[LT] Elektroninės prekybos būdas, naudojant optinius diskus kaip duomenų perdavimo terpę. Optiniame diske užkoduoti duomenys, turintys piniginės vertės. Piniginę vertę sumažina operatorius, kuris dalyvauja elektroniniame duomenų perdavime tarp pirkėjo ir pardavėjo. Vėliau optiniame diske galima užkoduoti duomenis apie antrąją piniginę vertę nuolaidos ar nukainojimo pavidalu. Optiniame diske galima įtraukti duomenis, atitinkančius plataus vartojimo prekes, pavyzdžiui, muziką arba programinę įrangą.
[EN] A method of electronic commerce using an optical disc (1) as a medium of exchange. The optical disc (1) is encoded with data representing a monetary value. The monetary value is reduced by an operator involved in an electronic exchange between a buyer (3) and a seller (2). The optical disc (1) may futher be encoded with data representing a second monetary value representing a discount or incentive. The optical disc (1) may further include data representing a consumer product such as music or software.
[0001] Plačiąja prasme šis išradimas susijęs su elektroninės prekybos sritimi, o ypač su perdavimo terpės elektroninėje prekyboje sritimi bei perdavimo terpe bei būdais, naudojamais prekybinių sandorių internete sudarymui.
[0002] Šiuolaikinėje ekonomikoje didelė vertės dalis yra elektroninių balansų, fiksuojamų valdžios institucijų įrašuose, formoje, atitinkančioje vartotojų vardu atidarytų sąskaitų vertę. Paprastai tokios ekonominės vertės perdavimas atliekamas elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos gali būti tiek debetinėmis, tiek ir kreditinėmis. Kartais šiuos elektroninius balansus atitinka fiziniai objektai, pavyzdžiui, banko čekiai, debeto kortelės ir kredito kortelės. Kreditinės ir debetinės sąskaitos puikiausiai naudojamos jau keletą dešimtmečių, tačiau jos turi keletą trūkumų, kurie pradeda vis daugiau kliudyti visapusiškam ekonominio skaitmeninės ekonomikos potencialo vystymuisi.
[0003] Nedidelė, bet sparčiai auganti, pasaulinės prekybos dalis vykdoma per internetą. Valiuta ir monetos yra labai nepraktiška prekybos priemonė šioje ekonomikos srityje. Kreditinės ir debetinės sąskaitos taip pat buvo naudojamos prekybai internete, tačiau tokių sąskaitų atidarymo, naudojimo ir aptarnavimo kaštai ribojo jų naudingumą skaitmeninėje prekyboje, ypač sudarant mažos vertės sandėrius. Be to, norint naudotis kreditine arba debetine sąskaita, reikia konfidencialiu būdu nustatyti vartotojo tapatumą, kad taip būtų galima išvengti sukčiavimo atvejų. Todėl tokiuose sandoriuose pirkėjo privatumui beveik nelieka vietos. Be to, pastebimas bendras nenoras rinkoje siųsti kreditinių ir debetinių sąskaitų informaciją internetu dėl neišvengiamo interneto ryšio nesaugumo. Šie apribojimai paskatino išradėjus sukurti alternatyvius būdus keistis duomeninis sudarant sandėrius internete.
[0004] Jungtinėse Valstijose patentai 5.590.197, išduotas 1996 m. gruodžio 31 d., Chen ir kitiems, 5.753.899, išduotas 1998 m. gegužės 19 d. Gomm ir kitiems, ir 5.857.079, išduotas 1999 m. sausio 5 d., saugo alternatyvias grynųjų pinigų perdavimo sistemas, skirtas skaitmeninio amžiaus prekybai remti. Šiose sistemose naudojamos specialios intelektinės kortelės, t.y. debetinės arba kreditinės kortelės su mažu mikroprocesoriumi, turinčiu atmintį. Nors šios sistemos patobulina standartinę debeto/kredito kortelių sistemą didesnėmis lankstumo ir saugumo galimybėmis, visgi jos turi tų pačių trūkumų - didelius kaštus ir mažas vartotojo privatumo galimybes, ko tikrai neužtenka prekybai internete.
[0005] Panašiai, Jungtinėse Valstijose užpatentuotos sistemos - patentas 5.748.737, išduotas 1998 m. gegužės 5 d. Daggar, ir 5.815.657, išduotas 1998 m. rugsėjo 29 d. Williams ir kitiems - veikia kaip elektroninė piniginė. Elektroninė piniginė - tai nešiojamas prietaisas su keliais skaitmeninių duomenų interfeisais ir naudojamas sąskaitos informacijos tvarkymui bei sandėrių sudarymui elektroniniu būdu. Tačiau šių sistemų taip pat nepakanka internete sudaromiems sandėriams, dėl kaštų ir privatumo apribojimų.
[0006] Jungtinėse Valstijose 1998 m. spalio 6 d. Kelmer išduotas patentas 5.816.917 lošimo prietaisui, kuris naudoja diskelį arba specialią kortelę, kurią galima įsigyti iš gamintojo ir kurioje yra išankstinis kreditinis balansas, skirtas naudoti su lošimo žaidimo prietaisu. Šio prietaiso panaudojimo galimybes apribojo gamintojas. Be to, naudojant tokį prietaisą yra didelė sukčiavimo galimybė, nes su šiuo prietaisu siejama ekonominė vertė yra užkoduota pačiame prietaise, kuriuo naudojasi vartotojas.
[0007] Jungtinėse Valstijose 1998 m. sausio 20 d. Christensen ir kitiems išduotas patentas 5.710.886 kuponų platinimo sistemai, naudojant diskelį arba CD-ROM programą. Norint pasinaudoti šia sistema, vartotojui reikia telefono, kuriuo jis susisiekia su pardavimų telefonu atstovu ir tik po to programa atspausdina kuponą, turintį komercinės vertės. Tokių sistemų panaudojimas labai ribotas skaitmeninėje aplinkoje.
[0008] Jungtinėse Valstijose 1998 m. rugsėjo 1 d. Manasse išduotas patentas 5.802.497 kompiuteriniais tinklais vykdomos prekybos būdui, kai brokeris ir/ar pardavėjas išduoda elektroninį kvitą. Šis kvitas naudojamas tinkle ir pagal jį vartotojui teikiami produktai ar paslaugos. Nors šis būdas skirtas skaitmeninei aplinkai, jis paremtas elektroninio skripto naudojimu duomenų perdavimui. Elektroninis kvitas turi būti saugomas pirkėjo kompiuteryje ir perduodamas per tinklą, dėl to kyla pavojus, kad kvitas gali būti ištrintas arba neteisingai nuskaitytas.
[0009] IŠRADIMO ESMĖ
[0010] Sis išradimas panaudojamas perdavimo aplinkoje su optiniu disku ir duomenimis, užkoduotais šiame optiniame diske ir turinčiais piniginės vertės. Be to, šis išradimas turi ir sandėrio sudarymo būdą, sudarytą iš tokių pakopų: operatorius priskiria pirmąją piniginę vertę optiniam diskui; pirkėjas perduoda duomenis, atitinkančius kainą ir optinį diską, operatoriui; operatorius atlieka patvirtinimą pirkėjui; pirkėjas persiunčia patvirtinimą pardavėjui; pardavėjas patikrina patvirtinimo tikrumą su operatoriumi; pardavėjas perduoda prekę pirkėjui.
[0011] Fig. 1 parodytas kompaktinis diskas, naudojamas kaip perdavimo aplinka pagal šį išradimą.
[0012] Fig.3-9 parodytas pirkėjo kompiuterio ekranas ir kaip jis atrodo elektroninio sandėrio metu pagal šį išradimą: Fig.3 - pirkėjas aplanko žinįavietę internete, kuroje priima elektroninį apmokėjimą, pavyzdyje kompiuterinių žaidimų vieta; Fig.4 - pirkėjas nusprendžia užsakyti ir pasirenka elektroninį apmokėjimo būda;
[0013] Fig.6 - pirkėjas įveda saugųjį kodą nuo savo CD-CASH disko pakuotės, jis įkiša kompaktinį diską į įprastinę CD-ROM tvarkyklę asmeniniame kompiuteryje; Fig.7 - pirkėjui rodoma kompaktinio disko tikroji vertė ir prašoma galutinai patvirtinti, ar apmoka; Fig. 8 - pervedimas įvykdytas - kompaktinio disko vertė sumažėjo ir į žiniavietės savininkų sąskaitą įrašoma pinigų suma; Fig. 9 - pirkėjo užsalymas įvykdytas, pavyzdyje pirkėjas sumokėjo 2 JAV dolerius pardavėjui už 10 žaidimų su populiariuoju kompaktiniu žaidimu. Fig. 10-12 parodytas pirkėjo kompiuterio ekranas ir kaip jis atrodo, kai pirkėjas tikrina kompaktinio disko, parodyto Fig.l vertę: Fig. 10 - du ekranai rodo, kaip pirkėjas gali patikrinti CD-CACH disko vertę; Fig. 11 - pirkėjo prašoma įvesti saugųjį kodą ir įkišti CD-CACH diską į asmeninio kompiuterio tvarkyklę;
[0014] Fig. 13 parodytas pirkėjo kompiuterio ekranas ir kaip jis atrodo, kai pirkėjas parodo retrospektyvinę kompaktinio disko, parodyto Fig.l vertę.
[0015] Išradėjai sukūrė naują prekybinių sandėrių internete sudarymo būdą, kuriam naudojama unikali, tačiau skaitmeninėje aplinkoje žinoma, perdavimo terpė. Šio išradimo duomenų perdavimo sistema parodyta Fig.l ir tai yra optinis diskinis kaupiklis - kompaktinis diskas 1, kuriame užkoduoti duomenys, turintys piniginės vertės. Duomenų į optinį diską 1 įrašymas ir duomenų iš optinįo disko 1 nuskaitymas yra puikiai žinomas optinių duomenų kaupiklių specialistams. Kaip parodyta Fig.l, optinis diskas 1 pavadintas CD CASH (CD PINIGAI), tai neregistruotas prekinis ženklas, kurį naudoja šio išradimo pareiškėjas tam tikrų šio išradimo aspektų identifikavimui. Fig.2 parodyta, kokiu būdu optiniu disku 1, parodytu Fig. 1, atliekamas prekybinis sandėris tinkle. Tinklas gali būti bet kokioje viešoje ar privačioje elektroninio susisiekimo sistemoje, pavyzdžiui, telefono sistemoje, satelito pagalba prijungtame tinkle ar internete. Fig.2 parodyta susisiekimo seka, pagal kurią gali dirbti pardavėjas 2, pirkėjas 3 ir operatorius 4. Pardavėjas 2 gali būti bet koks asmuo ar organizacija, norinti tiekti prekes arba paslaugas. Pirkėjas 3 gali būti bet koks asmuo ar organizacija, norinti įgyti prekę iš pardavėjo sudarydama sandėrį tinkle. Operatoriaus 4 kaip trečiosios šalies funkcija - palengvinti sandėrio tarp pardavėjo 2 ir pirkėjo 3 sudarymą.
[0016] Pirmąjį šio prekybos būdo žingsnį A padaro operatorius 4, kuris išduoda optinį diską 1 su užkoduotais duomenimis, turinčiais piniginės vertės, pirkėjui 3, kai pirkėjas 3 perveda pinigus B operatoriui 4. Šis sandėris gali būti atliekamas pašto sistemoje, ar, geriau, grynaisiais pinigais, kai pirkėjas 3 sumoka operatoriaus 4 atstovui ar susimoka jo prekybos taške. Kadangi šis sandėris yra piniginis, nebūtina atskleisti pirkėjo tapatybę.
[0017] Prieš pirmąjį žingsnį A - optinio disko 1 atidavimą pirkėjui - operatorius 4 priskiria privalomąją piniginę vertę optiniam diskui 1. Optinis diskas 1 užkoduojamas kompiuteriu nuskaitomais duomenimis, atitinkančiais šią piniginę vertę ir/ar optinio disko 1 identifikacijos kodu. Operatorius 4 gali naudotis duomenų apdorojimo mašina, pavyzdžiui, kompiuteriu 5, kuriame saugoma informacija, optiniame diske 1 užkuoduotų duomenų susiejimui su pinigine verte. Kaip parodyta Fig.l, optinis diskas 1 dažniausiai pažymimas, nurodant šią pradinę pinigų vertę, pavyzdžiui, 20 JAV dolerių. Ant optinio disko 1 gali būti ir matomas identifikacinis numeris 6. Identifikacinis numeris 6 iš pradžių gali būti paslėptas po optinio disko 1 pakuote arba paslėptas po nutrinamos juostelės sluoksniu, kuris dažnai naudojamas įvairiose momentinėse loterijose. Kai optinis diskas 1 turi identifikacinį numerį 6, pirminis optinio disko 1 pirkėjas 3 gali būti tikras, kad optinio disko 1 vertė atitinka pradinei vertei, nurodytai ant optinio disko 1. Jei identifikacinis numeris 6 matomas pardavimo metu, pirkėjas 3 turi progą suabejoti, ar dabartinė optinio disko 1 vertė nėra mažesnė nei jo pradinė nurodyta vertė.
[0018] Kai pirkėjas gauna optinį diską, pirkėjas 3 žingsnyje C, parodytame Fig. 2, gali gauti informacijos apie pardavėjo 2 siūlomas prekes susisiekdamas su juo per tinklą. Pardavėjas 2 gali perduoti žingsnio D metu ekrane rodomą pirkėjo 3 užsakymą. Užsakymo formoje gali būti nurodoma prekė, kurią galima nusipirkti, bei jos kaina. Žingsnio D metu taip pat galima perduoti programinės įrangos komponentą (neparodytą), kurį pardavėjas 2 gavo iš operatoriaus 4. Šis programinės įrangos komponentas naudojamas komerciniam perdavimo procesui atlikti. Programos komponentas nurodo pirkėjui 3 įkišti optinį diską 1 į CD tvarkyklę, prijungtą prie pirkėjo kompiuterio, ir įvesti identifikacinį numerį 6, nurodytą ant optinio disko 1. Tada programos komponentas, esantis pirkėjo 3 kompiuteryje, preliminariai patikrina, ar optinis diskas 1 yra tas diskas, kurį išdavė operatorius 4, ir ar pirkėjo 3 įvestas identifikacinis numeris 6 yra teisingo formato. Pirkėjo kompiuteryje esantis programos komponentas gali būti perduodamas pirkėjui 3 kartu su optiniu disku 10.
[0019] E žingsnio metu pirkėjo kompiuteryje esantis programos komponentas siunčia unikalų užkoduotą identifikatorių iš optinio disko 1 operatoriui 4, kartu su identifikaciniu numeriu 6 ir kodiniu numeriu, gautu pagal pardavėjo 2 perduotą užsakymo formą. Operatorius 4 patikrina, ar optiniame diske 1 yra pakankamos piniginės vertės, padengiančios perkamos prekės kainą, ir F žingsnio metu grąžina patvirtintą kodą ar kitokios formos patvirtinimą pirkėjo kompiuteryje esančiam programos komponentui. Tada pirkėjas 3 patvirtina kainą, o G žingsnio metu perduoda patvirtinimą pardavėjui 2.
[0020] Siekdamas išvengti sukčiavimo sudarant sandėrį, pardavėjas 2 žingsnio H metu gali nusiųsti patvirtinimą ir papildomą užkoduotą informaciją, kuri yra unikali optiniam diskui 1, operatoriui 4 jo galutiniam patvirtinimui gauti. Tada operatorius kredituoja pardavėjui 2 nurodytą sąskaitą ir debetuoja su kompaktiniu disku 1 susijusią sąskaitą, o J žingsnio metu persiunčia patvirtinimą pardavėjui 2. Tada pardavėjas 2 perduoda pirkėjui 3 prekę ir užbaigia sandėrį. Kiekvieną iš aukščiau aprašytų žingsnių galima atlikti elektroniniu būdu tinkle, pavyzdžiui, internete. Nors Fig.l operatorius, pirkėjas ir pardavėjas parodyti kaip trys atskiri asmenys, pirkėjas ir pardavėjas gali patys naudotis šiuo išradimu, o pardavėjas 2 prisiimti operatoriaus 4 funkcijas. Toks variantas ekonominiu požiūriu labai praktiškas tada, kai pardavėjo prekyba yra didelės apimties. Panašiai, Fig.l parodytas pardavėjas 2 gali atlikinėti papildomus sandėrius, kai pardavėjas 2 sukuria nuosavą perdavimo terpę optiniuose diskuose su užkoduotais duomenimis, turinčiais piniginės vertės. Tada pardavėjas 2 galės priiminėti sandėrius per operatoriaus perdavimo terpę arba nuosavą perdavimo terpę.
[0021] Sv i • si.stema gali buti naudojama didelės ir mažos vertės sandoriams. Mažos vertės sandėrių atveju, kreditinių nuostolių kaštai ir kreditinių paraiškų apdorojimas kreditinių ir debetinių kortelių naudojimas tampa neekonomiškas. Pavyzdžiui, licenzijos naudotis vienu puslapiu medžiagos, kurios autorinės teisės saugomos, pardavimo ekonominė vertė sudaro tik kažkokią cento dalį. Kadangi žinomų sandėrių sudarymo būdų kaina tokia didelė, mūsų skaitmeninėje ekonomikoje tokio tipo sandėriai dar nėra vystomi. Kadangi pirkėjas 3 sumoka iš anksto už piniginę kompaktinio disko 1 vertę, šio išradimo sistemoje nėra jokių kreditinių nuostolių. Be to, kreditinių paraiškų apdirbimas nieko nekainuoja, o neišnaudotas kompaktinio disko 1 balansas operatoriui padeda taupyti laiką. Šis likutis vėliau mažina šio išradimo įdiegimo ir panaudojimo kaštus. Fig. 2 pavaizduota sistema leidžia gauti naudos net ir atliekant sandėrius, kurių vertė mažesnė kaip doleris.
[0022] Kitas optinio kaupiklio panaudojimo duomenų perdavimui privalumas yra tas, kad į optinį diską 1 galima įvesti papildomų duomenų. Pavyzdžiui, rinkos informacijos. Pirkėjas 3 gali susipažinti su šia rinkos informacija tada, kai optinis diskas 1 naudojamas pirkėjo 3 kompiuteryje. Norint paskatinti pirkėją 3 perskaityti rinkos informaciją, optiniame diske 1 gali būti užkoduoti duomenys apie antrąją piniginę vertę, kuria gali pasinaudoti pirkėjas 3. Papildomai prie optinio disko 1 panaudojimo įsigyti pirmajai prekei iš pardavėjo 2, kaip tai parodyta Fig. 2, pirkėjui 3 gali būti suteikiama antroji vertė arba prekė, kai pirkėjas pradeda skaityti rinkos informaciją. Pavyzdžiui, antroji piniginė vertė kaip nuolaida ar nukainojimas gali būti suteikiama pirkėjui 3, kai tik pirkėjas 3 pasinaudoja tam tikru kompiuteriu nuskaitomu kodu, esančiu optiniame diske 1. Optiniame diske 1 saugomuose duomenyse gali būti pateikiamas reklamos davėjų, norinčių suteikti nuolaidą ar prizą pirkėjui 3, besinaudojančiam optiniu disku 1, sąrašas. Tokios reklamos vertė palengvintų šios elektroninės prekybos įvedimą į rinką.
[0023] Pirkėjas 3 ar kitas asmuo, turintis optinį diską 1, gali pasinaudoti internetu, norėdamas nustatyti esamą optinio disko 1 vertę. Optiniame diske 1 užkoduotas programinės įrangos komponentas gali būti panaudotas susisiekti su operatoriumi 4 per internetą ir piniginės optinio disko 1 vertės parodymui pirkėjo 3 kompiuteryje. Tai svarbus procesas, nes pradinę optiniam diskui 1 suteiktą piniginę vertę gali pakeisti operatorius 4, jei buvo įvykdytas sandėris. Operatorius gali suteikti optiniam diskui naują piniginę vertę po komercinio sandėrio sudarymo. Naujoji piniginė vertė gali būti pradinės piniginės vertės ir ankstesnio sandėrio metu įgytos prekės kainos funkcija. Antroji piniginė vertė gali būti tiesiog pirmoji piniginė vertė minus kaina. Be to, operatorius 4 gali vėl sumažinti piniginę vertę nuskaičiuodamas vartotojo mokestį, mokamą nuo optinio disko 1 vertės sandėrio kaštams padengti. Kita vertus, santykis tarp pradinės piniginės vertės ir antrosios piniginės vertės gali būti papildoma funkcija, t.y. antroji piniginė vertė gali būti didesnė nei pirmoji piniginė vertė, kai pirkėjas 3 papildomai sumoka už optinį diską 1. Kai pirkėjas 3 operatoriui 4 perduoda savo kreditinės kortelės informaciją, jis diską papildyti gali per internetą. Panašiai optinio disko 1 vertė gali padidinama po to, kai pirkėjas 3 pasinaudoja rinkos informacija, užkoduota optiniame diske 1.
[0024] Operatorius 4 gali sukurti intemeto puslapį kur pirkėjas 3 ir pardavėjas 2 galėtų pasinaudoti kitomis paslaugomis. Pirkėjas 3 galės ne tik pasitikrinti esamą optinio disko 1 vertę kaip tai aprašyta anksčiau, bet ir sužinoti, kaip buvo leidžiamos tam tikro optinio disko 1 lėšos. Be to, tokia informacija gali būti saugoma ir pirkėjo 3 kompiuteryje. Pirkėjui 3 bus pranešta, kai optinis diskas 1 panaudojamas daugiau nei viename kompiuteryje, informuojant, kad kompiuteryje saugoma informacija gali būti netiksli. Operatoriaus 4 interneto puslapyje gali būti nuorodos į kitus pardavėjus 2, kurie priima tokios formos mokėjimą už elektroninę prekybą.
[0025] Optiniame diske 1 gali būti duomenų apie kitokio pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, apie muziką ar programinę įrangą. Naudojant duomenis, turinčius piniginės vertės, kartu su duomenis apie kitus plataus vartojimo produktus, šios elektroninės prekybos formos įdiegimas galimas su mažesniais pradiniais kaštais. Be to, optiniame diske 1 esanti piniginė vertė kartu su kitais plataus vartojimo produktais gali sudaryti nuolaidą plataus vartojimo prekei įsigyti. Tai elektroninis nuolaidų kupono plataus vartojimo prekėms atitikmuo.
[0026] Optiniame diske 1 gali būti užkoduotos informacijos, kurios kopijų yra keliose disko vietose, siekiant sumažinti galimybes sugadinti diską dėl fizinės žalos. Jei informacijos negalima nuskaityti iš pradinės jos vietos diske, programinės įrangos komponentas, kontroliuojantis patvirtinimo procesą, pamėgins nuskaityti duomenis nuo kito disko segmento. Norint apsisaugoti nuo to, kad vartotojai gali atspėti slaptažodžius, gali būti nustatomas ribotas bandymų skaičius per tam tikrą laikotarpį. Galima naudotis ir kitomis apsaugos schemomis, kurios naudojamos Fig.2 parodytai sistemai apsaugoti. Tačiau didžiausias galimo vagies stimulas ribotas pradine optinio disko 1 verte. Kadangi pradinė optinio disko 1 vertė gali būti tik 20 dolerių ar mažiau, galimiems vagims tėra mažai paskatų sukurti apgavikiškas šio proceso kopijas. Dėl tokio neatsiejamo sistemos saugumo ir dėl to, kad pirkėjas 3 iš anksto sumokėjo už optinį diską 1, pardavėjai 2 gali norėti priimti tokią mokėjimo formą. Šiuo metu internete pateikiama įvairiausios formos informacijos nemokamai, kadangi ekonominė tokios informacijos vertė labai maža, jei skaičiuoti ją kiekvienam sandėriui. Čia aprašyta duomenų perdavimo terpė yra labai efektyvi ir gali būti naudojama tokiems mažyčiams sandėriams, skatinant didžiulę rinką, kurią iki šiol vystyti buvo neekonomiška.
[0027] Kaip ir su tikrais pinigais, už pamestą ar neišleistus pinigus iš optinio disko 1 nėra jokių kompensacijų. Optinis diskas 1 gali galioti tik ribotą laiką, pavyzdžiui, šešis mėnesius, siekiant supaprastinti finansinių ataskaitų vedimą operatoriui 4 bei užtikrinti, kad optiniame diske 1 užkoduota reklaminė informacija bus naujausia. Be to, pirkėjas 3 gali pasirinkti apriboti optinio disko 1 panaudojimą. Pavyzdžiui, pirkėjas 3 gali susisiekti su operatoriumi 4 ir pareikalauti įvesti slaptažodį, norintiems naudotis tam tikru optiniu disku 1. Panašiai, pirkėjas 3 gali apriboti interneto svetainių, į kurias gali būti siunčiamas mokėjimas, klases. Pavyzdžiui, jei jis nori, kad optinis diskas 1, kuris duotas naudotis vaikui, neleistų pirkti produktų ar paslaugų iš į suaugusius poreikius orientuotų Interneto puslapių.
[0028] Rekomenduojama, kad prekybos internete sistemą, aprašytą Fig. 2, palaikytų pardavėjas 2. Operatorius 4 gali paskirti komisinius ar naudojimosi mokestį nuo kiekvieno mokėjimo sumos, kuri pervedama į pardavėjo 2 kredito sąskaitą. Kadangi už kompaktinį diską 1 sumokama iš anksto, o jam būdingi aukščiau aprašyti ekonominiai privalumai, tikėtina, kad bet kokie komisiniai ar naudojimosi mokestis pardavėjui bus mažesnis nei tas, kurį jis dabar moka už sandėrius, apmokamus kreditinėmis kortelėmis. Be to, pinigai, kuriais operatorius gali pasinaudoti iš neišnaudoto ar pamesto optinio disko 1, toliau mažina išlaidas, kurias turėtų dengti pardavėjas 2.
[0029] Fig. 3-9 parodyta, kaip atrodo pirkėjo 3 kompiuterio ekranas, kai jis pagal Fig.2 parodytą būdą sudaro sandėrį internete. Fig.3 iliustracijoje parodytas pirkėjo 3 apsilankymas interneto svetainėje, kurioje galima sumokėti pagal šio išradimo būdą. Tai rodo ekrane esantis logotipas CD-CASH. Viena iš Šios svetainės galimybių- pardavėjas 2 leidžia pirkėjui 3 pamatyti Fig. 4 parodytą ekraną, kuriuose pateikiamas sąrašas žaidimų, kuriuos galima pirkti internete. Siame ekrane pirkėjas 3 gali pasirinkti žaidimą, jo turų skaičių bei apmokėjimo būdą, tame tarpe ir CD-CASH. Atlikus užsakymą, programinės įrangos komponentas, gaunamas iš pardavėjo 2, paprašo pirkėjo 3 patvirtinti apmokėjimo būdą ir kainą, kaip parodyta Fig. 5. Gavus tokį patvirtinimą, pirkėjo 3 paprašoma įvesti identifikacijos kodą 6 iš optinio disko 1, kaip parodyta Fig. 6, bei įkišti optinį diską 1 į kompiuterį. Identifikavimo kodas 6 ir kiti duomenys iš optinio disko 1 perduodami operatoriui 4. Operatorius 4 patvirtina, kad esama optinio disko vertė didesnė nei kaina už norimą pirkti prekę, o pirkėjo 3 paprašoma patvirtinti pirkimą, kaip tai parodyta Fig. 7. Patvirtindamas apmokėjimą, kaip tai parodyta Fig.7, pirkėjas 3 pardavėjui 2 persiunčia iš operatoriaus 4 gautą patvirtinimą, aprašytą prie Fig.2 parodyto G žingsnio. Pasibaigus sandėriui, kaip parodyta Fig.8, pirkėjas 3 gali žaisti nusipirktą žaidimą, kaip parodyta
[0030] Fig. 10 parodyta, kaip pirkėjas 3 gali pasitikrinti dabartinę piniginę optinio disko 1 vertę. Fig. 10 parodytas operatoriaus 4 tinklapis, kuriame pirkėjas 3 gali pasinaudoti keliomis paslaugomis, tarp jų ir optinio disko 1 vertės patikrinimu, optinio disko 1 papildymu, prašymu suteikti daugiau informacijos bei nuorodomis į kitas svetaines, priklausančias pardavėjams 2, kurie priima tokios formos apmokėjimą. Fig.l 1 parodytas vaizdas, kurį pirkėjas 3 mato, norėdamas pasitikrinti optinio disko 1 vertę. Čia reikalaujama, kad pirkėjas 3 įvestų identifikavimo kodą 6, priskirtą optiniam diskui 1, bei įkišti optinį diską 1 į kompiuterio tvarkiklę. Fig. 12 parodytas atsakomasis vaizdas, kaip operatorius 4 rodo esamą optinio disko 1 vertę. Fig. 13 parodyta, kaip operatorius 4 gali pateikti duomenis apie išlaidas iš tam tikro optinio disko 1 pirkėjo 3 kompiuteryje.
1. Sandėrio tarp pardavėjo (2), norinčio pateikti prekę mainais už piniginę vertę, ir pirkėjo (3), norinčio įgyti prekę mainais už piniginę vertę sudarymo būdas, besiskiriantis tuo, kad jį sudaro:operatorius (4) priskiria optiniam diskui (1) pradinę piniginę vertę;pirkėjas (3) įsigyja optinį diską;pirkėjas (3) persiunčia (E) duomenis apie optinį diską ir prekės kainą operatoriui;operatorius atsiunčia (F) patvirtinimą pirkėjui;pirkėjas nusiunčia (G) patvirtinimą pardavėjui;pardavėjas susisiekia (H) su operatoriumi dėl patvirtinimo;pardavėjas pateikia prekę pirkėjui; iroperatorius priskiria (J) antrąją piniginę vertę optiniam diskui, kai antroji piniginė vertė yra pirmosios piniginės vertės ir kainos funkcija.
operatorius (4) priskiria optiniam diskui (1) pradinę piniginę vertę;pirkėjas (3) įsigyja optinį diską;pirkėjas (3) persiunčia (E) duomenis apie optinį diską ir prekės kainą operatoriui;operatorius atsiunčia (F) patvirtinimą pirkėjui;pirkėjas nusiunčia (G) patvirtinimą pardavėjui;pardavėjas susisiekia (H) su operatoriumi dėl patvirtinimo;pardavėjas pateikia prekę pirkėjui; iroperatorius priskiria (J) antrąją piniginę vertę optiniam diskui, kai antroji piniginė vertė yra pirmosios piniginės vertės ir kainos funkcija.2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad papildomai naudoja elektroninį tinklą, kad užbaigtų susisiekimo tarp pirkėjo, pardavėjo ir operatoriaus žingsnius.
3. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad papildomai apima operatoriaus žingsnį saugant reklaminę informaciją optiniame diske; pirkėjo žingsnį, nuskaitant reklaminę informaciją, esančią optiniame diske; ir operatoriaus žingsnį, priskiriant optiniam diskui trečią piniginę vertę po to, kai pirkėjas pasinaudoja reklamine informacija.
4. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad dar apima pirkėjo žingsnį, įsigyjant (A) optinį diską anonimiškai sumokėjus už jį pinigus.
5. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad dar apima šiuos žingsnius:unikalaus identifikacinio numerio (6) priskyrimą optiniam diskui;identifikacijos numerio paslėpimą iki pirkėjas įgyja optinį diską.
unikalaus identifikacinio numerio (6) priskyrimą optiniam diskui;identifikacijos numerio paslėpimą iki pirkėjas įgyja optinį diską.6. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad dar apima šiuos žingsnius:programinės įrangos komponento įvedimą į optinį diską; programinės įrangos komponento panaudojimą susisiekimui tarp pirkėjo ir pardavėjo, pirkėjo ir operatoriaus.
programinės įrangos komponento įvedimą į optinį diską; programinės įrangos komponento panaudojimą susisiekimui tarp pirkėjo ir pardavėjo, pirkėjo ir operatoriaus.7. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, dar apima pardavėjo žingsnį, prisiimant operatoriaus funkcijas.
8. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad dar apima duomenų apie muziką užkodavimo optiniame diske žingsnį.
9. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad dar apima pirkėjo žingsnį, susisiekiant su operatoriumi, siekiant nustatyti esamą optiniam diskui priskirtą piniginę vertę.
10. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad dar apima šiuos žingsnius:pirkėjas perduoda kreditinės kortelės informaciją operatoriui; operatorius priskiria trečią piniginę vertą optiniam diskui po to, kai pirkėjas perdavė kreditinės kortelės informaciją.
pirkėjas perduoda kreditinės kortelės informaciją operatoriui; operatorius priskiria trečią piniginę vertą optiniam diskui po to, kai pirkėjas perdavė kreditinės kortelės informaciją.11. Duomenų perdavimo terpė, besiskirianti tuo, kad ją sudaro:optinis diskas (1);optiniame diske koduoti duomenys;pirmoji duomenų apdorojimo mašina (5); irinformacija, saugoma pirmojoje duomenų apdorojimo mašinoje, kuri susieja optiniame diske koduotus duomenis su pinigine verte.
optinis diskas (1);optiniame diske koduoti duomenys;pirmoji duomenų apdorojimo mašina (5); irinformacija, saugoma pirmojoje duomenų apdorojimo mašinoje, kuri susieja optiniame diske koduotus duomenis su pinigine verte.12. Duomenų perdavimo terpė pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai apima duomenis, kurie užkoduoti optiniame diske, ir atitinka rinkos informaciją.
13. Duomenų perdavimo terpė pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai apima duomenis, kurie užkoduoti optiniame diske, ir atitinka muziką.
14. Duomenų perdavimo terpė pagal 11 punktą, besiskirianti tuo, kad papildomai turi identifikacinį numerį (6), užrašytą ant optinio disko; ir dalį, po kuria paslepiamas identifikacinis numeris.