, kaip siūloma išradime, savo penktąja sritimi prispaudžia bėgio padą.
[0037] Geriau, kai šeštoji skersinė sritis (6) sąveikauja su tvirtinimo spyruoklės judėjimą ribojančiomis prie-monėmis . Šios priemonės bus išsamiai aprašytos paaiš-kinant brėžiniais fig. 11-17.
[0038] Ketvirtosios srities (4) išlenkimas turi didesnį kreivumo radiusą, negu antroji sritis (2) taip, kad penktoji sritis (5) trečiosios srities atžvilgiu būtų už pirmosios srities (1).
[0039] Antrasis bėgių tvirtinimo pagal išradimą elementas liečia ankerinio tvirtinimo įrenginį, kuris brėžiniuose fig. 11 - fig. 17 žymimas 10 arba 16 ir skirtas tvirtinimo spyruoklės, kuri įstatyta arba įtvirtinta bėgio atramoje, priėmimui tuo pat metu, kaip tai aprašyta žemiau.
[0040] Iš fig. 1 - fig. 3 galima matyti, kad šeštoji sritis (6) yra beveik statmena penktąjai sričiai (5).
[0041] Apatinioji penktosios srities (5) dalis, taip pat ir šeštosios srities apatinioji dalis, gali turėti nuo-drožą, pažymėtą 5A. Taip pat nuodroža gali būti nu-matyta šeštosios srities (6) viršutiniojoje dalyje, kuri sąveikoja su ankerinio tvirtinimo įrenginiu.
[0042] Taip pat galima matyti, kad tvirtinimas pagal išradimą, pavaizduotas fig. 1 - fig. 3, panašus į apverstą į priešingą pusę raidę "e" veidrodinį atspindį.
[0043] Fig. 4, fig. 5, fig. 6 panašios į fig. 1, fig. 2, fig. 3 atitinkamai ir liečia tvirtinimo spyruoklę, pagal išradimą turinčią priešingą formą, panašią į raidę "e" iš priekio.
[0044] Čia du antraeiliai variantai buvo paimti tam, kad parodyti įvairias galimas įgyvendinimo formas. Pavyzdžiui, sritis (1) ilgesnė negu fig. 1, 2 ir 3 ir todėl patenka po ketvirtąja alkūnine sritimi.
[0045] Be to, šeštoji sritis pagal išradimą neturi nuodrožos ir lieka beveik apvalaus skerspjūvio. Fig. 7 - kitas fig. 4 variantas. Antroji alkūninė sritis (2) , daugiau pasukta, negu prieš tai esančiuose realizavimo variantuose, o trečioji sritis (3) turi didelį išsilenkimą (3A/3B). Taip pat penktoji ir šeš-toji sritys neturi nuodrožos arba suplotų dalių. Fig. 8 - fig. 6 variantas, kada ketvirtoji sritis (4), penktoji sritis (5) ir šeštoji sritis (6) gali išeiti iš vieno to paties sraigtinio nuolydžio ir būti beveik pastovaus kreivumo. Fig. 9 vaizduoja tai, kas yra fig. 3 pjūvyje XX. Lai-kant, kad srities (1) ašis horizontali, tiesė (Dl), parodyta fig. 9, yra horizontali tiesė, statmena srities (1) ašiai, einančiai per minėtos srities (1) cent-rą (Cl) . Tiesės (D3) ir (D5) lygiagrečios tiesei (Dl), einančiai per atitinkamų sričių (3) ir (5) skerspjūvių centrus (C3) ir (C5). Šioje figūroje pavaizduota (D3) tarp (Dl) ir (D5) , bet galima taip pat, kad (D5) būtų tarp (Dl) ir (D3) arba (Dl) tarp (D3) ir (D5) . Šioje fig. 9 parodyti du kampai a ir p. Kampas (C3, Cl, C5) , pavadintas P, dedant tvirtinimo spyruoklę ankeriniame tvirtinime jis turi susispausti.
[0046] Kampą a sudaro srities (5) skerspjūvio pagrindinė ašis ir tiesė (D5) . Tas kampas keisis įdedant tvirtinimo spyruokle, kad apimti bėgio pado pakrypimą ir galimą izoliuojantį tarpiklį. Tas kampo pakitimas iššaukia srities (6) sukimąsi apie ašį, beveik sutampančią su srities (5) ašimi.Fig. 10 - paprasčiausiai fig. 9 variantas, skirtas parodyti, kad bet kurios dvi iš trijų tiesių (Dl), (D2) ir (D5) gali sutapti. Kampas P gali būti mažesnis, lygus arba didesnis negu 180°. Ta pati tvirtinimo spyruoklė turės paprastai tokią formą, kad įvairūs galimi skerspjūviai XX, kurie liečia kampą p, keistųsi.
[0047] Fig. 11 parodyta tvirtinimo spyruoklės pagal išradimą vaizdas iš viršaus, t.y. pagal išradimą tvirtinimo spyruoklės suspaustoje padėtyje kombinacija ir ankerinio tvirtinimo įrenginys, turintys abu būtinus pa-keitimus. Tvirtinimo spyruoklė įstatoma ankerinio tvirtinimo įrenginyje, t.y. sritis (1) slenkamuoju judesiu įsimauna į ankerio (10) išilginę cilindrinę angą (10C).
[0048] Kaip buvo aprašyta, tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją sritį (6), kuri surenkant įstatoma į įdubimą (12) arba išpjovą, esančią ankerinio tvirtinimo įrenginyje (10), sudarančiame pasislinkimo apribojimo priemones. Minėta išpjova taip pat turi sienelę, kuri, reikalui esant, yra kaip šeštosios srities (6) atrama; o visa tai lei-džia suspausti tvirtinimo spyruoklę ant indėklų tokiu būdu nebūtinai naudojant antrąją sritį (2) su atrama į ankerį (10) . Tikrai, sritis (2) yra žymesnių sukimo įtempimų vieta, o tam reikia sukliudyti, jos sugedimui arba trinimuisi liečiantis su ankeriu (10) . Ši išpjo-va (12) yra daroma beveik lygiagrečiai penktajai sri-čiai (5) sumontuotoje padėtyje arba suspaustoje pa-dėtyje .
[0049] Šis išradimas pasižymi dar tuo, kad turi nelauktą pa-pildomą pranašumą, pasižymintį tuo, kad žymiai efekty-viau galima valdyti tvirtinimo spyruoklės suspaudimą jos ankeryje ir išvengti spyruoklės trūkimo antrojoje išlenktojoje srityje (2).
[0050] Toje pat fig. 11, pozicijoje (8) pažymėtas bėgis (vaizdas iš viršaus), o raidė (R) - minėto bėgio pado briaunos kraštas. Kad neperkrauti brėžinio, šioje fig. parodytas surinkimas be izoliacijos, t.y. be tarpinės izoliuojančios plokštės, kuri pavaizduota fig. 12 pozicijoje (9) .
[0051] Fig. 12 - apkabos vaizdas iš galo įveržtoje padėtyje pagal išradimą. Joje matosi bėgis (8), padėtas ant stangraus bėgio padėklo (7), kuris yra ant atramos (11). Tarp bėgio (8) ir tvirtinimo spyruoklės penktosios srities (5) įdėtas elektroizoliacinis tarpiklis (9) . Ankerinio tvirtinimo įrenginio parodyta tik viršutinioji dalis, apie ankerinį tvirtinimą esanti atramos dalis (p) neparodyta.
[0052] Tarp spyruoklės šeštosios srities (6) ir pavir-šiaus (12C), ankeryje (10) esančios išpjovos, numatytas plyšys (J) , kuris susidaro nuo 0 iki 12 mm, o dar geriau nuo 0 iki 4 mm. Kai bėgis stengiasi pasikelti, pavyzdžiui, kai pakrypsta veikiant šoninėms jėgoms į bėgio galvutę, bėgio (8) pado briaunelė (R) stengiasi pasislinkti lygiagrečiai pati sau į viršų. Tai taip pat sukelia tvirtinimo spyruoklės šakų (5) ir (6) pasislinkimą į viršų. Bet sritis (6) greitai įsiremia į viršutinįjį išpjovos paviršių (12C) , esantį ankeryje, sudarantį pasislinkimą ribojančias priemones, kurios priešinasi penktosios srities pakilimui, veikiant bėgio pasikėlimo judesiui, tai blokuoja bėgio judėjimą. Fig. 12 parodytas išpjovos paviršiaus (12C), esančio ankeryje (10), apytikris lygiagretumas su tvirtinimo spy-ruoklės galu. Išpjovos paviršius (12C) yra ankeryje (10) . Tai idealus atvejis tam, kad kai tvirtinimo spyruoklės galas (6) bus verčiamas judėti į viršų veikiant bėgio (8) pado krašto (R) pakilimo pradžiai, mi-nėtas galas (6) susiliestų su dalimi paviršiaus (12C). Praktiškai, paviršius (12C) ir galas (6) dėl įvairių
[0053] 14
[0054] tolerancijų nebūtinai lygiagretūs. Šeštoji tvirtinimo spyruoklės sritis (6) viena briauna pradžioje prisiliečia prie paviršiaus (12C), bet tai nekliudo išradimui. Kaip ir anksčiau tikslas lieka blokuoti bėgio judėjimą, aišku, kad jeigu ta jėga, besi-stengianti priversti bėgį pakilti arba ji, pakreipti, siektų keletą tonų, bet bėgio judėjimo blokavimas nebūtų pilnas, todėl, kad Įvyktų srities susukimas arba nupjovimas, arba būtų nulaužtas ankerinis tvirtinimas.
[0055] Vienok, mes analizuojame paprastą geležinkelių sriti,, kur net esant 30-35 tonų ašims, jėgos, pakeliančios bėgi, arba pakreipiančios ji,, niekada neviršija 10-15 t.
[0056] Pagal ši, išradimą numatomas darbo variantas, kad nu-statyti penktosios ir šeštosios sričių (5,6) ilgio ir storio išmatavimus, tam, kad kai šeštoji sritis (6) kontaktuoja su paviršiumi (12C), būtų leidžiamas nedidelis penktosios srities (5) susukimas. Tai san-tykinis stangrumas, leidžiantis gauti tarpini stangrumo etapą tarp tvirtinimo spyruoklės stangrumo, kada šeštoji sritis (6) prabėga tarpą (J) , ir pilnos blo-kiruotės su beveik begaliniu sistemos stangrumu, kad sritis (6) užsidaro tarp paviršiaus (12C) ir izo-liuojančio tarpiklio (9) (arba bėgio (8) tiesioginėje padėtyje be tarpiklių).
[0057] Fig. 13 parodo išpjovos (12) Įgyvendinimo galimybę vir-šutiniojoje ankerinio tvirtinimo (10) dalyje. Ši išpjo-va ribojama paviršiais (12A), (12B) ir (12C).
[0058] Paviršius (12C) blokuoja tvirtinimo spyruoklės srities (6) pasislinkimą i, viršų, kaip aukščiau parodyta.
[0059] Paviršius (12A) gali efektyviai tarnauti galine atrama tvirtinimo spyruoklę įstatant i, jos ankerinl tvir-tinimą, šeštoji sritis (6), Įstačius tvirtinimo spy-ruoklę, atsiremia d, paviršių (12A) . Tai padeda išvengti atsitiktinio jos patekimo (klojant bėgius arba po to) spyruoklės išlenkimą (2) , besiremiantį i, ankerinio tvirtinimo (10) šonini, paviršių.
[0060] Paviršius (12B) turi būti toks, kad nekliudytų tvirtinimo spyruoklės sričių (5) ir (6) veikimui žemyn. T.y. sritis (6) privalo jokiu būdu neprisiliesti prie jos. Kad tai realizuoti praktiškai, bet kuris pa-viršiaus (12B) taškas turės būti po horizontalia plokštuma, einančia per bėgio (8) pado krašto briauną (R) ir, geriausia, esančią ne daugiau kaip 2 mm atstumu nuo tos horizontalios plokštumos.
[0061] Fig. 14 - fig. 13 vaizdas pagal XIV. Matosi, kad pa-viršius (12A) ankeryje (10) buvo pavaizduotas statmenai ištekintos angos (10C) ašiai. Vienok, tas statmenumas nėra absoliučiai būtinas, paviršius (12A), kad sude-rinti su tvirtinimo spyruoklės sujungimo tarp sričių (5) ir (6) radiusu, gali taip pat būti ir kreivė.
[0062] Paviršius (12A) taip pat, likdamas beveik statmenas ankerinio tvirtinimo (10) atraminiam paviršiui (10D), gali būti šiek tiek pasviręs ištekintos angos (10C) ašies atžvilgiu. Be to, tas pasvyrimas gali siekti ±15 laipsnių. Tuo atveju bus naudojama tvirtinimo spy-ruoklė, kur kampas, sudarytas srities (5) ašies ir srities (6) ašies bus derinamas su tuo paviršiaus (13A) pakrypimo kampu taip, kad garantuoti pastovaus efek-tyvaus kontakto tarp srities (6) šono ir paviršiaus (12A) galimybę.
[0063] Fig. 15 pavaizduota fig. 12 įrenginys blokuotoje pa-dėtyje išorinis bėgio pakrypimas išreikštas kampu y-Bėgio (8) pado krašto briaunos (R) pasikėlimas, iš-reikštas per srities (6) prisilietimą su ankerinio tvirtinimo (10) paviršiumi (12C).
[0064] 16
[0065] Bėgio (8) pado išorinio pakrypimo judesys tokiu būdu užkertamas arba reikalauja didelių pastangų, todėl kad ankerinis tvirtinimas (10) yra kietas ir kietai įtvirtintas atramoje (11). Fig. 16 - ankerinio tvirtinimo Įrenginio viršutinės dalies realizavimo variantas, kada kontaktuojama su tvirtinimo spyruokle aukščiau aprašytu būdu. Išsi-kišimas (13) vaidina tą pati vaidmenį, kaip fig. 12-15 paviršius (10C). Ankerinio tvirtinimo (10) šoninis pa-viršius (10E), skirtas tam pačiam vaidmeniui, kaip ir fig. 11, 12, 14 paviršius (12A) , t.y. tarnauja tvirtinimo spyruoklės atrama jos ankeriniame tvirtinime. Tvirtinimo spyruoklės sritis (6) turi atsiremti po išsikišimu (13) ir atsiremti 1 pastarąjį, jeigu bėgis pasikelia arba siūbuoja savo atramos atžvilgiu. Išsi-kišimo (13) forma čia pavaizduota labai schematiškai, ir specialistas gali ją pakeisti, ypač sutvirtinimo sumetimais, bet neišeinant už šio išradimo ribų. Fig. 17 liečia specialiai taip vadinamą netiesiogini bėgių klojimą pagal šl išradimą su bėgio padėklu iš medžio arba metalinių pabėgių. Padėklo (14) naudojimas bendrai yra Įprastinis, kada atrama - metalinis pabėgis, ir netgi būtina, kada atrama - medinis pabėgis nuo to momento, kada nori panaudoti tvirtinimo spy-ruoklę kaip aprašyta Prancūzijos patentų Nr. 2256287 ir Nr. 2330803 aprašymuose, nors tuose patentuose kalbama tik apie bėgių klojimą ant betoninės atramos). Šiuo atveju ir kad panaudoti šl išradimą, padėkle (14) buvo padaryta išpjova (15), apribota šonais (15A), (15B) ir (15C) . Šis padėklas taip pat turi du Įlinkius (16), tarp kurių bus klojamas bėgis ir jo padas. Įlinkis (16) ir išpjova (15) atlieka tą pati vaidmenį kaip ankerinis tvirtinimas (10) ir išpjova (12), aprašyti anksčiau aprašytuose brėžiniuose.
[0066] Tvirtinimo spyruoklė įstatoma i, vietą sriti, (1) įsta-tant i, įlinkime (16) esančią išilginę išpjovą.
[0067] Baigiant montuoti, t.y. kada tvirtinimo spyruoklės penktoji dalis (5) bus patalpinta ant bėgio pado krašto arba izoliuojančio tarpiklio (kuris gali būti), sritis (6) bus patalpinta i, išpjovą (15) su atrama į paviršių (15A) . Sistemos darbas labai panašus į tą, kuris aprašytas aukščiau.
[0068] Taip pat galima naudoti su šiais bėgių klojimais ant padėklo ne išpjovą (15), o išsikišimą, pavaizduotą fig. 16.
[0069] Reikia pažymėti, pagaliau tam kad nepadaryti sudėtingo aprašymo, brėžiniai fig. 11-16 padaryti numatant, kad visuose juose naudojamas vienas ir tas pats tvirtinimo spyruoklės tipas, t.y. toks, kaip parodyta fig. 1-3. Bet pakanka, kad išpjovos arba atramos (12 arba 13), taip pat pakrypimo plokštuma (10A) būtų atliktos iš kitos ankerinio tvirtinimo (10) pusės, t.y. iš šo-no (10F), vietoje (10E), parodyto fig. 14 tam, kad ankerinis tvirtinimas pagal išradimą galėtų sąveikoti su tvirtinimo spyruokle, pavaizduota fig. 4-8. Ta pati pastaba taikoma ir fig. 17.
[0070] Be to, išradimas apima tvirtinimo spyruoklę, kaip naują pramonės gamini,, aprašytą aukščiau ir pavaizduotą brė-žiniuose fig. 1-17, kurie yra išradimo dalis.
1. Apkaba geležinkelio bėgio tvirtinimui ant bėgių atramos, turinti:spyruoklę, tarnaujančią tvirtinimo priemone arba bėgio prispaudimo ant bėgio atramos priemone, padarytą iš stangraus metalo, raidės " e" arba jos veidrodinio atvaizdo " 9 " pavidalo apkabos, turinčią pirmąjį galą ( A) ir antrąjį galą ( B) ir turinčią nuosekliai, pradedant nuo pirmojo galo ( A), pirmąją sritį ( 1), sudarančią beveik stačiakampį ir lygiagretų bėgiui petį, antrąją sritį ( 2), sudarančią išlinkimą beveik 180°, trečiąją sritį ( 3), ketvirtąją sritį ( 4), sudarančią išlenkimą beveik 180° kampu, esantį toje pačioje pusėje kaip ir antroji sritis ( 2) trečiosios srities ( 3) atžvilgiu, ir penktąją sritį ( 5), esančia beveik lygiagrečiai bėgiui ir skirtą bėgio padui prispausti, ir- ankerinio tvirtinimo ( 10 arba 16) įrenginį, turintį išilginę angą ( 10 C), į kurią tiesiaeigiu judesiu patalpinta tvirtinimo spyruoklės pirmoji sritis ( 1), ir viršutinį paviršių, į kurį įstačius remiasi tvirtinimo spyruoklės trečioji sritis, be to, minėtas ankerinio tvirtinimo įrenginys patalpintas arba įtvirtintas tuo pat metu ir bėgio atramoje, besiskirianti tuo, kad tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją stitį ( 6), esančią skersai penktosios srities ( 5) , nukreiptą į pirmąją sritį ( 1) taip, kad tvirtinimo spyruoklę pa-talpinus ankerinio tvirtinimo įrenginyje, bėgio padas prispaudžiamas tvirtinimo spyruokle ir yra sąveikoje su tvirtinimo spyruoklės pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis ( 12, 13 arba 15) , standžiai sujungtomis su ankerinio sujungimo įrenginiais, nukreiptomis prieš penktosios srities ( 5) pasikėlimą bėgio pasikėlimo judesio pasekoje.
spyruoklę, tarnaujančią tvirtinimo priemone arba bėgio prispaudimo ant bėgio atramos priemone, padarytą iš stangraus metalo, raidės " e" arba jos veidrodinio atvaizdo " 9 " pavidalo apkabos, turinčią pirmąjį galą ( A) ir antrąjį galą ( B) ir turinčią nuosekliai, pradedant nuo pirmojo galo ( A), pirmąją sritį ( 1), sudarančią beveik stačiakampį ir lygiagretų bėgiui petį, antrąją sritį ( 2), sudarančią išlinkimą beveik 180°, trečiąją sritį ( 3), ketvirtąją sritį ( 4), sudarančią išlenkimą beveik 180° kampu, esantį toje pačioje pusėje kaip ir antroji sritis ( 2) trečiosios srities ( 3) atžvilgiu, ir penktąją sritį ( 5), esančia beveik lygiagrečiai bėgiui ir skirtą bėgio padui prispausti, ir- ankerinio tvirtinimo ( 10 arba 16) įrenginį, turintį išilginę angą ( 10 C), į kurią tiesiaeigiu judesiu patalpinta tvirtinimo spyruoklės pirmoji sritis ( 1), ir viršutinį paviršių, į kurį įstačius remiasi tvirtinimo spyruoklės trečioji sritis, be to, minėtas ankerinio tvirtinimo įrenginys patalpintas arba įtvirtintas tuo pat metu ir bėgio atramoje, besiskirianti tuo, kad tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją stitį ( 6), esančią skersai penktosios srities ( 5) , nukreiptą į pirmąją sritį ( 1) taip, kad tvirtinimo spyruoklę pa-talpinus ankerinio tvirtinimo įrenginyje, bėgio padas prispaudžiamas tvirtinimo spyruokle ir yra sąveikoje su tvirtinimo spyruoklės pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis ( 12, 13 arba 15) , standžiai sujungtomis su ankerinio sujungimo įrenginiais, nukreiptomis prieš penktosios srities ( 5) pasikėlimą bėgio pasikėlimo judesio pasekoje.- ankerinio tvirtinimo ( 10 arba 16) įrenginį, turintį išilginę angą ( 10 C), į kurią tiesiaeigiu judesiu patalpinta tvirtinimo spyruoklės pirmoji sritis ( 1), ir viršutinį paviršių, į kurį įstačius remiasi tvirtinimo spyruoklės trečioji sritis, be to, minėtas ankerinio tvirtinimo įrenginys patalpintas arba įtvirtintas tuo pat metu ir bėgio atramoje, besiskirianti tuo, kad tvirtinimo spyruoklė turi šeštąją stitį ( 6), esančią skersai penktosios srities ( 5) , nukreiptą į pirmąją sritį ( 1) taip, kad tvirtinimo spyruoklę pa-talpinus ankerinio tvirtinimo įrenginyje, bėgio padas prispaudžiamas tvirtinimo spyruokle ir yra sąveikoje su tvirtinimo spyruoklės pasislinkimą ribojančiomis priemonėmis ( 12, 13 arba 15) , standžiai sujungtomis su ankerinio sujungimo įrenginiais, nukreiptomis prieš penktosios srities ( 5) pasikėlimą bėgio pasikėlimo judesio pasekoje.2. Apkaba pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad pasislinkimą ribojančios priemonės (12,13 arba 15) turi išpjovą (12 arba 15), kuri sumontuotoje pa-dėtyje arba tvirtinimo spyruoklei esant suspaustoje padėtyje yra beveik lygiagreti sričiai (5).
3. Apkaba pagal 1 punktą, besiskirianti tuo, kad aukščiau minėtos pasislinkimą ribojančios priemonės (12, 13 arba 15) turi ankerinio tvirtinimo įrenginio išsikišimą (13), lygiagretų penktajai sri-čiai (5), po kurio patalpinta šeštoji sritis (6).
4. Apkaba pagal vieną iš 1-3 punktų, besiskirianti tuo, kad pasislinkimą ribojančios prie-monės (12, 15) tvirtinimo spyruoklės išilginio įdėjimo į sujungimo įrenginį (10, 16) atžvilgiu turi atramas (12A, 15A).
5. Apkaba pagal vieną iš 1-4 punktų, besiskirianti tuo, kad šeštoji sritis (6) beveik statmena penktajai sričiai (5).
6. Apkaba pagal vieną iš 1-5 punktų, besiskirianti tuo, kad ketvirtoji, penktoji ir šeštoji sritys yra vieno ir to paties sraigtinio nuolydžio dalys ir yra beveik pastovaus kreivumo.
7. Apkaba pagal vieną iš 1-6 punktų, besiskirianti tuo, kad įstatant tvirtinimo apkabą į ankerinio sujungimo įrenginį, šeštoji sritis (6) įsta-tyta su plyšiu (J) ankerinio sujungimo įrenginio at-žvilgiu, tokiu būdu sudarant galimybę šeštajai sričiai praeiti tą plyšį iki pilno užblokavimo ankerinio sujungimo įrenginyje.
8. Apkaba pagal vieną iš 1-7 punktų, besiskirianti tuo, kad penktosios ir šeštosios (5,6) sričių ilgis ir storis nustatytas taip, kad susilie-čiant šeštajai sričiai (6) su aukščiau minėtomis pa-sislinkimą ribojančiomis priemonėmis (12, 13 arba 15), leidžiamas nedidelis penktosios srities (5) susisu-kimas .