[LT] Išradimas priskiriamas patobulintam, skirtam didelių kiekių ketonų ir jų druskų, gavimo būdui.
[EN]
[0001] Išradimas priskiriamas patobulintam, skirtam didelių kiekių ketonų, kurių formulė (I):
[0002] R3 ir R4 - vandenilis arba alkoksigrupė, turinti 1-6
[0003] Žinoma, kad ketonai, kurių formulė (I) , gali būti naudojami kaip tarpiniai produktai gauti izoflavonui ir jo dariniams (Vengrijos patentas Nr. 163 515), o taip pat anabolitams, veikiantiems medžiagų apykaitą.
[0004] Tinkamiausi yra tokie gavimo būdai, kuriuose pradine medžiaga naudojamas rezorcinolis, t.y. reikiamą produk-
[0005] tą galima gauti pagal Houben-Hoesch reakciją, kurioje rezorcinolis reaguoja bevandenėje terpėje su benzil-cianidu, esant sausoms HC1 dujoms ir bevandeniniam ala-v.O' chloridui (žr. J. Chem. Soc. 1923, 404 ir J. Amer. Chem. Soc., 48, 791 (1926)). Produkto išeiga yra 50 %,
[0006] o metodo trūkumas yra tas, kad tarpinio produkto - "ketimino" darinio - hidrolizė sukelia stiprią koro-ziją.
[0007] Analogiškai, 2-hidroksi-4-n-butoksifenil-benzilketonas arba 4-hidroksi-2-n-butoksifenil-benzilketonas gali bū-
[0008] ti gaunami, reaguojant rezorcinolio mono-n-butilo ete-riui su fenil-acetilchloridu, esant piridinui, po to pašalinant piridiną distiliacijos būdu, liekaną tir-
[0009] pinant eteryje, tirpalą kelis kartus ekstrahuojant HC1, nudistiliuojant eteri, ir taip gautą 1-fenilacetiloksi-4-n-butoksifenolį veikiant aliuminio chloridu nitro-benzole ir gautą mišinį distiliuojant vandens garais (Vengrijos patento Nr. 168 744 7 pavyzdys). Pirmosios stadijos pradinis produktas - rezorcinilio mono-n-butilo eteris - gali būti gautas, pavyzdžiui, reaguojant rezorcinoliui su n-butilbromidu dimetilformamide. Reakcijoje gali susidaryti rezorcinolio dieterio dariniai ir, norint gauti geros kokybės produktą, prieš antrąją reakcijos stadiją monoeterius reikia valyti.
[0010] Analogiškas fenolio junginys gali taip pat būti gautas pagal žinomą Buvolo (Bouveault) reakciją, reaguojant 2 moliams bevandenio aliuminio chlorido su fenoliu. Pirmojoje šios reakcijos stadijoje susidaro fenoksialiuminio dichloridas ir išsiskiria HC1 dujos. Antro-joje stadijoje minėtas fenoksialiuminio dichloridas reaguoja su rūgšties chloranhidrido dariniais, dalyvaujant dar vienam aliuminio chlorido moliui. (Olah, Gy: Friedel Crafts and related reactions, Vol. I, page 97, 1963).
[0011] - reakcijos metodika, o taip pat ir technologija yra sudėtinga,
[0012] - išsiskiriantis vandenilio chloridas sukelia koroziją. Šis išradimas apima patobulintą ketonų, kurių formulė (I):
[0013] geriausia anksčiau minėtame tirpiklyje 10-60°C tem-peratūroje, i, gautą mišinį pridedama vandeninio rūgš-ties tirpalo, atskiriami sluoksniai ir iš organinio sluoksnio išskiriamas reikiamas ketono darinys.
[0014] Netikėtai buvo rasta, kad reaguojant, pavyzdžiui, rezorcinoliui su 1 moliu bevandenio aliuminio chlorido, be vandenilio chlorido susidarymo, susidaro hidroaliuminio trichlor-3-hidroksifenoliatas (toliau "kompleksas"), kuris ištirpsta naudojamoje terpėje. Šis kompleksas yra labai aktyvus ir gali reaguoti su rūgšties chloranhidridu, nepridėjus papildomo aliuminio chlorido kiekio.
[0015] Siūlomas būdas paremtas aukščiau minėtu atradimu, o taip pat ir tuo, kad pradine medžiaga naudojami (II) formulės fenolio dariniai.
[0016] Išradime siūlomame būde alkilhalogenidai, geriausia di-chloretanas, naudojami kaip tirpiklis ir jo imama 3-10 kartų didesnis kiekis. Reakcijos temperatūra priklauso nuo naudojamos pradinės medžiagos; rezorcinolio ir dichloretano atveju geriausia reakciją atlikti 10-25°C temperatūroje.
[0017] Komplekso reakcija su chloranhidridu atliekama, pri-dedant aromatinės rūgšties chloranhidridą arba jo tir-palą i, komplekso tirpalą arba suspensiją, arba at-virkščiai, komlpekso tirpalas arba suspensija dedama i, chloranhidridą arba jo tirpalą.
[0018] Geriausia kompleksą gaminti ir atlikti po to einančias stadijas tame pačiame tirpiklyje, geriausia alkilha-logeniduose.
[0019] Išradime siūlomas būdas leidžia išskirti švarų galutini, produktą. Nustatyta, kad ketonai, kurių formulė ( I), gauti iš rezorcinolio darinių, kurių formulė ( V) :
[0020] kurioje R3, R4 ir R6 yra tokie, kaip nurodyta aukščiau. Šios druskos yra netirpios aprotoniniuose tirpikliuose. Tokiu būdu, pagal tinkamiausią išradime siūlomo būdo realizavimo variantą produktas išsiskiria ( t. y. atskiriamas filtruojant) šios druskos pavidalu ir taip jis gali būti selektyviai atskirtas nuo pašalinių produktų arba kitų pašalinių medžiagų, esančių arba susidarančių reakcijos mišinyje. Ketonas, kurio formulė ( I), gali būti gaunamas iš dvigubos druskos, kurios formulė (VI),
[0021] ištirpinant ją vandenyje ir gautą tirpalą parūgštinant iki pH 3,5 - 4,5.
[0022] Aukščiau minėta stadija yra ypač tinkama, jeigu pra-dinės medžiagos - rezorcinolis arba rūgšties chlo-ranhidridas - yra nepakankamai švarios. Kada naudojamos švarios pradinės medžiagos, tinkamos kokybės ketonai gali būti gaunami arba nugarinant organinio sluoksnio tirpiklį, arba perkristalinant gautą liekaną, geriausia iš tolueno.
[0023] - sintezę galima atlikti, neišskiriant tarpinių pro-duktų nereikia pagaminti rezorcinolio mcno-n-butilo eterio ir naudoti nitrometano, nitrobenzolo arba eterio, kaip tirpiklių, - aliuminio chlorido kiekis, palyginus su žinomu būdu, dvigubai sumažėja, - eliminuojama žymi korozija, būdinga Houben-Hoesch me-todui, - išeigos siekia 82-85 %, kurios yra žymiai didesnės, negu bet kurio iš žinomų metodų išeigos,
[0024] Išradime siūlomą būdą toliau iliustruoja duodami pa-vyzdžiai .
[0025] 55 g (0,5 molio) rezorcinolio suspenduojama 250 ml dichloretano ir 20°C temperatūroje pridedama 67 g (0,502 molio) bevandenio aliuminio chlorido. Į gautą homogenini, tamsų tirpalą, kuriame yra hidroaliuminio trichlor- 3-hidroksifenoliatas, per valandą, kylant temperatūrai iki 35- 40°C, pridedama 77, 2 g ( 0, 5 molio) fenilacetilchlorido 100 ml dichloretano. Reakcijos mišinys mai-šomas vieną valandą, gautas tirpalas supilamas i van-deninį druskos rūgšties tirpalą, atskiriami sluoksniai, organinis sluoksnis plaunamas vandeniu iki neutralaus pH, tirpiklis nugarinamas, o liekana, esant reikalui, perkristalinama iš tolueno. Gaunama 96, 9 g 2, 4 - dihidroksifenilbenzilketono, kurio lyd. temp. 112- 114°C, išeiga 85 %. Perkristalinus iš tolueno, lyd. temp. yra 113- 114°C.
[0026] Elementinė analizė C14H1203 ( mol. sv. 228) :
[0027] BMR spektras ( Bruker WP 80 spektrometras, tirpiklis - DMSO- D6, vidinis standartas - TMS) :
[0028] 13C: 4- C 165, 1 m. d.
[0029] Reakcija atliekama pagal 1 pavyzdyje aprašytą metodiką. Atskyrus du sluoksnius, organinis sluoksnis plaunamas vandeniu, kol vanduo tampa neutralus, atskiriamas dichloretano sluoksnis ir pridedama 69 g ( 0, 5 molio) bevandenio kalio karbonato. Iškritusi į nuosėdas 2, 4- dihidroksifenilbenzilketono kalio- kaliohidrokarbonato dvi-guba druska ( C14H1103K. KHC03) ( 166 g) atskiriama filtruojant, tirpinama metanolio: vandens ( 1:3) mišinyje ir ; ;■ ip gautas tirpalas parūgštinamas (pH=4) 33 %-ne acto rūgštimi. Iškritęs i, nuosėdas produktas nufiltruojamas, džiovinamas ir gaunama 96,2 g 2,4-dihidroksifenilbenzilketono, kurio lyd. temp. yra 113-114°C. Taip gauto produkto kokybė yra analogiška kokybei produkto, gauto 1 pavyzdyje po perkristalinimo. Šių produktų mišinio (1:1) temperatūros depresijos negauta.
[0030] Elementinė analizė, C14Hn03K. KHC03 (mol. sv. 366):
[0031] (Kalis 2,4-dihidroksifeniIbenzilketono dviguboje drus-koje yra 4-je padėtyje).
[0032] 64,25 g (0,5 molio) 2-chlorfenolio ištirpinama 200 ml dichloretano ir i, ši, tirpalą pridedama 67 g (0,5 molio) bevandenio aliuminio chlorido. Po to per 1 valandą, maišant, kol reakcijos temperatūra pakyla nuo 15-20°C i'ki 35-40°C, pridedama 77,2 g (0,5 molio) fenilacetilchlorido 100 ml dichloretano. Maišoma dar valandą, i, reakcijos mišinį pridedama vandeninio HC1 tirpalo, atskiriami sluoksniai, organinis sluoksnis plaunamas vandeniu, kol vanduo tampa neutralus ir nugarinamas tirpiklis. Gaunama 106,1 g 2-hidroksi-3-chlorfenil-benzilketono, kurio lyd. temp. yra 62-64°C. Perkristalinus iš vandens ir izopropanolio mišinio (1:2), lyd. temp. yra 63-67°C.
[0033] Elementinė analizė, C14H11C102 (mol. sv. 246, 5): Išskaičiuota: C %: 68,15, H %: 4,46, C1 %: 14,40
[0034] Rasta: C %: 68,55, H %: 4,70, C1 %: 14,00.
[0035] 22 g (0,2 molio) hidrochinono ištirpinama 60 ml dichloretano ir i, tirpalą pridedama 26,8 g (0,2 molio) bevandenio aliuminio chlorido. Į gautą kompleksą pridedama 30,8 g (0,2 molio) fenilacetilchlorido 30 ml dichloretano. Toliau atliekamos 1 pavyzdyje aprašytos operacijos. Gaunama 10,1 g 2,5-dihidroksifenilbenzilketono, kurio lyd. temp. yra 118-120°C.
[0036] Elementinė analizė, C14H1203 (mol. sv. 228):
[0037] 24,7 g (0,196 molio) floroglucinolio ištirpinama 70 ml dichloretano ir i, tirpalą pridedama 26,6 g (0,2 molio) bevandenio aliuminio chlorido. Į gautą kompleksą pridedama 30,1 g (0,196 molio) fenilacetilchlorido 30 ml dichloretano. Toliau atliekamos 1 pavyzdyje aprašytos operacijos. Gaunama 15 g 2,4,6-trihidroksifenilben-zilketono, kurio lyd. temp. yra 117-120°C.
[0038] Elementinė analizė, C14H1204 (mol. sv. 244):
[0039] 120 kg (1,09 kmolio) rezorcinolio suspenduojama 660 1 dichloretano ir i, suspensiją pridedama 150 kg (1,12 kmo-
[0040] lio) bevandenio aliuminio chlorido; temperatūra pakyla nuo 15cC iki 25°C. Gautas kompleksas ištirpsta reakcijos terpėje. Per vieną valandą, temperatūrai kylant iki 35-40°C, pridedama 171 kg (1,10 kmolio) fenilacetilchlorido. Mišinys maišomas vieną valandą, pridedama praskiestos druskos rūgšties 600 1 vandens ir atliekamos ankstesniuose pavyzdžiuose aprašytos operacijos. Tirpiklis nugarinamas distiliuojant, liekana perkristalinama iš tolueno, gautas produktas centrifūguojamas ir džiovinamas 45-50°C temperatūroje. Gaunama 205-210 kg 2,4-dihidroksifenilbenzilketono, kurio išeiga 82-84 %. Išskaičiuotas kiekis: 248,5 kg. Fizikiniai duomenys identiški nurodytiems 1 pavyzdyje.
[0041] 27,5 g (0,25 molio) rezorcinolio suspenduojama 150ml dichloretano ir pridedama 33,5 g (0,25 molio) bevandenio aliuminio chlorido. \ tirpalą, kuriame yra susi-daręs kompleksas, pridedama 42,9 g (0,2 molio) nevalyto 3,4-dimetilfenilacetilchlorido 50 ml dichloretano ir maišoma 4 valandas. Gautas kompleksas skaldomas, pri-dedant vandeninės druskos rūgšties (1:1), dichloretano sluoksnis, kuriame yra reikiamas produktas, plaunamas vandeniu, tirpiklis nugarinamas ir liekana perkristalinama iš tolueno. Gaunama 45,9 g produkto, kurio lyd. temp. yra 171-173°C, išeiga - 79,8 %. Išskai-čiuotas kiekis 57,6 g.
[0042] Elementinė analizė, C16H1605 (mol. sv. 288):
[0043] Pagal BMR spektro duomenis gautas norimas junginys.
[0044] Eliuentas: toluenas/n-butilacetatas/acto rūgštis = 8/2/1.
[0045] Uždėjimas: 0,2 g/10 ml dimetilformamido - 100 Įig.
[0046] 27,5 g (0,25 molio) rezorcinolio suspenduojama 150 ml dichloretano ir pridedama 33,5 g (0,25 molio) bevandenio aliuminio chlorido. Į gautą komplekso tir-palą pridedama 48,5 g (0,2 molio) 3,4-dietoksife-nilbenzilacetilchlorido 50 ml dichloretano. Toliau atliekamos 7 pavyzdyje aprašytos operacijos. Gaunama 53,7 g 2,4-dihidroksi-3,4-dietoksifenilbenzilketono, kurio ly-dymosi temperatūra, perkristalinus iš tolueno, yra 141-143°C. Išskaičiuotas kiekis: 63,2 g. Išeiga 85 %.
[0047] Pagal BMR spektrą gautas norimas junginys.
[0048] Plonasluoksnė chromatograma: Rf « 0,7 (pagal 7 pavyzdyje aprašytą metodiką).
1. Ketonų, kurių formulė (I):
2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad komplekso, kurio formulė (III), kurioje R ir R 2 yra tokie, kaip nurodyta aukščiau, reakciją su fe-ni lacetilchloridu atlieka 2.Q-50°C temperatūrų intervale .