[LT] Sauso agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys, tinkantis sumaišymui su makroelementinių trąšų mišiniu, kiekvienai agregatinei daliai susidedant iš bent dviejų metalų, parinktų iš grupės, sudarytos iš Cu, Mn, Zn, Co ir Mo druskų ir mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato, kuris nėra aukščiau paminėtų metalų druskos pavidalo, santykiu tarp mikroelementų ir makroelementų mikroelementinių trąšų mišinyje esant žymiai didesniam už santykį, kuriuo aptariami mikroelementai ir makroelementai reikalingi grūdinėms kultūroms; mikroelementinių trąšų paruošimo būdas; kietų mikroelementinių trašų mišinys, kurio sudėtyje yra mikroelementinių trašų mišinys; pasėlių tręšimo būdas, naudojant mikroelementinių trąšų mišinį. Mišinį lengva naudoti pasėliams arba dirvožemiui kartu su standartinėmis komercinėmis mikroelementinėmis trąšomis, jis lengvai tirpsta vandenyje ir yra grūdinių kultūrų lengvai absorbuojamas.
[EN]
[0001] Šis išradimas skirtas kietam miroelementinių trąšų mi-šiniui, susidedančiam iš metalo druskų pavidalo mikro-elementų kartu su mažiausiai vienu vandenyje tirpiu nitratu, mikroelementinių trąšų mišinio paruošimo būdui ir pasėlių tręšimo būdui, panaudojant mikroelementinių trąšų mišinį.
[0002] Žemės ūkio srityje gerai žinoma, kad optimalus augalų vystymąsis priklauso nuo to, ar tinkamai aprūpinami įvairiomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Tik vienos būtinos maistinės medžiagos trūkumas, kuris tin-kamam augimui gal būt reikalingas labai mažais kiekiais, gali būti prasto augimo, maistinių medžiagų stokos simptomų ir smarkiai sumažėjusio derliaus priežastimi. Net jeigu visas kitas būtinas maistines medžiagas augalai gavo optimaliais kiekiais, vienos maistinės medžiagos gavimas suboptimaliu kiekiu gali tapti ribojančiu faktoriumi, tuo rimtai sulaikydamas augalų vystymąsi,.
[0003] Iš kitos pusės,; mažiau žinoma, kaip pateikti įvairius mikroelementus, kad augalai gautų juos tinkamais kiekiais, tuo būdu užtikrinant optimalų augimą, kartu užtikrinant mikroelementų pateikimą tokia forma, kuri leidžia juos panaudoti praktiškai ir ekonomiškai. Tuo būdu praktinio ir ekonominio jau turimų mikroelementų panaudojimo, pvz., lauko kultūroms, būdo nebuvimas gali būti priežastimi, kad pasėliai gaus suboptimalų tam tikrų būtinų mikroelementų kiekį.
[0004] Standartinės makroelementinės trąšos, pvz., azotinės trąšos arba N-P-K trąšos dažnai neturi daugelio būtinų mikroelementų, nors tai gali nesukelti jokių greitai matomų problemų, kadangi daugelis dirvožemių turi tam tikrą šių mikroelementų atsargą. Tačiau jei dirvožemis nėra papildomas šiais mikroelementais, per ilgesnį laiką mikroelementų atsargos išsenka ir bus gautas mažesnis derlius. Todėl būtina reguliariai aprūpinti būtinais mikroelementais, kad būtų palaikomas optimalus augalų augimas ir gautas maksimalus derlius. Tačiau praktikoje tai dažnai sudaro tam tikrų problemų, kadangi dažnai pasirodo sunku augalams taikyti turimus trąšų mišinius ir kurie taip pat tenkintų reikalavimą, kad jie santykinai nebrangūs ir patogūs naudoti.
[0005] Ir taip, mikroelementinių trąšų mišinys turi tenkinti tokius kriterijus, kad užtikrintų geriausią efektą ir optimalų augalų augimą: 1) jis turėtų turėti eilę būtinų mikroelementų, dar geriau visus būtinų mikroelementų, kurių iš anksto nėra dirvožemyje; 2) jis turėtų būti sudarytas ir taikomas taip, kad užtikrintų augaluose geriausią galimą mikroelementų absorbcij ą; ,3) jis turėtų būti taikomas tinkamu laiku, priklausomai nuo augalų augimo, t, y, ypač augalų augimo ciklo pradžioje ir kada dirvožemio temperatūra yra ma-žausiai apie 5°C; ir 4) pageidaujama, kad jis galėtų būti panaudojamas kartu su standartinėmis komercinėmis azotinėmis arba N-P-K trąšomis ir, kad jis būtų santykinai nebrangus.
[0006] Yra žinomi trąšų su mikroelementais mišiniai, aprašyti šiuose patentiniuose dokumentuose: DK-C-102527 (1965), US-A-3635691 (1972), DK-C-100822
[0007] (1965),
[0008] SE-C-175356 (1961), GB-A-825612, NO-B-146742 (1982).
[0009] Tačiau juose aprašytos mikroelementąnės trąšos nepilnai atitinka joms keliamus reikalavimus.
[0010] Dabar buvo atrasta, kad grūdinės kultūros gali būti paprastai ir nebrangiai aprūpintos tinkamu mikroele-mentų balansu būtinų jau turimo pavidalo naujų kietų mikroelementinių trąšų mišiniu, susidedančiu iš metalo druskų pavidalo mikroelementų kartu su mažiausiai vienu vandenyje tirpiu nitratu.
[0011] Vienas išradimo aspektas skirtas sausų agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišiniui, tinkančiam surnašyt.i su makroelemenizinių trąšų mišiniu, kiekvienai agregato daliai esant sudarytai iš mažiausiai dviejų druskų, parinktų iš grupės, sudarytos iš 1000-8000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 500-3000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 150-2500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 5-100 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio 10-300 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokių rišikiių kaip ir mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato, kuris nėra aukščiau paminėtų metalų druskos pavidalo, mikro-elementų ir makroelementų santykiui mikroelementinių trąšų mišinyje esant žymiai didesniam už santyki,, kuriuo mikroelementai ir makroelementai yra reikalingi grūdinėms kultūroms.
[0012] Antras šio išradimo aspektas yra skirtas sausų agregato dalių pavidalo mikroelementinių trąšų mišinio, kuris pritaikytas sumaišyti su makroelementinių trąšų miši-niu, paruošimo būdui, susidedančiam iš sauso maišymo be jokio žymesnio vandens pridėjimo mažiausiai dviejų metalų, pasirinktų iš grupės, susidedančios iš Cu, Mn, Zn, Co ir Mo druskų, kaip mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato, kuris nėra minėtų metalų druskos pavidale, minėtoms druskoms ir minėtam nitratui esant miltelių pavidale, santykiui tarp mikroelementų ir makroelementų esant žymiai didesniam už santykį, kuriuo mikroelementai ir makroelementai yra reikalingi grūdi-nėms kultūroms, kad butų gautas gerai sumaišytas mikro-elementų mišinys, ir gauto mikroelementų mišinio sumai-šymo su rišikliu, kad būtų gautas minėtas sausų agregato dalių pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys.
[0013] Trečias šio išradimo aspektas skirtas kietam trąšų mi-šiniui, sudarytam iš ankščiau paminėto kieto mikroele-mentinių trąšų mišinio, kaip pirmos komponentės, ir kieto makroelementinių trąšų mišinio, sudaryto mažiau-siai iš N, P ir/arba K, kaip antros komponentės.
[0014] Ketvirtas šio išradimo aspektas skirtas pasėlių tręšimo būdui, susidedančiam iš aukščiau minėto trąšų arba aukščiau minėto mikroelementinio trąšų mišinio panaudojimo pasėliams arba dirvožemiui.
[0015] Mikroelementinių trąšų mišinys pagal ši, išradimą ten-kina visus aukščiau paminėtus kriterijus, t.y. turi kelis arba visus esminius mikroelementus, kurių pavi-dalas •užtikrina efektyvią absorbciją, jis lengvai taikomas reikalingu metu kartu su pvz ., standartinėmis komercinėmis azoto arba N-P-K trąšomis, ir yra sudaromas iš mikroelementų turinčių junginių, kurie yra santykinai nebrangūs. Be to, kaip parodyta pavyz-džiuose, pateiktuose žemią\i, naujo mikroelementinio trąšų mišinio vertė buvo įrodyta žymiai padidėjusiais derliais lauko bandymuose per kelis metus.
[0016] Terminai "mikroelementinių trąšų mišinys" ir "išradimo trąšų mišinys" nurodo aukščiau minėtus mišinius, susi-dedančius iš metalo druskų pavidalo mikroelementų, kartu su mažiausiai vienu vandenyje tirpiu nitratu. Aišku, kad mišinys taip pat turės azoto ir taip pat būdingai turės tam tikrą kieki, įvairių makroelementų, bet mikro-elementų ir makroelementų santykis trąšų mišinyje bus žymiai didesnis už santykį, kuriuo aptariamos maistinės medžiagos yra reikalingos grūdinėms kultūroms. Šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinys, kitais žo-džiais tariant, nėra numatytas naudoti atskirai kaip išimtinė pasėlių trąša, bet geriau kartu su, pvz., ko-mercine makroelementine trąša. Kadangi įvairių mikro-elementų, reikalingų įvairiems augalams, kiekiai gali keistis, mikroelementai pagal apibrėžimą yra tos mais-tinės medžiagos, kurios reikalingos tik labai mažais kiekiais, ir šie kiekiai yra tam tikroje srityje. Lauko pasėliams reikalingi tokie būdingi makroelementų ir mikroelementų kiekiai (hektarui per metus):
[0017] Remiantis šiais aukščiau pateiktais maistingųjų me-džiagų kiekiais, tvirtinimas "santykiui tarp mikro-elementų ir makroelementų mikroelementinių trąšų miši-nyje esant žymiai didesniam už santykį, kuriuo aptariami mikroelementai ir makroelementai, reikalingi grūdinėms kultūroms nurodo faktą, kad būdingas santykis tarp mikroelementų ir makroelementų mišinyje yra ma-žiausiai dvigubai didesnis už santykį, kuriuo aptariami mikroelementai ir makroelementai yra reikalingi augalams, dar būdingiau - mažiausiai 10 kartų didesnis už šį santykį, dar būdingiau - mažiausiai 20 kartų di-dėsnis už ši, santyki,, dar būdingiau - mažiausiai 50 kartų didesnis už ši, santyki,, toks kaip mažiausiai 100 kartų didesnis už ši, santyki,, kas paaiškės iš aukščiau pateiktų kiekių ir to, kas čia aprašyta, remiantis atskirais elementais, kaip ir iš pavyzdžių.
[0018] Nors trąšų mišinys tam tikrais atvejais gali būti panaudotas vienas, jis ypač pritaikytas naudoti ji, kaip standartinių makroelementinių trąšų, pvz., N-P-K trąšų arba azotinių trąšų papildymą, kadangi, kaip taisyklė, nėra numatyta, kad šios trąšos aprūpins esminiais mikroelementais.
[0019] Terminas "makroelementinių trąšų mišinys" nurodo stan-dartini, trąšų mišini,, pritaikytą aprūpinti vienu arba daugiau svarbių makroelementinių, ypač N, P ir/arba K. Tokios trąšos, kaip pvz., komercinės N-P-K trąšos arba azoto trąšos yra taikomos santykinai dideliais kiekiais grūdinėms kultūroms arba dirvožemiui, kad būtų paten-kinti augalų pagrindinių maistinių medžiagų poreikiai. Tačiau, kaip paaiškinta aukščiau, šios dažnai neturi daugelio esminių mikroelementų, arba tie mikroelementai yra tokio pavidalo, kuris neleidžia augalams juos ab-sorbuoti pakankamais kiekiais.
[0020] Posakis "vandenyje tirpus nitratas" nurodo nitratą, kuris yra lengvai tirpstantis vandenyje. Vandenyje tirpūs nitratai, naudojami pagal ši, išradimą, bus toliau tokie, kurie yra priimtini žemės ūkyje. Konkrečiai, vandenyje tirpus nitratas gali būti šarminio metalo nitratas, pvz., natrio nitratas, kalio nitratas arba kalcio nitratas, arba amonio nitratas. Šio išradimo trąšų mišinys gali turėti du arba daugiau tokių vandenyje tirpių nitratų, kaip ir kitokių čia nepa-minėtų vandenyje tirpių nitratų, pvz., kalcio amonio nitratas.
[0021] Kaip paminėta aukščiau, šio išradimo trąšų mišinys, sudarytas iš mažiausiai dviejų metalų, parinktų iš grupės, susidedančios iš Cu, Mn, Zn, Co ir Mo druskų. Tačiau kadangi visi. šie metalai priklauso būtinų mikroelementų grupei, trąšų mišinys paprastai turės mažiausiai trijų šių metalų druskas, dar būdingiau - 4 šių metalų druskas. Ypač tinkamas trąšų mišinys yra toks, kuris sudarytas iš visų penkių metalų druskų.
[0022] Papildomai, prie aukščiau paminėtų mikroelementų, gali būti pageidaujama įjungti tam tikrus kitus sv^irbius mikroelementus i, šio išradimo mišinį. Tai gali būti B, Fe, Cl, Na bei ir gal būt Se, Rb, Ag, Ti ir V. Ypač gali būti pageidaujama įjungti į trąšų mišinį boro turinčią druską ir/arba geležies druską, kadangi abu šie elementai yra būtini, mikroelementai, kurių trūksta tam. tikrais atvejais. Toliau gali reikėti įjungti į trąšų mišinį tam tikrus elementus, kurie, kaip tikimasi, nėra būtini daugelio augalų rūšims, bet yra bū-tini žmogui ir gyvuliams, pvz., selenas.
[0023] Patyręs šioje srityje žmogus supras, kad tikslus įvai-rių mokroelementų turinys mikroelementinių trąšų mi-šinyje gali keistis, atsižvelgiant į tokius faktorius, kaip dirvožemio, kuriame kultūra auginama, tipas, kli-matas ir konkretus reikalingas mikroelementų mišinys, paremtas šiais ir kitais faktoriais. Todėl yra sunku pateikti bendrus nurodymus dėl įvairių maistiniu, me-džiagų, kurios bus trąšų mišinyje visais atvejais, konkretaus kiekio. Tačiau tokie kiekiai, (paskaičiuoti pagal aptariamų maistinių elementų (atomo) svorį) yra pateikiami kaip bendri neapribojantys kiekių nurodymai, kurie, kaip tikimasi, tiks įvairiems dirvožemiams, pa-sėliams ir klimatams. Konkrečius įvairių mikroelementų kiekius konkrečiu atveju galės nustatyti patyręs šioje srityje asmuo, pvz., remdamasis dirvožemio ir/arba augalų maistinių medžiagų analize, atsižvelgdamas kitus aukščiau paminėtus faktorius.
[0024] Kai šio išradimo trąšų mišinyje yra vario junginys, bū-dingas Cu kiekis bus apie 2000-5000 g, dar būdingiau - apie 1000 - 8000 g, 100-e kg mikroelementinių trąšų mi-šinio, neskaitant jokio rišiklio. Kai šio išradimo trą-šų mišinyje yra mangano, būdingas Mn kiekis bus bū-dingiau apie 500-3000 g, toks kaip apie 1000-2000 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kai cinko junginys yra šio išradimo trąšų mišinyje, būdingas Zn kiekis bus apie 150-2500 g, toks kaip apie 300-1500 g 100 e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kada šio išradimo trąšų mišinyje yra molibdeno junginys, bū-dingas Mo kiekis bus būdingiau apie 10-300 g, toks kaip apie 20-150 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kai išradimo junginyje yra kobalto, būdingas Co kiekis bus apie 5-100 g, toks kaip apie 10-50 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
[0025] Toliau, kai boro turintis junginys yra šio išradimo trąšų mišinyje, būdingas B kiekis bus apie 100-7000 g, būdingiau api,? 500-4000 g, toks kaip apie 1000-2000 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio. Kai išradimo trąšų mišinyje yra Fe, būdingas geležies kiekis bus apie 100-6000 g, būdin-gesnis apie 500-3500 g, toks kaip apie 750-1750 g 100-e kg mikroelementinių trąšų mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
[0026] Panašiai, sunku pateikti bendrus nurodymus naudojamo vandenyje tirpaus nitrato konkretiems kiekiams vėl gi dėl kintamųjų, paminėtų aukščiau. Tačiau tikimasi, kad daugeliu atveju tinkamas N kiekis (paskaičiuotas grynam N) vieno ar daugiau vandenyje tirpiu nitratų pavidalu bus apie 500-25000 g, būdingai apie 100-15000 g, toks kaip apie 2000-10000 g 100-e kg mikroelementinių trąšų miši-nio, neskaitant jokio rišiklio.
[0027] Ryšium su įvairių mikroelementų ir N03-N kiekiais, paminėtais aukščiau, patyrusiam šioje srityje asmeniui bus aišku, kad mikroelementinių trąšų mišinio, taikomo dirvožemiui arba augalams, kiekis turi būti parinktas pagal įvairių maistinių medžiagų kiekius trąšų miši-nyje, atsižvelgiant į tai, kad nors mikroelementai yra svarbūs augimui, kai naudojami mažais kiekiais, jie gali padaryti žalos arba net būti toksiški augalams, jei taikomi per dideliais kiekiais.
[0028] Kaip paminėta aukščiau, mikroelementinių trąšų mišinys papildomai prie mikroelementų grupės turės tam tikrus makroelementus. Vienas iš jų akivaizdžiai yra N, kadangi trąšų mišinys susideda iš mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato. Be to, trąšų mišinys įprastai turės vieną ar daugiau makroelementų S, P, Mg, Ca ir K, pvz., diamonio fosfato, kalio fosfato, kalio chlorido, kalio sulfato ir/magnio sulfato pavidalo.
[0029] Šio išradimo trąšų mišinio metalo druskos paprastai apima sulfatus, nitratus ir/arba oksidus. Metalo druskos gali taip pat būti halogenidų (pvz., chloridų), hidrosulfatų, karbonatų ir/arba hidrokarbonatų pavidalo. Be to, varis gali būti trąšų mišinyje pvz., vario oksichlorido pavidalo, molibdenas gali būti, pvz., amonio molibdato pavidalo.
[0030] Konkrečiai, viena arba dvi metalo druskos dažnai bus sulfatas, kadangi eilės aukščiau paminėtų metalų sul-fatų druskos yra santykinai nebrangios ir buvo parodyta, kad norimi rezultatai gali būti pasiekti, naudojant tokius sulfatus.
[0031] Tuo būdu tinkamesnis trąšų mišinys pagal ši išradimą apima mažiausiai vario sulfatą arba vario oksichloridą, mangano sulfatą ir cinko sulfatą.
[0032] Šio išradimo trąšų mišinys naudingai, apima mažiausiai vieną jungini,, parenkamą iš grupės, susidedančios iš geležies (II) sulfato, Solubor® (tirpaus natrio borato, Na2B80j3-4H20) , borakso, amonio molibdato, natrio molibdato ir kobalto sulfato.
[0033] Kaip paminėta aukščiau, mikroelementinių trąšų mišiniai pagal ši, išradimą gali būti paruošti, naudojant būdą, susidedanti, iš sauso sumaišymo, iš esmės nepridedant vandens, mažiausiai dvejų metalų, parinktų iš grupės, susidedančios iš Cu, Mn, Z n, Co ir Mo, druskų, kaip ir mažiausiai vieno vandenyje tirpaus nitrato , kuris nėra minėtų metalų druskos pavidale, minėtoms druskoms ir minėtam nitratui esant miltelių pavidalo, santykiui tarp minėtų mikroelementų ir minėtų makroelementų esant žymiai didesniam už santyki,, kuriuo minėti mikroelementai ir minėti makroelementai yra reikalingi grū-dinėms kultūroms, kad būtų gautas mikroelementų miši-nys, ir gauto mikroelementų mišinio sumaišymo su rišik-liu, kad būtų gautas minėtas sausų agregatinių dalių pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys.
[0034] Posakis "sumaišymo, iš esmės nepridedant vandens" reiš-kia faktą, kad metalo druskų ir nitrato maišymas at-liekamas, panaudojant, sausą procesą. Tuo būdu, nors tam tikrais atvejais gamybos procese gali tekti panaudoti tam tikrą kieki, vandens, šis kiekis bus gana ribotas, taip kad metalo druskos ir nitratas nebus apdoroti kaip, pvz., tirpalai arba pastos.
[0035] Terminas "milteliai" nurodo faktą, kad metalo druskos ir nitratas yra iš esmės miltelių pavidalo, susideda iš atskirų smulkių sausų aptariamų medžiagų dalelių. Šis terminas taip pat apima, pvz. medžiagas, turinčias kokią nors granuliuotą konsistenciją.
[0036] Nors galima sumaišyti miltelių pavidalo mikroelementų mišinį su rišikliu nedelsiant po to, kai miltelių mi-šinys yra gautas, geriau, kai mikroelementų mišiniui, turinčiam miltelių pavidalą, leidžiama pastovėti, prieš sumaišant su rišikliu, kol jo konsistencij a iš sausos miltelių konsistencijos pasikeičia i drėgną smiĮtinę konsistenciją ir kol atskiros minėto mišinio dalelės įgyja kristalinę arba į kristalus panašią išorę. Ir taip, buvo atrasta, kad naudingas mikroelementinių trąšų mišinio poveikis yra pagerinamas, jei miltelių pavidalo mišiniui leidžiama pastovėti kuri, laiką, prieš sumaišant su rišikliu. Tinkamas tam laikas yra ma-žiausiai apie 2 savaitės, dar geriau - mažiausiai apie 4 savaites, geriausiai - mažiausiai apie 6 savaites. Per ši, "senėjimo" laikotarpi, mišinio higroskopinės druskos absorbuoja drėgmę iš oro, dėl ko mišinys igyja smėlio konsistenciją ir kristalinę išorę, tuo pada-rydamas tręšimą lengvesni,, negu miltelių mišinio. Buvo atrasta, kad po 6 savaičių ar daugiau kambario tempe-ratūroje ir drėgmėje mikroelementų mišinys, kuris iš pradžių buvo miltelių formos, paprastai igyja pageidaujama išorę ir konsistenciją, panašią i truputi drėgno smėlio.
[0037] Nors tai nėra tinkamiausias būdas, tikimasi, kad mikro-elementų mišinys, turintis miltelių konsistenciją, papildomai arba alternatyviai tam būdui, kai prieš su-maišant su rišikliu jam leidžiama stovėti, gali būti sudrėkintas vandeniu ir paskui sumaišytas taip, kad vanduo pasiskirstytų mišinyje, tuo pasiekiant pagei-daujamą drėgną konsistenciją.
[0038] Asmeniui, patyrusiam šioje srityje, bus aišku, kad druskos ir nitratas, naudojami mikroelementų mišinio
[0039] paruošimui, įprastai bus persijoti ir/arba sumalti, kaip būtina, prieš sumaišant ir/arba po sumaišymo.
[0040] Nors nenorima apsiriboti jokia konkrečia teorija, tikimasi, kad naudingas šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinys gaunamas, kaip paaiškinta toliau.
[0041] Yra gerai žinoma, jog tam, kad būtų gauta nauda iš mikroelementų, kurie taikomi grūdinėms kultūroms ir dirvožemiui, mikroelementai turi būti tokio pavidalo, kuris lengvai absorbuoj amas augalų. Tai savo ruožtu reiškia, kad mikroelementai turi būti tirpūs vandenyje. Tai gali atrodyti iš esmės nesudėtinga, bet čia yra praktinių sunkumų, tarp kitų dalykų, dėl fakto, kad reikalingos tirpios metalo druskos yra higroskopiškos ir todėl yra sunku pagaminti jas tokio pavidalo, kuri, butų lengva naudoti augalams ir dirvožemiui. Iš kitos pusės, mikroelementinės priemonės, kurias lengva naudoti, pvz., panaudojant kalkes, gali turėti trūkumų, nes mažiau tirpios ir mažiau įsisavinamos augalų.
[0042] Naują šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinį yra tuo pačiu paprasta naudoti, ir jis greitai tirpsta vandenyje, todėl greitai absorbuojamas augalų. Metalų druskų ir vandenyje tirpaus nitrato kartu su rišikliu panaudojimas leidžia trąšų mišiniui suteikti agrega-tinių dalių, pvz., piliulių arba granulių pavidalą, kurį lengva taikyti kartu su standartinėmis komer-cinėmis trąšomis. Kai dėl mikroelementų lengvo tirpumo trąšų mišinyje, tikima, jog tai gaunama dėl to fakto, kad kiekvienoje atskiroje agregatinėje dalelėje metalo druskos yra gerai sumaišomos su vandenyje tirpiu nitratu. Tuo būdu, esant vandeniui, pvz., dirvožemyje arba iš tiesioginių kritulių, mikroelemento jonai bus ištir-pinti kartu su nitrato jonais, ir dirvožemio vanduo todėl turės santykinai homogenišką, tarp kitų dalykų, mikroelemento jonų ir nitrato jonų mišinį. Tikima, kad nitrato jonų buvimas suteikia mikroelementams toki, pa-vidalą, kuris lengviau įsisavinamas augalų, gal būt dėl sumažėjusios tendencijos būti adsorbuotiems dirvožemio dalelių, tuo užtikrinant geresnę mikroelementų absorb-ciją. Gerai žinoma, kad nitrato jonai yra lengvai ab-sorbuojami augalų, ir per šio išradimo trąšų mišinio bandymus buvo parodyta, kad didesnio vandenyje tirpaus nitrate kiekio panaudojimas mišinyje duoda derliaus pa-didėj imą.
[0043] Kaip paminėta aukščiau, metalo druskų ir vandenyje tirpaus nitrato panaudojimas kartu su rišikliu leidžia suteikti trąšų mišiniui toki, pavidalą, kuri, paprasta taikyti kartu su standartinėmis komercinėmis trąšomis ir kuris lengvai tirpsta vandenyje. Gali būti panaudota bet kuri priimtina ūkyje medžiaga, kuri gali surišti metalo druskas ir vandenyje tirpų nitratą kartu ir kuri leidžia metalo druskoms ir nitratui būti ištirpintam vandenyje. Tuo būdu tinkamesnis yra priimtinas žemės ūkiui vandenyje tirpus organinis rišiklis, pvz., auga-linis produktas arba natūralus, pusiau sintetinis arba sintetinis polimeras. Tinkamų rišiklių pavyzdžiai yra parenkami iš grupės, susidedančios iš augalinių produk-tų, tokiu kaip kviečių sėlenos, kviečių miltai arba pjuvenos; polisacharidai arba polisacharidų dariniai (pvz., Sta-Rx® 1500, Emdex® ir Explotab®) , celiuliozės, mikrokristalinė celiuliozė, celiuliozės dariniai, algi-natai, laktozė, manitas arba sorbitas; proteinai, tokie kaip želatina; derva, tokia kaip akacijos; ir sinte-tiniai polimerai, tokie kaip polietileno glikoliai (pvz., polietileno glikolis 4000 arba 6000) arba poli-vinilo pirolidonas. Kitas galimas rišiklis yra kalcio monohidrofosfatas. Toliau gali būti naudinga tam tikrais atvejais panaudoti rišiklių mišini,. Rišiklio kiekio ir maitinamųjų junginių (t.y. metalo druskų ir vandenyje tirpaus nitrato (tų), kaip ir kitų esančių maistinių junginių) kiekio santykis šio išradimo trąšų
[0044] mišinyje, žinoma, keisis, pvz. , pagal tokius faktorius,
[0045] kaip sugebėjimas surišti ir specifinis svoris, bet ap-skritai bus pageidaujama, kad surišėjo svoris būtų mi-nimalus, kad trąšų mišinio svoris ir tūris būtų mi-nimalus .
[0046] Terminas "agregatinės dalys" nurodo faktą, kad trąšų mišinys yra sudarytas iš atskirų vienetų, iš kurių kiekvienas susideda iš metalo druskų, sumaišytų arba sulypdytų su vandenyje tirpiu nitratu. Agregatinės dalys gali būti, pvz., piliulių, granulių ir/arba rutulė-lių pavidalo, arba jos gali būti mažų gabalėlių pavidalo. Metalo druskos arba vandenyje tirpus nitratas pagal ši, išradimą yra gerai sumaišomi su kiekviena atskira agregatine dalele, po ko kiekvieną dalelę sudaro iš esmės homogeniškas metalo druskų ir vandenyje tirpaus nitrato(ų) dalelių mišinys. Terminas "dalelės" reiškia daleles, kurios gali būti įvairaus dydžio ir formos, pvz., kristalinių dalelių, granuliuotų dalelių, miltelių ar dulkių dalelių ir 1.1 formos, bet šie pa-vyzdžiai yra neapriboj antys. Atskiros agregatinės dalys, kuriose metalo druskos ir vandenyje tirpus nitratas yra gerai sumaišyti, taip pat gali būti apvilkti pageidaujama medžiaga.
[0047] Būdinga, kad iš esmės visos agregatinės dalys turės bent vieną mažiausiai 0,5 mm matmeni, ir iš esmės visos agregatinės dalys dažnai turės bent vieną mažiausiai apie lmm matmeni,. Kai šio išradimo trąšų mišinio dalys yra, pvz., piliulių pavidalo, iš esmės visos agre-gatinės dalys įprastai turės bent vieną mažiausiai apie 3 mm matmeni,.
[0048] Atskirų agregatinių dalių formos ir dydžio parinkimas priklausys nuo tokių faktorių, kaip naudojami konkretūs maitinamieji junginiai ir rišikliai, kaip ir makro-elementinių trąšų, naudojamų kartu su išradimo mikro-elementinių trąšų mišiniu, atskirų vienetų forma ir dydis. Patyrusiam šioje srityje bus akivaizdu, kad agregatinių dalių dydis, forma ir specifinis svoris turi būti parinktas taip, kad mikroelementinių trąšų mišinys būtų suderinamas su atskirais makroelementinių trąšų mišinio, naudojamo kartu, vienetais, kad būtų užtikrintas santykinai homogeniškas mikroelementų ir makroelementų trąšų mišinių pasiskirstymas.
[0049] Mikroelementinių trąšų mišinio agregatinės dalys gali būti paruoštos, naudojant žinomus šioje srityje trąšų paruošimo būdus. Pavyzdžiui, piliulių paruošimui mi-šinys gali būti paruošiamas, pirmiausiai rūpestingai sumaišant visus mikroelementinius junginius ir vandenyje tirpų nitratą. Po to mikroelementų turintis mi-šinys yra sumaišomas su rišikliu ir, jei būtina, su ribotu vandens arba kito skysčio kiekiu. Tada piliulės formuojamos iš šio mišinio, pvz., panaudojant standar-tinę piliulių darymo mašiną maisto piliulėms. Iš esmės pagal tą pačią metodiką gali būti paruoštos granulės, išskyrus tai, kad vietoj rutulėlių darymo mašinos nau-dojama granulių paruošimo mašina. Panašiai kitokios agregatinės dalys, pvz., apvilktos agregatinės dalys, gali būti paruoštos žinomais šioje srityje būdais.
[0050] Kaip minėta aukščiau, kitas šio išradimo aspektas skirtas kietam trąšų mišiniui, apimančiam, kaip pirmą kom-ponentę, aukščiau minėtą kietą mikroelementinių trąšų mišini, ir, kaip antrą komponentę, kietą makroele-mentinių trąšų mišini,, susidedanti, mažiausiai iš N, P ir/arba K.
[0051] Trąšų mišinio makroelementinių trąšų komponentė įpras-tai bus standartinės komercinės trąšos, ypač azotinės arba N-P-K trąšos. Tokios trąšos savo sudėtyje daž-niausiai turi azotą, kuris įeina karbamido, nitrato arba/ir amonio pavidalu, kaip ir besikeičiančius P, K, Ca, Mg ir/arba S kiekius.
[0052] Trąšų mišinio makroelementinių trąšų komponentė gali būti organinė trąša.
[0053] Kaip paaiškinta aukščiau, vienas šio išradimo mikroele-mentinių trąšų mišinio pranašumas yra tas, kad jis gali būti taikomas dirvožemiui arba pasėliams kartu su pvz., azotinėmis arba N-P-K trąšomis. Tuo būdu pageidaujama, kad trąšų mišinys, susidedantis iš mikroelementinių trąšų komponentės ir makroelementinių trąšų komponentės būtų sudarytas taip, kad įgalintų vienodą mikroelementų turinčios komponentės pasiskirstymą, naudojant pasėlių ir dirvožemio tręšimui. Praktikoje tai pasiekiama, už-tikrinant, kad šios dvi komponentės turėtų suderinamus vienos su kita formą, dydi, ir specifini, svori,. Atskirų šių dviejų komponenčių vienetų forma, dydis arba specifinis svoris nebūtinai tie patys, bet šie vienetai turi būti sudaryti taip, kad būtų pasiektas apytikriai lygus abiejų komponenčių mišinio pasiskirstymas lauke. Atskiros trąšų mišinio komponentės tuo būdu įprastai bus piliulių, granulių ir/'arba smulkių gabalėlių pavidalo .
[0054] Tuo būdu tolesniame aspekte šis išradimas skirtas pasė-lių tręšimo būdui, panaudojant aukščiau aprašytų trąšų mišinį arba aukščiau aprašytą mikroelementinių trąšų mišinį.
[0055] Kaip paaiškinta aukščiau, mikroelementinių trąšų kom-ponentės trąšų mišinyje kiekis arba mikroelementinių trąšų mišinio kiekis, jei mikroelementinių trąšų mi-šinys naudojamas vienas, kuris panaudojamas dirvo-žemiui, kuriame auga arba augs pasėliai, arba kuris panaudojamas augalams, bus parenkamas pagal įvairių maitinamųjų medžiagų trąšų mišinyje kiekius. Tinkamą kiekį, kuri, reikia panaudoti, galės nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju patyręs šioje srityje asmuo. Geriau, kai mikroelementų turintis trąšų mišinys arba mikroelementinis mišinys yra taikomas aptariamiems pasėliams santykinai anksti, nes , kaip buvo įrodyta, taip gaunamas geriausias rezultatas.
[0056] Dėl dirvožemių įvairovės sunku pateikti tikslius mikro-elemenių trąšų komponentės kiekius trąšų mišinyje arba mikroelementinių trąšų mišinyje, kuri, reikia panaudoti. Tačiau daugeliu atvejų mikroelementinių trąšų kompo-nentė trąšų mišinyje arba mikroelementinių trąšų miši-nyje bus panaudota pasėliams arba dirvožemiui apie 1-100 kg/ ha, neskaitant rišiklio, kiekiu. Būdinga, kad mikroelementinių trąšų komponentė trąšų mišinyje arba mikroelementinių trąšų mišinys yra taikomas pasėliams arba dirvožemiui apie 5- 60 kg/ ha, dar būdingiau apie 10- 40 kg/ ha, neskaitant rišiklio, kiekiu. Molingame dirvožemyje, kaip buvo nustatyta, geri rezultatai buvo gauti, naudojant apie 10- 35 kg/ ha kieki, ir ypač apie 15- 30 kg/ ha kieki,.
[0057] Išradimas toliau iliustruojamas tokiais neapribojan-čiais pavyzdžiais.
[0058] Buvo pagamintas piliulių pavidalo mikroelementinių trą-šų mišinys, sudarytas iš tokių komponenčių:
[0059] Mišinys buvo paruoštas, pirmiausiai rūpestingai sumai-šant visus aukščiau paminėtus ingredientus rankomis, panaudojant kastuvą, po ko mišiniui, turinčiam sausą, miltelių konsistenciją buvo leista stovėti kambario temperatūroje ir santykinėje drėgmėje apie pusantro mėnesio. Mikroelementų turintis mišinys, kuris tada buvo drėgnas ir smiltelinis, atskiromis dalelėmis turint kristalinę išorę (kas matyti per didinamąjį stiklą), buvo sumaišytas su apytikriai 2 dalim (pagal svorį) kviečių sėlenų kaip rišiklių 13-ai dalių (pagal svorį) mišinio. Tada iš mišinio buvo suformuotos piliulės, naudojant standartinę piliulių darymo mašiną maisto piliulėms. Presuojant, kad būtų užtikrintas piliulių komponenčių sukibimas, buvo naudojamas garas. Gautos piliulės turėjo apie 3.5 mm skersmenį ir būdingą apie 5-10 5-10 mm ilgį.
[0060] Mikroelementinių trąšų mišinys buvo pagamintas kaip 1-ame pavyzdyje. Mišinys susidėjo iš tokių komponenčių:
[0061] Mišinio maitinamųjų medžiagų turinys buvo toks:
[0062] Mikroelementinių trąšų mišinys buvo pagamintas kaip 1-ame pavyzdyje. Mišinys susidėjo iš tokių komponenčių:
[0063] Mišinio maitinamųjų medžiagų turinys buvo toks:
[0064] Mikroelementinių trąšų mišinys buvo pagamintas kaip 1-ame pavyzdyje, naudojant tokias komponentes:
[0065]
[0066] Buvo nustatyta aukščiau aprašytų pavyzdžių mikroele-mentinių trąšų mišinių poveikis žieminių kviečių derliui.
[0067] Mikroelementinių trąšų mišiniai buvo taikomi kelis sezonus įvairiais kiekiais kviečiams, augantiems 100 m2 bandomajame sklype (4x25 m), molingame dirvožemyje. Buvo panaudoti 2-ojo pavyzdžio (1987) ir 3-ojo pa-vyzdžio (1988, 1989 ir 1990) mišiniai. Jie buvo taikomi 10, 15, 20, 25, 30, 35 ir 40 kg/ha (neskaitant rišik-lio) kiekiais.
[0068] Mikroelementinių trąšų mišiniai buvo taikomi kartu su standartiniais trąšų mišiniais, turinčiais N, P, K ir Mg, kaip aprašyta aukščiau, ir plotai, patręšti tiktai standartiniais trąšų mišiniais be mikroelementinių trą-šų mišinių, buvo naudojami kaip kontroliniai sklypai.
[0069] 1987 ir 1988 azotinės trąšos buvo taikomos 300 kg N hektarui, 270 kg karbamido pavidalo (46% N) ir 30 kg kaip kalcio amonio nitrato (27,6% N) kiekiais. 1989 bu-vo panaudotas karbamido (270 kg N hektarui) ir kalcio nitrato (15% N, 30 kg/ha) azotinės trąšos. Santykinai didelis azoto kiekis buvo naudojamas tam, kad būtų užtikrinta, jog azotas nebuvo ribojančiu augalų augimo faktoriumi.
[0070] Azotinės trąšos buvo įprastai taikomos trimis porci-jomis atitinkamai vasario, gegužės ir birželio mė-nesiais, kalcio amonio nitratą arba kalcio nitratą panaudojant birželio mėnesi,. Mikroelementinių trąšų mišinys vasario mėnesį buvo panaudotas kartu su pirma karbamido porcija.
[0071] 1990 vacario ir^nesį buvo panaudota 60 kg N/ha diamonio fosfato ir kalcio amonio nitrato mišinyje kartu su 3-iojo pavyzdžio mikroelementinių trąšų mišiniu. Balan-džio mėnesi, buvo panaudota 175 kg N/ha kalcio amonio nitrato pavidalo.
[0072] Visus keturis metus pasėliai buvo be to tręšiami 9 kg P/ha, 27 kg K/ha ir 4 kg Mg/ha, P, K ir Mg naudojant vasario mėnesį kartu su mikroelementinių trąšų mišiniu ir pirma azoto porcija.
[0073] Laikas reikalingas mikroelementinių trąšų mišinio pa-naudojimui kartu su pirma azotinių trąšų porcija ne-padidėjo žymiai, palyginus su vien azotinės trąšos pa-naudojimu, kadangi piliulių pavidalo rnikromaistinių trąšu mišinį galima buvo lengvai sumaišyti ir paskirs-tyti su azotine trąša.
[0074] Buvo gauti tokie rezultatai (išreikšti kaip derliaus padidėjimas, palyginus su kontroliniais sklypais, kur kiekvienas skaičius yra vidurkis pagal 4 sklypus, iš-skyrus 1990):
[0075]
[0076] Vidutinis derlius kontroliniuose sklypuose buvo 94.09 hkg/ha, 97.06 hkg/ha, 111.32 hkg/ha atitinkamai 1987, 1988, 1989 ir 1990 metais, taigi vidurkis pagal 4 metus buvo 101.42 hkg/ha.
[0077] Iš aukščiau pateiktos lentelės galima matyti, kad šio išradimo mikrcmaistinių trąšų mišiniai, naudojami 10-40 kg/ha kiekiais, žymiai padidina derlių, palyginus su kontroliniais sklypais.
[0078] Buvo analizuojamas, tarp kitų dalykų, kviečių pavyzdžių iš sklypų, kurie gavo mikroelementinių trąšų mišinių, peleningumas. Buvo rasta, kad kviečiai turėjo santykinai didelį pelenų tūri, sausoje medžiagoje (1.55%), parodydami dideli mineralų turini, kaip mikroelementų iš šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinio absorbcijos rezultatą.
[0079] Kviečių, patręštų su šio išradimo mikroelementinių trą-šų mišiniu, analizė
[0080] Buvo analizuojamas žieminių kviečių, patręštų su 3 pa-vyzdžio mikroelementinių trąšų mišiniu, turinys, kiek jie turėjo skirtingų maistinių medžaigų. Rezultatai buvo palyginti su atitinkamais žieminių kviečių, kurie buvo auginami tose pačiose sąlygose, bet nebuvo tręšti mikroelementinių trąšų mišiniu, rezultatais.
[0081] Kviečių pasėliai buvo patręšti 230 kg N/ha, iš kurių 60 kg/ha buvo panaudota vasario mėnesi, (t. y. auginimo sezono pradžioje) kartu su 3 kg P/ha, 27 K/ha mikro-elementinių trąšų mišinio, o likusi N dalis buvo panaudota tręšimui balandžio mėnesį.
[0082] Maistinių medžiagų analizės rezultatai, gauti pa-naudojus ir nepanaudojus šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinio, yra pateikti toliau (kur "+ mik.ro" reiškia patręštus su mikroelementinių trąšų mišiniu kviečius ir "- mikro" reiškia kontrolinius pasėlius, kaip paminėta aukščiau, be mikroelementinių trąšų mi-šinio) : Apskaičiuotas maitinamųjų medžiagų turinys derliuje
[0083]
[0084] Galima matyti, kad kviečiai, kurie buvo tręšti šio išradimo maistinių trąšų mišiniu, turėjo padidintą eilės maistingų medžiagų kieki. Ypač iš esmės padidėjo absorbuoto azoto kiekis, palyginus su kontroliniu der-liumi. Be paties derliaus padidėjimo, tai yra naudinga aplinkos apsaugai, kadangi padidėjusi azoto absorbcija sumažins nitrato kieki,, kuris gali būti išplautas iš dirvožemio, tuo užteršdamas žemės vandenis.
[0085] Lauko bandy mai, pal yginant ši o išra dimo mikroele-mentinių trąšų m išini, su kito mis mikroelementų turin-čiomis trąšomis
[0086] Naudingas šio išradimo mikroelementinių trąšų mišinio poveikis, palygintas su tam tikrų kitų komercinių mikroelementų turinčių trąšų poveikiu, buvo parodytas lauko bandymuose, panaudojant žieminius kviečius.
[0087]
[0088] Lauko bandymų rezultatai parodyti toliau pateikiamoje lentelėje (skaičiai yra vidurkiai pagal 4 tręštus sklypus) :
[0089] Iš šios lentelės galima matyti, kad mikroelementinių trąšų mišinys pagal ši išradimą žymiai padidino derlių, lyginant ne tik su netręštais sklypais, bet ir su kitomis mikroelementinėmis trąšomis tręštais sklypais. Išradimo mikroelementinių trąšų mišinys (" Oellingsoee Mikro" ) buvo vienintelis iš išbandytų mikroelementinių trąšų, kuris davė statiškai patikimą derliaus padi-dėjimą (95% kiekiu), palyginus su kontroliniu tręšimu.
1. Sauso agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišinys, tinkantis sumaišymui su makroeiementinių trąšų mišiniu, besiskiriantis tuo, kad jo kiekviena agregatinė dalis susideda iš Cu , Mn ir Zn metalų druskų ir kuriame yra 1000-8000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 500-3000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 150-2500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, taip pat iš bent vieno vandenyje tirpaus nitrato, kuris nėra aukščiau paminėtų metalų druskos pavidalo, ir kiekviena agregatinė dalis susideda iš metalų druskų dalelių bei vandenyje tirpaus nitrato dalelių homogeninio mišinio.
2. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad kiekvienoje agregatinėje dalyje dar yra Co ir/arba Mo druskos tokiais kiekiais - 5-100 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 10-300 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
3. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal 1 arba 2 punk-tus, besiskiriantis tuo, kad kiekvienoje agregatinėje dalyje yra bent vienas rišiklis.
4. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal 1 ir 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad jame yra 2000-5000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 1000-2000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 300-1500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 10-50g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir 20-150 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.
5. Mikroelementinių trąšų mišinys pagal bet kuri, iš 1-
4 punktų, besiskiriantis tuo, kad jame yra bent vario sulfato arba vario oksichlorido, mangano sulfato ir cinko sulfato ir kuriame dar yra bent vienas junginys, parinktas iš grupės, susidedančios iš ge-ležies sulfato, tirpaus natrio borato (Na2B8013.4 H20) , borakso, amonio molibdato, natrio molibdato, kobalto sulfato, diamonio fosfato, kalio fosfato, kalio chlorido, kalio sulfato ir magnio sulfato.6. Kietų trąšų mišinys, besiskiriantis tuo, kad jis sudarytas iš mikroelementinių trąšų mi-šinio pagal bet kuri, iš 1-5 punktų, kaip pirmos kom-ponentės ir kietų makrcelementinių trąšų mišinio, susidedančio bent iš N, P ir/arba K, kaip antros kom-ponentės .7. Pasėlių tręšimo būdas, besiskiantis tuo, kad panaudoja mikroelementinių trąšų mišind, pagal bet kuri, iš 1-5 punktų arba trąšų mišini, pagal 6 punktą pasėliams arba dirvožemiui tręšti.8. Sauso agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišinio, tinkančio sumaišyti su makroelementinių trąšų mišiniu, gavimo būdas, besiskirintis tuo, kad Cu, Mn, Zn metalų druskas ir mažiausiai vieną vandenyje tirpų -nitratą, kuris nėra minėtų metalų druskų pavidalo, sumaišo sausai, nepridedant žymesnio kiekio vandens, minėtoms druskoms ir minėtam nitratui esant miltelių pavidalo, kad būtų gautas gerai sumaišytas mikroelementinis mišinys, ir sumaišo su rišikliu, kad būtų gautas minėtas sauso agregatinio pavidalo mikro-elementinių trąšų mišinys, kuriame kiekviena agregatinė dalis susideda iš metalų druskų dalelių bei vandenyje tirpaus nitrato dalelių homogeninio mišinio, ir kuriame yra 1000-8000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 500-3000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir 150-2500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir pasirinktinai dar yra 5-10 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 10-300 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.9. Būdas pagal 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad mikroelementinių trąšų mišinyje yra 2000-5000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 1000-2000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 300-1500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio ri-šiklio, 10-50 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 20-150 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.10. Būdas pagal 8 arba 9 punktą, besiskiriantis tuo, kad mikroelementinį trąšų mišini, paruošia naudojant bent vario sulfatą arba vario oksichlcridą, mangano sulfatą ir cinko sulfatą ir dar bent vieną jungini,, parinktą iš grupės, sudarytos iš geležies sulfato, tirpaus natrio borato (Na2B8013.4 H20) , borakso, amonio molibdato, natrio molibdato, kobalto sulfato, diamonio fosfato, kalio fosfato, kalio chlorido, kalio sulfate ir magnio sulfato.
6. Kietų trąšų mišinys, besiskiriantis tuo, kad jis sudarytas iš mikroelementinių trąšų mi-šinio pagal bet kuri, iš 1-5 punktų, kaip pirmos kom-ponentės ir kietų makrcelementinių trąšų mišinio, susidedančio bent iš N, P ir/arba K, kaip antros kom-ponentės .7. Pasėlių tręšimo būdas, besiskiantis tuo, kad panaudoja mikroelementinių trąšų mišind, pagal bet kuri, iš 1-5 punktų arba trąšų mišini, pagal 6 punktą pasėliams arba dirvožemiui tręšti.8. Sauso agregatinio pavidalo mikroelementinių trąšų mišinio, tinkančio sumaišyti su makroelementinių trąšų mišiniu, gavimo būdas, besiskirintis tuo, kad Cu, Mn, Zn metalų druskas ir mažiausiai vieną vandenyje tirpų -nitratą, kuris nėra minėtų metalų druskų pavidalo, sumaišo sausai, nepridedant žymesnio kiekio vandens, minėtoms druskoms ir minėtam nitratui esant miltelių pavidalo, kad būtų gautas gerai sumaišytas mikroelementinis mišinys, ir sumaišo su rišikliu, kad būtų gautas minėtas sauso agregatinio pavidalo mikro-elementinių trąšų mišinys, kuriame kiekviena agregatinė dalis susideda iš metalų druskų dalelių bei vandenyje tirpaus nitrato dalelių homogeninio mišinio, ir kuriame yra 1000-8000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 500-3000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir 150-2500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir pasirinktinai dar yra 5-10 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 10-300 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.9. Būdas pagal 8 punktą, besiskiriantis tuo, kad mikroelementinių trąšų mišinyje yra 2000-5000 g Cu 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 1000-2000 g Mn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio, 300-1500 g Zn 100-e kg mišinio, neskaitant jokio ri-šiklio, 10-50 g Co 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio ir/arba 20-150 g Mo 100-e kg mišinio, neskaitant jokio rišiklio.10. Būdas pagal 8 arba 9 punktą, besiskiriantis tuo, kad mikroelementinį trąšų mišini, paruošia naudojant bent vario sulfatą arba vario oksichlcridą, mangano sulfatą ir cinko sulfatą ir dar bent vieną jungini,, parinktą iš grupės, sudarytos iš geležies sulfato, tirpaus natrio borato (Na2B8013.4 H20) , borakso, amonio molibdato, natrio molibdato, kobalto sulfato, diamonio fosfato, kalio fosfato, kalio chlorido, kalio sulfate ir magnio sulfato.